LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 296
STENOGRAMA
2019 m. birželio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir J. LIESYS
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pradedame vakarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
14.00 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3492, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3493, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3494, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3495, Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3496 (pateikimas)
Teikiamas Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491. Pranešėja – gerbiama A. Širinskienė. Ir lydimieji taip pat kartu – projektai Nr. XIIIP-3492, Nr. XIIIP-3493, Nr. XIIIP-3494, Nr. XIIIP-3495, Nr. XIIIP-3496. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti įstatymų projektų paketą. Jis yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181 straipsniu, kuris reglamentuoja Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo tvarką. Projektu yra siekiama įgyvendinti neseną, tai yra balandžio 16 dienos, Konstitucinio Teismo nutarimą, kada Konstitucinis Teismas pripažino, kad Miškų įstatymo ir lydimųjų įstatymų pakeitimo projektai, įstatymai, o ne projektai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal jų priėmimo tvarką. Konstitucinio Teismo nutarimas, jo paskelbimas Teisės aktų registre atidėtas. Jis yra atidėtas iki šių metų gruodžio 2 dienos. Taip, Konstitucinis Teismas paliko pakankamai protingą laiko tarpą Lietuvos Respublikos Seimui pakeisti reguliuojančius teisės aktus. Atitinkamai per tą laikotarpį mes turime priimti naujus įstatymų projektus.
Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuota, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą oficialiai paskelbus šį nutarimą, nuo jo oficialaus… tai yra nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, negalės būti taikomas. Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, savaime nebūtų atkurtas buvęs teisinis reguliavimas, tai yra pačios savaime neatsirastų jau neegzistuojančios urėdijos, tačiau miškų ūkio valdymo modelis įstatymu būtų teisiškai nesureguliuotas. Būtent dėl to, kad Miškų įstatymo pakeitimo įstatyme po jo paskelbimo negaliojančiu būtų išvengta atsirasiančių teisės spragų ir neapibrėžtumo, mes ir turime priimti šiuo metu teikiamus įstatymų paketus.
Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Konstitucinis Teismas išsakė nemažai kritikos dėl formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“, sakydamas, jog Miškų įstatymas formuluote „miškų urėdija (urėdijos)“ suponuoja, kad gali veikti ir viena arba daugiau, kelios ar keliolika urėdijų, sakydamas, kad Vyriausybei lieka pernelyg plati diskrecijos laisvė apsispręsti, kiek urėdijų gali būti steigiama Lietuvos Respublikoje. Teikiamame įstatymų pakete atitinkamai šis pakeitimas, įvertinus Konstitucinio Teismo pastabas, yra atliktas ir palikta tai, kas atspindi esamą teisinį santykį, tai yra šiuo metu egzistuojančią vieną urėdiją.
Dėkui. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori klausti aštuoni Seimo nariai. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama Agne, kadangi apsiėmėte arba Statutas įpareigojo jūsų komitetą teikti naują įstatymų pasiūlymų paketą, aš norėjau paklausti, ar buvo įvertinta dabartinė urėdijos veikla, ir gal galite konstatuoti: pasisekė reforma, nepasisekė reforma? Ir tai nėra tiktai vienos redakcijos klausimas – urėdija ar urėdijos, nes, pavyzdžiui, 5 straipsnyje kalbama apie bendrąją miškų kelių priežiūrą, kurią atlieka valstybinės miškų urėdijos iš bendrai surenkamų pinigų, ir privatūs miškininkai dažnai kelia klausimą, kodėl iš jų surinktų pinigų dažniausiai tik valstybiniai keliai prižiūrimi? Aibė klausimų, tad noriu paklausti, ar juos svarstėte kaip komitetas, ar tiesiog palikote Seimui toliau svarstyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip komitetui pagal Statuto 181 straipsnį ir priklauso, mes svarstėme Konstitucinio Teismo nutarimą ir pasiūlėme tam tikras pataisas. Visi kiti klausimai yra šakinio Aplinkos apsaugos komiteto klausimai.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūsų, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, norėčiau paklausti, kokioje situacijoje atsidurs urėdija, kai šis įstatymas nebus priimtas? Kokių veiksmų žadate imtis, pavyzdžiui, jeigu tas įstatymas neįsigalios ir pakeitimai nebus padaryti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Konstitucinis Teismas, numatydamas, kad taip gali atsitikti, savo nutarime konstatavo, kad įstatymo nepriėmimas savaime neatkurs buvusio teisinio reguliavimo, tai yra esantis teisinis santykis, visuomeninis santykis, koks yra, išliktų. Tai nieko nereikės imtis, tiesiog veiks sistema taip, kaip veikia.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, mes dar turime šiek tiek laiko dar kartą pasvarstyti, ar vienos urėdijos variantas yra pats geriausias. Aš, be abejo, nesiūlyčiau grįžti prie tų smulkių 42 urėdijų skaičiaus, bet kodėl nepasvarsčius apie 4–5 dideles regionines įmones? Jos – kaip Lietuvos regionai, kaip nacionaliniai parkai. Tuo pagrindu būtų sukurtos kelios urėdijų įmonės, tarpusavyje gal šiek tiek konkuruotų, mes galėtume lyginti kai kur suorganizuotą vadybą. Ar jūs nesvarstėte, kad dabar yra gera proga ne užsiciklinus tą patį teikti, o pateikti kokį nors kitą variantą, kuris gal kiek nors ir regioninę politiką turint rodytų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu jūs sakote, kad turite pasvarstyti, pasvarstykite. Buvote gana aktyvus ir anksčiau vykdant reformą.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, leiskite suabejoti tuo, ką jūs dabar darote. Pabandysiu paaiškinti kodėl. 181 straipsnis išties sako, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertina Konstitucinio Teismo išvadą ir nurodo, ką reikia Seimui daryti. Šiuo atveju jūs turėjote išeiti į tribūną ir pasakyti: mielas Aplinkos apsaugos komitete, pateikite iš naujo įstatymą, žiūriu į ministrą ir komiteto pirmininką, tai yra Miškų įstatymą. Taip pat Konstitucinis Teismas pasisako apie Vyriausybės teiktą įstatymą, kuris irgi kažkur nuklydo, ir apie kitus dalykus. Dabar man klausti jūsų apie miškus kažkaip neišeina, nes jūs su visa pagarba – ne tos srities specialistė. Man atrodo, jums reikėjo pateikti, ką mes turime padaryti, o po to visą funkciją atliktų pagrindinis komitetas, tai yra Aplinkos apsaugos komitetas. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi, kolega, jūsų klausimas buvo: leiskite suabejoti, tai aš jums, aišku, žinoma, leidžiu suabejoti. Žinoma, čia net nereikėtų klausti tokio klausimo. Tiesiog Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo praktika yra tokia, kad komitetas arba pats imasi, arba rekomenduoja šakiniam, arba kreipiasi į valdybą dėl perdavimo tos iniciatyvos ir įgyvendinimo Vyriausybėje. Šiuo atveju buvo apsispręsta ir, kiek atsimenu, lyg ir bendru sutarimu komitete, kiek manęs atmintis neapgauna. Žinoma, jūs turite teisę viskuo abejoti.
PIRMININKAS. Klausimą turi K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, mes, atrodo, dar kartą skęstame procedūriniuose paragrafo dalykuose. Ką, mano supratimu, priėmė Konstitucinis Teismas? Kad pati procedūra nevisiškai atitinka, nors įstatymas, jis mano, yra pakankamai argumentuotas ir geras.
Norėjau jūsų paklausti, gerbiama pirmininke. Iš viso Konstitucinio Teismo egzistavimo metu buvo priimta keli šimtai Konstitucinio Teismo sprendimų ir didelė jų dalis kaip tik buvo dėl mūsų Seimo įstatymų ir kitų dalykų. Iš jų nemaža dalis iki šios dienos nėra įgyvendinta. Tai gal reikėjo ir šį paragrafą palikti tam tikra prasme distancijoje, o imtis kitų rimtų dalykų, kurių iš tikrųjų yra labai daug valstybėje? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu jūs matytumėte Konstitucinio Teismo pirmininko šių metų ataskaitą, kuri buvo pristatyta komitete, ji rodo, kad šios kadencijos Seimas labai greitai visus Konstitucinio Teismo nutarimus įgyvendina. Tai yra vienas dalykas. Šiuo atveju pažeidimas atsirado dėl ypatingos skubos taikymo, dėl pačios priėmimo tvarkos. Ypatingos skubos reguliavimas, deja, atsirado prieš labai daug kadencijų. Tenka tik apgailestauti, kad Statute taip ilgai buvo normų, kurios, deja, bet prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be abejo, komitetas šiuo metu rengia ir pataisas dėl Statuto keitimo, dėl kurio mes esame pagrindinis komitetas. Tikrai su tuo irgi grįšime į Seimą.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, kiek aš suprantu iš atsakymų, jūs formaliai apsimetate, kad nieko nesvarstėte, jokių tyrimų nedarėte, išvadų nedarėte, jūs vykdote Konstitucinio Teismo sprendimą, todėl pabandysiu paklausti būtent taip.
Prieš gerą pusmetį aš teikiau įstatymo pataisas po Valstybės kontrolės, Statuto pataisas dėl skubos ir ypatingos skubos svarstymo Seime. Tada jūs pasisakėte prieš ir jūsų frakcija vienbalsiai balsavo prieš šitas Statuto pataisas. Kiek suprantu iš paskutinio jūsų atsakymo, jūs dabar jau keičiate nuomonę po Konstitucinio Teismo sprendimo. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūs greičiausiai žinote, esate ilgai dirbantis Seimo narys, kad skiriasi Valstybės kontrolė nuo Konstitucinio Teismo ir ką reiškia Konstitucinio Teismo sprendimas ir Valstybės kontrolės rekomendacijos. Be abejo, kai dabar rengsime Statuto pataisas, mes pažiūrėsime ir į Valstybės kontrolės pasiūlymus, ir į tai, ką labai aiškiai pasakė Konstitucinis Teismas. O gaires, kaip turi būti sutvarkyta, ypač ypatingos skubos procedūra, Teismas parodė.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš norėčiau dar kartą paklausti gal šiek tiek to paties. Kaip gali būti, jeigu bus šis įstatymas dabar nepriimtas? Jūs sakote, kad tai jokios įtakos neturės. Reikia suprasti, jeigu įstatymas nepriimtas, tai tada jo nuostatos taip pat negalioja. Tai kaip toliau funkcionuos visa šita sistema, nepriėmus šito įstatymo? Iš tikrųjų jūs paminėjote, kad vis tiek kažkaip veiks. Kaip gali veikti, jeigu čia buvo panašu į reformą ir tos reformos pagrindas išmušamas iš po kojų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš jums trečią kartą pacituosiu, ką parašė Konstitucinis Teismas, kad, oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, savaime nebūtų atkurtas buvęs teisinis reguliavimas. O ką teisėjai turėjo omenyje, tai jūs jų gal paklauskite. Aš tiesiog skaitau taip, kaip parašyta. Buvęs reguliavimas savaime neatsistatys, vadinasi, liks esamas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš norėčiau, kad galbūt kai ką paaiškintumėte, galbūt aš čia kažko nesuprantu. Šį kartą Konstitucinis Teismas pripažino, kad neteisėtas sprendimas. Jūs iš karto puolate jį taisyti. Labai teisingas elgesys. Kartu tas pats Konstitucinis Teismas neseniai pripažino, kad laikinoji komisija dėl visuomeninio transliuotojo buvo sudaryta neteisėta. Tačiau jūs vis tiek važiuojate, jūsų dauguma ir jūsų komitetas važiuoja, įjungiate buldozerio dar vieną pavarą, aukštesnę, ir važiuojate toliau. Dvigubi standartai. Ar jums taip neatrodo? Jūsų premjeras šiandien pritaria, kad būtų skirtos rentos. Apie ką mes šnekėjome, kai ėjome į Seimo rinkimus? Apie privilegijų naikinimą. Vėl dvigubi standartai. Jūsų galva, kaip jums atrodo, ar tai neatrodo labai keista?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau ir ne tik manau. Yra teisinis skirtumas tarp nutarimo dėl laikinosios komisijos ir LRT įstatymo. Tą teisinį skirtumą matant yra labai aišku, kokios yra Konstitucinio Teismo nutarimo dėl LRT laikinosios komisijos teisinės pasekmės. Taip pakomentuosiu. Bet čia niekuo nesusijęs klausimas su miškais, tai…
PIRMININKAS. Čia buvo klausimas apie Miškų ir atsakymas apie Miškų įstatymo pataisas. Gerbiami kolegos, už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pagal Statuto 181 straipsnio 2 redakciją Aplinkos apsaugos komitetas galėjo imtis šitos įstatymo redakcijos po Konstitucinio Teismo nutarimo, ką gerbiamas A. Salamakinas ir sakė. Man atrodo, beprasmiška siųsti tikrą teisininkę gerbiamą A. Širinskienę pristatinėti projektą, kai ji negali nieko pasakyti, ar teisingai veikė, pasakyti, ar pasiteisino urėdijų modelis. Dalykiškų klausimų neįmanoma užduoti. Tik apie teisinę procedūrą. Nepaisydamas to aš labiau linkęs sakyti, kad tas įstatymo projektas, kuris yra šiandien registruotas, labiau tinka šiandienos praktikai, nes urėdijų reforma, galima sakyti, mano asmeniniu įsitikinimu, nebūtinai frakcijoje ar Seime bus vienoda nuomonė, bet labiau pasiteisino, negu nepasiteisino.
Urėdijos, valstybinių urėdijų įmonė, pervedė didžiausią dividendų sumą iš valstybinių įmonių, aplenkdama transporto ir energetikos sektorius. Man atrodo, tai reikšmingas postūmis skaidrinant ir finansus, ir visa kita. Taip, regionuose buvo problemų su darbuotojų atleidimais, su jų priėmimais, su negražiu leitmotyvu, kas yra miškininkas ir girininkas, ir šiandien turime situaciją, kad Kaune į miškininko profesiją po visos šitos reformas stoja vos dešimt asmenų, palyginti su pernai ar užpernai metais, kai buvo keturis, penkis kartus daugiau. Aš kviečiu iš esmės pritarti šitam pateikimui ir paskirti Aplinkos apsaugos komitetą, kuris dalykiškai apsvarstytų tolesnius pasiūlymus, ir imtis šito įstatymo svarstymo.
PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto manau, kad reikia grįžti prie esminės diskusijos. Tikrai geresnis sprendimų variantas būtų kelios regioninės įmonės, urėdijos, ir manau, kad reikia tik politinės valios ir ryžto eiti tuo keliu. Taip, jeigu mes eitume centralizacijos keliu ir keltume tik tokį efektyvumo principą, tai mes viską galime centralizuoti, Lietuvoje įkurti vieną mokyklą su filialais, įkurti vieną nacionalinį parką, tikrai suskaičiuosime, kad taip bus pigiau. Bet taip kažkodėl nedaroma.
Daugelis ir vyriausybinių struktūrų, kurios turi konkrečios veiklos regionuose, kuriasi tokiu regioniniu principu, ar tai būtų Užimtumo tarnyba, ar net teisėsaugos struktūros. Čia dabar mes vieną įmonę kuriame. Manau, kad tai nėra geriausia regioninės politikos išraiška, dėl to aš balsuosiu prieš šitą variantą. Žinoma, nepritariau ir tuomet, kai su pažeidimais buvo priimamas šis įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas K. Mažeika. Čia kadangi daug yra ir ilgas, tai leidžiame pasisakyti daugiau už ir prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Kolegos, nelaužykime iečių. Bus darbas komitete, tikrai galėsime apsvarstyti, įvertinti esamą situaciją, galbūt palyginti, ką kolega minėjo, kokius rodiklius įmonė pasiekė per pirmuosius metus, kokie veiklos rezultatai. Kalbant ir vertinant tai, ką siūlė Konstitucinis Teismas, tai ta procedūra yra išlaikoma. Interpretacijų ir pasiūlymų, kurių šiandien matome, yra priregistruota kolegų, tą norą grįžti prie tos situacijos, kuri buvo gana skirtinga visuose Lietuvos regionuose, gana individuali, turinti daug individualių sprendimų, priklausančių nuo atskirų asmenų, įtakingų asmenų. Todėl mus kritikavo ir EBPO. Manau, tuos argumentus galėsime išsakyti dar kartą, galėsime įvertinti rezultatus ir, manau, atsakysime į visus klausimus. Kviečiu palaikyti ir tęsti darbus.
PIRMININKAS. Ir paskutinė nuomonė – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Nuo gerbiamo ministro paskutinių žodžių ir atsispirsiu. Tai ir yra puiki proga, ir aš džiaugiuosi, kad ir valdantieji supranta svarstyti ne tik formaliai šitą klausimą, grįžti į komitetą, pasižiūrėti, kaip ta reforma yra pavykusi, nepavykusi, nes ji nėra iki galo baigta. Suprantama, kad grįžti į tą pradžią, kuri buvo prieš kelerius metus, nebeįmanoma, nes reforma yra pradėta, jau yra nueitas kelias, išleisti pinigai, sugaištas ir Seimo, ir mūsų visų laikas. Suprantama, kad ten pat negrįši, bet mes turime puikią progą matyti dinamiką šitos reformos ir galbūt galima pakoreguoti, galbūt galima patobulinti, grįžti prie to varianto, ką ir gerbiamas J. Razma kalba, ką ir J. Olekas su kolegomis siūlė, prie regioninių įmonių ir kalbėti apie to modelio tolesnį tobulinimą. Nebūtinai taip, kaip yra, nes Konstitucinis Teismas realiai davė progą mums grįžti prie klausimo. Aš čia norėčiau dar atsigręžti į gerbiamos A. Širinskienės atsakymą S. Jovaišai, ji pacitavo, ką Konstitucinis Teismas pasakė, kad nepriėmus, jeigu štai dabar mes balsuotume prieš, kad nepriėmus šito dalyko nebus atkurtas teisinis reikalavimas. Savaime suprantama, nes Konstitucinis Teismas tada taptų, na, įstatymų leidėju, kuo jis nėra. Bet Seimas yra įstatymo leidėjas ir mes galime nepriimti šito, bet priimti ką nors kita. Kuriuo keliu, aišku, čia valdantiesiems spręsti, kuriuo keliu mes grįžtame prie turinio diskusijos, ar svarstydami šitą, ar šitą atmetę ir svarstydami kitą, bet aš džiaugiuosi, kad randasi bendras sutarimas Seime, kad reikia grįžti prie turinio diskusijos ir aptarti tos reformos pasekmes. Galbūt tikrai galima ką nors padaryti geriau, nes nusiskundimų, atsiprašau, yra nemažai iš sistemos pusės ir iš miškininkų, ir iš to, ką mes matome, kad tikrai ne viskas tobula. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė dėl pateikimo, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 87: už – 60, prieš – 4, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Dėl Administracinių nusižengimų pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl visų kitų: Medžioklės, Saugomų teritorijų, Valstybės turto ir Žemės – Aplinkos apsaugos komitetas ir dėl Valstybės turto ir Žemės įstatymų papildomas dar yra Kaimo reikalų komitetas. Ar galime pritarti komitetams? Sekundėlę, yra pasiūlymų. Gerbiamas A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, na, vis tiek dėl visų įstatymų pagrindinis turi būti Aplinkos apsaugos komitetas, dėl visų, nes tai nieko bendro neturi su teise. Teisės jau pasakė, kad reikia iš naujo svarstyti, bet svarstymo metu bus pataisų, jau dabar priregistruota. Visa pagarba, bet ką Teisės ir teisėtvarkos komitetas supranta apie miškus? Atiduokime Aplinkos apsaugos komitetui, kur yra ministerija, jie ir pasvarstys. Teisės ir teisėtvarkos komitetas tik turėjo atlikti funkciją – pasakyti Seimui, ką reikės daryti, bet jokiu būdu nelįsti į įstatymo turinį. Ir Kaimo reikalų komitetas turi būti papildomas, kaip ir buvo šio įstatymo pateikimo metu prieš metus laiko.
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad tik dėl Administracinių nusižengimų kodekso Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis, o dėl visų kitų yra Aplinkos apsaugos komitetas. Aš tą ir sakiau. O Kaimo reikalų komitetas dėl Žemės įstatymo straipsnio pakeitimo yra papildomas komitetas. Ar gerai, gerbiamas Algimantai? (Balsas salėje: „Ne, negerai!“)
Gerbiama A. Širinskienė stovėjo prie mikrofono. Prašau. Atsisako. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes turime grįžti, jeigu vadovautumės Konstitucinio Teismo išaiškinimo logika, į tą pačią situaciją. Tai ir komitetas visais klausimais turi būti tas pats. Mes procedūrą turime kartoti tą pačią, gerbiami kolegos. Jeigu buvo tada… (Balsai salėje) Ne, ne, ne, aš neprieštarauju. Tada, kai mes svarstėme irgi Administracinių nusižengimų kodeksą, pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai jūs linkčiojate galva, bet ar tikrai taip buvo, nes paketas tai vienas ir šita miškų reforma ėjo per Aplinkos apsaugos komitetą. Tai jūs patys nepadarykite klaidos, nes įsivelsite į kampą. Iš esmės mes turime pakartoti tiksliai tą pačią procedūrą, kuri buvo tada.
PIRMININKAS. Prašau. A. Širinskienė nori kažką…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tiesiog nėra buvę, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos būtų svarstomos kaip pagrindiniame kokiame kitame komitete. Mes turėjome žemės paketą šiandien rytinėje darbotvarkėje, ir Administracinių nusižengimų kodeksas ten buvo lydimasis, ir jisai buvo. Aš suprantu jūsų susijaudinimą. Tikrai yra labai svarbus projektas ar jų paketas, bet realybė yra tokia, kad dėl Administracinių nusižengimų kodekso mūsų visąlaik yra pagrindinis.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, galiu dar pakartoti, kad dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl visų kitų – Medžioklės, Saugomų teritorijų, Valstybės turto ir Žemės – kaip pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas ir dėl Žemės įstatymo straipsnių pakeitimo kaip papildomas yra Kaimo reikalų komitetas. Pritariame tam? Ačiū. Siūloma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje.
14.27 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1787(2). Pranešėjas – gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas – Peticijų įstatymo straipsnio pakeitimo… (Balsas salėje) Galima perskaityti, tada leisiu jums pasisakyti? Nr. XIIIP-3190(2). Prašau, gerbiamas… Kalbėkite.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, kolegos, dedasi keisti dalykai su Žemės gelmių įstatymu. Nepaaiškinta, kokiu pamatu dabar staiga paprašyta pertraukos. Šitas įstatymas išimamas jau mėnesių mėnesiais iš darbotvarkės. Jis yra parengtas, Aplinkos apsaugos komitetas yra svarstęs. Aš suprantu, kad čia vyksta kažkokie užkulisiniai žaidimai, apie kuriuos galbūt galėtų save žaliaisiais vadinančios frakcijos atstovai paaiškinti, kas čia vyksta. Ar jūs ten turite kokių nors galimų santykių su galimais investuotojais iš naftos pramonės, kuriems aktualu saugoti anglies dioksidą gelmėse arba naudoti hidraulinį ardymą? Tai kur čia priežastys? Viskas yra paruošta. Išimama, išimama ir išimama. Tol, kol nepriversite K. Bacvinkos atsiimti pataisos? Labai atsiprašau. Aš tai siūlau svarstyti arba bent jau balsuoti, ne bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad pertrauka yra paprašyta teisėtai. Prašau, Simonas. (Balsai salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiama R. Baškienė rytiniame posėdyje paprašė, kad šitas klausimas būtų įkeltas į popietinę darbotvarkę ir būtų nesvarstomas, nors jis turėjo būti. Dabar paprašoma į kitą dieną dar įkelti. Man atrodo, čia šiaip statutinis pažeidimas, kad mes pradėjome popietinės darbotvarkės klausimus svarstyti rytinėje darbotvarkėje, dabar popietinėje vėl išimame.
PIRMININKAS. Turiu problemą – jūs patvirtinote rytinę darbotvarkę, kurios aš turiu laikytis. Prašau, gerbiama R. Baškienė.
M. PUIDOKAS (MSNG). Pagal eilę aš turėjau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš turėčiau paaiškinti gerbiamiems kolegoms, nes iš tiesų mes nespėjome laiku. Ir tai yra techninis toks nukėlimas, ne pertraukos padarymas. Matėme, kad Vyriausybės valanda jau tuoj turi prasidėti ir kad mes nespėsime žinodami, kad prie šio įstatymo priėmimo, esant tiek pasiūlymų, nes ruošiausi posėdžiui ir mačiau, kiek jų yra, tikrai nebūtume suspėję, todėl logiška, kad mes būtent taip sudėliojome darbotvarkę, ir niekas tam neprieštaravo. Tai nėra pertrauka.
PIRMININKAS. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai garsiai tiek aš, tiek keletas kitų kolegų prašė balsuoti, ir jūs sakėte, kad bendru sutarimu mes sutinkame nukelti į kitą dieną. Tai yra netiesa, vis dėlto nežinau, kokiu garsu reikia sakyti, kad balsuojame. Norėčiau, kad į tai būtų atsižvelgiama ir būtų balsuojama dėl to sprendimo. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vienas iš motyvų – aš esu priregistravęs septynetą pasiūlymų. Seimo valdyba mane išleido į komandiruotę kitą savaitę, aš norėčiau turėti teisę pristatyti šiandien pasiūlymus, tuo labiau kad įstatymas yra tikrai skubus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, frakcijos siūlymas daryti pertrauką yra teisėtas. Tada grįžtame ir balsuojame. Kas už pertrauką, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už pertrauką – 51, prieš – 19, susilaikė 15. Pertraukai pritarta. Grįžtame prie darbotvarkės.
14.31 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3290(2) (priėmimas)
Kaip ir skaičiau – Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3290(2). Pranešėjas – V. Simulikas. Ar yra? (Balsai salėje) Pataisų nėra. (Balsai salėje) Vienas straipsnis. Motyvai. Gerbiamasis E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, dar kartą. Peticijų įstatymas buvo pateiktas vien todėl, kad kai kada Seimas pakankamai neatsakingai balsuoja dėl Peticijų komisijos išvados ir, padirbėjus lobistams, vienai ar kitai peticijai pritaria, o tai kai kada būna nesuderinama su mūsų įstatymais. Tokiu atveju, kadangi Peticijų komisijoje yra daug įvairių sričių, įvairių komitetų atstovų, mes negalėtume parengti tam tikros tikslios specializacijos, pavyzdžiui, susijusios su aplinkosauga arba, tarkime, su susisiekimo reikalais, įstatymų projektų, todėl ir buvo pateiktas toks įstatymo projektas, kuriuo būtų priimamas sprendimas Peticijų komisijoje perduoti toliau nagrinėti tam tikram komitetui.
Tokiam įstatymui siūlytume pritarti, tačiau pataisoms, kurios yra, siūlome nepritarti, nes jos visai nuvairuoja į šalį – siūlo, kad vis dėlto nagrinėtų pati Peticijų komisija. Siūlau įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę turi P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komisija susideda iš Seimo narių, kurie tikrai turi kompetencijos ir patarėją. Mes tikrai išklausome ir visų institucijų. Dažniausiai institucijos teikia nuomonę komisijai, bet, kaip E. Pupinis minėjo, būna tokių vaikinų, kurie sugeba elektroniniais laiškais, lankydamiesi Seime įtikinti Seimo narius balsuoti kitaip. Kaip neseniai išėjo su dviračiu, kai mes, Seimas, leidome rengti projektą, kad dviračiu būtų galima važiuoti per pėsčiųjų perėją, be liemenių, nors visos institucijos sakė priešingai. Tokiu atveju Statutą būtina papildyti, kad Seimas tikrai balsuodamas kitą kartą rimtai atsižvelgtų į komisijos nuomonę. Todėl prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę prieš turi A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad Seimas visada atsižvelgia į komitetų ir komisijų nuomonę, tik vieną kartą balsuoja už, kitą kartą balsuoja prieš, tai yra politinio apsisprendimo klausimai. Šiandien aš mačiau, kaip buvo registruotos pataisos, tai yra ponia A. Širinskienė kartu su J. Sabatausku pateikė, mano galva, logišką pataisą. Kaip mes dabar priiminėjame įstatymą, nors specialiai buvo padaryta, kad jis atitiktų tą normą, nes mes prisižaisime. Komisija priims sprendimą, Seimas atmes ir pradėsime svarstyti įstatymo pataisas. Pasiskaitykime, ką mes darome. Aš suprantu Peticijų komisijos narius, kurie norėtų savo galvos skausmą perkelti kitiems. Bet visi komitetai susiduria su problemomis, kurias reikia spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Todėl ir siūlau nepritarti, reikia svarstyti pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Algimantai. Problema ta, kad pataisos pateiktos 12 valandą, o tai reikėjo pateikti prieš priėmimą, prieš 48 valandas. Mes negalime kitaip elgtis.
Gerbiami kolegos, kas pritaria Peticijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-3190, prašom balsuoti už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 45, prieš – 10, susilaikė 27. Peticijų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.37 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3471(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3472(2), Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1477 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3473(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3474(2), Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3475(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3471(2). Pranešėja – G. Burokienė. Jį lydintys projektai Nr. XIIIP-3472(2), Nr. XIIIP-3473(2), Nr. XIIIP-3474(2), Nr. XIIIP-3475(2). Prašom. Svarstymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Įstatymų projektams komitetas pritarė bendru sutarimu, patobulintiems įstatymų projektams, su komiteto išvadomis.
PIRMININKAS. Dėl visų. Mes kalbame ir apie lydimuosius.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėl visų, išskyrus įstatymo projektą Nr. XIIIP-3473, dėl jo mes nepritarėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisai, bet visiems pritarėme savo išvadomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra? Nespėja mūsų kompiuteris. Nėra. Ačiū. Dėl viso. Galime pritarti bendru sutarimu visam paketui? Ačiū, pritarta. Yra norinčių balsuoti? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 81 Seimo narys: už – 71, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
14.40 val.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13, 14, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2580(2), Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2581(2), Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2582(2), Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2583(2) (svarstymas)
Kitas paketas – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2580, Reklamos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2581, Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2582 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2583(2). Svarstymas. Prašom į tribūną pranešėją gerbiamą A. Kupčinską. Siūlau dėl visų, jeigu turite.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo. Komitetas svarstė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymui nepritarė. Įvertinus kitų įstatymų baudų skyrimo tvarką, pastebėta, kad dažniausiai bauda skiriama atsižvelgiant į praėjusių metų bendrovės finansines pajamas, todėl siekiant vienodos baudų skyrimo praktikos bei atsižvelgiant į tai, kad tyrimas dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos netrunka ilgiau nei metus, nepritartina siūlymui skirti baudą atsižvelgiant į pajamas tais metais, kuriais buvo atlikta nesąžininga komercinė veikla. Nepritarti.
PIRMININKAS. Dar pasakykite dėl visų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl visų?
PIRMININKAS. Taip.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Toliau buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Taip pat buvo Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. Komiteto nuomonė – taip pat pritarti iš dalies. Ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas. Irgi pritarti iš dalies.
Dėl Reklamos įstatymo irgi?
PIRMININKAS. Taip, taip.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl Reklamos įstatymo…
PIRMININKAS. Dėl Reklamos, Konkurencijos ir Teisėkūros.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, taip, dėl visų. Gerai. Dėl Reklamos įstatymo taip pat buvo Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui taip pat pritarti iš dalies.
Dėl Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Seimo narys S. Šedbaras pateikė pasiūlymą, komiteto nuomonė yra pritarti ir atitinkamai išdėstyti, patikslinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat pateikė siūlymus. Irgi pritarti iš dalies. Ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui nepritarti. Bendra Ekonomikos komiteto nuomonė (tuoj pasakysiu) – pritarta bendru sutarimu. Tiek būtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl Konkurencijos įstatymo, mes gal neišgirdome, jūs, atrodo, minėjote, pritarėte.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Minėjau, daugiau neturiu, viskas.
PIRMININKAS. Papildomo komiteto?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl papildomo taip, nepaminėjau. Irgi pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamieji, dabar dėl pataisų. Dėl išvadų gerbiamas S. Šedbaras. Ar pristatysite? Komiteto nuomonė dėl Reklamos ir Konkurencijos įstatymų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas kaip papildomas komitetas svarstė šiuos projektus 2019 m. kovo 22 d. ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymų projektams ir siūlyti pagrindiniam komitetui juos tobulinti pagal pasiūlymus, kuriems komitetas buvo pritaręs. Tik aš atkreipiu dėmesį, kad kompiuteryje, Seimo duomenų bazėje, šio papildomo komiteto ir, man atrodo, kitų papildomų komitetų išvadų nėra, nors anksčiau visada būdavo. Yra tik pagrindinio komiteto išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes išgirdome jūsų nuomonę. Gerbiamas A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, kolegos, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė pagrindinį Nesąžiningos konkurencijos veiklos įstatymą ir pritarė jam bendru sutarimu.
Darbotvarkėje parašyta, kad mes turėjome Reklamos pristatyti, bet nebuvome paskirti kaip papildomas svarstyti įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gerbiama A. Širinskienė. Dėl Teisėkūros pagrindų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar svarstė minėtą įstatymo projektą ir mes bendru sutarimu pritarėme patobulintam jo variantui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13, 14, 16, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo nėra užsirašiusių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2580(2) po svarstymo pritarta.
Reklamos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Motyvų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamas A. Kupčinskas kviečiamas į tribūną. Svarstysime pataisas. Pristatykite S. Šedbaro.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pakartosiu turbūt.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamas Stasy Šedbarai, pristatykite savo pataisą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, bet mes norime išgirsti autoriaus pristatymą. Per mikrofoną, mes negirdime.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš nematau konsoliduotame projekte jokių mano pasiūlymų.
PIRMININKAS. Mes paduosime.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai kompiuteris vėl rodo ne tą projektą. Na, nesvarbu.
Mano pasiūlymas yra labai paprastas. Tai yra susiję su Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisa, kurią projekto iniciatorius – prezidentūra siūlė įrašyti į Teisėkūros pagrindų įstatymą. Teisėkūros pagrindų įstatymas nėra skirtas tokioms specialioms sritims reglamentuoti, todėl klausymų metu buvo sutarta, kad šitą didelę normą, šitą didelį išvardijimą, kai reikia atlikti numatomą teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, reikėtų įrašyti į specialų įstatymą – Konkurencijos įstatymą, o Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyti tiktai tam tikrą galimybę, kad būtų galima tokį vertinimą atlikti. Žodžiu, iš pirminio Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto yra perkeliama visa šita lentelė, atvejų išvardijimas, į Konkurencijos įstatymą. Tai yra suderinta su visomis suinteresuotomis institucijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu galime pritarti siūlymui? Kad svarstytume… Ar yra 10 Seimo narių, kurie… Yra. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Bet kažkodėl nėra užsirašiusių. Užsirašykite, gerbiamas… Mes leidžiame užsirašyti. Gerai.
Prašau, gerbiamas Urbšy, jau įjungėme.
P. URBŠYS (MSNG). Aš atsiprašau, negalėjau užsirašyti. Aš tiktai noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, nes iš tikro, atrodytų iš pirmo žvilgsnio, yra nekaltas pataisymas, kad atsiranda tai, kad turi būti padarytas vertinimas, ar nėra padaromas poveikis konkurencijai. Mes ne kartą Seimo salėje laužėme savo politines ietis dėl to, kaip buvo labai lengvai interpretuojama, perkeliama konkurencijos sąvoka būtent savivaldybėms, kurios praktiškai atlieka viešąsias paslaugas. Dabar, kai mes įtvirtiname tą nuostatą dėl to, ar nedaro poveikio konkurencijai, tai mes galime susidurti su tuo, kad ir dabar jau yra sudėtinga savivaldybėms vykdant viešąsias paslaugas organizuoti tą ūkinę veiklą, man atrodo, čia gali atsirasti dar papildomų kliūčių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, kadangi nuomonės skiriasi, siūlau balsuoti dėl gerbiamo S. Šedbaro pataisų pateikimo. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš, kas pritariate, balsuojate už. Balsuojame dėl S. Šedbaro pataisos. Kas pritariate, balsuojate taip, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 71. Balsavo 68: už – 61, prieš nėra, 7 susilaikė. Pataisai pritarta.
Ir dėl Lietuvos Vyriausybės nutarimo. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurio pasiūlymui komitetas nepritarė…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Motyvai dėl viso. Nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau. Vyriausybės nutarimo Nr. 27… Komiteto nuomonė.
A. Širinskienė. Tomilinai, netrukdykite, turi susikaupti A. Širinskienė. Ji turi pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ir pasiūlymus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra apsvarstęs Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą ir pritaręs jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai tada einame pastraipsniui. Jeigu dėl 1 straipsnio, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikta išvada. Mes jai pritarėme iš dalies ir atitinkamai patobulinome įstatymo projektą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl pritarimo iš dalies? Ačiū, pritarta.
Antra Vyriausybės pataisa.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat yra gauta antra Vyriausybės išvada, taip pat pritarta iš dalies ir pateikta patobulinta formuluotė.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Viskas. Ačiū. (Balsai salėje) Dėl motyvų. (Šurmulys salėje) J. Džiugelis – už. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Atsiprašau, ne dėl šito užsiregistravau. Atsisakau.
PIRMININKAS. Ne čia užsiregistravote. P. Urbšys. Irgi neturi laiko.
Gerbiami kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 64, prieš – 1, susilaikė 6. Teisėkūros pagrindų įstatymui pritarta po svarstymo.
14.57 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3282(2), Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3283(2), Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3284(2) (svarstymas)
Kitas klausimų paketas – Kelių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3282(2), Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3283(2) ir Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3284(2). Pristato gerbiamas V. Ąžuolas. Valiaus nėra. Kas gali iš komiteto pavaduoti V. Ąžuolą? Atbėga. Prašom.
Gerbiamieji, susikaupkite, nes čia visas įstatymų pakeitimų projektų blokas. (Balsai salėje) Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė patobulintam įstatymo variantui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip. Dėl visų trijų, taip? Ir dėl lydimųjų?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir papildomus?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ir papildomus.
PIRMININKAS. Ir Kelių priežiūros ir Administracinių nusižengimų, taip?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Visiems pritarėte bendru sutarimu?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kaip papildomas… (Balsai salėje) Dėl Administracinių nusižengimų kodekso – A. Širinskienė. Prašom, komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs minėtą įstatymo projektą, bendru sutarimu savo posėdyje jam pritarė. Pritarė tiek komiteto išvadai, tiek patobulintam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl Kelių įstatymo papildomas komitetas buvo Kaimo reikalų komitetas. A. Stančikas yra? Prašom pristatyti.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstė. Priimtas sprendimas – pritarti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl Kelių priežiūros programos finansavimo – irgi Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas. Ar galėtumėte, kolega, dar pristatyti? Prašom pristatyti. Gerbiamas Gaidžiūnai, pristatykite komiteto nuomonę ir dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymo. (Balsai salėje) Taip. Projektas Nr. XIIIP-3283.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komiteto sprendimas – pritarti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikiusių ir prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Administracinių nusižengimų kodeksas. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. V. Ąžuolas pristatė kartu.
Gerbiami kolegos, diskutuoti nėra norinčių, pataisų nėra. Motyvai dėl viso? Nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 68 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
15.02 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2300 (svarstymas)
Kitas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2300. Pristato gerbiamas A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir siūlo įstatymo projektą atmesti, nes komitetas pritarė ką tik po svarstymo pritartam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3283 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime išdėstytiems argumentams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Nori kalbėti gerbiamas J. Džiugelis. Motyvai už. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš kalbu už, nes yra tokia paradoksali situacija. Mano įstatymo projektas buvo registruotas pernai gegužės mėnesį. Po pateikimo buvo pritarta ir buvo laukta Vyriausybės išvados. Dabar mes ką tik pritarėme prieš tai esantiems įstatymų projektams, kurie buvo teikiami Susisiekimo ministerijos šių metų pavasarį. Tai reiškia, kad vėl autorystės paėmimas.
Iš tikrųjų aš labai džiaugiuosi, kad neįgaliesiems bus pagerintos sąlygos persikelti į vieną gražiausių Lietuvos kampelių. Bet tiesiog nelabai gražu plagijuoti, ypač ministerijai, tokius projektus. Be abejo, aš kviečiu pritarti vardan viešojo intereso ir neįgaliųjų interesų. Bet kviečiu valdančiuosius neužsiimti tokiais žaidimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, Justas išsamiai mums pristatė. Gal galime pritarti bendru sutarimu komiteto siūlymui atmesti? Ačiū, pritarta.
15.03 val.
Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo Nr. XI-2052 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3392(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 20, 67, 68, 69, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3393(2) (svarstymas)
Kitas – Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3392. Pranešėjas – gerbiamas D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Bendra komiteto išvada yra pritarti įstatymo projektui. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas buvo… Atsiprašau, komisija. Ar yra iš Energetikos komisijos? Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš esu ir Energetikos komisijos narys. Taip pat buvo pritarta įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nori dalyvauti pats D. Kreivys. Prašom. Aktyvus, iš visų tribūnų.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į įstatymą, kurį mes priimame šiandien. Tai yra, be abejonės, vienas svarbiausių šios sesijos įstatymų, nors jis eina tyliai, be didelio triukšmo. Tai yra Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Vakarų Europos energetikos sistema įstatymas. Kodėl jis yra toks svarbus? Pirmiausia todėl, kad nuo elektros priklauso tiek mūsų šalies gyventojų gerovė, tiek mūsų šalies ekonomika, tiek efektyvus valstybės valdymas, o iškastinio kuro naudojimas toliau mažėja. Elektromobiliai toliau išstumia iškastinį kurą. Taigi elektros poreikis augs beveik 30 %. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos energetikos sistema tebėra Rusijos bendros energetikos sistemos dalis. Ji yra valdoma iki šios dienos iš Maskvos. Jos patikimą darbą užtikrina bendros sistemos dispečerinė Maskvoje, o mūsų dažnį reguliuoja Volgos hidroelektrinių kaskadas. Esame susaistyti vadinamąja BRELLʼo sutartimi, privalome vykdyti joje ir jos konfidencialiuose prieduose numatytus įvairius reikalavimus. Negalime keisti savo sistemos parametrų, negalime atskleisti jokių detalių apie mūsų sistemą trečiosioms šalims.
Taigi tokia padėtis tampa visiškai nepatenkinama energetinio saugumo ir mūsų nepriklausomybės saugumo požiūriu, ypač po to, kai prieš keletą savaičių Rusija atliko Karaliaučiaus srities nepriklausomo energetikos sistemos veikimo bandymą ir užsitikrino, kad galimybę mus atjungti nuo BRELLʼo žiedo… tuo būdu išvesdama mūsų visos elektros energetikos sistemą iš rikiuotės. Deja, mūsų energetikos sistema nėra tam parengta. Pirmiausia galime „padėkoti“ mūsų broliams estams, kurie atsisakė dar prieš Karaliaučiaus bandymą kartu vykdyti nepriklausomo Baltijos šalių veikimo bandymą. Gerai, kad mūsų sistemos operatorius „Litgrid“ atliko dalinį nepriklausomo veikimo bandymą, kuris buvo visai neblogas, jis leidžia teigti, kad mes galėtume atsilaikyti, jeigu būtų atakuojami mūsų elektros energetikos tinklai.
Tuo pačiu metu, nebūdami prisijungę prie Vakarų energetikos sistemos, mes neturėsime realios galimybės užkirsti kelią Astravo pagaminamai elektrai atitekėti į mūsų šalį. Be to, ši nauja redakcija, Sinchronizacijos įstatymo, kuris buvo priimtas 2012 metais, redakcija leis užtikrinti deramą tempą ir jame numatyta daugybė gerų dalykų, tokių kaip valstybinės svarbos projekto suteikimas šiam projektui, nustatytos elektros energetikos sistemų sinchronizavimo organizacinės sąlygos, finansavimo sąlygos, teritorijų planavimo supaprastintos procedūros ir kiti dalykai.
Taip pat pasinaudodamas proga aš norėčiau padėkoti Energetikos ministerijai ir elektros energetikos įmonių vadovybei tiek dėl naujos šio įstatymo redakcijos, tiek dėl pastaruoju metu atliktų svarbių darbų. Todėl kviečiu visus paremti šį labai svarbų įstatymą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori diskusijoje dalyvauti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nedažnai mes čia svarstome strateginės svarbos projektus, kurie lemia valstybės raidą ilgu laikotarpiu. Visi energetikos strateginiai įstatymai yra be galo svarbūs, lemiantys Lietuvos žmonių gyvenimą ir jų buitį. Tai yra instrumentas Lietuvą šantažuoti ir mus spausti. Mes galime gerai prisiminti, kai buvo blokada, energetinė blokada ir lietuviai šalo būstuose, tai veikė žmonių nuotaikas. Mes galime prisiminti, kai nustojo tekėti nafta „Družbos“ naftotiekiu, laimei, mes pasistatėme terminalą. Mes labai gerai žinome, kokią kainą mokėjome už dujas, kol neturėjome suskystintų dujų terminalo. Tos kainos buvo lygiai taip pat politinės ir žmonės, ir įmonės permokėdavo už energetinius išteklius.
Dabar likęs paskutinis energetinis instrumentas, nuo kurio mes irgi esame labai priklausomi nuo Rusijos. Tai visa elektros sistema ir visų pirma dažnis. Techniškai nepasikausčiusiems žmonėms atrodo, kad čia yra niekai, bet iš tikro, jeigu sutriktų 50 hercų dažnio palaikymo sistema, tai Lietuvoje užgestų pramonė, sustotų visas mūsų gyvenimas. Ilgą laiką buvo taip viskas organizuota, kad sutrikdyti mūsų gyvenimo Rusija negalėjo, nesutrikdžiusi elektros sistemos savo šalyje. Dabar ji yra faktiškai jau tiek pasirengusi, kad galėtų mus šantažuoti arba sudaryti didelių keblumų Lietuvos elektros energetikos sistemai. Turime žengti paskutinius ir svarbius žingsnius, kurie leistų mums prisijungti prie Vakarų energetinės sistemos, prie dažnio sistemos. Šitie įstatymai yra strateginiai, labai svarbūs, sveikinu Vyriausybę juos parengus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl pataisų. Gerbiamas D. Kreivys teikė pataisas ir komitetas iš dalies pritarė. Ar norėtumėte kalbėti, kad patenkintas? Patenkintas. Labai ačiū. Mes galime bendru sutarimu pritarti? Dėkui, pritarta. Apie pataisas kalbėjome. Dabar po svarstymo dėl viso. Nori D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar kartą noriu akcentuoti, kad svarbiausias šios sesijos įstatymas. Siūlau visiems vieningai balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dabar kitas mūsų… Čia kalbėjome apie elektros energetikos sistemas, o dabar prie šio bloko kalbėsime apie Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimą. Čia kartu? Pritariame, taip, ir antram.
15.14 val.
Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3394(2) (svarstymas)
Dabar – Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3394(2). Pranešėja – gerbiama A. Širinskienė. Komiteto išvada dėl 80 straipsnio pakeitimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 29 d. svarstė įstatymo projektą. Teisės departamentas pastabų neturėjo, jokių pasiūlymų negavome, tad pritarėme iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadoms. Pritarėme bendru sutarimu 9 balsais.
PIRMININKAS. Dėkingas. Papildomas komitetas buvo Ekonomikos komitetas. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Balsuojame? Ačiū, balsuojame.
Užsiregistravo 72, balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi Civilinio proceso 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3394 yra pritarta po svarstymo.
15.15 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2, 4, 7, 9, 21, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3489 (pateikimas)
Kitas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 2, 4, 7, 9, 21, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3489. Mums pristato pranešėjas gerbiamas ministras Ž. Vaičiūnas. Pateikimas.
Ž. VAIČIŪNAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiame Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo pagrindiniai tikslai yra trys: pirmas – perkelti į nacionalinės teisės aktus atsargų direktyvos pakeitimus, kurie buvo atlikti 2018 metais; antras dalykas – stiprinti naftos ir naftos valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo priežiūrą; trečias – užtikrinti lankstesnį centralizuoto atsargų kaupimo ir tvarkymo įpareigojimo vykdymą viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai.
Šiek tiek išsamiau apie visus tris tikslus, tai yra pirmiausia dėl atsargų direktyvos pakeitimo. Pagal direktyvą pagrindinis pakeitimas nustato naują atsargų kaupimo terminą nuo liepos mėnesio, iki šiol būdavo nuo balandžio mėnesio. Tiesiog yra didesnės, lankstesnės galimybės, gavus praeitų metų statistiką, naujas užduotis kitiems metams suformuluoti iki liepos mėnesio. Tokiu būdu yra daugiau laisvumo ir laisvės administracinėms procedūroms.
Antras dalykas. Valstybinė energetikos inspekcija, šiuo metu vykdydama atsargų kaupimo ir tvarkymo kontrolę, susiduria su įmonių trukdymu vykdyti atsargų priežiūrą. Įstatymo projektu teikiamas siūlymas Valstybinei energetikos inspekcijai, o nuo liepos 1 dienos – Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai konstatuoti atsargų nesukaupimo faktą tokiais atvejais, kai nesudaromos sąlygos ar kitaip trukdoma patikrinti atsargas. Manome, kad praktikoje tai tikrai sutrumpins poveikio priemonių taikymą ir užtikrins atsargų kaupimą, nes turėjome atvejų, kuomet būdavo teisminiai procesai, valstybė juos laimėdavo, tačiau finale pačios atsargos nebūdavo sukaupiamos.
Trečias dalykas. Šiuo metu VšĮ Lietuvos energetikos agentūra, vykdydama centralizuoto atsargų kaupimo ir tvarkymo įpareigojimą, 75 % atsargų gali kaupti nuomos pagrindais, o 25 % turi turėti fiziškai. Šiuo atveju siūloma atsisakyti šios nuostatos ir palikti laisvę nediferencijuojant pačių procentų.
Laukiamas šių pakeitimų rezultatas: pirma, bus daugiau laiko atsargų kiekiui apskaičiuoti iki liepos mėnesio; antras dalykas, siūlomos priemonės sustiprins atsargų kontrolę ir numatys konkrečias sankcijas už atsargų nesukaupimą; trečias dalykas, siūlomos priemonės taip pat bus veiksmingesnės ekonominio efekto požiūriu, nes Lietuvos energetikos agentūra pati galės pasirinkti atsargų kaupimo ir tvarkymo modelį.
Tai tiek. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pereinant prie atsinaujinančios energetikos, ar nebus imtasi peržiūrėti paties atsargų kiekio skaičiavimo? Centralizuoto šildymo įstaigoms buvo dideli įpareigojimai kaupti mazuto ar dujų išteklius, bet ar valstybė neperžiūrės savo įsipareigojimų kaupti naftos resursus?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėl naftos ir naftos produktų yra direktyvinis įpareigojimas, 90 dienų atsargos turi būti sukaupiamos, 30 dienų atsargos kaupiamos valstybės. Tai yra tokia nuostata. Direktyvinis įpareigojimas turi būti vykdomas, bet dėl pačios sistemos, kiek tai leidžia direktyva, be abejo, peržiūra galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, atsargų kaupimas iš tikrųjų yra labai susijęs ir su krašto apsaugos dalykais. Ar šiuos įstatymo pakeitimus ruošiant buvo kokie nors derinimai, bendri pokalbiai su Krašto apsaugos ministerija?
Ž. VAIČIŪNAS. Be abejo, kaip ir numatyta, derinimo proceso metu, tai yra teikiant šiuos projektus per Vyriausybę, buvo atitinkamai suderinta. Pasakyčiau tai, kad šie esminiai pakeitimai yra pirmiausia dėl atsargų kaupimo kontrolės. Kaip tik žiūrint į šių siūlymų esmę ir prasmę yra užtikrinama, kad tos atsargos būtų pakankamos. Įstatymo tikslo požiūriu kaip tik stiprina saugumą.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti. Jūs minėjote, kad keičiamas atsargų kaupimo būdas, dabar specialios atsargos privalo būti kaupiamos tik nuosavybės būdu. Šiuo atveju ką reiškia, jeigu išverstume į žmonių kalbą, keičiama atsargų kaupimo vieta, kas pasikeičia tiems žmonėms, jeigu prireiktų tų kokių nors ekstremalių atvejų metu?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip minėjau, 90 dienų įpareigojimas kaupti naftos produktų atsargas yra valstybei ir naftos importuotojams. Iš tų 90 dienų 30 dienų ta prievolė yra valstybės, taip numatyta įstatyme, čia jokių pokyčių nėra, išlieka tie patys įtvirtinimai.
Klausimas yra tas, kad iš esmės viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra prie to privalomo 30 dienų kiekio, taip pat pareikalavus importuotojams dar papildomai sukaupti už importuotojų finansinius išteklius, irgi turėtų tokią funkciją daryti. Čia yra papildomai prie 30 dienų, jeigu yra toks poreikis. Šiuo metu buvo reikalavimas, kad 75 % turėtų būti nuomos paslaugos būdu, o 25 % fiziškai turėti tas atsargas. Šio pakeitimo esmė yra būtent palikti lankstumą dėl papildomų specifinių užduočių, ne dėl 30 dienų, bet dėl papildomų. Tiesiog vertiname, kad rinkos požiūriu, ekonominiu požiūriu tas lankstumas būtų naudingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra. Ačiū gerbiamam ministrui. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Pritariame? Pritariame. Ačiū.
15.22 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3385 (pateikimas)
Kadangi laiko sutaupėme, siūlau svarstyti kitą klausimą – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3385. Pristato gerbiama I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo projektą, kuris atsižvelgia į Seimo patvirtintą Vyriausybės programą, taip pat į mūsų pačių 2017 metų gruodžio mėnesį priimtą įstatymą, siekiant tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinti socialinės apsaugos išmokų dydžius pagal ekonominius rodiklius. Kaip jūs žinote, nuo šių metų pradžios šie išmokų dydžiai yra susieti su kiekvienais metais apskaičiuojamu minimalaus vartojimo krepšelio dydžiu, kuris priklauso nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių ir paslaugų kainų. Pagal priimtą įstatymą yra nurodyta, kad valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu 50 % praėjusių metų minimalaus vartojimo dydžio.
Kaip žinote, šitas dydis šiuo metu yra apskaičiuotas 245 eurai, o valstybės remiamos pajamos (50 % šio dydžio) yra 122 eurai. Šiomis dienomis Europos Komisija dar kartą akcentavo, prieš tai ir kiti, „Europos barometras“ ir kiti statistiniai rodikliai akcentuodavo, socialinę nelygybę Lietuvoje, kad ji yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, ir paragino mus plėsti mokesčių bazę ir didinti išlaidas socialinei apsaugai, kad būtų sumažintas skurdas ir socialinė nelygybė, kurią visų pirma patiria neįgalieji, nepilnos šeimos, bedarbiai, pensininkai. Kaip spręsti, socialinę atskirtį mažinti, kaip mokesčių… vykdomą politiką ir didinant socialinių programų finansavimą, tiesiog plečiant socialinę paramą, kitų būdų nėra.
Mūsų Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie 650 tūkst. asmenų, arba beveik 23 % visų šalies gyventojų. Šitas dydis turi tendenciją didėti. O skurdo rizikos riba, apskaičiuota 2017 metais, buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, jeigu ją sudaro du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Jeigu mes skaičiuojame, kad Vyriausybės remiamos pajamos yra 122 eurai, tai šita suma, šiandien egzistuojanti Vyriausybės remiamų pajamų, sudaro tik 60 % skurdo rizikos ribos, skaičiuojant nuo 307 eurų per mėnesį. Tai yra ta grupė asmenų gyvena žemiau skurdo ribos.
Nepaisant kasmetinio minimalaus vartojimo poreikių dydžio perskaičiavimo, tokia valstybės teikiama parama nesuteikia paramos gavėjams bent kiek oresnio gyvenimo galimybių, tarsi įšaldo ir įtvirtina nuostatą, kad parama labiausiai skurstantiems niekada neužtikrins net minimalių poreikių. Kita vertus, visos priemonės, ypač keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį, neišsprendžia tų asmenų grupių atskirties ir statistiškai, ir de facto. Štai kodėl tie rodikliai yra Lietuvoje, ir ta atskirtis gili, ir rodikliai yra blogi.
Siūloma, kad per penkerius metus, kiekvienais metais didinant minimalaus vartojimo poreikių… didėjant minimaliam vartojimo poreikių dydžiui, taip pat didėtų ir valstybės remiamų pajamų dydis kas metus po 10 %. Per penkerius metus, pradedant nuo kitų metų sausio, nuo 2020 metų pradžios iki 2024 metų, valstybės remiamos pajamos turėtų pasiekti minimalų vartojimo poreikių nustatytą dydį, taptų 100 %, kas metus didinant po 10 %, kaip sakiau.
Kodėl negalima skaičiuoti optimistiškiau, didesniais šuoliais? Todėl, kad su valstybės remiamomis pajamomis yra siejamos daugelis socialinės paramos išmokų. Tai yra parama mokiniams, išmokos vaikams, socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį ir vienkartinės pašalpos.
Kiek gali preliminariai kainuoti, kokių finansinių išteklių gali pareikalauti? Preliminariai yra skaičiuojama, kad tam reikėtų maždaug 116 mln. eurų kiekvienais metais. Iš jų, iš tos 116 mln. eurų sumos, iš savivaldybių biudžetų reikėtų apie 90 mln. eurų, o iš valstybės biudžeto – apie 24 mln. eurų.
Manyčiau, kad šaltinis yra. Kaip tik buvo rezultatai, kaip buvo panaudotos socialinei paramai skirtos finansinės lėšos. Praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymui, karšto, geriamojo vandens išlaidoms kompensuoti nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223 mln. eurų, tačiau dėl kitų, kaip sakiau, skaičiuojant NPD, didėjant pajamoms, kylant minimaliai mėnesinei algai ir taip toliau, iš esmės dėl kylančios ekonomikos ir kartu augančių kai kurių gyventojų grupių pajamų 117,5 milijono eurų buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims. Tačiau vėlgi, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtus duomenis, iš tų 117 nepanaudotų milijonų 14 savivaldybių visiškai niekam nepaskirstė ir iš tos sumos išvis nebuvo paskirstyta beveik 12 mln. Taigi manyčiau, kad Vyriausybė, parengusi pagal šį siūlomą įstatymo projektą programą, peržiūrėjusi tuos šaltinius, galėtų surasti. Taigi, gerbiami kolegos, prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai Irenai už pristatymą, bet jūsų nori klausti dar penki Seimo nariai. Klausimą turi parengęs E. Pupinis. Toliau pirmininkaus gerbiamoji Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė, o aš savo ruožtu atsiprašau A. Salamakino už neteisingai ištartą pavardę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). 10 sekundžių prabėgo. Ačiū, gerbiama pranešėja. Iš tiesų džiaugiamės, kad Seime dar yra tokių gerų žmonių. 2008 metais jų taip pat rasdavosi prieš krizę ir turbūt skirstyti ir dalinti mes visi mokame. Šiandien premjeras per Vyriausybės valandą pasakė, kad neva ta programa, kuri buvo priimta, ko gero, nebus vykdoma, jis pats pasakė, kad užšaldysime NPD, nes neva už tokią politiką nebalsavo žmonės, nebalsavo už valdančiuosius ir už poną S. Skvernelį, todėl atsisakė tokios programos vykdymo. Aš ir norėčiau paklausti jūsų apie tą antrą dalį, kur kalba ir komisija. Jūs pati paminėjote, kad reikia plėsti mokestinę bazę. Kokią bazę jūs siūlote plėsti, nes vis tiek 116 mln. eurų tikrai ne savivaldybės biudžetai užkaišios. Reikės padidinti kai kurias pajamų eilutes. Tai kurias eilutes jūs siūlysite padidinti? Jau vieną šiandien Ministras Pirmininkas pasakė, kad NPD bus pristabdytas. Kokios kitos? Ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega, dėkoju už klausimą. Visų pirma aš kalbėjau apskritai apie būdus, kokie yra priimtini, galimi sprendžiant socialinę atskirtį. Yra du būdai. Apskritai mokesčių politikos peržiūra ir socialinei sferai skiriamų finansų didinimas. Jų nepadidinsi, jeigu jų nebus vykdoma… dideliais kiekiais, kad iš karto mes galėtume išspręsti socialinės atskirties klausimą. Nebelieka jo, tos diferenciacijos ir taip toliau. Tai šitie būdai.
Toliau. Aš kalbu ne apie NPD didinimą, o apie minimalaus vartojimo poreikio dydį. Tai yra skirtingi dalykai. Ir šis minimalaus vartojimo poreikio dydis, nustatytas, paskaičiuotas 2018 metais, buvo 245 eurai, ir valstybės remiamos pajamos sudaro 50 % šito dydžio, tai yra 122 eurai, o skurdo riba yra 307 eurai. Tai pagal valstybės remiamas pajamas, ir čia dažniausiai būna žmonės su negalia, gaunantys nedideles invalidumo pensijas, jie pagal valstybės remiamas pajamas ir tą pensiją net nepasiekia tų 307 eurų, kas yra skurdo riba, mūsų nustatyta skurdo rizikos riba.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėkoju. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama Irena, viską jūs čia labai teisingai pasakojate, su viskuo reikia sutikti, tik mano klausimas išsirutuliotų iš kelių. Jūs valdžioje jau trečius metus.
Problema ta, kad visus trejus metus Europos Komisija mums rašo tas pačias pastabas apie skurdą, atskirtį, mokesčius ir visus kitus dalykus. Jūs dabar teikiate kaip Seimo nariai įstatymo projektą. Ar buvo derinta su Vyriausybės atstovais, su ministerija ir kiek šiam malonumui reikės pinigėlių, ir iš kur tie pinigėliai, iš kokio šaltinio bus paimti? Ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, valdžioje buvome ir mes kartu, ir šiandien aš viena, kaip jūs teigiate, ir socialinė atskirtis buvo, ypač ji pagilėjo po paskutinės krizės. Galiu pasakyti, kad procentine išraiška skurdo pagilėjimas faktiškai nesiskiria ar Lietuvoje, ar klestinčioje Švedijoje. Santykis 12 % yra vienodas, tik kadangi pas mus visada buvo žemesnis arba gilesnis lygis, tai mes taip ir liekame pagal Europos Sąjungos statistinius rodiklius gale, reitinguojant eilę, kur Lietuva atsiduria pagal socialinę atskirtį. Todėl kito būdo, kaip spręsti atsižvelgiant ir į mūsų biudžetines, ir finansines galimybes, kaip laipsniškas ėjimas… nes kiti mano išdėstyti būdai, net jeigu kelsime neapmokestinamąjį pajamų dydį, didinsime mokesčių sistemos progresyvumą, tų asmenų grupės, kurios yra pariby, nepalies, jos tiesiog amžiams užprognozuotos būti toje socialinėje atskirtyje, nes, įsivaizduojate, asmeniui tenkantys finansiniai ištekliai nepakyla iki skurdo ribos.
Iš kur lėšos? Gerbiamas Algirdai, aš sakiau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų pasidomėti. Net savivaldybėse, kurioms skirti finansai, nenueina toms tikslinėms grupėms. Manyčiau, kad ir čia yra rezervas, nes 117 mln., kurių savivaldybės neperskirsto, tai nėra maža suma. Tarp kitko, aš esu kalbėjusi su premjeru ir manau, kad Vyriausybė tikrai rimtai pažiūrės į šitą projektą, nes manyčiau, kad jis yra nuoseklus, apgalvotas ir, kitaip sakant, teikiantis galimybes, konkrečią galimybę spręsti šią problemą.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, klausantis jūsų dvejopas jausmas. Aišku, intencija gera, kas čia galėtų ginčytis, ypač po pateikimo, bet keli tokie niuansai. Keista, bet jūs, kaip besidominti ta sritimi, turėtumėte žinoti, kad pagal tuos poreikius ateičiai mes savivaldybių sutaupytas lėšas beveik visas išdalinome kitiems poreikiams per kitas programas vėl iš to paties katilo semdami. Tai viena.
Antras dalykas, pati perskirstymo sistema tokiu būdu, kaip jūs siūlote, jeigu pažiūrėtumėte į Europos Komisijos vertinimus ir panašiai, turi mažai įtakos pačiai skurdo atskirčiai. Mokestinė politika iš esmės turi svertų. Aš suprantu, jeigu opozicija teiktų, tai viskas gerai, bet skaitant ministerijos pristatytas programas ir prioritetus tai nesutampa su tuo, ką jūs dabar sakote. Tai jūs valdančiojoje koalicijoje ar ne? Tiesiog pasimetę klausyti jūsų.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Visiškai nepasimetę. Gerbiami kolegos, aš galiu suprasti kai kurį nusivylimą, kad ėmė ir sugalvojo pateikti. Man visai, atsiprašau, aš noriu sau pačiai komplimentą pasakyti, kad visai neblogai ir kad mes pražiūrėjome tokį momentą spręsdami šį klausimą. Toliau. Ar jūs… Savivaldybės… Tarp kitko, jį man pasufleravo radijo laida ketvirtadienį. Aš manau, kad parlamentarai paklauso „Klausimų valandą“, kada į valstybės institucijas kreipiasi per Lietuvos radiją, kad gyventojai gautų atsakymą. Ir buvo vienos motinos klausimas dėl valstybės remiamų pajamų, ji minėjo savo neįgalų sūnų ir kokios problemos iškyla.
Dabar dėl perskirstymo, ką jūs kalbėjote apie savivaldybes. Aš akcentavau, kad iš tų nepaskirstytų 117 mln. 12 mln. taip ir liko nepaskirstyta. Kodėl neišnaudoti esamų? Žinoma, aš manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pats ministras, kas atsako už socialinę politiką, tai padarys. O jeigu jūs klausiate dėl mokesčių politikos, tai aš manau, kad ir Finansų ministerija arba Biudžeto ir finansų komitetas taip pat teiks tam tikrus siūlymus.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, čia išgirdau tokią labai gražią istoriją, kad kai jūs buvote kartu, neišsiskyrę, tai skurdo buvo mažiau. Tiek to.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Visada vienišų padėtis pablogėja.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Galbūt būtų verta jums vėl sugrįžti vienam į kito glėbį. Bet dabar prie esmės. Jūs žadate didinti minimalų vartojimo poreikį. Ar jūs… (Balsai salėje) Palaukite! Ar jūs įskaičiuojate dar ir kokias nors papildomas priemones? Būtent tokias: premjeras S. Skvernelis žadėjo įnirtingą kovą su kainų didėjimu, mažinti tas kainas. Ar įskaičiuojami šitos programos vaisiai?
Toliau. Ar vaučerių ta vadinama… ar šeimos kortelių lėšos taip pat būtų įkalkuliuojamos? Juk tai irgi sudaro turbūt apie 100 mln. įvairiais skaičiavimais. Tada visiškai nebereikėtų rieškučiomis semti ir dalinti iš pliko biudžeto. Ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Sergejau, už klausimą. Yra įstatymas, kad kasmet minimalus vartojimo poreikio dydis yra apskaičiuojamas, ir tai nustato Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu. Jeigu neskaičiuočiau, tai būčiau pasakiusi: va, nuo kitų metų 100 %, ir valio! Aš ką tik pacitavau, su kokiomis išmokomis susijęs šitas valstybės remiamų pajamų dydis.
Todėl mes negalime taip, kaip norėtųsi galbūt, bet tikrai turėtų būti paskatinta Vyriausybė įstatymu, ne taip, kad aš padidinu tas valstybės remiamas pajamas, kiek priklausys nuo tų kainų augimo, o kad pasivytų tą vartojimo poreikių dydį valstybės remiamos pajamos. Kitaip tas atotrūkis liks ir ta skurdžiausiai gyvenanti žmonių grupė praktiškai pagal savo finansines gyvenimo galimybes lieka atskirtyje. Ji niekada nepasieks net to oficialaus vartojimo krepšelio apimties dydžio.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, jūs, ko gero, žinote, kad vakar Europos Komisija Lietuvai išreiškė kaip tik labai aiškias pakartotinas rekomendacijas dėl skurdo mažinimo ir atskirties mažinimo. Prašom pasakyti, kaip jūsų šitas projektas atliepia Europos Komisijos rekomendacijas? Čia viena klausimo dalis.
Antra klausimo dalis. Jūs keletą kartų paminėjote neįgaliuosius. Kaip manote, ar visgi teisinga yra valstybės politika kelti šitą minimalaus pragyvenimo lygio koeficientą, užuot dėjus pastangas, kad neįgalieji ir kiti socialiai pažeidžiami žmonės turėtų tokias pačias galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje? Jeigu jiems sunkiau tai padaryti, tai kaip tik čia valstybė galbūt ir turėtų dėti tam tikras pagalbos priemones. Ačiū už jūsų atsakymus.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju už klausimą. Gerbiamas Justai, jūs puikiai suprantate, kad tai yra kompleksinė problema. Šitas teikiamas projektas, žinome, atliepia į dalį to, ką akcentuoja Europos Komisija, ir apskritai į metodiką. Kaip sakiau, sprendžiant socialinę atskirtį yra du keliai – tai yra tikslinti mokesčių politiką ir didinti socialinių programų finansavimą.
O dėl pačių socialinių programų ir dėl neįgaliųjų… Aš atsiprašau, bet gerbiamas kolega E. Pupinis užstoja, mes negalime komunikuoti. Čia turi būti ir finansinė, ir neįgaliųjų pritaikymo, ir socialinių paslaugų plėtra. Čia yra kompleksiniai dalykai. Aš bandau per tą kiekvieną individualų, nors finansiškai, ko valstybė neduoda, pakėlus remiamas pajamas. Gal jis galės įgyti tų socialinių paslaugų tiek, kiek jam valstybė neskiria, nors kažkiek, nors kokią nors jų dalį.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, atsakėte į visus klausimus.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Atsiprašau, dar vienas momentas. Regis, jau sakiau.
PIRMININKĖ. Labai laiką viršijote!
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Mes iš valstybės biudžeto socialinėms programoms skiriame tiktai 12–14 %, Europoje yra 18 %.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dabar motyvai dėl viso po pateikimo. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mano komplimentai I. Šiaulienei už tai, kad tikrai labai reikalingą projektą ir laiku, pačiu laiku pateikė, manau, kad Vyriausybė tikrai pritars ir mes galėsime pagaliau judėti link didesnio socialinės politikos finansavimo. Tai yra vienintelė patikima priemonė mažinti socialinę atskirtį. Kai mes kartu su R. Lazutka konceptualiai kūrėme minimalaus vartojimo poreikių krepšelio koncepciją, apie tai ir kalbėjome, kad su laiku tą poreikį, tą krepšelį priderinsime prie realių poreikių ir turėsime visas socialines išmokas ne tik didinti pagal infliaciją, bet ir mažinti atotrūkį tarp realybės ir to, ką mes vadiname krepšeliu.
Čia yra konceptualus įstatymas, labai aiškiai demonstruojantis centro kairės nusiteikimą. Taip, tai kainuos šimtus milijonų, mes galime padaryti tą žingsnį arba nepadaryti. Po to, kai Europos Komisija mums aiškiai pasakė, kad būtina, tiesiog būtina imtis ryžtingesnių sprendimų dėl socialinių išlaidų (mes apie tą patį kalbėjome ir su išrinktuoju Prezidentu prieš antrą turą), dabar tą žingsnį galime padaryti, taip, reikės diskutuoti dėl plačių mokestinių susitarimų, turėsime ir Seimo rinkimų kampaniją, kur kiekviena pusė – kairė, dešinė – siūlys savo receptus, bet dabar siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir reikia Vyriausybės išvados. Ar galite pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Numatoma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje.
15.49 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1960 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3463 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną T. Tomiliną pateikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3463.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau pritarti po pateikimo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Šį pakeitimą inicijavo Vyriausybė, nes mes šiemet tikrai darėme daug šio įstatymo pakeitimų, ir įsivėlė techninė klaida. Mes turime ją ištaisyti.
Dėl šios pataisos esmės mes esame diskutavę pačioje kadencijos pradžioje, kai buvo priimti svarbiausi sprendimai dėl išmokos vaikams universalumo. Mes tada Seime diskutuodami priėmėme sprendimą, kad išmokos vaikams nebus skaičiuojamos į šeimos pajamas, ir tai yra labai svarbus sprendimas kalbant apie nepasiturinčius gyventojus, apie šeimas su vaikais, apie daugiavaikes šeimas, nes tikrai atsiradusi nauja išmoka, pakankamai svarbi išmoka, negali turėti jokios įtakos šeimos galimybei pretenduoti į kitas pajamas. Vaiko pinigai tuo ir skiriasi nuo visų kitų pajamų, kad tai yra būtent vaiko poreikiams skirti pinigai ir jie negali būti pridedami prie šeimos pajamų. Tą sprendimą mes jau esame padarę, yra suformuoti šeimų lūkesčiai, mes jų negalime pažeisti ir dabar turime ištaisyti klaidą. Labai prašau neprašyti Vyriausybės išvados, nes pati Vyriausybė prašo tą klaidą ištaisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nesigilinsiu į pačias įstatymo nuostatas. Bet praėjo pakankamai ilgas laikas, gerbiamasis Tomai. Jeigu klaida buvo pastebėta, kodėl tiek ilgai reikėjo laukti? Ar bus kas nors apdovanotas už klaidų darymą, išrašyta premija ar kitaip? Kuo toliau, tuo šitas Seimas daugiau klaidų daro. Kad ypatinga skuba viskas svarstoma, aš suprantu, tada klaidų neįmanoma išvengti. Net neskubiai svarstant lygioje vietoje atsiranda klaidų. Atsiprašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Algi, neklysta tas, kas nieko nedaro. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, įstatymas neįsigaliojo, tas pakeitimas su klaida neįsigaliojo, jis įsigalios tik rugsėjį, todėl mes pačiu laiku taisome įstatymą. Taip, iš dalies mes visi ir Socialinių reikalų ir darbo komitete turime prisiimti atsakomybę. Manau, kad tikrai nereikia užsiimti saviplaka, tiesiog priimkime tą įstatymą. Sutinku su jumis, kad ypatingos skubos procedūros turėtų būti daug retesnės. Jūs visiškai teisus.
Dar norėjau paprašyti neskirti kitų papildomų komitetų, nes tikrai politinės diskusijos dėl to nėra.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Suprantama, kad klaidas reikia taisyti, bet tiesiog norėčiau jūsų paklausti. Mes neseniai čia Užsieniečių teisinės padėties įstatymų visą paketą priiminėjome, irgi per klaidą, kažkaip buvo užmiršta, kad prieš tai buvo priimtas Breksito įstatymas, su kuriuo reikėjo suderinti, teko beveik viską perrašyti. Ar klaidos ir klaidų taisymas nėra naujosios vadybos požymis, kurį mes čia dabar kurdami sukūrėme?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū už jūsų klausimą. Galbūt aš atsakysiu taip. Jūs puikiai žinote, kad mūsų su jumis komitetas tikrai yra gana darbingas, tikrai srautas įstatymų ir pakeitimų yra turbūt vienas didžiausių. Aš suprantu, ką jūs turite omeny. Taip, turime pripažinti, kad klaidų darbe atsiranda, svarbu, kad mes galbūt dar kartą pabrėšime, kokį svarbų sprendimą mes beveik prieš dvejus metus priėmėme, ir visuomenė apie tai sužinos. Tai nėra blogai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. S. Jovaiša – už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai balsuosiu už vien dėl to, kad valdančiųjų priešrinkiminėse programose neskambėtų vaiko pinigai kaip jų vienų nuopelnas. Mes balsuojame taip pat už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra norinčių kalbėti prieš. Bendru sutarimu pritarta. Kaip pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kaip sakė komiteto pirmininkas, neprašome Vyriausybės išvados. (Balsas salėje) Atsiprašau, būsite. Svarstymas pratęstoje pavasario sesijoje.
15.54 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3499, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3500, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3501 (pateikimas)
O dabar kviečiu socialinės apsaugos ir darbo viceministrę E. Radišauskienę pateikti kompleksinį klausimą: Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 471 straipsniu įstatymo projektą.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Laba diena visiems. Teikiame Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusius lydimuosius įstatymų projektus. Šitie įstatymų projektai yra įtraukti į Vyriausybės programą ir buvo numatytas tikslas optimizuoti visą potencialiai pavojingų įrenginių reguliavimą. Taigi pagrindinis dalykas, ko mes siekiame šiuo projektu, yra optimizavus visą reglamentavimą atsisakyti visų perteklinių reikalavimų, kurie šiandien yra, ir nustatyti aiškią procedūrą, kaip yra prižiūrimi potencialiai pavojingi įrenginiai.
Taip pat yra atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai, kurie yra susiję su Teisėkūros pagrindų įstatymu, nes keičiasi daugiau negu pusė straipsnių, tai yra projekto dėstoma nauja redakcija.
Pirmasis, esminis, pakeitimas yra nustatyti aiškius reikalavimus, kas yra potencialiai pavojingas įrenginys, nes dabar egzistuojanti sąvoka iš esmės yra klaidinanti. Dažnu atveju tikrai kyla abejonių, ar tas įrenginys potencialiai yra pavojingas, ar nėra, ir ar jam taikyti įstatymo nuostatas, ar netaikyti. Pavyzdžiui, egzistuoja tokie įrenginiai kaip mašinos, kurios lazeriu pjausto tam tikrus metalus, tai jiems įstatymas yra netaikomas, o kiti įrenginiai, pavyzdžiui, liftai, lynai, yra šio įstatymo objektas.
Taip pat yra tikslinamos institucijų, kurios yra atsakingos už šių įrenginių visą administracinį reguliavimą ir kontrolę, kompetencijos sritys. Iš esmės yra siekiama efektyviai vykdyti visą valstybinę šių įrenginių kontrolę ir nustatoma, kad šios institucijos privalo tikrinti, ar yra laikomasi nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tie įgalioti asmenys, kurie atlieka kontrolę, turi tam tikrą kvalifikaciją ir turi tam tikrą įrangą tai atlikti. Taip pat uždrausti naudotis įrenginiu, jeigu tas įrenginys kelia pavojų pačiam žmogui, jo gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Už nustatytus pažeidimus taikyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas baudas.
Na, ir kasmet iš esmės iki balandžio 1 dienos teikti apibendrintus rezultatus, kaip yra kontroliuojami šie įrenginiai.
Taip pat yra atsisakoma perteklinio reikalavimo licencijuoti įstaigas, nes šiuo metu tai daro nacionalinis akreditavimo biuras pagal nustatytą ISO standartą. Tą patį daro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri iš esmės tikrina tuos pačius dokumentus. Todėl siūlome tiesiog atsisakyti dubliuojamojo tikrinimo kaip perteklinio ir tiesiog mažinti administracinę naštą ūkio subjektams.
Taip pat yra siūloma atsisakyti nuolatinės įrenginių priežiūros licencijavimo, nes iš esmės dabar ministerija išduoda licencijas ir jos yra išduodamos neribotam laikui. Bet kokiu atveju tie objektai yra tikrinami arba periodiškai, arba dėl tam tikrų priežasčių, atsitikus tam tikriems įvykiams. Šitos licencijos išdavimas taip pat yra perteklinis.
Taip pat nustatome pagrindinius reikalavimus įrenginių savininkams ir nuolatinę priežiūrą atliekantiems asmenims, jų kvalifikacijai. Yra nustatoma, kad iš esmės šie asmenys turi atitikti tam tikras nustatytas kvalifikacijas ir turėti atitinkamą įrangą. Kartu yra siūlomi redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Jei galima, iš karto pristatysiu Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo projektą, kuris iš esmės yra suderintas su anksčiau minėtu Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu, tai yra dėl sąvokos, kad ji atitiktų taip, kaip numatyta minėtame įstatyme. Ir Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame iš esmės dabar jau yra įrašoma tiesioginė atsakomybė už įrenginių priežiūros norminių teisės aktų pažeidimus. Šiandien mes tokios atsakomybės neturime. Taigi yra siekiama, kad tikrai būtų užtikrinta kontrolė, kad būtų atliekami tikrinimai, ir yra numatoma, kad kontroliuojanti institucija galėtų taikyti sankcijas už įrenginių priežiūros reikalavimų pažeidimus. Pavyzdžiui, už įrenginių priežiūros atlikimą neturint reikiamos kvalifikacijos yra numatoma sankcija įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 300 eurų, už neįregistruotą objektą registre…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, jūs galite sutrumpintai viską pasakyti?
E. RADIŠAUSKIENĖ. (Čia jau viskas, jeigu galima.) …registre naudojamą taip pat numatoma nuo 300 iki 600 eurų bauda. Tai čia ir buvo mano paskutinis sakinys.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, aš suprantu, kad jūs esate nepailstama liberalizavimo šalininkė visose srityse. Ten, kur reikia ką nors liberalizuoti, tai Socialinių reikalų ir darbo ministerijai atstovauja būtent E. Radišauskienė. Sveikinu.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Bet man vis tiek kyla aibė klausimų ir aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį. Čia ne šiaip sau kur nors esantys potencialiai pavojingi įrenginiai. Tai yra kasdieniniai liftai, kurie yra ir Seime, kurie yra kiekviename gyvenamajame name, ir aš nesuprantu, kai viceministrė pasakė, kad, na, licencijavimas yra toks visai nereikalingas dalykas. Bet kai kas nors užstrigs šachtoje, o, neduok Dieve, dar nukris, tai tada turbūt ieškosime kraštinių. Tai mano vienas pirmas klausimas. Dabar VDI gali kontroliuoti. Kaip ji galės kontroliuoti, kai licencijavimo nėra nei fizinių, nei juridinių asmenų? Jūs kalbate apie baudas, bet licencijavimo nėra. Man šiek tiek neaišku.
Antras dalykas. Vis dėlto kai valstybė atsisako saugumo ir nelaimingų atsitikimų prevencijos, na, čia yra esminis dalykas, kam buvo sukurta ir potencialiai pavojingų įrenginių tarnyba, ir visi kiti dalykai. Man asmeniškai kyla daugiau klausimų po jūsų gražaus čia pristatymo, bet skaitydamas šį įstatymą aš atsakymų negaunu. Ačiū.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš pirmiausia gal pradėsiu nuo to, kad iš tiesų šitas įstatymo projektas daugiau negu pusmetį buvo derinamas su socialiniais partneriais. Jūs paminėjote tik vieną įrenginį, ir aš suprantu, nes yra tam tikrų organizacijų, ypač darbdavių, kurios užsiima liftų priežiūra, ir jos iš tiesų iš pradžių buvo suinteresuotos, kad būtų išlaikytas licencijavimas, bet priminsiu, kad ne tik liftai, bet ir lynų keliai, slėginiai indai, ir visi kiti yra tie patys įrenginiai. Kodėl yra atsisakoma, aš jau minėjau. Dėl to, kad iš esmės nieko naujo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nedaro, išskyrus tai, kad ji tikrina tuos pačius dokumentus, kurie yra pateikiami NABʼui pagal ISO standartą. Taigi, kai jūs čia sakote, kaip tikrins, tai mes ir sakome, kad jie bus akredituoti NABʼo ir ar Valstybinė darbo inspekcija, ar kita institucija tikrins, ar atitinka, ir tada skirs nuobaudas.
Licencijavimas čia visiškai neturi jokios prasmės, nes ir šiandien egzistuoja milijonai kitokių būdų, kaip pranešti apie savo veiklą. Licencijavimas yra vienas iš būdų, yra ir informacijos pateikimas, ir iš esmės tai netrukdo, nes šios institucijos, dar kartą paminėsiu, yra NABʼo jau akredituotos, jos nėra šiaip bet kaip paleistos į pasaulį.
Dėl saugumo. Aš manau, kad būtent dėl to, kad iš esmės mes jaučiamės atsakingi už visą šitą sritį, tai saugumo mes tikrai neatsisakome, mes turime ir registrą, yra įstaigos, kurios yra akredituotos, ir šiuo metu jos turi suteiktus ministerijos įgaliojimus. Niekas nesikeičia ir iš esmės jos darys lygiai tą patį, ką daro dabar. Tik tiek, kad joms bus taikomos sankcijos.
PIRMININKĖ. Kolege, dar yra vienas klausimas. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aišku, man irgi liko tie patys neaiškumai, kaip ir kolegai Algirdui. Mano klausimas iš kitos pusės. Jūs čia pristatėte, kad atnešėte atnaujintą projektą, kuris dabar patikslina sąvokas ir panašiai. Tai yra amžina procedūra, mes visą laiką tiksliname šitą įstatymą, jau ne pirmą kartą, ir tas pats pateikimas, kadangi gyvenimas vyksta gana greitai, viskas keičiasi, tobulėja, technologijos ir panašiai. Bet dabar jūs įvedate ir tam tikrą baudų sistemą, nors yra visiškai naujos sritys, na, kalbu apie imlias mokslui sritis, ypač naujos laboratorijos, kurios konstruoja naujus įrengimus ir panašiai, dėl mūsų biurokratinių reikalavimų niekada nespės jų pasivyti. Todėl ar nemanote, kad reikia prie tos tvarkos… vis dėlto pereiti prie Vyriausybės sprendimų? Pasivyti tiesiog neįmanoma, nes mokslo progresas taip smarkiai juda ir ta sritis visą laiką dirba su rizikos elementais, nes nežino, ką jie atrado ir kaip jisai veikia. Šita problema, kaip aš supratau, lieka neišspręsta, o baudas jau pakeliame.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Aš tiktai norėčiau priminti, kad iš tiesų taip, 3 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas. Mes tikrai ilgai diskutavome. Galbūt reikėtų palikti jį laisvesnį ir leisti nustatyti Vyriausybei, tačiau kadangi yra nustatytos aiškios sankcijos, yra nustatyti konkretūs reikalavimai, taip pat yra kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Branduolinės energetikos įstatymuose nustatyti kiti objektai, mūsų pasiūlymas yra tiesiog likti prie to sąrašo, koks yra dabar, ir Vyriausybei to nedaryti.
PIRMININKĖ. Dėkui, viceministre. Jau viskas. Ačiū už pranešimus.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausimų daugiau nėra.
Motyvai dėl viso. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nebalsuosiu prieš, aš susilaikysiu, bet aš keliu klausimą ir pasisakau prieš skubą, kuria siūloma dar šitoje sesijoje užbaigti šitą svarstymą. Gal labai neįdomus Seimo nariams įstatymas, bet mes su tais kai kuriais prietaisais kiekvieną dieną turime tam tikrą santykį. Todėl aš manyčiau, kad tai reikėtų daryti rudens sesijoje, svarstyti, o ne vasarą, kai visi pavargę nuo karščio, visi turi kitų planų, ir bandoma prastumti tokio įvairaus plauko įstatymus. Buvo pakankamai laiko. Aš ir klausiau viceministrės, kodėl atnešama paskutinę minutę, kada baigiasi Vyriausybės pavedimo terminas. Man kyla aibė klausimų ir tikrai į šitą įstatymą reikia pasižiūrėti labai nuosekliai. Todėl balsuokite už, bet tikrai pasisakau prieš skubą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta projektams Nr. XIIIP-3499, Nr. XIIIP-3500, Nr. XIIIP-3501.
O dabar dar bus alternatyvus balsavimas, kadangi kolega A. Sysas siūlo svarstymą ne pavasario pratęstoje sesijoje, o rudens sesijoje. Kas balsuojate už svarstymą pratęstoje pavasario sesijoje, balsuojate už, kas balsuojate prieš, tai bus rudens sesijoje.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 32, prieš – 33. Svarstymas rudens sesijoje. Komitetas pirmuoju klausimu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, antruoju taip pat, trečiuoju kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
16.10 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3504 (pateikimas)
Dabar kviečiu A. Gumuliauską pateikti Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Pernai mes priėmėme šio įstatymo pakeitimą, tačiau susitikimo su Sausio 13-osios draugija metu mums buvo papriekaištauta, kad į šio įstatymo kontekstą neįėjo visi asmenys, kuriems būtų pravertusi tokia pagalba.
Pirmiausia mes dar 2018 metais prie tokios lengvatos priskyrėme nepriklausomybės gynėjus, nukentėjusius nuo sausio 11–13 dienomis įvykdytos SSRS agresijos ir po jos. Todėl komisijos posėdžio metu dauguma komisijos narių nusprendė pateikti 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, išplėsti šį įstatymą ir įtraukti į jį ne tik nukentėjusius nuo Sausio 13-osios SSRS agresijos, bet ir žuvusiųjų Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos narius, našlius, tėvus, vaikus. Šiuo pakeitimu apimtume visus nukentėjusius nuo Sausio 13-osios ir po jos agresijos Lietuvos piliečius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, jautrūs klausymai, ypač sausio mėnesį, kai ateina giminės, artimieji, teko ir man priimti, ir kalbėtis, bet aš noriu priminti, kaip jūs, siūlydamas tokį įstatymą, reaguojate į Konstitucinio Teismo pasisakymą dėl paveldėjimo, kitokių dalykų už nuopelnus, kad tai yra nesuderinami dalykai. Konstitucinis Teismas, aišku, pasisakė dėl būsto, bet jis turėjo omenyje visas galimas gėrybes?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Supratau.
A. SYSAS (LSDPF). Šiame kontekste.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Algirdai, aš norėčiau jums pasakyti, būtent čia yra tokia lengvata būsto renovacijos klausimu, taip. Jeigu per Sausio 13-osios įvykius žmogus yra nukentėjęs ir jis gyvena su šeima, vadinasi, ta lengvata renovacijai padeda visai šeimai, ne tik jam. Šiuo atveju yra žuvę žmonės, o jų šeima yra išlikusi.
PIRMININKĖ. Dėkui, atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatoma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Dėkui.
16.13 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3511 (pateikimas)
Toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu D. Kaminską.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, norėčiau pacituoti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito išvadas dėl 2018 metų valstybės nekilnojamojo turto valdymo. Šalies mastu vykstantis valstybės nekilnojamojo turto valdymo centralizavimas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą neapima sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamojo turto, todėl šis procesas Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijų šio turto valdymo srityje reikšmingai nepakeis.
Taigi SAM turėtų imtis aktyvių veiksmų, spręsdama nurodyto turto, atiduoto pagal panaudą sveikatos priežiūros įstaigoms, valdymo problemas. Sveikatos priežiūros įstaigos stokoja motyvacijos ir įgaliojimų racionaliai tvarkyti savo veiklai naudojamą turtą.
2017 metų Valstybės kontrolės ataskaitoje „Viešosioms sveikatos priežiūros įtaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ pateiktos išvados. Sveikatos priežiūros įstaigos nei iš turto nuomos, nei iš pardavimo jokių pajamų negauna, o tai nesudaro prielaidų, kad įstaigos dėtų didžiausias pastangas atsakingai ir efektyviai valdyti, naudoti turtą.
Iš tikrųjų norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad dar 2010 metais Valstybės kontrolei atliekant auditą sveikatos priežiūros įstaigos pritarė ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų įtraukimui į teikiamų paslaugų kainą, tačiau jos nėra įtrauktos, kadangi pagal esamus galiojančius sveikatos priežiūros panaudos pagrindus turto įtraukimas į sąnaudas negalimas pagal esamą modelį. Iš tikrųjų, nors turtas atiduodamas neatlygintinai, tačiau panaudos gavėjui išlieka pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį, statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialinio turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialų turtą. Panaudos gavėjas, pagerinęs pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą atlyginimo negauna.
Esant šiems pastebėjimams, teikiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3511. Jis parengtas, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės teikiamas nuo 2010 metų iki šiol (paskutinė išvada buvo 2019 metų) sveikatos priežiūros sistemos įvertinimo išvadas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo dalies lėšų netinkamo naudojimo, atkreipiant dėmesį į tai, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos teikiamos paslaugos ir tuo atveju, kai nėra draudiminio įvykio.
Projektu siūloma nustatyti, kad valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialų turtą Vyriausybės nustatyta tvarka perduotų valstybės ir savivaldybės viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priimtų Vyriausybė.
Analogiškai siūloma, kad ir savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialų turtą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka perduotų savivaldybių viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise priimtų savivaldybės taryba.
Projektu siūloma, kad valstybės turto ir savivaldybės turto patikėjimo sutartis būtų sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtintų Vyriausybė.
Taip pat projekte numatoma, kad, be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybės ir savivaldybės viešosios įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas turtas. Taip pat siūloma, kad valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą galėtų nuomoti ar perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms išnuomotas turtas galėtų būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklą, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra turtą perdavusios valstybės ar savivaldybės raštiškas sutikimas. Taip pat projekte numatoma, kad į turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant, juo disponuojant.
Ko tikimės iš šito projekto? Bus sudarytos prielaidos efektyvinti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu valstybės ir savivaldybių viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms panaudos pagrindais perduoto valstybės turto valdymą ir naudojimą; viešosios sveikatos priežiūros įstaigos bus motyvuojamos racionaliai tvarkytis su savo veikloje naudojamu valstybės ilgalaikiu materialiu turtu, jų veiklai tiesiogiai nenaudojamą patikėjimo teise valdomą turtą išnuomojant ir už gautas pajamas gerinant įstaigos teikiamų paslaugų kokybę.
Už nuomą gautas pajamas valstybės viešosios įstaigos galės pasidengti ilgalaikio turto, tai yra nekilnojamojo turto, brangios medicininės įrangos nusidėvėjimo ir amortizacines sąnaudas.
Ir vienas pagrindinių dalykų, tai bus sudarytos teisinės prielaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiui perskaičiuoti, jį didinti, į jį įtraukiant turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas.
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemoje bus užtikrinta vieninga turto valdymo sistema tiek valstybės, tiek savivaldybės mastu, užtikrinta vieninga gydymo paslaugų kainų apmokėjimo sistema. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė. Nematau. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, perduoti turtą patikėjimo teise galbūt ir galima, bet ar bus vienu metu į įkainį įkalkuliuotas turto nusidėvėjimas, ar tik, kaip jūs sakėte, bus sudarytos prielaidos? Mes turtą perduosime, savivaldybės ir ministerija lyg ir neturės teisės paremti šių įstaigų patalpų priežiūros, remonto darbų, kaip suprantu, o prielaida sudaryta. Tai kada bus įkainiai įkalkuliuoti ir gal esate skaičiavę, kiek tai maždaug kainuotų? Kiek reikėtų kelti įkainį, kad nusidėvėjimą padengtų, ką daro privačios įstaigos, ir panašiai?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, jeigu matėte ir to įsigaliojimo terminus, aš drįstu būti optimistu. Dėl ko šis klausimas teikiamas dabar? Todėl, kad yra numatomas kitų metų biudžetas. Ir dėl ko sakau, kad prielaidos? Nes faktiškai neturint šito įstatymo perdavimo mes negalime išvis net pradėti šnekėti apie paties įkainio struktūros formavimą. Šio įstatymo dar viena iš teikimo priežasčių buvo ta, kad mes jau ilgą laiką šnekame apie tai, kad įkainis neatitinka realių sąlygų ir jį reikėtų peržiūrėti, reikėtų peržiūrėti įkainio struktūrą, kurios sudėtinė dalis būtų gydymo paslaugos, tarp jų atlyginimai, ir kita sudėtinė dalis būtų turto amortizacija. Tą mes galime padaryti tik priėmę šį įstatymo pakeitimą.
Kokios būtų išlaidos? Tai reikėtų derinti su ministerija. Tikslių skaičių aš negaliu pasakyti, bet vienas iš teigiamų dalykų būtų tas, kad įstaigos galėtų nuomoti jai nereikalingas patalpas ir, gaudamos papildomas išlaidas, jas skirti tai pačiai amortizacijai ar paprasčiausiai kaupti.
Jei mes pereiname prie įkainio struktūros pakeitimo, tai irgi bus papildomos lėšos, ir tai turėtų pasidengti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Noriu pasakyti, kad ne tik nuo 2010 metų, bet mes su ponia I. Degutiene, kai dirbome Sveikatos ministerijoje, nuo pat 1989 metų…
PIRMININKĖ. 1998 metų.
A. VINKUS (LSDDF). 1998 metų, kai jūs dar dirbote Raudonojo kryžiaus ligoninės vyriausiąja gydytoja, jau tada kėlėte tą klausimą. Ir 2010, ir 2017, ir 2018 metais. Tai mano toks klausimas: ar nebuvo politinės valios ar finansinių resursų, ar vyriausieji gydytojai ne visi buvo orientuoti, kaip čia išspręsti tą klausimą? Taigi, ar šis projektas derintas su gydymo įstaigų vadovais? Ar kelia šiuos klausimus nacionalinių gydymo įstaigų vadovų asociacijos? Jei kelia, tai kokius?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Šis klausimas, kaip ir minėjau, jau buvo Valstybės kontrolės keltas ir 2017 metais, ir 2018 metais, ir 2019 metais. Vien tik per šią kadenciją jau tris kartus. Visą laiką buvo kalbama apie tai, kad yra nepagrįstas sveikatos įkainis. Buvo šnekėta su vyriausiaisiais gydytojais, tarp jų ir su Gydytojų vadovų sąjunga, ir su rajoninių ligoninių asociacijos vadovais, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigos asociacija, su didžiųjų klinikų, tiek Santaros, tiek Kauno klinikų, vadovais, ir iš tikrųjų derinti tie klausimai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš suprantu tą idėją, kodėl tai yra daroma, bet žiūrint antikorupciniu požiūriu man kyla tam tikrų klausimų. Tarkime, turime vieną pavyzdį. Kiek žinau, dabar kalbant apie Lazdynų ligoninę, jai yra atiduotas turtas „Pušyno kelias“, kuris yra puikioje vaizdingoje teritorijoje, ir tapo šios ligoninės nuosavybe. Tokiais atvejais kyla klausimas. Aš suprantu, kai yra gydymo įstaigos ar patalpos, jos gali būti kitam naudojamos, bet kalbant apie tokį objektą, kuris yra vaizdingoje teritorijoje, ar neatsiranda galimybių piktnaudžiauti, tarkim, parduodant ir pasipelnant iš to, vykdant kokias nors kitokias funkcijas, kurios galbūt nesuderinamos su gydymo įstaigos funkcijomis? Šitas klausimas man kelia daugiausia nerimo. Gal galėtumėte atsakyti? Ačiū.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai nėra atiduodama nuosavybėn, bet kuriuo atveju tai išlieka tiek valstybės, tiek savivaldybės turtu, tik yra patikėjimo teise, ir bet koks… Netgi, kaip ir minėjau, norint išnuomoti medicinines paslaugas vykdančioms įmonėms, tai galima tik su raštišku ministerijos ar savivaldybės tarybos sprendimu. Todėl apie pardavimą tokių dalykų negali būti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. A. Veryga – už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, manau, tai yra labai svarbus sprendimas, kuris galų gale panaikintų tą nepasitikėjimo įstaigomis kultūrą. Buvo paminėta jau daug argumentų ir gerbiamo Dariaus, kad ir įkainiai būtų skaičiuojami, amortizacija ir turto nusidėvėjimas, ir, matyt, jau praėjo tas laikas, kai buvo tiesiog neatsakingai parduodama, dalinama, turtas neatsakingai valdomas. Iš tikrųjų dabar yra daug mechanizmų, kaip prižiūrėti pačias gydymo įstaigas, kad jos su tuo turtu nesielgtų neatsakingai. Manau, kad šitas sprendimas leistų išspręsti keletą dalykų.
Pirmiausia paskatintų pačias įstaigas atsakingiau tą turtą naudoti, suteiktų galimybę gauti papildomas įplaukas, išspręstų tokias keistas problemas, kai gydymo įstaiga, pati turėdama savo maitinimą, net kavos aparato negali pastatyti ir leisti pacientams ir gydytojams nusipirkti kavos, nes tai prieštarauja teisės aktams. Turėkime galvoje, kad ateina nauja Europos Sąjungos finansavimo perspektyva, kur reikės vis dėlto prisidėti nemaža dalimi savo lėšų. Toks mechanizmas gydymo įstaigoms leistų realiai per įkainį tų lėšų sugeneruoti, sukaupti, ir manau, kad tai sudarytų prielaidas naikinti tą ydingą valstybės investicijų programos mechanizmą, kai retai tai yra investicija, dažniausiai tai yra nedideli smulkūs projektai, kurie iš esmės neretu atveju yra gal net ir neskaidrios politikos pavyzdys. Šiuo atveju mes turėtume tikrai labai skaidrų mechanizmą. Todėl raginčiau palaikyti šias pataisas.
PIRMININKĖ. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, nesu aš kategoriškai prieš, tikrai reikia tą problemą spręsti, bet išsakyti argumentus ir baimes aš turiu, ypač po kolegos A. Verygos pasisakymo, kad čia anksčiau buvo blogai, dabar viskas gerai dėl VIP lėšų skirstymo ir panašiai. Tai jeigu visos lėšos, didžioji dalis lėšų eina į dvi, tris didžiąsias ligonines, tai tada viskas gerai, o jeigu eidavo kad ir mažesniems projektams regionuose, tai čia, pasirodo, buvo neskaidru, blogai. Baimių yra įvairių. Jeigu mes sudarysime prielaidas, kaip kolega sakė, o neįtrauksime į įkainį, tai kiekviena įstaiga nusidėvėjimo priskaičiuos, pavyzdžiui, rajono ligoninė apie 60–70 tūkst. Vadinasi, beveik visos įstaigos eis į minusą ir atitinkamai bus tam tikros pasekmės. Dėl VIP jau pats A. Veryga pasakė, kad įstaigoms, kur ministerija bus niekuo dėta, iš esmės VIP lėšų jau niekam neskirs. Ne pagal politinę valią kaip dabar, bet neskirs dėl to, kad jau nebus įmanoma, nebus galima.
Kitas dalykas. Girdėjote ne vieną atvejį, kada profesūra gražiose vietose įsigyja plotą, stato kotedžus ir panašiai, ir panašiai. Tai iš tikro kyla baimė, nes didžiosios ligoninės (nevardinsiu kokios) turi daug turto įvairiose patraukliose vietose, Lietuvos filialų. Ir kas gali paneigti, kad gavus tokį leidimą tos vietos bus parduotos, patalpos ar žemė, ar panašiai? Tai baimių yra visokių, kolegos. Čia nėra taip paprasta.
Kad tą problemą reikia spręsti ir jeigu jinai būtų sprendžiama kompleksiškai, perduodame ir kartu įkalkuliuojame nusidėvėjimo įkainį, tada viskas atrodytų kitaip. Todėl aš prašyčiau atlikti antikorupcinį vertinimą. Ir Vyriausybės nuomonės būtinai reikėtų, nes šitą projektą teikia atskiri Seimo nariai. Reikia suprasti, kad tokie rimti dalykai turėtų baigtis, ko niekada ankstesnėse kadencijose nebuvo, kada rimtą sveikatos politiką ar kitų sektorių politiką formuoja ne Vyriausybė, bet atskiri Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 58, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Teisės departamentas dar siūlo papildomu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar pritariate tam? Ir Teisės departamentas. Ir A. Matulas dar siūlo, kad būtų Vyriausybės išvada. Ar pritariame? Ir antikorupcinis vertinimas. Pritarta vienbalsiai. Numatomas svarstymas – pratęstoje pavasario sesijoje.
Prašau, gerbiamas D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Norėdamas atsakyti gerbiamam A. Matului, norėčiau, kad būtų svarstoma dar šioje sesijoje, nes jeigu mes formuojame biudžetą…
PIRMININKĖ. Tai taip ir yra.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). …tai norėtųsi, kad spėtume pasvarstyti dar šioje pavasario sesijoje ir kad galėtume tikrai suformuoti ir įtraukti tai į įkainį, kad nebūtų prielaidos, o būtų tikrai visiems užtikrintas dalykas. Prašyčiau, kad būtų šitoje…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Dariau, taip aš ir siūlau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Jūs sakote… Ai, pratęstoje. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Taip, taip. (Balsai salėje) Viskas čia gerai.
Gerbiami kolegos, toliau rezervinis… (Balsai salėje) Oi, atsiprašau.
A. Vinkus – replika po balsavimo.
A. VINKUS (LSDDF). Ne tiek replika, kiek noriu padėkoti ponui D. Kaminskui ir Seimo nariams, kad iš tiesų pozityviai pabalsavote ir pasižiūrėjote. Ponia Irena, aš ne visai suklydau. 1989 metais tapus man ministru, po dainuojančios revoliucijos, po VI gydytojų suvažiavimo jau vyriausieji gydytojai pilna burna apie tai kalbėjo, o mes dirbome su jumis 1994–1996 metais.
16.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“ projektas Nr. XIIIP-3444 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Rezervinis 2 klausimas – Seimo rezoliucija „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“. Kviečiu M. Adomėną. Rezoliucijos pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, aš teikiu kelių Seimo narių iš įvairių frakcijų pasirašytą rezoliuciją, kurią paskatino, be abejo, visiems mums žinomas anksčiau pavasarį įvykęs didžiulis gaisras, katastrofa Paryžiaus Notre-Dame katedroje, kuri privertė susimąstyti apie tai, kad Lietuvos unikalus įnašas į sakralinės architektūros paveldą yra tie mediniai statiniai: medinės bažnyčios, medinės sinagogos, kurios egzistuoja, beje, tik Lietuvoje, medinės mečetės, cerkvės, koplyčios ir kiti statiniai, kurie kaip niekas kitas yra itin pažeidžiami gaisro stichijos.
Kadangi jie stovi dažniausiai kaimiškose vietovėse, kur mažėja gyventojų, kur parapijos ir bendruomenės yra nykstančios, galimybė ten įrengti priešgaisrinę signalizaciją, gesinimo sistemas ir panašius dalykus, deja, neįmanoma. Jų kiekis yra toksai, kad dabar egzistuojantis sprendimas, kai skiriama 90 tūkst. per metus tam tikslui, tai leidžia tiktai parengti projektus, bet jokiu būdu ne atlikti kokį nors kokybinį perversmą šioje srityje. Tas paveldas nyksta. Per pastarąjį dešimtmetį užsiliepsnojo 10, atsiprašau, 12 sakralinių statinių, iš jų penki yra sunaikinti visiškai arba didžiąja dalimi. Be abejo, medinės konstrukcijos yra ir mūrinėse bažnyčiose, bet pirmiausia medinis paveldas yra tai, kas Lietuvoje yra unikalu.
Taigi ką mes darome šiuo nutarimu? Raginame Vyriausybę nekrapinti ant tų gaisrų, kaip iš švęsto vandens indelio, tikintis, kad tai padės, bet daryti, susikaupti, ir ta tragedija mums galėtų tapti pamoka, kad mes turime savo paveldą labiau saugoti, paskirti bent dešimt kartų daugiau lėšų ir taip per artimiausius keletą metų padaryti viską, kas įmanoma: pakeisti instaliaciją, įrengti gaisro signalizaciją, įrengti gesinimo įrenginius, kad tos bažnyčios, kurias mes turime, kurios dar nesudegė (o sudegė tikrai pasaulinės klasės meno paminklai, tokie kaip Labanoro bažnyčia), bent jau išliktų ateičiai. Manau, tai būtų ta pamoka, kurią mes galėtume iš didžiulės tragedijos Paryžiuje pasisemti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, ačiū jums kaip vienam šios rezoliucijos iniciatorių ir autorių. Nėra abejonės, kad tai yra prevencinė priemonė po tragiškų įvykių Paryžiuje, tai jūs ir minėjote. Minėjote ir 12 Lietuvos bažnyčių, vienuolynų, kuriuos ištiko ta dalia, tačiau ar jums neatrodo, kad nereikėtų susiaurinti rezoliucijos pavadinimo, kad tik mediniai sakraliniai pastatai. Juoba kad ir jūsų minėtas Tytuvėnų vienuolynas – sunku teigti, kad tai yra medinis pastatas. Ar jums neatrodo, kad apskritai sakralinių pastatų, be žodžio „medinis“, nes tai yra didžiulė visų problema.
Antra. Taip, ekonomistams, finansininkams keistai skamba tokie teiginiai – 2020 metų biudžete skirti pakankamai lėšų. Kas yra „pakankamai“? Ar nereikėtų truputį konkrečiau įrašyti tą finansinį įsipareigojimą, nes „pakankamai lėšų“ yra beviltiškas dalykas. Du dalykėliai tokie. Ačiū.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Matote, aš visiškai sutinku dėl to, kad ugnimi pažeidžiami yra ne tik mediniai pastatai, bet ir mūrinių pastatų medinės konstrukcijos, kaip kad Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios atveju. Ir ta pati Notre-Dame nėra medinis pastatas. Vis dėlto aš siūlau susitelkti į tą mūsų paveldo sluoksnį, kuris yra unikalus Lietuvos įnašas, tai yra medinę sakralinę architektūrą. Taip, be abejo, tas gresia. Koks yra pavojus išplečiant? Išplečiant pavojus yra tas, kad nebus tuomet vėl skiriamos biudžeto asignacijos, jos bus paskleistos per daug plačiai – tas sviesto sluoksnelis pernelyg plonas, kad padarytų kokį nors poveikį. Kas siūloma išsergėti? Būtent tai, kas yra labai savita Lietuvai: medinės bažnyčios, medinės sinagogos, koplyčios ir panašūs dalykai. Be abejo, reikia rūpintis ir kitomis konstrukcijomis, bet ten sąlygos yra truputį kitos.
Dabar dėl konkrečios sumos. Kadangi rezoliucija nėra įpareigojanti Vyriausybei, todėl ir suma, kaip čia pasakius, ir jos įgyvendinimas, ir suma, yra politinio sprendimo dalykas. Todėl nurodyti konkrečią sumą, man atrodo, nebūtinai prasminga. Visą laiką mes kalbame apie galimybes, finansines galimybes, tai yra parlamento valios išreiškimas Vyriausybei, paraginimas, kurį Vyriausybė… Tai bus konkretus politinis pagrindas paskui rudenį, sakykim, teikiant biudžeto pataisas: jeigu matysime, kad ta suma nėra pakankama, galų gale tai galės būti išskirstyta per keletą metų. Kitaip tariant, aš manau, kad konkrečios sumos nurodymas nebūtinai pridės ką nors papildomo prie to mūsų Seimo valios pareiškimo.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jūs pats ką tik pasakėte, kad tai politinio pobūdžio, ir tai akivaizdu. Aš taip pat pasisakau, kaip ir kolega S. Tumėnas, dėl to, kad nereikia diskriminuoti medinių ir mūrinių. Norėjau jūsų paklausti, kiek tokių bažnyčių yra Lietuvoje, kurioms reikia saugos, nes pastaruosius 15 metų faktiškai visos savivaldybės aktyviai prisideda prie bažnyčių saugos. Įdomu man sužinoti, koks skaičius yra tų bažnyčių, kurioms reikia pagalbos? Dėkoju.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Nežinau, galbūt tamstai sekėsi labai laimingoje savivaldybėje gimti, bet mano pokalbiai su arkivyskupijų ekonomais rodo tai, kad iš tikrųjų tokių bažnyčių per Lietuvą yra šimtai. Suskaičiuoti tiksliai yra Kultūros paveldo departamento dalykas, bet absoliučiai daugumoje bažnyčių adekvati signalizacija nėra įrengta, galų gale, jeigu įrengta signalizacija, tai nėra tas pats kaip automatinės gesinimo sistemos, kurios yra gerokai brangesnės ir kurių beveik niekur nėra įrengta. Lygiai taip pat, jau nekalbant apie signalizaciją, dar labai daugelyje bažnyčių nėra pakeistos labai senos sovietinių laikų elektros instaliacijos, kurios yra pagrindinė gaisro priežastis. Kitaip tariant, šimtai bažnyčių yra reikalingos dėmesio.
Aš vėl pakartoju: taip, mes galime išplėsti, įtraukti mūrinius pastatus, galime pasakyti, kad ne sakralinį paveldą, taip pat įtraukiame medinį, tuomet vėl bus toks pyragas, kur bus kiekvienais metais trupinama po trupinėlį. Tačiau, man atrodo, labai svarbu, kad kas Lietuvos paveldo yra unikalu, tai būtent medinis sakralinis paveldas. Jis turėtų būti gelbėjimo prioritetas. Aišku, kad visą paveldą reikia sergėti ir gelbėti pagal galimybes, bet čia yra tai, kas labai savita Lietuvai, ko iš tikrųjų neturi kitos šalys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pateikimas. Per svarstymą diskusijos nėra. Priėmimas. Formuluoju klausimą. Tas, kas kalbėsite už, tai už rezoliucijos priėmimą be pakeitimų. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš suprantu, kad šita rezoliucija turėtų būti tikslesnė, ir preambulėje matau medines konstrukcijas, vartojamas kaip medinis sakralinis kultūrinis paveldas. Bet šiuo atveju aš vis dėlto balsuočiau už be pakeitimų, nors ši rezoliucija tikrai neapima viso medinio kultūros paveldo, kurį mes tikrai norėtume matyti šitoje rezoliucijoje. Aš žiūriu kaip į kompromisinį variantą ir balsuosiu už. Nors ši rezoliucija, nors kas nors.
PIRMININKĖ. Dar vienas už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, suprantu, kad mūsų norai gali būti beribiai, kaip visada dažniausiai ir būna. Kita – subjektyvi realybė, kuri dažniausiai ribojama lėšomis. Atkreipiu dėmesį į kolegos pastabą, kad jeigu iš tikrųjų lėšų bus labai mažai paskirta ir labai dideliems tikslams, tada iš viso nebus jokio efektyvumo, tiesiog jos nepasieks net rezultato.
Aš manau, jeigu su biudžeto projektu ateis Vyriausybė su kur kas didesniais įsipareigojimais, negu mes čia kukliai dabar pasakome, tai mes būsime jai dėkingi. Tai bus kaip tik geras pavyzdys, kad buvo įsiklausyta į problemą. O dabar mes tiesiog sakome dėl tos dalies tikrai pavojingos būklės pastatų, kuriuos galėtume apsaugoti, nes jie turbūt yra mažiausiai investicijų patyrę, palyginti su kitais paveldo elementais, į kuriuos mes per europines, kitas programas šiek tiek esame investavę. Siūlau dabar fantazijas truputį apriboti ir paskui su Vyriausybe diskutuoti dėl platesnio konteksto.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo rezoliucija „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“ priimta. (Gongas)
16.44 val.
Seimo savaitės (2019-06-10–2019-06-14) – 2019 m. birželio 11 d. (antradienio) ir 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis klausimas – savaitės, prasidedančios birželio 10 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu R. Baškienę, pirmąją Seimo Pirmininko pavaduotoją.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mieli kolegos, plenariniai posėdžiai lapkr…, atsiprašau, birželio 11–13 dienomis. 11 diena ypatinga tuo, kad skaitomas Lietuvos Respublikos Prezidentės metinis pranešimas ir po to, kaip žadėjome ir pažadėjome, pertrauka buvo padaryta iki kito posėdžio dėl Žemės gelmių įstatymo. Jeigu visi dokumentai ir viskas bus gauta, mes tęsime priėmimą.
Kai kurių įstatymų svarstymas. Tai Šilumos ūkio, Geležinkelių, ratifikavimo sutarčių, Baudžiamojo kodekso ir rytinį posėdį baigsime generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimu. Tada pertrauka ir vakarinio posėdžio metu bus sudaryta komisija, kurią privalėsime sudaryti dėl Seimo nario P. Gražulio.
Toliau ministrų ir kitų kolegų pateiktų įstatymų svarstymas ir pateikimas, Vertybinių popierių, ministro V. Šapokos, taip pat Seimo narių.
Ketvirtadienis. Kai kurių įstatymų projektų priėmimai, tų, kuriuos jau svarstėme. Tai Kelių, Nekilnojamojo turto, Vyriausybės įstatymų ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, noriu paklausti, o savaitę, kuri prasideda 17 diena, ar bus posėdžiai, ar ne? Ar galima daugiau apygardoje ką nors planuoti, ar?..
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Labai teisingas klausimas, kurį kolegos kelia. Kaip jūs žinote, esame patvirtinę mūsų posėdžių grafiką ir jame buvo numatyta, kad tris savaites dirbama, ketvirta savaitė skirta pasirengti posėdžiams. Buvo išsakytos atskiros iniciatyvos galbūt šią savaitę sukeisti su 25 dienos po Joninių pradžia, bet kadangi daug kas jau yra suplanavę renginius ir susitikimus apygardose, tai atitiktų grafiko esmę: trys savaitės ir per ketvirtąją, 17 diena prasidedančią savaitę, kol kas nenumatoma jokių kitų posėdžių, nenumatytų posėdžių.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, kad nebespėjau užsiregistruoti.
PIRMININKĖ. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Rima, tikrai nesakau, kad tai turi įvykti kitą savaitę, bet keičiasi parlamento frakcijų, Mišrios grupės santykis ir taip toliau. Ponia A. Maldeikienė kada nors išeis, M. Adomėnas šiandien pasikeitė. Keičiasi proporcijos. Kada mes planuojame tą daryti? Aš manau, kad reiktų susitarti po visų tų permainų ir maždaug birželio pabaigoje padaryti bendrą generalinį perskirstymą. Po kiekvieno išėjimo gal nereikia, bet turbūt planuokime. Ar planuojate?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai teisinga, mielas kolega, jūsų pastaba ir birželio 30 diena tampa paskutine darbo Lietuvos Respublikos Seime diena penkiems mūsų kolegoms, kurie tampa Europos Parlamento nariais. Toliau ateina nauji kolegos, o priesaika yra planuojama liepos 9 dieną, tad manau, kad liepos 9 dieną, per tą patį plenarinį posėdį, mes galėsime patvirtinti ir visus pasikeitimus, nes jų išties, kaip jūs pastebėjote, labai daug. Dėl frakcijų pasikeitimų, dėl narių pasikeitimų frakcijose, taip pat dėl kitų kolegų atėjimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Registruojamės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Taigi 2019 m. birželio 6 d. vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.