|
Argumentai: Lietuvos
Respublikos Žemės
įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje yra
aiškiai apibrėžtos sąlygos, nurodančios kada valstybinė žemė gali būti
išnuomojama be aukciono. Taip pat įstatyme numatyta, kad gali būti keičiama
žemės naudojimo paskirtis ir būdas bei vykdoma naujų pastatų statyba. Taip
buvo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Šalyje yra labai skirtingų regionų, todėl
didžiojoje dalyje ženkliai trūksta investicijų, darbo vietų ir tai skatina
didelės apimties emigraciją. Tačiau šiuo projektu dar labiau apsunkiname
investicijas, kadangi net apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra
valstybinė. Taigi, daugelis investicinių projektų dėl šių nuostatų pabrangtų,
nors iš kitos pusės investicijų skatinimui (tame tarpe energetiniams
efektyvumui didinti, daugiabučių renovacijai ir pan.) skiriama parama.
Negana to, dėl skirtingo reglamentavimo būtų
diskriminuojama didelė dalis pastatų savininkų, nes sudaromas skirtingas
reglamentavimas tokių pačių pastatų savininkams (vieni gali statyti nieko
nemokėdami, antri gali statyti naujus pastatus mokėdami 20 procentų nuo
vidutinės rinkos vertės, treti visai turi išsipirkti žemę), nors visų padėtis
yra vienoda.
Taip pat pažymime, kad žemės naudojimo būdo keitimas
yra labiau formali procedūra nei papildomos vertės kūrimas, todėl jos
draudimas ar apmokestinimas yra nelogiškas. Pakeitimai yra svarbūs, jei po to
vykdoma statyba. Todėl visais atvejais ir siūlome apmokestinti tik naujų
statinių statybą.
Dėl dalies valstybės institucijų neproporcingo ir
neracionalaus veikimo ar neveikimo, šiuo metu turime daug ginčų dėl
valstybinės žemės naudojimo, papildomu krūviu apkraunamos ir teisėsaugos
institucijos ir teismai. Todėl tokių ginčų sprendimą siūlome sureglamentuoti
įstatyme ir taip paskatinti jų spartesnį sprendimą.
Šio projekto pilno įgyvendinimo pasėkoje galimos
papildomos bent 10 mln. Eur metinės valstybės biudžeto pajamos.
Siekiant teisinio aiškumo numatome aiškesnes
formuluotes, kad valstybė leidžia tiek keisti žemės naudojimą, tiek statyti
naujus pastatus, tačiau nustatytais atvejais reikia sumokėti valstybinės
žemės nuomos mokesčio priedą.
Atsižvelgiant į tai siūlome dar aiškiau nurodyti,
kad nauja statyba yra galima, o už tai yra mokamas didesnis žemės nuomos
mokestis (vienkartinis priedas), kuris bus 20 procentų nuo žemės sklypo ar jo
dalies.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1
dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ji
užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais
ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius,
inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar
apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja
pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai,
užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais,
išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai
išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose
nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Išnuomotuose valstybinės
žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių
priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar
įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5
procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį,
išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija
atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują
statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių
priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos
arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja
ne daugiau nei 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės
nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame
numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės
vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme.
Išnuomotuose
valstybinės žemės sklypuose leidžiama statyti naujus statinius arba
rekonstruoti esamus. Statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus
statinius (kai užstatytas žemės plotas didėja daugiau nei 5 procentais)
galima tik sumokėjus į valstybės biudžetą vienkartinį valstybinės žemės
nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų
nuo žemės sklypo (ar jo dalies) žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos
Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Šis valstybinės žemės nuomos mokesčio
priedas nemokamas statant esamų statinių priklausinius,
inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas.
Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas
vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba
lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją
įmoką sumokant
iki statybų pradžios.“
2. Pakeisti projekto 1 straipsnio 3
dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama
prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne
pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą
arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas,
išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės
žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę
žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Galimybė
keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės
nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė
išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai
pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype
numatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirties
neatitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje.
Galimybė
keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės
nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus
išnuomotame žemės sklype numatyta galimybė plėtoti atitinkančią veiklą. Jeigu
pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą
padidėja žemės mokestinė vertė, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės
mokesčio įstatyme, nuomininkas iki žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo
keitimo sumoka į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, kuris
lygus 20
procentų šios vertės padidėjimo.
Sprendimas
nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas,
jei per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės
nuomos sutarties ar įstatymo pažeidimų.“
Argumentai:
Lietuvoje viena pagrindinių problemų yra emigracija ir netolygus
regionų vystymasis. Manome, kad Vyriausybė turi skatinti regionų plėtrą, tam
naudodama visas įmanomas priemones, tame tarpe ir atleidžiant nuo valstybinės
žemės nuomos mokesčio. Tai ypač svarbu, kai investuotojai siekia sukurti
naujas darbo vietas, atstatyti ir sutvarkyti apleistas teritorijas. Šiuo metu
tai atliekama nustatant probleminius regionus, skiriant ES ir valstybės
paramą, steigiant pramoninius parkus ir panašiomis priemonėmis. Sumažintas
valstybinės žemės nuomos mokestis taip pat yra svari priemonė skatinti investicijas
į regionus. Tokia praktika naudojama ir kitose valstybėse.
Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio
2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio
dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Vyriausybės
nustatytais atvejais gali būti atleidžiama nuo žemės nuomos mokesčio priedo
mokėjimo. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos
sutartyje turi būti numatyta nuomotojo pareiga kas 5 metus Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo
vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.“
Argumentai:
Įstatymo projektas yra labai svarbus, kadangi įtakoja daugelį naujų statybų
visoje šalyje (valstybinėje žemėje ) nuo fermos iki viešbučio, nuo
daugiabučio iki poilsio namelio, todėl skubotas priėmimas ir taikymas net
nesant iš anksto parengtų tvarkų yra ydingas. Nėra atliktas poveikio šalies
statybų sektoriui, regionams ir socialinei aplinkai. Negana to, jis įtakos ir
jau pradėtus projektus, taip skatins neigiamą nuomonę apie valstybę, blogins
investicinę aplinką bei aplamai skatins nepasitikėjimą valstybe.
Todėl tikslinga įstatymo
nuostatų įsigaliojimą dėl šio mokesčio taikymo atidėti.
Be to, siekiant sudaryti gerą
aplinką investicijoms siūloma numatyti pereinamais laikotarpis, kurio metu
palaipsniui būtų didinamas vienkartinis valstybinės žemės nuomos mokesčio
priedas. Siūlome 2018 m. taikyti koeficientą 0,3, 2019 m. – 0,6.
Pasiūlymas:
1. Papildyti projekto 2
straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
5. Valstybinės žemės nuomos mokesčio
priedui už 2018 m. taikomas mažinimo koeficientas 0,3, už 2019 m. 0,6. “
Argumentai: Lietuvos
Respublikos Žemės
įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje yra
aiškiai apibrėžtos sąlygos, nurodančios kada valstybinė žemė gali būti
išnuomojama be aukciono. Taip pat įstatyme numatyta, kad gali būti keičiama
žemės naudojimo paskirtis ir būdas bei vykdoma naujų pastatų statyba. Taip
buvo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Tiek miestuose, tiek regionuose ypač mažiau
išplėtotuose reikalingos investicijos, skatinančios ūkio plėtrą, kuriančios
darbo vietas ir mažinančios emigraciją. Kalbant apie investicijas, kadangi
apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra valstybinė, tai priimtas įstatymo
pakeitimas daugeliu atvejų įtakoja platų subjektų ratą, o investavimą, ypač
regionuose ar apleistose teritorijose, ženkliai brangina. Turto savininkui ar
investuotojui siekiant atnaujinti apleistas ar pasenusias teritorijas arba
jose plėsti veiklą statant naujus pastatus, kuriuose būtų užtikrinamas dabar
galiojančių higienos normų, apšvietimo, energetinio efektyvumo reikalavimai,
ženkliai pabrangintų, todėl nustatytas žemės nuomos mokesčio priedas gali
neigiamai įtakoti investicijas, ypač regionuose.
Be to, net, jeigu būtų laikoma, jog 20 proc.
nuomos mokesčio priedas galimai pagrįstas, toks reglamentavimas ne visais
atvejais būtų teisingas, kadangi perleidžiant statinius, esančius valstybinės
žemės sklypuose, daugeliu atveju valstybė gavo ekonominę naudą. Todėl taikant
vienkartinį žemės mokesčio priedą būtina įvertinti ar valstybė gavo ekonominę
naudą už parduotus pastatus kartu su valstybinės žemės sklypo nuoma. Taip
būtų išvengta situacijų, kai valstybė gavo ekonominę naudą iš asmenų,
įsigijusių pastatus kartu su žemės nuomos teisėmis, ir iš tokių asmenų nebūtų
reikalaujama mokėti už tą patį turtą antrą kartą tokioje pačioje apimtyje.
Vienkartinis žemės nuomos mokesčio priedas turėtų būti mokamas tik tais
atvejais, kai valstybė negavo ekonominės naudos arba gauta nauda buvo
mažesnė už mokestinę turto vertę pastatų ir žemė nuomos teisių įsigijimo
metu. Nuostata, jog nepriklausomai nuo valstybės gautos ekonominės naudos
būtų nustatomas visiems vienodas nuomos mokesčio priedas būtų
diskriminuojanti vienus subjektus, kitų atžvilgiu.
Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo pateikiamos
aiškesnes formuluotės, kad valstybė leidžia tiek keisti žemės naudojimą, tiek
statyti naujus pastatus ir nustatytais atvejais reikia sumokėti valstybinės
žemės nuomos mokesčio priedą, įvertinant ir jau valstybės gautą ekonominę
naudą.
Pasiūlymai:
1. Papildyti projekto 2 straipsnį 6
dalimi ir išdėstyti ją taip:
„6. Šiame įstatyme nustatyta valstybinės žemės
nuomos mokesčio priedo apskaičiavimo mokestinė vertė mažinama jei valstybė iš
statinių ir žemės sklypo perleidimo (tiesioginio ar netiesioginio) gavo
ekonominę naudą. Valstybinės žemės nuomos mokesčio priedo apskaičiavimo vertė
mažinama gautos ekonominės naudos suma, kuri nustatoma atliekant individualų
vertinimą Verslo ir turto vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Vertinimo kriterijus ir tvarką nustato Vyriausybė. Vertinimas vykdomas
nuomininko prašymu. Už vertinimą apmoka nuomininkas.“
|