Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 154
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame balandžio 12 dienos rytinį Seimo posėdį. Kviečiu užimti vietas. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 111 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, visai neseniai, prieš porą dienų, mūsų kolega A. Stončaitis šventė labai gražų jubiliejų. Kviečiu. (Plojimai)
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, taip pat perskaitau balsų skaičiavimo grupės sudėtį: V. Bukauskas (Darbo partijos frakcija), D. Griškevičius (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“), L. Jonauskas (Socialdemokratų partijos frakcija), B. Matelis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), A. Nekrošius (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), I. Pakarklytė (Laisvės partijos frakcija), R. Vaitkus (Liberalų sąjūdžio frakcija) ir V. Valkiūnas (Lietuvos regionų frakcija).
10.02 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. balandžio 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės 1-8.1, 1-8.2 klausimus – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1464(2) ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą Nr. XIVP-1465(2).
PIRMININKĖ. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti 2-14 klausimą – projektą Nr. XIVP-1335, P. Gražulio teikimą dėl atmintinos dienos – Pilietinio protesto dienos. Siūlau netuščiažodžiauti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome frakcijų pasiūlymus. Pirmiausia balsuodami apsispręskime dėl J. Jaručio siūlymo frakcijos vardu išbraukti 1-8.1, 1-8.2 klausimus, tai yra Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pakeitimo projektą bei lydimąjį. Kas pritariate J. Jaručio siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 45, prieš – 54, susilaikė 16. Siūlymui nepritarta. Klausimai lieka šios dienos darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 2-14 klausimą – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kurį teikia P. Gražulis. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Balsavo 118: už – 86, prieš – 4, susilaikė 28. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiami kolegos, dar prieš tvirtinant šios dienos darbotvarkę, noriu priminti, kad šiandien 11 valandą į Seimą kreipsis Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis. Prieš tai mes darysime 5 minučių techninę pertraukėlę, tačiau labai kviečiu visus porai minučių likus iki 11 valandos būti čia, savo vietose, kadangi lauksime Prezidento tiesioginio prisijungimo ir jo kalbos, skirtos Seimui.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.05 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, gerbiami kolegos, pritarta bendru sutarimu. Motyvai. Už kalba A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Labai nesiplėsiu. Iš tiesų jau studijų metu kėlė nuostabą nuostatos, kad baudžiamajame procese išteisintam asmeniui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Tai, kad mes su šia nuostata gyvenome iki šiol, laikyčiau nesusipratimu. Džiaugiuosi, kad šiandien turime šio klausimo priėmimą. Raginu kolegas palaikyti, nes tie asmenys, kurie baudžiamajame procese buvo išteisinti, buvo nekalti arba nepakako įrodymų. Po tokio proceso tikrai žmonėms gyvenimas… jam vykstant apkarsta ir bylinėjimosi išlaidas palikti tiems žmonėms, kurie buvo nekalti, apmokėti būtų neteisinga. Tikrai, kolegos, kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl šio projekto balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad pirmasis balsavimas šįryt yra numatytas 11 val. 30 min.
10.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-2.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003(2). Priėmimo stadija. Įstatymą sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Motyvai. Už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlyčiau pritarti šitam sprendimui, nes buvo pasiektas konsensusas dėl kelių siūlymų ir panašiai. Gerai, kad priimtas apibendrintas sprendimas, nes kai mes susikoncentruojame tik į vieną ar dvi raides, tai susiauriname problemą, o dabar į šį įstatymo projektą yra sudėta daug apibendrintų dalykų, kurie yra reikalingi šių dienų kontekste. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Aš taip pat pritariu kolegai. Mūsų su kolega S. Tumėnu pasiūlymai buvo integruoti į dabartinį projektą. Kartu aš noriu padėkoti Seimo kanceliarijos Teisės departamentui ir Teisingumo ministerijai, ji pritarė mano siūlymui. Tie dalykai yra integruoti į dabartinį projektą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime… S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, taip pat norėtų pasisakyti už. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Prieš mane kalbėję du kolegos kalbėjo ne dėl to projekto. Šis projektas tuoj pat bus svarstomas. O čia mes turime galvoje projektą, kai advokato išlaidos atlyginamos ne tik baudžiamajame procese, kai išteisinama, bet ir administracinių nusižengimų byloje, kai teismas nutraukia bylą. Tai tarpusavyje susiję projektai, irgi labai reikalingi. Siūlau balsuoti už. O tie argumentai, kurie buvo ką tik pasakyti, bus dėl kito projekto, bet jie taip pat yra teisingi.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.09 val.
Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-1483(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-1483(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją pirmininką gerbiamą L. Kasčiūną. Jo salėje dabar nematau. Galbūt galėtų gerbiamas A. Pocius pristatyti komiteto išvadą? Dėkoju. Prašom, gerbiamas Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū jums. Gerbiami Seimo nariai, gerbiama Seimo Pirmininke, iš tikrųjų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė šį labai svarbų projektą. Pirmiausia svarbų, nes mes norime dėl atgrasymo ir gynybinių pajėgumų daug daugiau sąjungininkų mūsų valstybės teritorijoje. Bet tam turime padaryti namų darbus, tai, aišku, jų gyvenimo sąlygos, apgyvendinimas, bet kartu ir treniravimosi galimybės. Čia yra didžiulis prioritetas. Džiaugiamės, kad Vyriausybė skyrė papildomų pinigų tam prioritetui įgyvendinti. Be abejo, Rūdninkų poligonas yra vienas iš tų strategiškai labai svarbių dalykų dabar siekiant sustiprinti visą gynybinę ir atgrasymo architektūrą. Matyt, dėl šių argumentų ir visi komiteto nariai iš įvairių politinių jėgų suprato, balsavo vieningai, pritarė šiam projektui.
Taip pat noriu pasakyti, kad mes jį papildėme viena parlamentinės kontrolės klauzule, kad kas 2 mėnesius Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir kas pusmetį visas Seimas būtų informuojamas apie projekto eigą. Kaip rodo fizinio barjero eiga, kur irgi NSGK turi parlamentinės kontrolės svertus, tie svertai dažniausiai pasiteisina. Siūlome pritarti visam Seimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusija. Diskusijoje užsirašė kalbėti trys Seimo nariai. Pirmasis kalba V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome ypač svarbų įstatymo projektą – Rūdninkų poligono įstatymą, kuris turėtų suteikti didelių galimybių mūsų valstybei visų pirma. Lietuva iš tikrųjų turi jau ne vieną poligoną. Tai yra teritorijos, ypač svarbus Pabradės poligonas, tačiau šių treniravimosi erdvių iš tikrųjų nepakanka, nes mūsų kariuomenė didėja, daugėja sąjungininkų, taip pat Šaulių sąjunga didina savo pajėgumus. Reikalingos erdvės, kur būtų galima atlikti tam tikrus veiksmus. Tam reikalingi plotai ir galimybės naudoti tam tikras priemones.
Rūdninkų poligonas kaip tik ir suteiktų galimybes daryti bataliono dydžio vieneto mokymus. Būtų galima dislokuoti nemažas pajėgas, bet taip pat būtų galima atlikti tam tikrus šaudymus. Jie yra būtinai reikalingi, nes jeigu kariuomenė turi galimybių rengtis, kaip ginklai nebus panaudoti. Taip pat yra labai gerai, kad buvo rasta tokia teritorija, kur nėra daug vietinių gyventojų, tai yra tas nusistovėjęs gyvenimo ritmas bus sutrikdytas gana neženkliai.
Žinoma, vietiniams Šalčininkų rajono gyventojams tai yra šioks toks iššūkis, bet kiek mes esame girdėję mūsų komiteto svarstymuose, bus surastas tam tikras konsensusas, nes tuo pat metu, įkuriant šį poligoną, bus atlikti tam tikri infrastruktūros gerinimo darbai ir jie išspręs nesprendžiamas rajono problemas. Tai yra nutiesti keliai, kai kurie praplatinti, padarytos pralaidos. Taip pat yra planuojama nutiesti geležinkelio linijos tęsinį. Taigi, didelė dalis tos sunkiosios technikos galės poligoną pasiekti ir geležinkeliu. Nebus malami, kaip sakoma, keliai ir nebus trukdomas kasdienis veiksmas.
Žinoma, šiokie tokie pasikeitimai įvyks, tačiau aš norėčiau pasakyti, kad didžiausią problemą kėlė ne civilizacinis faktorius, bet gamtinis faktorius, kadangi šiose vietose iš tikrųjų yra gamtos rezervatai. Kariuomenė tikrai daug dirba su aplinkos apsaugos specialistais, kaip būtų galima sumažinti tą neigiamą poligono poveikį.
Taigi, iš to ką mes girdime svarstymuose ir diskusijose, atrodo, pavyko rasti tinkamą poligonui vietą, todėl labai rekomenduočiau ir kviesčiau pritarti šiam projektui. Mes tikrai pagerinsime tiek mūsų Lietuvos kariuomenės padėtį, tiek pagerinsime sąlygas mūsų NATO parneriams atvykti į Lietuvą.
PIRMININKĖ. Kviečiu B. Petkevič.
B. PETKEVIČ (LRF). Gerbiami kolegos, Lietuvos karinių pajėgų rengimo doktrinos 106 punkte sakoma: svarbiausias profesinio karinio švietimo ir rengimo tikslas yra ir bus karių ir karinių vienetų parengtumas. Valstybės atžvilgiu karinių vienetų parengtumas yra priemonė, profesinio karinio švietimo ir rengimo atžvilgiu – tikslas. O tai reiškia kariuomenės personalo ir karinių vienetų pajėgumą laiku ir tinkamai veikti taikos, krizių ir karo metu net aukojant gyvybę. Šiandien neturime iliuzijų, kad karinis parengtumas yra svarbiausias šių dienų klausimas. Apie tai plačiai kalbama ir rašoma, todėl susitarta dėl gynybos biudžeto lėšų didinimo, būtent tam yra skirtas ir šis Rūdninkų poligono įstatymas, pavadintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.
Bet iš tikro apie šio projekto įgyvendinimą mažai ką žinome. Bent kol kas. Pagal gerbiamą ministrą daugiau sužinosime tik jį priėmę. Kreipiausi į ministrą prieš savaitę dėl susitikimo su gyventojais, nes kaip tik jiems, gyvenantiems šalia, informacija apie tai, kas bus daroma jų kaimynystėje ir teritorijoje šalia jų namų, yra svarbiausia. Tačiau ir jie galės užduoti rūpimus klausimus tik po šio įstatymo priėmimo. O gal ir negalės, nes viskas bus jau nuspręsta ir liks vien direktyvos. Apgailestauju, kad toje teritorijoje gyvenančių žmonių nuomonė, viešasis interesas, ekonominės ir socialinės aplinkybės nebuvo įvertintos. O juk iš žmonių bus paimta jų nuosavybė. Jie turės keisti savo įpročius, ramus gyvenimas šalia gamtos pasikeis. Labai tikiuosi ir dar kartą prašau kuo skubiau susitikti su bendruomene, ji turi teisę žinoti, kas ten bus.
Nebuvo įvertinta ir galima žala gamtai. Priminsiu, kad Rūdninkų giria – tai skirtingos ekosistemos. Tai pušynai, lapuotynai ir mišrūs spygliuočių, lapuočių medynai, beržynai, įvairių tipų pelkių plotai, distrofiniai ežerai. Čia yra nustatytos 27 perinčios paukščių rūšys, 7 gyvūnų rūšys. Šis biosferos poligonas turi ypatingą geoekologinę svarbą ir tikrai teisės aktai dėl Rūdninkų girios biosferos ir gamtotvarkos yra galiojantys. Tačiau šiame įstatyme gamtos apsaugai yra skirti du mažareikšmiai sakiniai, kad bus naujų saugomų teritorijų už poligono teritorijos ribų steigimas ir kad projekto įgyvendinančioji institucija turi siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pokyčių. Tai iš esmės reiškia, kad Rūdninkų giria, ypatinga Lietuvos vieta, bus niokojama, nes tai projektas, kuriam pagal šį įstatymą netaikomas poveikio aplinkai vertinimas ir kiti reikalavimai.
Gerbiamieji, dar kartą noriu pakartoti, šio karinio poligono steigimas yra labai svarbus mūsų kariuomenei, tačiau norėtųsi daugiau konkrečios informacijos, o ypač jos suteikimo gyventojams visų pirma dėl žemės paėmimo procedūros. Norėtųsi skaidrumo ir veiksmingos parlamentinės kontrolės įstatymo įgyvendinimo metu. Norėtųsi galų gale būti tikriems, kad Aplinkos ministerija imsis visų galimų priemonių gamtai apsaugoti. Kol neturėsiu tikrumo dėl šių punktų, susilaikysiu. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Pocių.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke.
Mielieji kolegos, aš manau, kad tikrai šis įstatymas yra parengtas labai laiku būtent karo Ukrainoje kontekste. Manyčiau, kad tas nerimas, kuris yra keliamas Lietuvos žmonių, turėtų būti tikrai suprantamas, ir manau, kad Krašto apsaugos ministerija tikrai konsultuodamasi su mūsų NATO sąjungininkais, būtent kviesdama juos čia, į Lietuvą, kad Lietuva būtų saugesnė, daro viską, kad tos NATO pastiprinimo pajėgos, kurios atvyks į Lietuvą, tiek amerikiečiai ar tai būtų vokiečiai, ar kitų NATO šalių atstovai, kad tikrai galėtų čia būdami tęsti savo kovinį pasirengimą kartu su Lietuvos kariuomene. Aš tikrai džiaugiuosi, kad yra surasta tokia teritorija, kuri nėra naujai kuriama, ten jau keletą dešimtmečių buvo karinis poligonas. Manyčiau, kad ta teritorija bus naudojama, ten bus investuojamos lėšos, infrastruktūra bus gerinama, kelių infrastruktūra bus gerinama.
Kaip praktikas galiu pasakyti, kad ten, kur yra įsteigti tokie poligonai, vietiniai gyventojai turi galimybę turėti darbo vietų, nes tokį poligoną reikės prižiūrėti, tvarkyti aplink esančius miškus, žolę šienauti. Atsiradus darbo vietų, aš manau, vietiniams gyventojams tikrai bus galimybė ten įsidarbinti. Taip pat manau, kad vieta yra strategiškai tikrai labai svarbi, nes yra netoli valstybinės sienos su Baltarusija. Manyčiau, kad šį įstatymo pakeitimo projektą mes tikrai turime paremti, prašau balsuoti už. Manau, kad šis siūlymas yra tikrai savalaikis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Diskusijoje visi užsirašę pasisakė. Dabar motyvai. Už kalba A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Nepaisant to, kad Lenkų rinkimų akcijos atstovai pasisakė prieš šio įstatymo priėmimą, nematau norinčių agituoti ir kalbėti prieš jį dėl motyvų, tad nesiplėsiu ir agituodamas už, nes jau diskusijoje dalyvavę kolegos pakankamai aiškiai įgarsino tuos motyvus, kad įstatymas yra iš tiesų labai savalaikis ir reikalingas norint paspartinti procesus, kad tokia tinkama infrastruktūra, reikalinga tiek mūsų kariams, tiek ir mūsų sąjungininkams iš NATO, būtų sukruta. Tad kviečiu vieningai paremti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po svarstymo išsakyti. Balsuosime numatytu laiku, primenu, nuo 11 val. 30 min.
10.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1453(2) ir Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1454(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1453(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamą S. Šedbarą, kad pristatytų komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po pateikimo buvo pritarta dviem projektams, kuriuos komitetas, svarstydamas 2022 m. balandžio 6 d., sujungė į vieną. Buvo Seimo narių pasiūlymų, taip pat buvo konsultuojamasi su Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijomis ir buvo parengtas jungtinis antrasis variantas, kurį dabar teikiame Seimui svarstyti. Komitetas apsvarstęs visų septynių dalyvavusiųjų balsais už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat kviečiu gerbiamą R. Šarknicką, kad pristatytų Kultūros komiteto išvadą.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1453(2), Nr. XIVP-1456 bei Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1454(2) ir nusprendė bendru sutarimu iš esmės jiems pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui juos svarstyti atsižvelgiant į pateiktas pastabas. Kultūros komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms, o dėl Seimo narių ir ministerijų pasiūlymų paliko spręsti pagrindiniam komitetui. Už tai dėkojame pagrindiniam komitetui, jis iš dalies pritarė ir mūsų Seimo narių pasiūlymams. Ačiū.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Klausimas gerbiamam S. Šedbarui, ar dėl Susirinkimų įstatymo yra pateikta išvada? Gal galėtumėte tada. Prašom, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kartu buvo pateikta Susirinkimų įstatymo pataisa. Komitetas šį projektą taip pat svarstė ir balandžio 6 dieną, ir balandžio 8 dieną. Taip pat atsižvelgė ir į Teisingumo, ir į Vidaus reikalų ministerijų nuomones, į Seimo narių pasiūlymus, juos visus įvertino, taip pat ir minimo Kultūros komiteto. Parengė patobulintą Susirinkimų įstatymo pataisos projektą, balandžio 8 dieną visų 6 dalyvavusių balsais už pritarė jam ir taip pat pritarė komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pirmininkui.
Dabar diskusijoje kviečiu dalyvauti gerbiamą M. Ošmianskienę. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai, simboliška, kad būtent šiandien, belaukiant Ukrainos Prezidento V. Zelenskio kalbos parlamente, Seimas svarsto įstatymų projektus, kuriais siūloma drausti viešai demonstruoti Rusijos agresiją atspindinčius simbolius, tokius kaip Z, V bei Georgijaus juostą.
Noriu pasidžiaugti Seimo narių vieningumu, padedančiu šiam įstatymo projektui labai operatyviai skintis kelią į dienos šviesą. Tai nedidelis, bet labai svarbus žingsnis palaikant už laisvę kovojančius Ukrainos piliečius. Nors Rusijos gynybos ministerija aiškina, kad šie simboliai viso labo reiškia „za pobedų“, tai reikštų už pergalę; „sila v pravde“, tai reikštų – jėga yra tiesoje; „zadačia budet vypolnena“, tai reikštų – užduotis bus įvykdyta. Iš tiesų Ukrainai ir visam laisvajam pasauliui Z šiandien reiškia Rusijos karo nusikaltimus, subombarduotus miestus, tūkstančius žuvusių ukrainiečių, todėl viešas šio barbarizmo rėmimas turėjo būti uždraustas ir Lietuvoje, be jokios abejonės.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas penktadienį baigė svarstyti mūsų teiktus projektus, nusprendė juos patobulinti. Nebeliko konkrečių nuostatų dėl simbolių ir raidžių, tačiau policija turės galimybę skirti baudą už dar įvairesnių agresiją remiančių simbolių demonstravimą. Komitete buvo nuspręsta draudimo formuluotę praplėsti. Ji tapo abstraktesnė, rašoma taip: totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti. Yra labai svarbu, kad yra palikta būtent karinė agresija, vykdoma ar vykdyta praeityje.
Manau, teisinga, kad svarstant komitete baudos buvo dar padidintos. Dabar siūloma, kad už agresijos simbolių platinimą, naudojimą susirinkimuose viešosiose vietose arba kitose, viešą demonstravimą užtrauktų baudą nuo 300 iki 700 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 tūkst. 200 eurų. Be to, pridėtos didesnės baudos už pakartotinius nusižengimus.
Galiu suprasti policijos atstovo argumentus, kad jiems būtų sudėtinga identifikuoti konkrečių raidžių demonstravimo, kaip agresijos simbolio, atvejus ir įrodyti, jog minėta raidė demonstruojama siekiant remti arba teisinti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Šiek tiek ir gaila, kad nepavyko juodu ant balto būtent konkrečių simbolių į įstatymą įrašyti, nes tai būtų buvusi stipri politinė žinutė Ukrainos žmonėms, kuriems dabar labai svarbu jausti mūsų visų palaikymą. Tuo labiau kad ir pats Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba viešai kreipėsi į pasaulį, į pasaulio šalis su prašymu kriminalizuoti Z raidės, kaip simbolio, naudojimą, nes būtent šis simbolis yra plačiai naudojamas Rusijos režimo propagandos mašinose.
Bet kuriuo atveju šiuo įstatymu Lietuva siunčia pasauliui aiškią savo poziciją ir žinią – nesame pakantūs ir netoleruojame Rusijos režimo pakalikų ir demonstruojančių pritarimą agresijai. Su tuo mus visus ir sveikinu. Tikiuosi, kad šis įstatymo projektas ir toliau sulauks tokio vieningo palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai M. Ošmianskienei.
Dabar grįšime prie išvados svarstymo. Nežinau, gal gerbiamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas grįžtų į tribūną, mums tuomet būtų lengviau. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 1 straipsnio yra Seimo nario S. Tumėno pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Gal gerbiamas S. Tumėnas pristatytų? Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū Teisės ir teisėtvarkos komitetui, jis iš dalies pritarė mano siūlymui. Mano pasiūlymo esmė buvo, kad derėtų įteisinti draudimą demonstruoti ne konkrečius ad hoc situacijai pritaikytus simbolius, bet draudimą apskritai demonstruoti nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, agresijos simbolius ir taip toliau. Visa tai buvo išgirsta. Aš nuo trečios karo dienos studijuoju tas raides, jau žinau, ką bent penkios reiškia. Tas apibendrinimas, man rodos, yra reikalingas.
Tik neišgirdo dar vieno mano siūlymo, nepritarė, dar buvo mano įrašytas siūlymas apie genocido nusikaltimus. Tik genocido nusikaltimai čia buvo išbraukti. Tačiau aš irgi rėmiausi Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuorodomis, kur 5 straipsnyje šalia visų mūsų šiandien išvardintų nusikaltimų yra ir genocido nusikaltimai. Toks dalykas.
Antras dalykas, padidintos baudos.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, o čia nėra taip, kad jūs jau apie kitą pasiūlymą kalbate?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ne, čia kartu yra. Čia faktiškai visi yra bendri.
PIRMININKAS. Taip, tik išvadoje dar yra atskirti kitų kolegų.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, dar atskirti, bet čia yra tas pats.
PIRMININKAS. Prašysime komiteto pirmininko reakcijos.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mes pritarėte iš dalies. Apibendrintai pasakėme tiek dėl sudėties, tiek dėl, kaip ir minėjau, raidžių, todėl atskirai neišskyrėme genocido. Aš nežinau, turbūt tenkina pasiūlymų autorių tokia komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu tenkina autorių, nebalsuojame, pritariame bendru sutarimu tokiai situacijai.
Dabar taip pat yra dėl 1 straipsnio Seimo nario R. Šarknicko du pasiūlymai iš eilės, jiems abiem pritarta iš dalies. Prašom pakomentuoti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jie faktiškai yra analogiški vienas kitam, koreliuoja. Mano yra, kad Rusijos Federacijos karinių pajėgų simbolio Z, šio simbolio pagrindu sudarytų vėliavų, ženklų ar klaidinančiai panašių ženklų platinimas, naudojimas susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitoks demonstravimas, turint tikslą propaguoti, remti ar kitaip išreikšti palaikymą Rusijos Federacijos karinei agresijai…
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pirmininkas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas, čia atsižvelgdamas ir į prieš tai kalbėjusio Seimo nario Stasio argumentus, irgi formulavo labiau bendresne prasme, kaip ir teisingai kolega S. Tumėnas pasakė, tų ženklų gali būti ir daugiau, ir kiekvieną kartą (…). Stengėmės suformuluoti taip, kad bet kuris naujai pasirodęs ženklas patektų į šito įstatymo veikimo sritį. Turbūt kolega sutinka su tuo?
PIRMININKAS. Ar tenkina? Dėkoju. Jeigu tenkina, mes jau visus keturis, taip išeina, apsvarstėme, visus pasiūlymus, dabar yra komiteto pasiūlymas. (Balsai salėje) Čia nereikia, taip?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, čia ir yra pasiūlymas, tiesiog nauja redakcija, naujai išdėstyta.
PIRMININKAS. Gerai. Tuomet dėkoju. Šitą apsvarstėme. Dabar yra dėl Susirinkimų įstatymo taip pat. Nežinau, gerbiamas kolega, gal tuomet grįžkite, dar šiek tiek mums padėsite, gerbiamas pirmininke. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario R. Šarknicko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Kartojasi, taip? Jūs sutinkate, taip?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, iš esmės koreliuoja vienas su kitu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir S. Tumėno vėliau du pasiūlymai. Irgi sutinka. Trys pasiūlymai. Trečiajam – nepritarti. Bet tenkina, taip? Yra rastas bendras komiteto vardiklis. Dėkoju kolegoms, dėkoju komiteto pirmininkui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, galite išjungti mane.
PIRMININKAS. Apsvarstėme. Nematau, kad būtų norinčių… Palaukite, pažiūrėsime, tuoj įsijungs kompiuterį, ar yra norinčių pasisakyti šiais klausimais. Yra. Už kalbės gerbiama A. Širinskienė. Prašom. Motyvai už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad po diskusijų komitete pavyko priimti daug sklandesnį teisės aktą. Sakyčiau, kad Ukrainai bus pasiųsta kur kas stipresnė politinė žinutė, negu, matyt, planavo įstatymo iniciatoriai, nes uždraudžiami bet kokie simboliai, ne tik kelios raidės, kurie naudojami ar buvo naudoti totalitarinių ar autoritarinių režimų. Šiuo atveju net ir žiūrint į ateitį, jeigu okupantas apsispręstų dėl kitų ženklų naudojimo, jų naudojimas Lietuvos teritorijoje būtų negalimas.
Kitas, manau, svarbus ženklas ir žinia Lietuvos žmonėms yra ta, kad Georgijaus juosta, priėmus šį įstatymą, bus iš viso išbraukta iš legalios vartosenos ir bet kuriuo atveju bus laikoma draudžiamu simboliu. Manyčiau, tai taip pat įneš kur kas daugiau aiškumo ir kartu baigsis visuomenės kiršinimas, naudojant tokias juostas.
Manau, privalumas yra ir tas, kad atsiranda baudžiamumas už pakartotinumą. Tai, matyt, padės pažeidėjus atgrasyti ir tokių situacijų, kaip įvairiais okupacinės kariuomenės ženklais išteptos sienos miestuose ar žymimi plakatai pakelėse, mes neturėsime. Tikrai raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi du projektai, gal duokime ir antrajam pasisakyti. Gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nenoriu kartoti argumentų, kuriuos jau išsakiau anksčiau, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra puiki proga įtraukti į šitą diskursą ir kalbininkus, nes mes dažnai painiojamės, kas yra raidė, kas yra simbolis ir kada raidė tampa simboliu – apie tai reikėtų dar padiskutuoti ateityje.
Čia gerbiama M. Ošmianskienė užsiminė apie problemas, su kuriomis dar gali susidurti policijos pareigūnai, vertindami situaciją, tačiau aš noriu priminti, kad ir šiandien yra daugybė svertų, kurie leidžia užkardyti, sustabdyti tuos procesus. Pavyzdžiui, ir policijos pareigūnai, akivaizdu, gali vadovautis Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kur sakoma, kad visuomenės priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas – visa tai pareigūnai gali pasitelkti. Toliau. Galima tiesiog prisiminti ir mūsų, Seimo, rezoliuciją, ji tame kontekste gali praversti. Toliau. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, puikiai žinome, kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą. Šitame kontekste mūsų pareigūnai gali puikiai pasitelkti šiuos argumentus, kai reikės vertinti situaciją, kada tas simbolis yra nevartotinas, draudžiamas ir už tai reikia bausti. Kviečiu pritarti šitam apibendrintam projektui. Ačiū Teisės ir teisėtvarkos komitetui, jis išgirdo mūsų pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, apsispręsime vėliau, balsuodami tam skirtu laiku.
10.39 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1464(2), Asmens tapatybės kortelės ir paso Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1465(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, kadangi mes turime daugiau kaip 10 minučių, aš siūlyčiau iš eilės apsvarstyti 1-8.1 ir 1-8.2 klausimus. Turime gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir lydimasis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas. Jeigu galima, iš karto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra mūsų jau priimto asmenvardžių įstatymo tolesnio įgyvendinimo projektai. Jų kartu nebuvo spėta parengti, todėl jie dabar yra parengti ir komitetas juos apsvarstė. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisos labai nedidelės, taip pat ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos.
Komitetas abu projektus svarstė balandžio 6 dieną. Svarstant Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą už buvo penki, prieš nebuvo, susilaikė vienas komiteto narys. Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo visi šeši dalyvavę posėdyje balsavo už. Komitetas tiek dėl Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, tiek dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo tolimesnės eigos prašo Seimo projektą svarstyti skubos tvarka, nes gegužės 1 dieną turėtų įsigalioti visas paketas: asmenvardžių, taip pat ir šių dviejų įstatymų normos.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Dėl skubos apsispręsime po balsavimo.
Dabar diskutuoti norėčiau pakviesti gerbiamąjį Seimo narį R. Šarknicką. Prašau, gerbiamas kolega, į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Teisingumo ministrės E. Dobrovolskos teikiamos įstatymų pataisos: Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1464(2) ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1465(2). Šiais projektais siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos piliečiams, save laikantiems, panorusiems save laikyti rusais, lenkais ar kitos nelietuvių tautybės atstovais Lietuvoje, oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir registruotuose užsirašyti pasirinktą senelių ar net prosenelių tautybę. Kalbu paprastai, kad suprastų Lietuvos žmonės, ką čia norima padaryti. Taip norima pakeisti Civilinio kodekso normas, kuriomis asmens kilmė, tautybė ir jų registravimo tvarka yra nustatoma remiantis jo tėvų duomenimis, o ne senelių ar prosenelių dokumentais.
Civilinės būklės aktų registravimo įrašus siūloma leisti keisti ne atsiradus naujiems objektyviems duomenims apie asmenį, bet remiantis tik jo noru. Tokių teisinių normų įvedimas ardys visą teisinę sistemą, kuri dabar yra suderinta su Lietuvos civiliniu kodeksu ir jo pagrindais besiremiančiais įstatymais. Daugiau nei akivaizdu, kad tokia siūloma tautybės nustatymo tvarka sudarys prielaidas manipuliacijoms pateikiant statistiką apie Lietuvos piliečių ir gyventojų tautinę sudėtį. O paskui, remiantis tokia „minkštąja galia“, bus galima kurti ir priimti įstatymus, keliančius grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir teritoriniam vientisumui.
11 valandą numatytos svarstyti tautybės pasirinkimą reglamentuojančios įstatymo pataisos bus svarstomos kiek vėliau, iš karto po didvyriškai kovojančios Ukrainos Prezidento (ir jo žmonių) V. Zelenskio kalbos Seime. Tai pagalvokime, ar mes neatidarysime kelio į Donbasą, Luhanską ir panašiai galimoms manipuliacijoms ir integracijoms. Pagalvokime apie valstybės nacionalinį saugumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam kolegai R. Šarknickui. Dabar gal būtų norinčių pasisakyti dėl motyvų. Tuoj pažiūrėsime kompiuteryje. Bet atrodo, kad lyg ir nebuvo, ar ne? Yra. Nori kalbėti prieš gerbiama A. Širinskienė. Prašom. Čia mes dėl Civilinės būklės aktų ir Asmens tapatybės kortelės įstatymų projektų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Tiesiog norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad įstatymas suteikia galimybę asmenims, kurie turi skirtingų tautybių senelius, neribotą skaičių, kiekį pasikeisti savo tautybę. Tas, mano galva, nėra protinga. Tikrai buvo galima nustatyti tam tikras sąlygas, kad asmuo, sulaukęs pilnametystės arba keisdamas asmens dokumentus, nurodo tautybę. Šiuo atveju mes iš esmės kuriame tokią situaciją, kad Lietuvoje tautybę, jeigu tik turi skirtingų tautybių senelius, galėsi pasikeisti ir penkis kartus per metus. Mano galva, taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Niekas daugiau nenori kalbėti. Taigi apsispręsime balsuodami.
10.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875 (svarstymas)
Kadangi mes dar turime daugiau kaip 5 minutes ir turime Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, tai trumpas rezervinis, jeigu galima, rezervinis 2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875. Svarstymas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra projektas, kuriuo buvo siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Situacija yra tokia, kad vienintelė šalis Lietuva turi skirtingas sankcijas motociklininkams (griežtesnes) už tą patį skaičių kilometrų, jeigu viršija greitį, palyginti su automobilių vairuotojais. Tai autoriai siūlė suvienodinti. Vyriausybės išvada buvo gauta neigiama, nepritarianti projektui. Komitetas svarstė balandžio 6 dieną, už siūlymą atmesti projektą balsavo už… du susilaikė. Taigi buvo pritarta siūlymui šį projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Diskusijoje nebuvo norinčių kalbėti. Tik prieš kalba gerbiamas A. Petrošius. Motyvai.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ar aš gerai suprantu, aš norėčiau kalbėti prieš komiteto išvadą?
PIRMININKAS. Taip ir išeina. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerai. Iš esmės ši nuostata yra diskriminacinė ir tikrai nuoširdžiai kelia klausimą, kaip ji pasiekė mūsų teisėkūrą ir kaip atsirado teisės aktuose. Šiandien mes esame nusiteikę prieš piktybiškus motociklų vairuotojus ir remdamiesi jais bandome sukurti kažkokias normas visai motociklininkų bendruomenei.
Jeigu norėtume tikslingai šį dalyką atlikti, turėtume užtikrinti kontrolę, žiūrėti, kaip bausti ir sugauti tuos asmenis, kurie smarkiai viršija greitį. Sutikite, kolegos, na, tikrai ne 30 kilometrų per valandą greičio viršijimas yra ta priežastis, dėl ko reikėtų taikyti diskriminacines nuostatas ir dėl ko įvyksta visos nelaimės.
Šiandien tikrai manau, kad įvyko nesusipratimas, ir siūlysiu balsuoti prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ir vis dėlto projektui suteikti antrą šansą svarstant jį kitame komitete, nes nuostatos yra tikrai teisingos. Europoje, ko gero, esame vieninteliai, kur galioja skirtingas reglamentavimas automobilių ir motociklų vairuotojams. Šiandien, kaip minėjau, išreikšiu palaikymą šiam projekto tęstinumui. Ieškokime būdų, kaip vis dėlto pritaikyti tas teisingai nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Apsispręsime balsuodami.
10.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1017(2) (svarstymas)
Ir aš dar vieną rezervinį, galbūt spėsime greitai. Į tribūną norėčiau pakviesti gerbiamą E. Gentvilą. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Prašau, gerbiamas kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Žmogaus teisių komitetas šį nutarimo projektą svarstė šių metų kovo 30 dieną ir vienbalsiai priėmė tokį sprendimą – iš esmės pritarti nutarimo projektui dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų“ patvirtinimo“ pakeitimo“. Pasirašo komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Niekas nenori toliau šiuo klausimu diskutuoti, bet mes tuoj įjungsime kompiuterį, jis kaip visada šiek tiek vėluoja. Ne, motyvų niekas nenori išsakyti. Gerbiami kolegos, apsispręsime dėl rezervinio 1 balsuodami numatytu laiku.
Dabar liko nepilnos 2 minutės iki pertraukos, aš manau, kad mes per jas nebespėsime jokio projekto apsvarstyti. Skelbiu numatytą darbotvarkėje 6 su puse minutės pertrauką iki 10 val. 55 min. Be penkių vienuoliktą aš labai prašysiu visų grįžti į darbo vietas, jeigu jūs nuspręsite per tas 6 minutes iš jų pasitraukti, ir tada bus Ukrainos Prezidento V. Zelenskio kalba. Tai 6 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame Seimo posėdį.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, laukiame, kol prezidentas V. Zelenskis prisijungs. Tai bus po poros minučių.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, turiu garbės pristatyti jums Ukrainos Prezidentą Jo Ekscelenciją V. Zelenskį. (Plojimai)
Prezidentas visam pasauliui tapo Ukrainos pasipriešinimo veidu. Jo lyderio savybės, skleidžiamos žinios ir ryžtas suteikia Ukrainai ginklą, kuriam V. Putinas neturi priešnuodžio. Prieš suteikdama žodį Prezidentui, kviečiu gerbiamą Seimą ir Seimo svečius pagerbti už Ukrainos laisvę žuvusių, nekaltų, žiauriai nukankintų ir masinių žudynių aukų atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Jūsų Ekscelencija Prezidente, perduodu žodį jums.
11.08 val.
Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kalba (nuotoliniu būdu)
V. ZELENSKIS. Lietuviai! Gerbiama Seimo Pirmininke ponia Viktorija, pamenu jūsų vizitą į Kijevą, vieną iš pirmųjų nuo karo pradžios.
Gerbiamas pone Prezidente, drauge Gitanai, tu ne vieną kartą buvai Ukrainoje, mes su tavimi daug nuveikėme kartu. Esu įsitikinęs, nuveiksime dar daugiau!
Gerbiama Ministre Pirmininke ponia Ingrida, esu dėkingas jums už vakarykštį vizitą.
Mieli Lietuvos žmonės! Esu dėkingas už galimybę šiandien kreiptis į jus visų Ukrainos žmonių vardu, jie visada prisimins jūsų nuoširdumą ir pasirengimą mums padėti sunkiausiu mūsų valstybei metu. Jūs buvote tarp pirmųjų, atėjusių į pagalbą Ukrainai. Ir jūs išliekate tarp tų, kuriems labiausiai rūpi taika ir Europos saugumas.
Pradėtas didelio masto Rusijos karas prieš Ukrainą iškėlė Europai strateginį klausimą: ar vertybės, kuriomis grindžiamas tautų susivienijimas Europos žemyne, vis dar gyvos po Antrojo pasaulinio karo? Ar vertybės jau suvaidino savo vaidmenį ir gali tapti eksponatais turistams skirtuose muziejuose? Tik dalis Europos istorinio paveldo kažkur senovinių rūmų salėse, o ne tas, kas apibrėžia tikrąjį gyvenimą. Deja, visi europiečiai bendro atsakymo į šį klausimą neturi. Tačiau nuo to priklauso Europos ateitis. Nuo to, ar bus duotas bendras atsakymas.
Išlaisvintose Ukrainos teritorijose toliau vyksta Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų registravimo ir tyrimo darbai. Beveik kasdien randama naujų masinių žudynių kapaviečių. Renkami įrodymai. Tūkstančių tūkstančiai aukų. Šimtai žiauraus kankinimo atvejų. Rūsiuose, kanalizacijos šuliniuose vis dar randami žmonių lavonai. Surišti, sužaloti kūnai. Kaimai, kadaise gana dideli, liko beveik be gyventojų. Šimtai vaikų liko našlaičiais. Mažiausiai šimtai vaikų, nes tikslaus aukų skaičiaus dar nežinome. Užregistruota šimtai išprievartavimo atvejų, tarp jų – nepilnametės mergaitės, labai maži vaikai… Ir net kūdikis! Tiesiog baisu apie tai kalbėti. Bet taip buvo.
Nustatytas netgi šis asmuo, šis rusų kareivis – Byčkovas iš Pskovo. Desantininkas, arba specialiosios tarnybos atstovas. Jis siuntė vaizdo įrašus draugams. Vaizdo įrašą, ką jis daro su kūdikiu. Kaip jis tyčiojasi iš jo!
Štai tokia rusų armija. Vaikų gynėjas. Tai speciali operacija, suplanuota Maskvoje. Tai istorija apie kovą už „rusų pasaulį“. Su tuo dabar bus siejama Rusijos armija ir Rusijos desantininkai. Iš Pskovo. Kūdikio išžaginimas…
Rusijos propagandininkai, matyt, jau ėmė tai teisinti. Matyt, kaip visada sakys, kad taip nebuvo, o jei ir buvo, tai yra „rusakalbių“ apsauga. Bet ir už šį nusikaltimą, kaip ir už bet kokį tokį nusikaltimą, teks atsakyti ir propagandininkams, ir tiems, kurie ugdo tokius desantininkus iš Pskovo, ir tiems Europoje, kurie vis dar neišjungia Rusijos televizijų propagandos.
Man įdomu, o kaip dabar Rusijos gynybos ministras ir kiti šios „specialios operacijos“ autoriai vertina jos rezultatus? Po net tokių nusikaltimų? Po tokio rusų kareivio Byčkovo „žygdarbio“? Gal Rusijos gynybos ministras pakvies tokius Pskovo desantininkus apsaugoti savo vaikus ir anūkus? Ar ministras to nenorėtų? Esu tikras, kad jis bijos atsakyti.
Ukrainoje visur, kur buvo okupantai, dabar prie kelių, kiemuose, aikštėse, soduose laidojami žmonės, jų kūnų nebuvo galima nuvežti į kapines. Ir visa tai – per kelias Rusijos okupacijos savaites. Kai kur – mėnesį. Rajonuose aplink mūsų sostinę – Černihivo ir Sumų regionuose ir Ukrainos šiaurėje.
Visas pasaulis įsiminė Bučos miesto pavadinimą. Bet jis tik vienas iš Rusijos armijos nusikaltimų simbolių. Galime paimti bet kurį kitą miestą, kuriame jie kurį laiką sugebėjo įsitvirtinti, bet kurį kaimą… Okupantai ten darė tą patį kaip ir Bučoje. O kaip mūsų šalies rytai, kur vis dar tebėra Rusijos armija? Kas yra pietuose? O kaip Mariupolis ir Volnovacha, kuriuos beveik sunaikino Rusijos armija? Aišku, ten dar baisiau.
Rusijos pareigūnai ir valstybės propagandininkai neigia savo armijos padarytus nusikaltimus. Sako, kad tai inscenizacija. Jie meluoja matydami net akivaizdžius faktus, faktus, kurie įtikina visus pasaulyje. Nenuostabu. Jie visada taip darė. Tačiau jie pakeitė taktiką tuose rajonuose, kuriuose vis dar yra Rusijos armija. Ten gatvėse lavonų jau nebelieka. Jie išvežami. Tikriausiai deginami. Vyksta masiniai žmonių trėmimai iš okupuotų vietovių. Šimtai tūkstančių žmonių jau buvo ištremti. Jie gabenami į filtravimo stovyklas. Iš jų paimami dokumentai. Jie tardomi ir žeminami. Kiek žuvo, nežinoma. Daugelis tremtinių paskirstomi Rusijos regionuose ir jiems uždrausta iš ten išvykti. Akivaizdu, kad visa tai yra bandymas atsikratyti Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje liudininkų.
Ar gali būti, kad Rusijos kariškiai tai darė ir daro be vyriausiosios vadovybės įsakymų? Negali. Ar gali būti, kad Rusijos politinė vadovybė nesuvokia tokių įsakymų pasekmių? Negali. Bet tai vyksta Ukrainos žemėje. Kodėl? Atsakymas labai ciniškas. Jie įsitikinę nebaudžiamumu.
Esame tikri, kad jie sugebės padaryti, kad pasaulis apie tai… pamirš. Kad Europa pamirš. Arba Europos pretenzijas bus galima tiesiog atmesti. Jų logika paprasta. Taigi visiems reikia prekiauti. Visiems reikia aliejaus. Visiems reikia dujų. Visi norės naudotis Rusijos teritorija prekių tranzitui. Visi norės mėgautis Rusijos rinka. Būtent taip galvoja Maskvoje.
Žinoma, jei Europoje visi būtų tokie principingi ir gerbtų Europos vertybes kaip jūs Lietuvoje, Rusijos vadovybė negalėtų tikėtis, kad jiems viskas pasiseks. Tikriausiai ir šio karo nebūtų buvę. Jie nebūtų drįsę priimti sprendimo jo pradėti.
Bet ką mes matome? Europos Sąjungoje diskutuojama apie šeštąjį – pabrėžiu, šeštąjį – sankcijų Rusijai paketą dėl pradėto karo, neturintį precedento nuo Antrojo pasaulinio karo, ir iki šiol nežinia, ar naftai bus taikomos sankcijos. Net išvydusios žudynes Bučoje ir kituose miestuose, net žinodamos apie žmonių trėmimus, net matydamos tyčinį taikių miestų naikinimą Rusijos raketomis ir bombomis ES šalys negali apsispręsti, kada bent jau ženkliai apribos rusiškų dujų pirkimą. Šimtai Europos įmonių ir bankų ne tik neatsisakė dirbti Rusijos rinkoje, bet ir atvirai demonstravo panieką, reaguodamos į reikalavimus nebefinansuoti Rusijos karo mašinos savo mokesčiais ir akcizais. Ir visa tai vyksta dabar – kai kraujas dar šviežias! Ką tai liudija?
Jei tik šeštame sankcijų pakete buvo rimtai aptarinėjama nafta, tai pasaulis nesupranta, kokiam karui susiruošė Rusija. Jei vis dar nėra aiškaus apibrėžimo dėl Rusijos dujų, tai negali būti tikrumo, kad Europa turi bendrą valią sustabdyti Rusijos karo nusikaltimus, priversti Rusiją siekti taikos. Jei yra didelių Europos įmonių ir bankų, kurie net ir vykstant karo veiksmams Ukrainoje nemano, kad būtina trauktis iš Rusijos rinkos, tai reiškia, kad visos kitos įmonės priims tai kaip signalą: palaukite ir tada galėsite dirbti kaip įprasta, net jei Rusijos elgesys niekaip reikšmingai nepasikeis.
Ponai ir ponios! Mieli Lietuvos žmonės! Esu jums dėkingas už lyderystę. Už tai, kad jūs pirmieji atsisakėte Rusijos energijos išteklių, kai to tikrai reikia.
Aš dėkingas tau, Gitanai, už svarbų sprendimą. Už tai, kad tu pirmas perdavei mums realią pagalbą. Perdavei mums ginklus, „Stingerius“ ir kita. Tai buvo istorinė lyderystės apraiška. Juk Lietuvos žmonės kaip niekas kitas supranta, kaip okupantai gali sugriauti laisvę. Ir kokia kaina atkuriama nepriklausomybė. O tai jums puikiai pavyko.
Būtent tokios lyderystės dabar reikia visam žemynui. Europai neabejotinai svarbu išsaugoti ir puoselėti bendras vertybes, įrodyti, kad bendros vertybės – laisvė, žmogaus teisės, pagarba valstybės sienoms, užgrobiamojo karo prevencija – iš tikrųjų gyvos, o ne kažkas pasenę ir verta tik muziejaus. Kai žemynas pirmiausia galvodavo apie savanaudiškus interesus, o ne apie tai, kas turėtų visus vienyti, tai visada atvesdavo prie siaubingų visai Europai laikų. Nesantaika, revanšizmo protrūkiai, karas – to tikrai nereikia europiečiams XXI amžiuje. Tačiau tai bando sugrąžinti Rusija.
Rusijos valstybė turi atsakyti už šį karą. Rusijos pareigūnai ir kariuomenės vadai, visi kaltieji dėl karo nusikaltimų turi būti patraukti atsakomybėn. Visi deportacijos organizatoriai ir vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn. Iš Rusijos turi būti atimta bet kokia galimybė terorizuoti kaimynus. Kalba ne tik apie Ukrainą! Tikrieji Rusijos planai visiems yra akivaizdūs. Ukraina – tik pradžia. Toliau – jūsų šalis, kitos Baltijos šalys, Moldova, Gruzija, Lenkija, Vidurio Azijos šalys. Iš Maskvos jau girdėti grasinimai Suomijai ir Švedijai.
Kaip Europa sugebės sustabdyti tolesnę Rusijos ekspansiją, jei ji nesugeba sustabdyti net to, kas dabar vyksta Ukrainoje?
Žinau, Lietuva jau daro viską šimtu procentų, kad apgintų Europos vertybes, europiečių laisvę ir saugumą. Svarbu, kad ir Europa dirbtų visu šimtu procentų. Reikia dėti visas pastangas, kad Europos atsakas į Rusijos agresiją būtų tikrai stiprus ir konsoliduotas. Negalime laukti, kol bus parengtas septintasis, aštuntasis ar devintasis sankcijų Rusijai paketas, kad galėtume priimti tikrai galingus sprendimus. Reikia padaryti viską, kas būtina, dabar šeštuoju sankcijų paketu. Europos Sąjunga gali tai padaryti. Būtinai įtraukti ten naftą. Būtina sankcijas taikyti Rusijos bankams – visiems, o ne tik jų daliai. Kiekvienai Europos Sąjungos valstybei pagaliau turi būti nustatyti konkretūs terminai, siekiant veiksmingai atsisakyti ar bent jau gerokai apriboti rusiškų dujų vartojimą. Tik tada Rusijos vadovybė padarys išvadą, kad reikia ieškoti realios taikos. Tas karas yra katastrofa pirmiausia agresoriui.
Mes jau daug pasiekėme dvišaliu lygmeniu: tikras supratimas, tikri sąjungininkų santykiai. Jie pagrįsti ne tik interesais, bet ir vertybėmis, mūsų bendru istoriniu keliu.
Mes tik sustiprinsime bendradarbiavimą originaliu Liublino trikampio formatu. Tai tikrai bus naujos saugumo konfigūracijos Baltijos ir Juodosios jūros regione pagrindas.
Ukraina taip pat dėkinga visiems mūsų draugams Europos Sąjungoje už tai, kad pradėjo pagreitintą mūsų šalies kandidatės į ES statuso gavimo procedūrą. Esame ypač dėkingi Lietuvos Respublikai. Sėkmingai užbaigti procedūrą artimiausiu metu taip pat būtina, jei norime parodyti Rusijai, kad karas Europos nepalauš.
Kai pagaliau ateis taika – esu tikras, kad tai gali būti labai greitai, jei visi Europoje bus tikrai principingi – galėsime greitai ir iš pamatų atkurti Ukrainą po šio karo. Kviečiu jūsų visuomenę, jūsų įmones, jūsų valstybę prisijungti prie Ukrainos atstatymo projekto. Prie atstatymo. Tai bus įtikinamiausias argumentas visiems, vis dar abejojantiems Europa. Jos ateitimi. Jos potencialu.
Gyvenimas turi nugalėti karą. Vertybės turi nugalėti karą. Europa turi laimėti karą.
Ačiū kiekvienam iš jūsų! Ačiū Lietuvos žmonėms! Šlovė Ukrainai! (Plojimai)
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norisi dar kartą padėkoti prezidentui V. Zelenskiui už jo jaudinančius žodžius. Dabar norėčiau perduoti žodį ir pirmininkavimą pavaduotojui P. Saudargui. Prašom.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke.
11.28 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ projektas Nr. XIVP-1494 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kviečiu gerbiamą Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pateikti Seimo rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“. Prašom, gerbiama Pirmininke.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos, gerbiama Ministre Pirmininke miela Ingrida, iš tiesų žodžiai stringa po tokio kreipimosi į Seimą. Šiandieną, šiomis dienomis, šiomis savaitėmis, šiais mėnesiais mes kiekvieną dieną pradedame ir baigiame žiniomis iš Ukrainos. Tai grėsminga, kruvina, širdį draskanti kronika, mes tikrai nesitikėjome, kad ją teks patirti mūsų gyvenime. Tačiau dabar Europoje nėra ir negali būti svarbesnio įvykio už tai, kas vyksta vos už kelių šimtų kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus. Žodžiai „prievarta“, „žiaurumas“, „sadizmas“ pastarosiomis dienomis nepradingsta iš viešosios erdvės. Kiekvieno iš mūsų, tikinčio žmogiškumu, matant vaizdus iš Bučos ar iš kitų Ukrainos miestų, miestelių, krūtinę suveržia lediniai gniaužtai. Ir tai tik dalis to, ką Rusijos pasiųsti žudikai ir kankintojai daro Ukrainoje.
Mes ir vėl kaip beveik prieš 100 metų girdime pastangas iškreipti realybę, suklastoti istoriją, mėginant paniekinti vieną iš lygiateisių Europos tautų, paneigti jos sukurtą nepriklausomą valstybę. Deja, Rusija tapo puikia mokine – didžiuodamasi, kad įveikė fašizmą, Rusija tampa šio siaubo įpėdine. Ir tik nuo mūsų, nuo visos Europos, viso demokratinio pasaulio šiandien priklauso, kiek mes leisime pasikartoti tam, ką, atrodo, jau buvome užrakinę septyniais užraktais. Deja, blogis rado klastingą kelią į milijonų žmonių protus ir širdis, daugeliui sugebėjo taip užnuodyti suvokimą, kad net ir šiandien dar gebama suabejoti žūvančių žmonių kančiomis ar pačiu žūties faktu.
Europą purto karštinė, ne pandemija, o kruvinoji karo karštinė, tačiau mes ieškome priemonių jai įveikti ir tai įmanoma veikiant ryžtingai kartu. Kaip ką tik sakė Prezidentas V. Zelenskis, Lietuva demonstruoja lyderystę. Buvome vieni pirmųjų suteikę ginkluotės broliams ukrainiečiams, vieni pirmųjų parlamente pasmerkę Rusiją ir raginę pasaulį greičiau pabusti ir padaryti tą patį. Pirmieji atsisakėme Rusijos energetinių išteklių, taip pat išsiuntėme diplomatus namo. Lietuvos žmonės demonstruoja išskirtinę vienybę padėdami ukrainiečiams viskuo, kuo gali, kasdien skirdami savo gyvenimo dalį tam, kad pas mus esančių ukrainiečių gyvenimas būtų bent kiek šviesesnis, o likusiems Ukrainoje bent kažkiek viltingesnis, išlaikant tikėjimą, kad XXI amžiaus blogis, mėginantis atkartoti praėjusio amžiaus pradžios košmarus, bus sutramdytas.
Nors šiandien mes matome išskirtinę valstybių vienybę, akivaizdu, kad to dar per mažai. Mes, Vakarų demokratijos atstovai, turime nustoti ant vienos sprendimų svarstyklių pusės dėti žmonių gyvybes ir kančias, o ant kitos – laikinus mūsų kasdienybės nepatogumus. Ir mes, politikai, demokratinių valstybių atstovai, privalome kasdien kiekvieną valandą ir minutę daryti daugiau, veikti ryžtingiau ir greičiau, nes kiekviena valanda abejonių – tai naujas kulkų pliūpsnis Ukrainos miestuose, tai naujos bombos ant vaikų, moterų, senelių ir karių galvų.
Šiandien mes čia, Lietuvos Respublikos Seime, apsispręsime dėl dar vienos rezoliucijos, kuri papildo mūsų jau priimtus dokumentus, kurie tampa mūsų įsipareigojimu, kad kiekvienas Seimo narys, kuriam Lietuvos žmonės suteikė mandatą atstovauti demokratinėms vertybėms ir tikslams, darys viską, kad Ukrainoje nustotų lietis kraujas. Vakar Lenkijos parlamente kalbėdama Abiejų Tautų Respublikai pažymėti skirtoje konferencijoje pasakiau, kad nebebijome. Ne karo, nes jo nebijoti yra neprotinga, bet mes nebebijome karinės Rusijos galybės, nes mitą apie jos neįveikiamumą sugriovė drąsi ukrainiečių tauta. Privalome savo darbu šiai drąsiai tautai atsidėkoti už tai, ką ji davė mums ir visai Europai.
Gerbiami kolegos, pristatydama rezoliucijos tekstą aš perskaitysiu pagrindinius jos akcentus, situacijos vertinimą ir tolesnius mūsų siūlomus bendrus veiksmus. Taigi Lietuvos Respublikos Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos, padedant Baltarusijos Respublikai, tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimus žmoniškumui. Ragina Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę nedelsiant nuodugniai dokumentuoti Rusijos Federacijos nusikaltimus, padarytus Ukrainos teritorijoje, ir įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, siekiant visus kaltininkus patraukti atsakomybėn. Siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos Federacijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą. Kviečia tarptautinę bendruomenę toliau teikti įvairiapusę ginkluotę Ukrainai, įgalinant Ukrainą apginti savo laisvę ir suverenumą, atkurti teritorijos vientisumą ir užkirsti kelią tolesnėms masinėms civilių žudynėms. Smerkia Rusijos pareiškimus apie tai, kad Rusijos Federacija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžia, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o tarptautinės bendruomenės, NATO ir Europos Sąjungos atsakas žengus šį žingsnį privalo būti kuo griežčiausias. Reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama išvestų karines pajėgas iš okupuotų Moldovos ir Sakartvelo regionų bei Baltarusijos Respublikos. Skatina toliau iš esmės stiprinti sankcijas Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, kol Rusijos Federacija išves savo karius iš visos Ukrainos teritorijos, įskaitant ir Krymą, pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad jau esamų sankcijų įgyvendinimas būtų visapusis ir veiksmingas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos ir tarptautiniu mastu.
Sveikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą visiškai atsisakyti dujų importo iš Rusijos Federacijos ir ragina Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares bei jų sąjungininkes pradėti taikyti visišką naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo iš Rusijos Federacijos embargą.
Pasisako už tai, kad visas su V. Putino režimu susijusių Rusijos Federacijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių ir juos dangstančių bei įgalinančių asmenų turtas būtų konfiskuotas ir jų Šengeno ar nacionalinės vizos būtų atšauktos, siekiant visiško ir neatidėliotino auksinių pasų, vizų ir leidimų gyventi Europos Sąjungoje uždraudimo.
Kreipiasi į visas tarptautines teisės principus pripažįstančias ir gerbiančias pasaulio valstybes, ragindamas netalkinti, nesudaryti sąlygų ir nesuteikti galimybių Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai apeiti sankcijas, taikomas dėl jų vykdomų karinės agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, ir šių sankcijų išvengti.
Ragina Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares bei visas demokratines valstybes užkardyti dezinformaciją skleidžiančius, prievartą skatinančius ir karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui teisinančius Rusijos Federacijos žiniasklaidos kanalus ir priemones.
Reiškia paramą visiems rusams ir baltarusiams, kurie priešinasi Kremliaus ir Minsko režimų nusikalstamam karui su Ukraina.
Remia pastangas įsteigti Ukrainos solidarumo fondą, skirtą Ukrainai po karo atstatyti, pradėti plataus masto investicijų programą ir atkurti šalies augimo potencialą.
Pakartoja savo raginimą kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą. Ragina Europos Sąjungą, jos valstybes nares, sąjungininkus ir tarptautines organizacijas teikti finansinę paramą valstybėms, kurios priglaudė nuo karo Ukrainoje priverstus bėgti šios šalies piliečius, padedant joms spręsti iššūkius, kylančius užtikrinant nuo karo pabėgusių žmonių orų gyvenimą, tęstinį švietimą ir integraciją į darbo rinką. Dar kartą reiškia visišką solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis.
Dėkoju, kolegos, už dėmesį. Esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – gerbiamas A. Lydeka. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, pirmininke. Ačiū jums, gerbiama Seimo Pirmininke, už tokį išsamų šios rezoliucijos pristatymą. Be abejo, būdamas vienas iš šios rezoliucijos bendraautorių, visiškai pritariu šiai rezoliucijai. Manau, labai gerai, kad konstatuojamojoje dalyje yra paminėtas sveikinimas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, kuri šių metų balandžio 7 dieną priėmė sprendimą Rusiją pašalinti, sustabdyti jos narystę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Tačiau, Pirmininke, kaip jūs manote, ar nereikėtų, ar nebūtų tikslinga taip pat paminėti ir šių metų kovo mėnesį priimtą sprendimą Rusiją pašalinti iš Europos Tarybos? Tas jau prasidėjęs Rusijos šalinimo iš visų tarptautinių organizacijų procesas būtų pademonstravimas, kad Rusijai reikalinga visiška izoliacija ir kad Rusija neturi vietos jokioje tarptautinėje organizacijoje? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas kolega, paaiškinsiu logiką, kodėl rezoliucijos pradžioje, įžangoje paminėtas faktas dėl Generalinės Asamblėjos sprendimo. Tai yra pats šviežiausias, pats naujausias sprendimas. Tikrai tokių sprendimų, priemonių, izoliuojančių Rusiją iš įvairių diplomatinių, politinių, ekonominių, sportinių, kultūrinių formatų, jau yra priimta daug. Reikia, kad būtų priimta dar daugiau. Be jokios abejonės, ir jūsų minėtas pašalinimas iš Europos Tarybos taip pat buvo labai svarbus sprendimas, priimtas, beje, pirmomis savaitėmis po vasario 24 dienos. Taigi tikrai pritardama tam, kad visi šie sprendimai labai svarbūs, manau, kad visus juos išvardinti vienoje rezoliucijoje būtų tiesiog netikslinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai pritariu visam rezoliucijos tekstui, bet žinome, kad mes paprastai einame pirmieji su įvairiais siūlymais. Kaip jūs manote, ar vis labiau pasauliui matant tuos nusikaltimus, kuriuos mes matėme savo akimis, ar neatėjo laikas mums prašyti galinčių ir norinčių NATO valstybių koalicijos sukurti koridorius į tas teritorijas, kurios šiuo metu yra naikinamos, kaip mes tai padarėme Balkanuose? Aš manau, mes tai turėtume pradėti daryti, kaip jūs manote, pirmininke?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Jūs puikiai žinote, kad Lietuva deda visas pastangas įvairiais formatais telkdama paramą ir pagalbą Ukrainai. Ta priemonė, kurią jūs minite, taip, tai yra vienas iš galimų tikslų, bet, žinoma, čia Lietuva viena, na, nėra karė, jeigu taip galima pasakyti. Tikrai mes įvairiais tarptautiniais formatais kalbėdami su sąjungininkais, partneriais telkiame visokeriopą pagalbą ir tą neabejotinai darysime toliau, kaip ir įsipareigojame daryti šioje rezoliucijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, čia galbūt daugiau toks pamąstymas nei klausimas, bet jeigu norėsite sureaguoti, sureaguokite. Iš tikrųjų labai ačiū už iniciatyvą, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų tai, kad labai aiškiai pasakome, kad nėra jokio skiriamosios ribos tarp puolamosios ir gynybinės ginkluotės, kad reikia duoti įvairiapusę ginkluotę, jei jau kalbame apie sankcijas, reikia kalbėti galų gale apie energetinius išteklius, pirmiausia naftą ir dujas, ir labai gerai, kad mes pradedame kalbėti apie tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, aš manau, yra labai svarbu.
Ir čia, matyt, labai svarbi žinia, nes, matyt, dabar visi aktyviai… kartais girdi Europos lyderius kalbant: „Putino karas, Putino karas“. Be abejo, visos architektūros viršūnė yra šis žmogus, bet atsakingų, matyt, yra daug daugiau. Visi tie generolai, tų visų orkų dalinių atstovai irgi turėtų būti šio tarptautinio baudžiamojo tribunolo objektas ir taikiklis. Tai yra toks signalas ir jiems, kad jeigu jie bus ir turės atsakomybę, jie galės savęs paklausti viršuje: kodėl mes turėjome vykdyti jūsų įsakymus, o dabar turime turėti atsakomybę?
Čia turbūt daugiau toks filosofinis klausimas apie tai, kas yra atsakingas. Ar tai yra V. Putino karas, ar tai yra visos Rusijos visuomenės, visos Rusijos valstybės karas prieš Ukrainos žmones. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, aš manau, kad po visų dokumentų, nuotraukų, videoįrašų, kuriuose aiškiai atsispindi tai, kas vyko pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje, kas vyksta, vyksta, matyt, ir šią minutę, po visų kankinimų, prievartavimų, žudynių kalbėti vien tik apie V. Putino karą jau nebegalima, ir mes, man atrodo, jau senokai to nedarome.
Kalbant apie atsakomybę, ir šioje rezoliucijoje mes kviečiame tiek ukrainiečius, tiek kitus ekspertus dokumentuoti kiekvieną nusikaltimą žmoniškumui, kad vėliau tikrai nepritrūktume įrodymų, kai ateis laikas, na, kai ateis teisybės, teisingumo laikas. Tą tikrai būtina daryti ir tas daroma.
Kalbant apie ekonomines sankcijas, apie tai, ką dar kviečiame daryti, aš priminsiu, kad iki šiol per dieną Europos Sąjunga sumoka Rusijai iki 1 mlrd. eurų. Lietuva priėmė labai svarbų sprendimą, mes parodėme lyderystę, ją galėjome parodyti ir dėl tų teisingų, toliaregiškų sprendimų, kurie buvo priimti gerokai seniau, tačiau mes atsisakėme dujų importo. Aš labai tikiuosi, viliuosi, kad mūsų pavyzdžiu – galbūt ne iš karto, bet ilgainiui – paseks visos Europos Sąjungos valstybės. Ši sankcija tikrai būtų labai skausminga Rusijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėtų jūsų paklausti gerbiamas V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Vienareikšmiškai pritariu tai rezoliucijai, palaikau ją visiškai, tačiau noriu paklausti dėl to, ko jau iš dalies klausė ir L. Kasčiūnas, – dėl tarptautinio tribunolo.
Man teko prieš kelias dienas taip pat bendrauti su Ukrainos parlamentarėmis ir jos jau tiesiai šviesiai sako, kad mums jau reikia rezoliucijų kalbant apie tarptautinį specialųjį tribunolą karo nusikaltimams ištirti. Aš puikiai suprantu, kad tuos dalykus, apie kuriuos mes kalbame šioje rezoliucijoje, mes atkartojame tuos dalykus, kuriuos mes realiai galime veikti ir padaryti šiandien, tai yra mūsų atstovai Europoje, mes, važiuodami ten, jau turime palaikyti tuos klausimus, mes jau turime įtikinėti partnerius, kad visa tai, kas surašyta toje rezoliucijoje, turi atsitikti ir įvykti. O tarptautinio tribunolo klausimas, specialaus tarptautinio tribunolo steigimas, yra ir ateities klausimas, ir kartu parodymas, kad bet kuris karo nusikaltimas, bet kuris žiaurumas, prilygstantis karo nusikaltimui, turi būti ir įvertintas, ir liks įvertintas. Mes, kaip valstybė, palaikome tokio steigimą. To aiškus išsakymas galbūt kitoje rezoliucijoje, manau, būtų labai stiprus signalas ir reikalingas. Tas signalas, kurio prašo Ukrainos parlamentarai. Kaip jūs galvojate, ar mes galėtume imtis ir tos iniciatyvos parengti rezoliuciją būtent šia tema?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui, gerbiamas kolegas. Aš norėčiau tik pacituoti. Iš dalies tai, apie ką jūs kalbate, bent jau iš dalies, tikrai atsispindi ir šioje rezoliucijoje. Bet aš tikrai neatmetu, kad mums gali tekti ir vėl svarstyti dokumentus, panašius pareiškimus parlamente, toliau einančius, galbūt kitais kampais žvelgiančius į šią situaciją ateityje, tačiau pacituosiu, kad mes griežtai smerkiame tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš Ukrainą ir jos žmones ir nusikaltimus žmoniškumui, mes kviečiame, raginame įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, siekiant visus kaltininkus patraukti atsakomybėn, ir mes siūlome, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos Federacijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą. Tikrai, mano galva, tos trys nuostatos ir atliepia tai, apie ką jūs kalbate.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti paskutinis, gerbiamas E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, sveikinu su puikia rezoliucija. Rezoliuciją buvo galima dar praplėsti, žinoma, įvairiais punktais, pavyzdžiui, punktu apie Šiaurės šalių prisijungimą prie NATO, kuris, matyt, su Viešpaties pagalba įvyks. Ir dar vieną labai esminį dalyką – Jungtinių Amerikos Valstijų greitą reagavimą, kadangi jie beveik vieninteliai pajėgūs perkelti sunkiuosius ginklus į Ukrainą. Ukrainiečiams dabar teks, jų lemtis bus, kad teks kovoti sunkiaisiais ginklais. Jų turi būti pakankamai.
Trečias dalykas dėl naftos. Mes atsisakėme, taip, vokiečiai pasakė, jiems reikia laiko, turiu galvoje dujas. Ar nevertėtų vėliau pagalvoti apie vieną talentingą pasiūlymą, jis jau girdėtas iš Europos Parlamento ir kitų kolegų, kad Ukrainos atstatymui, Ukrainos labui savanoriškai galėtume duoti tam tikrą procentą nuo importo dujų, kurių reikia atsisakyti, bet mokėti priedą, kad ukrainiečiai galėtų atstatyti savo šalį. Papildomą mokestį, kol nenutrūks, už tas visas dujas ir naftą. Maždaug taip. Labai sveikinu jus su tokia labai puikia rezoliucija ir tikrai visa širdimi ją remiame. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui, gerbiamas Emanueli. Visi trys jūsų paminėti punktai, aspektai tikrai yra labai svarbūs, tiek mūsų Suomijos, Švedijos palaikymas dėl galimos narystės, tiek ir, žinoma, raginimas Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirti dar daugiau ginklų Ukrainos gynybai, tiek ir trečiasis punktas, kurį jūs minėjote. Aš, pritardama jiems, manau, kad mes įvairiais formatais, tarp jų ir tarptautiniais formatais, šias idėjas ir toliau kelsime, ir už jas kovosime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Pereiname prie rezoliucijos svarstymo stadijos. Kviečiu diskutuoti. Frakcijos vardu gerbiamas A. Vyšniauskas. Jis irgi indikavo, kad kalbės frakcijos vardu, gal ne taip užsirašė. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, šiandien aš labiausiai norėčiau kalbėti apie Bučą ir situaciją šiame mieste. Rezoliucijoje apie tai irgi yra daug paminėta ir tai, kaip žinome, yra ypač svarbus, ne tik simboliškai, miestas.
Kas yra Buča? Buča yra gražus, pušų paunksmėje įsitaisęs Marijampolės dydžio miestelis šalia Kyjivo. Miestelis, kuriame niekados nebuvo karinės infrastruktūros, tik taikūs priemiesčio gyventojai, tikrai gražios, išpuoselėtos jų vilos. Miestelis, nuostabiai draugaujantis su mūsų Palanga. Miestelis, per kurį eidamas jautiesi it namuose, nes jo tvoros ir namai primena tipišką žavų, jaukų lietuvišką priemiestį.
Štai į tokią Bučą kovo 12 dieną įžengė V. Putino kraugeriai. 19 dienų jie plėšė, prievartavo ir žudė šį nuostabų Ukrainos kampelį ir jo bendruomenę. Tai, ką broliai ir sesės pamatė Bučoje, įžengę išvaduoti šitą miestą, sukrėtė visą pasaulį. Prieš keturias dienas Bučoje lankėsi šio Seimo delegacija, kad galėtų visiems liudyti tuos nusikaltimus, kurie ten buvo padaryti.
Drąsiai teigiu, kad Bučoje veikė ne kariai, Bučoje veikė galvažudžiai. Jie prievartavo, kankino ir žudė taikius gyventojus, nužudę palikdavo aukų lavonus gatvėse ir draudė kaimynams juos laidoti. Ištisas dienas išniekinti moterų, vaikų, vyrų, senelių kūnai tįsojo tiesiog gatvėse. Prasidėjus trumpoms paliauboms, išgyvenę Bučos žmonės juos skubiai surinko ir užkasė masinėje kapavietėje greta miestelio cerkvės. Jų maldos buvo tikrai trumpos, bet raudos ilgos ir tęsiasi iki šiol.
Penktadienis buvo pirmoji diena, kai buvo pradėti ekshumuoti Bučos masinės kapavietės žmonių kūnai. Tą dieną jų atkasta 18. Kapavietėje yra dar mažiausiai 302 kūnai. Ant visų palaidotų žmonių kūnų yra randama smurto žymių: vyrai peršautomis kojomis, senukai išdegintomis akimis, išprievartautos moterys ir mergaitės. Šiandien žmonės į Bučą grįžti dar negali, nes visur pilna minų ir nesprogusių bombų. Apžiūrint namus randama vis daugiau kūnų, nukankintų ir sušaudytų ištisų šeimų. Vis daugiau aukų ir vis daugiau nusikaltimų žmogiškumui įrodymų.
V. Putino žudikai, įsiveržę į Bučą, žinojo, ką daro. Vietiniai sako, kad žudikai turėjo sąrašus ir tikslingai ieškojo žmonių, su kuriais turi būti susidorota. Jie ieškojo aktyviausių Bučos gyventojų: politikų, valstybės tarnautojų, visuomenininkų, proeuropietiškų politinių partijų narių ir visų kitų, kurie yra viešai pasisakę už Ukrainos bendrystę ne su Kremliaus tamsa, o su Vakarų šviesa.
Tačiau nemanykite, kad Buča yra vienetinis atvejis. Ne. Buča yra tik vienas iš daugelio nusikaltimų žmoniškumui atvejų Ukrainoje. Visur, kur Ukrainos išlaisvintojai išstumia Rusijos okupantus, randamas tas pats okupantų atliktų kankinimų, prievartavimų ir masinių civilių žudynių vaizdas. Borodenka, Denisovas, Černihivas, Trostianecas, Mariupolis – visur tas pats. Kai kur jau randama, kai kur žinoma, kad bus, nes situacija šalyje yra tiesiog tragiška.
Deja, šiandien būtent toks yra imperializmo šmėklų apsėstos Rusijos veidas. Rusijos imperija yra tik mirtis, skausmas, vargas ir suluošinti milijonų žmonių gyvenimai. Džiugu tik tiek, kad istorija mums jau ne kartą įrodė, kad visos imperijos anksčiau ar vėliau žlunga. Rusijos imperija šiandien žlunga Ukrainoje. Ir mes turime sesėms ir broliams ukrainiečiams padėti kaip galima greičiau nugaišinti šitą prakeiktą imperiją, nes mes patys du amžius kankinomės jos kruvinuose gniaužtuose.
Pastarosiomis dienomis vis dažniau sulaukiu klausimų: kada šis karas, ši kruvina kova baigsis? Mano atsakymas paprastas: tol, kol egzistuos imperialistinė savo nusikaltimų nepripažįstanti Rusija, tol, kol stovės Kremlius, kol jame tupės koks nors imperinio revanšizmo pritvinkęs despotas, tol mūsų kova nesibaigs. Mes negalime sustoti, mes negalime nuleisti rankų dėl Bučos, dėl Ukrainos, dėl Lietuvos, dėl visų tų, kurie daugybę šimtmečių kankinami, žudomi, prievartaujami ir plėšiami. Slava Ukraini!
PIRMININKAS. Herojam slava! V. Mitalas toliau kalbės frakcijos vardu. Prašom.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, grįžus ir Ukrainos, iš Kijevo priemiesčio, Bučos ir Irpynės, apie tai kolega Andrius neseniai šnekėjo, kartu su parlamento ir Europos parlamentarų delegacija, tikrai yra, apie ką pamąstyti. Kaip jau sakė Andrius, mes buvome Bučoje tą pačią dieną, kai buvo pradėti ekshumuoti palaidotų žmonių palaikai, į tai, ką galima pavadinti masine kapaviete. Išvažiuojant iš tų rajonų sutemus per kažkada buvusį prestižinį priemiestį, nebuvo nei jokio žiburio, nei ugnelės, nei šviesų, nei elektros, tik kariai, šildantys rankas prie ugnies prie blokpostų, ir tuščios gatvės. Turbūt tuose Kijevo priemiesčiuose (Buča krito, Irpinė atsilaikė) nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi žiaurių žudynių ranka, giminaičių, artimųjų, draugų, kaimynų ir kitų žmonių, kuriuos tie žmonės, vietiniai, pažinojo. Vietinius daugiausia kankino vadinamieji kadyrovcai, bet ten veikė ir grupė „Wagner“, ir tiesiog Rusijos armija, siautėjusi beveik mėnesį. Tada ukrainiečiai skaičiavo, kad daugiau negu 360 civilių žmonių yra nužudyta, bet tas skaičius auga ir vis dar randama palaikų rūsiuose ir visur aplinkui.
Ką mes matėme tenai? Šaudymą visur aplinkui, ne tik artilerija, bet ir šaunamaisiais ginklais išpyškinti langai, savo akimis mačiau ir daug „denacifikuotų“, kaip jie sako, mokyklų, darželių ir kitų civilių pastatų. Po namus jie blaškėsi sistemingai ieškodami vietinių, kurie turėjo būti taip pat „denacifikuoti“. Suradę kankino, sukiojo rankas, kojas peršaudavo, suknežindavo kaukoles, degindavo akis cigaretėmis. Daugiausia kūnų buvo palikta gatvėse, bet, natūralu, kai mes ten buvome, jie buvo aprinkti ir tų kai kurių baisumų savo akimis išvysti neteko.
Gerbiami kolegos, nėra jokių abejonių, kad tai, ką mes matėme, yra karo nusikaltimų pėdsakai, kurie vyksta XXI amžiuje Europoje. Turbūt nėra ir nebuvo kitos tokios šalies, kuri tiek būtų kraujavusi su Europos Sąjungos vėliava širdyse, su Europos idėja protuose, kaip Ukraina. Ir mes įpratę ar net gal buvome susitaikę su Europos Sąjungos kai kada lėtumu, tingumu ir ten vešiančia biurokratija. Kartais atrodydavo, kad niekas negali išjudinti ar iš miego prikelti skaniai miegančio Briuselio. Dabar aiškiai matome, kad kraujagyslėse pradėjo tvinksėti kraujas, kraujo pulsas ir budimas vyksta. Atrodo, kad vienybė nusistovėjo ir aplankė mus, gyvenančius Europoje, tačiau ar ta vienybė iš tikrųjų yra tvirta, ar tas vienybės sluoksnis nėra toks pat plonas kaip loterijos bilietų sluoksnis, slepiantis laimingą skaičių? Ką mes nutrynę tą vienybės sluoksnį pamatytume? Ar neatsitiks taip, kad pakrapštę tą ploną sluoksnį mes pamatysime visai kitokį vaizdą? Koks atsakymas būtų į tuos pagrindinius klausimus, ne tuos klausimus, ar reikia padėti Ukrainai, aš manau, kad tikrai reikia padėti ir visi, daugelis Europos šalių atsakys, kad reikia padėti, bet kai užduosime klausimą, o kada galėsime panaikinti arba mažinti sankcijas Rusijai? Ar užteks karto veiksmų nutraukimo, ar sieksime karo nusikaltimų pripažinimo Kremliuje, kol V. Putinas su draugais pats atšliauš į Hagą? Ar reikalausime deputinizacijos ir kaip tai atrodys? Man atrodo, kad visus šituos klausimus uždavę mes pamatysime, deja, vis dar labai skirtingus atsakymus į šiuos klausimus. Tai, tiesą sakant, dabar jaučiama, jaučiama nugara stebint visą sankcijų įvedimo procesą. Žingsnis po žingsnio lėta sankcijų plėtra neduoda efekto. Tai nekeičia žaidimo taisyklių. Tūkstančiai V. Putino aplinkos žmonių, jų pavardes vis dar žinome, yra sausi. Bankai nėra parklupdyti. Galų gale tas pats narystės Europos Sąjungoje klausimas, na, matysime, bet kol kas, atrodo, yra pasiklydęs siauruose, bet ilguose Briuselio koridoriuose.
Aš noriu paklausti. Be abejo, pritariu šiai rezoliucijai. Ar tikrai mes padarėme viską, ar tikrai tie 100 % atiduota dėl Ukrainos laisvės? Ukrainos reikia laisvos ir klestinčios ne tik dėl pačių Ukrainos žmonių, Ukrainos reikia laisvos ir klestinčios ne tik dėl Lietuvos laisvės ir klestėjimo, bet ir dėl visos Europos laisvės ir klestėjimo. Jei šis procesas bus nesėkmingas, virš Senojo žemyno tikrai užsitrauks labai tamsūs debesys, jiems išsklaidyti, bijau, reikės dar daugiau titaniškų pastangų. Tai yra ilgas procesas, tai yra maratonas. Atiduokime visą save priimdami šią rezoliuciją, bet kartu ir darykime tuos veiksmus, kad tie 100 % virstų ir daugiau procentų vardan mūsų, Ukrainos ir taip pat Europos laisvės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, aš prašyčiau šiek tiek daugiau rimties salėje. Jeigu tikrai turite lygiagrečių klausimų apsvarstyti, tai darykite šiek tiek diskretiškiau, nes klausimo rimtumas verčia mus susikaupti.
Gerbiamas E. Gentvilas frakcijos vardu. Kviečiu į tribūną.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Ukrainos prezidentas ką tik kalbėjo apie principus ir vertybes. Seimas šioje rezoliucijoje išdėstė savo požiūrį į principus ir vertybes ir nurodė daugelį dalykų (ne pirmą kartą mes tai darome), tačiau šiandien bene pirmą kartą skamba tokia frazė: „Seimas siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos Federacijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą.“
Taip, mes nesame ta institucija. Nė vienos šalies parlamentas nėra ta institucija, kuri gali įvertinti ir teisiškai kvalifikuoti, kad tai yra genocidas.
Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kas prieš savaitę rašoma ne bet kur, o „RIA Novosti“, tai yra valstybinės naujienų agentūros tinklapyje. Kai kurias tezes pasakysiu. „RIA Novosti“ sudėliojo tokius akcentus: „Ukraina negali egzistuoti kaip valstybė.“ Kitos tezės: „Ukrainiečiai nėra tauta. Turime kurti liaudies respublikų tinklą Ukrainos dabartinės valstybės teritorijoje. Turime denacifikuoti ir perauklėti kurdami perauklėjimo stovyklas. Vakarų Ukrainoje nebus kuriamos liaudies respublikos. Vakarų Ukraina tiesiog bus perauklėjimo zona denacifikuojant neklusnius ukrainiečius.“
Gerbiamieji, tai rašoma ir sakoma valstybinės naujienų agentūros tinklalapyje. Planuojamas pats didžiausias konclageris pasaulyje. Kuo jis skiriasi nuo Sičuano uigūrų konclagerio? Dėl jo mes jau esame pasisakę. Jis skiriasi dydžiu, ir tiktai. Projektuojamas naujas Sibiras ir Gulagas Europoje, prie NATO ir Europos Sąjungos sienų. Aš suprantu, kad to nepavyks padaryti, bet užmačios yra tokios. Štai tos užmačios iš anksto parodo, kad ukrainiečius reikia naikinti tuo tautiniu požiūriu. Gerbiamieji, mano manymu, yra sudėti tariami ideologiniai pagrindai genocidui, todėl aš visiškai pritariu tam, kas parašyta rezoliucijoje, kad spręstume įvertinti kaip genocidą. B. Džonsonas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, iš pradžių nedrąsiai užsiminęs, po savaitės pasakė – taip, man atrodo, kad yra genocidas. Šiuo metu už kelių šimtų kilometrų nuo čia vyksta vienos tautos naikinimas vien dėl to, kad jie yra kitokie negu rusai. Ką reiškia žudymai, prievartavimai, ką reiškia šimtai tūkstančių išvežtų į Rusiją, išvežtų ir deportuotų Ukrainos piliečių? Tai yra genocido požymiai. Kas tai, jeigu ne genocidas?
Mes turime stiprinti sankcijas. Labai gerai kolega V. Mitalas pasakė: ar tikrai pakrapštę mes matome nuoširdų norą tas sankcijas įvesti? Aš nuoširdumo… Kaip į žmogų žiūrėdamas kartais sakai, šitas žmogus nuoširdus, o kartais sakai, šitas žmogus sugeba vaidinti nuoširdų. Man atrodo, kad ta sankcijų politika nėra nuoširdi – kaip į žmogų žvelgdamas, taip ir čia atpažįsti pragmatizmą, šios dienos realybes, realijas, su kuriomis reikia skaitytis, simpatijas, rinkėjų simpatijas, o ką kitų šalių politikai pasakys. Mes negalime suabejoti, mes privalome reikalauti mūsų partnerių eiti griežtinimo keliu.
Turime griežtinti ne tik sankcijas, turime griežtinti ir savo retoriką. Švelniais žodžiais ar pabarimais mes niekur nenueisime. Aš sutinku, prasideda dūsavimai dėl mūsų verslų ar mūsų žmonių gerovės, žiūrėk – čia blogėja. Taip, blogėja. Mes, politikai, privalome pasakyti – karas yra tas dalykas, per kurį mums visiems pablogės. Mes negalime kurstyti iliuzijų, kaip kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, – ne, čia mus apeis. Apeiti gali, kol ateis tie, kurie šiandien atėjo į Ukrainą. Gerbiamieji, savo rinkėjams sakykime: negali būti karo už mūsų sienų, kuris nepaveiks mūsų gerovės, mūsų verslų ir panašių įprastų europietiškų dalykų. Karas kainuoja, karas kainuos ir mums. Šiandien Ukrainoje vyksta tai, kas vyks Lietuvoje po trejų, penkerių ar dešimties metų. Sakau sąmoningai – vyks, jeigu mes nesiimsime griežtos ir aiškios politikos, nukreiptos prieš rusišką usūrinį azijietišką šunį, kuris atkeliavo į Europą, atkeliavo prieš keliasdešimt metų kaip zoologinis padaras. Šiandien atkeliauja kaip politinis usūrinis šuva. Reikia užbaigti su tuo gyviu ir tik tada aš galėsiu sakyti – ačiū Dievui, Lietuvoje nevyksta tai, kas galėjo įvykti. Vienos Lietuvos pastangų neužtenka, mes turime sutelkti pasaulio ir Europos bendruomenę. Ir pacituosiu V. Zelenskį, ką tik kalbėjusį: „Ar vertybės yra tik muziejaus eksponatas turistams? Ne, taip negali būti. Tai turi būti mūsų širdyse, galvose, visoje visuomenėje. Baikime vaidinti nuoširdžius, pasakykime: su šunimis mes elgsimės šuniškai.“
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu gerbiamą G. Surplį. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pauliau. Gerbiami kolegos, gerbiamas ambasadoriau Bešta, labai norėtųsi, kad kiekviena rezoliucija išgelbėtų bent po vieną gyvybę Ukrainoje. Nuo pat 2022 metų pradžios kiekvienas iš mūsų tikrai laužome galvas, kaip dar padėti Ukrainos žmonėms, kurie kenčia šitą žiaurų, nežmogišką karą, apie kurį visam pasauliui liudija Prezidentas didvyris V. Zelenskis. Mes visi esame Ukraina. Ukrainoje šiuo metu sprendžiamas mūsų likimas. Ukrainos žmonės gyvena mūsų namuose, o Rusijos baisumai Ukrainoje neleidžia mums užmigti. Ukraina yra tapusi mūsų laisvės ir saugumo šventove. Apie tai mes visi nepaliaujame kalbėti ir melstis, kad šis nežmogiškas nusikaltimas prieš taikius, ramius civilius: vaikus, senolius, mergaites, kuo greičiau baigtųsi.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko R. Stefančiuko raginimą visiems pasaulio lyderiams, kurie tik gali, vykti į Ukrainą ir būti ten, kad galėtume įsitikinti, pajausti, įsijaudrinti, pamatyti savo akimis ir liudyti, kas ten vyksta ir kas ten yra padaryta.
Noriu pratęsti šį raginimą ir tikrai paraginti visus, kas gali, jau dabar būti Ukrainoje, būti Kyjive, būti Lvive, būti Bučoje, Irpinėje jau dabar, uždengti Ukrainą ir taip kompensuoti negalėjimą uždengti dangaus žudikiškiems V. Putino Rusijos antskrydžiams.
Taip pat noriu pakviesti mus visus liudyti Ukrainą, siųsti nuotraukas, siųsti vaizdus, siųsti liudijimus, pasakojimus ne tik į Rusiją, bet ir į visą pasaulį, kad kaskart įsijungę šildymą ar išsirengę į kokią nors kelionę automobiliu prisimintume išprievartautus kūdikius, mergaites ar išniekintus žmonių kūnus.
Kviečiu jau dabar ieškoti miestų partnerių, įmonių partnerių, mokyklų partnerių ir bandyti jiems padėti viskuo, kuo tik galime. Kai ieškome, kai nusiteikiame, tikrai tų būdų dar galime rasti. Kviečiu jau dabar galvoti apie Ukrainos kaimų, miestų, regionų atstatymą ir, kaip jau minėjo Prezidentas V. Zelenskis, tikrai padaryti, kad tas atstatymas būtų emocionalus, kad mes atstatytume konkrečias vietoves. Kaip buvome partneriai: miestai partneriai, mokyklos, įmonės partneriai, taip ir toliau liktume partneriai, kad iš tikrųjų ten, visoje Ukrainoje, sužaliuotų nauja Europa.
Pagalvokime apie galimybę jau dabar sukurti tarpžinybinę Lietuvos ir Ukrainos komisiją, į kurią įeitų abiejų šalių ministerijų, tarnybų, galbūt verslo atstovai, ir jau dabar svarstytume, kaip išlaikyti ir kaip atgaivinti Ukrainos ekonomiką. Ir darytume tai greitai ir operatyviai.
Gerbiamieji kolegos, dėl savo drąsos ir tvirtybės Ukraina jau tapo Europos vertybių saugotoja. Dabar kiekvieno iš mūsų pareiga yra išsaugoti Ukrainą ir atgaivinti ją kaip Europos širdį. Taigi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vardu esu įsipareigojęs pasakyti, kad mūsų frakcija tikrai palaiko rezoliuciją, ir manau, kad čia tikrai nebūsime originalūs. Priimkime šią rezoliuciją, ji svarbi, ji skelbia svarbius dalykus, tikrai ragina kitas Europos valstybes sekti mūsų drąsiu pavyzdžiu. Taip pat nepaliaukime galvoti, kuo jau šiandien galime padėti Ukrainos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiami kolegos. Dabar aš… Palaukite, gerbiamas Petrai, aš jūsų dar nepakviečiau į tribūną. Laikas, numatytas pagal darbotvarkę, baigėsi, o dar mums reikia pasakyti ir motyvus. Aš garantuoju, kad bus norinčių juos išsakyti ir už, ir prieš, o tai bus priėmimo stadija, taigi keturi – už, keturi – prieš. Aš galiu leisti dar pasisakyti kolegoms – gerbiamam P. Gražuliui ir gerbiamam T. Tomilinui, bet turime sutarti, kad po 2 minutes maksimum. Jeigu tinka, aš jus kviečiu, jeigu ne, tada nutraukiu diskusijas. Tomas atsisako. Petrui 2 minutės. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamasis, jeigu po 2 minutes ir vienas atsisako, tai galiu kalbėti ir 4-ias, tuo labiau kad visoms frakcijoms leidžiama kalbėti, o aš taip pat noriu kalbėti frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, jūs neužsirašėte frakcijos vardu ir laikas baigėsi. Dėkui. 2 minutės.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, ką aš noriu pasakyti? Šiandien mes čia iš tribūnos kalbame, lyg karas Ukrainoje jau būtų baigtas, jau ruošiamės atstatyti Ukrainą. Bet mes žinome, kad agresorius niekur neatsitraukė, kad jis tik perdislokuoja savo karines pajėgas ir bando bent dalį Ukrainos atplėšti. Mes tą turime suprasti. Kiekvienas, čia kalbantis, pasakė, kad Europos Sąjunga ir NATO netaikė tinkamų ir reikiamų priemonių, ką ir kalbėti apie sankcijas. Ukrainos Prezidentas prašė ne kartą: apginkite oro erdvę. Kur yra NATO? Ar šiandien mes negalime sakyti, kad ir NATO šalių rankos suterštos ukrainiečių krauju? Du mėnesius Dž. Baidenas kalbėjo: neginsime Ukrainos. Ragino faktiškai tokiais žodžiais pulti Ukrainą. Kokia tai yra pozicija? Ar ne gėda mums už NATO?
Dabar kita problema – aiškina, jeigu, matai, mes ginsime oro erdvę, gresia mums branduolinis ginklas. Mielieji, jeigu nebus ryžtinga NATO, ateis eilė Lietuvai ir Pabaltijui. Mes šiandien visi žinome, kad ukrainiečiai, gindami save, gina ir Europos Sąjungą ir Pabaltijį. Jeigu Ukraina šį karą pralaimės ir ateis agresorius į Pabaltijį, taip pat pasakys, na ir kas, kad jūs NATO šalys, bet gali grėsti atominis ginklas, gali Rusija panaudoti atominį ginklą, ir Lietuva taip pat nebus ginama.
Neryžtinga ir šiandien atsakinga yra NATO ir Europa už savo tokias labiau simbolines, o ne realias sankcijas. Ir gaila, kad jie susirūpinę tik savo gyvenimu, kad šios kančios, kurias išgyvena ukrainiečiai, jų mirtys nesudrebino mūsų Vakarų didžiųjų šalių vadovų. Aš šiandien žiūriu atsivertęs Rusijos rublio kursą – kuo sankcijos didesnės, tuo rublio kursas stiprėja. Tai kas čia per sankcijos? Čia yra imitacija sankcijų.
PIRMININKAS. Dėkui. Ačiū. Tai buvo paskutinis diskutantas. Dabar motyvai už ir prieš. Tuoj įjungsime, mūsų sistema šiek tiek lėtoka. Taigi už kalbančių yra tik gerbiamas A. Lydeka. Dėl motyvų už.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, pirmininke. Dar kartą noriu padėkoti Seimo Pirmininkei už šią pristatytą rezoliuciją. Manau, vieningai mes ją paremsime. Labai gerai, kad šioje rezoliucijoje yra primenamos jau anksčiau mūsų Seime priimtos rezoliucijos, kuriose aiškiai išdėstytos politinės nuostatos. Tai yra ir dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, ir dėl Ukrainos perspektyvos Europos Sąjungoje, narės kandidatės statuso suteikimo, ir kitos politinės nuostatos.
Bet ne mažiau svarbu, gerbiami kolegos, kad ši rezoliucija yra orientuota ir į perspektyvą į priekį, tai yra ypač atkreipiant dėmesį į raginimą įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, kuris galėtų tinkamai, deramai įvertinti visus Rusijos vykdomus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kvalifikuoti tai kaip ukrainiečių tautos genocidą.
Ne mažiau svarbu, kad šioje rezoliucijoje siūloma nustatyti tam tikrą santykį ne tik su pagrindiniu užsakovu ir sprendimų priėmėju prezidentu V. Putinu, bet kartu ir su visa Rusija, visos Rusijos atsakomybe. Taip pat kaip, žvelgiant į perspektyvą, ir siūlymas remti visas pastangas dėl Ukrainos solidarumo patikos fondo sukūrimo. Jis būtų skirtas po karo atstatyti Ukrainai.
Tai yra visi tie klausimai, aspektai, kurie labai svarbūs šiandien išspręsti dėl perspektyvos, dėl ateities. Kviečiu visus vieningai balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Manau, kad kiekvienas iš mūsų jau pusantro mėnesio kiekvieną rytą pradedame nuo naujienų apie Ukrainą. Ir jau kelias savaites kiekvieną rytą skaitome karo nusikaltimų, įvykdytų Rusijos prieš Ukrainos žmones, suvestines. Po V. Zelenskio kalbos šiandien tie karo nusikaltimai turbūt įgauna dar baisesnį veidą ir sunku rasti žodžių. Bet tyla šiandien yra neleistina. Todėl pasakysiu iš tikrųjų labai trumpai.
Manau, kad visų mūsų ašaras gerklėje užgniaužia pyktis tiems ne žmonėms, kankinantiems kūdikius ir filmuojantiems tas velnio pramogas, tiems išgamoms, kurie ant asfalto ženklą „Vaikai“ laiko signalu mesti bombas. Na ir, žinoma, didžiausiam ne žmogui A. Hitlerio ir J. Stalino hibridui V. Putinui. Manau, kad tie žodžiai Buča, Borodianka, Mariupolis, žinojimas apie tai, kad dega gyvi žmonės liepsnosvaidžiais naikinamose slėptuvėse, mums leidžia pasakyti, kad Hagos tribunolo jiems bus per mažai. Sunaikintos jų deržavos jiems bus per mažai ir viso pasaulio žmonių prakeiksmo jiems bus taip pat per mažai. Bet mes padarysime nors tiek. Mes užtikrinsime, kad jie sėstų į teisiamųjų suolą ir padėsime Ukrainai laimėti šį karą, ir padarysime viską, kad neliktų nė vieno politiko Europoje, kuris nebūtų girdėjęs apie tai, kas vyksta, ir kuriam kiltų bent menkiausia abejonė, kad kiekvienas žinotų abejonės kainą, nes abejonės kaina yra kankinamų vaikų, moterų ir vyrų agonija. Žinoma, raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už taip pat kalbės gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dažnai manoma, kad rezoliucijos nėra veiksmingi dokumentai, kad tai tik žodžiai, tačiau aš jaučiuosi gerai balsuodama už šią rezoliuciją, nes Lietuvos parlamento žodžiai yra paremti ir politikų, ir Vyriausybės, ir, kas svarbiausia, mūsų visuomenės solidarumo veiksmais. Tai šiandien pažymėjo ir Prezidentas V. Zelenskis. Natūralu, nes ukrainiečių skausmą mes jaučiame savo kūnu ir krauju, jis yra mūsų genų atmintyje, nes Rusijos imperija visiškai nepasikeitė ir jos kankinimų, žudymų, trėmimų repertuaras yra toks pat, kokį patyrėme caro laikais, J. Stalino okupacijos periodu, pokario metais ir, deja, jis darosi tik baisesnis. „Šventajame Rašte“ yra tokie žodžiai: „Jeigu šitie tylės, akmenys šauks.“ Šiandien pasaulis mato, kaip šaukia Ukrainos akmenys, kaip jos šaukia sudegintų, sudaužytų daugiabučių akiduobėmis, kaip šaukia suniekintais nužudytųjų kūnais. Ir mes turime nepaliauti šaukę, ne tik darę, bet ir šaukę ir neleisti Europai ir pasauliui pavargti ir pamiršti, nes būtų labai baisu, jeigu išsipildytų tie įtarimai, kuriuos šiandien gerbiamas Prezidentas V. Zelenskis pasakė, kad, neduok Dieve, turbūt yra dar laukiančių, kad visa tai baigsis ir bus galima grįžti prie įprasto biznio. Ne, niekada nebus galima grįžti prie įprasto biznio, nes per daug dideli nusikaltimai padaryti. Aš pritariu tiems savo kolegoms, kurie kalbėjo apie teisinę ir visą kitą atsakomybę, kurią turės prisiimti Rusija. Balsuosime už, bet tikrai tai nėra vienintelis mūsų veiksmas dėl Ukrainos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalba gerbiamas M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ukraina šiuo metu patiria plataus masto karinę Rusijos agresiją, genocido, karo nusikaltimus, tuo tarpu Sakartvelas, Moldova, Baltijos šalys, Lenkija, visa Europa yra ant egde of war, ant krašto nuo dar didesnio plataus masto karo. O 1938-ieji – negalime vykdyti nuolaidžiavimo politikos ir nebūkime šių laikų čemberlenai ir daladjė, todėl palaikykime rezoliuciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Aš suteiksiu jam žodį, nes jis, taupydamas laiką, mandagiai atsisakė dalyvauti diskusijoje. Gerbdamas jo poelgį, aš suteikiu. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tokių pavyzdžių reikia daugiau šiais sunkiais laikais. Mano misija buvo pasakyti keletą minčių. Žinoma, mes karštai remiame šią rezoliuciją. Mūsų frakcija prieš kelias savaites teikė labai panašią rezoliuciją dėl naftos ir dujų embargo V. Bako iniciatyva.
Aš tik norėjau paantrinti kolegai E. Gentvilui, kad mes turime, privalome sąžiningai ruošti visuomenę ekonominio karo sąlygoms. Negali būti jokios kalbos apie normalų rinkos funkcionavimą. Mūsų parduotuvės jau dabar riboja grikių pardavimo kiekį. Karo ekonomika turi savo kainą. Negali būti jokio savanoriško verslo pasirinkimo dirbti ar nedirbti Rusijoje. Visi turi trauktis.
Vadinasi, turime galvoti, formuoti garantinius fondus bedarbiams, planuoti, kiek ekonominis karas pareikalaus konkrečių mūsų valstybės papildomų išlaidų, kiek papildomai skolinsimės. Turime performuoti savo mąstyseną apie ekonomiką. Galima imti britų pavyzdį, kai per Antrąjį pasaulinį karą labai trumpam rinkos ekonomika buvo tapusi reguliuojama karo ekonomika. Ir jie nekalbėjo apie jokią gerovę ir augimą, o tiesiog, kai žmonės yra žudomi ir kankinami, visi yra susitelkę į vieno tikslo pasiekimą. Tad turime ruoštis galimam trumpalaikiam elektros išjungimui, kuro normoms degalinėse, maisto produktų kainų reguliavimui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, salėje labai didelis triukšmas.
T. TOMILINAS (DFVL). Pradėję ekonominį karą mes turime jį laimėti, ir ne ilgalaikėmis priemonėmis, o labai konkrečiomis – totaliu dujų, naftos, fūrų, uostų embargu ir visa kita. Karas turi savo kainą. Mes privalome laimėti. Tik taip galime apginti Ukrainą ir taip galime nugalėti mirtį, taip šviesa gali nugalėti tamsą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi pasisakymai.
Gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Pradėsime balsavimą.
Tradiciškai dėl paskutinio klausimo, kurį apsvarstėme, ir balsuosime. Tai labai svarbus šios dienos klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ projektas Nr. XIVP-1494. Balsuojame dėl rezoliucijos. Kas pavėlavo, gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 134, balsavo 134, žinoma, visi 134 balsavo už. (Plojimai) Taigi, rezoliucija yra priimta. (Gongas)
12.28 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame į darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002(2). Balsuojame. Priėmimas. Balsuojame priėmimo stadijoje.
Dėkojame gerbiamam Ukrainos ambasadoriui. Sudie! (Plojimai) Slava Ukraini!
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 133, balsavo 133 – visi 133 balsavo už. Taigi, įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003(2). Toks įdomesnis straipsnis. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 126, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-1483(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3 klausimas – Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-1483(2). Svarstymas. Balsuojame po svarstymo dėl Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo.
Užsiregistravo 132, balsavo 131: už – 130, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi po svarstymo yra pritarta.
12.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1453(2), Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1454(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1453(2) ir lydimasis 1-4.2 klausimas – Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1454(2). Apsispręskime po svarstymo dėl abiejų projektų.
Užsiregistravo 131, balsavo 131: už – 118, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 13. Taigi po svarstymo yra pritarta. Aš tik dėl protokolo norėčiau pasakyti, kad mano visi balsai dėl visų buvusių balsavimų buvo už. Ačiū gerbiamam A. Matului, tiesiog mano kortelė nebuvo įdėta. Labai atsiprašau. Balsavau už visus projektus.
12.32 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1464(2), Asmens tapatybės kortelės ir paso Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1465(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1464(2). Svarstymas. Galbūt mes galime iš karto ir dėl antrojo lydimojo kartu balsuoti? Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1465(2). Balsuojame po svarstymo dėl Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo ir lydimojo Asmens tapatybės kortelės ir paso 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 76, prieš – 19, susilaikė 31. Taigi po svarstymo yra pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Girdžiu, kad negalėtume. Vadinasi, balsuosime dėl skubos tvarkos dėl šio įstatymo. Balsuojame dėl skubos tvarkos. Atsakau Petrui: Teisės ir teisėtvarkos komitetas prašė.
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 71, prieš – 48, susilaikė 10. Taigi skubos tvarkai yra pritarta.
12.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1017(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau apsvarstėme dar keletą rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1017(2). Balsuojame dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo.
Užsiregistravo 128, balsavo 128 Seimo nariai: už – 100, prieš – 5, susilaikė 23. Po svarstymo yra pritarta.
12.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875 (svarstymo tęsinys)
Toliau rezervinis 2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875. Balsuojame. Atkreipiu gerbiamo Seimo dėmesį, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. Taigi tie, kurie balsuoja už, balsuoja už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą atmesti. Vadinasi, jeigu norite, kad projektas išvystų dienos šviesą, jums reikia balsuoti prieš arba susilaikyti. Teisingai?
Užsiregistravo 129, balsavo 128 Seimo nariai: už – 9, prieš – 87, susilaikė 32. Akivaizdu, kad Seimas turi šiek tiek kitokią nuomonę negu komitetas.
Ir per šoninį mikrofoną – gerbiamas M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš siūlau skirti naują komitetą – tai Ekonomikos komitetą. Jis galėtų iš naujo apsvarstyti šį klausimą ir pateikti savo išvadą.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? (Balsai salėje) Dėkoju. Gerbiami kolegos, Seimo valia dėl šio klausimo buvo akivaizdi, bet dar norime šiek tiek padiskutuoti. Gerbiama A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, jūs apsisprendėte padaryti tai, ko Statutas neleidžia. Statutas, kiek aš atsimenu, labai aiškiai sako, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete yra svarstomi kodeksai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą, gerbiama kolege, bet Seimas nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl šio projekto, todėl akivaizdu, kad reikia skirti kitą komitetą. Pasiūlė Ekonomikos komitetą ir Seimas tam pritarė. Fiksuojame, kad dabar svarstys Ekonomikos komitetas.
Taigi dėl visų apsvarstytų rezervinių klausimų mes jau balsavome.
12.38 val.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
Grįžtame prie mūsų pagrindinės darbotvarkės. Jau ateina laikas gerbiamam ministrui A. Dulkiui. Gerbiamas sveikatos apsaugos ministras atsakys… (Šurmulys salėje) Nelabai supratau, kodėl kilo toks šurmulys, nes dabar sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys atsakys į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Aš kviečiu jį į tribūną atsakyti į jūsų raštu pateiktus klausimus.
A. DULKYS. Įjungta?
PIRMININKAS. Prašom, dabar įjungtas mikrofonas.
A. DULKYS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šiandien atsakysiu į jūsų klausimus.
Taigi, pirmas, antras ir trečias klausimai, skaitau taip, kaip buvo suformuluota. Pirmas. Ar jums buvo asmeniškai skambinta, ar į jus kreipėsi raštu, ar kokiu kitu būdu su prašymu tarpininkauti dėl K. Strupo gydytojo ir abdominalinio chirurgo licencijos panaikinimo?
Antras. Ar jūs, būdamas sveikatos apsaugos ministru, asmeniškai skambinote, kreipėtės raštu, ar kokiu kitu būdu į VASPVT direktorę N. Ribokienę dėl gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licencijos panaikinimo K. Strupui?
Trečias. Ar Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo K. Strupo licencijos panaikinimo procedūrą? Ar dažna praktika ministerijoje kreiptis dėl konkretaus gydytojo licencijos panaikinimo? Kiek tokių kreipimųsi dėl licencijos panaikinimo būta?
Pateikiu atsakymą. Atsakydamas bendrai į pirmuosius tris klausimus, noriu labai aiškiai atskirti ir akcentuoti kelis momentus. Pirma. Nei telefonu, nei raštu ar kokiu kitu būdu į mane asmeniškai jokiais tarpininkavimo klausimais kreiptasi nebuvo, kaip ir nebuvo jokio asmeninio ar neoficialaus kreipimosi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trumpiau, Akreditavimo tarnybos, vadovę dėl jūsų minimo gydytojo licencijos panaikinimo.
Antra, atkreipiu dėmesį, kad licencijos galiojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais panaikina licencijas išduodanti institucija, tai yra Akreditavimo tarnyba, savo iniciatyva arba kai dėl to kreipiasi teisės aktuose nurodytos institucijos, tarp jų ir Sveikatos apsaugos ministerija.
2021–2022 metais ministerijoje gauti teisėsaugos institucijų kreipimaisi dėl dviejų sveikatos priežiūros specialistų licencijų panaikinimo su prašymu įvertinti jose pateiktą informaciją ir priimti tam tikrus sprendimus, nes minėti specialistai yra nuteisti už korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Atsižvelgdama į tai, kad tik Akreditavimo tarnyba turi teisę įvertinusi turimą ar gautą informaciją priimti teisės norminiuose aktuose numatytus sprendimus, susijusius su licencijų galiojimu, ministerija visus teisėsaugos institucijų pateiktus raštus informacijai vertinti ir atitinkamam sprendimui priimti pagal kompetenciją teikė Akreditavimo tarnybai. Taip vyko ir konkrečių Seimo narių nurodytu atveju, ir mano minėtu antruoju atveju, tai yra gauta informacija iš Vilniaus apygardos prokuratūros oficialiu mano raštu buvo nukreipta Akreditavimo tarnybai įvertinti pagal kompetenciją.
Noriu atkreipti dėmesį, kad teisėsaugos institucijos ministeriją yra informavusios ir apie tai, kad dar aštuoniems sveikatos priežiūros specialistams yra pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Kaip minėjau, ir šiuos, ir visus teisėsaugos institucijų pateiktus raštus informacijai įvertinti ir atitinkamam sprendimui priimti pagal kompetenciją pateikėme Akreditavimo tarnybai.
Ketvirtą klausimą skaitau taip, kaip buvo suformuluota: „Kokiu teisiniu pagrindu (teismo sprendimu ir kt.) panaikinta gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licencija K. Strupui?“ Pateikiu atsakymą. Kaip minėjau, licencijos galiojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais gali panaikinti tik licencijas išduodanti institucija – Akreditavimo tarnyba, todėl licencijos jūsų klausimuose minimam specialistui panaikintos Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu. Pagrindas licencijos panaikinimui – Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas – licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu gydytojas šiurkščiai pažeidė paciento teises, pasinaudojo pareigomis, norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų.
Penktas klausimas. Skaitau taip, kaip buvo suformuluota: „2022 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rytinio posėdžio pabaigoje Vyriausybės valandos metu atsakydamas į Jums užduotą klausimą akcentavote, kad „per 30 metų Lietuvoj licencijos buvo tiktai dalinamos. Bet niekada kažkodėl niekas jų neatėmė. <…> jeigu iš Lietuvos žmonių bus imami kyšiai, su licencijom bus taip pat“. Ar tokiomis priemonėmis (licencijų panaikinimu) bus kovojama su smulkaus kyšininkavimo atvejais sveikatos apsaugos sistemoje?“
Pateikiu atsakymą. Norėčiau priminti, kad ne vieną dešimtmetį sveikatos apsaugos sektorius yra laikomas viena iš labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika. Sveikatos apsaugos sektorių ne vienus metus yra apėmęs ilgametės korupcinės būklės sąstingis. Korupcijos lygis išlieka aukštas, tai rodo ir naujausi sociologiniai tyrimai bei teisėsaugos institucijų atliekami analitiniai ir ikiteisminiai tyrimai. Atsižvelgiant į tai, proveržis kovoje su korupcija reikalauja principinių, griežtų ir pažeidėjams neigiamas pasekmes sukeliančių priemonių. Ilgametis nebaudžiamumas ir „nereikšmingas“ korupcijos toleravimas privedė prie situacijos, kurią turime šiandien.
Daugiau nei stebina aukštas pareigas einantys valdininkai ir politikai, kurie viešai reiškia nepritarimą ir nepasitenkinimą dėl teisėtai priimamų sprendimų ir vykdomų veiksmų kovojant su korupcija, vadina juos neproporcingais, kaltina mane vykdant teisėsaugos užsakymus. Brandžiose demokratinėse valstybėse tokia situacija būtų nesuprantama.
Taigi tolerancijos šiuo atveju nebus. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu gydytojas šiurkščiai pažeidė paciento teises. Pavyzdžiui, pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų ir gydytojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritaikyta atsakomybė. Dar daugiau: kiekvienas gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, paėmęs ar reikalavęs kyšio iš paciento, turi žinoti, kad rizikuoja ne tik užsitraukti baudžiamąją atsakomybę, bet ir rizikuoja netekti savo veiklos licencijos.
Stebina, kad per dešimt metų iki šios Vyriausybės veiklos pradžios anksčiau nurodytu pagrindu buvo panaikintos tik dvi medicinos praktikos licencijos, nors už kyšininkavimą buvo nuteisti 22 asmens sveikatos priežiūros specialistai. Dar daugiau. Gilinantis į situaciją paaiškėjo, kad nors įstatymų leidėjas jau seniai suteikė realų įrankį korupcijai asmens sveikatos priežiūros sektoriuje mažinti, iki šiol nebuvo sukurta efektyvi jo įgyvendinimo sistema. Gydytojai nežino, kad už kyšininkavimą jiems gali būti stabdomos ar panaikinamos licencijos, o Akreditavimo tarnyba savo iniciatyva nesiima įstatyme numatytų veiksmų, kol į ją kas nors nesikreipia raštu. Deja, paaiškėjo, kad ir kai kurie aukšti politikai, buvę ar esami sveikatos apsaugos sistemos atstovai, nėra linkę rodyti nulinės tolerancijos korupcijai.
Aš ir toliau sieksiu, kad aptariamas teisinis reguliavimas dėl licencijų sustabdymo ar panaikinimo būtų įgyvendinamas visa apimtimi, nepriklausomai nuo to, kokios išskirtinės patirties ar praktikos turi sveikatos priežiūros specialistas. Išimčių nebus niekam.
Baigdamas atsakyti į šį klausimą, noriu tiek gerbiamus Seimo narius, tiek visuomenę informuoti, kad licencijos medikams panaikinamos ne visam gyvenimui – po 3 mėnesių gydytojas gali kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo. Šiuo metu svarstoma šiuos terminus ilginti.
Šeštas klausimas. Skaitau taip, kaip buvo suformuluota: „Kokias kovos su korupcija prevencines priemones esate numatęs taikyti sveikatos apsaugos sistemoje, kad nereikėtų atiminėti licencijų iš gydytojų, nes tai daro įtaką sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui?“
Pateikiu atsakymą. Visuomenės pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema atkūrimas – nuoseklus ir sistemingas darbas, reikalaujantis mūsų visų pastangų ir susitelkimo. Akivaizdu, kad turime daugybės metų palikimą. Ne kartą minėjau, kad vienos universalios priemonės kovoje su korupcija nėra. Nustatydami konkrečias priemones vertiname ne tik gyventojų sociologines apklausas, bet ir remiamės teisėsaugos institucijų atliktomis korupcijos rizikos analizėmis. Šiandien kovoje su korupcija sveikatos sektoriuje išskirčiau šiuos žingsnius.
Pirmas. Turime principingai reaguoti į korupcijos apraiškas ir jų netoleruoti. Reikalausiu asmeninės ministerijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atsakomybės ir atskaitomybės už antikorupcinės aplinkos kūrimą gydymo įstaigose ir antikorupcinių priemonių įgyvendinimą, skatinimą netoleruoti ir pranešti apie pastebėtas korupcijos apraiškas.
Antras. Turi būti visuotinai žinoma, kad už korupcinio pobūdžio veikų padarymą atsakomybės asmeniui išvengti nepavyks. Kalbu ne tik apie baudžiamąją atsakomybę. Įtarimų dėl korupcijos ar piktnaudžiavimo tarnyba sulaukę ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai buvo ir bus atšaukiami iš pareigų, o sveikatos priežiūros specialistai, nuteisti už korupcines veikas, kaip jau minėjau, rizikuoja netekti savo veiklos licencijų. Ne licencijų gydytojams naikinimas, o nulinė tolerancija korupcijai daro įtaką sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui.
Trečia. Kokybiška, laiku suteikta sveikatos paslauga – kiekvieno Lietuvos gyventojo teisė. Ši paslauga yra valstybės garantuojama ir teikiama nemokamai. Kyšį duodantis žmogus klaidingai tiki, kad kyšis padės greičiau gauti kokybiškas paslaugas. Mano nuomone, neturi likti jokių privilegijuotų galimybių gauti paslaugas, todėl siekiame, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skaidrintų registracijos ir pacientų laukimo eilių procesus, maksimaliai deklaruotų laisvą laiką pacientams registruotis pas reikiamą specialistą. Tuo tikslu šiuo metu vykdomas išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos modernizavimas, jis leis užtikrinti, kad visa registracija sveikatos paslaugoms gauti bus fiksuojama vienoje nacionalinėje sistemoje, nepriklausomai nuo to, ar pacientas paslaugai gauti registruojasi interneto portale, ar telefonu, ar jį registruoja šeimos gydytojas. Tai užtikrins pacientui geresnes galimybes gauti paslaugą.
Ketvirta. Siekiant asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą orientuoti kuo patraukliau pacientui, planuojama sukurti ir įdiegti pacientų grįžtamojo ryšio, įskaitant pacientų pasitenkinimą suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, vertinimo įrankį gydymo įstaigoms, pasinaudojant ir informacinėmis technologijomis. Tai leis asmens sveikatos priežiūros įstaigas palyginti tarpusavyje teikiamų paslaugų kontekste, atitinkamai sistemiškai ieškoti sprendimų gerinant teikiamų paslaugų kokybę.
Penkta. Viešumas. Tvarkomų duomenų atvėrimas prisideda prie institucijų veiklos skaidrumo. Jau dabar nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos viešintų gautą paramą ir paramą suteikusius subjektus, laimėjusius viešuosius pirkimus. Reaguodami į Specialiųjų tyrimų tarnybos teikiamas korupcijos rizikos analizes, ieškome priemonių ir būdų dar labiau skaidrinti šiuos procesus.
Šešta. Atsižvelgdama į tai, kad švietimas laikomas viena efektyviausių antikorupcinio sąmoningumo ugdymo ir antikorupcinio potencialo stiprinimo formų, ministerija sieks, kad antikorupcinio ugdymo temos dalykai būtų integruoti ir į sveikatos priežiūros specialistų rengimo studijų programas.
Apibendrinu atsakymus į jūsų paklausimą. Šioje tribūnoje jau esu minėjęs anksčiau, kad sveikatos apsaugos sistemoje nebus toleruojami jokie korupciniai veiksmai. Už antikorupcinės aplinkos formavimą yra ir turi būti asmeniškai atsakingi sveikatos apsaugos sistemos įstaigų vadovai. Ne tik jiems, bet ir visai medikų bendruomenei taikysiu aukščiausius nepriekaištingos reputacijos ir skaidrumo standartus, nesvarbu, kokio statuso žmonės į tai buvo, yra ar bus įsipainioję. Kuriu ir kursiu nepakantumo korupcijai, patyčioms ir mobingui atmosferą.
Pasaulinio korupcijos barometro duomenys rodo, kad penktadalis pacientų Lietuvoje prisipažįsta davę kyšį gydymo įstaigose. Esame antri pagal blogumą Europos Sąjungoje. Kas ketvirtas pacientas teigia bent kartą pasinaudojęs turimais asmeniniais ryšiais. Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuotame Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrime pusė Lietuvos gyventojų mano, kad labiausiai korumpuotos institucijos mūsų valstybėje yra sveikatos apsaugos srityje. Šiame gėdos sąraše lenkiame teismus, Seimą, savivaldybes.
Galiu dar kartą patikinti Seimą, jog nebūsiu pasyvus šio nuopuolio stebėtojas. Principingai, nuosekliai valysiu sistemą ir tada sistema valysis pati. Aš savo pasirinkimą padariau ir būsiu dėl jo griežtai principingas. Ačiū medikams, gydytojams, slaugytojams, vadovams, tarnautojams, akademiniam jaunimui, kurie yra su manimi dėl šio pasirinkimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui. Jūsų dar nori paklausti keletas Seimo narių. Pagal mūsų tvarką klausiančių iš teikėjų klausimų nematau, kad būtų užsirašę. R. Žemaitaičio nėra salėje. Tada klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, reaguodamas į jūsų atsakymus norėčiau sužinoti, ar jūs žinote prieš darydamas savo pasirinkimą, kiek minimas gydytojas K. Strupas per tuos 3 mėnesius, kol bus atimta licencija, išoperuos pacientų, po ko gali atsirasti ir gana blogų pasekmių? Ar tiesiog svėrėte tuos, kaip sakyti, dalykus, ar net nesvarstėte?
A. DULKYS. Noriu akcentuoti, kad jokios mūsų priemonės kovojant su korupcija neturės rezultato, jeigu mes nepradėsime nuo pirmo principo, tai yra nuo nulinės korupcijos tolerancijos. Aš girdžiu tą kontekstą, kad yra siūloma užmerkti akis dėl profesionalumo į vadinamuosius smulkius kyšininkavimo ar pakišų atvejus, bet neužmirškime, kad tuo metu, kai vieni yra operuojami, kiti tiesiog negali patekti į operaciją ir tai taip pat tiesiogiai daro įtaką ir paciento sveikatai, ir gyvybei, todėl kyšį davęs nesąžiningas pacientas dažnu atveju įgyja pirmumą, tampa privilegijuotas, na, prieš įstatymo besilaikantį pacientą, tą, kuris kyšio neduoda, tačiau paslaugas gauna vėliau ir tai kenkia, galbūt taip pat gali pakenkti sveikatai. Aš manau, kad… Aš nežinau, ar jūsų minimas gydytojas apskritai norėjo būti čia minimas, šitoje tribūnoje, bet jau taip dabar istorijos lemta, kad esame tame virsmo taške, tai bus naujas ženklas sveikatos apsaugos istorijoje, kad mes pagaliau kovosime su korupcija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis… (Balsai salėje) Gerbiamas kolega… (Balsai salėje) Gerbiamas Aidai, jau mes su jumis labai dažnai diskutuojame dėl šito dalyko. Nėra tokio tarpusavio žanro. Galite paklausti kur nors ar koridoriuje, ar vėliau, jau atsakė į klausimą. Dabar klausia kitas, paskutinis klausia Seimo narys gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū, ministre, kad atvykote. Aš turiu klausimą. Iš tiesų mes jau ne kartą diskutavome, prisimenate, ir Kalvarijos savivaldybėje dėl mažos ligoninės, ir kitų mažų ligoninių. Turbūt norėčiau paklausti, per tuos dvejus metus koks įvyko pokytis? Jūs čia apie daug veiksmų kalbėjote, bet kokį ženklą, gal net lygybės, galėtumėte padėti tarp veiksmų ir neveiksnumo, koks buvo per šitą laikotarpį, nes ligoninė ir toliau merdi, ir greičiausiai jos likimas bus tiktai kaimo ambulatorija, į kurią žmogus galės ateiti tiktai „psichologinės“ pagalbos, bet galbūt jūs kokį nors aiškumą suteiksite.
Ir gal galite patikslinti, negirdėjau, kiek iš tikrųjų licencijų buvo panaikinta per jūsų vadovavimo laikotarpį, kiek buvo atimta gydytojų licencijų už korupciją ar kokius nors kitokius padarytus nusikaltimus? Labai ačiū.
A. DULKYS. Mano kadencijos metu buvo du atvejai, kai yra įsiteisėję teismo sprendimai. Vienas čia buvo Seimo narių paklausime minimas, kitas šiuo metu yra perduotas svarstyti, nes apie jį iš prokuratūros gavome informacijos praeitą savaitę. Kaip minėjau, yra dar aštuoni atvejai, kai jau yra pareikšti įtarimai dėl korupcinių veikų, bet sprendimai dar nėra įsiteisėję.
Antras klausimas, aš nelabai suprantu, kuo jisai yra susijęs su mūsų šia korupcijos tema, ir nežinau, ką jūs norėjote iš manęs išgirsti. Aš manau, kad nei didelėse, nei mažose įstaigose neturi būti toleruojama korupcija. Gal patikslinkite.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai ministras išsamiai atsakė raštu į užduotus klausimus ir į jūsų, kiek čia jūsų norėjo likti dar paklausti. Ačiū gerbiamam ministrui.
A. DULKYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems, nes mūsų laikas taip pat jau baigėsi. Nėra norinčių padaryti pareiškimą. Taigi, mūsų posėdis prie pabaigos, jau jokio klausimo mes nebespėsime apsvarstyti. Taigi, 1-9, 1-10 ir 1-11 klausimai keliauja į vakarinę darbotvarkę, o rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.