LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 249
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Kolegos, laba diena dar visiems. Registruojamės ir pradedame popietinę mūsų darbotvarkę. Registruojamės, kolegos!
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Turime dar vieną jubiliatą. Norėčiau pasveikinti A. Gelūną su jubiliejumi, su 50-mečiu. (Plojimai)
15.01 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2559(2) (svarstymo tęsinys)
Iš rytinės darbotvarkės mums dar liko vienas klausimas, referendumo klausimas. Pradedame. J. Jarutis. Per šoninį norite? Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu norėtume paprašyti dėl šio klausimo dar pusvalandžio pertraukos, kad pagilintume.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti ar balsuojame? Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta pusės valandos pertraukai?
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 40, prieš – 11, susilaikė 11. Pusės valandos pertrauka.
15.02 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 201, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2939(2)ES (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas Nr. XIIIP-2939. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. Kernagį pristatyti komiteto poziciją. Prašom, kolega.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki. Komiteto išvada – pritarti patobulintam Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerai, kolega, galite likti tribūnoje, eisime pagal pataisas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Nėra čia.
PIRMININKAS. Nėra? Vis tiek reikės. Tai viskas tada, kolegos. Iš Neįgaliųjų teisių komisijos kas galėtų ateiti? Arba… Na, aš perskaitysiu tada, kolegos.
2018 m. gruodžio 11 d. Neįgaliųjų teisių komisija svarstė ir yra „iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui“.
Diskusija. Niekas neužsirašė. Už, prieš? Tuoj, sekundėlę, pažiūrėsime. Nematau. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
15.04 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2936(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2936. Kviečiu Kultūros reikalų komiteto atstovą R. Šarknicką. Roberto nėra, tai gal aš… (Balsai salėje) Atsiprašau, kolega. Prašau. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, komiteto posėdis įvyko gruodžio 12 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskutuoti neužsirašė. Už, prieš nematau, kolegos. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
15.05 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2812(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2812.
Taip pat kviečiu S. Tumėną, komiteto pozicija. Čia buvo 15 straipsnio pakeitimas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiam projektui komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. R. Šalaševičiūtė. Prašom. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto… V. Kamblevičiaus nematau. Pirmininke, prašom. S. Jakeliūnas, komiteto pozicija.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komiteto sprendimas – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskutuoti užsirašė V. Juozapaitis. Prašom, kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, trumpai kreipiuosi į jus ir prašau, kad jūsų ranka nesudrebėtų, ir netyčia nepaspaustumėte klaidingo mygtuko, nes šiuo klausimu tikrai verta ir teisinga balsuoti, nors tai yra ir tokia socialinė pašalpa. Mums turėtų būti tikrai labai liūdna ir gėda, kad mums tenka šelpti tuos menininkus, kurie, dar nesulaukę pensinio amžiaus, dėl savo fiziologinių savybių nebegali tęsti savo darbo. Galbūt reikėtų pagalvoti apie jų pensinio amžiaus sutrumpinimą, aš nežinau, bet čia ne šios dienos klausimas.
Tikrai bendruomenė laukia su viltimi ir su džiaugsmu, kad bent kiek – bent tais keliasdešimt eurų padidinus jų socialines išmokas, jų gyvenimas nuo Naujųjų metų prašviesės arba bent nepatamsės. Taigi kviečiu jus būti solidarius ir priimti tą sprendimą bendru sutarimu, kad parodytume mūsų visų požiūrį į tai, į ką mes turime turėti bendrą požiūrį. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, matau, užsirašiusių yra tiktai už. Ar labai norite kalbėti už, nes yra Seimo Pirmininko prašymas taikyti skubą tiek šitam, tiek prieš tai buvusiam įstatymo projektui Nr. XIIIP-936. Gal galime irgi bendru sutarimu pritarti, kolegos, po svarstymo? Ačiū, kolegos, pritarta.
Dar kartą paminiu dėl protokolo: įstatymo projektui Nr. XIIIP-2936 ir įstatymo projektui Nr. XIIIP-2812 Seimo Pirmininko prašymu taikoma skuba.
15.08 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 41, 5, 61, 7, 71, 9, 10, 14, 23, 231, 24, 25, 26, 28, 29, 301, 302, 303, 304, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 241, 242, 243, 244, 251, 252, 291, 292, 293, 294, 295, 296, 297 ir 298 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2205(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2206(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2205 ir jo lydimasis Nr. XIIIP-2206. Prašau Ekonomikos komiteto išvadą pristatyti J. Razmą. Galima iš karto abu įstatymų projektus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo projektu mes judame link esminės integralios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ reformos, kuriant holdingą, išskaidant veiklas. Komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą tam skirtą projektą ir jo lydimąjį ir bendru sutarimu pritarė patobulintam projektui, o tobulindamas projektą komitetas pritarė iš esmės beveik visoms Teisės departamento pastaboms, išskyrus vienai, ir nepritarė Biudžeto ir finansų komiteto siūlymams. Matyt, po diskusijos dėl jų reikės balsuoti, jeigu komiteto atstovai reikalaus.
O pats komitetas taip pat įregistravo keletą pasiūlymų, kuriems, žinoma, pritarė. Dėl lydimojo projekto taip pat yra pasiektas bendras pritarimas.
Pastabų ir pasiūlymų iš esmės nebuvo gauta. Pats komitetas įregistravo tik siūlymą dėl datos, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų birželio 1 dienos. Tiek komiteto išvadų.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, į tribūną kviečiu V. Ąžuolą, Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Išvada dėl abiejų įstatymų projektų. Prašau, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtus įstatymų projektus. Iš tikrųjų labai labai intensyviai buvo žiūrima, buvo atsižvelgta į Vokietijos, Prancūzijos šalių geležinkelių bendrovių valdymo patirtį ir buvo pasiūlyti du pagrindiniai punktai. Vienas punktas, kad norint parduoti geležinkelių turtą riba būtų nuleista nuo 50 tūkst. iki 25 tūkst., kada reikia kreiptis į Vyriausybę leidimo, ir kitas punktas būtų dėl integralaus valdymo modelio. Būtų taip, kad trijose dukterinėse įmonėse valdymo organai būtų skiriami iš pagrindinės bendrovės ir tai leistų sutaupyti apie 0,5 mln. eurų kasmet. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusija. V. Ąžuolas. Prašau, kolega, galima diskutuoti. Jums penkios minutės.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų ši įmonė, „Lietuvos geležinkeliai“, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir valstybės gyvenime. Iš tikrųjų gerai, kad mūsų modelis yra pasirinktas pagal Vokietijos pavyzdį. O kaip valdoma Vokietijos geležinkelių įmonė šiuo metu? Trumpai galėčiau netgi apžvelgti, kad šiuo metu „Deutsche Bahn“ stebėtojų tarybą sudaro 20 narių: 10 narių – valstybės atstovai ir 10 narių – darbuotojų atstovai. Valdymo organai: „Deutsche Bahn“ valdybą sudaro šeši nariai, iš jų infrastruktūros tarybos narys, eismo valdymo tarybos narys, krovinių gabenimo tarybos narys. Diskusija, ar tas valdymas tinkamas, ar ne – iš tikrųjų nereikėtų nei dviračio išradinėti, remtis tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija patirtimi ir pritaikyti tokį patį valdymą. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Juozas… (Balsai salėje) J. Imbraso nematau. Kviečiu J. Razmą į tribūną. Pataisa. Gerbiamas kolega, yra Biudžeto ir finansų komiteto pataisa.
Prašau komiteto atstovą pristatyti savo pataisą. 10 puslapis, pirmoji jūsų pataisa.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pirmoji pataisa būtų dėl sumos. Šiuo metu į Vyriausybę reikia kreiptis, kai turtas viršija 50 tūkst. eurų, o mes siūlome, kad reikėtų kreiptis į Vyriausybę, kai suma viršija 25 tūkst. eurų. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas nepritarė. Prašau atstovą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas nepritarė ir siūlo laikytis tų bendrų ribų, kurios yra nustatytos kitam turtui. Čia sunku būtų įrodyti, kodėl „Lietuvos geležinkeliuose“ yra susitelkę kokie nors didesni sukčiai, kad jiems reikia čia tų žemesnių ribų, kad juos reikia labiau prižiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Supratau, kolegos, vis tiek reikia balsuoti. Nuomonės yra išsiskyrusios. Balsuojame, kas už tai… (Balsai salėje) Atsiprašau, atsiprašau. S. Jakeliūnas, prašau. Greitai užsirašėme. Prašau, kolega.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš norėjau trumpai argumentuoti. Kadangi daug turto yra senąja buhalterine verte ir mums sunku įvertinti, kokia ta tikroji rinkos vertė, kad nebūtų kokių nors nukrypimų ar neaiškumų, tai konservatyviau reikėtų bent jau šiame etape vertinti, todėl ir buvo pasiūlyta, ir aš siūlau palaikyti tą Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, kad 25 tūkst. būtų ta riba.
PIRMININKAS. Prieš – R. Sinkevičius. Prašau.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, „Lietuvos geležinkeliai“, be turto, kurio dydis yra daugiau kaip 1 mlrd. eurų, valdo savo veiklai nebūdingą turtą, tai yra vandentiekio tinklus, tai yra savo reikmėms nenaudojamas elektros pastotes, netgi atskirus pastatus, ir kiekvieną kartą, kai tą nereikalingą turtą reikia nurašinėti, pagal dabartinę tvarką tenka kreiptis į Vyriausybę. Įstatymo iniciatoriai siūlė, kad be Vyriausybės, tiesiog geležinkelių valdybai pritarus, būtų leista nurašyti iki 50 tūkst. eurų nenaudojamo turto, kuris neskirtas naudoti savo tiesioginei funkcijai atlikti. Manau, kad nereikėtų trukdyti Vyriausybės ir pasitikėti bendrove, ir nesubiurokratinti šito proceso. Būtų pageidautina kaip galima greičiau atsikratyti tuo nebūdingu veiklai ir nereikalingu turtu, todėl 50 tūkst. eurų riba, mano supratimu, yra tinkama.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Biudžeto ir finansų komiteto pateiktam pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame už Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. Kolegos, dar kartą – balsuojame už Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą.
Kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 47, prieš – 9, susilaikė 26. Po balsavimo pritarta Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui.
Antras Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas. Prašau gerbiamąjį atstovą V. Ąžuolą pristatyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Antras Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, kaip ir minėjau, būtų paremtas Vokietijos „Deutsche Bahn“ valdymo organais, kad valdybą sudarytų iš integralaus valdymo modelių, paimtų iš pagrindinės įmonės. Tai leistų įmonei sutaupyti apie pusę milijono eurų. Šiandien toks valdymas yra energetikos įmonėse ir šiandien toks valdymas jau yra pačioje geležinkelių įmonėje, pavyzdžiui, tokios dukterinės įmonės kaip „Gelsauga“. Tai neprieštarauja įstatymams – niekam ir tai sutaupytų apie pusę milijono.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Prašom, komiteto pozicija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors aš pats asmeniškai pritariu Biudžeto ir finansų komitetui, įsivaizduodamas, kad tai pigiau kainuotų ir galėtų būti vieningesnis valdymas tų įmonių, bet Ekonomikos komitetas balsų dauguma nusprendė nepritarti, nes nori išlaikyti tą bendrą valstybės kontroliuojamų įmonių valdybų formavimo sistemą, kur yra dominuojantys nepriklausomi valdybų nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jakeliūnas – už. Prašom, kolega.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Diskutuodami Biudžeto ir finansų komitete, mes kalbėjomės ir su susiekimo ministru, ir su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais, jie neprieštaravo šitam modeliui, sakė, kad jis tikrai tinkamas ir galimas. Aš taip įsivaizduoju, kad vadovybė turi savo poziciją, ją išdėstė. Nežinau, kaip kitam komitete buvo pateikta, bet šiuo atveju mums Biudžeto ir finansų komitete nekilo abejonių, todėl siūlau palaikyti šitą tarptautinę praktiką ir tai, kam pritarė patys geležinkelių vadovai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Biudžeto ir finansų komiteto pateiktam pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko. Ačiū, kolega.
Ačiū, kolegos. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 31. Pritarta Biudžeto ir finansų komiteto pateiktam pasiūlymui.
Gerbiami kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Gal galime bendru sutarimu, ar vis dėlto balsuojame, nors skirtingai balsavome? Balsuojame. Kas, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2205 su Biudžeto ir finansų komiteto pataisomis, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 60, prieš nėra, susilaikė 21. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Lydimasis – projektas Nr. XIIIP-2206. Už ir prieš, dėl motyvų nėra užsirašiusių. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, nes pataisų nėra. Kolegos, ačiū. Pritarta.
Sekretoriatas sufleruoja, kad yra Seimo Pirmininko prašymas tiek dėl pagrindinio projekto Nr. XIIIP-2205, tiek lydimojo projekto Nr. XIIIP-2206 taikyti skubą. Tokiu atveju ketvirtadienį būtų priėmimas. Galime pritarti, kolegos? Ačiū.
15.20 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-167 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3009(2) (svarstymas)
Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas Nr. XIIIP-3009(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė projektą ir jį patobulino. Būtent papildė 4 straipsnio 5 dalį 12 punktu, kad socialinių darbuotojų, psichologų, specialiųjų pedagoginę ir specialiąją pagalbą teikiančių specialistų darbo užmokesčiui mokėti, kaip buvo prieš tai numatyta, numatyti 20 % iš sutaupytų nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai skaičiuoti. Be to, yra papildyta, sukonkretinta įstatymo įsigaliojimo data ir įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data, tai yra 2018 m. gruodžio 31 d.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė. Už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos.
15.21 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2965(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2965(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Prašom, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė projektui ir prašė projektą svarstyti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta įstatymų įsigaliojimo data yra 2019 m. sausio 1 d. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Skubai yra pritarta. Dėl motyvų yra užsirašę už, prieš. Už – A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi nuo sausio 1 dienos įsigalioja mokesčių ir pensijų reformos ir atsiranda du gyventojų pajamų mokesčio tarifai, tas antras tarifas yra nustatytas be galo didelėms pajamoms, tai yra 120 VDU. Verčiant į pinigėlius tai sudarytų maždaug 9–10 tūkst. mėnesinio darbo užmokesčio. O dėl mūsų įstatymų Konstitucinis Teismas, kai nebuvo lubų, o buvo tik lubos išmokoms, pripažino, kad motinystės išmokoms negalima taikyti lubų. Kadangi dabar yra ir grindys, ir lubos, tai logiška, kad ir motinystės išlaidoms būtų taikomos tos pačios 120 VDU lubos, nors aš labai abejoju, ar… Žinant, kad iš viso Lietuvoje tokias mėnesines sumas gauna per 400 žmonių, santykinai moterys sudaro mažą grupę, vadinasi, galimai, bet gali būti tokių, kurios galėtų pasinaudoti, nors su klaustuku. Bet dėl sisteminės tvarkos, manau, ta pataisa yra būtina.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – S. Gentvilas. Jo nematau. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, ar balsuojame? Galime. Ačiū, kolegos, pritarta.
Dar kartą pakartoju: taikoma skuba, Pirmininko prašymu.
15.24 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1638(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1638(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Prašom. Dėl kategorijų, priedėlio.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas svarstė projektą. Projektui pritarta. Balsavimo rezultatai: 6 – už ir susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taip pat, kolege, Vyriausybės buvo pateikta pastaba, jūs jai nepritarėte. Suprantu, kad tai techninio pobūdžio siūlymas. Vyriausybės dar buvo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, buvo svarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2018 m. lapkričio 28 d. pateiktas nutarimas Nr. 1178, kad reikia pritarti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio 4 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui, tačiau reikia pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jo nesvarstyti dėl nurodytos priežasties – kad, atsižvelgiant į Seimo nenumatyto posėdžio 2018 m. birželio 29 d. pateiktą siūlymą, šiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris suderintas su suinteresuotomis institucijomis, bus pateiktas svarstyti. Tačiau nurodytos priežastys komiteto netenkino ir komiteto nuomonė buvo nepritarti Vyriausybės išvadai, o pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Gerbiami kolegos, diskutuoti norinčių nėra, už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Galime, kolegos. Ačiū. (Balsai salėje)
Pirmininkas taip pat prašo skubos. Galime pritarti bendru sutarimu? Ne? Balsuojame, nes yra toks Pirmininko prašymas. Kas už tai, kad būtų taikoma skuba dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1638?
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 66, prieš – 4, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-1638.
15.27 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ Nr. VIII-1021 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1052(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1052. Prašau pranešėją – Žmogaus teisių komiteto atstovą A. Navicką. Prašau, kolega.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam puikiam jo variantui. Visoms teikėjų pastaboms dėl patobulinimo pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Laisvės kovų komisijos atstovo J. Oleko nematau. Tuoj, sekundėlę, pažiūrėsime, ar galėtume perskaityti. Andriau, ačiū, nes paskui eisime pagal tavo pasiūlymus. Laisvės kovų komisija 2017 m. spalio 25 d. nagrinėjo – iš dalies pritarti nutarimo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui parengti Seimo nutarimą dėl 2019 metų paskelbimo Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos metais. Taip pat prašau A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Valstybės istorinės atminties komisija svarstė šį klausimą 2018 m. balandžio 26 d., pasiūlė pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti taip, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. liepos 1 d., kadangi sausio 1 diena jau buvo praėjusi. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu A. Navicką, nes yra pasiūlymų. Ačiū, kolega. Gerbiami kolegos, yra dėl 3 straipsnio, dėl įsigaliojimo datos. Valstybinės istorinės atminties komisijos pasiūlymas, jam komisija pritarė. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš dabar bandau čia žiūrėti šitą įstatymą. Tai yra Seimo kanceliarijos ten viskas, kam pritaria.
PIRMININKAS. Ne, ne, ne. Kolegos, yra Valstybinės istorinės atminties komisijos, jie siūlė. Gumuliauskai, prašom gal tada pristatyti savo… Jūs pritarėte iš dalies.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi mes svarstėme 2018 m. balandžio 26 d., o ten buvo sprendimas, kad reikia… Mes atkėlėme datą ir logiška, nes ta data, kuri buvo siūloma, jau buvo praėjusi.
PIRMININKAS. Aš tik tiek galiu pabrėžti, kad dabar įsigaliojimo data bus 2019 m. sausio 1 d., kolegos.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Viskas. Ačiū. Galime, kolegos, pritarti kolegų pasiūlymui?
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Visiems siūlymams buvo pritarta. Buvo ir Vyriausybės pastabos, kurioms irgi iš dalies yra pritarta. Kiek aš dabar bandau susigaudyti…
PIRMININKAS. Gerai. Iš dalies pritarė. Kolegos, pritariame?
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Iš dalies pritarta ir iš esmės čia tikrai irgi nebuvo jokių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Kolegos, gal galime bendru sutarimu? Už, prieš nematau užsirašiusių. Už yra visi, taigi… Atsisakote? Ačiū, kolega. Bendru sutarimu galime pritarti? Kolegos, irgi siūloma skuba. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos.
15.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2938(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2938. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė pateiktą projektą ir projektui pritarta. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Kviečiu Z. Streikų pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Kolega Zenonai Streikau, kolega Zenonai Streikau, pristatykite Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Mūsų komitetas kaip papildomas apsvarstė šį Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-2938 ir nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-2938 tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas – Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Gerbiamas pirmininke Stasy Jakeliūnai, prašau į tribūną pristatyti Seimo nutarimo projekto išvadas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė perkelti Vyriausiąją rinkimų komisiją iš sąrašo antrosios grupės į pirmąją, taip pat ir trečiosios grupės į antrąją siūlo perkelti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Žurnalistų etikos inspektoriaus komisiją, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir bendru sutarimu pritarė šitiems siūlymams. Įsigaliojimas – nuo 2019 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu vėl į tribūną R. Šalaševičiūtę. Prašau, gerbiama Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke, nes yra gauta Seimo narių pasiūlymų.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi keturis kartus svarstėme, aš kalbėdama apie pagrindinį svarstymą truputį ne tuos skaičius pasakiau, noriu pasitaisyti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė 2, ne bendru sutarimu, kaip sakiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dabar taip einame.
Dėl 1 straipsnio yra P. Gražulio pataisa. Nepritariate. Nėra. Pirmininke, gal pristatykite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, komitetas nepritarė P. Gražulio pataisai iš antros grupės į pirmą grupę perkelti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją. Komiteto argumentai: komitetas pritarė Vyriausybės 2018 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 išsakytai argumentacijai, kitaip sakant, pritarė Vyriausybės nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei, kuri nepritaria Seimo nario siūlymui? Galime. Ačiū, bendru sutarimu.
Yra Seimo narių E. Jovaišos, K. Smirnovo, M. Adomėno pasiūlymas. Kuris pristatote? E. Jovaišos nematau. A. Gumuliauskas yra. Taip, prašau, pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia jūsų pirmas pasiūlymas, kuris seniau buvo, dėl Genocido centro.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš pasiūliau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą iš trečios grupės perkelti į antrą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė tada buvo nepritarti, nes komitetas pritarė Vyriausybės vėl tam pačiam 2018 metų kovo… (čia pirmas pasiūlymas, paskui kitas bus) …kovo 28 dienos nutarimu Nr. 287 išsakytai argumentacijai.
PIRMININKAS. Pirmininke, bet jūs paskui pritarėte? (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tas pats pasiūlymas. Aš galvojau, kad čia eilės tvarka bus svarstomi. Tas pats pasiūlymas buvo svarstomas šiandien.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taip, šiandien buvo svarstomas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Profesoriaus A. Gumuliausko. Šiandien komitetas pritarė bendru sutarimu.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ne. Už buvo 6.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Už buvo 6, susilaikė 1, pasitaisau. O esmė – argumentas buvo tas, kad šitas projektas, kurį mes svarstėme dar anksčiau, buvo rengtas 2015 metais ir buvo keturios grupės. Šiuo metu, pasikeitus Valstybės tarnybos įstatymui ir likus trims grupėms, ir atsidūrė Genocido ir rezistencijos centras trečioje. Profesorius mums įrodė savo argumentais, kad tikslinga būtų šitą centrą perkelti į antrą grupę, todėl šiandien priimtas kitoks sprendimas.
PIRMININKAS. Tiesiog, kolegos, noriu informuoti, kad komitetas pritarė. Tokiu atveju galime bendru sutarimu pritarti šios dienos komiteto sprendimui. (Balsai salėje) Šitam mes nepritarėme, o paskui yra pritarimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip.
PIRMININKAS. Taip, kolegos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš ir maniau, kad mes čia žiūrėsime eilės tvarka. Šitam buvo nepritarta ir reikia nepritarti pirmam.
PIRMININKAS. Aš tik dar, kolegos, formuluoju, kad iš esmės pritariame komiteto sprendimui Genocido centrą perkelti į antrą grupę. Tinka? (Balsai salėje) Taip, teisingai. Gerbiamas Algirdai, teisingai, tiesiog vienas yra, praėjo pora metų, kitas registruotas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, tai aš tą patį sakiau.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, kitas yra pasiūlymas. R. Paliuko jau nėra. Seimo narių A. Zeltinio, Š. Biručio, A. Dumčiaus, V. Juozapaičio. Kolegos, prašau pristatyti. Čia yra Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Žurnalistų etikos inspektoriaus taryba. Gerbiamasis Juozapaiti, galite pristatyti? Čia yra ganėtinai senas, 2016 metų jūsų pasiūlymas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gal A. Dumčiaus paprašykime geriau.
PIRMININKAS. Aš įsivaizduoju, kad, kolegos, atsiimate. Buvo ir R. Baškienės, ir N. Puteikio. Aš jūsų, kolegos, vis tiek turiu atsiklausti. P. Urbšys. Komitetas neprieštarauja?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mes, komitetas, nepritariame. Taip.
PIRMININKAS. Pirmininke, pristatykite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia buvo pritarta iš dalies, beje, nes buvo prašoma perkelti į antrą grupę. Mes pritarėme, kad būtų perkelta į antrą grupę Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. O Valstybinės kultūros paveldo komisijos perkėlimui į antrą grupę komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prašom, autoriau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik atkreipiu dėmesį, kad čia buvo praeitos kadencijos Švietimo ir mokslo komiteto bendra pozicija, tai nebuvo mano vieno pozicija.
PIRMININKAS. Ar sutinkate su komiteto nuomone, ar reikalaujate balsuoti?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta jau dabar Seimo narių V. Juozapaičio, R. Baškienės, N. Puteikio, P. Urbšio pasiūlymui, balsuoja už. Kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja… Atsiprašau, priešingai. (Taip, bet jūs pritarėte iš dalies.) Dar kartą sakau, jeigu pritariate kolegų Seimo narių V. Juozapaičio, R. Baškienės, N. Puteikio, P. Urbšio pasiūlymui, jie siūlo į antrą kategoriją perkleti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą… Komitetas pritarė iš dalies. Komitetas į antrą kategoriją perkėlė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, o Valstybinę kultūros paveldo komisiją paliko trečioje. Tokiu atveju, kas už tai, kad būtų pritarta kolegos Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Prieš. Aš čia pati su savimi pakalbėjau. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, būna taip. Būna.
Kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 25, prieš – 21, susilaikė 46. Lieka komiteto pozicija – iš dalies.
Kitas Biudžeto ir finansų komiteto šių metų gegužės 9 dienos pasiūlymas. Nepritarė komitetui. Gerbiamas Stasy Jakeliūnai, ar pritarėte komiteto nuomonei, ar norite pristatyti? Atsiprašau, komiteto.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Palieku jums pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė Vyriausiosios rinkimų komisijos perkėlimui iš sąrašo antros grupės į pirmą sąrašo grupę.
PIRMININKAS. Kolega, ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje: „Jau balsavome!“) Už kiekvieną atskirai, nes skirtingi komitetai. Gerbiamasis Algi, taip yra. (Balsai salėje) Už VRK, taip, mes balsavome. Jis jau nenori. Dabar yra kitas Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Prašom, kolega. Jūs siūlote į antrą grupės sąrašą perkelti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Prieš tai buvusiais balsavimais mes faktiškai ir išsprendėme.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip, bet dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos aš prašau balsuoti, nes, aš manau, tai yra ypač svarbi institucija, tik nežinau, kokia Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicija. Jeigu jie nepritarė, aš manau, šita institucija turėtų būti pirmoje grupėje.
PIRMININKAS. Kolega, kadangi per pirmą balsavimą buvo P. Gražulio pasiūlymas, ir Seimas apsisprendė nepritarti, tokiu atveju yra nepritarta. Ar tinka jums šiuo atveju pritarimas iš dalies? Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, mes svarstome pataisas, kurios buvo dėl seno įstatymo, dabar nėra keturių grupių. Nesvarstykime pataisų, kurios yra dėl įstatymo, kurio nėra. Dabar liko trys grupės, ir svarstykime tik paskutines. O dėl tų iš karto pritarkite komiteto nuomonei, ir bus paprasčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamas Algi, tikrai būtų gerai, jeigu mes žinotume. Mes turime suvestinę, mes žiūrime, kokie yra pasiūlymai pagal Statutą, ir einame. Kolega, aš su jumis sutinku. Pritarta iš dalies. Yra V. Simuliko… nepritarta. Kolega… Nematau, ką tik buvo. Nemačiau. Komitetas nepritarė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ne, nepritarė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarė Vyriausiosios tarnybinės etikos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybas iš trečio sąrašo grupės perkelti į antrą. Nepritarė likusioms, kurios buvo siūlytos, tai – Lietuvos gyventojų genocido centrui ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai.
PIRMININKAS. Gerbiama komiteto pirmininke, yra V. Simuliko. Jūs nepainiokite. V. Simuliko yra. Komitetas – nepritarti. Kolega V. Simulikas iš antros grupės taip pat siūlė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą perkelti į pirmą grupę. Komitetas nepritarė. Ir iš esmės mes prieš tai buvusiuose pasiūlymuose jau kaip ir balsavome. Galime bendru sutarimu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė, kodėl nepritarė, pirmininke, tai būtent pasiūlyme pateiktos institucijos neatitinka kriterijų, būtinų patekti į pirmąją įstaigų grupę.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolegos, viskas gerai.
Kitas pasiūlymas yra gerbiamos R. Šalaševičiūtės ir R. J. Dagio. Komitetas pritarė. Kolegos, norite pristatyti ar galime bendru sutarimu?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia tik techninis pakeitimas, nes yra keturios, ne keturios, o trys grupės.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamoji, čia yra dėl savivaldybių tarybų ir gyventojų skaičiaus nustatymo. (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Neliko ketvirtos, techninis.
PIRMININKAS. Taip, panaikinama yra ketvirta grupė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamas Algi, aš turiu, kaip yra, nieko nepadarysi. Pas mus taip yra. Nesutvarkyta, bet paskui asmeniškai pasakysiu.
Yra gautas Seimo nario A. Gumuliausko pasiūlymas. Komitetas pritarė. Svarstėme, atsiprašau, pritarėme pirmoje. Ačiū, gerbiama pirmininke.
Už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Už visi yra užsirašę. Gal galime bendru sutarimu? Galime, kolegos. Ačiū, bendru sutarimu yra pritarta.
15.47 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2559(2) (svarstymo tęsinys)
Mieli kolegos, grįžtame į rytinę darbotvarkę, praėjo skirta pusvalandžio pertrauka dėl Referendumo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2559. Prašom kolegę A. Norkienę pristatyti.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gruodžio 5 dieną komitetas svarstė Referendumo įstatymo pakeitimo įstatymą. Už balsavo 7, prieš nebuvo, susilaikė 3 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kviečiu per šoninį mikrofoną R. Šalaševičiūtę. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, ten buvo prašoma skubos tvarka, nes tas nutarimas įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Aš žiūriu, kad jūs jau perėjote prie kito klausimo.
PIRMININKAS. Pagal mūsų Statutą nutarimai svarstomi skubos tvarka ir niekada skuba jiems netaikoma. Skuba taip ar taip yra numatyta.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Protokole įrašyta.
PIRMININKAS. Deja, matyt, kažkas supainiojo, nes nutarimams taip ar taip yra taikoma.
Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. V. Kravčionok. Nematau. Pirmininkė G. Burokienė. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas spalio 18 dieną svarstė Referendumo įstatymą. Sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į: Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė; Seimo nario P. Urbšio ir Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė; Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Diskutuoti užsirašė… Ačiū, paskui. Diskusija. P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucija mums visiems įsakmiai primena, kad Lietuvos valstybę kuria tauta, suverenitetas priklauso tautai. Ir aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus. Taigi mes dabar svarstome Referendumo įstatymą, kuris yra susijęs su aukščiausia suverenia tautos galia. Mes čia esame būtent demokratiškai išrinkti tautos atstovai. Bet, kaip rodo gyvenimas, kartais tarp tų dviejų galių atsiranda tam tikros įtampos, nes tie, kurie gauna per tautą valdžios galias, vienaip ar kitaip stengiasi suverenias tautos galias paversti tam tikru manipuliacijos objektu. Akivaizdus pavyzdys, kaip buvo atsitikę su Lietuvos Respublikos privalomuoju referendumu dėl narytės į Europos Sąjungą. Būtent tada buvo padarytos Referendumo įstatymo pataisos, kurios leido atsisakyti dalies suverenių galių valstybei, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė Lietuvos Respublikos piliečių, bet ne mažiau kaip vienas trečdalis. Ir tas referendumas, kuris istorijoje pažymėtas alaus bambaliais ir skalbimo milteliais, iš tikro, man atrodo, diskreditavo pačią konstitucinę nuostatą, kad valstybę kuria tauta ir kad jos atstovai gerbia tą tautos galią ir stengiasi kelti pilietinį sąmoningumą, o ne atvirkščiai, kaip buvo parodyta Europos Sąjungos, pažeminti iki tam tikro socialinio reflekso.
Dabar tie, kurie tapo politine dauguma, bandė eiti panašiu keliu, norėdami inicijuoti dvigubos pilietybės referendumą, jam irgi bandė pritaikyti tą žemutinę ribą. Bet tada dauguma Seimo narių šioje salėje nusprendė, kad negalima to daryti. Labai daug buvo prikalbėta apie konstitucinę apsaugą, apie konstitucijos vientisumą. Šiandien Referendumo įstatyme ta nuostata, kuri leidžia valstybei atsisakyti dalį suverenių galių, kai ji dalyvauja tarptautinėse organizacijose ir tampa pavaldi tarptautinių institucijų jurisdikcijai, šitas dalykas politinės daugumos nėra liečiamas. Bet tada kyla klausimas, kaip yra su politine savigarba, jeigu jums šioje salėje buvo parodyta tam tikra politinė vieta, kur jūs negalite kėsintis į konstitucinę apsaugą, jūs negalite pažeisti esminių pagrindų. Bet kas man gali pasakyti, ar nėra pagrindas būtent valstybės suverenios galios, ar neturi būti referendume ta nuostata pataisyta ir tą turi inicijuoti kaip tik tie, kurie turi dabar tas valdžios galias?
Aš bijau, kad šį kartą tas dalykas ir vėl nebus padarytas, nes, ko gero, bendra nuostata, kuri liko nuo ankstesnių buvusių valdžių, kad tautos valia yra tik Konstitucijoje, o atstovai geriau žino, kaip tautai reikia gyventi, ir todėl jie turi išsaugoti svertus manipuliuoti tautos valia, ko gero, liks šioje salėje iki tos kadencijos pabaigos.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Tumėnas irgi užsirašė diskutuoti. Kolega, norite? Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau pratęsti pasisakymą kolegos P. Urbšio, kuris daug kalbėjo apie tautos galias. Pastaruoju metu, manyčiau, per daug yra spekuliuojama referendumo tema, ypač pilietybės išsaugojimo kontekste. Be to, aš manau, kad per daug mes pradėjome kalbėti, diskutuoti apie tai, kad referendumas yra kažkokia nepasiekiama neliečiamybė, nenorime matyti, kad keičiasi gyvenimas, keičiasi gyventojų sudėtis, keičiasi statistika, ir šiame kontekste, matyt, irgi reikėtų kalbėti kiek kitaip. Referendumas yra tiesiog valstybės pasitarimas su savo piliečiais, su savo gyventojais. Referendumą aš, pavyzdžiui, vertinu pirmiausia kaip pilietinės visuomenės bendruomeniškumo išraišką, kaip valstybės institucijų diskursą su gyventojais. Yra valstybių (galėčiau daug pavyzdžių pateikti), kuriose referendumai vyksta ypač dažnai. Pavyzdžiui, Šveicarijoje beveik kas mėnesį vyksta koks nors referendumas ir referendumuose nebūtinai aptariami kokie egzistenciniai tautos pasirinkimo keliai, pavyzdžiui, kaip Lietuvoje buvo dėl stojimo į Europos Sąjungą ar atominės elektrinės uždarymo ar neuždarymo referendumas. Sprendžiamos tiesiog valstybės gyvenimo įvairios problemos.
Į šį įstatymo projektą reikėtų žiūrėti visų pirma, manyčiau, kaip į tvarkos įstatymą, kaip į tvarkos pagerinimo įstatymą, nes įvairūs rinkimai, kurie buvo Seimo rinkimai… Pavyzdžiui, praeituose rinkimuose 2016 metais užsienyje dalyvavo, buvo užsiregistravę dalyvauti 19 tūkst. lietuvaičių, išvykusių šiuo metu iš Lietuvos. Tačiau statistika parodė, kad iš viso dalyvavo tik 16 tūkst. Kai pradėjome aiškintis, kur jie dingo, tie 3 tūkst. tiesiog pakibo ore, o pakibo ore, nes trūko rinkimų organizavimo tvarkos. Pasirodo, vieni gavo biuletenius jau tik po rinkimų, kitų biuleteniai pasiklydo kažkur pašte.
Vadinasi, yra daugybė nesutarimų ir nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei URMʼo atstovai Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos Respublikos Seimo komisijos darbo metu negalėjo tiksliai atsakyti, kokios yra priežastys. Visi kaltino, kad trūksta vietų, kur piliečiai gali išsakyti nuomonę, kad trūksta darbuotojų, kad per trumpai dirbama įvairiose konsulinėse tarnybose ir panašiai.
Vadinasi, šiuo projektu ir siekiama tik patikslinti įstatymo sąvokas, nuostatas, procedūras, kaip galima agituoti, kada galima agituoti, koks darbo užmokestis, kaip bus apmokama komisijos nariams, kiek tų vietų pagausės, ypač dalyvaujant užsienyje. Manyčiau, kad šitas įstatymas prisidės, kad būtų daug geresnė sinergija tarp Vyriausiosios rinkimų komisijos ir URMʼo. Kviečiu šitam įstatymo projektui bendru sutarimu pritarti, nes juo nesikėsinama į konstitucines pataisas, jame neiškraipomos jokios tautos galios. Tai daugiau tvarkos įstatymas. Kviečiu jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu A. Norkienę į tribūną. Kolege Aušra, prašyčiau. Atsiprašau, Aušrinė. Kolegos, 6 straipsnis. Yra gautas P. Urbšio pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašau, kolega Povilai Urbšy, pristatyti savo siūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Šio siūlymo esmė yra ta, kad jeigu yra piliečių iniciatyva inicijuoti neprivalomą referendumą, kad nebūtų taikoma 300 tūkst. kvota dėl parašų, kad būtų galima surinkti 150 tūkst. Taip Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų inicijuoti neprivalomą referendumą, nes privalomo referendumo poveikis mūsų valstybės raidai yra vienas, o patariamojo yra kitas. Patariamaisiais referendumais mes vienaip ar kitaip skatintume pilietinį mūsų žmonių aktyvumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė. Prašau, komiteto atstovė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė, nes siūlymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Už – P. Gražulis. Prašau. Kolega P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ir kas čia pasakė, kad prieštarauja Konstitucijai? O dvejopi standartai neprieštarauja Konstitucijai? O tai, kad devyni teisėjai gali pakeisti Konstituciją, ar neprieštarauja Konstitucijai? Aš manau, kad tikrai logiškas siūlymas ir mano buvo užregistruota įstatymo pataisa, kad užtektų 100 tūkst. Kodėl mes bijome tautos, jūs man pasakykite. Atsakykite į vieną klausimą: kodėl mes mieli ir malonūs tautai tik prieš rinkimus, o kai jau išrenka, mes nusigręžiame nuo tautos ir tauta tampa valstybės priešu? Kas čia yra? Ar yra dar nors vienoje pasaulio valstybėje, kad bijotų šitaip tautos ir visą tautą laikytų mūsų priešais? Aš manau, kad tikrai reikia pritarti šiai pono P. Urbšio pataisai. 300 tūkst. su paso numeriais, kai žmonės nesinešioja pasų, dokumentų, reikia vaikščioti po butus, tai yra beveik nesąmonė surinkti, absurdas. Todėl neuždėkite tokių antstatų žmonėms, kurių negalima peržengti.
PIRMININKAS. Prieš – K. Masiulis. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kažkada ir man atrodė, kad referendumas yra nuostabi priemonė, o Šveicarija yra nuostabiausia valstybė ir reikėtų sekti jos referendumų patirtimi. Tačiau ne vieną kartą esu buvęs Šveicarijoje ir su kolegomis šveicarais padiskutavęs, tai jie labai direktyviai sakė: tik nesekite mūsų pavyzdžiu, tik nesekite. Ar jūs žinote, kad Šveicarija, kadangi ten tikrai viskas referendumu sprendžiama, moterims balsavimo teisę suteikė galutinai, paskutinis kantonas, tik 1979 metais ar net tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt kelintais? Atrodo, 1979 metais. Ar jūs žinote, kad Šveicarijoje daugelis dalykų nekaip veikia būtent dėl to, kad referendumu tenai?.. Ar jūs žinote, kad Vokietijoje referendumai yra uždrausti, nes A. Hitleris atėjo į valdžią ir stiprino savo galias, ir neribotas galias įgavo būtent referendumais? (Balsai salėje) Ir Vokietija po tos baisios patirties atsisakė, tai nesuabsoliutinkite šios galios.
Vokiečiai padarė priešingą išvadą, kad reikia labai daug pinigų skirti žmonių politiniam raštingumui ir švietimui, mes, deja, to nedarome. Mes galvojame, kad tauta yra labai protinga ir jinai padarys teisingus sprendimus. Deja, tauta suklysta, o paskui kaltina dėl savo klaidų, net ir po rinkimų kaltina ką tik nori, bet tik ne save. Aš nesiūlau plėsti ir ką nors keisti, jeigu galime nekeisti, tai ir nekeiskime. Nieko čia kaitalioti nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta pono P. Urbšio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Dar kartą, kolegos. P. Urbšio pasiūlymas yra iki 150 tūkst., komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). Repliką trumpą.
PIRMININKAS. Petrai, dar ne, dar balsavimas.
Taip, kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 11, prieš – 29, susilaikė 51. Pasiūlymui nepritarta.
P. Gražulis – per centrinį mikrofoną. Prašau, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu replikuoti K. Masiuliui. Tik nesekime Šveicarijos pavyzdžiu, neduok Dieve, gyvensime kaip šveicarai.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, kitas mūsų pasiūlymas. Dėl 8 straipsnio taip pat yra P. Urbšio pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Prašau, kolega Povilai Urbšy, pristatyti.
P. URBŠYS (MSNG). Čia būtent tas pasiūlymas, kurį pristačiau ir pateikiau svarstymo metu iš Seimo tribūnos. Esmė yra tokia, kad 2003 m. vasario 25 d. atsirado nuostata, kad jeigu yra privalomas referendumas, susijęs su Lietuvos Respublikos dalyvavimu tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jurisdikcijai, galima taikyti ir žemiausią ribą, tai yra iki 1/3 piliečių. Ką tai reiškia į paprastą žmonių kalbą išvertus? Tai reiškia, kad mes galime leisti 1/3 Lietuvos Respublikos piliečių deleguoti dalį suverenios valstybės galių kitai organizacijai.
Šiaip ar taip, sutikite, kad tai pažeidžia ne ką kita, bet būtent suvereno galias, pačios valstybės ir pačių piliečių. Aš suprantu, kad į Europos Sąjungą stojimas buvo labai aktualus geopolitiškai, ir tai politinei jėgai, kuri nenorėjo kelti pilietinio sąmoningumo, bet norėjo manipuliuoti piliečių valia, kuri, kaip minėjau, viliojo prie urnų ar bambaliais, ar skalbimo milteliais, ta nuostata tiko. Dabartinė nauja politinė dauguma, aš manau, šiaip ar taip, turi kitokį požiūrį, ypač kai jiems pademonstravo, kad negalima nustatyti jokių ribų. Jeigu mes sprendžiame klausimus, susijusius su valstybės suverenumu, tai aš tikiuosi, kad politinė dauguma saugodama savo politinę savigarbą parems mano siūlymą ir balsuos už jį.
PIRMININKAS. Kolega Kęstuti, ar jūs dabar, ar po balsavimo? Po balsavimo. Gerai, kolegos, motyvai už – P. Gražulis. Prašom, kolega.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Atsiprašau, komitetas.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nemano, kad reikėtų griežtinti reikalavimą dėl balsų skaičiaus referendumo sprendimui priimti.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad tikrai neturėtų būti jokių išimčių, jokių dvejopų standartų. Turi būti vienodos sąlygos referendumui. Manyčiau, kad, kaip ir Seimo rinkimuose, ir kituose rinkimuose turėtų būti tokios pačios sąlygos. Kiek žmonių atėjo, niekas nedraudžia žmonėms dalyvauti. Jeigu jie neis, neateina ir neišsako savo politinės valios, tai jau piliečio valia, jo apsisprendimas. O aktyvių piliečių, kurie dalyvauja, užtektų to paties skaičiaus. Dabar ypač prieš tuos dvejopus standartus, kurie yra numatyti įstatyme, jų neturėtų būti, todėl aš remiu P. Urbšio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš kartu atsakysiu ir Petrui. Principas yra toks – konstitucinės svarbos įstatymų geriausia nekaitalioti. Aš nesuprantu to azarto keitinėti tokius svarbius įstatymus, ypač su tokia pusės kadencijos patirtimi, kokia yra valdančiosios daugumos žmonių. Ar iš tikro tos jūsų kompetencijos yra tokios galingos, kad reikia kišti rankas prie Konstitucijos.
Dabar Petrui taip pat norėčiau pasakyti ir visiems kitiems – negalima taip tiesiogiai taikyti pavyzdžių, palyginimų su kitomis valstybėmis. Šveicarija turi referendumų patirtį, bet 400 metų yra ta referendumų patirtis. Be abejo, po truputį formuojasi tokia tradicija tautoje, bet ji yra labai konservatyvi ir daug kur kritikuotina, palyginti su šiuolaikine demokratijos samprata. O kitos valstybės turi kitokią patirtį. Kaip sakiau, Vokietija visai kitaip vertina referendumų galimybę ir akcentuoja ne referendumo, o tautos švietimo būtinybę. Tai gal mes geriau svarstytume, kaip sudaryti sąlygas, kad Seimo nariai galėtų lavintis. Net ir tokie kaip P. Gražulis, nors aš manau, kad P. Gražulis galėtų pasiimti veidrodį ir pamatytų, ką tauta išrenka.
PIRMININKAS. Kolegos, labai prašyčiau be asmeniškumų ir be pavardžių. Būčiau dėkingas. Vis tiek turime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta P. Urbšio pateiktam pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Kolegos, balsavo 89 Seimo nariai: už – 9, prieš – 21, susilaikė 59. Nepritarė.
Per šoninį mikrofoną – P. Urbšys, replika. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, aš norėčiau priminti, kodėl jūs tapote dauguma? Jūs tapote dauguma dėl to, kad pasakėte, kad iki tol politinės jėgos, kurios buvo Seime, prarado savo politinę tapatybę. Aš norėčiau, kad jūs kiekvienas užduotumėte klausimą, praėjus dvejiems metams buvimo Seime, kokia yra jūsų politinė tapatybė? Jeigu jūs kalbate apie žmonių atstovavimą, tai šiuo atveju Referendumo įstatymas yra būtent tas, kuris tą dalyką įtvirtina. Bet jūs dar kartą, norėdami įsiteikti vienai ir kitai grupei, bandėte sušokti kadrilį su dviguba pilietybe. Neišėjo. Man įdomiausia, kad ta politinė jėga, kuri pamatė, kad ją galėjo pastatyti į vietą tie senbuviai, kurie vienaip ar kitaip visada valdė tą valstybę, bet jūs, nauja politinė jėga, turėjote galimybę dabar pademonstruoti…
PIRMININKAS. Kolega, čia dėl viso įstatymo projekto motyvai.
P. URBŠYS (MSNG). …kad neleisite jus laikyti antrarūšiais ir kad jūs turite elementarią politinę savigarbą ir…
PIRMININKAS. Povilai, tikrai laikas. Žinokite, jūs kalbate dėl viso įstatymo projekto. Na…
P. URBŠYS (MSNG). Gerai, aš norėčiau baigti. Aš vis dėlto dar kartą linkėčiau jums Kalėdų vakare, kai pakilsite nuo stalo, sėsite į minkštą krėslą, pagalvoti, kas jūs esate Lietuvai.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. K. Masiulis, man rodė. Labai trumpai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš trumpai. Aš apginsiu valstiečius. Jie yra įsipareigoję atstovauti rinkėjams, o referendumas yra tiesioginės demokratijos instrumentas, o ne atstovavimo.
PIRMININKAS. Ačiū, teisingai. Kitas pasiūlymas P. Urbšio, šeštas puslapis, dėl 12 straipsnio. Taip pat komitetas nepritarė. P. Urbšys. Prašom. (Balsai salėje) A. Baurai. Atsiprašome A. Bauros, bus kitas… Aš tik tiek, kolegos, galiu pasakyti, mes pirmam pasiūlymui nepritarėme, jis yra analogiškas (…) kitam straipsniui. Tai gal net nereikia balsuoti? Galime bendru sutarimu, kolegos? Ačiū, kolegos.
Kitas pasiūlymas yra kolegos A. Bauros. Komitetas jam pritarė iš dalies. Kolega, ar prašysite balsuoti, ar pritariate komiteto iš dalies?..
A. BAURA (LVŽSF). Ne, tikrai neprašysiu, dėkoju ir pritariu tam, ką komitetas nutarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies bendru sutarimu? Kolegos! Ačiū.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Gerbiama Goda Burokiene, prašote balsuoti ar tenkina jus komiteto sprendimas? Linksi galvą, suprantu, kad taip. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pozicijai? Ačiū, kolegos.
Dabar toliau. Sekundėlę. 31 puslapis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas irgi pritarė iš dalies. Gerbiama pirmininke, ar prašysite balsuoti, ar sutinkate su pagrindinio komiteto pozicija? Sutinka, kaip matau. Galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pozicijai pritarti iš dalies? Galima, kolegos. Ačiū, gerbiama pranešėja. Pasiūlymų daugiau nematau bent jau aš.
Dėl viso motyvai už, prieš. Už – A. Vinkus. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Iš vietos, taip? Gerbiami kolegos, čia išklausęs visas nuomones aš drįsiu pasakyti pagal savo sąžinę ir didžiai gerbdamas politinę savigarbą. Kaip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos kol kas pirmininkas ir pasirengimo referendumui darbo grupės narys noriu pabrėžti, kad mūsų darbo grupė sutelktai dirbo, siekdama sudaryti sąlygas referendumui dėl pilietybės išsaugojimo įvykti.
Ši nauja Referendumo įstatymo redakcija kaip tik ir išsprendžia referendumo organizavimo problemas, sudaro sąlygas įsteigti daugiau balsavimo vietų užsienyje gyvenantiems lietuviams, pailgina balsavimo laiką, o tai leidžia užsienio lietuviams, neatsižvelgiant į pasitaikančius užsienio valstybių pašto darbo ir kitokio pobūdžio trukdžius, išreikšti savo pilietinę poziciją. Manau, kad kiekvienam lietuviui yra labai svarbus paties referendumo tikslas ir teigiamas rezultatas. Privalome išsaugoti mūsų brolių ir seserų pilietybę ir ryšius su tėvyne Lietuva. O mums, Seimo nariams, labai svarbu išgirsti tikrą ir nuoširdų tautos balsą, todėl siūlau palaikyti ir balsuosiu už šio įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš – S. Šedbaras. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, referendumo instrumentas yra labai atsakingas instrumentas, tai rodo ir Europos istorija, tai rodo ir rytinių kaimynių istorija. Dėl ko skeptiškai vertinu šį projektą? Trys priežastys. (Triukšmas salėje) Paklausykite, kolegos!
2012 metais mes priėmėme labai svarbų įstatymą – Konstitucinio įstatymo sąrašo konstitucinį įstatymą. Jame yra įrašytas Referendumo įstatymas. Aš suprantu, kad reikia arba galima padaryti tam tikras reikalingas pataisas, bet jeigu jau mes rašome visą naują įstatymą, gal galime susitarti su įvairiomis politinėmis partijomis ir parengti konstitucinį įstatymą, nes tai įpareigoja aukštesnės galios įstatymas, parengti tokį konstitucinį įstatymą, jeigu mes dabar teikiame kaip paprastą. Aš manau, kad tai yra prieštaravimas Konstituciniam įstatymui.
Atras dalykas yra tas, kad mes jau pradėjome procesą – daugybinės pilietybės referendumo procesą, ir dabar vidury perkėlos keisti arklius turbūt nėra protinga. Tai šituo aspektu mes taip pat esame neteisūs.
Ir trečias dalykas. Yra byla Konstituciniame Teisme ir aš neabejoju, kad Konstitucinis Teismas sukurs tam tikrų naujų koncepcijų, tam tikrų išaiškinimų. Tai kodėl nebuvo galima protingai, neskubant šitą projektą parengti, kaip minėjau, kaip konstitucinį, pasiremti gerąja Konstitucinio Teismo ir kitų šalių praktika ir, nesivelt jau į prasidėjusį referendumo organizavimo procesą, tai padaryti solidžiai, protingai ir tikrai protingai atliekant darbą. Todėl mes skeptiškai vertiname ir tikrai susilaikysime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2559, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Prašom, kolegos, balsuoti.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 50, prieš – 5, susilaikė 35. Po svarstymo projektui pritarta.
Seimo Pirmininkas taip pat prašo taikyti skubą. Galime bendru sutarimu dėl skubos? (Balsai salėje: „Ne!“) Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta skubai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 48, prieš – 19, susilaikė 19. Skubai pritarta.
Per centrinį mikrofoną – P. Gražulis. Parašom, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad labai džiaugiasi tauta ir ponu K. Masiuliu, ir konservatoriais, kurie nuvarė tautą, daugiau kaip milijoną tautos išvarė iš Lietuvos. Kad jis labai išsilavinęs, aš jam paskaitysiu Konstitucijos 1 straipsnį. „Lietuvos valstybę kuria tauta, suverenitetas priklauso tautai.“ Kur jūs jį matote? Jūs referendumo neleidžiate organizuoti. Kodėl jūs bijote tautos, pone Masiuli, pasakyk, kodėl konservatoriai bijo tautos? Kad tauta jums yra valstybės priešas, ne tik rusai, bet ir tauta – dar didesnis mūsų valstybės priešas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, ačiū.
16.18 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2109(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2911(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Nr. XIIIP-2109 ir lydimasis Nr. XIIIP-2911. Kviečiu K. Starkevičių. Prašom, kolega, pristatyti išvadas. Gal, kolega, abiejų iš karto pristatykite. Gerai, kolega, abudu, taip? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų lapkričio 7 dieną nusprendė pritarti komiteto patobulintam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Taip pat Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų gruodžio 6 dieną svarstė Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir taip pat pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos diskutuoti neužsirašė. Už, prieš. K. Mažeika – už. Atsisako, kaip matau. Kolegos, po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti ar balsuojame? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, kolegos. Pritarta abiem įstatymų projektams. Taip? Taip.
16.20 val.
Tręšiamųjų produktų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2426(2) (svarstymas)
Kitas… Skubos nebuvo, ne, negirdėta. Ne, nėra. Kitas įstatymo projektas – Tręšiamųjų produktų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2426. Pagrindinis komitetas. K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Šį įstatymą Kaimo reikalų komitetas nusprendė sujungti, nes buvo dviejų Seimo narių parengtas įstatymo projektas ir taip pat Ūkio ministerijos pateikiama ir tiekiama rinkai… Tręšiamųjų produktų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2426 ir Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektą Nr. XIIIP-1993. Komitetas, atsižvelgęs ir įvertinęs visas gautas pastabas ir pasiūlymus, nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė, ir teikia Seimui svarstyti komiteto patobulintą Tręšiamųjų produktų įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Aš tik noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų komitetas ilgai svarstė. Buvo net trys klausymai. Todėl šie įstatymai sujungti. Aš galiu pasakyti, kad dalis iš Ūkio ministerijos… buvo teiktas projektas, kai kurios dalys buvo visiškai išbrauktos, tačiau šiandien yra, su Ūkio ministerija tai visiškai suderinta, jie sutiko. Administracinė našta iš tikrųjų, kaip Ūkio ministerijos projekte buvo pasiūlyta, daugiau uždėta šių produktų naudotojams. Dabartiniu metu yra rastas tam tikras balansas. Aišku, Vyriausybė turės atlikti tam tikrus darbus po šio įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Kolega, kaip suprantu, diskusijoje nebedalyvausite? Argumentus išsakėte. (Balsas salėje) Supratau. Matyt, nereikės. Kolega P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gal kai kuriems Seimo nariams gali kilti klausimas, ko čia P. Urbšys dabar eina kalbėti apie trąšas. Jeigu prisiminsite, tai diskusijos dėl trąšų, tiekiamų Lietuvos rinkai, vyko labai karštos, buvo keliama daug klausimų. Tuo labiau kad vieno iš politinių lyderių verslas yra susijęs su trąšomis. Tikrai prisipažinsiu, kai dar rinkimų kampanijoje kilo abejonių, ar tikrai dėl tų trąšų yra viskas gerai, tai mane R. Karbauskis pats asmeniškai tikino, kad tikrai taip. Tuo labiau kad nebuvo nė vienos bylos ar kažkokio kito dokumento, fiksuojančio, kad būtų kitaip. Bet kai visuomenėje buvo iškelti klausimai, kad būtų galima į juos atsakyti, paaiškėjo, kad komisijos čia, Seime, negalima sudaryti, ir tai padarė būtent dauguma, kuriai įtaką darė asmeniškai R. Karbauskis, o jo dalis verslo yra susijusi su trąšomis. Šita aplinkybė privertė suklusti. Ir kai aš pradėjau gilintis į trąšų įstatyminį reglamentavimą, teko tikrai nustebti, nors esu gyvenime daug ko matęs, ypač įvairių korupcinių išraiškų, nes nedaug rasime Seimo darbo praktikoje, kad priimtas įstatymas po kiek laiko būtų visiškai panaikintas. Taip atsitiko su Tiekiamų rinkai trąšų įstatymu. Man sunku įsivaizduoti iš įspūdžio, kad būtent su tuo panaikinimu buvo susijusi verslo interesų grupių įtaka Seimui, kuris buvo suinteresuotas vis dėlto įvežti trąšas iš trečiųjų valstybių faktiškai be jokios kontrolės. Dabar tikrai reikia sveikinti, kad atsirado Tręšiamųjų produktų įstatymas, jisai bandys reglamentuoti tą rinką, bet man, atvirai pasakius, kyla klausimų, gal po to tie, kurie labiau įsigilinę į tą sritį, galės paaiškinti. Ankstesniame įstatyme, Teikiamų rinkai trąšų įstatyme, kuris buvo priimtas 2012 m. birželio 29 d. ir po metų panaikintas, buvo sąvokos „trąšos“ ir „tręšiamieji produktai“. Tie du dalykai buvo aiškiai atskirti. „Trąšos – medžiagos, aprūpinančios augalus maisto medžiagomis. Skiriamos mineralinės, organinės, organinės-mineralinės, bakterinės trąšos, trąšų mišiniai. Į šią sąvoką nepatenka trąšos, paženklintos žymeniu „EB trąšos“. Ir tame 2012 metų įstatyme buvo apibrėžtas tręšiamasis produktas. Trumpai tariant, tai buvo tręšiamasis šalutinis produktas.
Dabartiniame įstatyme yra fiksuoti tik tręšiamieji produktai. Man kyla klausimas, ar pati sąvoka nesusiaurina kontrolės objekto, nes ankstesniame įstatyme yra fiksuotos dvi sąvokos – „trąšos“ ir „tręšiamieji produktai“. Jeigu mes kalbame apie „trąšas“, tai būtent yra tie mišiniai, kurie įvežami iš trečiųjų valstybių ir kurie iki šiol faktiškai buvo nekontroliuojami. Dabar mes priimame Tręšiamųjų produktų įstatymą ir, man atvirai pasakius, kyla klausimas, ar mes iš tikrųjų tuo įstatymu pasieksime, kad būtų ir kontroliuojamas trąšų įvežimas? Ir dar norėčiau pasakyti, kad ankstesniame įstatyme buvo aiškiai apibrėžta institucija, kuri įstatymu yra įpareigojama vykdyti šito įstatymo vykdymo kontrolę. Dabartiniame įstatymo projekte tai apibrėžta aptakiai. Tas aptakumas irgi, man atrodo, sudaro tam tikrą spragą, kuria būtų galima ateityje naudotis, sakykime, ne valstybės labui.
PIRMININKAS. Dar vis tiek turiu atsiklausti K. Starkevičiaus. Ar norite diskutuoti? (Balsai salėje) Kaip norite, kolega, galime taupyti laiką, bet prašau. Kadangi komitete mes tikrai daug nagrinėjome, tai aš manau, kad kolegos turėtų žinoti, kaip keitėsi pats projektas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, kolega P. Urbšys iš tikrųjų iškėlė tam tikrus nuogąstavimus, bet yra įstatyme aiškiai nustatyta, kad Vyriausybė turės nustatyti tą instituciją. Tikrai reikės mums vykdyti parlamentinę kontrolę, kad jinai būtų greičiau nustatyta, nes, keista, atėjo iš Vyriausybės įstatymo projektas, o mes galėjome priimti ir ankstesnį, kuris buvo pateiktas, ir mes jį turėtume, tačiau tos institucijos taip pat nebuvo tame įstatyme. Kodėl šitas įstatymas yra geresnis už tą, kuris atėjo iš Ūkio ministerijos? Buvo numatyta, kad už trąšų kokybę atsakys naudotojai, vartotojai, tai čia išvis nonsensas būtų mūsų įstatymuose, nes paprastai mes visi suprantame, jeigu nusipirkome saldainių ir juos valgome, įsitikinę, kad tikrai ne mes atsakome už jų kokybę, atsako institucijos, kurios gamino ir kurios pateikė rinkai. Dabar šitų dalykų neliko, tik naudotojams liko atsakomybė tuo atveju, jeigu jie neturės dokumentų tų trąšų pirkimo ir bus nustatyta, kad jis jas turi, o jos yra neatitinkančios reikalavimų, nekokybiškos, tada jis atsakys.
Vienu žodžiu, dabar viskas yra, kaip sakoma, aukštyn galva – atsakys valstybinės institucijos, aukštyn galva… atstatys importuotojai arba trąšų gamintojai, kurių mes taip pat turime Lietuvoje. Aišku, reikės pasitempti ir kad papildomų lėšų nereikės, kaip buvo numatyta, tai tikrai reikės, nes šiuo metu sertifikuota viena privati laboratorija yra tiktai Klaipėdoje. Mes turime taip pat valstybinę instituciją Kaune, augalininkystės kokybės, kuri galės sertifikuoti ir taip pat nustatyti (valstybinė institucija), ištirti kokybę tų trąšų, kurios pas mus įvežamos.
Šioje stadijoje aš tikrai siūlau priimti, nes buvo daug diskutuota su visomis institucijomis, visomis organizacijomis ir mūsų trąšų gamintojai, kurie buvo ypač akyli, taip pat dabar nemato tam tikrų spragų. Tačiau gal ateityje mums reikės apie naujas trąšų… tręšiamųjų mišinių naują kartą, nes dabar yra organinės ir mineralinės trąšos, kaip įsivaizduojame, tačiau ateina nauja karta – tai tam tikros biologinės trąšos, kurios šiuo įstatymu dar nėra visiškai reglamentuojamos, bet reikia tikrai ir mums, ir mokslininkams stipriai padirbėti, kad galėtume reglamentuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, diskusijoje pasisakė du Seimo nariai. Už ir prieš. Sekundėlę. Motyvai už – J. Razma. Kalbėsite ar galime pritarti bendru sutarimu? Kolegos, galime bendru sutarimu? Ačiū. Vis tiek nori balsuoti. Gerai, kolegos, balsuojame.
Kas už tai, po svarstymo būtų pritarta Tręšiamųjų produktų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2426, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.
Kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
16.32 val.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2075(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2076(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 29, 47, 74 straipsnių pakeitimo ir 671 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2077(2), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2078(2), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2079(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2080(2), Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-537 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2081(2), Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2082(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2083(2), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2084(2), Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2085(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2086(2), Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2087(2), Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2088(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2089(2), įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2090(2), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2091(2) (svarstymas)
Kitas – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-2075 ir jo lydimieji. Todėl kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovę L. Matkevičienę dėl pagrindinio ir dėl lydimųjų, išskyrus Civilinį kodeksą. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, Sveikatos reikalų komitetas gruodžio 5 dieną svarstė minėtą įstatymą ir teikė išvadą pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolege, ir jo lydimiesiems?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip, ir lydimiesiems taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Prašau. Laimute, ačiū, paskui, kai bus pataisų.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė projektą ir projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat A. Navickas, Žmogaus teisių komitetas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas svarstė projektą ir bendru sutarimu siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į komiteto išvadą, daryti svarstymo pertrauką, sudaryti darbo grupę, į kurią įeitų ir nevyriausybinių… neįgaliųjų atstovai. Mums atrodė, kad įstatyme yra labai daug ginčytinų nuostatų, kurios turi būti iš naujo apsvarstytos. Tiesą pasakius, nežinau, kiek buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L. Matkevičienę atgal į tribūną. Prašom, kolege. Diskusijos. Atsiprašau, kolege, yra diskusijos, nepastebėjau. A. Anušauskas. Prašom. Kolega, diskutuosite? Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įstatymas yra svarbus, nes paliečia žmogaus teises. Žmogaus, kuris gali patekti į tokias aplinkybes, kad kartais ir nesuvokia savo veiksmų. Todėl, be abejonės, įstatymo svarbumas tik dar labiau išauga.
Turiu pasakyti, kad pagal taikomas priemones įstatymas patenka tarp tų, kur kai kurios procedūros nėra aiškiai apibrėžtos, pavyzdžiui, kaip tas pacientas, priverstinai hospitalizuojamas, gali apginti savo teises. Taip, kai kas yra parašyta, bet aš manau, kad priverstinis hospitalizavimas turi būti paskutinė priemonė, prieš tai įvertinus kitas taikytas priemones. Tai turėtų būti ne pirma priemonė, o iš tikrųjų visas kompleksas priemonių, pagal kurias būtų galime įvertinti, ar ši kraštutinė priemonė jam turi būti taikoma. Todėl įstatymas turėtų labai aiškiai apibrėžti to žmogaus, kuriam tai turi būti pritaikyta, galimybes pačiam arba per savo atstovus ginti savo teises. Šiame įstatymo projekte, pabrėšiu, to iki galo nėra padaryta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Kaip ir mano kolega minėjo, iš tikrųjų svarbus įstatymo projektas. Suprantu, kad mes čia visi galvojame, kad niekada jis mūsų nepalies, bet taip nutinka, kad žmones ar jų artimuosius kažkada paliečia. Šiuo metu Civilinis kodeksas leidžia priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti tris dienas, Psichikos sveikatos įstatymas leidžia tik dvi paras. Teismų praktika yra elementari: kai yra du skirtingi įstatymai, vis dėlto remiamasi tuo, kuris labiau apsaugo žmogaus teises, tai šiuo atveju neleidžiama hospitalizuoti ir priverstinai gydyti daugiau negu dvi paras.
Šiuo įstatymu mes išplečiame sąlygas, tai yra ratą, kada galima priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti, ir išplečiame laiką, kiek laiko žmogus gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas. Aš puikiai suprantu, kad mes įpratę, kalbėdami apie psichikos sveikatą, įsivaizduoti savęs nevaldantį, alkoholio psichozės paveiktą žmogų, kurį reikia čia ir dabar sustabdyti ir stabilizuoti tam, kad jis nepadarytų žalos sau ar aplinkai. Tačiau psichikos sveikata nuėjo labai ilgą kelią ir iš tikrųjų žmonės dabar daug drąsiau kalba apie savo emocijas, apie psichikos sveikatą, daug drąsiau kalba apie ligas, kuriomis serga, net drąsiau eina ir kreipiasi dėl gydymo nuo tų ligų, tikėdami, kad gali sulaukti tos pagalbos. Kai jie girdi mūsų sprendimą ir požiūrį į psichikos sveikatą, kad reikia daugiau žmonių uždaryti, juos ilgiau laikyti uždarytus, priverstinai gydyti, tai niekaip nepaskatins jų drąsiau kalbėti apie savo problemas, niekaip nepaskatins jų atsiverti ir diskutuoti, ir galbūt kreiptis pagalbos, jeigu jie žinos, kad galimybė, kad jie bus uždaryti, yra didesnė, galimybė, kad jie bus priverstinai laikomi, yra didesnė, bus ilgiau laikomi lygiai taip pat, užuot supratus, kad psichikos sveikata apima daug daugiau dalykų.
Aš suprantu, kad galbūt jums taip atrodo, kad vis dėlto psichikos sveikata yra susijusi su tokiais žmonėmis, kuriuos reikia tuojau uždaryti, bet aš neabejoju, jei turite vaikų, jie puikiai supranta, apie ką aš kalbu. Dabar jaunimas labai drąsiai apie tokius dalykus kalba, jie psichikos sveikatą supranta visiškai kitaip. Deja, mūsų valstybė niekaip nepadeda tiems žmonėms. Pasižiūrėkite rajonuose, ten, iš kur valdančioji dauguma turi daugiausia atstovų. Ten vaikų psichiatrų nėra, ne tai, kad reikia laukti mėnesį ar du. Yra daug savivaldybių, rajonų, kur apskritai nėra psichikos sveikatos paslaugų vaikams. Pasižiūrėkime, kai vyresniems, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos, serga depresija, gal net ir gilia depresija, terapija nėra prieinama, yra tik vaistai, kurie kartais net giliau nusodina tą patį žmogų. Yra daug problemų, kurių mes nesprendžiame, bet nusprendžiame hospitalizuoti žmones greičiau, daugiau, ilgiau ir priimame tokius sprendimus. Aš vis dėlto kviesčiau labai rimtai susimąstyti.
Antras dalykas, kuris iš tiesų kelia nerimą, čia yra įrašyta, kad šiuo metu yra galiojanti įstatymo nuostata, kuri sako: negalima ilgiau hospitalizuoti ir priverstinai gydyti negu dvi paras. Čia įstatymo nuostata yra trys darbo dienos, gerbiamieji, trys darbo dienos. Tai mes paimkime ir suskaičiuokime. Šį šeštadienį, gruodžio 22 dieną, žmogus savo veikimu ar neveikimu gali padaryti žalos ir jis yra priverstinai hospitalizuojamas. Tai šeštadienis jau neskaičiuojamas, sekmadienis neskaičiuojamas, dvi darbo dienos, pirmadienis yra Kalėdos, neskaičiuojama, antradienis – Kalėdos, neskaičiuojama, trečiadienis – Kalėdos, neskaičiuojama, ketvirtadienis yra darbo diena, penktadienis darbo diena, šeštadienis vėl ne darbo diena, sekmadienis vėl ne darbo diena ir 31 yra trečia darbo diena, o sausio 1 vėl ne darbo diena. Tai kas nors turi paaiškinti, ar priėmus šį įstatymą, jeigu taip sukris šventinės dienos, ar žmonės galės būti priverstinai hospitalizuoti, priverstinai gydomi 10 dienų? Man atrodo, taip neturėtų būti ir mes neturėtume eiti tokiu keliu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. J. Olekas, prašau. Norėsite diskutuoti, kolega? Prašau, tada tribūna jūsų. Galite atsisakyti, sutaupysime laiko.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarstome turbūt labai svarbų įstatymą, nes diskusija dėl priverstinio psichikos ligomis ir elgesio sutrikimais sergančių pacientų vyksta labai seniai. Mes žinome tuos negražius pavyzdžius, blogąją patirtį sovietinių laikų, kai daugelis disidentų buvo atsidūrę ne kalėjimuose, bet psichiatrinėse ligoninėse. Todėl tas klausimas yra gana jautrus. Aš manau, kad mums reikėtų labai aiškiai išskirti keletą grupių, tai, ko iš mūsų prašo medikai specialistai. Kolega paminėjo tą terminą, kuris skiriasi Civiliniame kodekse ir Baudžiamajame kodekse dėl priverstinio gydymo trukmės be teismo. Civilinis kodeksas numato tris galimas dienas, kad būtų ištirtas pacientas. Taip, kolega paminėjo čia tokį unikalų atvejį, turbūt vieną kartą metuose ar per kelerius metus, kai gali būti daug nedarbo dienų ir trumpos tarpiukas trys dienos darbo ir vėl trys nedarbo ir tas terminas gali užsitęsti. Bet paimkime kitas, paprastesnes, dienas, kai žmonėms reikia per tas dvi tris dienas nustatyti diagnozę. Tai nėra taip paprasta. Manau, kad mes galėtume tikrai atsižvelgti į medikų specialistų prašymą pailginti arba, tiksliau, sulyginti taip, kaip yra Civiliniame kodekse, kad medikai galėtų turėti trijų dienų terminą tikrai diagnozei nustatyti ir gydymui paskirti.
Tačiau dar yra daug klausimų dėl tų žmonių teisių. Jeigu gerai įsiskaitėte ir į Seimo kontrolierių, nevyriausybinių organizacijų nuomones, kad ne visada pakanka vien tų pačių specialistų, kurie galbūt jau gydo tą pacientą ar keletą kartų yra matę, bet yra siūloma ir nepriklausomų ekspertų nuomonė, kad būtų galima į ją atsižvelgti. Todėl, manau, mes turėtume atidžiau pasižiūrėti į šį įstatymą.
Tiesa, dar viena dalis yra dėl nepilnamečių, kur dabartiniame projekte daugumas dalykų sudėta, lyg mes kalbėtume tik apie suaugusius pacientus, bet mes turime ir jaunesnių, dar nesulaukusių pilnametystės pacientų. Turbūt reikėtų atsižvelgti į siūlymus, kad būtų į komisijas įtraukiami ir sprendimai dėl tokių pacientų paauglių ir vaikų priimami psichiatrų. Todėl aš manau, kad reikėtų šį projektą svarstyti, bet neskubėti ir geriau dar kartą pamatuoti įsiklausant į visuomenininkus, kurie atstovauja žmonėms, sergantiems šiomis ligomis, ir specialistus pagal amžiaus grupes, kad mes nepadarytume klaidų ir vėl nereikėtų prie šio gana subtilaus įstatymo grįžti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, kviečiu L. Matkevičienę. Prašau.
Gerbiamieji kolegos, 9 puslapis, yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Nematau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės. Nėra, nes pirmininkė… (Balsai salėje) Kur?
Gerbiama Rimante Šalaševičiūte, iš dalies Sveikatos reikalų komitetas pritarė jūsų pateiktam pasiūlymui. Ar pritariate? Neprašote balsuoti? Galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pozicijai ir pritarti iš dalies? Galime. Ačiū, kolegos.
12 straipsnis. Kolegos A. Verygos yra pateiktas pasiūlymas dėl dviejų parų. Komitetas nepritarė. Gerbiamas Aurelijau Veryga, ar norite pristatyti ir balsuoti dėl dviejų parų, nes komitetas nepritarė? Atsisakote?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Palaukite! Atsisako.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, būkite geri! Seimo nario A. Anušausko yra pasiūlymas. Kolega Arvydai Anušauskai, komitetas nepritarė. Prašom pristatyti pataisą. Ar atsiimate?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, neatsiimu. Įstatymo projekte priverstinio gydymo procedūra neatskirta nuo priverstinio hospitalizavimo ir iš karto pacientas priverstinai gydomas, bet, gydytojų nuomone, tai gali sukelti ir sukelia nevienareikšmiškų padarinių pacientams ir jų artimiesiems. Reikia užtikrinti, kad tai būtų paskutinė priemonė iš komplekso priemonių, todėl ir siūlymas yra, kad jis taikomas tik įvertinus kitų naudojamų priemonių efektyvumą. Aš manau, kad svarbu išvengti to automatizmo.
PIRMININKAS. Kolega, norite už? Matyt, dėl viso bandote užsirašyti. Dėl A. Anušausko pataisos. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų kviečiu palaikyti kolegos siūlymą, nes mes turime būti užtikrinti, jog yra išnaudotos visos kitos priemonės ir kitos priemonės yra neveiksnios, tiktai tada galime imtis prievartos prieš žmogų. Man atrodo, čia yra elementarus vertybinis klausimas, žmogaus teisių klausimas, kuris yra be galo svarbus.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Anušausko pasiūlymui? Pagrindinis komitetas nepritarė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Prieš.
PIRMININKAS. Laimute! Dar kartą visiems, kas tribūnoje esate pranešėjai: nuomonę su savimi paliekate savo darbo vietoje. Čia komiteto pozicija.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Balsavo 85 Seimo nariai: už – 25, prieš – 26, susilaikė 34. Po svarstymo pasiūlymui nepritarta.
Kitas mūsų kolegos pasiūlymas dėl 2 dalies. Prašau, kolega Arvydai Anušauskai. Ar atsiimate?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Neatsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Išties tai yra tiesiog tęstiniai siūlymai, susiję su tuo, kad turi būti įvertintos visos priemonės, kad būtų išvengta automatizmo. Dėl to siūloma, kad jeigu jau asmuo nukreipiamas, tai kad būtų ir kartu atlikti tyrimai, ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir taip toliau. Tai yra tie dalykai, kurių, aš manau, reikia.
Dar kartą pakartosiu, kad vis tik įstatyme labai aiškiai reikia apibrėžti, kad to žmogaus teisės nebus pažeistos. Todėl aš manau, kad jeigu yra vienas kitas priverstinį hospitalizavimą, jo automatišką taikymą sunkinantis dalykas, tai tikrai nėra blogai.
PIRMININKAS. Kolegos, komitetas nepritarė. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Anušausko pateiktam pasiūlymui? (Šurmulys salėje)
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 26, prieš – 23, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Pateiktas Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamasis, ar norite, kad būtų balsuojama, ar sutinkate su komiteto pozicija?
A. VERYGA (LVŽSF). Čia dėl 12 straipsnio 3 dalies?
PIRMININKAS. Taip, dėl 12 straipsnio 3 dalies, taip, kolega.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, čia gal tik reikėtų patikslinti, ten vienas dėl dviejų parų, kur aš atsiėmiau, kitas, kur komitetas pritarė, buvo siūlymas, kad tai yra sprendžiama dėl nepilnamečio asmens, kad toje komisijoje dalyvautų vaikų, paauglių psichiatras.
PIRMININKAS. Kolega, priėmimo stadijoje tokiu atveju reikėtų taisyti, jeigu komitetas nepataisė, nes aš dabar to nematau, nes yra pritarta iš dalies. Suprantu, kad čia yra keleto žodžių keitimas, taip?
A. VERYGA (LVŽSF). Ten papildomai įkeliama visa pastraipa.
PIRMININKAS. Taip, taip. Sutinkate, kad pritaria komitetas iš dalies?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Galime, ačiū, kolegos.
13 straipsnis. A. Verygos pasiūlymas, kaip ir buvo, dėl dviejų darbo dienų – į dvi paras. Jūs atsiimate ar reikalaujate balsuoti? Komitetas nepritaria.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėl 13 straipsnio 1 dalies?
PIRMININKAS. 13 straipsnio 1 dalis.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, kaip ir dėl kitų – dėl dviejų parų atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū, supratau. Vadinasi, balsuoti nebereikia. Turime, kolegos, A. Anušausko pasiūlymą dėl 6 dalies. Komitetas nepritarė. Gydytojų psichiatrų, o jūs siūlėte komisiją… Prašau, kolega, pristatyti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsiimu siūlymą, nes pasikeitė redakcija.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ačiū, gerbiamajai pranešėjai. Gerbiami kolegos, daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Sekundėlę! Motyvai už, prieš, kaip matau. Žiūriu, kad čia buvo gerai sutarę. Už įstatymo projektą – A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes be reikalo galbūt čia keliame tą įtampą ir čia nieko naujo įstatyme nesiūlome. Tiesiog, kaip jau ir buvo minėta, Psichikos sveikatos įstatyme rašoma, kad galima sulaikyti, jeigu žmogus pavojingas sau arba aplinkiniams, iki dviejų parų, iki 48 valandų, o Civiliniame kodekse – iki 72 valandų.
Ką tik kalbėjau su vienu medicinos profesoriumi psichiatru, jisai sakė, kad visoje Europoje yra taip: įstatyme rašoma, sulaikoma šiuo atveju iki 72 valandų, bet jeigu, pavyzdžiui, sekmadienis išpuola, nes tik sekmadienį medikai negali sudaryti komisijos, kuri nutaria, ar kreiptis į teismą, ar ne, tada pratęsiama 24 valandoms. Iš esmės jis rekomenduoja rašyti įstatyme arba 48 valandas, arba 72 valandas, bet jokiu būdu ne taip, kaip minėjo kolega, kad tęsiama, tarkime, per šventines dienas, poilsio dienas, kad galima sulaikyti vos ne kelioms paroms.
Mano manymu, įstatymui reikia pritarti po pateikimo… po svarstymo. Komitete siūlyčiau, ir aš registruosiu, ir, matyt, susitarsime visi, kad vis dėlto reikėtų išbraukti „darbo“, kad neklaidintume, tiesiog kaip visoje Europoje įrašyti valandas, iki kiek mes… o dabar apsisprendė komitetas, kad iki 72 valandų.
Kolegos, išties yra labai daug problemų, ir dar kartą atkreipiu dėmesį, kad žmogus prievarta guldomas, tik jeigu žaloja save arba aplinkinius. Tas dabar egzistuoja, yra labai daug skundų, ypač kaimuose, kad žmogus išvežamas kartu su policija dėl to, kad jis agresyvus. Po dviejų parų jau vėl jis matomas, nes medikai tiesiog per tiek laiko nesugeba pašalinti tos būklės. Atsižvelkime į senus tėvus, į šeimas, kur tas žmogus grįžęs vėl siautėja, ir mes komitete šį kartą vienbalsiai – visi medikai, pritarėme, kad vis dėlto reikia pasirinkti Civiliniame kodekse numatytą normą iki 72 valandų. Tikrai siūlau pritarti, manau, kad komitete viską pataisysime, išbrauksime tas darbo valandas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Visų pirma labai aiškiai pasakykime, jog šis įstatymas leis priverstinai uždaryti daugiau žmonių ir juos laikyti ilgiau. Daugiau žmonių ir laikyti ilgiau. Dabar Civilinis kodeksas leidžia tik dvi paras, tiksliau Psichikos sveikatos…, o Civilinis kodeksas – tris. Teismai nesivadovauja Civiliniu kodeksu, nes yra kitas įstatymas, kuris neleidžia laikyti ilgiau, leidžia laikyti priverstinai tik dvi paras. Čia dabar mes net ne tris paras įrašome, o tris darbo dienas įrašome. Ir aš dar kartą jums pakartosiu. Dabar įsivaizduokite, šį šeštadienį, jeigu yra priverstinai hospitalizuojamas žmogus, tai jis bus paleistas tik sausio 2 dieną, po Naujųjų metų, sausio 2 dieną. Aš nežinau kitos tokios Europos Sąjungos šalies, kur gali būti priverstinai hospitalizuojamas ir priverstinai gydomas žmogus, prieš savo nuomonę, jo laisvė suvaržoma dešimčiai dienų. Aš manau, kad nėra tokios Europos Sąjungos šalies ir čia ministras, matyt, galėtų pateikti informaciją.
Antras dalykas, man atrodo, kad mes skiriame ne ten dėmesį, mes rūpinamės ne žmonėmis, kurie nori gydytis, nori gauti pagalbos, ypač rajonuose sergantys ir turintys alkoholizmo problemų, mes neužtikriname jiems prieinamos terapijos įrodymais grįstu gydymo metodu, mes norime uždaryti juos. Ir man atrodo, kad sprendžiame problemą ne iš to gal ir ne tuo būdu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Motyvai už ir prieš išsakyti. Balsuojame, kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2075, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 68, prieš – 4, susilaikė 13.
Kolegos, dėl lydimųjų teisės aktų. Ar galima dėl visų lydimųjų teisės aktų bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos. Pritarta.
Dar, kolegos, yra vienas lydimasis, kurį reikia pateikti. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Kubilienę. Tai yra Civilinio kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-3072. Prašom, kolege. Pateikimas. Labai atsiprašau, gerbiama kolegė I. Degutienė. Prašom. Replika po balsavimo.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėl psichikos sveikatos. Nereikia vieniems kitų klaidinti, tikrai konsultuotasi ir su psichiatrais, ir su teisininkais. Šiandien vienintelė problema, kad Civiliniame kodekse vienaip parašyta, o Psichikos sveikatos įstatyme kitaip parašyta. Daugiau kaip 72 valandų per prievartą jokio žmogaus psichiatrinėje tu nelaikysi be teismo leidimo. Teismas turi duoti leidimą pratęsti ar nepratęsti gydymo. Man atrodo, čia taip viskas suprantama. Tuo labiau kad iš tikrųjų psichikos sutrikimų yra kuo toliau, tuo daugiau.
Ir dar vienas aspektas, žmogus, kurį per prievartą reikia paguldyti… vėlgi įstatyme aiškiai pasakyta, kad tik tuo atveju, jeigu jis yra agresyvus kitų žmonių atžvilgiu arba nori sau pasidaryti kažką blogo ir atimti gyvybę. Tai aš manau, kad mes čia visi ir padarėme teisingą sprendimą.
16.58 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.269, 3.2791 ir 6.729 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3072 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. A. Kubilienė. Prašom pristatyti, gerbiama pirmininke, Civilinio kodekso įstatymo projektą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra teikiamas kaip lydimasis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Tikslas yra iš esmės… Tai yra techninio pobūdžio pataisa. Tikslas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2075 siūlomu naujo pobūdžio teisiniu reguliavimu. Įstatymo projekto uždavinys – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų sąvoką. Iš esmės prisideda vienas žodis „ir elgesio sutrikimai“. Tokios nuostatos yra tarptautinės, visi žinome TLK 10 ligų klasifikaciją, tai 5 straipsnis yra psichikos ir elgesio sutrikimai.
PIRMININKAS. Kolegos, klausimų nėra. M. Majauskas. Gerbiamas kolega, kažkaip… (Balsai salėje) Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galite patikslinti, įtraukiant elgesio sutrikimus, ar tai apimtų daugiau žmonių, negu šiuo metu įstatymas apima, ar lygiai tiek pat? Ar nebus taip, kad priėmus šį sprendimą bus galima hospitalizuoti ir gydyti priverstinai daugiau žmonių, negu šiuo metu yra? Aš neklausiu, kiek reikia, klausiu, ar daugiau, ar mažiau žmonių, priėmus šią įstatymo nuostatą, priverstinai bus galima gydyti?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Jeigu jūs matėte lyginamąjį variantą, tai čia buvo psichikos ligonis. Dabar įrašoma „psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai“. Medikai vadovaujasi vadinamąja tarptautine ligų klasifikacija – TLK 10 ir tokios sąvokos kaip psichikos ligoniai ten nėra. Yra tiesiog kodas tai ligų grupei, todėl iš esmės tai yra techninio pobūdžio, suderinamos sąvokos, įrašoma „ir elgesio sutrikimų turintys pacientai“.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Klausimų daugiau nebėra. Už, prieš nematau. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Kolegos, kadangi pagal darbotvarkę valanda į priekį, daugiau – pusantros valandos paskubėjome, gal norite pertraukos, pailsėti, kavos atsigerti? (Balsai salėje) Ne. Oi, kokie jūs!
Kadangi, mieli kolegos, mano pirmininkavimas baigiasi, perduodu pultą J. Liesiui, ačiū jums už darbą. Sėkmės jums.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Gerą vakarą, kolegos. Papildysiu, ką sakė gerbiamas R. Žemaitaitis, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstyti sausio 11 dieną. Pritariame? Ačiū.
17.02 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2893(3), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 29, 42, 51, 53, 60, 61, 63, 64 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2894(2), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2895(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2896(2), Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2897(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2898(2), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3032, Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3033 (pateikimas)
Dėl vedimo tvarkos. Pristatysiu klausimą, ar galima? Tęsiame posėdį. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2893(3). Pranešėjas – gerbiamas A. Veryga. Dabar galima… Ir visi lydimieji iki 2-14 klausimo.
Gerbiama I. Degutienė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau pertraukos dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo visų projektų, tai yra viso paketo. Iš tikrųjų po pirmojo varianto yra labai daug pakeitimų, dėl to mes prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 44, prieš – 28, susilaikė 11. Pertrauka iki kito posėdžio. Replika po balsavimo – gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš jau kelintą kartą stebiu šitą elgesį ir daug kartų esu girdėjęs apie konstruktyvią opoziciją. Tai jūs dar kartą demonstruojate, kad konstruktyvumo jokio absoliučiai nėra. Maža to, vykdote ir toliau įdomią jau rinkimų politiką gąsdindami gyventojus ir neleisdami pateikti netgi tų įstatymų projektų, kurie leistų efektyviau valdyti ligonines, tvarkyti viešąsias įstaigas ir efektyviau susitvarkyti sistemą. Tai iš tikrųjų gėda ir labai apgailestauju, kad konstruktyvumo jūsų darbe nematyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ministrui linkėčiau čia nemoralizuoti ir nekaltinti opozicijos nekonstruktyvumu, nes tų savybių gal pačiam šiek tiek stinga, reikėjo girdėti pastabas dėl teikiamų projektų. O mūsų konstruktyvumą, man atrodo, gerai parodo tai, kad jeigu pasižiūrėsite dienos balsavimus, turbūt rasite virš 90 %, dėl kurių opozicija balsuoja už. Kai projektai prasmingai parengti ir su geromis pasekmėmis, be abejo, mes tokius ir palaikome.
PIRMININKAS. Dėkui už pareikštą nuomonę. Ar gerbiamas A. Salamakinas? Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Sausio mėnesį bus neeiliniai posėdžiai, ministre, galėsite pateikti, ką norėsite. Kodėl jūs paskutinėmis dienomis, kai eina įstatymų priėmimai, skubos tvarka? Ne, būtinai pro atidarytas duris norite įsilaužti. Nereikia taip daryti, supraskite, kad Seimo nariai irgi nenori sėdėti iki 23 valandos dėl jūsų pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gal šiandien pavardžių daug neminėkime, nes debatų nebaigsime. Prašau, gerbiamas ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Žiūrėkite, kolegos, tai yra suplanuoti dalykai, paimti tie dalykai ir tie klausimai, kurie kėlė didžiausią diskusiją, tai yra tinklo formavimas. Prašome iš tikrųjų nesisvaidyti kaltinimais, kad tai yra neparengta, juo labiau kad visi šie dalykai, kurie teikiami, iš esmės jau buvo svarstyti, keletą kartų aptarti ir tikrai suplanuota darbotvarkė. Seimas turi dirbti pagal suplanuotą darbotvarkę, mes niekur nevėluojame. Aš antrą vakarą padėjęs darbus į šoną laukiu galimybės pateikti įstatymų projektus. Jeigu jums tai atrodo nekonstruktyvu, tai yra labai keista. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, salėje prašyčiau tylos. Ačiū. Norėjo trumpai gerbiamas A. Matulas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet ir aš norėjau, jau čia seniai laukiu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties tokie rimti įstatymų projektai turi būti teikiami ne atskirų Seimo narių, bet Vyriausybės. Dabar yra teikiama vakare, antrą kartą jau vakare, kai galvojo, kad opozicija vėl išsilakstys. Deja, šį kartą neišsilakstėme. (Balsai salėje) Žinote, aš daugiau tikiu R. Karbauskiu. Jis pasakė, kad šitas įstatymo projektas bus svarstomas po rinkimų. Turime tris mėnesius iki rinkimų, diskutuokime, yra būdų, kaip optimizuoti tinklą bendru sutarimu. Neįžeidžiant periferijos medikų, nenuskriaudžiant periferijos pacientų, reikia diskutuoti.
Mano dar vienas argumentas, kodėl aš balsavau už tai, kad atidėtume šio įstatymo projekto pateikimą, yra tas, kad aš noriu apsaugoti gerbiamą A. Verygą. Dabar įstatyme yra surašyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai įstaigų vadovams. Pagal tuos reikalavimus ministras A. Veryga neatitinka tų reikalavimų, nes VTEK’as pripažino jį pažeidus įstatymą. Už tai iš esmės buvo atleista švietimo ministrė, nes premjeras sakė – lauksime atsakymo. Dabar ministras yra pažeidęs įstatymą ir jis tų kriterijų neatitinka. Na, ar bus gražu, kad bus priimti tokie kriterijai, kuriuos vyriausieji gydytojai atitinka, o ministras neatitinka. Reikia taisyti tuos kriterijus. Todėl aš balsavau, kad reikia atidėti iki tos datos, kurią minėjo R. Karbauskis, po rinkimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiame debatus. Kęstutis ir jeigu ministras norės atsakyti. Daugiau klausimų aš per šoninį mikrofoną neleisiu. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu pasakyti ministrui, kad jo arogancija čia visai netinka. Vis dėlto Seimas skyrė jus, o ne jūs čia atėjęs duris paspiriate ir mus šokdinate, aiškinate, kada, kaip ir ką mums dirbti. Dar paaiškinkite opozicijai, kada, ką daryti, kokiu klausimu būti konstruktyviai, kokiu – destruktyviai. Jūs turite savo standartus, gal nemoralizuokite mūsų, mes jau nutarsime, kaip mums atrodo gerai dirbti. Padarykite savo darbus gana anksti, rudenį, ir jie čia gražiai tekės, bet jeigu dirbate paskutinę naktį kaip atsilikėlis studentas, tai ką darysi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašau, gerbiamas ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už pamokymus patyrusiems Seimo nariams. Iš tikrųjų įstatymų projektai, dar kartą pakartosiu, ne paskutinę naktį parengti, kelis kartus jau svarstyti, diskutuoti, debatuoti nei priešpaskutinę, nei prieš savaitę. Iš tikrųjų dar kartą labai gaila.
O gerbiamam kolegai, neminėsiu vėl pavardžių, nes čia iki ryto sėdėsime, tai iš tikrųjų pasižiūrėkite į save ir tada kaltinkite kitus.
17.10 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2992 (pateikimas)
PIRMININKAS. Tęsiame pateikimą. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2992. Pranešėjas – gerbiamas A. Veryga. (Balsai salėje) Gerbiamas ministre, prašom pateikti projektą Nr. XIIIP-2992. Čia lydimasis? Atsiprašau tada. (Balsai salėje) Čia Sveikatos draudimo įstatymas. (Balsai salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Atsiprašau, kolegos, dėl pauzės. Iš tikrųjų galvojau, kad čia yra iš lydimųjų paketo, bet leiskite pristatyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama iš tikrųjų keleto dalykų. Vienas iš svarbių dalykų, kurį norima įvesti, yra sudaryti galimybes įkalinimo įstaigose esantiems asmenims suteikti pavojingų užkrečiamųjų ligų gydymą. Būtent norima įteisinti galimybę įsigyti vaistus nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, būtent nuo ŽIV, tuberkuliozės ir kitų pavojingų infekcijų, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Šiandien mes turime situaciją, kai šios pavojingos infekcijos, deja, bet labiausiai plinta pirmiausia įkalinimo institucijose, kur yra idealios sąlygos, kur mes galėtume vis dėlto tiems pacientams, nupirkę šiuos preparatus, suteikti gydymą. Žinau, kad tikrai yra daug skepticizmo, yra buvę anksčiau daug diskusijų, ar reikėtų, ar nereikėtų tą daryti su įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, bet argumentas yra labai paprastas: jeigu mes šių asmenų neišgydome ten, kur jie yra koncentruoti, ten, kur nereikia jų vežioti, nereikia pasirūpinti socialiniais dalykais, maitinimu ir panašiomis paslaugomis, kur jie galėtų būti motyvuoti tokias paslaugas gauti, tai jie anksčiau ar vėliau išeina į laisvę ir tos sudėtingos, iš tikrųjų pavojingos infekcijos, tai yra ŽIV ir kitos infekcijos, yra platinamos visuomenėje ir mes anksčiau ar vėliau už šitų ligų gydymą vis viena susimokame. Prašyčiau, kolegos, pritarti šiems siūlymams ir juos palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, išties nesu koks nors chroniškas jūsų priešas, sugebu atskirti, ką darote gera, ką bloga. Gaila, kad šiuo momentu, matyt, yra daugiau blogų darbų pridaryta, bet šis darbas, kurį jūs siūlote atlikti, išties yra geras. Tikrai reikia finansuoti, nes AIDS židinių yra kai kuriose kalėjimų vietose, tai tikrai pritariu. Tik noriu paklausti, kiek tai maždaug PSDF kainuotų. Jeigu galite, pasakykite, tikrai niekas čia jums asmeniškai neturi jokių priekaištų, bet tvarka yra tvarka.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tikrųjų labai sudėtinga šiandien yra įvertinti visas lėšas, kiek kainuotų. Jeigu neklystu, visas gydymas absoliučiai visų infekcijų – apie 2 mln. eurų galėtų kainuoti per metus. Bet čia kalbame apie visas, tik kad kitais metais mes neplanuojame visų gydyti, planuojame pradėti tik nuo ŽIV ir greičiausiai tuberkuliozės, nes tai yra susijusios infekcijos, tai, jeigu neklystu, galbūt tiktai apie 500 tūkst. eurų. Dar ką reikėtų pasakyti, kad siūlymas įsigaliotų ne iš karto nuo sausio mėnesio, bet vėliau, nuo, jeigu neklystu, gegužės 1 dienos, nes mes nuo sausio mėnesio vis tiek tų vaistų nesugebėtume nusipirkti, tai vėlgi nėra visi metai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamasis ministre, pritardamas jūsų pateikto įstatymo nuostatoms, noriu paklausti. Kuo remdamiesi jūs iš visų valstybės priskirtų funkcijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto asignavimų, išskiriate tik vieną išlaidų grupę – ortopedijos technikos priemonių įsigijimą? Tai irgi būtina ir galinga, tačiau jaudina, kad nerodote gyvybės gelbėjimo išlaidų eilutės, kraujo donorystės, kitų išlaidų? Kaip galėtumėte, gerbiamasis ministre, išsklaidyti man ir aš galėčiau perduoti tiems, kurie manęs klausia?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šitie pasiūlymai dėl konkrečių eilučių įvardijimo yra parengti dėl to, kad nuolat iškyla diskusijos, ką ir kam priskirti, kokioms finansuojamoms paslaugoms. Tai yra tiesiog labiau techninis suskirstymas. Kodėl būtent ortopedijos priemonės? Tai taip yra ir tradiciškai susiklostę, ir iš tikrųjų tai yra gana konkrečios priemonės, nes kraujo donorystė ir kitos priemonės yra labai kompleksinės. Jas yra sudėtinga išskirti į vieną eilutę. Gal toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, čia yra dvi klausimo dalys. Jūsų pakeitimas, kurį dabar siūlote, yra apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo disponavimą biudžeto lėšomis, bet mano klausimas, ar yra numatytos tos lėšos, ar tai bus iš bendrųjų privalomojo draudimo lėšų, jomis naudojamasi? Tai čia viena klausimo dalis.
Ir antra dalis dėl kito straipsnio, 21 straipsnio keitimo, kur labai daug ką išbraukiate ir ten pakeičiate, bet viena, pavyzdžiui, paslauga – pacientų priežiūrai namuose užtikrinti lyg ir išvis išbraukiama. Nuoma ten lieka. Ar iš tikrųjų čia ne per daug yra išbraukta, kad paskui nereikėtų vėl ką nors įrašinėti, kad nebeliko to, kas anksčiau buvo? Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Vėl dėl to išbraukymo. Aš galvoju, kad kuo labiau mes detalizuojame, tuo mums sudėtingiau būna metams einant net ir sutaupius kokių nors lėšų vienoje eilutėje jas perskirstyti, nes jeigu jos yra labai detaliai išvardytos, tai paskui sukelia sunkumų. Taip jau atsitinka, kad metams tikrai labai tiksliai prognozuoti visur išlaidas, na, stengiamasi, bet yra sunku, todėl kuo jos yra abstraktesnės, bet, aišku, pakankamai aiškios, tuo lengviau yra metams einant tas lėšas imti ir perskirstyti. Tai čia atsakymas į tą dalį.
Dabar dėl kitų lėšų. Taip, jos yra numatytos. Tikrai yra numatyta papildomai ir vaistams, tik tiek, kaip sakiau, ne visiems yra planuojama nuo metų pradžios, čia kalbama apie įkalinimo įstaigas, aš taip suprantu, jūs klausiate, tai taip, tų lėšų mes turime, jos suplanuotos.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs čia minėjote iš esmės 6 straipsnį pristatydamas, čia viskas gerai ir sveikinu, kad pagaliau mes ryžtamės skirti lėšų nuteistiesiems, čia dažniausiai plinta ligos. Bet jūs keičiate visą 21 straipsnio redakciją iš principo, kai ko atsisakote, kažką keičiate. Kam tą darote? Ar jau, sakykim, paseno šitas 21 straipsnis, senoji redakcija ir jums reikalinga kitokia redakcija? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš iš tikrųjų iš esmės atsakiau jūsų kolegai atsakinėdamas. Čia gal net ne pasenimo klausimas yra, bet tiesiog net ir komitete svarstant kitą kartą kyla klausimų, kodėl vienai, o ne kitai eilutei, galų gale net ir planuojant to paties biudžeto išlaidas ir jas paskui perskirstant. Čia tokios praktinės ligonių kasų pastabos, kad tokia redakcija leistų lanksčiau perskirstyti. Čia ne dėl senumo, bet tiesiog per laiką pastebėta, kad taip būtų praktiškiau išdėstyta.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Dėkui už klausimus.
Dėl motyvų. Gerbiamas A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš jau minėjau, kad išties įstatymas nėra visai tobulas, jį reikės šiek tiek komitete tobulinti, bet pati idėja yra labai gera, nes žmonės, sėdintys kalėjime, nuteisti, yra draudžiami valstybės. Iš esmės jie turi gauti gydymą, ypač sergantys tokiomis ligomis kaip AIDS, nes išėję jie tampa židiniais visuomenei. Ir tai, kad jie gaudavo gydymą atsižvelgiant į tai, kiek biudžeto lėšų kalėjimas galėdavo skirti, yra nežmoniška, amoralu. Ir tikrai šiuo atveju, ministre, sveikiname už šitą gražią jūsų iniciatyvą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Aš prisijungiu prie kolegų pasveikinimo, kad turime gydyti bet kur esančius mūsų pacientus – ir laisvėje, ir laisvės atėmimo įstaigose. Bet keliu tą abejonę, kurią išsakiau klausdamas, nes visai neseniai tvirtinat Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą tokios eilutės – valstybės biudžeto lėšos, skirtos pacientams laisvės atėmimo vietų įstaigose, nebuvo numatyta. Man atrodo, kad tai gali būti kitų pacientų sąskaita. Gal komitetas galės tai apsvarstyti ir pažiūrėti.
Ir antras dalykas, pritardamas ministrui dėl 21 straipsnio, kad jeigu mes parašytume viską, tokius aiškiai apimančius dalykus… Bet šiuo atveju man atrodo, kad išbraukiami labai konkretūs ir aiškūs dalykai kaip „medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti“ ir kitur neįrašoma arba įrašoma vėl konkretūs dalykai. Tiesiog noriu atkreipti nuomonę komiteto, kuris svarstys šį projektą, kad būtų tikrai pažiūrėta, kad paskui mums nereikėtų vėl grįžti iš naujo dėl įrašymo tų dalykų, kuriuos ką tik išbraukėme.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Žiūriu į Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę gerbiamąją A. Kubilienę. Ką mes galime pasirinkti – ar sausio 11 dieną, ar pavasario sesiją dėl svarstymo? Ar galime pasirengti svarstyti sausio 11 dieną? Galime. Tada svarstymas sausio 11 dieną.
17.23 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3081 (pateikimas)
Kitas klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3081. Pranešėjas – gerbiamas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, praeitą savaitę mes priėmėme įstatymų paketą dėl etatinio apmokėjimo tvarkos tobulinimo. Šiandien atėjo eilė ir visi Švietimo ir mokslo komiteto nariai pasirašė įstatymo projektą, kurį sudaro trys dalys. Pirmoji dalis yra skirta mokytojų pastoviosios dalies koeficiento viršutinės dalies kėlimui 16,4 %. Antrasis šito paketo punktas, arba dalis, yra susietas su specialaus ugdymo poreikių turinčiais vaikais: leisti mokytojams mokyti, jeigu klasėje yra bent vienas vaikas, skirtingai nei anksčiau buvo nuo dviejų.
Trečias punktas, kuris sudaro šį mūsų paketą, yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų koeficientų keitimas, jiems keliant atlyginimą 10 %. Štai tokie pakeitimai, kuriuos pasirašė visi Švietimo ir mokslo komiteto nariai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, iš tiesų apie daug ką kalbėjome komiteto posėdžio metu, daug ką aptarėme. Pritarėme kai kuriems mūsų pačių siūlymams, ir tai šaunu, tik klausimas dėl pirmos dalies. Kai R. Masiulis pradėjo derybas su profsąjungomis, nuskambėjo tokia graži viltis, kad greitai ieškos vidinių rezervų ir galbūt juos suras, ir iš to bus galima didinti atlyginimus ir mokytojams. Iš tikrųjų 1 straipsnyje tas ir numatyta, kad būtų galima didinti atlyginimus, tačiau šiek tiek nuvilia, kad tai numatyta nuo kitų metų sausio.
Ar nemanote, kad būtų galima pasistengti (ateis naujas ministras dirbti), kad vis dėlto būtų galima registruoti tą pataisą dėl rugsėjo 1 dienos ir taip dar daugiau prisidėti nuimant įtampą, kuri dabar yra švietimo sistemoje. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, jei būsimasis ministras ar R. Masiulis galėtų surasti tuos fondus, iš kurių būtų tie rezervai, kuriuos galima būtų panaudoti, aš tikrai nebūčiau prieš, ir tikrai mes visi ir komitete palaikytume šią idėją nuo rugsėjo 1 dienos, o ne 2020 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų sveikintinas siūlymas, aš manau, labai geras, tik galbūt mums reikėtų susitarti, kad ir kiti pasiūlymai… Mūsų siūlyme, kuris buvo pateiktas anksčiau, buvo numatytas toks pat koeficientų kėlimas. Tik buvo platesnis ratas. Ten įėjo, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos gydytojai, kurie dirba sveikatos centruose. Dabar jūs išrinkote, nežinau, ar tiksliai, bet panašiai turbūt 15–20 % kėlimą, kurio žmonės laukia, tik kad mes, priimdami biudžetą, nenumatėme kitiems metams pinigų. Tai čia yra didžioji problema, ir mes dabar, padarę teisingą žingsnį, kad tokia galimybė yra, turėtume labai aiškiai kelti klausimą dėl finansavimo, kad atsirastų ir šių naujų koeficientų finansavimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš norėčiau paaiškinti. Pirmajai daliai, tai yra 16,4 %, kėlimui pinigų nėra, ir biudžete nebuvo numatyta kitais metais, todėl keliama į 2020 metus. Vis tiek savo nuomonę apie šiuos dalykus turės pareikšti ir, matyt, Vyriausybė.
Antras dalykas – specialūs vaikų poreikiai dėl ugdytinių. Čia pinigų ir preliminarių susitarimų su Vyriausybe yra, nes mes mažiname nuo 1 % iki 15 %, tad kokių nors ypatingų pinigų nereikia. Čia nėra prieštaravimų.
Trečia. Trečia dalis, kurioje kalbama apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį, yra padengta pinigais, biudžete yra 13,4 mln. Tiesiog mes turime įteisinti šią galimybę įstatymu. Čia yra didžiulis klaustukas dėl pirmojo punkto.
Dėl antrojo punkto nėra didesnių abejonių, ir mes tai pamatysime po trečiadienio ir ketvirtadienio. Tai aš atsakiau į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas akademike, jūs teikiate vienokias pataisas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas taisė, dabar viršutines keliate. Bet man susidaro toks įspūdis, kad jūs, kariniu terminu pasakysiu, norite Vyriausybę abordažu paimti. Kadangi prieš tai neperėjo teikti siūlymai, dabar jūs statote į kampą ir aiškinamajame rašte jis visiškai neatitinka, pinigų tikrai reikia, bet kuriam punktui reikia pinigų, nesvarbu, daug ar mažai, tai yra biudžetinės lėšos. Mano klausimas jums. Kai mes svarstėme pirminį jūsų variantą, kai nepritarėme viršutinei kartelei, tai Vyriausybės palaikymo nebuvo, jūs sakėte, kad bus žodinis, bet Finansų ministerija atsižegnojo ir pasakė: jokių pinigų nenumatyta ir negali būti. Ar dabar, teikdami šį įstatymą, jūs nors kiek derinote su Finansų ministerija dėl šio projekto kai kurių dalių įgyvendinimo ir 2019 metais? Labai ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš jau dabar labai aiškiai atsakiau. Pirma, vienas iš tų 13,(…) mln., arba ikimokyklinis, priešmokyklinis. Jo nereikia derinti, biudžete jau yra. Antra, dėl specialios pagalbos vaikams yra derinta su premjeru, bus… (Balsai salėje) Minutėlę! Minutėlę. Bus atsakymas trečiadienį, Vyriausybės išvada. Tas pats ir dėl pirmojo klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar už pateikimą A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kadangi visi už, manyčiau, gal balsuojame.
PIRMININKAS. Ačiū už supratimą. Ar mes galime bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūloma ypatinga skuba. Dėl ypatingos skubos galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kadangi svarstymas numatytas ketvirtadienį. (Balsai salėje) Prašau, gerbiamas… Pirmas buvo E. Jovaiša, tada jūs. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiprašau, aš iš tikrųjų norėjau priminti, kad Pirmininko siūlymas buvo dėl ypatingos skubos. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tą pasakiau. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Kadangi dalyvavau ne viename posėdyje, kur finansai kategoriškai sakė, kad pinigai neskirti, labai norėčiau, kad būtų Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Kaip supratau, gerbiamas E. Jovaiša pasakė, kad trečiadienį bus Vyriausybės išvada. Taip ar ne? Dar pakartokite, gerbiamas Eugenijau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip. (Balsai salėje) Aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kad yra aptarta visa šita problema su Vyriausybe, su premjeru. Trečiadienį, rytoj, laukiama Vyriausybės išvados dėl visų trijų punktų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo pasiūlymas dėl ypatingos skubos, prašyčiau balsuoti. Bet prieš tai gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš tiesiog norėčiau priminti, kad kai mes svarstėme valstybės biudžetą, 6,6 mln. ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui jau mūsų bendru sprendimu priimta. Dabar reikia įstatymo, kad galėtume tai įteisinti įstatymu, o pats finansinis sprendimas jau išspręstas. Čia dabar tiesiog turėtume tikrai pritarti ypatingai skubai, trečiadienį dėl 3 punkto Vyriausybė dar antrins. Nepadarykime taip, kad vienu sprendimu mes jau paskyrėme valstybės biudžete, o teisės akto neturime.
PIRMININKAS. Ir labai trumpai gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama kolege, bet ir 2020 metai reikalauja pinigų. Čia Seimo narių projektai, tai Vyriausybė turi teikti išvadas. Nesvarbu, ar įsigalioja 2020, 2021 ar 2019 metais. Ar pirmą kartą mes šioje salėje apie tai kalbame? Jeigu nebūtų to siūlymo nuo 2020 metų, gerai, jeigu jūs sutarėte dėl 6 mln., bet čia reikalauja kur kas daugiau ir nuo 2020 metų. Tai kaip nereikia Vyriausybės išvados?
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, už ypatingą skubą prašau balsuoti. Kartoju, už ypatingą skubą. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 84. Balsavo 84: už – 76, prieš – 3, 5 susilaikė.
Dabar kitas balsavimas dėl Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Balsuojame. Ačiū.
Balsavo 83: už – 22, prieš – 32 ir susilaikė 29. Vyriausybės išvadai nepritarta. Svarstymas numatytas gruodžio 20 dieną. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Ačiū.
17.36 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2970ES, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2971ES, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 3 ir 23 straipsnių ir 7 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2972ES (pateikimas)
Kitas klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2970. Pranešėjas – gerbiamas ministras V. Sinkevičius. Ir du lydimieji taip pat – Nr. XIIIP-2971 ir Nr. XIIIP-2982.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai. Dėkoju, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamus, Ūkio ministerijos parengtus Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Koncesijų įstatymo pakeitimų projektus. Teikiamas įstatymo projektas įgyvendina Europos Sąjungos direktyvą dėl „E. sąskaitos“ naudojimo viešuosiuose pirkimuose, ji į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2019 m. balandžio 18 d. Įstatymuose nustatoma galimybė pateikti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą atitinkančias sąskaitas tiekėjo laisvai pasirinktomis priemonėmis.
Pirkimų procese… Pirkimų įstatymo projekte taip pat nustatoma pareiga darbų pirkimuose vertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo darbuotojams, vykdysiantiems perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis, mokamo darbo užmokesčio mediana viršija Lietuvoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį turės užtikrinti, kad darbo užmokesčio mediana būtų ne mažesnė negu ta, kurią nurodė pasiūlymų pateikimo metu. Jei tiekėjas pažeis pirkimo sutarties sąlygas dėl darbuotojams mokamų atlyginimų, jis bus įtraukiamas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nustatoma prievolė skaidyti pirkimo objektą į dalis, kai perkami statinio statybos darbai ir statinio projektavimo paslaugos, atskiriant statinio statybos darbų pirkimą nuo statinio projektavimo ir paslaugų pirkimo.
Taip pat sprendžiami praktiniai teisinio taikymo klausimai, pavyzdžiui, lengvinamos sąlygos mokslininkams taikyti neskelbiamas derybas, įsigyti reikiamus regentus. Sudaromos galimybės neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie ar jų prekės, paslaugos ir darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nustatoma pareiga perkančiosioms organizacijoms kas ketvirtį informuoti centrinę perkančiąją organizaciją apie priežastis, kodėl nesinaudojama jos paslaugomis. Įtvirtinama galimybė keisti pirkimui numatytas lėšas, jeigu suma nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali tai pagrįsti.
Gerbiami Seimo nariai, prašau jūsų pritarti teisės aktų projektams po pateikimo. Dėkoju už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Bet jūsų nori klausti gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, ministre, už pristatymą. Aš manau, kad labai svarbus įstatymas. Aš tik noriu pasitikslinti dėl krašto gynybai ar saugumui svarbių pirkimų ir dėl mokslininkų, kaip jūs minėjote, galimybės. Ar galimi tokie dalykai kaip, sakyčiau, kuriamieji pirkimai, kai žmonės kuria naujus prietaisus, naujas galimybes, kad su jais būtų galima sudaryti pirkimus, nes ne visada norima pasakyti viešai, ką mes norėtume nusipirkti arba pasigaminti? Ar tokios sutartys galėtų būti taip pat sudaromos pagal šitą pataisytą įstatymą? Ačiū už atsakymą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Ne, šiame įstatyme to nėra numatyta. Jeigu neklystu, tai daugiausia liečia krašto apsaugos sritį ir tai reguliuoja jau būtent gynybos ir krašto apsaugos srities viešųjų pirkimų įstatymas, kurio pakeitimus esu pateikęs šiek tiek anksčiau. Ten yra reguliuojama ta dalis, tas slaptumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs paminėjote statybas, pirkimus ir minimalų darbo užmokestį, arba medianos darbo užmokestį, nesvarbu. Kas kontroliuos šitą procesą? Tai yra svarbiausias dalykas, nes mes galime įstatyme įrašyti labai gražių dalykų, bet kaip užtikrinti, kad tikrai nebūtų falsifikuojama ir nurodoma visiškai ne tas, o mokama dar mažiau?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pirmas dalykas, kad kontroliuos Viešųjų pirkimų tarnyba. (Balsai salėje) Taip. Dabar aš atkreipčiau dėmesį, kad tai yra įtraukiama į sutartį, tai yra viešųjų pirkimų sutarties pažeidimas, todėl tai kontroliuoja Viešųjų pirkimų tarnyba. Tai bus nurodyta kaip įsipareigojimas. Pavyzdys: jeigu už kelią X įsipareigojama darbuotojams mokėti 900 eurų, bet staiga įmonė mažina, o tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jinai laimėjo, tai yra viešųjų pirkimų sutarties pažeidimas.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus ir pateikimą. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas.
17.42 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 92 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2986, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 364 ir 368 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2987 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91, 92 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2986. Ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-2987. Prašau, teikėjas ir pranešėjas – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas svarstyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas ir susijęs Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projektai parengti siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir efektyviai riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo projekto daromi šie pakeitimai. Pirmiausia draudžiama mokėti ar kitaip atlyginti už tai, dėl ko nėra susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis, draudžiama imtis atsakomųjų veiksmų prieš tiekėją, kuris gina savo teises, ir nustatoma pareiga prekybininkams ginčo atveju įrodyti, kad tiekėjas neigiamų pasekmių patyrė ne dėl to, kad apskundė prekybininko ginčą.
Taip pat sustiprinami Konkurencijos tarybos įgaliojimai. Taryba atliks tyrimus ne tik dėl įstatymui prieštaraujančių sutarčių nuostatų, bet ir dėl nesąžiningų veiksmų iki ir po sutarties sudarymo. Tarybos pareigūnams suteikiamos platesnės teisės imtis efektyvių pažeidimo tyrimo veiksmų. Tarybai pavedama nauja funkcija – atlikti Vyriausybės tvirtinamų rekomenduojamo pobūdžio gerosios verslo praktikos gairių stebėseną. Taip pat panaikinamas reikalavimas pareiškėjui pateikiant skundą Konkurencijos tarybai motyvuoti prašymą dėl anonimiškumo.
Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimo priežiūrą atliekančiam subjektui, taip pat kaip ir konkurencijos priežiūrą atliekančiam subjektui, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimo ir nuostatos dėl poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo būtų rekomendacinės.
Prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ar galėtumėte pakomentuoti kelis niuansus? Ar šis įstatymo projektas nesukurs papildomos biurokratinės naštos ūkio subjektams? Žinome, mes norime kurti kuo palankesnes sąlygas verslui ir ar čia priimtos nuostatos neapsunkins tų sąlygų? Tai vienas klausimas.
Antras. Ar nemanote, kad yra gana abstrakti nuostata, kuri nusako, kad negali mažmeninės prekybos įmonės imtis atsakomųjų veiksmų? Kokie veiksmai gali būti atsakomieji ir kodėl dabar yra nustatoma, kad jos negali imtis veiksmų? Vėlgi gali būti taip, kad šia nuostata tiekėjas gali piktnaudžiauti? Vadinasi, jis tiekia netinkamas prekes, blogai jas tiekia, tada apskundžia mažmeninės prekybos įmonę Konkurencijos tarybai, tada jis taip įšaldomas ir prieš jį negalima taikyti jokių priemonių. Tai čia antras klausimas…
PIRMININKAS. Labai ačiū, laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ar piktnaudžiaujama? Ir trečias, ar Konkurencijos taryba?..
PIRMININKAS. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmu atveju yra padarytas papildomos galimos administracinės naštos vertinimas. Tai ne, šis reguliavimas nesukuria papildomos administracinės naštos.
Antras jūsų klausimas dėl galimo piktnaudžiavimo ir jūsų pateiktas pavyzdys. Jeigu vis dėlto tiekėjas pažeidžia sutartinius įsipareigojimus, tai jau galų gale būtų fiksuojama ir tai turėtų būti skundų pagrindas. Vis dėlto mes kalbame apie tuos atvejus, kai kartais dėl nepaaiškinamų priežasčių ar galbūt papildomų susitarimų, sutarčių tiekėjas yra eliminuojamas iš grandinės. Be jokios abejonės, tai užtikrinti labai sudėtinga, todėl papildomai plečiamos Konkurencijos tarybos teisės.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai, neįsižeiskite, klausti skiriama viena minutė. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, tai yra bene pirmoji kainų mažinimo politikos priemonė, kuri ateina į Seimą. Ir gal toks filosofinis klausimas. Iš tikrųjų jūsų ministerija turėjo 16 priemonių, kurios lengvintų ir panaikintų valdžios užlipimą nuo smulkaus ir vidutinio verslo iš esmės, bet štai pirmoji priemonė, kuri ateina, yra iš tikrųjų dar didesnė verslo kontrolė. Aš nesiimu vertinti kol kas, ar tai gerai, ar blogai, čia komitetai įvertins, bet gal reikėtų pradėti kaip ministrui, kuris stovi už verslo, kad iš esmės valdžia parodytų pavyzdį, kad reikia nulipti nuo verslo. Priemonių jūs tikrai turite puikių, pradedant Maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri tikrai biurokratizuota institucija, aplinkosaugos reglamentavimu, taromatais, baigiant „Metrailo“ skandalo išrišimu. Kodėl pradedama nuo griežtesnio verslo reguliavimo, užuot pati valstybė parodytų, kad galima pasitikėti verslu ir nulipti nuo jo?
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už jūsų klausimą. Absoliučiai nesutinku. Vyriausybė pasitiki verslu ir dėl tų 16 priemonių, kurias yra Ūkio ministerija parengusi, nereikia įstatymų pakeisti, tai yra vidinės tvarkos, taisyklės, kurias įsipareigojo kuruojančios ministerijos įgyvendinti iki tam tikrų terminų, tai dažniausiai iki šių metų, iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmojo ketvirčio. Dėl šių pakeitimų reikia įstatymų pakeitimų, tačiau aš nesutikčiau, kad jie uždeda papildomą ir didesnę naštą verslui. Manau, kad yra labai aiškios taisyklės, kurias lygiai taip pat parengėme kartu su verslo asociacijomis. Manau, kuo daugiau aiškumo verslui, tuo ir aplinka yra palankesnė kurti patį verslą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, čia yra keletas sąvokų, nors teko pačiam dalyvauti kuriant šitą įstatymą, bet vis dėlto „didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimo priežiūra“, tokia sąvoka, kad „didelę rinkos galią“. Ir toliau Teisės departamentas nurodo, kad iš tikrųjų nėra neigiamo poveikio priemonių. Ar nebus taip, kad bus laisvai taikomi šitie dalykai, kadangi jie nėra reglamentuoti? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Visuomet kiekvieno įstatymo, kurį mes čia priimame, sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo. Konkurencijos tarybai suteikiamos galios gana efektyviai įgyvendinti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai trumpas klausimas. Ar buvo atlikta šio projekto kaštų naudos analizė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, nebuvo.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs sakėte, kad Vyriausybė pasitiki verslu. Tai kuo Vyriausybė nepasitiki, kuo nepasitiki šitoje verslo grandinėje? Toje grandinėje, be abejo, dar yra toks subjektas kaip tarpininkai. Jūs jų niekaip nenorite reglamentuoti, nes jie gali visiškai iškreipti tą prekybos grandinę supirkdami, ypač ūkio produktus, ir paskui su antkainiu parduodami jau toliau?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už jūsų klausimą. Šis įstatymas nėra rengiamas nepasitikint kažkuo. Šis įstatymas yra rengiamas atkreipiant dėmesį galbūt į dabar galiojančių įstatymų nepilnavertiškumą, sakykime taip, ir nepakankamą apsaugą ir konkurencijos užtikrinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų. S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, reikia pasakyti pagiriamąjį žodį Konkurencijos tarybai, kuri vertinama Europoje kaip viena efektyviausių. Konkurencija yra demokrato draugas, biurokrato priešas. Bet kokios pastangos didinti konkurenciją yra sveikintinos. Aš manau, komitetai pasižiūrės ir teisingai atsakys į tą klausimą, ką J. Razma uždavė, ar iš tikrųjų proporcingos priemonės, ar jos nekainuoja brangiau ir iš tikrųjų užtikrins konkurenciją.
Kitas dalykas, ar lindimas į civilinius santykius pagal Civilinį kodeksą turinčių juridinių asmenų tarpusavio santykius yra iš esmės teigiamas dalykas? Vėl čia antrasis klausimas, galbūt retorinis.
Bet, gerbiamas ministre, reikėtų paieškoti priemonių, kas iš tikrųjų pademonstruotų Vyriausybės ir Ūkio ministerijos pasitikėjimą ūkio subjektais. Pastaruoju metu suvertimas visos kaltės, kad tik verslas yra kaltas dėl… ir vartojamas Vyriausybės pranešimuose spaudai teiginys, kad nesąžiningas kainų kėlimas… Kaip kainos gali būti nesąžiningos? Kainos gali būti arba pagrįstos, arba nepagrįstos, arba įperkama, arba neįperkama. Tokie teiginiai, kad verslas kažkaip nesąžiningai didina kainas, kas paneigiama Eurobarometro, Eurostato visais teiginiais, man atrodo, nerodo pasitikėjimo. Aš labai noriu tikėti gera Ūkio ministerijos intencija, bet laikas parodys dar svarstant. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš gal pirma kreipsiuosi į posėdžio pirmininką. Atsiprašau, jei kalbėjau šiek tiek ilgiau. Paprastai stengiuosi tilpti į laiką. Klausiau jau gal kelis šimtus kartų per šią sesiją ir pirmą kartą man buvo išjungtas mikrofonas vidury sakinio. Aš atsiprašau, jei jums sukėliau tokį nerimą, kuris privertė išjungti mikrofoną.
Dabar dėl motyvų man kyla nerimas čia dėl abstrakčios nuostatos taikymo, kuomet mažmeninės prekybos įmonės negali imtis veiksmų, kurie gali būti traktuojami kaip atsakomieji veiksmai prieš tiekėją. Taip pat ir nekaltumo prezumpcija, man atrodo, yra pažeidžiama, kuomet nustatoma, kad pareiga yra mažmeninės prekybos įmonei ginčo atveju įrodyti, kad neigiamų padarinių tiekėjas patyrė ne dėl to, kad apskundė jos veiksmus. Man atrodo, yra daug nuostatų, kurios dar nėra iki galo išaiškintos ir nėra atsakyta, kaip bus traktuojama ir ar nebus piktnaudžiaujama tomis nuostatomis. Todėl aš susilaikysiu ir labai tikiuosi, kad iki svarstymo bus labai aiškūs atsakymai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Balsavo 76: už – 66, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Svarstysime pavasario sesijoje. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas.
17.54 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2991 (pateikimas)
Kitas klausimas – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2991. Pranešėjas – ministras V. Sinkevičius. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolu Ūkio ministerijai suformuluotą uždavinį pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais būtų stiprinama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veikla ir įgaliojimai, siekiant efektyvesnės konkurencijos šalies rinkoje.
Projekto tikslas – sustiprinti Konkurencijos tarybos įgaliojimus, kurie prisidės prie veiksmingesnės, sąžiningos konkurencijos apsaugos. Įstatymo projektu siūloma papildyti Konkurencijos tarybos funkcijas ir įgaliojimus, su konkurencijos ribojimais susijusių išvadų bei pasiūlymų, teiktų valstybės institucijoms, įgyvendinimo stebėseną; išplėsti asmenų, iš kurių gali būti gaunami žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai atliekant tyrimus, grupę; supaprastinti tyrimo nutraukimo procedūrą; išplėsti procedūrinių pažeidimų, už kuriuos galėtų būti skiriamos vienkartinės ir periodinės baudos, sąrašą; įtvirtinti atlygio už įrodymų pateikimo institutą, kuris sudarytų sąlygas fiziniams asmenims pateikti įrodymus apie draudžiamus susitarimus ir gauti už jų pateikimą vienkartinę išmoką. Šio instituto įtvirtinimas prisidėtų prie efektyvesnės Konkurencijos tarybos veiklos tiriant draudžiamus susitarimus, kurie kitomis aplinkybėmis nebūtų atskleisti.
Kviečiu pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti M. Majauskas. Atsisako. Nori klausti B. Matelis. Atsisako.
B. MATELIS (MSNG). Kas atsisako?
PIRMININKAS. Ar mes galime bendru sutarimu? Neatsisako? Prašau.
B. MATELIS (MSNG). Prašau įjungti. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti. Aišku, tie papildomi įgaliojimai Konkurencijos tarybai gali pasitarnauti labai gerai. Norėjau paklausti, kaip Ūkio ministerija žiūri į Konkurencijos tarybos finansinę padėtį? Kiek žinome, jų patalpos yra apgailėtinos būklės ir atlyginimai, turiu galvoje tai, kad ten kadrų kaita, geri specialistai išeina. Kaip jūs, kaip ūkio ministras, manote, kaip išlaikyti tą aukštą lygį?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą, kuris nėra susijęs su šiuo įstatymo projektu. Ūkio ministerija teikė Vyriausybei siūlymą didinti Konkurencijos tarybos finansavimą, taip pat Ūkio ministerija teikė Vyriausybei siūlymą rasti kitas patalpas, kurios atitiktų Konkurencijos tarybos poreikius. Kiek žinau, dėl patalpų klausimas tikrai bus užtikrintas ir išspręstas artimiausiu metu. Dėl finansavimo iš dalies yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Man atrodo, yra svarbus kelias stiprinti Konkurencijos tarybą. Aš tik vieną dalyką norėjau paminėti ir prieš tai kalbėdamas, ir dabar. Mes turime numatyti realius resursus Konkurencijos tarybai veikti, tai yra realų finansavimą, kuris padidintų jų kompetenciją ir užtikrintų reikalingus pajėgumus vykdyti tas naujas paskirtas funkcijas. Man atrodo, šiuo metu skiriamas finansavimas neatitinka to, ko mes labai dažnai iš Konkurencijos tarybos reikalaujame. Man atrodo, labai svarbu ne tik nustatyti dalykus, kurių mes iš jų norime, bet ir užtikrinti jiems reikalingą finansavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi Mykolas pasisakė už, prieš nėra, galime bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas.
17.59 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13, 14, 20 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2984, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2985 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13, 14, 20 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2984. Pranešėjas – viceministras V. Macevičius. Ir lydimasis taip pat.
V. MACEVIČIUS. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Energetikos ministerija, rengdama Nacionalinę energetikos strategiją, kuriai jūs pritarėte, Vyriausybė patvirtino ir įgyvendinimo priemonių planą… Tikslas yra padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir pasiekti, kad 2020 metais mes turėtume apie 2 % gaminančių vartotojų. Atrodo, nedaug, bet pas mus yra 1,7 mln. vartotojų, tai mums reikia pasiekti 34 tūkst.
Šiandien mes turime 1 tūkst. 100 ir apie 8 megavatai yra įrengta. Įvertinant tai, kad vartotojų struktūra tokia, kad 85 % vartotojų suvartojimo galia yra ne didesnė kaip 5 kilovatai, išeina, kad didžioji dalis yra daugiabučiuose namuose. Kaip mums paskatinti šį procesą? Todėl Vyriausybė teikia minėtų įstatymų projektus, kuriais siekiama įgyvendinti šį tikslą.
Pirmas dalykas. Apie ką turbūt ir šioje salėje esate klausę, tai yra galimybė gaminti vienoje vietoje, vartoti kitoje, tai yra gamybos vartojimo vietų nesutapimas. Sodyboje gaminate, vartojate bute.
Antras dalykas. Sudaryti galimybę pasinaudoti paslaugomis trečiųjų asmenų, kurie pastato elektrinę ir įtraukia kelis vartotojus kaip šitos elektrinės dalininkus, kad jie būtų gaminantys vartotojai. Atitinkamai vėlgi buvo nemažai diskusijų, kodėl galia ribojama. Todėl mes siūlome padidinti galią iki 500 kilovatų. Prieš gerą pusmetį buvo klausimas, kodėl ūkininkai išskirti. Dabar to nebėra, ir 500 kilovatų tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui yra tas pats. Nėra ten 10 ar 100.
Taip pat, kaip ir minėjau, reikia sudaryti sąlygas daugiabučio vartotojams. Mes norime, kad tai būtų kaip energetinė bendruomenė. Jie galėtų patys pasistatyti elektrinę ir vartoti energiją ne tiktai bendroms reikmėms kaip šiandien pastatai ant daugiabučio stogo, bet ir savoms reikmėms.
Toliau esame supaprastinę leidimų išdavimą iki 5 kilovatų. Kaip minėjau, nes čia yra didžioji masė. Pasižiūrėjome, kad tai davė efektą. Ištaisėme kai kurias klaidas ir siūlome atsisakyti leidimų iki 30 kilovatų. Atitinkamai palengvėja sąlygos, todėl siūlome padidinti kvotą nuo 100 iki 200. Matyt, ateityje, jeigu šitas etapas pereis, galbūt galima apskritai atsisakyti kvotų. Čia tikriausiai veikia prieš dešimtmetį buvusios saulės energetikos bumo pasekmės, todėl mes ėjome žingsnis po žingsnio.
Dar vienas, kad būtų garantuota, jog aš pasistačiau, tapau gaminančiu vartotoju ir mano investicijos bus apsaugotos, siūlome, kad tas meteringas, tai yra nuo kovo 31 dienos iki balandžio 1 dienos, galiotų iki 2040 metų. Per tą laiką elektrinės netgi be subsidijos atsiperka.
Jeigu galima, tada ir antras klausimas dėl Elektros energetikos įstatymo. Kaip ir minėjau, Elektros energetikos įstatyme siūlome atsisakyti leidimų plėtrai, leidimų gamybai iki 30 kilovatų, taip pat aiškiai pasakyti, kad naujam gaminančiam vartotojui yra taikomos tos pačios prisijungimo sąlygos kaip ir buitiniam vartotojui. Jeigu jis yra naujas, 20 % moka vartotojas, 80 % – operatorius. Jeigu jis didina galią – lygiai tokios pat sąlygos.
Gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti ir po pateikimo svarstyti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui už pristatymą. Bet jūsų nori paklausti V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, teoriškai viskas čia gražu ir sąlygos sudaromos vis geresnės, bet yra vienas paprastas dalykas, kuris viską sužlugdys, ir tos gražios idėjos patirs visišką fiasko. Dabar jau galime tai aiškiai matyti. Tai yra pasaugojimo kaina. Ji ten virš 2, netoli 3 centų. Tai yra energetikų monopolijos plėšikavimas. Kaip čia pasakius, visos gražiausios idėjos ar didžiausios aferos vyksta grojant dūdų orkestrams ir gaminant už tai ordinus. Čia irgi kažkas panašaus. Viskas gražu, patrauklu, bet šitas vienas dalykas: jeigu nesutramdysime tos monopolijos, faktiškai nieko nebus. Tai yra tuščias barbenimas, ir viskas. Kaip tai padaryti, kaip išspręsti, kaip jums atrodo? Tiesiog nežinau…
PIRMININKAS. Viktorai, laikas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritariu idėjai, bet visiškai negaliu pritarti…
PIRMININKAS. Laikas, Viktorai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …tam plėšikavimui.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Dabar, kad nevyksta, tai šiandien mes jau turime 1 tūkst. 100 vartotojų, gaminančių vartotojų, kurių padaugėjo per šiuos metus apie 500. Naudojimosi tinklais paslaugos kaina… šiandien yra tūkstantis vartotojų, galbūt ir galėtų kiti vartotojai padengti tą naudojimąsi tinklais, tinklų išlaikymą. Ką darysime, kai bus 30 tūkst.? Šiuo atveju Kainų komisija nustato realią kainą ir… na, mes įstatymu, jeigu priimsime, kad tai yra nemokama, tai bus paramos schema, kurią reikės derinti. Vienas dalykas, gaminantis vartotojas nemoka VIAPʼo jau, tai yra 1,4 cento. (Balsai salėje) Taip, suprantu, bet mes lygiagrečiai visiškai kitu teisės aktu rengiame paramos schemą, iš europinių lėšų buitiniams vartotojams yra skirta 17 mln. Projekto atrankos kriterijai yra patvirtinti. Taigi šiame pirmame etape mes tikrai bandome kompensuoti ir, jeigu atsimenate, kai buvo parama iš Klimato kaitos specialiosios programos, tai šitas šių metų prieaugis būtent ir yra naudojantis paramos schema. O dėl to, kokia turi būti kaina, yra patvirtinti trys variantai, jūsų teisė yra priimti kitokį sprendimą. Apie tai reikėtų galbūt komitete pasikalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš supratau, projekte kaip tik atskiriami gaminimo ir vartojimo taškai gaminančių vartotojų atveju?
V. MACEVIČIUS. Taip.
V. PODERYS (LVŽSF). Ar galėtumėte iliustruoti paprastais žodžiais, kokia čia nauda tokio atskyrimo vartojimo ir gaminimo taškų gaminančių vartotojų atveju? Dėkui.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Čia vėlgi buvo rinkos dalyvių pasiūlymas. Kadangi nemažai mūsų turi ir sodybas, galų gale ateina ateitis tų pačių elektromobilių, tai leis išspręsti. Aš sodyboje pasistatęs saulės elektrinę arba vėjo elektrinę, elektros energiją galiu vartoti savo elektromobiliui krauti, galiu vartoti savo bute, tai praplečia gaminančių vartotojų galimybes ir ratą. Šiuo atveju vėlgi grįžtame… Didžioji dalis mūsų, 85 %, vartoja iki 5 kilovatų. Kuo suteiksime geresnes sąlygas, aš tikrai garantuotas, tuo jų padidės. Tuo labiau kad rinkos dalyviai šitą klausimą kelia nuo pat pirmo gaminančio vartotojo atsiradimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš turiu klausimą iš dviejų dalių. Pirma. Koks pagrindinis stabdys, kad tų gamintojų vis dar neatsiranda tiek, kiek jūs norite? Ar ta mūsų kompensacija yra per maža? Kokią jūs matote perspektyvą, koks čia tas kainos įsirengimo santykis?
Antra dalis dėl 11 straipsnio, dėl gaminančių vartotojų kaupimo termino. Numatytas labai konkretus terminas – 2040 m. balandžio 1 d. Tų, kurie vėliau įsirengs, kaupimo terminas bus mažesnis? Ar čia nuo to nepriklauso, kad įsirengei, vis tiek kaupimo terminas gali būti skirtingas kiekvienam? Ačiū už atsakymą.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju. Galbūt nuo to ir pradėsime – dėl kaupimo termino. Čia yra konsultuotasi su rinkos dalyviais. Realiai be paramos jėgainė atsiperka maždaug per 15 metų šiandien. Tam, kad būtų garantuotas atsipirkimo laikas, su parama atsiperka per aštuonis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū.
V. MACEVIČIUS. O čia tikslas yra iki 2020 metų. Tai per 20 metų jie atsiperka ir niekas nedraudžia tą terminą pratęsti, tuo labiau kad technologijos pinga ir, ko gero, čia yra greičiausiai ir daugiausiai pinganti technologija. Ir kas gali pasakyti, kad po penkerių metų neatsiras akumuliavimas, tai tada tapsime visiškai savarankiški.
O dabar dėl pirmos klausimo dalies. Iš Specialiosios klimato kaitos programos šiems metams buvo skirta 3,3 mln. eurų. Šitie pinigai ir paskatino tą 500 vartotojų prieaugį. Mes ruošiamės nuo kitų metų skirti 17 mln. tomis pačiomis sąlygomis, tai yra apie 330–340 eurų vienam įrengtam kilovatui. Tai tikrai paskatins.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir jūsų klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad esu turbūt vienas pirmųjų, jeigu ne pirmasis, gaminantis vartotojas. Mano patirtis ne visai sutampa su tuo, ką jūs čia sakote. Aš pats savo rankomis dariau tą jėgainę, nemokėjau už darbus, pats stačiausi ir man atsipirkimas įvyks per 11,5 metų, su kompensacija. Jeigu būčiau samdęs darbus, tai po 18 metų būtų atsipirkimas, jeigu samdyčiau. Tai čia terminai yra visai kitokie, su viena sąlyga – kad niekas negestų. Nepraėjo nė treji metai, aš jau turiu problemų, jau tvarkau, turiu darbo, mano įranga genda. Viskas ne taip rožėmis sutaisyta. Dabar problemos, kurios yra realios, tokios, kad, tarkim, norint instaliuoti jėgainę…
PIRMININKAS. Kęstuti, problema ta, kad laikas baigėsi.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …reikia dvigubos galios turėti. Antra problema, tarkim, man reikia 10 kilovatų, šešėlinimai yra, o aš pasigaminu nepilnus aštuonis.
PIRMININKAS. Ačiū, laikas. Prašau.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju. Mes prieš dvi savaites saulininkų asociacijoje kalbėjome apie tai. Tuo labiau kad, jeigu aš neklystu, vakar spaudoje buvo pasirodę, kad mes instaliuosime saulės paneles į fasadus. Tai yra numatyta ir, ko gero, prašysime gerbiamųjų Seimo narių tą pataisą priimti, kad saulės jėgainių galia būtų skaičiuojama ne pagal elementų galią, bet pagal inverterio galią. Vienas dalykas. O dabar, kad neviršijant pusės leistinosios galios, šitos nuostatos jau nebėra, jos nebelieka. Jau dabar nėra. Yra instaliuota galia, lygi leistinai galiai. Kada jūs statėtės, taip, tas buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų. Ačiū gerbiamajam viceministrui. K. Mažeika – už. Nematau. Tada K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš ne tiek prieš, kiek noriu išdėstyti pozicijas, kad čia yra daugybė likusių problemų, ir ne visai taip. Skaičiuoti galią pagal inverterio galią – tai tas pats, modulių gali prisidėti, bet invertorius daugiau nepraleis. O yra tokios technologinės sąlygos, kad, tarkim, jeigu tu dedi optimizatorius, optimizatoriai gali veikti tik su 15 kilovatų inverteriu. Jeigu tu instaliuosi 12 kilovatų, 15 kilovatų inverterius, o realiai gaminsi tik 10 kilovatų… Aš siūlyčiau, kad būtų pagal realiai gaminamą galią. Ji niekur nedingsta, ji matoma, kiekvieno mėnesio pabaigoje ir kas kalendoriniai metai suskaičiuojama. Aiškiai matosi, kiek žmogus pagamina. Nepagamina 10 kilovatų, tai leiskime pagaminti 10 kilovatų, o neskaičiuokime inverterius, modulius, dar kažką. Žiūrėkime, kokią galią. Leidžiame pagaminti 10 kilovatų, tai leiskite pagaminti, o skaičiuoja inverterius, dar kažką. Yra pigiau dviem moduliams esančių optimizatorių dėti 15 kilovatų inverterį ir turėti 10 kilovatų… Yra tokių… Technologinius dalykus reglamentuoja, o ne gamybą. Reglamentuokite gamybą.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Techninius dalykus būtų galima išspręsti, savaime suprantama, komitetuose, o apskritai pati idėja gera. Neseniai pradėjome kalbėti apie tai, kad ūkininkai galėtų gaminti ir galėtų padengti savo sukauptą energiją kitose vietose, per tam tikrą atstumą. Iš tikrųjų dabar vėl einame šiek tiek į priekį, ir manau, kad, techninius dalykus išsprendus, vis tiek turime svarstyti ir pritarti šiai idėjai, galbūt netgi plėsti, nes Lietuva nėra ta šalis, kuri eksportuotų elektros energiją. Tai iš tikrųjų turėtume galvoti, kaip įvairiais būdais galėtume ją pasigaminti. Savaime suprantama, kai kurie kaštai yra pakankamai dideli, galbūt ir tam tikri kompensaciniai mechanizmai kainuoja mums, bet iš tikrųjų galime apsirūpinti savo elektros energija ir pinigus pasilikti sau, nors ir brangesnius, bet neatiduoti į kitas šalis elektros energijos eksportuotojams. Siūlau pritarti ir galbūt patobulinti komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymas pavasario sesijoje.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš truputį vėluodamas dėl ankstesnio klausimo, kurį ūkio ministras pateikė dėl tų projektų, kurie turi atpiginti prekes prekybos centruose. Čia jūs taip greitosiomis pasakėte, kad svarstymas pavasario sesijoje. Ar nėra Seimo Pirmininko teikimo dėl ypatingos skubos? Būtų gerai, kad tos prekės atpigtų jau nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Aš nepasieksiu Pirmininko, o aš neturiu tokių galimybių paskelbti. Ačiū už pasiūlymą.
18.16 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3014 (pateikimas)
Teikiu Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3014. Pranešėja – gerbiama ministro pavaduotoja I. Gudžiūnaitė. Prašom.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū, pirmininke. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Įstatymo projektas yra Vyriausybės priemonių paketo dėl konkurencijos didinimo prekybos maisto produktais srityje dalis. Konkrečiai tai yra teisės akto projektas, kuriuo didinama vartotojų teisių apsauga. Pirmiausia suteikiami papildomi įgaliojimai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Pirma, organizuoti ir atlikti ekonominius, sociologinius ir kitokius elgesio tyrimus vartotojų apsaugos srityje.
Antra. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba galės inicijuoti pardavėjų ir paslaugų teikėjų, interneto svetainių, kuriose šiurkščiai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai, blokavimą. Reikia išskirti, kad toks blokavimas bus galimas tik su teismo leidimu ir tik ypatingais atvejais, kai svetainėse masiškai pažeidžiamos vartotojų teisės.
Trečiasis papildomas įgaliojimas yra atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Tai yra be išankstinio įspėjimo atliekami patikrinimai, kaip pardavėjai ir paslaugų teikėjai laikosi įstatymų reikalavimų vartotojų apsaugos srityje.
Taip pat įstatymu padidinamos sankcijos už vartotojų apsaugos reikalavimų pažeidimus siekiant, kad jos būtų proporcingos, veiksmingos ir atgrasančios.
Teisės departamentas dėl projekto pateikė vieną pastabą, kuri nėra esminė, dėl jos tikrai galime diskutuoti komitete. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Ačiū už pristatymą. Lakoniškas. Nustebino labai griežtos ir, sakyčiau, neproporcingos, kol kas net atrodo, kad nesinorėtų palaikyti tokių interneto suvaržymo priemonių ir teisių, kurios suteikiamos Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Ar galėtumėte iš esmės pagrįsti pavojų ir potencialią žalą vartotojams, kad būtų tokios priemonės ir tokios teisės suteikiamos šiai tarnybai? Kas gali nutikti vartotojui, kad jis staiga… mes apribotume teisę net domėtis ir įeiti į šias svetaines, kad blokuotume interneto puslapius ir atskirus domenus? Kokia yra potenciali žala? Man atrodo, mes turime pasitikėti pačiu vartotoju kai kuriais atvejais ir leisti jam prieiti. O informavimo klausimas yra kitas dalykas.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų geras ir taiklus klausimas. Pirmiausia interneto svetainių blokavimas yra absoliučiai kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tada, kai kitos priemonės neveikia. Reikia pasakyti, kad šiandien Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, deja, neturi jokio įrankio. Ir tokių atvejų yra. Pavyzdžiui, įsteigiama kokia nors įmonė, tarkime, toks atvejis, beje, egzistuoja Portugalijoje, parduoda Lietuvos vartotojams kelionių paketus, kurie neegzistuoja. Lietuvos vartotojų tarnyba šiuo metu neturi jokių įrankių, kaip stabdyti tokias neegzistuojančias svetaines. Tai tik tokiais atvejais Vartotojų tarnyba turėtų kreiptis į teismą, paaiškinti teismui situaciją, teismas turėtų įsitikinti, kad tai yra būtina ir proporcinga priemonė, ir tik tada išduotų leidimą imtis priemonių dėl tokios svetainės blokavimo, o tada Vartotojų tarnyba kreiptųsi į svetainę prižiūrintį administratorių, domeno valdytoją, ir prašytų to domeno Lietuvoje neleisti transliuoti. Tai tik tokia išimtinė procedūra. Ir tokių atvejų tikrai egzistuoja, kai Vartotojų tarnyba neturi ką daryti, o vartotojams ir toliau teikiamos neegzistuojančios prekės ar kokie nors sveikatai pavojingi žaislai ir panašiai. Tai tokių atvejų išties yra ir tai padėtų spręsti egzistuojančią problemą.
PIRMININKAS. Ir jūsų nori klausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Visada pavojus yra įdavus vėzdą į rankas, kad viskas atsigręžia korupciniais tam tikrais ryšiais. Savaime suprantama, kad čia irgi yra gana griežtų priemonių. Ar jos ne per griežtos? Kiek suprantu, čia nėra įspėjimo, iš karto prasideda baudos, bet ar tai teisinga? Gali būti ir tokių atvejų, kai neapsižiūrėta, pavyzdžiui, žmonės neapsaugoti nuo klaidų, galima sakyti, kad specialiai neišima, bet vis dėlto galbūt neišima dėl to, kad neišėmė darbuotojai ar kas nors. Aš bijau vieno, kad viskas nueis į žemesnę grandį, bus baudžiami smarkiai tie, kurie dirba. Mes turėtume apsaugoti žmones nuo netyčinių klaidų.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Išties baudos skyrimas taip pat nėra pirmoji ir vienintelė priemonė, kurią taiko Vartotojų apsaugos tarnyba jau ir dabar. Vartotojų apsaugos tarnyba gali ir įspėti, gali ir įpareigoti pakeisti, įpareigoti patikslinti, atnaujinti informaciją. Vėlgi Baudos skyrimo taisyklės yra nustatytos įstatyme, jos galioja jau dabar, yra nekeisti baudų dydžiai. Galiu pasakyti šiuo metu galiojančius baudų dydžius: minimumas yra 144 eurai, maksimumas – 100 (…) 448 eurai. Mes siūlome didinti minimumą iki 500 eurų, maksimumą iki 5 tūkst. eurų. Vėlgi tai nėra tokios didžiulės baudos. Be to, bauda yra skiriama kaip kita priemonė, jeigu neužtenka įspėjimo ar įpareigojimo susitvarkyti ar pasitaisyti, yra tam tikros mažareikšmiškumo taisyklės, į kurias visuomet Vartotojų tarnyba atsižvelgia spręsdama dėl baudos.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Dėl motyvų. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kas yra įstatymo projekte numatyta, tai iš esmės trigubinamos bausmės. Kaip pavyzdys galėtų būti, kad už informacijos, reikalingos tyrimui, nepateikimą gali būti skirta bauda iki 5 tūkst. eurų. Prieš tai buvo vos 280 eurų bauda. Čia šiuo atveju yra 40 kartų didinama bauda už informacijos nepateikimą. Gerbiamos pristatytojos, teikėjos pavyzdys, susijęs su Portugalija. Na, viena vertus, jo žala suvokiama, gali būtų vartotojui žala, bet tokių vėjo malūnų, domenų, visame pasaulyje nesugaudysime net ir skyrę visą valstybės biudžetą kovoti su tokiu potencialu. Tai įmanoma spręsti tik europinėmis direktyvomis. Man labai keista ir ne kartą tai žiniasklaidoje buvo rašyta, kiek daug norima prisiimti pareigų ir funkcijų ir kiek įmanoma išplėsti, o rezultato, na, nežinau, ar dabar yra didelės žalos precedentų. Tai labai kvestionuočiau tokį neproporcingą baudų iškėlimą nuo 3 iki 40 kartų ir dar interneto cenzūros teisės suteikimą, galimybę atlikti kontrolinius pirkimus ir skirti dėl informacijos nepateikimo baudas, kurios irgi yra neproporcingai didelės. Kviesčiau susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės skiriasi, siūlau balsuoti.
Užsiregistravo 66. Už – 51, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
18.25 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107(2)ES (pateikimas)
Kitas pateikimas – Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107. Pranešėja – gerbiama viceministrė.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad būtų įgyvendinama sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintas reikalavimas sudaryti vienodas sąlygas Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams kartu su tos valstybės piliečiais dalyvauti politinių partijų veikloje. Šiuo klausimu Europos Komisija dar 2012 metais prieš Lietuvą pradėjo Europos Sąjungos pažeidimo procedūrą. Įstatymo projektą teikiame jį patobulinę.
Pirmą kartą parengtas įstatymo projektas po pateikimo Lietuvos Respublikos Seime šių metų gegužės 22 dieną buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Įstatymo projekte sugriežtinome sąlygas. Nebelieka galimybės Europos Sąjungos piliečiams steigti politines partijas, tačiau Europos Sąjungos piliečiai galės dalyvauti politinių partijų veikloje. Kartu pailginame pragyvenimo Lietuvoje reikalavimo terminą – pratęsiame jį iki 6 mėnesių. Visi Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie norės dalyvauti politinių partijų veikloje, turės Lietuvoje būti pragyvenę bent 6 mėnesius, kad atsirastų ryšys su Lietuvos Respublika.
Galima išskirti, kad, šių metų spalio 1 dienos duomenimis, Lietuvos politinėms partijoms priklauso tik keturi kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, o politinėse partijose yra apie 120 tūkst. asmenų. Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai suteikia kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie gyvena jų teritorijoje, teisę būti politinių partijų nariais. Pavyzdžiui, ir Belgijoje, ir Danijoje, ir Švedijoje, ir Nyderlanduose, ir mūsų kaimyninėse valstybėse narėse Europos Sąjungos piliečiai be apribojimų gali dalyvauti politinių partijų veikloje. Tai, aišku, niekaip nekeičia galimybės dalyvauti rinkimuose. Tai nesusiję klausimai.
Priėmus įstatymo projektą būtų išvengta galimų didelių finansinių baudų dėl jau 2012 metais pradėtos pažeidimo procedūros prieš Lietuvą. Todėl prašome palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Labai ačiū, sveikintinas projektas. Šį kartą pritariu. Tiktai norėčiau paklausti, kodėl visgi nepraplečiate piliečiais euroatlantinių organizacijų valstybių, kurios dalyvauja euroatlantinėse organizacijose, jų piliečiai galėtų dalyvauti? Galbūt būtų ilgesnis terminas. Dėl pilietybės klausimo, pavyzdžiui, mes esame įterpę šitas valstybes, tačiau šitų valstybių piliečiai Lietuvos politinėje veikloje negalėtų dalyvauti. Dėkui.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Rengdami šį įstatymo projektą mes atsispiriame nuo Europos Sąjungos veikimo sutarties, kuri įpareigoja sudaryti vienodas sąlygas Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Būtent Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai naudojasi teise dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, savivaldos tarybos rinkimuose. Todėl manome, kad tikslingiausias politinių partijų narių tapimas politinės partijos nariais būtų būtent šiems asmenims – Europos Sąjungos narių piliečiams.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas S. Šedbaras. Nematau. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, aš noriu paklausti. Jūs paminėjote įdomų sakinį – ryšys su Lietuva, su valstybe atsirastų per šešis mėnesius. Tai pagalvokime apie tokį sakinį ir jo turinį – šeši mėnesiai. Jūs tikrai manote, kad užsieniečiui, gyvenančiam Lietuvoje, užtenka šešių mėnesių, kad atsirastų ryšys su valstybe?
Kitas klausimas. Kodėl mes negalime nustatyti vienų metų, pusantrų, dvejų metų laikotarpio, kur tikrai jau galima kalbėti apie kažkokią bent jau galimybę atsirasti ryšiui su valstybe? Kaip aš dabar suprantu, mūsų įstatymai yra penkeri metai, ar ne? Gal paieškokime kažkokio aukso vidurio ir nebūtinai bėkime pagal kokias nors rekomendacijas ar spaudimą, o turėkime kokį nors savo suvokimą, kas yra ryšys su valstybe. Ačiū.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Žinoma, svarbus klausimas. Atsakymą pradėti norėčiau nuo to, kad Europos Komisija pažeidimą prieš Lietuvą pradėjo 2012 metais, prieš šešerius metus. Pažeidimo turinys yra toks, kad negali būti jokių skirtingų reikalavimų Europos Sąjungos narių piliečiams dalyvaujant politinių partijų veikloje pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį, kurios šalimi esame. Atspirtis, atspirties taškas ir kas egzistuoja net ir mūsų kaimyninėse valstybėse narėse, – nėra apskritai jokio termino, kuris būtų reikalaujamas kaip mažiausias terminas pragyventi kurioje nors iš Europos Sąjungos valstybių narių.
Tuo tarpu mes suprasdami ir žinodami po praėjusio pateikimo vykusias diskusijas, Seimo narių nuomones, vedėme derybas su Europos Komisija, intensyvias derybas, ir pasistengėme Europos Komisiją įtikinti, kad mums reikia bent jau tų šešių mėnesių, kurių mums minimaliai pakaktų bent jau identifikuoti atsirandantį asmens ryšį su valstybe. Aš sutinku su jumis, kad ryšys su valstybe yra daug platesnė sąvoka ir konstatuoti vienareikšmiškai, kad po šešių mėnesių jis atsiranda, negalima, bet tai yra tas saugiklis, kurį vienintelį mes matome galimą, dar toleruotiną pagal Europos Sąjungos sutartį, kuri neleidžia diskriminuoti apskritai Europos Sąjungos piliečių.
PIRMININKAS. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, šiaip nustebau, kai jūs pristatydama pasakėte, kad jūs pailginote terminą. Turiu pasakyti, kad jūs ne pailginote terminą, o sutrumpinote jį nuo penkerių metų iki šešių mėnesių. Taip, projektuose tie terminai gali ten visaip įvairuoti, bet šiuo atveju kalbame apie radikalų sutrumpinimą. Nėra taip, kad Lietuva neturėtų įstatymo, kuris neleistų dalyvauti politinių partijų veikloje. Tiesiog buvo kalbama, kad galbūt tie mūsų įstatymuose keliami reikalavimai neadekvatūs, gal per ilgi terminai. Klausimas būtų paprastas. Aš žinau, kodėl jūs pasirinkote pusę metų, bet nežinau, kodėl jūs nepasirinkote dvejų metų?
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Matyt, klausimas panašus į ankstesnį. Vėlgi atsispiriame nuo situacijos, kai reikia rinktis, ar Lietuva pasirengusi prisiimti finansinę sankciją, kurią Europos Komisija jau kartoja pritaikysianti, ar vis dėlto galime ieškoti kompromiso kartu ir su Europos Komisija, ir tarpusavyje.
Kai aš sakiau, pailginome terminą arba sugriežtinome sąlygas, lyginau tai su beveik prieš pusę metų teiktu Seimui projektu, kuriam Seimas po pateikimo nepritarė ir grąžino iniciatoriams tobulinti. Lyginant su anuo projektu, mes pailginome terminą iki šešių mėnesių, be to, ne… išbraukėme galimybę Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams steigti politines partijas, jie tik gali būti politinių partijų nariais. Ir reikia atkreipti dėmesį dar kartelį, kad pagal dabartinę Lietuvos statistiką yra tik keturi Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra politinių partijų nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, galbūt mūsų tie buvę apribojimai, ilga gyvenimo trukmė ir neleido kai kuriems žmonėms įsijungti. Kaip aš suprantu, čia yra du reikalavimai: vienas – turėti leidimą nuolatos gyventi ir antras yra tas laiko terminas. Bet yra tokių, turbūt atvyksta specialistai, žmonės, kurie pasirenka darbo vietą Lietuvoje, ir jie yra galbūt jau dalyvavę kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijos socialdemokratas atvyksta dirbti į Lietuvą, gauna leidimą nuolatos gyventi.
Ar tikrai tas reikalavimas ar penkeri metai, ar pusė metų nėra diskriminuojantis? Ar tikrai mes galime sakyti, kad jeigu žmogus turi visus leidimus nuolat gyventi ir galimybę dirbti, negali dalyvauti partijos veikloje? Ačiū už atsakymą.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Dabar leidimo nuolatos gyventi pagal siūlomą projektą neliktų. Leidimas nuolatos gyventi Lietuvoje yra pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, kur nustatomas penkerių metų gyvenimo Lietuvoje terminas, plius leidimas gyventi nuolatos. Šiuo atveju lieka tik leidimas gyventi, teisėto buvimo Lietuvoje pagrindas, leidimas gyventi, kurį po trijų mėnesių išduoda institucijos. Tai tie trys mėnesiai yra atspirties taškas.
Šiuo atveju šešių mėnesių laikotarpį mes siūlome kaip kompromisinį laikotarpį. Jis nėra toks ilgas laikotarpis, jam Europos Sąjungos Komisija irgi kaip ir galėtų pritarti. Jis yra, kaip ir minėjau, grindžiamas piliečio įsitraukimu į politinį valstybės gyvenimą, tam tikro ryšio atsiradimą su valstybe. Bet, aišku, šiuo atveju reikia paminėti, pavyzdžiui, Vokietijos pilietis, kuris buvo Vokietijos politinės partijos narys, galėtų būti, tarkime, Europos politinės partijos narys ir lygiai taip pat išlaikyti politinę veiklą, o po tų šešių mėnesių gyvenimo Lietuvoje įsitraukti ir į Lietuvos politinės partijos veiklą – oficialiai tapti politinės partijos nariu.
PIRMININKAS. Ir jūsų nori paklausti gerbiamas S. Jovaiša. (Balsai salėje)
I. GUDŽIŪNAITĖ. Čia iš viso šeši. Tik migracijos tarnybų leidimas gyventi oficialiai išduodamas po trijų mėnesių. Bet tada dar po trijų veikia leidimas tapti politinės partijos nariu.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs minėjote, kad yra tik keturi atvejai, asmenys, kurie dalyvavo politinių partijų veikloje. Bet, žiūrėdami į lygiateisiškumą, mes dabar matome, kad labai daug steigiama rinkimų komitetų. Ar jūs galvojate, kad šituose daliniuose taip pat galėtų atsirasti ar neatsirasti užsienio šalių piliečių, ir kodėl jie neina lygiagrečiai, kaip tarsi priklausytų, su politinių partijų statusu? Ačiū.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Aš nematau prieštaravimo, manau, kad tikrai gali ir komitetų nariai po šešių mėnesių tapti komitetų nariais.
PIRMININKAS. Ačiū už klausimus, atsakymus ir pristatymą. Dabar dėl motyvų. Prašom, S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, galbūt ir kartosiuosi, ką sakiau prieš pusmetį, bet, man atrodo, svarbu pakartoti tuos faktus. Šiemet minime valstybės šimtmetį. Tautos patriarchas J. Basanavičius užpraeito šimtmečio pabaigoje – 1899 metais, gyvendamas Bulgarijoje, įstojo į Demokratinę partiją ir trejetą metų buvo išrinktas į Varnos miesto tarybą. Kai šiuo atveju mes kalbame apie atvirą Lietuvą, kurią mes kursime, mes turime suprasti, kad Europos Sąjungoje kiekvienas mūsų pilietis turi teisę dalyvauti politinėse partijose, o kai kurios valstybės leido net ne Europos Sąjungos piliečiams, net ne NATO šalims tapti partijų nariais. Apie kokią atvirą Lietuvą galime kalbėti, kai mūsų teisės aktai draudžia politikams… ir mes gąsdinamės kažkokių pavojų, kai turime tik keturis pavyzdžius.
Nekalbama net apie šimtus asmenų, kalbama galų gale apie Europos Sąjungos piliečius, ne kokius nors Rytų valstybių piliečius, kurie turėtų teisę dalyvauti Lietuvos politinių partijų veikloje. Įstatymas yra sušvelnintas, lyginant su prieš pusmetį teiktu variantu, neleidžiama tapti steigėjais, bet leidžiama tiesiog tapti partijų nariais. Man atrodo, tai yra ir kompromisinis variantas dėl to, kaip jūs įsivaizduojate politinių partijų atvirumą, ir dėl Europos Komisijos reikalavimų. Kviečiu palaikyti projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nenorėčiau, kad mes labai formaliai vertintume šį įstatymo projektą. Mes kalbame apie pakankamai rimtus dalykus. Aš suprantu ir viceministrę – pagrindinis argumentas yra tai, kad spaudžia Europos Komisija, ar ne? Bet mes esame suvereni valstybė ir turime matyti platesnį vaizdą, ir nacionalinio saugumo vaizdą, ir kitokią riziką. Aš noriu paliesti vieną aspektą. Žinote, mes turime rinkimų komitetus, ten yra dar kitas reguliavimas, ten apima ne tik tuos gyventojus, kurie yra Europos Sąjungos šalių piliečiai, bet ir kitų šalių – trečiųjų šalių gyventojus, kurie turi nuolatinio gyventojo statusą. Pavyzdžiui, galimybė yra tokia, kad Klaipėdos miesto ar Vilniaus miesto tarybų nariais, savivaldybių tarybų nariais galėtų tapti, pavyzdžiui, Rusijos piliečiai. Ir tai yra rimtas iššūkis nacionalinio saugumo požiūriu. Todėl, kai gerbiamas S. Gentvilas kalba apie atvirą Lietuvą, reikia visą laiką turėti galvoje, kad ta Lietuva, jeigu ji ir yra atvira, visąlaik turi turėti tam tikrus saugiklius, tai yra, kad mes išsaugotume ir suvaldytume visas rizikas. Todėl man iki galo nesuprantama, kodėl mes liekame prie šešių mėnesių termino? Ryšys su valstybe, visuomene, kultūra, istorija per šešis mėnesius neatsiranda, todėl manau, kad sveika būtų grįžti prie idėjų palikti dvejus metus, dvejus su puse ar trejus metus ir paieškoti tokio kompromisinio, bet realaus, pasverto varianto. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Siūlau balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 67: už – 41, prieš – 2, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Taikoma skubos tvarka. Bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Taip, pritariame. Ačiū. Svarstysime sausio 11 dieną. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos.
18.42 val.
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3051, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3052, Administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3053 (pateikimas)
Kitas – Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3051. Prašom, gerbiama viceministre. (Nėra įrašo)
I. GUDŽIŪNAITĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, jeigu leistumėte, aš tris įstatymų…
PIRMININKAS. Tą norėjau ką tik pasiūlyti. Čia kažkas su technika. Prašom. Ir lydimuosius iš karto du. Ačiū.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusius du įstatymų pakeitimus, tai – Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimas ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pakeitimas. Įstatymų projektais siekiama didinti lobistinės veiklos teisinio reguliavimo efektyvumą ir veiksmingumą, lobistinės veiklos priežiūros efektyvumą, lobistinės veiklos skaidrumą ir išviešinti poveikio darymą teisėkūrai. Projektai yra parengti siekiant spręsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoje nurodytas problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu. Galiu pradėti nuo to, kad šiuo metu lobistų sąraše yra maždaug 80 asmenų. Tai neatspindi realaus asmenų, kurie daro poveikį teisėkūrai, skaičiaus, todėl Lobistinės veiklos įstatymo projektu atliekame keletą pakeitimų. Vienas iš jų – lobistais galės būti laikomi ne tik fiziniai asmenys, kaip yra šiuo metu, bet ir juridiniai asmenys. Tuo pačiu lobistams pagal jų atliekamą lobistinę veiklą įsirašymas į lobistų sąrašą tampa privalomas. Tuo pačiu aiškiai nustatome, kad lobistinė veikla yra poveikis teisėkūrai, konkrečiai dėl norminių teisės aktų leidybos. Tai yra siekis daryti įtaką asmenims, kurie tiesiogiai dirba su teisėkūra. Taip pat nustatome, kad dabar reikės lobistui deklaruoti ir galutinį naudos gavėją, tą tikrąjį asmenį, kuris gauna naudos pagal jo atliekamą lobistinę veiklą.
Dar viena naujovė, kuri gerokai sustiprina lobistinės veiklos reguliavimą, yra kryžminė deklaravimo pareiga. Ši pareiga reiškia tai, kad skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, tai yra deklaracijas, kurias teiks lobistai, turės užregistruoti lobistai per septynias dienas nuo lobistinio veiksmo atlikimo. Taip pat tokį deklaravimą turės padaryti ir politikai, kurių atžvilgiu yra taikoma lobistinė veikla.
Reikia pažymėti, kad deklaravimo forma bus labai paprasta ir lengva naudoti, tačiau tas kryžminis deklaravimas padės Valstybinės tarnybinės etikos komisijai aiškiau matyti tam tikrus ryšius tarp lobistų ir tam tikros teisėkūros. Taip pat reikia pasakyti, kad deklaravimas vyks Valstybinės tarnybinės etikos informacinėje sistemoje. Informacinė sistema šiuo metu yra atnaujinama ir planuojama, kad per metus tą sistemą būtų galima parengti naudoti. Todėl ir įstatymo įsigaliojimą sietume su tokiu terminu.
Be to, patiksliname, kas nelaikoma lobistine veikla. Aiškiai pasakome, kad nevyriausybinių organizacijų veikla, asociacijų, kurios įsteigtos įstatymais, veikla, politinių partijų, religinių bendruomenių, bendrijų veikla, taip pat asmenų dalyvavimas viešuose posėdžiuose nebūtų laikoma lobistine veikla. Tačiau, pavyzdžiui, verslo organizacijų veikla, kuri nepatenka į šias išimtis, būtų traktuojama kaip lobistinė. Taip pat patiksliname, kas laikoma neteisėta lobistine veikla, tai, pavyzdžiui, kai asmuo nedeklaruoja lobistinės veiklos, lobistas nedeklaruoja, neužpildo deklaracijos, neįsirašo į sąrašą. Nustatoma ir tam tikra atsakomybė, patikslinama ji ir juridiniams asmenims.
Kitas įstatymas, kuris eina kartu su Lobistinės veiklos įstatymu, yra Teisėkūros pagrindų įstatymas. Jo pagrindu sukuriame informacinę sistemą, kurioje asmenys net ir nebūdami lobistai galės išviešinti savo dalyvavimą teisėkūroje. Išviešinę savo dalyvavimą teisėkūroje, jie įgaus teises iš institucijų gauti užregistruotas įstatymų iniciatyvas. Tai yra tam tikra skatinamoji priemonė asmenims, kurie nėra lobistai, viešinti savo dalyvavimą teisėkūroje.
Naujai informacinei sistemai sukurti reikės tam tikrų papildomų lėšų, pačiai sistemai kurti, skaičiuojama, apie 120 tūkst. eurų, taip pat panaši suma būtų reikalinga ir papildomiems penkiems etatams, kurių prašo Valstybinė tarnybinės etikos komisija, kad galėtų tinkamai stebėti įstatymo įgyvendinimą.
Seimo Teisės departamentas pateikė tam tikrų pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių mes tikrai esame pasiruošę diskutuoti Seimo komitetuose. Reikia pasakyti, kad įstatymas yra parengtas vadovaujantis daugelio valstybės institucijų bendru darbu, ir tai yra diskusijų rezultatas. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama viceministre, kaip šis Lobistinės veiklos įstatymas bus taikomas profesinėms sąjungos ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurių veikla ir funkcijos reglamentuojamos Konstitucijoje ir specialiuosiuose įstatymuose, ar jų veikla ir bendradarbiavimas su valstybės institucijomis, siekiant teisėtų tikslų, bus prilyginama lobizmui? 7 straipsnio 11 dalyje aš lyg ir radau, kad nevyriausybinių organizacijų veikla gali būti nelaikoma lobistine, bet dėl profsąjungų nieko neradau. Tai kaip su tomis profsąjungomis? Ačiū.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Išimčių sąrašas yra detalizuojamas įstatymo 7 straipsnyje ir dėl jo išties yra labai didelis ir visuomenės suinteresuotumas ir susidomėjimas. Nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu šiuo metu pagal Lobistinės veiklos įstatymą galioja išimtis. Tokią išimtį mes ir išsaugome. Profesinių sąjungų atžvilgiu šiuo metu išimties nėra, tokios išimties mes ir nenumatome. Tačiau reikia pasakyti, kad jeigu tai yra profesinės sąjungos veikla, kurioje ji dalyvauja valstybės institucijų kvietimu, arba tai yra įstatymu nustatyta tam tikra veikla, kurią atlieka profesinė sąjunga, tai nebūtų laikoma lobistine veikla. Taip pat jeigu profesinė sąjunga reiškia tam tikras nuomones, atstovauja darbuotojų tam tikram interesui, prieštarauja kokiems nors įstatymų projektams, tai nebūtų laikoma lobistine veikla. Tačiau jeigu profesinė sąjunga sistemingai, nuolatos dalyvauja teisėkūroje, teikia įstatymų projektus nuolatos ir sistemingai, tokiu atveju ji tiesiog turėtų užsiregistruoti ir paviešinti savo dalyvavimą, teikimą tų projektų. Bet tik tiek.
PIRMININKAS. Nori klausti A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, jūs minėjote, kad kryžminis deklaravimas bus paprastas, bet aš matau, kad jisai pagal pasiūlymus, ką reikia nurodyti, nėra toks paprastas. Pavyzdžiui, aš suprantu, kad teisėkūros procesas gal jums prasideda nuo teisės akto pavadinimo, bet šiaip praktikoje pavadinimo gali ir neturėti, o būsimi teisės aktų pakeitimai gali būti aptariami. Ir daugiau pastabų būtų, ypač dėl teisėkūros proceso, jo supratimo, kaip vyksta procesai būtent politikams. Norėčiau tiesiog suprasti, ar šį teisės aktą rengiant buvo konsultuojamasi su praktiškai teisėkūros veikloje dalyvaujančiais asmenimis, nes atrodo, kad tai tik ministerijos produktas?
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Platus klausimas, bet pradėti, matyt, galiu nuo to, kad buvo konsultuojamasi tikrai su visais teisėkūros procese dalyvaujančiais asmenimis ir institucijomis. Vyko diskusijos ir Seime dėl šio įstatymo projekto. Vyko diskusijos ir nevyriausybinėse organizacijose, ir asociacijų kvietimu, ir institucijų kvietimu. Diskusijos vyko labai plačios.
Dabar dėl konkretaus klausimo dėl deklaravimo pareigos apimties politikams. Visų pirma, deklaravimo pareiga nėra įpareigojimas surasti visus duomenis apie lobistą arba pateikti visą informaciją, kurią lobistas turėjo pateikti. Pateikimas pagal VTEK’o patvirtintą formą, įkeltą į VTEK’o sistemą, yra įvesti duomenis, kurie politikui yra žinomi, bet tik tiek. Nėra reikalaujama tų duomenų aktyviais veiksmais ieškoti. Politikas gali nežinoti, pavyzdžiui, ir asmens vardo, pavardės, nors lobistui taikoma pareiga prisistatyti, bet nebūtinai tai gali būti faktiškai visuomet įgyvendinama. Todėl šis reikalavimas politikui iš tiesų yra gana lankstus, tačiau kartu ir įpareigojantis, matyt, padedantis užtikrinti, kad tas lobistinės veiklos paviešinimas iš tikrųjų būtų efektyvus, nes pagal šiuo metu galiojantį lobistinės veiklos reguliavimą tik lobistas turi paviešinti savo lobistinį veiksmą. Matome, kad dažnai pritrūksta lobistams motyvacijos viešinti. Bet jeigu lobistas žinotų, kad, tikėtina, ir politikas viešins, ir lobistui būtų didesnė motyvacija tą viešinimą iš tikrųjų atlikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš noriu klausti ir palinkėti sėkmės, nes prieš mėnesį labai panašų įstatymą teikiau. Kolegos čia nepritarė, gal jums labiau pasiseks. Aš turiu pusantro klausimo.
Vienas dalykas. Ar neužtektų to, kad mes, politikai, skelbiame savo susitikimus darbotvarkėse, kitur, ir nereikėtų tos biurokratijos du ar kelis kartus perrašyti? Tu parašei, kad susitikai, sakykim, su vienos ar kitos konfederacijos… ar lobistu, savo darbotvarkėje ir tas nukeliauja kur nors į registrą, kad nebūtų…
Antras dalykas, dėl ko aš teikdamas sulaukiau kritikos. Vien tai, kad jūs čia šiandien paminėjote, kad teisėkūros dalyje. Dabar galiojančiame įstatyme yra kur kas plačiau apibrėžta. Ar jūs sutinkate su tuo, kad vis dėlto dabar yra per daug ir toje bendroje jūroje paskęsta tie tikrieji lobistai ir ta lobistinė nedeklaruota įtaka? Ačiū už atsakymą.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū jums už klausimus. Dėl to, kad lobistine veikla yra laikomas poveikis teisėkūrai, iš tiesų buvo sąmoningas apsisprendimas ir gana sudėtingas, bet atsiradęs po didelių diskusijų.
Viena vertus, mes atsispiriame nuo tos situacijos, kad dabartinis galiojantis platus Lobistinės veiklos įstatymas de facto neveikia.
Kita vertus, mes norėjome išsirinkti prioritetines sritis, kur valstybė turi išties didžiausią interesą stebėti, kaip vyksta teisėkūros darbai ir kiek skaidri ji yra. Dėl tos priežasties mes nusprendėme apsiriboti būtent ta teisėkūra, tai yra norminio poveikio teisės aktais, teisės aktais, kurie paveikia daugelio asmenų interesus. Tuo tarpu išbraukti yra administraciniai sprendimai, tai yra vienkartinio taikymo teisės aktai. Aišku, jeigu šis modelis iš tiesų praktikoje veiktų, būtų galima svarstyti dėl jų išplėtimo, tačiau mes norėjome turėti galbūt ir siauresnį, tačiau daug didesnei asmenų grupei taikomą reguliavimą, kuris būtų stiprus ir veiktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti V. Bakas. (Balsai salėje) Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiama…
PIRMININKAS. Gal paskui asmeniškai pakalbėsite?
I. GUDŽIŪNAITĖ. Aš neatsakiau į dalį klausimo, iš tiesų užmiršau.
PIRMININKAS. Gal dar papildysite, čia dabar nedarysime debatų. Prašau, Vytautai Bakai.
V. BAKAS (LVŽSF). Tada – kiek čia? – 15 sekundžių pridėkite. Ačiū.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Atsiprašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, viceministre, visų pirma už tokį proveržį įgyvendinant NSGK tyrimo išvadas ir apskritai tvarkant šitą ūkį, nes akivaizdu, kad ilgus metus lobistai buvo tiesiog įdarbinami ministerijose, įstaigose ir jiems dar valstybė algą už tai mokėjo, kad jie aptarnavo siauras grupes, o tos siauros grupės dar pridėdavo papildomai algos už sėkmingus projektus. Aš noriu paklausti jūsų. O kokia bus atsakomybė, kaip jūs įsivaizduojate, kokia bus atsakomybė už naujo įstatymo pažeidimus, jeigu tiesiog, pavyzdžiui, vėl politikai arba lobistai, sprendimų priėmėjai, nuspręs nedeklaruoti savo, nes taip yra paprasčiau, kai niekas nemato, tada nereikia klausimų uždavinėti, kodėl yra proteguojamas vienas ar kitas interesas, diskusijų nereikia, viskas paprasčiau, ramiau, tai kokia ta atsakomybė? Europos Komisijos, Europos Sąjungos šalių narių analizė rodo, kad…
PIRMININKAS. Jau 15 sekundžių viršijome.
V. BAKAS (LVŽSF). …kai kuriose šalyse nustatoma ir baudžiamoji atsakomybė, lobizmas prilyginamas korupcijai, tai yra atsakomybei už korupcinius nusikaltimus. Ką siūlo Lietuva?
PIRMININKAS. Ačiū, Vytautai.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Pirmiausiai lobistinė veikla, nors ir turi neigiamą atspalvį visuomenėje, iš tikrųjų yra teigiamas dalykas, kuris reiškia atvirkštinį dalyką nei korupcija. Tai reiškia korupcijos nebuvimą, kai aš išviešinu savo veiklą. Aišku, atsakomybė už korupcinius nusikaltimus lieka tokia, kokia ir buvo, Lobistinės veiklos įstatymu mes tuo nereguliuojame, tačiau nustatome dvejopą atsakomybę. Viena vertus, yra atsakomybė apibrėžiama aiškiai lobistinę veiklą atliekantiems asmenims. Jeigu tie asmenys atlieka lobistinę veiklą, tačiau yra, pavyzdžiui, nesideklaravę kaip lobistai, kažkaip slepia savo veiksmus, nedeklaruoja konkrečių lobistinių veiksmų, tuomet tiems asmenims taikoma atsakomybė. Fiziniams asmenims atsakomybė taikoma pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tuo tarpu juridiniams asmenims būtų taikoma pagal Lobistinės veiklos įstatymą – bauda nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. 500 eurų.
Taip pat reikia pasakyti dėl asmenų, kurie yra lobuojami, tai yra dėl politikų pareigos deklaruoti lobistinę veiklą. Daug diskusijų sukėlė klausimas dėl galimos atsakomybės politikams taikymo. Vis dėlto darbo grupės požiūriu politikams turėtų būti taikoma politinė atsakomybė. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi ir pastebėjusi, kad politikas nedeklaravo tam tikrų susitikimų, galėtų tiesiog viešinti tokius politikus. Mūsų supratimu, daugeliui politikų, kurie yra renkami asmenys, tai jau savaime būtų tam tikras atsakomybės prisiėmimas. Tuo tarpu kas kita yra dėl valstybės tarnautojų, jeigu jie buvo lobuojami ir to nepranešė. Jie turi pranešti savo tiesioginiam vadovui, jeigu jie to nepraneša, slepia lobistinės veiklos apraiškas, tuomet jiems galėtų būti taikoma drausminė atsakomybė pagal Valstybės tarnybos įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir jūsų klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tai netikiu, kad čia kas nors išeis. Kaip neveikia tas įstatymas, taip ir toliau neveiks, bereikalingai orą virpiname, o V. Bakas netgi žino žmones, kurie nusikaltę ir net pinigus gaudavo, ir nieko nedaro irgi, eidamas tokias pareigas. Matote, yra lobistų, įdarbintų valdiškose įstaigose, jie gauna papildomus atlyginimus ir nieko jiems nėra.
Aš noriu jūsų paklausti. Man dabar parašo krūvą laiškų – priimk tokį įstatymą, palaikyk tokį įstatymą ar nepalaikyk. Čia dėl mokytojų ar dar dėl kažko. Aš kiekvieną tą iš 50 per dieną gautų laiškų turiu deklaruoti ir jie deklaruos? Kitas klausimas, jūs ten išleisite daug pinigų. O iš tikrųjų tai yra gyventojų registro (…), ne daugiau.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Labai ačiū už klausimus. Dabar dėl to, kad įstatymas neveiks. Mes suprantame, kad atsispiriame nuo tos situacijos, kai Lobistinės veiklos įstatymas šiuo metu neveikia. Dėl tos priežasties ir ieškome būdų, kaip jį išplėsti. Viena vertus, juridiniai asmenys turės pareigą įsirašyti į lobistų sąrašą, jeigu atlieka lobistinę veiklą. Verslo asociacijos, nors joms buvo taikoma šiuo metu išimtis, bet, mūsų supratimu, tai yra tipiniai lobistai, kurie irgi turės įsirašyti į lobistų sąrašą. Politikams taikoma pareiga taip pat išviešinti susitikimą, deklaravimo pareiga, kryžminė pareiga, galimybė VTEK patikrinti, ar buvo ar nebuvo tokie susitikimai. Dar vienas stimulas Lobistinės veiklos įstatymui iš tiesų veikti. Kartu mes matome ir tą soft law priemonę per Teisėkūros pagrindų įstatymą, kur tiesiog skatinami ir ne lobistai registruotis į skaidrių procesų sąrašą ir sakyti – mes norime viešinti kartą per metus, pateikti informaciją, kad dalyvaujame teisėkūroje, bet už tai mainais gauti, pavyzdžiui, galimybę įeiti į Seimą, galimybę gauti įstatymo projektus, kurie užregistruoti mane dominančia tema, ir panašiai. Visos tos priemonės, mūsų supratimu, iš tikrųjų yra tos padedančios priemonės tam įstatymui realiai veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norime dabar gerbiamosios viceministrės paprašyti, gal jūs galite truputėlį pailsėti.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Dėl motyvų. Prieš – J. Olekas. Atsiprašau, už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš šį kartą noriu paremti kolegę, kuri pristatė šį projektą, nes, kaip sakiau, prieš mėnesį laiko buvau pristatęs labai panašų projektą, galėtume paieškoti nors dešimt skirtumų ir paraginti kolegas balsuoti. Mes girdime įvairius tokius nuogąstavimus, viena, kad patiems politikams reikės daugiau įdėti pastangų deklaruojant. Kita, kad galbūt susiaurinamas dabar galiojančio įstatymo ratas tų, kurie turi deklaruoti. Bet aš manau, kad mums iš tikrųjų labai svarbu, kad Lobistinės veiklos įstatymas būtų efektyvus. Aš kviesčiau pritarti pateiktam įstatymui, o svarstymo metu komitetuose išnagrinėti ir galbūt palengvinti tuos pildymo ir deklaravimo popierinius variantus, nes manau, kad dabar Seimo narių viešos darbotvarkės ir paskelbimai, su kuo susitinka, yra visiškai pakankami, kad būtų įskaityti kaip susitikimai su lobistais. Kviečiu pritarti dabartiniam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš labai skeptiškai žiūriu į tai, kas yra siūloma. Aš tikrai netikiu, kad kažkoks deklaravimas, aplinkybių detalizavimas, techninės teisinės priemonės išskaidrins mūsų visuomenę ir čia mes kryžmiškai vieni kitus deklaruosime. Vien tik tai ir teveiksime. Ir galvosiu, ar kokio e-mailo, kurį gavau, nereikia deklaruoti. Ar kai žmogus, kurį sutikau gatvėje, išdurnino kokį nors įstatymą arba mano poziciją ir gal net paveikė mano nuomonę, imu galvoti, kad gal tikrai reikia kitaip viską rašyti ir galvoti, tai aš būtinai turiu paklausti jo pavardės, užsirašyti ir panašiai. Taip nebus. O jis ims ir deklaruos, ir aš būsiu prasižengęs.
PIRMININKAS. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš manau, kad tokie dalykai yra nereikalingi.
Kitas dalykas, kuris man net kelia neviltį, tai registrų dauginimas. Jau dabar daugelis registrų, kurie susiję su įvairiomis gyventojų tam tikromis savybėmis, serga tuberkulioze ar neserga, nusikaltęs ar nenusikaltęs, tai yra tik gyventojų registro (…). Bet mes esame linkę dauginti, kurti vis naujus registrus. Tai čia dabar ir vėl, pinigai yra tam numatyti, dar etatai bus skiriami. Reikėtų tobulinti aną registrą, jeigu kas negerai, reikia turėti vieną registrą, kuriame būtų įvairūs (…). O dabar tie registrai nesusikalba, duomenų gauti neįmanoma ir jie visi brangiai kainuoja. Tikrai taip nereikia elgtis, kaip čia yra daroma.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonių pateikimą. Kadangi jos išsiskyrė, balsuojame.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 43, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: dėl Lobistinės veiklos įstatymo kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl Teisėkūros įstatymo – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir dėl Administracinių nusižengimų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir… Tiesa, dar dėl Teisėkūros įstatymo siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
19.06 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3068, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 29 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3069, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3070, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3071 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamą krašto apsaugos ministrą pristatyti klausimą – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3068. Prašom, gerbiamas ministre. (Balsai salėje) Ministras turi išvykti, viskas suderinta. Prašom.
R. KAROBLIS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas pirmininke. Noriu pristatyti turbūt visą paketą, tai yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo, Žvalgybos įstatymo 29 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Projektų tikslai yra sudaryti teisines prielaidas, esant tarnybiniam būtinumui, laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkelti žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius ir vidaus tarnybos karius, Valstybės tarnybos įstatyme vadinamus statutiniais tarnautojais. Šis įstatymas yra susijęs su Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, kuri įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d., ir konkrečiai siūloma sudaryti teisines prielaidas.
Pirma dalis yra, esant tarnybiniam būtinumui, vykdyti funkcijoms, kurioms atlikti reikia specialių žinių, suderinus įstaigų vadovams, laikinai perkelti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas būtent mano minėtų trijų kategorijų pareigūnus, tai yra žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnus. Ši galimybė būtų apibrėžta laiko, tai yra toks perkėlimas būtų iki trejų metų termino su galimybe pratęsti terminą iki dvejų metų.
Antra dalis, punktas, kad numatoma reglamentuoti šių asmenų perkėlimo laikotarpiu jiems taikomas garantijas, tai yra taikomos garantijos pagal jų statusą, iš kurių institucijų jie yra deleguojami. Tiesiog primenu, kad šiuo metu dabartinis Valstybės tarnybos įstatymas, kartu ir dabartinio Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (…) versijos numato tokias galimybes. Tikiuosi šių pataisų priėmimo skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui už pateikimą ir už lydimuosius. Jūsų nori klausti gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš principo pritardamas jūsų teikiamiems projektams, aš tik noriu pasitikslinti dėl karių garantijų, nes penkeri metai – santykinai ilgas periodas. Ar tai bus įskaitoma, pavyzdžiui, į tarnybą, suteikiant laipsnį, kad po tos tarnybos nebūtų tam tikro nubaudimo?
R. KAROBLIS. Taip, yra įskaitytos absoliučiai visos garantijos, įskaitant ir dėl laipsnio yra numatyta. Tačiau dėl laipsnio reikia pripažinti, kad pagrindinis dalykas yra būsimos pareigos. Yra numatyta, kad į ne žemesnes pareigas, bet, savaime aišku, kad pagal įgytą patirtį yra siūlomos aukštesnės pareigos, be jokios abejonės, jis gauna ir aukštesnį laipsnį. Bet tikrai kaip minimali kartelė yra ne mažiau ir netgi numatoma, kad nesant atitinkamų pareigų, čia kalbama ne tik apie PKT, bet ir Žvalgybos įstatymą, kad yra laikinai perkeliama į žemesnes pareigas, bet taikomos tos pačios – ne mažesnės – socialinės garantijos, kurios buvo pagal atitinkamą lygį iki delegavimo šio pareigūno į valstybės tarnybą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame.
Užsiregistravo 53, balsavo 53: už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūloma ypatinga skuba. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Svarstymas bus gruodžio 20 dieną. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
19.12 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121, 122, 123, 124, 127 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 41, 42, 43 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2993 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną Maisto įstatymo projektą Nr. XIIIP-2993 pateikti gerbiamą A. Miškinienę. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121, 122, 123, 124, 127 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41, 42, 43 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, viceministre.
A. MIŠKINIENĖ. Labas vakaras. Maisto įstatymo pakeitimo projekto esminiai tikslai yra mažinti administracinę naštą, atsisakyti perteklinio reglamentavimo, konsoliduoti ir tobulinti valstybinę priežiūrą vykdančių įstaigų kontrolę. Taip pat įteisinama maisto klastojimo sąvoka ir nustatoma atitinkama atsakomybė nustačius tokius atvejus. Taip pat įtvirtinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento oficialiosios kontrolės nuostatos, susijusios su laboratorinių tyrimų vykdymu, Valstybinės maisto kontrolės organizavimo tvarka.
Įstatymo projekto esmė. Kaip minėjau, papildoma naujomis sąvokomis, atsiranda teisinis maisto klastojimo ir suklastoto maisto reglamentavimas, taip pat naujomis nuostatomis ir atsakomybe už tokią veiklą numatomos baudos ir nuostatomis dėl institucijų bendradarbiavimo.
Antra esminė nuostata. Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai suteikiama teisė vykdyti kontrolinius slaptuosius pirkimus. Vadinasi, Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos inspektorius turės teisę iš pradžių nupirkti produktą, o tik po to prisistatyti kaip Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos inspektorius ir atlikti procesinius veiksmus.
Toliau. Koreguojama atsakomybė už įstatymo pažeidimus, didinamos baudos, skiriamos tada, kai į rinką pateikiamas maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai yra nesaugūs vartotojų sveikatai ir gyvybei, nustatomos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Ketvirtoji nuostata. Papildoma maisto tvarkymo subjektų registravimo ir patvirtinimo pagrindinėmis nuostatomis, kurios supaprastina maisto tvarkymo subjektų registravimą. Patikslinamos nuostatos dėl Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos vykdomų mėginių ėmimo ir oficialiosios laboratorijos skyrimo. Taip pat atsisakoma iki šiol Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos vykdomos funkcijos – valgiaraščių derinimo, kai kalbama apie mokyklas ir darželius. Derinti valgiaraščių atskirai mokykloms nebereikės. Taip pat yra nuostatos dėl galimybės ir matymo, kaip maistą galima atiduoti labdarai. Įvertinę nuostatas manome, kad įstatymą patvirtinus būtų geriau užtikrinama vartotojų teisė į saugų ir kokybišką maistą, sumažėtų administracinė našta verslui, taip pat korupcijos lygis. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama viceministre. Jūs sakote, kad antikorupciniu požiūriu pagerins situaciją, bet čia tokios sudėtingos tos procedūros ir sąvokos, ir pats teisinis reglamentavimas, kad labai, atrodo, atvirkščiai gali būti, tarp tų visų drumstas vanduo išeina ir ten lengvai karosai nardo. Ar nebus atvirkščiai?
Antras dalykas. Norėčiau paklausti. Mes laukėme Melioracijos įstatymo. Buvo ministro patikinimas ir įsipareigojimas ministerijos, kad iki Naujųjų metų, tai yra rudens sesijoje, bus pateiktas Melioracijos įstatymas, bet mes jo taip ir nesulaukėme. Gal jis jau yra registruotas? Gal tiesiog pražiūrėjau?
A. MIŠKINIENĖ. Dėkoju už klausimus. Dėl to, kad ne lengvins, o didins administracinę naštą ūkio subjektams, tai tikrai nuostatos, kurios galbūt skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų paprastina ir kontrolės vykdymą, ir tam tikrą registravimąsi maisto tvarkymo subjektų, kas yra labai svarbu startuojant. Lygiagrečiai paminėtas valgiaraščių derinimo atsisakymas, kas iki šiol keldavo mokykloms, darželiams tikrai didelę problemą. Manome, kad tikrai mažins administracinę naštą, o ne didins.
Dėl Melioracijos įstatymo šiuo momentu atsakyti negalėčiau. Žinau, kad dideli darbai, derybos ir komunikacija tiek su socialiniais partneriais, tiek su žemdirbiais, tiek su atitinkamomis įstaigomis vyksta. Tikiu, kad gerų žinių bus greitai.
PIRMININKAS. Nori klausti A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Atsakymą girdėjau, leidžiu klausti kolegoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Miela kolege, pritariu šitiems jūsų pateiktiems reikalavimams, kurie bus Maisto įstatyme numatyti, bet aš manau, kad dabar Maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat vykdo kontrolinius pirkimus, priežiūrą ir taip toliau. Jeigu ne, tai kas tada paruoš tuos kontrolinius pirkėjus? Jie turi žinoti ir… sakykim, tokia tvarka, ir mandagumas, ir korektiškumas, kad akivaizdoje nebūtų kaip turguje, čia stovi pirkėjai, o čia ima, prisistato. Ar nesukels kokių nors konfliktų? Ir kaip bendrauja visuomeninė tarnyba šiuo klausimu su visuomenės sveikatos centrais?
A. MIŠKINIENĖ. Dėkoju už klausimą. Inspektoriai, kurie šiuo metu vykdo įprastus patikrinimus, tai yra iš karto pranešus arba pagal skundą, lygiagrečiai vykdys ir kontrolinius pirkimus, kontrolinius patikrinimus. Jie bus ypatingi ir išsiskirs tik tuo, kad inspektorius nupirks produktą, kaip paprastas pilietis, kaip paprastas vartotojas, ir po to prisistatys, parodys pažymėjimą, kad yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius, ir lygiagrečiai atliks produkto tyrimą.
Dėl įstaigų bendradarbiavimo. Vienareikšmiškai funkcijos negali dubliuotis, bet bendradarbiavimas turi būti nuoseklus, lygiagretus, nes mes kalbame apie žmogaus sveikatą, apie vartotojų sveikatą, tai neišvengiama.
PIRMININKAS. Gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, norėjau paklausti tokio klausimo. Kai mes kalbame apie trumpąsias maisto grandines, ar nebus… atsiranda tam tikrų papildomų baimių, kad reikės vėlgi papildomų tyrimų, registruotis ir visa kita. Ar nebus kaip atbaidymo priemonė? Gal nuraminkite tada žmones, kurie planuoja užsiimti ta trumpųjų maisto grandinių veikla, tiekti tiek darželiams, tiek mokykloms? Galbūt kažkokį argumentą turite?
A. MIŠKINIENĖ. Dėkoju už klausimus. Būtent įstatymo nuostatos ir numato kur kas lengvesnį registravimąsi ir veiklos startą. Trumposios grandinės tikrai yra labai palaikomos, labai skatinamos tiek teisiniu reglamentavimu, tiek įdirbio prasme. Tie, kurie planuoja tai daryti, gali planuoti tai drąsiai, nes, patvirtinus šį įstatymo projektą, tai daryti bus paprasčiau.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Ačiū už klausimus ir pristatymą.
Motyvai. Už – K. Mažeika. Gal jau ir… Labai ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Viceministrė motyvavo labai gerai viską, tai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
A. MIŠKINIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlomas Kaimo reikalų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Kaip? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Norite balsuoti. Prašau, balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 53: už – 46, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Pakartosiu, pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Čia jau jūs pasistengėte, gerbiamas Jurgi. Ir svarstysime pavasario sesijoje. Kviečiu grįžti į tribūną I. Gudžiūnaitę.
19.21 val.
Įstatymo „Dėl 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2955 (pateikimas)
Įstatymo „Dėl 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2955. Prašome pristatyti.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Europos Sąjunga – Taryba šių metų liepos 13 dieną priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas 1976 metų Tarybos sprendimo priedas, Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise. Mūsų parengto įstatymo projekto tikslas yra patvirtinti Tarybos sprendimą ir informuoti Europos Sąjungos Tarybos Generalinį sekretoriatą apie nacionalinių procedūrų dėl sprendimo patvirtinimo užbaigimą.
Tarybos sprendimas įsigaliotų kitą dieną tik po to, kai bus gautas paskutinis visų Europos Sąjungos valstybių narių pranešimas apie pritarimą Tarybos sprendimui. Šiuo metu yra pranešusios aštuonios valstybės, kitų valstybių vyksta nacionaliniai teisėkūros procedūrų etapai. Įsigaliojus Tarybos sprendimui, bus keičiami nacionaliniai įstatymai, su kuriais, be abejonės, grįšime į Seimą.
Kadangi politinė kampanija Lietuvos Respublikoje dėl rinkimų į Europos Parlamentą prasidėjo lapkričio 26 dieną, taip pat pagal nacionalinius Lietuvos įstatymus šešis mėnesius iki rinkimų negalime keisti rinkimų įstatymų, tai naujovės, susijusios su Tarybos sprendimu, galiotų tik Europos Parlamento rinkimams 2024 metais, tačiau ne šiuose rinkimuose.
Tarybos sprendimo trys pagrindinės ir vienintelės naujovės, kurios įvedamos. Pirmoji naujovė. Europos politinės partijos pavadinimas ir logotipas galės būti nurodomas biuletenyje. Vykstant Europos Parlamento rinkimams, ne tik nacionalinė partija galės būti nurodoma, bet ir Europos partija, kuriai ta nacionalinė priklauso. Tačiau vėlgi, kaip tai vyks, mes turėsime apsispręsti savo nacionaliniuose įstatymuose.
Kita naujovė, kurią Tarybos sprendimas įveda, nežymi, tačiau vis tiek nustatoma mažesnė minimali riba, nuo kurios bus skaičiuojami Europos Parlamento mandatai. Europos Parlamento rinkimuose partijoms, kai dalinasi mandatus, reikia pereiti tam tikrą procentą, tai yra dabar 5 % pagal rinkimuose dalyvavusius rinkėjus, tai keičiama į atiduotų galiojančių balsų rinkėjų skaičių, tai yra 5 % nuo tų galiojančių biuletenių.
Ir trečiasis dalykas, kuris, matyt, toks minimaliausias, tai valstybės narės oficialiai turės paskirti kontaktinę instituciją. Pas mus tas funkcijas jau dabar atlieka Vyriausioji rinkimų komisija, matyt, tą komisiją būtų galima ir įstatymu paskirti kaip kontaktinę.
Seimo Teisės departamentas pastabų dėl projekto neturėjo. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs sakote, kad tos nuostatos praktinę reikšmę turės tik 2024 metais. Kai ryte mes paklausėme Seimo vicepirmininkės R. Baškienės, kodėl į pabaigą įrašyti pateikimai, ji sakė, kad čia įrašyti tik tie projektai, kurie, ministrai sakė, labai svarbūs, labai reikia. Tai koks čia dabar greitas poreikis jūsų projekto, jeigu jis aktualus tik po penkerių metų?
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą, gerą klausimą. Atsakymas į tokį klausimą yra toks. Nors Lietuva tas naujas taisykles taikys tik 2024 metais, ir tai mes apsiribojame tik pagal savo nacionalinius įstatymus, kuriuose pasakome, kad rinkimų taisyklės gali būti keičiamos ne vėliau kaip šeši mėnesiai iki rinkimų, tačiau kitos Europos Sąjungos šalys tokių taisyklių neturi. O Tarybos sprendimas įsigalioja tik tada, kai visos 28 valstybės narės pritaria tokiam Tarybos sprendimui. Dėl tos priežasties Lietuvos pritarimas yra svarbus, kad kitų valstybių narių galimybės pasinaudoti Tarybos sprendimo naujovėmis nestabdytume.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip aš nelabai supratau. Čia tokios smulkmenos, blakstienų ieškomas šiukšlių krūvoje. Ar tikrai čia verta mums vargti ir kažką keisti? Virpiname orą tuščioje vietoje. Niekas nuo to absoliučiai nepasikeis, niekas nesugriūtų, jeigu dar 30 metų gyventume be to.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Matyt, platesnis klausimas apie įsipareigojimus Europos Sąjungai. Jų turbūt esame sutarę laikytis. Tarybos sprendimas yra priimtas. Nors iš tikrųjų Tarybos sprendimas nenustato labai didelių naujovių, tačiau įtvirtina tam tikras galimybes. Galimybes biuletenius formuluoti ir pildyti kitaip, nustato bendras taisykles, kaip valstybės narės Europos Parlamento rinkimuose tiesiog galės elgtis. Nors iš tikrųjų jūsų pastaba teisinga, kokių nors ypač didelių naujovių nėra, tačiau vėlgi reikia pasakyti, kad kai kurie dalykai kyla iš galiojančių reglamentų, susijusių su ten nustatytomis galimybėmis, pavyzdžiui, Europos politinių partijų sąsają su nacionaline partija labiau viešinti. Viskas yra susiję. Nors ir nėra labai didelės revoliucijos, bet tam tikri pakeitimai yra.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti gerbiamas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Miela pranešėja, jūs matote, kad tiek Jurgio, tiek Kęstučio ir mano klausimai yra labai panašūs. Faktiškai, mano supratimu, ko Europa kišasi į visas mūsų smulkmenas? Mes ką norime, tą darome. Dabar kas sugalvojo… Man atrodo, kad čia kažkas po kažkuo pakišta ir norima normaliai prastumti tuos reikalus. Nėra čia, taip žiūrint, kad būtų skaidru, kad būtų visiems aišku. Jūs pati pastebėjote, kad labai neįdomus klausimas, beveik visa salė neklauso, ką jūs kalbate, jie neįsigilinę ir, ko gero, pabalsuos, kaip jūs norite. Bet čia vis tiek kažkas yra, nėra taip, kaip jūs kalbate, nėra nuoširdumo ir atvirumo.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Apie nuoširdumą ir jautrumą. Nežinau, mano jis yra. Reikalavimai… Nors iš tikrųjų naujovės nėra didelės, tačiau reikia pasakyti vieną dalyką. Europos Parlamento rinkimuose Europos Sąjungos piliečiai gali dalyvauti visose šalyse. Europos Parlamento rinkimuose Lenkijos pilietis gali balsuoti ir Lietuvoje. Todėl, matyt, čia yra prasmė tuos techninius dalykus arba mažiau substancinius dalykus turėti vienodai reglamentuotus. Matyt, toks yra atspirties taškas. Tai yra bendri Europos Sąjungos rinkimai ir bendros taisyklės, matyt, yra tikslas.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrei. Dabar dėl motyvų. Už – J. Razma. Ačiū viceministrei.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi viceministrė projektą pristatė su tokiu entuziazmu ir patosu, mane įtikino, kad mes iškovosime Europos Sąjungos narėms didelius demokratinius dalykus ir tos labiau atsilikusios demokratijos procese šalys dabar turės biuleteniuose įrašyti logotipus, niekur jos nedings. Taigi paremkime ir judame toliau demokratijos kryptimi tempdami visą Europą.
PIRMININKAS. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti su didžiule pagarba Lietuvos…
PIRMININKAS. Jau klausimai buvo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet aš vis tiek čia taip retoriškai klausiu.
PIRMININKAS. Supratau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …su didžiule pagarba Lietuvos partijoms, pavyzdžiui, yra tokia Valstiečių partija Lietuvoje, bet jinai neapsisprendusi, kokiai politinei šeimai Europoje priklauso. Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje rasite vieną asmenį, esantį vienoje parlamentinėje šeimos frakcijoje, kitą – kitoje, iš jūsų pačių. Jūs patys nežinote, kokiai šeimai priklausote. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, Kęstuti. Baikite nuomonę, sakau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Palaukite, aš… Ne, ačiū, aš nepabaigiau, netrukdykite man, pridėsite laiką. Kokiai parlamentinei šeimai jūs priskirsite kokią nors čekų piratų partiją arba Vokietijoje esančią, sakysime, AFD? Aš neįsivaizduoju, jos neturi politinių šeimų. Jūs reikalaujate, kad čia dar kažkokius logotipus užsidėtų? Tai ką, jie svastiką užsidės ar ką? Baikite. Mes įvedame kažkokias normas. Yra partijos, kurios jas turi. Jeigu nori, gali įsidėti, bet ar tam reikia įstatymą kaitalioti? VRK nutars, kad leidžia pridėti ir visokių kitokių logotipų, širdelių, kryželių, kregždučių, gandrų, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonių pareiškimą. Siūlau balsuoti, nes nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Balsavo 50: 38 – už, prieš – 2, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Siūloma ypatinga skuba. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame dėl ypatingos skubos. Kas už, prašom… kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 49: už – 36, prieš – 3, susilaikė 10. Pritarta ypatingai skubai ir svarstysime gruodžio 20 dieną. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
19.33 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ projektas Nr. XIIIP-3066(2) (priėmimas)
Kadangi darbotvarkę baigėme, turime laiko, tada skubame prie rezervinio klausimo – prie Seimo rezoliucijos „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ projekto Nr. XIIIP-3066(2). Teikėjas – T. Tomilinas.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi surašyta tokia gana prieštaringa rezoliucija, sunku suprasti ir įsigilinti, tai prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Prašom balsuoti dėl pertraukos.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi pertraukos jau buvo prašyta, negalima iki kito posėdžio. Pusvalandžio gali prašyti.
PIRMININKAS. Vyksta balsavimas. Balsuojame.
Yra, pertraukai iki kito posėdžio pritarta.
19.34 val.
Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2964 (pateikimas)
Rezervinis 2 klausimas – Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2964. Pranešėjas – gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo pakeitimu iš esmės yra taisoma techninė Darbo kodekso priėmimo klaida, nes šiuo metu profesinės sąjungos susidūrė su problema, kad nacionalinės šakos ir teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos iš esmės negali steigti savo padalinių įvairiose darbdavių organizacijų padaliniuose. Mes siūlome tą prieštaravimą išspręsti ir nustatyti, kad pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją pas darbdavį turi teisę nacionalinės šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos steigti savo padalinius, kurie yra laikomi darbdavio ar darbovietės veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turi visas darbuotojo atstovų teises ir pareigas, numatytas šio kodekso ir kitais teisės aktais. Iš esmės Darbo kodekse buvo likęs neaiškumas ir tokia spraga, mes ją Socialinių reikalų ir darbo komitete tikrai ištaisysime. Labai prašau jūsų pritarti po pateikimo.
Tai yra įstatymas, kurį pateikė ne viena frakcija, ne vienas Seimo narys. Aš esu tikras, kad ir A. Sysas, ir R. J. Dagys padėjo parašą ant šio įstatymo projekto būtent todėl, kad iš esmės visos profesinės sąjungos kalbėjosi su Seimo nariais, kalbėjosi su mūsų komiteto atstovais ir pateikė savo variantą, kaip galima spręsti tą problemą. Mes dabar turime tą priešpriešą tarp darbo tarybų ir profesinių sąjungų. Sakau, nacionaliniu šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos iš esmės negali steigtis padaliniuose, joms galioja Darbo kodekso nauji apribojimai ir tai neskatina kolektyvinių santykių, neskatina profesinių sąjungų narystės plėtros ir žmonių derybinės galios stiprėjimo. Man atrodo, mes šioje pusėje, tikiuosi, ir toje pusėje norime eiti kitu keliu. Projektas yra pateiktas įvairių ideologijų, įvairių pažiūrų politikų, tai leiskite jį tobulinti komitete.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kai mes svarstėme naują Darbo kodeksą čia, Seime, visi klausimai buvo derinami su Trišale taryba ir buvo ilgai diskutuojama, ginčijamasi, kol buvo rastas variantas, tenkinantis visas puses. Šiuo atveju kaip čia bus, ar mes čia vienašališkai priimsime, kadangi tai labai svarbus dalykas. Čia suteikiame dideles teises profsąjungoms, kaip ir specialiosioms tarnyboms ar kontroliuojančioms institucijoms, mokesčių inspekcijoms, kad gali ateiti į privačią įmonę ir ten organizuoti, ką nors daryti. Na, čia sunkiai suvokiama truputį.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš atsakysiu. Mano atsakymas yra toks. Daugiau negu 20, neatsimenu tiksliai, kiek galiojo buvęs Darbo kodeksas, bet pakankamai ilgą laikotarpį galiojo buvęs, prieš kelerius metus pakeistas Darbo kodeksas, ir ta teisė buvo. Jokių problemų, jokių netikslumų, šiuo atveju mes iš esmės taisome techninę klaidą. Derybos dėl naujo Darbo kodekso tikrai nenumatė tokių teisių apribojimo profesinėms sąjungoms ir derybose tikrai apie tai nebuvo kalbėta. Tai iš esmės yra techninio pobūdžio pataisymas, nes anksčiau galiojusi tvarka neturėjo būti keičiama, ji buvo normali, ji nesuteikė niekam nei per didelių, nei per mažų galių. Todėl mes šitoje salėje esame keitę nemažai Darbo kodekso spragų be papildomų derybų. Kas yra kreipimasis į Trišalę tarybą? Beje, Socialinių reikalų ir darbo komitetas galės kreiptis, visiškai normalu, jeigu taip nuspręstų, arba Seimas svarstymo metu galės kreiptis, jokių problemų. Šiandien mes turime gana didelį sutarimą tarp įvairių frakcijų atstovų padaryti pateikimą. Aš tikrai laikausi pozicijos, kad dėl šito patobulinimo nereikia papildomų derybų tarp darbdavių ir profsąjungų, bet jeigu Seimas nuspręs kitaip, mes tikrai galėsime kreiptis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
19.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3063 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3063. Pranešėjas – gerbiamas A. Gumuliauskas. Įtraukimo į rudens sesijos darbų programą pateikimo projektas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Prašau Seimą pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ pateikimui ir įtraukti klausimą – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių nėra. Dėl motyvų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti?
Svarstymas. Nėra užsirašiusių. Galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta.
Po svarstymo priėmimas. Nėra užsirašiusių. (Balsai salėje) Galime priimti bendru sutarimu?
Šio nutarimo priėmimas
Balsuojame. Balsavo 48, už – 44, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas dėl darbų programos pakeitimo priimtas. (Gongas)
19.42 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2912 (pateikimas)
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija gavo grupės mokslininkų pasiūlymą kovo 9 dieną paskelbti Lietuvos diena. Mūsų komisijos posėdyje… (Balsai salėje) Lietuvos diena. Mūsų komisija į posėdį pasikvietė ekspertus ir nustatė, kad kovo 9 diena iš tikrųjų yra ta diena, kada pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas ir prieš dešimt metų mes šventėme šio įvykio tūkstantmetį. Tačiau Lietuvos diena mums atrodė per daug pretenzinga ir mes pasirinkome pavadinimą Pirmojo Lietuvos paminėjimo diena. Grupė mūsų komisijos narių, kurie atstovauja įvairioms frakcijoms, pateikė jums, kad jūs pritartumėte šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip jūs manote, ar nereikėtų vieną kartą imti ir panaikinti iš viso Atmintinų dienų įstatymą?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ką tokį?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atmintinų dienų įstatymą. Mes galime atminti įvairias dienas ir įvairias datas įvairiai pagal jubiliejus. Kam mums reikia įstatymą tokį turėti? Jis yra dažniausiai keičiamas įstatymas Lietuvoje. Dažniau keičiamo aš nežinau, turbūt nėra.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad jūs kalbate šiek tiek netiksliai, nes per šitą kadenciją šitas įstatymas buvo keičiamas vieną kartą. Mes turime 67 atmintinas dienas, kurios atspindi ne tik istorinius dalykus, bet ir kultūros, socialinius reikalus. Taigi šiuo atveju aš manau, kad tokių datų paminėjimas tikrai prisideda prie mūsų istorinės atminties politikos vystymo. Prieš dešimt metų mes visi iškilmingai didžiavomės savo ilgamete istorija, savo tūkstantmečio vardu, bet aš manau, kad ilgainiui, vis dėlto praėjus tam tikriems metams, šitas faktas iš visuomenės atminties gali išblėsti. O kaip tik atmintinų dienų proga būtų galima prisiminti šią dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norint dieną prisiminti, reikia prisiminti, mes ir taip ją prisimename: buvo dideli, jubiliejiniai šventimai, nemanote, kad galbūt nuvalkiojame tas dienas ir jų svarbą tokiais teisės aktais, nes iš esmės ji ir buvo tokia svarbi. Galbūt tada galėtumėte pasiūlyti prie įstatymo, kad jeigu būna minėtinos dienos, būtų ir koks nors finansavimas. Aišku, kasmet finansavimo nebūtų jai švęsti, galbūt tada reikia akte numatyti, kad kas dešimt metų tos dienos minimos, tada būtų svarbu. O kai dabar kiekvienos dienos… Patys užmirštame visas 60 dienų, tad kokios svarbos jos yra?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Edmundai, aš norėčiau pasakyti, kad jūs kaip vartotojiškos visuomenės atstovas manęs paklausėte. Na, nebūtinai visą laiką kiekvieną atmintiną dieną reikia finansuoti. Manau, kad ta kiekviena diena gali būti brangi savaip ir be pinigų. Na, o dėl atmintinų metų mes turime priimtą nutarimą, kurį mes priėmėme pavasario sesijoje, ten labai aiškiai deklaruojamas finansavimas ir tvarka. Aš manau, kad tas dokumentas yra pakankamai naujas ir veiksmingas, nes Vyriausybė jau 2019 metams taip pasiruošė minėti atmintinus metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, tūkstantis metų praėjo nuo to įvykio, tai dabar kovo 9 dieną… Žinote, per tūkstantį metų ten pora dienų plius minus… Man atrodo, tikrai mes negalime pasakyti. Gal galime Kovo 11-ąją? Truputį paklaida, bet bus vieną dieną dvi didžiulės šventės, kaip tik bus sustiprinta mūsų atmintis ir ateitis, ir praeitis, ir dabartis – viskas kartu.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Supratau, ačiū. Aš noriu pasakyti, kad mes iš tikrųjų pasikvietėme ekspertus iš skirtingų istoriografinių stovyklų, nes yra tokia viena nuomonė, kad tai galėjo būti vasario mėnesį. Kaip bebūtų keista, skirtingų nuomonių istorikai, profesionalai, profesoriai vis dėlto priėjo prie bendros išvados, kad tai yra kovo 9 diena, bet mes nesutikome skelbti Lietuvos dienos, nes, kaip minėjau, tai yra pretenzinga ir galbūt gali kiek nors laiko nustelbti pačią Kovo 11-ąją. Šiuo atveju mes faktus pavadinome tikraisiais vardais ir taip atsirado Lietuvos pirmojo paminėjimo diena.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Mielas kolega, mano klausimas būtų panašus į gerbiamojo Viktoro. Kai visus metus švenčiame jubiliejus, gražiai skamba ir visi patiriame pakilimą, o dabar, kiek aš supratau iš jūsų, istoriniai šaltiniai yra nevienodi. Dabar sako: susirinko, pasvarstė ir nustato. Man reikėtų, kad būtų konkrečiai – ne nustatė, bet kad rastų datą, taip ir taip, ir taip. Dabar, žinote, vyrai susirenka, pašneka ir nustato.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Vytautai, aš supratau jūsų klausimą. Taupydamas laiką noriu pasakyti štai ką: istorija yra mokslas, vis dar besivystantis, ir, be abejonės, niekas nėra tikras, kad galima atrasti kokį nors ankstesnį šaltinį, kur dar anksčiau yra paminėtas Lietuvos vardas. Pavyzdžiui, Bizantijos metraščiuose ir panašiai. Taigi mes tai palikime ateities kartoms. Bet šiuo atveju hipotetinė data yra kovo 9 diena, ir mes ją išskiriame šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis, už pristatymą ir atsakymus į kausimus. Dabar dėl motyvų.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Pats A. Gumuliauskas jau gal…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Atsisakau, atsisakau.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, gal prieš dešimt metų ar aštuonerius siūliau šitą įstatymą panaikinti, aišku, niekas… (Šurmulys salėje) …tik tuo ir pasireiškia, kad pasiūlo kokią nors Geologų dieną ar Klientų dieną, ar dar kokią nors dieną šiame įstatyme. Krepšininko dieną ir panašiai. Jeigu mes pasiūlome Krepšininko dieną, nebus Futbolininko dienos ir nebus Rankininko. Gal reikėtų kokios nors Plaukiko dienos. Jeigu yra Geologų diena, tai nebus Suvirintojo ar Santechniko, jie man ne mažiau garbingi. Jeigu įrašysime Santechniko, Elektriko, pasirodo, nėra dienos, kaip apsieisime be šviesos. Mokytojo diena, aišku, yra įtraukta, čia kas be ko, bet mokytojai turi problemų. Štai aš manau, kad įvairios profesijos, įvairios istorinės datos gali būti švenčiamos ir gali švęsti, kada jiems patinka. Mokytojai ar pedagogai tada, kada jiems atrodo, kad reikia švęsti Mokytojo dieną. Geologai, kada jiems atrodo, kad reikia švęsti, tegu švenčia. Ar mes dabar turime reglamentuoti? Įtraukus vieną profesiją kitos lieka nuskriaustos. Aš siūlyčiau tokių dalykų nereglamentuoti. Valstybinės šventės, tai kas be ko. Jeigu artėja Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, aišku kad sudarysime specialią komisiją ir švęsime tuos metus, stipriai švęsime, kviesime svečių ir panašiai, be to įstatymo. Taip bus. Tikrai nereikia gausinti šito sąrašo. Mes greitai kalendoriuose neturėsime laisvos vietos, o kai kuriomis dienomis minėsime po kelias dienas. Ir visą laiką turėsime galimybę vis dar kokį nors geologą, kurio neįrašėme, būtinai įrašyti ir atrasti motyvų, kodėl jis būtinai turi būti.
PIRMININKAS. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, tikriausiai žinote tuos skaičius, kad iš 365 dienų 67 dienos dabar yra paskelbtos atmintinomis dienomis. Gerbiamas Arūnai Gumuliauskai, man jūsų gaila, nes dar reikės padirbėti iki kadencijos pabaigos daug, jeigu norime, kad visos dienos būtų užimtos. Išties darbo dar yra daug. Galbūt kaip alternatyvą būtų galima pasiūlyti, kadangi vis tiek visas žmogaus gyvenimas žemėje yra vienintelis, nepakartojamas, gal paskelbiame žmogaus gyvenimą žemėje atmintina diena, atmintinu gyvenimu ir viskas, nereikės vargti. Bet čia aš, aišku, juokauju. Iš esmės, kolegos, aš pritariu, kad nereikėtų tokioms datoms jokių pinigų numatyti. Kadangi sutampa šalia ir kitos labai atmintinos dienos, yra mūsų valstybės šventės, galbūt tas parašymas kalendoriuje, kad prieš tūkstantį metų pirmą kartą buvo paminėta Lietuva, yra vertingas ir kai kam primins istoriją, ypač jaunimui, mes galėsime pasididžiuoti. Todėl šiuo atveju aš pritariu, kad reikia pritarti tokiai dienai, bet, kaip sakiau, kolega, pasiraitokite rankoves, nes laisvų dienų dar yra labai daug.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame po pateikimo.
Ačiū. Balsavo 49: už – 46, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Bet turime problemėlę, gal gerbiamas A. Gumuliauskas dabar ir pasakys, kadangi kovo 9 diena greitai, kitąmet, kaip čia dabar dėl tos datos, gal pritarti svarstymo skubai? Siūlymas koks nors bus ar ne? Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš kreipiausi į Seimo Pirmininką, kad būtų skuba, nes Istorinės atminties komisija rytoj jau svarsto, o Švietimo ir mokslo komitetas svarstys tuoj po Naujųjų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar skubą siūlo Švietimo ir mokslo komitetas, ar nesiūlo? Nėra pirmininko.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Siūlo, siūlo.
PIRMININKAS. Siūlo. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. Pritarta skubai. Dabar komitetai. Komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Ir dvi komisijos kartu, sujungtos dvi komisijos. Data bus papildomos sesijos metu, tai bus, ko gero, sausio 11 arba sausio 12 dieną.
Gerbiamieji, mūsų darbotvarkė išsisėmė. A. Gumuliauskas nori atsakyti kažką A. Matului.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš nenoriu. Aš tik noriu kolegoms pasakyti, Atmintinų dienų įstatymas yra tikrai ne mano išmislas, tai tęsiasi visą mūsų nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Aš noriu pasakyti, jeigu mes einame į Europą, tai turbūt turėtumėte žinoti, kad yra tokios dienos kaip Apsikabinimo diena, Bučinio diena, Tango diena. (Balsai salėje) Taip, Orgazmo diena ir taip toliau. Taigi mes čia tik laviname istorinę atmintį.
PIRMININKAS. Ačiū. Pareiškimų nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Vakarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.