DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1914

2022-12-07 Nr. 112-P-43

Vilnius

1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai: Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūną Valinską pavaduojantis Seimo narys Vytautas Kernagis.

Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė

Kviestieji asmenys: Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. vyresnioji patarėja O. Buišienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05			*	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte įtvirtinti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą: „jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“. Vertinant siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai jo aspektai. 1.1. Projekte numatytas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems dvigubą (daugybinę) pilietybę, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu). Asmenys, turintys tik Lietuvos Respublikos pilietybę (nesvarbu, kokiu būdu ji įgyta), taip pat asmenys, dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu, negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą ir turimą kitos valstybės pilietybę, būtų traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus. Mūsų nuomone, kriterijai, pagal kuriuos projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta piliečių kategorija pilietybės netekimo aspektu išskirta iš kitų Lietuvos Respublikos piliečių (kitos valstybės pilietybės turėjimas ir tam tikras Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdas – ji suteikta išimties tvarka), konstitucinio pagrįstumo požiūriu vertintini nevienodai. Pažymėtina, kad asmuo, netekęs vienintelės turimos Lietuvos Respublikos pilietybės, liktų asmeniu be pilietybės. Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas Susitariančiųjų Valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės (8 straipsnio 1 dalis). Ratifikuodamas šią konvenciją, Seimas pasinaudojo joje numatyta išlygos galimybe (8 straipsnio 3 dalis) ir pareiškė, kad Lietuvos Respublika išsaugo teisę pripažinti asmenį netekusiu pilietybės (neatsižvelgiant į tai, kad jis taps asmeniu be pilietybės) Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 punktuose numatytais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindais ir sąlygomis (t. y. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, arba paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta). Laikantis šio Lietuvos Respublikos tarptautinio įsipareigojimo, asmenims, turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybę, projekte numatytas naujas jos netekimo pagrindas negalėtų būti taikomas, taigi šių asmenų teisinė padėtis pilietybės netekimo aspektu iš esmės skiriasi nuo dvigubą (daugybinę) pilietybę turinčių asmenų teisinės padėties, todėl skirtingas nurodytų asmenų kategorijų traktavimas aptariamu atžvilgiu būtų konstituciškai pagrįstas. Tačiau pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, suponuoja vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje: „Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.“ Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimai). Aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas). Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės, tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Mūsų nuomone, projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.	Nepritarti	Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto prieštaravimą vertino TTK 2022-09-21 d.( Nr. 102-P-36) posėdyje ir priėmė sprendimą, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05	1			1.2. Projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo formuluotės yra teisiškai netikslios ir turėtų būti tobulinamos, arba turėtų būti pateikiamos kai kurių projekte vartojamų terminų apibrėžtys, kuriomis būtų atskleistas jų teisinis turinys. Nepatikslinus projekto formuluočių, taikant siūlomą nustatyti naują pilietybės netekimo pagrindą praktikoje kiltų esminių neaiškumų arba apskritai būtų neįmanoma jo taikyti. 1.2.1. Apibrėžiant asmenį, kuriam būtų taikomas projektu siūlomas naujas pilietybės netekimo pagrindas, ir veiksmus, kurie lemtų pilietybės netekimą, projekte pavartota tokia gramatinė konstrukcija, pagal kurią nurodyti veiksmai nėra susieti su tuo asmeniu ir galėtų būti atlikti bet kurio kito asmens; šią dviprasmišką konstrukciją reikėtų pakeisti taip, kad pilietybės asmuo netektų tik dėl savo veiksmų (pavyzdžiui, „jeigu <...> asmuo savo veiksmais kelia grėsmę <...>“, ar pan.).	Pritarti	Komitetas teikia patobulintą variantą
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05	1			1.2.2. Neaišku, kokie būtent veiksmai turėtų būti laikomi keliančiais grėsmę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“; šiuos veiksmus reikėtų sukonkretinti. Be to, formuluotę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“ siūlytume pakeisti siauresnio turinio formuluote „Lietuvos valstybės saugumo interesams“ (arba „nacionalinio saugumo interesams“, ar pan.), nes sąvoka „valstybės interesai“ yra labai plati, ir abejotina, ar grėsmė bet kuriems valstybėms interesams galėtų būti pakankamas pagrindas tokiam sunkiam teisiniam padariniui kaip pilietybės netekimas kilti.	Pritarti	Komitetas teikia patobulintą variantą
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05	1			1.2.3. Neaišku ir tai, kokius konkrečius veiksmus ar veiklą reikėtų vertinti kaip valstybės, keliančios grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių bei valstybių sąjungininkių saugumui, „palaikymą“, taip pat kokio regiono valstybės ir kokios valstybės sąjungininkės turimos omenyje.	Pritarti	Komitetas teikia patobulintą variantą
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05	1			1.2.4. Reikėtų sukonkretinti ir neaiškią formuluotę „pažeminus Lietuvos valstybės vardą“ (apskritai abejotina, ar atskiro piliečio veiksmais įmanoma pažeminti Lietuvos valstybės vardą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši formuluotė gramatiškai nedera su konstrukcija „jeigu <...>“.	Pritarti	Komitetas teikia patobulintą variantą
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05	1			1.2.5. Svarstytina, ar kuo konkrečiau ir aiškiau apibrėžiant asmens veiksmus (veiklą), galinčius sukelti tokį sunkų teisinį padarinį kaip pilietybės netekimas, kartu neturėtų būti nurodytas ir tam tikras būtinas šio asmens subjektyvus santykis su tais veiksmais, t. y. ar nereikėtų nustatyti, kad tie veiksmai turėtų būti sąmoningi, tyčiniai ar pan.	Pritarti iš dalies	Komitetas teikia patobulintą variantą
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05	2-6		N	1.3. Projekte nenumatytas joks pilietybės netekimo siūlomu nauju pagrindu įgyvendinimo mechanizmas: nesiūloma nustatyti, kas ir kaip inicijuotų piliečio veiksmų (veiklos) tyrimą, koks valstybės pareigūnas ar institucija turėtų kompetenciją įvertinti tuos veiksmus (veiklą) ir priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nurodytu pagrindu, kaip šis sprendimas galėtų būti skundžiamas, ir kt. (plg., pavyzdžiui, su Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 3, 4 punktais, 33 straipsnio 3, 5 punktais ir 34 straipsniu). Mūsų nuomone, esminiai tokio teisinio mechanizmo elementai turėtų būti nustatyti būtent Pilietybės įstatyme, o ne poįstatyminiu lygmeniu.	Pritarti	Komitetas teikia patobulintą variantą
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05	1			2. Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad šio projekto tikslas yra papildyti Pilietybės įstatymą nauju Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindu (nauju šio įstatymo 24 straipsnio 7 punktu), pagal kurį pilietybės būtų netenkama dėl tam tikrų nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmens veiksmų; jokie kiti pakeitimai aiškinamajame rašte nepaminėti. Tačiau palyginus projekto tekstą su galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsniu matyti, kad projekte nėra numatyti pilietybės netekimo pagrindai, kurie nustatyti galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 ir 9 punktuose („paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus“ ir „jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą“). Projekto lyginamajame variante nėra pažymėta, kad projektu siūloma pripažinti šiuos punktus netekusiais galios (šių punktų nuostatos nėra perbrauktos, jų apskritai nėra, taigi projekto lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos pagrindu). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu iš tiesų yra siekiama atsisakyti nurodytų dviejų pilietybės netekimo pagrindų, todėl šiuo aspektu projekto nevertiname. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teisės technikos taisykles, pildant įstatymo straipsnį nauju punktu, nereikia viso straipsnio išdėstyti nauja redakcija, užtenka pateikti naujojo punkto tekstą, taigi vertinamu projektu Pilietybės įstatymo 24 straipsnis galėtų būti papildytas 10 punktu (žr. teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 145 punktą).	Pritarti	Komitetas teikia patobulintą variantą
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05			*	3. Siūlytume projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti	Komitetas siūlo vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.
10.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-09-01			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1914 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-30	1			Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į TD pastabas, kurioms komitetas pritarė bei komiteto pasiūlymus. Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pasiūlymas: „Papildyti 24 straipsnį 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkių saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą.“	Pritarti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-30	2			Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Papildyti 30 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) priima sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms.“	Pritarti
3.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-30	3			Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pasiūlymas: „3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 31 straipsnio 3 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) preliminariai nagrinėja vidaus reikalų ministro kreipimąsi dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiuo klausimu. Asmuo, dėl kurio yra gautas vidaus reikalų ministro kreipimasis, ir (ar) jam atstovaujantis advokatas Pilietybės reikalų komisijos posėdyje turi teisę teikti paaiškinimus dėl šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytų aplinkybių;“ 2. 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu.“	Pritarti
4.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-30	4			Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pasiūlymas: „4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 32 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pasirašo Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo, grąžinimo, taip pat dekretus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms; 2. Papildyti 32 straipsnį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) kreipiasi į Respublikos Prezidentą dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ir (ar) gavus apie tai atitinkamą informaciją iš kompetentingų valstybės institucijų;“ 3. 32 straipsnio 5 punktą laikyti 6 punktu.“	Pritarti
5.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-30	5			Argumentai: atsižvelgiant į TD pastabas, ir į tai, kad priimtas įstatymas XIV-1602, kuris keičia Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 5 punkto formuluotę, įsigaliosiančią nuo 2024 -01-01, siūloma projektą papildyti 5 straipsniu. Pasiūlymas „5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 5) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą šiais klausimais, taip pat vidaus reikalų ministrui, jo pavedimu rengia dokumentus dėl suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms. „ 1.1. Ši 5 punkto formuluotė galioja iki 2023 gruodžio 31 d. 2. Pakeisti 33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 5) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į ~~Vilniaus apygardos~~ pirmosios instancijos administracinį teismą šiais klausimais, taip pat vidaus reikalų ministrui, jo pavedimu rengia dokumentus dėl suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms. „ 2.1. Ši 5 punkto formuluotė galioja nuo 2024 sausio 1 d.“	Pritarti
6.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-30	6			Argumentai: nustačius siūlomą reguliavimą, Pilietybės įstatyme taip pat reikia numatyti ir priimto sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteiktos išimties tvarka netekimo paskelbimo tvarką. Pasiūlymas: siūloma papildyti projektą 6 straipsniu „6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, ir suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms, vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.“	Pritarti
7.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-30			Y	Pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad projektas pasipildė naujais 5 straipsniais, reikalinga pakeisti ir projekto pavadinimą, kurį siūloma išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 24, 30, 31, 32, 33, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS”	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas : pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus patobulintam įstatymo projektui XIVP-1914 ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš –nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Tomas Bičiūnas.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius

Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė