PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS Įstatymo NR. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-2614

 

2023 m. balandžio  18 d.

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1

1

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2614 siūloma papildyti ypatingos valstybinės svarbos projektus karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektais, ir, skirtingai negu iki šiol galiojusiame teisiniame reguliavime, suteikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) teisę savarankiškai, t.y. be teikimo Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas), pripažinti karinės infrastruktūros projektus ypatingos valstybinės svarbos projektais. Projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimais.

 

Pagal esamą teisinį reglamentavimą Vyriausybės teikimu Seimas pripažįsta projektus valstybei ypač svarbiais ekonominiais ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais projektais.

 

Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama numatyti, kad karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, sąrašą tvirtina Vyriausybė ir į šį sąrašą įtrauktos karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektai Vyriausybės sprendimu tampa ir ypatingos valstybinės svarbos projektais.

 

Taigi, skirtingai negu iki šiol galiojusioje projektų pripažinimo ypatingos svarbos projektais tvarkoje, siūloma, kad karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus  ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažintų nebe Seimas, o Vyriausybė. Manytina, kad toks pakeitimas yra nesuderinamas su konstituciniais teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principais.

 

Seimas, kaip Tautos atstovybė, turi teisę įstatymais nustatyti ir tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), tačiau yra skirti įgyvendinti Seimo konstitucinėms funkcijoms. Kaip įgyvendindamas Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą teisę įstatymais sukonkretinti savo tam tikrus konstitucinius įgaliojimus, taip ir įstatymais nustatydamas tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, Seimas yra saistomas Konstitucijos. Tai, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties išleistų įstatymų, yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai). Seimo, kaip demokratinės teisinės valstybės Tautos atstovybės, funkcijos yra konstitucinės vertybės. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, kiti teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos minėtos Seimo konstitucinės funkcijos arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei – efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

 

Laikytina, kad įpareigojimas įtvirtinti žmogaus teisių apribojimą tik įstatymu, nuosavybės teisės apribojimo atveju apima ne tik tai, kad šis nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams turi būti nustatytas įstatymu, tačiau iš to kyla ir tai, kad būtent Seimo konstitucinė funkcija yra ir pripažinti projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu.

 

Be to, teisė į nuosavybę yra konstitucinė asmens teisė, ir įstatymų leidėjas, ribodamas šią teisę, yra saistomas Konstitucijos normų bei principų (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas), inter alia konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 23 straipsnyje (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimas).  Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymu nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo. (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti pagal Konstituciją. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės ir jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visada konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, – paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.

 

Pažymėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad žmogaus teisių apribojimai yra galimi tik esant neatidėliotinam visuomenės poreikius (ang. pressing social need), taigi, bet kokios ribojamos žmogaus teisės apribojimas be tokio visuomenės poreikio yra nepagrįstas ir atitinkamai neteisėtas. Todėl svarstytina, kaip Projekte siūlomi pakeitimai pagrindžia Vyriausybės kompetenciją tvirtinant karinės infrastruktūros sąrašą, kuriame numatytos karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektai iki šiol nebuvo vertinami kaip ypatingos valstybinės svarbos projektai, kartu suteikti šiems projektams ir ypatingos valstybinės svaros projektų statusą, tik įstatyme įtvirtinant „neatidėliotiną visuomenės poreikį“. Manytina, kad Projekte vartojamos formuluotės sukuria klaidingą įspūdį, tarsi anksčiau šis „neatidėliotinas visuomenės poreikis“ neegzistavo, ir sukuria prielaidas nuogąstauti, kad nuo šiol šis poreikis tarsi preziumuojamas – egzistuoja automatiškai ir visi karinės infrastruktūros projektai ateityje gali būti vertinami kaip atliepimas į „neatidėliotiną visuomenės poreikį“.

 

Be to, kaip galima matyti ir iš teisinio reguliavimo, visi ypatingos valstybinės svarbos projektai yra lygiaverčiai, t.y. jais tenkinami vienodai svarbūs visuomenės interesai, ir valstybė užtikrindama ir tenkindama šiuos interesus negali išskirti vieno iš valstybinės svarbos projektų ir pripažinti jį svarbesniu už kitus valstybinės svarbos projektus ir taikyti skirtingas projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu procedūras. Manytina, kad priešingu atveju yra sukuriamos prielaidos taipogi pažeisti ir konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

 

Taigi, nors Vyriausybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu, tvirtina karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą, pažymėtina, kad tokia tvarka negali būti laikoma pakankama atvejais, sąlygojančiais projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

 

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siekiant užtikrinti konstitucinės vertybės – asmens teisės į nuosavybę – tinkamą apsaugą, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, asmenų lygiateisiškumo principus siūloma teisiniame reguliavime numatyti, kad ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektai ypatingos valstybinės svarbos projektais būtų pripažįstami Seimo.


Pasiūlymas:

pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ypatingos valstybinės svarbos projektas – energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros, ar krašto apsaugos sričių projektas arba karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, kurios sąrašą pagal Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą tvirtina Vyriausybė, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektas, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) teikimu Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu, arba karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, kurios sąrašą pagal Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą tvirtina Vyriausybė, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektas.“

2

2

 

 

Siūloma atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo 3 straipsnio 1 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemė visuomenės poreikiams paimama šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis šiais atvejais:

1) kai ši žemė yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams pripažįsta Seimas, įgyvendinti. Vyriausybės teikimu Seimas šio įstatymo nustatyta tvarka ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįsta valstybei svarbius ekonominius ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektus;

2) Vyriausybės teikimu Seimas šio įstatymo nustatyta tvarka ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįsta ir tokius atvejus kai, atsižvelgiant į neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai, ši žemė yra reikalinga karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Šie projektai šiuo įstatymu yra laikomi ypatingos valstybinės svarbos.“

3

2

 

 

Siūloma atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus.

Pasiūlymas:

pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo 3 straipsnio   2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybės institucija, inicijuojanti projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu, turi pateikti Vyriausybei parengtą projekto galimybių studiją, kurioje būtų pateikta išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Seimas projektą pripažįsta ypatingos valstybinės svarbos projektu priimdamas nutarimą arba įstatymą. Tais atvejais, kai žemė visuomenės poreikiams reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo (toliau – ypatingos valstybinės svarbos projektas dėl karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo), karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, Krašto apsaugos ministerija rengia ir, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, teikia Vyriausybei karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą kartu su motyvuotu karinės infrastruktūros ir jai pritaikyti ir (ar) sukurti reikalingos teritorijos pagrindimu, kuriame detaliai aprašomas Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytų kriterijų įvertinimas sąrašas rengiamas ir tvirtinamas vadovaujantis Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu. “

 

Teikia Seimo narė                                                                                                       Laima Nagienė