LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 PAPILDYMO 34¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4071

2020 m. balandžio 29 d. Nr. 108-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas - Kristina Semėnė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Teisės departamentas 2019-11-04				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos notarų rūmai 2020-03-06				<...> Lietuvos notarų rūmai nepritaria Projektui ir jo įgyvendinimui, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad notarų veiklai analogiško teisinio reglamentavimo, kuris reguliuoja ir advokatų veiklą (t.y. dėl advokato ir kliento santykių konfidencialumo, dėl advokato veiklos nepriklausomumo), argumentai, kurie Lietuvos advokatūros 2019-09-18 Nr. 748 ir 2019- 10-08 Nr. 787 raštais buvo teikti LR susisiekimo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 441 straipsniu įstatymo projekto, buvo priimti LR susisiekimo ministerijos ir minėtas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 441 straipsniu įstatymo projektas buvo išbrauktas iš teikiamų įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077 sąrašo, tačiau LR susisiekimo ministerija visiškai neatsižvelgė į analogišką notarų veiklos teisinį reglamentavimą bei Notariato įstatymo Nr. 1-2882 papildymo 341 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4071 neišbraukė iš įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059- 4077 sąrašo. Pažymėtina, kad visi argumentai, kurie Lietuvos advokatūros 2019-09-18 Nr. 748 ir 2019-10-08 Nr. 787 raštais buvo teikti LR susisiekimo ministerijai turėjo būti taikomi ir sprendžiant dėl Notariato įstatymo Nr. 1-2882 papildymo 341 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4071 atsisakymo, analogiškai, kaip buvo atsisakyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 441 straipsniu įstatymo projekto. Dėl Projekto siūlymo pagrįstumo Projektu siūloma reglamentuoti, jog asmenys turės teisę kreiptis į notarą ir pateikti notarui informaciją ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodytas Projekto uždavinys, kad „efektyvinti viešojo administravimo subjektų, teismų ir kitų valstybės institucijų veiklą”. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 23 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio 23 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” konstatavo, kad Notariato įstatyme įtvirtintas vadinamasis lotyniškojo tipo notariatas (lotyniškoji notariato organizavimo sistema), kad notarai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai, kad notarų veikla yra asmens savarankiška profesinė veikla, o notarų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat yra aiškiai konstatavęs, jog valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijas (kaip ji paprastai daro), bet ir - tam tikra apimtimi - per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2007 m. kovo 20 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Notaro statusą ir veiklos pobūdį taip pat nagrinėjo ir Europos Teisingumo Teismas bylose dėl pilietybės, kaip tapimo notaru sąlygos, teisėtumo (pvz., Europos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje C-54/08). Šiose bylose Europos Teisingumo Teismas išaiškino, kad notarų veikla nereiškia tiesioginio ir konkretaus viešosios valdžios funkcijų vykdymo. Taigi, notaro profesija Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje apibrėžiama kaip valstybės kontroliuojama profesija, t.y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų - fizinių ir juridinių asmenų subjektinių teisių ir juridinių faktų juridinio įtvirtinimo, šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo - vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys - notarai, kurie nėra laikytini valstybės institucija, o jiems šias funkcijas perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos. Atsižvelgiant į tai, Projekto aiškinamajame rašte nurodytos skaitmenizavimo tendencijos, kuriomis bandoma pagrįsti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos kūrimą ir naudojimą, nepatvirtina Projekte numatomo duomenų perdavimo notarams būdo poreikio. Dėl notarų ir jų klientų naudojamos eNotaras informacinės sistemos Lietuvos notarų rūmai jau yra sukūrę elektroninę sistem ą- eNotaras informacinę sistemą, kurioje jau yra sukurti funkcionalumai atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu skaitmeniniu notarinių paslaugų teikimo būdu, kuri sudaro galimybę notarams teikti (išsiųsti) sukurtus elektroninius dokumentus klientams ir gauti klientų notarams siunčiamus elektroninius dokumentus, reikalingus notarinių veiksmų atlikimui, per eNotaras informacinę sistemą, todėl būtų neracionalu įstatymu įpareigoti notarus ir notarų klientus elektroninius dokumentus siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kai jau yra sukurta patogi notarams ir jų klientams naudoti eNotaras informacinė sistema. Notarų klientai per eNotaras informacinę sistemą nuotoliniu būdu „vieno langelio” principu jau gali kreiptis į notarus dėl notarinių veiksmų atlikimo, pateikiant reikiamus elektroninius ar kitokius dokumentus notarinio veiksmo atlikimui, rezervuojant atvykimo laiką pas notarą, derinant notarinių veiksmų dokumentų projektus, o taip pat gauti notaro klientui teikiamus elektroninius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad šios elektroninės sistemos - eNotaras informacinės sistemos sukūrimui buvo panaudotos Lietuvos notarų rūmų piniginės lėšos, o valstybei nereikėjo investuoti biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, Projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos pažeistų ekonomiškumo ir protingumo principus bei būtų neracionalu įpareigoti notarus naudoti Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kai jau yra sukurta ir naudojama notarų ir jų klientų eNotaras informacinė sistema, skirta notarams teikti (išsiųsti) sukurtus elektroninius dokumentus klientams ir gauti klientų notarams siunčiamus elektroninius dokumentus. Pažymėtina, kad naudojimasis Lietuvos notarų rūmų sukurta eNotaras informacine sistema notarams ir jų klientams yra nemokamas, notarams ir jų klientams sukurtų elektroninių dokumentų teikimas (siuntimas) ir gavimas yra neatlygintinis. Tuo tarpu notarų ir klientų naudojimasis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema būtų atlygintinis, o patirtas notarų išlaidas dėl atlygintinio elektroninių dokumentų siuntimo klientams per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą pagal įstatymą turėtų kompensuoti notarų klientai, todėl asmenims padidėtų išlaidos už notarinių veiksmų atlikimą, susijusios su kompensacijų už elektroninių dokumentų persiuntimą mokėjimu, o tai taip pat pažeistų racionalumo ir protingumo principus, sukeltų notarų klientų nepasitenkinimą, susijusį su papildomų išlaidų sumokėjimu, susijusių su elektroninių dokumentų persiuntimu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema tiek notarams, tiek notarų klientams nėra reikalinga, ji dubliuotų notarų ir jų klientų jau naudojamą eNotaras informacinę sistemą ir turėtų būti laikoma sukurianti administravimo naštą bei papildomus kaštus. Dėl notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo Projekto aiškinamajame rašte taip pat numatyta, kad E. pristatymo sistemoje yra galimybė administruoti ne tik elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir subdėžutę (ji turi kitą adresą), skirtą notarų veiklai, kuri užtikrintų asmens privataus gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimą. Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo principas. Pagal Notariato įstatymo 14 straipsnį notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus. Notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad notaro profesinė paslaptis apima viską ką notaras sužinojo, vykdydamas savo funkcijas, t.y. notaras negali atskleisti notarinio veiksmo fakto ir su juo susijusių aplinkybių, informacijos, surinktos notariniam veiksmui atlikti, taip pat kliento vardo, pavardės ir kitų duomenų, jo kreipimosi į notarą ar lankymosi pas notarą fakto, informacijos, gautos pokalbių su klientais ar susirašinėjimo su jais elektroninių priemonių metu, ir kt. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas notaro veiklą reguliuojančias nuostatas, pažymėtina, kad Projekte bei jo aiškinamajame rašte nėra numatytų būdų ir priemonių, apsaugančių nuo valdžios institucijų, o taip pat ir nuo trečiųjų asmenų neteisėto valdymo ir tvarkymo informacijos apie asmenų kreipimąsi į notarą ir informacijos perdavimą notarui per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinę sistemą Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte bei jo aiškinamajame rašte nenumačius būdų ir priemonių, apsaugančių nuo valdžios institucijų, o taip pat ir nuo trečiųjų asmenų neteisėto valdymo ir tvarkymo informacijos apie asmenų kreipimąsi į notarą ir informacijos perdavimą notarui per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinę sistemą neatitinka įstatyme įtvirtinto esminio lotyniškojo notariato notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo principo įgyvendinimo. Dėl notaro veiklos nepriklausomumo Notariato įstatymo 12 straipsnyje yra įtvirtintas notarų nepriklausomumo principas, pagal kurį notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Pagal Notariato įstatymo 21 straipsnio 1 dalį notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas. Atsižvelgiant į tai, notarai, vykdydami savo veiklą, turi turėti galimybę laisvai (raštu) perduoti informaciją, duomenis ir dokumentus savo klientams, nepriklausomai nuo valdžios institucijų diegiamų sistemų. Atsižvelgiant į tai, Projekte numatomas teisinis reguliavimas apriboja notarų galimybę pradėti teisinius santykius su klientu pasirinktu būdu, valdžios institucijoms kontroliuojant notarų veiksmus, numatant įpareigojimą naudotis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema, nesuderinama su notaro veiklos nepriklausomumu. Dėl Projekto pasekmių Įvertinus Projekto nuostatas bei Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos veikimą, manytina, kad tai prieštarautų notarų veiklą reguliuojantiems teisės aktams ir taip sukurtų nepageidaujamą Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos įgyvendinimo rezultatą. Dėl šios priežasties turėtų būti atsisakoma keisti ir papildyti Notariato įstatymą 341 straipsniu, nenukrypstant nuo šiuo metu galiojančių notarų veiklos teisės normų, laikantis notaro veiklos nepriklausomumo principo, Konstitucinėje jurisprudencijoje bei teismų praktikoje notaro statuso nacionalinėje teisėje aiškumo.	Apsispręsti pagrindiniame komitete

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4071.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                              Rimantas Sinkevičius

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė