LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 262
STENOGRAMA
2019 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 12 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Pranciškaus Tupiko 90-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji, šios dienos mūsų posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Pranciškaus Tupiko 90-ųjų gimimo metinių ir Romualdo Ozolo 80-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai. Pagerbkime tyla jų atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Kviečiu apie signatarą Pranciškų Tupiką mintimis pasidalinti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarę Ireną Andrukaitienę.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės kalba
I. ANDRUKAITIENĖ. Gerbiamas Seime, kolegos signatarai, ponios ir ponai! Minime šiandien Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Pranciškaus Tupiko 90-metį. Jis pats savo nueitą kelią, tiesa, ne visą, yra sudėjęs į keletą trumpų sakinių ir pavadino tuos sakinius „Mano gyvenimo ratas“.
„Gimiau 1929 m. sausio 2 d. Tėvas – Klemensas Tupikas, 1918–1920 metų Lietuvos kovų už laisvę dalyvis, dalyvavo mūšiuose sutriuškinant lenkus prie Giedraičių. Mama – Zofija Čičinskaitė. Gimimo vieta – Papilės miestelis Akmenės rajone.
1959 metais baigiau Kūno kultūros institutą ir įgijau fizinio lavinimo mokytojo specialybę. Nuo 1988 metų liepos dalyvavau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje. Nuo 1988 metų liepos buvau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narys. Dirbau Vilniaus 47-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. Karoliniškių apygardos rinkėjų išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, kuri paskelbė Kovo 11-osios Aktą.“
Trumpi keli sakiniai, bet tarp šitų eilučių dar turėtų tilpti ir kiti Pranciškaus Tupiko gyvenimo faktai ir nuveikti darbai. Gimęs ūkininkų šeimoje, jis nuo pat mažens buvo pratintas prie darbo. Jis anksti pažino darbo kainą, darbo vertę. Vaiko pasaulį skaidrino dar ir kitas dalykas – sugebėjimas tą pasaulį matyti kitu žvilgsniu, kitomis spalvomis. Gyvenimo saulėlydyje, prisimindamas tuos laikus, Pranciškus Tupikas rašė: „Neišdyla man iš atminties tėvo dovanotas lenktinis peiliukas, kurį visada nešiodavausi su savimi pasikabinęs ant kaklo. Kai karves ganydavau pamiškėje, žvalgydavausi pro medžių laukymes ir išvydęs įdomesnę šaką ar šaknį bemat čiupdavau ir peiliuku užbaigdavau Dievo pradėtą kūrinį. Taip manyje gimė tautodailininko pomėgis.“ Tas pomėgis išliko visą gyvenimą ir padovanojo daug įdomių, gražių medžio drožybos kūrinių.
Pranciškus Tupikas anksti pasirinko mokytojo kelią. Tik baigęs gimnaziją, jis pradėjo dirbti pradinės mokyklos mokytoju ir kartu studijavo Kūno kultūros institute Kaune. Baigęs studijas pradėjo dirbti Akmenės rajono švietimo skyriaus vedėju, sukūrė šeimą, gimė dukra Daiva. Su šeima persikėlęs į Vilnių, Pranciškus Tupikas ir toliau dirbo pedagoginį bei švietimo vadybos darbą. Jis buvo Vilniaus miesto sporto mokyklos direktorius, vėliau Vilniaus miesto švietimo skyriaus vedėjas, bet ilgiausiai, net 12 metų, yra atiduota Vilniaus 47-ajai vidurinei mokyklai, dabartinei „Spindulio“ progimnazijai. Čia jis dirbo fizinio lavinimo mokytoju, kaip jis pats tai vadino, ir direktoriumi. Aišku, nebuvo lengva ir paprasta dirbti tuometinėje mokykloje, kas dirbo, tas žino, bet, kaip sakė Pranciškus Tupikas, „niekada, niekada nesigailėjau pasirinkęs mokytojo kelią“.
Pagaliau atėjo istoriniai 1988 metai. Pranciškus Tupikas iš karto įsiliejo į Sąjūdžio veiklą ir tuos iškilius metus turbūt geriausiai apibūdintų jo paties žodžiai. Jis sakė: „Sąjūdis yra mano didžioji šviesa ir sielos savastis.“ Pranciškus Tupikas – ir Sąjūdžio Steigiamojo Seimo suvažiavimo dalyvis. Suvažiavime apie tuometinę švietimo padėtį jis kalbėjo taip: „40 metų dirbau mokykloje. Ne iš knygų ir ne iš raštų pažįstu tarybinę mokyklą. Esu įsitikinęs, be pagalbos mokykla viena neatsities. Mūsų mokykla – elgeta. Respublikos Vyriausybė skubiai turi svarstyti ir gelbėti nuo elgetystės, kurios gėdytųsi net mažai civilizuota tauta. Mokyklai reikia intelektualinės pagalbos ir be šviesesnių protų ji neprisikels.“ Pranciškus Tupikas suvažiavime siūlė į Sąjūdžio veiklos programos projektą įrašyti esminius švietimo politikos punktus ir neatidėliojant rengti bendrą Lietuvos švietimo pertvarkos programą. 1988 metų gruodį Maskvoje vyko Sovietų Sąjungos švietimo darbuotojų suvažiavimas. Jame dalyvavo ir Pranciškus Tupikas. Šios delegacijos sudėtyje jis buvo kartu su žmona Laima Tupikiene, pedagogikos profesore, kuri kartu su didžiosios švietimo reformatorės daktarės Meilės Lukšienės suburta bendraminčių pedagogų, mokslininkų, kultūros žmonių grupe kaip tik ir kūrė tautinės mokyklos koncepciją. Šią koncepciją Lietuvos delegacija vežėsi į Maskvą. Pranciškus Tupikas prisimena, kad suvažiavime kaip perkūnas iš giedro dangaus buvo, kaip jis pats sako, Lietuvos delegacijos pareiškimas, kad Lietuva atsiskiria nuo visos sovietinės švietimo sistemos ir pasuka tautinės mokyklos keliu. Ir tai daro sąmoningai, tvirtai įsitikinusi, kad tik tokiu keliu gali būti plėtojamas švietimas ir tik toks kelias turi ateitį. Pranciškui Tupikui buvo pavesta tame suvažiavime SSRS švietimo ministrui įteikti tūkstančių mokytojų parašais patvirtintą mūsų memorandumą – Lietuvos tautinės mokyklos koncepciją, kuri buvo perrišta tautinių spalvų juostele.
Grįžus iš suvažiavimo į Lietuvą reikėjo toliau telkti mokytojus artėjantiems švietimo pokyčiams. Pirmiausia, aišku, reikėjo saviems švietimo funkcionieriams įrodinėti reformos būtinybę, aiškinti, kodėl mes turime kurti lietuvišką mokyklą, kodėl tautinę, o ne kokią kitokią, ir galų gale kodėl mes turime tai daryti.
Ir vienoje iš tokių diskusijų, vykusių 1989 metų sausio mėnesį Mokslų akademijoje, neatlaikė pedagogės profesorės Laimos Tupikienės širdis. Tupikų šeimą ištinka netektis. Ši netektis (aš puikiai pati prisimenu) sukrečia ir visą Lietuvos pedagogų bendruomenę. Bet gyvenimas nesustoja. Švietimo bendruomenė telkiasi į mokytojų sąjūdį. Pranciškus Tupikas – aktyvus jo organizatorius. Jis išrenkamas delegatu į mokytojų sąjūdžio suvažiavimą, kuris vyko 1989 metų vasarą Vilniuje.
Tais laikais, tais metais atokvėpio nebuvo. Visuomeninė veikla tiesiog neįtikėtinu greičiu visus vedė pirmyn. Sąjūdis rengėsi naujiems rinkimams. 1990 m. kovo 4 d. Pranciškus Tupikas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu ir kovo 11-ąją balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. „Kai 1990 m. kovo 11-ąją kartu su 124 deputatais pasirašiau Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, jaučiau didelę pagarbą ir padėką žmonėms, suteikusiems man garbę pasirašyti šį nepaprastai svarbų istorinį dokumentą“, – rašė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranciškus Tupikas.
Šešerius metus Pranciškus Tupikas paskyrė parlamentinei veiklai. Jis dirbo Biudžeto komisijoje, vėliau – Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje ir, kaip jis pats sakė, savo žinias pirmiausia skyrė švietimo pertvarkymui Lietuvoje dirbdamas Atkuriamajame Seime jungtinėje Sąjūdžio, o vėliau, vėlesniame Seime, – Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijose.
Baigęs parlamentinį darbą, Pranciškus Tupikas, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms, 1996 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir 14 metų – iki 2010-ųjų praleido svetur, bet jis niekada nenutolo nuo Lietuvos. Jis didžiavosi savo valstybe, tikėjo tautos stiprybe, jos galiomis ir pats, kiek leido jėgos, prisidėjo prie tolesnio valstybės kūrimo, prie to svarbaus ir neatidėliotino darbo, tiek gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek ir vėliau, sugrįžęs į Lietuvą. Apie tai liudija jo paskutiniųjų metų darbai.
Pranciškus Tupikas yra penkių knygų autorius. Dvi iš jų – jo paties prisiminimų, įspūdžių, interviu, publicistikos knygos. Yra išleistas medžio drožinių ir tapybos darbų albumas. Jis, beje, yra parengęs skaitinius mažiesiems, pavadintus labai tokiu gražiu vardu – „Lietuviški žvangučiai“. Jis yra paskelbęs straipsnių švietimo klausimais.
Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę, signataras Pranciškus Tupikas, visą savo gyvenimą paskyręs jaunosios kartos auklėjimui, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Pranciškaus Tupiko netekome 2015 m. liepos 16 d. O jo gyvenimo moto – keturi žodžiai. Gyvenimo moto: „Nemeluoti, nebijoti, netylėti ir neužmiršti“. Jis kaip imperatyvas skamba iki šiol mums visiems. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame signatarei Irenai Andrukaitienei.
Kviečiu apie signatarą Romualdą Ozolą tarti žodį Nepriklausomybės Akto signatarą Egidijų Bičkauską.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko kalba
E. BIČKAUSKAS. Gerbiami Seimo nariai, nesinorėtų, kad tokios įžanginės posėdžių dalys taptų vien rutinine procedūra, kaip paminimi vieni ar kiti biografijos duomenys ar faktai, todėl nesiruošiu perpasakoti Romualdo Ozolo biografijos. Kas norės, pats paskaitys. Galų gale yra fotografijų paroda čia, Seime.
Gal norėčiau tiktai paminėti vieną tokį faktą, kurį atspindėtų toje fotografijų parodoje viena nedidelė fotografija. Dar besimokydamas Vilniaus universitete Romualdas Ozolas buvo universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio dalyvis. Ir jeigu kas nepastebėjo, tai pasakysiu, įdomiausia, kad grojo jisai kanklėmis, tiesa, kontrabosinėmis kanklėmis. Kas dalyvavo universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblyje, šitą mokyklą perėjau ir aš pats, beje, ir tarp Seimo narių bent jau vieną tai tikrai žinau ansamblietį, puikiai žino, kad tai yra ypatinga ir tautiškumo mokykla, ir kartais palieka daug gilesnį įspūdį negu pačios studijos. Nepradėsiu analizuoti ir Romualdo Ozolo kūrybinio palikimo, juo labiau kad Seime vyko konferencijos ta tema, ir iš tikrųjų manau, kad tai padarė daug geriau kvalifikuoti asmenys negu aš.
Eidamas į tribūną atsinešiau vieną knygą, nesiruošiu aš jos skaityti, neišsigąskite, ir tai nėra Romualdo Ozolo kūrybinis palikimas, tai yra Romualdo Ozolo bibliografijos rodyklė. Čia tiktai surašyta tai, ką jisai yra parašęs, kur jisai yra publikuojamas. Patikėkite, kad tai gana solidu bent tiems, kas nori paskaityti.
Ruošdamasis, net nesiruošdamas, galvodamas ką kalbėti aš paprasčiausiai išsitraukiau iš savo darbo kabineto, tiesiog atsitiktinai paėmiau bet kurią turimą Romualdo Ozolo knygą, atsiverčiau bet kurį puslapį ir perskaičiau keletą sakinių, kuriuos norėčiau jums pacituoti, ir paskui pasakysiu kodėl. Cituoju: „Prieštaravimų, gimdančių šiuolaikinę katastrofinę situaciją, šaknys slypi prieštarautojose, tai yra supervalstybėse. Vadinasi, norint konfliktinę situaciją spręsti iš esmės, reikia panaikinti konfliktų kėlėjus, tai yra didžiąsias valstybes. Tai nėra jokia nesąmonė, kokia ši tiesa gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Priešingai, ta tiesa kyla iš žmogaus teisių gynimo deklaracijų, jeigu remdamiesi jomis mes eisime nuosekliai iki galo. Galima ginčytis, galima sutikti, bet pamąstyti yra ko.“ Norėjau ją pacituoti dėl to, kad tas įrašas yra padarytas 1974 m. birželio 30 d. Tad, patikėkite, kas norės, ir pasidomės jo kūrybiniu palikimu. Iš tikrųjų yra kuo domėtis, ypač galbūt jaunesniems Seimo nariams, kurie nori gerai susipažinti su tuo 1989, 1990, 1991 metų laikotarpiu, tai yra puikiai parašyti jo dienoraščiai, kuriuose labai daug atsispinti to, kas neįtelpa į elementarius istorijos vadovėlius.
Pirmą kartą aš su Romualdu Ozolu betarpiškai susitikau bene 1988 metais, atleiskite gal pasikartosiu, nes pastaruoju metu daug kartų teko kalbėti, 1988 metais, rodos, Mokslų akademijoje vasaros metu, ir tas susitikimas, jo išklausymas man paliko tikrai gilų įspūdį. Kaip dabar pamenu save sėdintį toje salėje, klausantį Romualdo ir savyje gaudant tokias mintis: Jėzau, Jėzau, kur aš patekau, aš visiškai nesuprantu, ką šitie žmonės kalba, tai ne mano intelektui, aš nepriaugęs visiškai iki to, tikrai nesuprantu. Labai gerai atsimenu šias mintis. Po to daugelį metų sakydavau, kad po kelerių metų aš jau perpratau, supratau, ką jie kalba, bet bijau, kad buvau ne visai teisus. Aš manau, kad Romualdas paprasčiausiai, na, galbūt nebūtinai mane pamatęs, o tiesiog nuleido savo intelekto lygį galbūt iki mano intelekto lygio ir dėl to aš jį suprasdavau. Tai buvo tam tikra jo problema.
Beje, kalbant apie tą laikotarpį, dabar vis nuolat kyla specialiai ar nespecialiai klausimas, kas gi buvo pirmojo Sąjūdžio vadovas? Ar Romualdas, ar kas nors kitas? Aš nemanau, kad šitas ginčas turi kokią nors prasmę ir kad pats Romualdas džiaugtųsi tokiu ginču. Aš manau, kad kiekvienas tuo metu, taip pat ir Romualdas, buvo savo vietoje, ten, kur jis turėjo būti, ir gerai atliko savo darbą. Man teko daug metų būti Seimo salėje, kaip aš vadinu, bendrasuoliu, kartu sėdėjome viename suole, kartu vadovavome vienai partijai – Centro sąjungai, kuri irgi buvo jo tikrasis kūdikis. Bijau, kad 2000 metais, partijai pralaimėjus rinkimus, jis pasielgė kaip labai padorus politikas ir priėmė sprendimą atsistatydinti iš visų užimamų pareigų partijoje, bet tam tikra prasme padarė sau nuosprendį kaip veikiančiam politikui. Juo labiau kad tai buvo ne pats geriausias jo, kaip politiko, sprendimas. Vienaip ar kitaip, mano darbo kabinete, kambaryje, gal kas šiek tiek ironiškai pasižiūrės, yra prizas „Auksinis svogūnas“, ant kurio parašyta – „Metų porai“. Tas prizas, tas „Auksinis svogūnas“ skirtas Romualdui Ozolui ir man. Ir tai turbūt, bent man, tas pagrindinis ir didžiausias apdovanojimas, kurį aš turiu.
Ačiū jums, ačiū, kad prisiminėte Romualdą Ozolą. Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Signatarų klubo kancleriui. Kviečiu į tribūną Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Respublikos signatarai ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Šiandieną švenčiame dviejų iškilių asmenybių – Pranciškaus Tupiko 90-ąsias ir Romualdo Ozolo 80-ąsias – metines. Jie visi yra gimę iki jūsų sesijos pradžios, todėl taip sutapo laike. Su Romualdu Ozolu… konferencijos metu Signatarų klubas yra perdavęs savo prisiminimus, o apie Pranciškų Tupiką – ne.
Taigi Pranciškus Tupikas, būdamas tikras žemaitis, labai tvirtas savo būdu, ne veltui jis buvo fizinio lavinimo mokytojas, bet labai tvirtas ir dvasia, ir savo apsisprendimais, ir nusistatymais. Jeigu Pranciškus buvo įsitikinęs, tai faktiškai pakeisti jo nuomonę buvo neįmanoma. Nenorėdama ilgiau gaišinti jūsų laiko aš tik norėčiau pasakyti, kad šiandieną su mumis salėje yra Pranciškaus Tupiko dukra – ponia Daiva. Daiva užaugino dvi gražias dukras ir su mumis (dabar tik pabėgo) yra Pranciškaus Tupiko vaikaitis, provaikaitis, atsiprašau, kuriam šiandien sukanka lygiai penki mėnesiai. Jis netgi išlaikė aprangos kodą, bet kad netriukšmautų, ten truputėlį pasislėpė, jo vardas Arnas. (Plojimai) Aš noriu šia proga Arno močiutei – poniai Daivai, kuri užaugino dvi puikias dukras ir tikrai yra Pranciškaus Tupiko palikimo puoselėtoja, padovanoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo dovaną ir, manau, nuo visos Lietuvos, tai yra vaizdo ir garso paveikslą. Ponia Daiva, ir toliau tęskite tėvelio darbus, ji lygiai taip pat yra pedagogė. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams, dėkojame Pranciškaus Tupiko ir Romualdo Ozolo artimiesiems. Dėkojame visiems, dalyvavusiems šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą.
10.26 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. kovo 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, turime patvirtinti darbotvarkę. Dėl darbotvarkės ar turime kokių nors pasiūlymų? Nematau. G. Burokienė, prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF*). Gal galima būtų į antros dienos pusės darbotvarkę įtraukti iš ketvirtadienio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo projektą Nr. XIIIP-3167 ir jo lydimuosius?
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu? Taip, frakcijos vardu. Pritariame? Bendru sutarimu galime pritarti tokiam papildymui? Galime.
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Galime. Darbotvarkei pritarta.
10.27 val.
Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3256 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3256. Pranešėjas – ministras L. A. Linkevičius. Prašom.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Labas rytas, kolegos, kaip ir minėjo Pirmininkas, iš tikrųjų siūlome priimti įstatymą, kurio tikslas – ratifikuoti šiais metais vasario 6 dieną Briuselyje pasirašytą Šiaurės Atlanto sutarties protokolą dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo prie NATO. Turime atlikti visas tam būtinas procedūras.
Trumpai tik priminsiu, kad Makedonija nuo 1995 metų yra NATO valstybė partnerė, dalyvauja partnerystės taikos labui programoje, kaip ir mes, taip pat ir Euroatlantinės partnerystės taryboje. Nuo 1999 metų vykdo narystės veiksmų planą, jau labai daug metų, mes buvome kartu su jais, buvome vadinamojo Vilniaus dešimtuko nariai. Priminsiu tiems, kas seka NATO plėtros procesą. Ir taip jau atsitiko, kad tik dabar mes galime spręsti klausimus dėl jų narystės, nes labai ilgą laiką tęsėsi jų ginčai dėl valstybės pavadinimo su kaimyne Graikija. Tiesą sakant, tie ginčai tęsiasi 27 metus. Tas proveržis įvyko visiškai neseniai, todėl dabar tikrai visi tikimės, kad šalis, kuri iš tikrųjų buvo aktyvi NATO operacijų dalyvė, ypač Afganistane, Kosove, turi tapti 30-ąja NATO nare.
Jeigu vieni pirmųjų ratifikuotume šį įstatymą, tai irgi būtų tam tikras palankus ir teigiamas gestas tiek ir plėtros procesui, tiek ir šiam partneriui, kuris buvo, kaip jau priminsiu, kartu su mumis pačioje pradžioje to kelio. Šešios šalys jau ratifikavo šį protokolą ir siūlau, kad ir mūsų parlamentas taip pat jam pritartų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai sveikintina, kad po daugiau negu 10 metų Makedonija grįžta į NATO šeimą. Būtinai reikia pritarti po pateikimo, tačiau aš norėjau ministro paklausti, ar užteks jėgų įtikinti Vašingtoną ir Berlyną pratęsti plėtros procesą į Rytus? Sakartvelas, gal ir Ukraina laukia, matant, kaip diplomatinė tarnyba yra ignoruojama, kad ir „plano chuligano“ atveju, kai nustumiama į šoną ir valstybė iš esmės skaldoma iš vidaus.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Gal čia ne į temą truputėlį, mielas kolega, jūsų klausimas. Niekada nesiskundėme, visada tų jėgų užtekdavo net kai ir jų būdavo mažiau negu… toms jėgoms, kurios priešinosi. Taigi tai nekeičia mūsų nuostatos, mes toliau remsime, palaikysime plėtros procesą, mes manome, kad tai prisideda prie taikos ir stabilumo pasaulyje. Vienas iš konkrečių žingsnių – būtent pritarimas šiam įstatymui. Taigi ačiū, kad pritarsite, tikiuosi, kad dauguma mūsų kolegų darys lygiai taip pat.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi K. Masiulis.
E. GENTVILAS (LSF). Ponas ministeri, jūs gerai apibūdinote dvišalius Šiaurės Makedonijos, Graikijos santykius, sėkmingai pasibaigusį konfliktą, sakyčiau, bet nedavėte įvertinimo geopolitine prasme. Pietų Balkanai. Rusijos įtaka neabejotina, ypač Juodkalnijoje tuos dalykus matėme. Geopolitinė situacija keistųsi esmingai Makedonijai prisijungus prie NATO. Norėtųsi iš jūsų platesnį žvilgsnį ir vertinimą išgirsti.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Šiaurės Makedonija – viena iš tų šalių, jau nekartosiu, kuri nuo pat pradžių tikrai labai efektyviai dalyvavo kaip partnerė šalis veikloje. Beje, irgi viena iš tų šalių, kuri ir politiškai asocijuojasi su Aljanso vykdoma politika, ko, beje, nepasakysi apie visas Vakarų Balkanų šalis. Na, čia Vakarų Balkanai, sakykim taip. Tiesą sakant, labai įdomus ne tik kalambūras, bet ir rodo istorinę kryžkelę, tai yra Vakarų Balkanai, Pietvakarių Europa ir dabar dar Šiaurės Makedonija. Taigi visos pasaulio kryptys susivienija šioje šalyje. Tai parodo jų ir gyvenimišką kryžkelę. Bet tai dar kartą pagrindžia, kad mūsų plėtros procesas turi remtis ne kokiu nors išankstiniu nusistatymu, o tuo, kaip šalis realiai vykdo politiką, ir reikia vertinti būtent individualiai.
Ši šalis buvo tapusi įkaite tos problemos, kurią jūs minėjote. Kad ji visiškai be pasekmių buvo išspręsta, irgi, atvirai pasakius, negalima sakyti. Šis kompromisas yra tikras kompromisas, nes absoliuti dauguma gyventojų tiek Šiaurės Makedonijoje, tiek Graikijoje nepatenkinti šituo susitarimu, vyriausybės ėmėsi iniciatyvos, kad būtų išeita iš aklavietės. Tai tik dar kartą parodo, kaip viskas subtilu ir jautru.
Mes manome, kad teisingai nuosekliai elgiamės. Jeigu šalis nusipelniusi, jeigu ji tikrai atliko reformas, jeigu ji nenukrypo nuo reformų kelio, nepaisydama demotyvacijos, nes šitiek metų vykdyti narystės veiksmų planą tikrai sudėtinga, mes, visa tai įvertinę, manome, kad tas sprendimas teisingas, jis prisidės prie stabilumo Vakarų Balkanuose. Padėtis ten tikrai nėra labai paprasta, tačiau NATO plėtros procesas turėtų prisidėti būtent prie stabilumo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. Ruošiasi E. Vareikis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš dalies Eugenijus paklausė mano klausimą, bet aš vis dėlto dar truputį aštrinu tai, ką norėjau ir aš paklausti. Ar nebus taip, turint omeny, kokia stipri Rusija yra Serbijoje… Noriu paklausti jūsų, ar nestipri ji ir Makedonijoje? O jeigu stipri, tai ar nebus taip, kad mes į NATO įsileisime valstybę, kuri lemiamais momentais, kai mums jau rūpės didesnis akcentavimas, tarkime, gynybinis ar dar koks nors, palaikymas iš NATO valstybių mūsų grėsmių atžvilgiu, mes turėsime valstybę (ją draugiškai parėmėme), kuri mums kiš pagalius į ratus? Aš kažkaip dvejoju dėl jos, tiesą sakant.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Dabar nesinori individualiai vertinti visų kitų valstybių, čia subtilu, bet iš tikrųjų tai ne ta šalis, dėl kurios turėtume dvejoti, aš manau. Ji praktikoje vis dėlto parodė, kad lemiamais momentais, ten, kur reikėjo užimti labai aiškią poziciją, skirtingai nuo kitų regiono valstybių, tą darydavo ir darė. Taigi tai yra tiesa. Kur turime tikrai, galime ir įvardinti, mes turime pastabų Serbijai, kuri tikrai neasocijuoja savo politikos su Europos Sąjungos užsienio politika, tačiau irgi siekia kaip ir narystės Europos Sąjungoje. Yra sudėtinga situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuri apskritai kaip valstybinis darinys sunkiai egzistuoja. Todėl iš to išplaukiančios visos pasekmės, ypač Serbijos Respublikos sudėtinės dalies, vienos iš sudėtinių dalių šios valstybės elgesys, požiūris kelia tų klausimų ir tokių, kaip jūs sakote.
Jeigu kalbėtume apie Šiaurės Makedoniją, to tikrai neturėtume, na, neturėjome progų pastebėti. O dėl Rusijos įtakos, tai ne visada Rusija laimi. Pastaruoju metu kažkaip vis ir pralaimi, nes tikrai buvo daug kišimosi į tą valstybės pavadinimo procesą. Irgi ne paslaptis, kad tikrai nepozityvus vaidmuo buvo šiuo atveju Rusijos sprendžiant šią problemą, nes tikėjosi, kad pavyks sužlugdyti tas derybas. Atvirai kalbant, tai irgi gana stipriai sukiršino ir politinį elitą tiek toje pačioje Graikijoje, ką jau kalbėti apie Makedoniją, tačiau nepavyko, nepasiekė. Vis dėlto tai rodo, kad kai susitelkiama, kai yra tarptautinės bendruomenės palaikymas, nesikišant į vidaus reikalus, tačiau užimtos pozicijos labai aiškios, tai štai galima pasiekti tokių tikrai sėkmingų rezultatų ir išeiti iš aklavietės. Taigi net ir tos valstybės, kurios žaidžia be taisyklių, net ir be taisyklių žaisdamos ne visada laimi.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų remsiu projektą. Aš manau, kad Šiaurės Makedonijos narystė yra mūsų Aljansui labai reikalinga. Bet visgi mažas klausimėlis, ar mes galime garantuoti šiandien, kad Makedonija nepaseks pavyzdžiu kitų šalių, kurios stodamos į NATO, visko prisižadėjo, bet paskui daug metų nemokėjo net 2 % krašto apsaugai? Ar negalime mes tokios žodinės išlygos padaryti – priimame, bet būkite mieli, sumokėkite tuos 2 %?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Mes čia dabar jau patys, kadangi nusprendėme skirti pakankamai lėšų gynybai, jau tampame tokie ir mokantys kitus, bet prisiminkime, kad visiškai neseniai ir mums tie priekaištai buvo taikomi. Taigi, patikėkite, didžiųjų valstybių reikalavimai labai aukšti toms šalims, kurios stoja, ypač atidūs yra didieji žaidėjai. Šiuo požiūriu aš neįsivaizduoju, kad būtų sprendimai kokie nors kitokie.
Aš, gerbiamas Pirmininke, gal neišduosiu labai didelės paslapties, kad po poros dienų būtent tikėdamasis palankių sprendimų šito parlamento, atvyks čia, į Lietuvą, Šiaurės Makedonijos parlamento pirmininkas. Turėsite progą galbūt jį irgi pamatyti. Buvęs kariškis. Man buvo proga su juo pabendrauti Skopjėje. Man nekilo jokių abejonių dėl pasiryžimo, dėl aiškumo reformų kely, dėl nusiteikimo vykdyti būtent NATO politiką. Manau, kad jūs irgi turėsite progą tuo įsitikinti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Atsakėte į visus klausimus.
Pateikimo stadijoje motyvuodamas kalba vienas žmogus. Kalbės Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, aš tikrai labai nuoširdžiai raginu paremti ir balsuoti už. Šalia jau ministro išsakytų argumentų, yra dar vienas labai svarbus argumentas, kad mes ne tik kad plečiamės su NATO į Balkanų regioną, bet lygiai taip pat siunčiame žinutę ir mūsų partneriams Rytų Europoje, pirmiausia ukrainiečiams, taip pat gruzinams, kad NATO durys yra atviros. Daug diskusijų šiuo metu vyksta Vakaruose, ar Rusija turi tą vadinamąją neformalią veto teisę, galią blokuoti šitų valstybių galimą narystę Aljanse. Šita Šiaurės Makedonijos parama, jos žingsniui būtų puikus signalas, kad tokios teisės Rusija neturi ir jokia kita trečioji šalis negalės jokiais svertais blokuoti bet kurios kitos valstybės apsisprendimo integruotis į euroatlantines saugumo struktūras. Čia bus geras signalas ir mums svarbioms Rytų Europos ir Pietų Kaukazo valstybėms. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš neužsirašė Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, neprašysiu balsuoti bendru sutarimu. Paprašysiu balsuoti dėl ratifikavimo pateikimo stadijoje.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Ratifikavimo įstatymui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai – Užsienio reikalų komitetas. Gerbiami kolegos, ar reikia papildomo komiteto?
Ar nemanytumėte, kad reikėtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonės? (Balsai salėje) Įtraukti? Papildomu komitetu įrašome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Bendru sutarimu galime pritarti šiems komitetams. Siūloma svarstyti ketvirtadienį, kovo 14 dieną. (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu šiems pasiūlymams? (Šurmulys salėje) Prašau? Neprieštaraus, ne. Baigėme šį klausimą.
10.41 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 23, 28 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2835(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 9, 23, 28 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2835. Pranešėja – Aplinkos apsaugos komiteto narė V. Vingrienė. Svarstymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra vengti dubliavimo. Kai saugomose teritorijose yra kultūros paveldo objektai, iki šiol specialieji planai buvo rengiami tiek Saugomų teritorijų direkcijos, tiek Kultūros paveldo departamento. Pagal šiuos pakeitimus dabar, jeigu kultūros paveldo objektai yra saugomose teritorijose, bus rengiami tiktai Saugomų teritorijų direkcijos specialieji planai, o jeigu kultūros paveldo objektai ne saugomose teritorijose, tada Kultūros paveldo departamento specialieji planai, ir taip bus vengiama dubliavimosi.
Tai yra susiję ir su dviem lydimaisiais įstatymų projektais – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo projektu ir Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimu. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šiuos įstatymų projektus. Atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadas, taip pat į kitų institucijų pateiktas išvadas, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, Kultūros paveldo departamento pastabas. Pritarta visiems bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nori S. Gentvilas. Ačiū pranešėjai.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Aš džiaugiuosi šiuo įstatymo projektu, kuris užkirs kelią valstybės diskreditavimui, ypač žinant Kuršių nerijos atvejį. Gerbiamas A. Vinkus, buvęs meru Neringoje, puikiai žino, kokios kolizijos yra tarp valstybinių institucijų. Gėda yra prieš gyventojus, kurie turtą susigrąžinę prieš dvidešimtmetį negali realizuoti savo pagrįstų turtinių teisių, o valstybinės tarnybos, tokios kaip Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas, viena su kita kovoja mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigais apmokėdamos griaunamų pastatų, legaliai pastatytų pastatų, griaunamų pastatų savininkams.
Tačiau šita istorija tęsiasi. Šitas įstatymas niekaip neveiks retrospektyviai, ir esami dokumentai, kurie įpareigoja bent devynių, dešimties pastatų savininkus… ir nesuderinamo iki šiol Vyriausybės Kuršių nerijos tvarkymo plano tai niekaip nepaveiks. Ir čia yra didysis klausimas, ką mes darome šiandien, įstatymą numatydami į priekį, ką mes darome su projektu, kuris yra problemiškas ir kuris kainuos mums, mokesčių mokėtojams, apie 10–15 mln. eurų?
Tą yra skelbusi prieš tai buvusi Kultūros paveldo departamento vadovė D. Varnaitė. Šiandien paradoksas tas, kad Aplinkos ministerijos specialistas V. Bezaras, rengęs šitą įstatymą, kaip tik tapo konkurso būdu Kultūros paveldo departamento naujuoju vadovu. Įstatymo rengėjas tapo lyg ir kitos pusės, įgyvendinančios institucijos, vadovu.
Aš tikiuosi, žmogiškai bus surastas sprendimas tarp dviejų institucijų, tačiau ypač apeliuoju į valdančiuosius. Aplinkos ministro nebuvimas atidėlioja problemą. Teismai laukia Vyriausybės sprendimų dėl Kuršių nerijos tvarkymo plano suderinimo, ir tai nebus įmanoma net po šio įstatymo priėmimo. Sprendimas ir politinė iniciatyva turi išeiti iš šitos Vyriausybės, ir tiek gyventojai, tiek Neringos miestas, tiek teismai laukia šio sprendimo.
Galiausiai įstatymą norėčiau pagirti ir tikrai paskatinti jam pritarti, primindamas gan seną istoriją iš Kuršių nerijos, tuomet, kai gerbiamasis A. Vinkus buvo meras, ir buvo planuojama „Agilos“ kultūros centro rekonstrukcija. Tuomet vilniečiai architektai atsistoję merui mojavo rankomis ir sakė: mere, jūs esate voverių miesto meras ar jūs esate Nidos meras? Nes gamtosaugininkai, įžengę į miesto centrinę dalį, komentavo, kaip turėtų atrodyti miesto centro išdėstymas, urbanistinė dalis, kai paveldosaugininkai imasi reglamentuoti gamtosauginės dalies. Ir šitas atskyrimas valstybėje nebuvo įgyvendintas.
Aš džiaugiuosi, kad šitas dalykas yra išspręstas šituo įstatymu. Kviesčiau jam pritarti, su dideliu „bet“ dėl laikinųjų vagonėlių statymo apribojimo saugomose teritorijose ir kultūros paveldo saugomose teritorijose, dėl to mes turėtume dar padiskutuoti Aplinkos apsaugos komitete, ar nebus suvaržyta žmonių teisė pažiūrėti Panemunę, sustoti pernakvoti tam įrengtose ir paruoštose aukštelėse su vagonėliais nakvynei. Kviesčiau pritarti įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tiesą sakant, aš irgi dėl tos pačios nuostatos, dėl kurios abejones iškėlė Teisės departamentas, tai yra statyti, laikyti, naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems tikslams, net neapibrėžta kam, vagonėlius, kitus kilnojamus objektus. Kultūriniuose draustiniuose kartais vyksta ir įvairių renginių, apsilanko žmonės. Tiesą sakant, neaišku, ar jie galės atvažiuoti į konkrečias vietas netgi laikinai pasižvalgyti. Manyčiau, kad tos abejonės yra pagrįstos, ir iki priėmimo reikėtų jas arba išsklaidyti, arba atsisakyti tos nuostatos. Nes, pavyzdžiui, man neaišku, ar patenka urbanistiniai draustiniai, tai yra miesteliai, kurie yra jais paskelbti? Vadinasi net į juos nebus galima įvažiuoti, nakvoti tuose vagonėliuose? Aiškumo tikrai nėra, tai dėl šios labai konkrečios nuostatos iki priėmimo tikrai reikia labai aiškiai apsispręsti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kolegos, tikrai, gerbiamas Arvydai, neklaidinkite žmonių, nes turbūt pats iki galo neperskaitėte, ką dabar kalbate. Mes kalbame būtent apie saugomas teritorijas, kur buvo praktika, kai laikini statiniai virsdavo nuolatiniais statiniais, ir nesinorėtų, kad tokių kaip Vijūnėlės dvaras istorijų pasikartotų kitose saugomose teritorijose, įvairiose Lietuvos vietose, dažnai pačiose gražiausiose vietose. Manau, kad žmonėms turi būti aiškumas.
Kalbant apie palapines ir apie laikinas gyvenimo vietas, mes ir komitete išdiskutavome, ir festivalių atvejų, ir kitų renginių, masinių renginių ar specializuotų renginių atveju, yra derinama su Saugomų teritorijų tarnyba ir direkcija, kuri ir sprendžia, ar tai yra paukščių perėjimo metas, ar tai yra kokių nors gyvūnų… ar augalų žydėjimo ar dar koks nors išskirtinis momentas, kai tam tikri renginiai negali vykti. Iš tiesų tuos dalykus tikrai sprendžia Saugomų teritorijų tarnyba ir direkcijos. Šiuo atveju tikrai siūlau neklaidinti žmonių. Siūlau tikrai pritarti, nes, kaip ir kolegos prieš tai minėjo, šis įstatymo projektas padės būtent išvengti tų atvejų, kai žmonės suklaidinami arba susiklaidina ir bando pasinaudoti tomis spragomis. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 95, prieš – 3, susilaikė 10 Seimo narių. Po svarstymo pritarta. Replika po balsavimo – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamam komiteto pirmininkui replika. Kas, ką perskaitė ar ką klaidina, tai jūs sau adresuokite. Aš skaitau, kas yra parašyta įstatymo projekte. Taip, galima įvairiai interpretuoti tas nuostatas, bet jos yra gana aiškiai išrašytos su tais visais ribojimais. Jeigu įrašyta įstatyme, sakote, kad gali būti įvairių išlygų, tai nurodykite tas išlygas, nurodykite tada įstatyme, jis dar labiau išsipūs. Šiuo atveju aš suprantu, kad saugomose teritorijose galima statyti, matyt, įvairias observatorijas, bet įvažiuoti su kilnojamuoju vagonėliu jau nebus galima. Skaitau pažodžiui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl pirmo klausimo, dėl ratifikavimo įstatymo, A. Palionio pastaba buvo teisinga, bet mes nuspręsdami, kad priimsime 14 dieną, tuo pačiu liudijame ir skubos tvarką. Ar galime pritarti tokiam protokoliniam dalykui? Ačiū, pritarta.
10.52 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2836(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2836. Pranešėja – taip pat Seimo narė V. Vingrienė. Kviečiame. Aplinkos apsaugos komiteto išvada.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė šį klausimą, aš jau prieš tai pristačiau, pristatydama ankstesnį klausimą, kadangi tai yra susiję projektai, ir pritarė jam bendru sutarimu. Taigi siūlome Seimo nariams pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Kultūros komiteto išvada. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Pirmininke, mūsų komitetas dar 2018 m. lapkričio 22 d. svarstė šių trijų straipsnių pakeitimo projektą. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo trijų straipsnių – 11, 21 ir 22 pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Motyvai. Motyvuoti taip pat Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 96, prieš – 1, susilaikė 6 Seimo nariai. Projektui Nr. XIIIP-2836 po svarstymo pritarta.
10.54 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2837(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2837. Pranešėja – Aplinkos apsaugos komiteto narė V. Vingrienė. Svarstymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas šį įstatymo projektą apsvarstė, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas ir papildė dėl įsigaliojimo datų, tai yra Aplinkos apsaugos komiteto siūlymu įsigaliojimas buvo nuo 2019 m. gegužės 1 dienos. Taigi komitetas pritarė bendru sutarimu ir kviečiame šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat neužsirašė, pasiūlymų nėra. Gerbiami kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
10.55 val.
Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo Nr. IX-533 2, 4, 5, 8, 11, 16 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4677(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo 2, 4, 5, 8, 11, 16 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4677(2). Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika. Prašau pateikti išvadą. Svarstymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir šį projektą teikti svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys P. Čimbaras pristatys Kaimo reikalų komiteto išvadą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Žemės ūkio ministerijos pastabas ir pasiūlymus ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje Seimo nariai neužsirašė, pasiūlymų nėra. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gal ir sveikintinas mažos įstaigos naikinimo klausimas, tačiau su dviem bet, norėtųsi pastebėti. Tai čia jau yra įgyvendinimo klausimas. Šita įstaiga yra Kėdainių rajono Akademijos miestelyje. Ten yra sukaupta tiek istorinė kompetencija, tiek pats institutas, gerbiamas Seimo Pirmininkas tikrai žino apie tuos dalykus. Reikia galvoti ir apie regioninių darbo vietų išsaugojimą, o ne tiesiog jas nusiurbti į Kauną kur nors.
Antrasis bet yra jungimo klausimas – su kuria institucija jungti. Šiuo metu siūlymas ir pamąstymas Aplinkos ministerijos apie sujungimą su Valstybine miškų tarnyba, man atrodo, nėra pats geriausias, nes miškų selekcinė ir genetinė veikla yra gana siaura, lyginant su visu augalininkystės genetikos spektru, ir tikrai yra platesnės kompetencijos institucijų valstybėje negu Valstybinė miškų tarnyba. Tai kviesčiau įgyvendinančią instituciją… Aplinkos ministerijai visų pirma susirasti vadovą, tai priklauso nuo politikų, o antra, padaryti protingus sprendimus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, kiek aš gilinausi, manęs neįtikino, kad ten reiktų kažką naikinti. Man atrodo, mes labai lengvai naikiname ir paskui tą teorinį tęstinumą kam nors perduodame, o tas tęstinumas ne visada būna realus ir mes prarandame labai daug sukauptos patirties. Tai turėjome jau ir su bibliotekomis, kurias, mums atrodė, taip lengva perimti, ir to paties centro naikinimas, mano supratimu, nėra prasmingas, tikrai siūlyčiau pagalvoti. Griauti visada yra lengviau, negu kurti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po svarstymo dėl Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIP-4677(2).
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 18 Seimo narių. Po svarstymo projektui pritarta.
11.00 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 9, 10 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4678(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Želdynų įstatymo 9, 10 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4678. Pranešėjas – K. Mažeika, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Svarstymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šis įstatymo projektas yra susijęs su prieš tai svarstytu ir priimtu mūsų projektu. Komiteto sprendimas yra pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Stančikas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Taip pat komiteto išvada.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, kadangi, kaip ir minėta, tai yra lydimasis projektas, kaip ir anksčiau, Kaimo reikalų komitetas siūlo pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Nuomonių taip pat nenori pareikšti.
Balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4678.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 20 Seimo narių. Po svarstymo Želdynų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
11.02 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2370(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2370. Pranešėjas – K. Mažeika, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Ruošiasi D. Kreivys ir A. Salamakinas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Kreivys, Ekonomikos komiteto išvada. Gerai. A. Salamakinas, Kaimo reikalų komiteto išvada. Pagalvokite, kas galėsite pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas apsvarstė projektą. Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui, kad būtų maišoma į benziną 10 % biodegalų, ir apskritai projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Baura, Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dar praeitų metų rugsėjo mėnesį Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo nariai. Kviečiu P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Pirmininkas kvietė surimtėti. Iš tiesų įstatymo projektas labai rimtas, jis kalba apie dujas, gaminamas iš atsinaujinančių energijos išteklių. Aš labai džiaugiuosi, kad būtent šiandien mes priimame įstatymą, kuris skatintų iš esmės labiau reglamentuoti tokių dujų gavybą, nes mes gi galėsime tas dujas tiekti į Astravo atominę elektrinę. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų premjeras sugalvojo genealią idėją pasiūlyti baltarusiams atsisakyti savo atominio monstro ir vietoj to į šį korpusą įdėti elektrinę, gaminančią elektrą iš dujų.
Vis dėlto juokas juokais, gerbiamasis Pirmininke, bet surimtėti čia reikėtų ir surimtėti reikėtų mūsų Vyriausybės vadovui. Ilgus metus mūsų užsienio politikos vienas iš prioritetų buvo sustabdyti nesaugios Astravo atominės iškilimą greta Lietuvos, greta mūsų sostinės. Šiuo atveju yra pakišama kiaulė mūsų valstybei todėl, kad, viena vertus, tarsi pasiūloma idėja, kurią bet kuris energetikas, tiek Lietuvos, tiek užsienio, laiko visiškai utopine, tačiau tuo pat metu baltarusių projektas yra iš dalies legitimizuojamas, kad štai galbūt mes pradėsime diskusiją, galbūt vienokią čia statysime, galbūt kitokią elektrinę. Mes įsileidžiame tą kiaulę į bažnyčią, o šito daryti negalima, nes baltarusiai visomis savo pajėgomis, diplomatinėmis, verslo ir kitomis, bando paveikti Lietuvą ir atsukti atgal vienintelį racionalų sprendimą, kurį Lietuva yra padariusi šioje situacijoje, tai yra nepirkti, tai yra uždrausti pirkti nesaugią Astravo elektrą. Tokiu būdu jos negalės pirkti nei Lietuva, nei bet kuri kita elektros rinkoje dalyvaujanti Europos valstybė. Šis sprendimas įvarė baltarusius į kampą.
Aš suprantu, kad premjeras dalyvauja rinkimuose ir jam reikia įvairių populistinių pasiūlymų, kurie skambėtų gražiai daliai mūsų rinkėjų, tačiau šitaip žaisti tokiais svarbiais dalykais ir šitaip kvestionuoti mūsų užsienio ir mūsų energetikos politiką iš tiesų negalima, todėl aš irgi, kaip ir mūsų Pirmininkas, kviečiu surimtėti ir pradėti nuo savęs.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K. Mažeiką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai surimtėjau, kolega. Iš tikrųjų pažiūrėjus projekte, kiek kalbama apie dujas, tai turbūt, na, šypseną keliantis jūsų pasisakymas, bet, jeigu rimtai kalbant, tai šis įstatymo projektas yra gana rimtas. Kalbame būtent apie atsinaujinančios energijos plėtrą, kalbame apie elektros plėtrą daugiausia. Taip pat kalbame ir apie biodegalų procento padidinimą įmaišant į mūsų tradicinius degalus. Iš tiesų komitete diskusijos buvo tikrai ilgos, turėjome net keletą pertraukų. Kreipėmės į nemažai tarnybų, institucijų ir ta situacija atsirado tokia dėl iš tiesų tokio keisto dalyko, kai Seimo nario pasiūlymas būtent padidinti biodegalų įmaišymą iki 10 % sukėlė daug klausimų ir abejonių.
Manau, pirmiausia tai neatsakingas tiek Energetikos, tiek galbūt ir Susisiekimo ministerijų administracijų, vadovybės požiūris į tikrai labai rimtą dalyką. Kiek mums komitetui pavyko išsiaiškinti, koks bus poveikis būtent įmaišius daugiau ar mažiau bioetanolio į degalus, kaip, koks efektas bus automobiliams, mes šiandien turime dviprasmiškus skaičius, kad senesniems automobiliams, kurių Lietuvoje yra didžioji dauguma automobilių parko, galbūt turės neigiamą poveikį, tai yra automobiliai tiesiog suges, varikliai to neatlaikys, būtent etanolio kiekio. Vėlgi ar tai yra gandas, ar tai yra pagrįsta, mes lyg ir turime dvi išsiskiriančias nuomones. Vėl kyla kitas klausimas, kaip pasikeis degalų kaina? Kalbant su pačiais bioetanolio gamintojais, mums lyg ir buvo atsakymas, kad kaina tikrai nepadidės, nes tai sudaro tik mažą degalų kainos procento dalį. Tačiau kiti pardavėjai sako, kad Lietuva yra vienintelis monopolininkas, kuris gamina, ir atsižvelgiant į grūdų kainą, kuri galimai atsiradus didesniam poreikiui turėtų didėti, didės ir šito priedo kaina, įmaišymo. Ir tai turės galutinį poveikį degalams, už kuriuos mes mokame visi.
Kitas dalykas, kalbant su ekspertais, išryškėjo dar vienas momentas, kad automobilis, kuris naudoja būtent įmaišius 10 % degalų, šimtui kilometrų sunaudos nuo 1 iki 1,5 % daugiau degalų šimtui kilometrų, atsiprašau, 1,5 litro degalų šimtui procentų… Tai ekonomiškai žmonėms, vartotojams, bus visiškai nejaučiama, kad kaina lyg ir turėtų mažėti ar didėti, kaip diskutavome komitete.
Iš tiesų, kolegos, asmeniškai man kyla daug klausimų ir norėčiau tikrai platesnės diskusijos. Manau, kad iki priėmimo mes dar sulauksime tų atsakymų ir galėsime diskutuoti plačiau, kalbant apie oro užterštumą ir klimato kaitą, nes auginti grūdus ir juos versti degalais yra mažų mažiausiai neatsakinga, nes tai yra grūdai, kurie naudojami maistui. Žinant pasaulio rinkas ir klimato kaitos poveikį, maisto ištekliai nuolat mažėja, ir tos šalys, kurios jaučia nepriteklių, manau, į šituos mūsų sprendimus atitinkamai sureaguos.
Siūlau dar platesnę diskusiją. Iki priėmimo, tikėkimės, į šiuos klausimus bus atsakyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kęstuti Mažeika, prašysiu jus likti tribūnoje, svarstysime pasiūlymus. Dėl 11 straipsnio yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas…
PIRMININKAS. Autorius turi pristatyti. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Įdėmiai klausiau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pasisakymą ir esu truputį nustebęs. Jeigu taip kalbėtų koks naftininkas, tada aš suprasčiau, nes čia yra apie ką kalbama? Kiek reikia pilti į benziną bioetanolio. Aš pamenu, prieš daug metų, kai buvo kalbama apie dyzeliną, taip pat visi sakė, na, nevažiuos mašinos, visa kita. Daug metų mes jau pilame švarią priemaišą į dyzeliną ir automobiliai rieda.
Dėl ko tai daroma, kodėl yra Europos Sąjungos direktyva? Tam, kad būtų sumažintas CO2 išmetimas. Skandinavijos valstybės, kitos, kurios turi naftos, seniai jau maišo 10 % į benziną šito kuro, jos perka iš Lietuvos ir tai daro. Lietuva visą naftą įsiveža iš kitų valstybių. Mes kažkodėl nenorime paremti žemdirbio. Čia juk esmė yra ne tik švarus kuras, bet ir parama mūsų kaimui, kuris augina grūdus, iš kurių daromas bioetanolis. Aš vienareikšmiškai pasisakau už.
Ir antras dalykas, komiteto pirmininkas kažkodėl nepasakė Vyriausybės išvados. Vyriausybė pritarė mano siūlymui, kad reikia pilti ir maišyti 10 %, o ne taip, kaip jie siūlo komitete 7 %, nes tai prieštaraus Europos Sąjungos direktyvai. Nėra septynių, yra žymėjimas arba penki, arba dešimt. Tai aš siūlau pereiti prie dešimt ir nebijoti, kad sustos automobiliai ir visa kita. Visa tai yra netiesa.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti pasiūlymui iš dalies.
PIRMININKAS. Tada pakomentuokite, ką tai reiškia.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Kaip kolega gerai paminėjo, atsižvelgdami į direktyvą, mes siūlėme ir komitete pritarėme pasirinkti 7 %, nes iš diskusijos toks skaičius ir atsirado. Bet, atsižvelgiant į direktyvą, reikėtų mums pasirinkti arba penkis, arba dešimt. Tai manau, kad tas sprendimas turėtų būti priimtas iki priėmimo. Taip.
PIRMININKAS. Algimantai Salamakinai, norite?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, šiuo atveju aš tikrai palaikau ir Vyriausybės išvadą, kuri siūlo dešimt, ir iš tiesų ženkime šį žingsnį į ekologiją, kad mažiau būtų užterštumo.
Ir antras dalykas, nebijokime padėti ir žemdirbiams.
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti? Už savo pasiūlymą reikalaujate balsuoti?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Motyvai už pasiūlymą. S. Gentvilas – motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitete sėdėjo šiandienis energetikos ministras, kuris pavaduoja aplinkos ministrą, sėdėjo pagrindinis degalų gamintojas „ORLEN Lietuva“, ir visi pritarė 10 %. Gerbiamas Andriejau Stančikai, gerbiamas Broniau Markauskai, ką jūs turėtumėte pasakyti savo kolegoms ūkininkams, kurie, užuot eksportavę grūdus pro Klaipėdos uostą ar kitur, galėtų perdirbti grūdus čia, vietoje. Čia jų pasirinkimo teisė. Bet kurkime pramonę Lietuvoje.
O kaip pramonę paskatinti Lietuvoje? Per bioetanolio dydžio padidinimą benzine. Tas jau yra padaryta dyzelyje, kodėl mes dabar stabdome šį normalų progresą benzininiuose varikliuose ir benzine. Kai mes nematomai rinkoje dalyvaujame ir perkame milijonus tonų iš Venesuelos, Irako, Kataro, mes net nesusimąstome, kur mūsų pinigai nueina. Vietoj to A. Salamakinas yra pasiūlęs konkretų pasiūlymą, kaip Lietuvoje kurti pramonę, kaip Lietuvoje palikti 100, 120 mln. eurų vietinių pajamų už tai, kad būtų sukurta bioetanolio pramonė ir mes vartotume šį vietinį produktą savo varikliuose. Šiandien aš be galo nustebęs esu pačiais valstiečiais ir žaliaisiais, kurie neskatina vietinės pramonės, kuri perdirbtų vietinius grūdus, ir sako: ne, mes geriau naftos produktus importuosime iš šalių, kuriose dominuoja diktatoriai, ir naudosime būtinai naftos produktus. Vienintelis iš prisidengimo faktų yra tai, kad gali būti, jog benzininių variklių nusidėvėjimas padidės 0,5 %. Tai nėra argumentas, gerbiamieji.
Aš kviečiu pritarti A. Salamakinui ir skatinti vietinius žemdirbius, vietinius valstiečius ir vietinę pramonę čia, Lietuvoje, o ne naftos importą iš užsienio valstybių.
Gerbiamieji valstiečiai, kam jūs pagaliau atstovaujate?
PIRMININKAS. Laikas! V. Vingrienė – nuomonė prieš.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau kaip tik paprieštarauti prieš tai kalbėjusiam kolegai. Esmė čia yra ta, kad… Mes šiandien taip, teisingai, turime remti lietuvišką pramonę ir taip toliau, bet bioetanolis, biodyzelinas yra pirmos kartos degalai, pagaminti iš maistui gaminamų produktų. Europos Komisija dabar skatina pereiti prie antros kartos biodegalų, tai yra prie panaudoto aliejaus kepant, taip pat prie biodujų, prie kitų produktų, kurie naudojami būtent biodyzelinui, atsisakant maisto gamybai skirtų produktų.
Kitas dalykas, ką Simonui norėčiau pasakyti, jo kolega M. Nagevičius kaip tik dalyvaudamas komitete pasisakė, kad naudojant bioetanolį kaip tik CO2 išmetimas padidėja. Aš manyčiau, kad eidami aplinkosaugos keliu mes turėtume galvoti ir apie išteklių tausojimą, ir apie maisto produktų naudojimą maistui, ir apie naujos kartos biodegalus, taip pat skatindami Lietuvos pramonę kurti naujus verslus ir naujas darbo vietas. Taigi siūlyčiau nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl šio pasiūlymo, dėl A. Salamakino pasiūlymo. Kas pritaria A. Salamakinui, balsuoja už, kiti kitaip.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 50, prieš – 7, susilaikė 45 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo. Nežinau, kuris pirmas atsistojo. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tokią šventvagystę. Deginti grūdus vien tam, kad būtų pagaminta šiluma, tai ta idėja jau atkrito. Prisimenu, kai prie biokuro plėtros buvo bandoma deginti grūdus, energetinė vertė yra didelė ir taip toliau. Dabar tuos pačius grūdus bandoma perdirbti į kurą, kurį deginsime uždaro degimo varikliuose. Na, nebūkime tokie šventvagiški artėjant Velykoms.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kreipiuosi į valstiečius. Čia jūs giriatės, kad turite profesionalų Vyriausybę, ir aš taip įsivaizduoju, kad kompetencijos, didžiausios kompetencijos, ekspertinės kompetencijos, būna Vyriausybėje. Jeigu jūs nepasitikite savo Vyriausybės kompetencija, tai kažkas yra negerai. Keiskite ministrus. Po tokio jūsų balsavimo ir kalbų aš siūlyčiau keisti ministrus, šveisti juos laukan, nes jie nieko nesupranta, jūs geriau suprantate. Tai čia vienas siūlymas.
Kitas dalykas. Gerbiamieji chemikai, tą bioetanolį galima pagaminti ne tik iš grūdų. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų Vyriausybė priėmė gerą sprendimą. Aš nesuprantu žaliųjų, kurie nenori padėti, kad energetiniai šaltiniai būtų išgaunami iš vietinės žaliavos, skatinama nafta, kuri iš tikrųjų daugiausia patenka iš Rusijos. O tiems, kurie sako, kad varikliai užkals ar suges, suomiškas „Neste“ kuras yra visą laiką maišomas – žiemą vasarą. Pas mus net žiemos laikotarpis, kai nemaišoma, o ta antra, trečia karta, kuri ateis, ji ateis, bet dar ir mūsų gamyklos nepasiruošę. Mes irgi už tai, bet dabar leiskime, kad būtų mažiau išvežama žaliavos mūsų grūdų, nesekime rusų pavyzdžiu, kai žalią naftą eksportuoja, bent šiuo atveju paremkime savo pramonę.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Po šio balsavimo supratau, kad Lietuvoje naftininkai yra kur kas galingesni negu žemdirbiai – jie visą laiką laimi tokius balsavimus.
Antras momentas. Mane stebina, ir ypač Virginija. Galų gale, liaudiškai šnekant, pasiguglink ir tau parodys, koks yra išmetimas naftos ir koks yra bioetanolio. Tai yra 80 % mažesnis CO2 išmetimas, todėl ir yra Europos Sąjungos direktyva. Miela žalioji, daugiau nesakykite, kad jūs palaikote žaliuosius, jūs palaikote naftininkus ir gamtos teršėjus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gana. Gerbiami kolegos, kadangi nepritarėme A. Salamakino pasiūlymui, tai tada turime pritarti komiteto nuomonei. Tada siūloma arba balsuojant, arba bendru sutarimu palikti ir pritarti komiteto nuomonei. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame dėl komiteto pasiūlymo suformulavimo.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 65, prieš – 6, susilaikė 38 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Ekonomikos komiteto. Antanai Baura, gal galėtumėte jį pateikti iš vietos? Ekonomikos komiteto pasiūlymas dėl 4 straipsnio.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos, Antanai, čia.
PIRMININKAS. Taip.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai aš galiu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Tegul. Gaus, jam paduos dabar popierių.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas siūlė dėl įsigaliojimo datos. Čia buvo siūlyta, kad nuo šių metų sausio 1 dienos, bet kadangi jau viskas buvo suvėluota, žinoma, įsigaliojimo data turėtų būti vėlesnė.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies būtent dėl to, kad užsitęsė svarstymo procedūros, tikslinga nukelti į kovo 1 dieną. Bet aš jau kalbėjau su ministerijos atstovais, iš tiesų manau, kad bus dar vienas pasiūlymas dar pavėlinti dėl parengimo ir informavimo lydimųjų teisės aktų.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūlo pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. …Ekonomikos komiteto siūlymui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, iš dalies.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas sutinka su tokiu pritarimu? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Iš tiesų nepriklausomai nuo bioetanolio procento mūsų degaluose, dėl ko aš taip pat esu, turiu pasakyti, draskomas prieštaravimų todėl, kad, viena vertus, aš tikrai esu linkęs skatinti mūsų vietinius gamintojus ir tikrai remti juos, ir aš esu linkęs siūlyti didinti ir iki 10 %, ir iki daugiau procentų, ir nemanau, kad dėl to užkals tie šiuolaikiniai varikliai. Jie tikrai yra pritaikyti biodegalams. Tačiau atkreipiame dėmesį, iš kitos pusės, vis dėlto Lietuvoje yra gamyba pirmos kartos biodegalų, vėlgi maistui skirtų kultūrų pertransformavimas į biodegalus yra tam tikras etikos dalykas ir mes turbūt turėtume žiūrėti į ateitį ir perspektyvą – į antros kartos degalus.
Tačiau įstatymas kalba ne vien apie bioetanolio procentus, kalba ir apie dujų, kurios būtų generuojamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Yra kalbama ir apie finansavimą, skirtą investicijoms atsinaujinančių šaltinių infrastruktūrai plėsti Lietuvoje. Taigi turime atkreipti dėmesį į savo Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus, kuriuos mes esame išsikėlę, iki 2050 metų apskritai 100 % elektros generuoti iš atsinaujinančių šaltinių. Žvelgti į priekį ir žingsnis po žingsnio bet kokios formos atsinaujinančius šaltinius aš esu linkęs skatinti, nes technologijos keičiasi. Šiandien dominuoja galbūt vėjas, rytoj galbūt bus saulė. Taip pat išmoksime gaminti efektyviai ir bioetanolį. Linkiu tiktai sėkmės šiam sektoriui. Investuokime į savo gamybą, tačiau į švarią ir tvarią žalią gamybą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tikro svarstymo stadijoje ponas P. Saudargas mane nustebino, kada svarstome tikrai, atrodo, tokį techninį klausimą, kokį procentą į benziną pilti priedų, pagamintų iš grūdų ir kitų medžiagų, tačiau ir čia įžvelgia Baltarusijos atominės elektrinės grėsmę. Nesupratau, gerbiamas Pauliau, čia tavo tokio filosofinio pamąstymo, bet vis tiek noriu pasakyti konservatoriams. Kai manęs žurnalistai paklausė, sako, tu kritikuoji konservatorius, sako, ką jie gero padarė, ar gali nors vieną gerą darbą pasakyti? Sakau, taip, jie pastatė Astravo atominę elektrinę. Jie tą darbą tikrai labai padarė. Važinėdamas dviratuku, A. Kubilius palaimino. Dabar, kai jinai pastatyta, sustabdyti faktiškai neįmanoma.
Gerbiami konservatoriai, aš suskaičiavau – septynis kartus su J. Veselka registravome įstatymo pataisas, kad nebūtų uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Jūs ne tik juokėtės iš mūsų, jūs tyčiojotės iš mūsų ir atmetėte visus siūlymus. Taigi prisiimkite atsakomybę nors kartą nuoširdžiai, kad jūs esate Astravo atominės elektrinės statytojai. Būtų Ignalinos stovėjusi, nebūtų Astravo atominės elektrinės. Taigi ši kaltė ant jūsų dūšelių.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta. Replika po balsavimo – P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Kadangi mano pavardė buvo paminėta didžiai gerbiamo Petro, aš norėčiau replikuoti. Jūs esate visiškai teisus. Jeigu Ignalinoje stovėtų atominė elektrinė, tai žinoma, kad Astravo atominės nebūtų. Padėkokite ponams valstiečiams, kurie suorganizavo referendumą ir uždarė mūsų atominę elektrinę, kuria būtume visus kitus regioninius projektus nušlavę.
O tęsiant nesąmoningų pasisakymų temą, tai turbūt ir uždarydami šią atominę elektrinę Ignalinoje galbūt galėtume ją transformuoti, ne uždaryti, o transformuoti į dujinę elektrinę.
PIRMININKAS. K. Mažeika – replika po balsavimo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, tikrai noriu padėkoti už tai, kad priėmėme šį sprendimą dėl atsinaujinančių išteklių. O kalbant apie baimes būtent dėl bioetanolio, tikrai mes dar komitete diskutuosime ir sprendimas bus priimtas, bet tik noriu, kad nebūtų spekuliuojama ta mintimi, kad iš tiesų ministras jau dabar gali savo įsakymu parašyti, nustatyti direktyvos reikalavimus, kad gali įmaišyti 10 %. Aš manau, kad šituo pasiūlymu kolega mus bandė įspęsti į kampą, kad įstatymo projekte būtų įrašyta būtent tiek ir ne kitaip. O pasikeitus kainai, matant rinkos efektą, kad būtų galima būtent sureguliuoti kuo greičiau – iš tiesų tą sprendimą jau dabar galima priimti, ir manau, kad ministerija tą ir padarys.
PIRMININKAS. A. Skardžius – replika po balsavimo.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Čia dėl tam tikros spekuliacijos dėl taršos. Kiek teršiama, tarkim, naudojant iškastinį kurą: benziną, dyzeliną ir bioetanolį. Kad išgautume bioetanolio, kiek reikia sudeginti dyzelino sėjant, nuimant, atvežant tą patį derlių? Reikėtų vertinti ir tą taršos lygį, ir tą kiekį.
Antra vertus, bioetanoliui degant variklyje išgaunama galia yra kur kas mažesnė ir dėl to patiriami didžiuliai nuostoliai, jeigu būtų bioetanolio kaina sulyginta kaip ir benzino kaina. Moksliškai įrodyta, kad galia yra mažesnė, todėl tai pačiai galiai išgauti arba nuvažiuoti tam tikrą atstumą su bioetanoliu reikalingas didesnis kiekis.
Turbūt pati svarbiausia priežastis: kai trečdalis pasaulio negauna pakankamai maisto, tą maistą deginti vidaus degimo varikliuose ir versti bioetanoliu tikrai nėra labai humaniška.
PIRMININKAS. A. Stančikas – replika po balsavimo.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, iš tikrųjų pešamės lygioje vietoje. Jeigu žiūrėtume, apie ką mes čia kalbame, tai esmė yra, kad tiek bioetanolio, tiek biodyzelino patekimas į kurą pirmiausia sprendžia tam tikrus žemės ūkio ekonominius klausimus. Pabandykite jūs man paaiškinti, kur ūkininkui reikia dėti, pavyzdžiui, sudygusius kvietrugius? Spirito gamybai – taip, jie tinka. Jeigu galima pajuokauti: jeigu naminės įstatymą būtume priėmę, tai galbūt turėtume kur panaudoti. Šiandien iš tikrųjų kai kuriais atvejais būtent naudojimas kurui palaiko ir kainą rinkose, kai yra perprodukcija. Jeigu rinkose poreikis bus tiek rapsų, tiek, sakykim, grūdų, tai tikrai, ko gero, mažiau bus naudojama kurui. Viskas priklauso nuo tam tikrų situacijų rinkose. Šiandien bijoti ir argumentuoti, kad čia kažkokia katastrofa bus… Daugelyje Europos šalių tą naudoja ir šiuo atveju aš nematau priežasties, kad mes galėtume naudoti didesnį kiekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Trumpa replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, už toleranciją. (Šurmulys salėje) A. Stančikas taip gerai pasisakė, kad aš tiesiog labai kviečiu jį pasirašyti, mes perregistruosime tą patį siūlymą priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Aš labai kviečiu jį pasirašyti, mes perregistruosime tą patį siūlymą priėmimo stadijoje. Labai kviečiu įtikinti kolegas ir kartu pasirašyti.
PIRMININKAS. V. Vingrienė – labai trumpai.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Norėčiau reaguoti į kolegos A. Salamakino pasisakymą dėl naftos produktų. Aš tiesiog nepasakiau, kad maišant būtent bioetanolį su iškastinio kuro degalais kaip tik padidėja kuro suvartojimas ir tada CO2 emisija padidėja, ir kaip tik aplinka teršiama labiau. O dėl grūdų, skirtų biodegalams, ir ūkininkų problemų sprendimo arba ūkininkų pajamų sprendimo aš siūlyčiau labiau pereiti prie aukštos pridėtinės vertės gaminių gamybos ir tada atitinkamai būtų galima išspręsti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). O ne sudeginti…
PIRMININKAS. Kolegos, siūlau šią diskusiją perkelti į komitetą, nuosekliai ir giliai išdiskutuoti.
Dabar posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, išties replikos po balsavimo tapo diskusijomis, bet iki priėmimo mes dar turėsime puikią galimybę tobulinti ir teikti siūlymus.
11.36 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2371(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2371(2). Tai yra lydimasis ką tik mūsų diskutuoto įstatymo projekto. Svarstymo stadija. Prašom gerbiamąjį K. Mažeiką perskaityti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Lydimojo Energetikos įstatymo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Komitetas pritarė bendru sutarimu šiam įstatymo projektui. Už balsavo 6.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komiteto išvada – gerbiamasis D. Kreivys. Prašom. Lydimojo Energetikos įstatymo projekto, perskaitykite.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto išvada yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kęstuti Mažeika, prašome vėl į tribūną. Yra gautas Seimo nario V. Poderio pasiūlymas, jūs jam pritarėte. Bet kadangi nėra kolegos, tai gal kartu ir pakomentuotumėte. Vieną minutę, tuoj.
1 straipsnis – 14 straipsnio pakeitimas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolega siūlo savo šituo pakeitimu išbraukti būtent sakinį dėl atliktų draudimo sutarties galiojimo metu pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai. Siūlo būtent naują reguliavimą, tai yra išskiriami keli atvejai. Pirmas, jeigu elektros įrenginių, įrengimų ir (ar) gaminių, dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens elektros įrenginių, gamtinių dujų įrenginių įrengimo veikla atliekama arba atlikta Lietuvos Respublikos teritorijoje draudimo sutarties galiojimo metu. Kitas, jeigu reikalavimas pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys. Ir kitas, jeigu reikalavimas pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir (ar) per draudimo sutarties šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 24 mėnesiai po draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Ir ketvirta, jeigu reikalavimas pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir (ar) per draudimo sutarties šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 24 mėnesiai po draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Mes galime tam pritarti? Seimo nariai neprieštarauja.
Taip pat buvo gautas V. Poderio pasiūlymas dėl datų, anksčiau svarstytame įstatymo projekte sutarėme, kad iki priėmimo bus suderintos ir pakeistos priėmimo datos. Taip pat Seimo nario V. Poderio pasiūlymas, kurio komitetas nesvarstė, ir argumentas yra tai, kad pataisų autorius turi registruoti naują įstatymo projektą pagal Seimo statuto 135 straipsnį. Galime tam pritarti? Galime.
Po svarstymo norinčių kalbėti yra? Prašau. Už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų noriu atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymas kalba apie keletą svarbių dalykų. Vienas, ką pristatė ir Pirmininkas tribūnoje, dėl draudimo. Dabar įstatyme nėra apibrėžtas laikotarpis išieškoti žalai. Dabar siūlymas yra per dvejus metus, kad tas laikotarpis būtų apibrėžtas 24 mėnesiai.
Kitas dalykas, manau, kad tai pagerintų draudimo rinką ir apskritai prisijungimo prie tinklų sąlygas. Nes turbūt vienas iš pagrindinių gaminančių vartotojų atsiradimo Lietuvoje aspektų yra prisijungimas. Vienas dalykas, aišku, – investicijos, kitas dalykas yra prisijungimas, kokiomis sąlygomis tu prisijungsi. Nes atsinaujinantys ištekliai pasižymi vienu paprastu dalyku – tai yra generacijos netolygumas. Tiek saulė, tiek vėjas, tiek kiti atsinaujinantys ištekliai pasižymi dideliu generacijos netolygumu, todėl balansavimo klausimas, energijos pasaugojimo klausimas, prisijungimo prie tinklų klausimas yra be galo aktualus.
Kitas dalykas, apie ką kalba įstatymas, yra siūlymas apibrėžti, vadinkime, energijos kaupimo įrenginį. Nes taip pat svarbu, turint netolygią generaciją, kur nors tą energiją sukaupti. Manau, kad nedideliais žingsniais, bet vis dėlto šis įstatymas juda link atsinaujinančių išteklių skatinimo politikos, o tą mes turbūt ir norime padaryti. Tai siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Mielieji kolegos, galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju. Pritarta.
11.42 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1665(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1665(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Sysą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti komiteto išvadą. Buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, į kurias komitetas atsižvelgė, taip pat į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsižvelgė, į Vyriausybės siūlymą komitetas neatsižvelgė.
Įstatymo esmė buvo ta, kad įvykus didelei gripo epidemijai buvo uždaryta ne viena mokykla, beveik pusėje savivaldybių buvo paskelbta gripo epidemija, todėl siūlymas, kad ne tik ikimokyklinio ar priešmokyklinio, bet ir pagal pradinio ugdymo programą ugdomų vaikų priežiūrai tėvai galėtų gauti 12… 14 kalendorinių dienų apmokamas priežiūros atostogas. Komitetas balsavo: už – 7, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, niekas neužsirašė.
Gerbiami kolegos, ką ir paminėjo pranešėjas, noriu atkreipti dėmesį, kad dėl minėto įstatymo projekto yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas jį svarstė, apie tai kalbėjo A. Sysas. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Motyvai. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš kviečiu balsuoti, nes tikrai mes atsižvelgsime vykdydami ir šeimos rėmimo politiką, ir dabar svarstydami Vaiko teisių pagrindų įstatymą. Šis įstatymas kaip tik susijęs su šiais svarstomais ir priimtais įstatymais. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame už Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Svarstymo stadija.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 66, prieš nėra, susilaikė 24. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1665(2) pritarta.
11.45 val.
Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3144(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Teismo ekspertizės įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3144(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją P. Valiūną.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų vasario 8 dieną komitetas kaip pagrindinis svarstė šį įstatymo projektą. Posėdyje dalyvavo devyni komiteto nariai. Pritarta komiteto išvadoms ir patobulintam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiami kolegos, yra gautas E. Gentvilo pasiūlymas, tačiau jis yra registruotas kovo 12 dieną, tad į priėmimą mes įtrauksime ir jūsų pasiūlymą svarstysime priėmimo metu.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Teisės ekspertizės įstatymo projekto po svarstymo pataisų.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 83. Vienbalsiai pritarta įstatymo projektui po svarstymo.
11.47 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2686(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2686(2). Kviečiu Kultūros reikalų komiteto pranešėją R. Popovienę. Prašom perskaityti Kultūros reikalų komiteto išvadą.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, Kultūros reikalų komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas komitetas, atsiprašau, komisija. J. Rimkus – Neįgaliųjų teisių komisija. Perskaitykite komisijos išvadą.
J. RIMKUS (LVŽSF). Neįgaliųjų teisių komisija svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2686(2) ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome komiteto ir komisijos išvadą. Diskusija. Maloniai kviečiu į tribūną A. Vinkų išsakyti savo pastabas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, noriu pasidžiaugti šiuo projektu, nes turbūt nemažai kas iš mūsų dar prisimename laikus, kai žmonėms su negalia buvo ne tik per mažai skiriama dėmesio, bet jo skiriama nebuvo iš viso. Taigi siūlymas įstatymo lygmeniu reglamentuoti viešosios informacijos prieinamumo galimybes klausos ir regos negalią turintiems asmenims tikrai yra sveikintinas. Toks žingsnis padės jiems geriau suvokti valstybės gyvenime vykstančius procesus, aktyviau juose dalyvauti, teikti daugiau nuomonių jiems ar visai visuomenei rūpimais klausimais, galiausiai geriau integruotis į visuomeninį gyvenimą.
Mes nuolat stebime, kaip tie žmonės aktyviai dalyvauja politinėje, sportinėje, mokslinėje ir kitokioje veikloje, informacijos prieinamumo jiems pagerinimas tikrai paskatins juos dar aktyviau įsilieti į aktyvų visuomenės gyvenimą. Ačiū įstatymo projekto rengimo autoriams ir kviečiu palaikyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Popovienę frakcijos vardu, taip pat ir šio įstatymo autorę. Iniciatyva tikrai puiki. Ačiū. Žodis jums.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū dar kartą. Mieli kolegos, laba diena. O dabar pasisveikinsiu taip, kaip turėtume pasisveikinti sutikę klausos negalią turintį žmogų. Laba diena. Ar kada bandėte žiūrėti televizorių išjungus garsą? Jei pabandytume tai padaryti, suprastume, kaip jaučiasi kurtieji, žiūrėdami kino filmą ar kasdien transliuojamas žinių ir kitas laidas. Lygiai taip pat jaučia ir regos negalią turintys žmonės, kai jiems nėra įgarsinamos nebylios scenos. Visai neseniai tūkstančiai žmonių pamatę per LRT pirmąjį TV serialą „Laisvės kaina. Disidentai“, pritaikytą regos negalią turintiems žmonėms, sužinojo, kaip jaučiasi, bendrauja ir gauna informaciją žmonės su negalia. Reakcijos buvo įvairios: žmonės nustebę ir apsidžiaugę. Yra net tokių, kurie labai greitai suprato, jog negalią turintiems žmonėms skirta TV produkcija įmanoma naudoti visiems. Pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu, kai užimtos rankos ir akys, labai patogu įjungti filmą su įgarsintais ne tik dialogais, bet ir vaizdais. Bet tai tik maža dalelė to, ko reikia šiandien aklųjų ir kurčiųjų bendruomenėms. Prieinamumo procentas turi būti žymiai didesnis. Štai ko reikia kurčiųjų ir aklųjų bendruomenėms.
Nepaisant to, kad LRT padaryti pirmieji matomi žingsniai verčiant į gestų kalbą ir „Panoramos“, ir politinių debatų laidas, ką mes šiandien matome, bet vis tiek laidų pritaikymas klausos ir regos negalią turintiems asmenims yra nepakankamas ir vis dar visai neužtikrina jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti visą juos dominantį naujausią informacinio pobūdžio televizijos programų turinį. Kalbame ir apie laidas, skirtas vaikams, ir galimybę daugiau pamatyti meninių, dokumentinių ar animacinių filmų, nes ten daugiau kalba vaizdai.
Pagal atliktą programų analizę ir pateiktus LRT duomenis 2018 metais transliuotos originalios produkcijos programos su subtitrais siekia 5,8 %, su vertimu į gestų kalbą – 5,4 %, o pritaikytos regos negalią turintiems žmonėms – išvis 0 %. Taigi Lietuva buvo vienintelė šalis Europoje, kuri iki šiol visiškai neturėjo regos negalią turintiems žmonėms pritaikytų laidų. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse subtitruojamų informacinio pobūdžio meno, dokumentinio ir kultūros programų trukmė eteryje siekia ir netgi iki 100 %, verčiamų į gestų kalbą – iki 20 %, o laidų, verčiamų su akustiniu vaizdo aprašymu, skirtų regos negalią turintiems žmonėms, siekia taip pat iki 20 % televizijos programų.
Įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo žmonėms su negalia reikalavimus buvo paprastai taikomi ir nacionaliniams, ir komerciniams transliuotojams, bet visgi nacionaliniams transliuotojams nustatomi griežtesni reikalavimai.
Taigi 6 tūkst. negirdinčiųjų, 40 tūkst. neprigirdinčiųjų ir daugiau nei 160 tūkst., turinčių regos problemų, šiandien yra mūsų šalies piliečiai, tokie patys, kaip ir mes, kurie turi tikrai daugiau galimybių matyti nei 5,8 % subtitruojamų, 5,4 % su gestais ir 0 % verčiamų su garsiniu vaizdavimu laidų.
Tačiau, mieli kolegos, jeigu mes pritarsime šiam projektui, šis ir šie procentai pagal pateiktą įstatymo projektą kasmet didės. Tai bus tiktai pirmieji žingsniai didesnio informacijos prieinamumo link.
O šiandien sakau jums ačiū. Ir sakau ačiū gestų kalba. Pasimokykime visi. Taip turime pasakyti ačiū. Ir tegul šalia mūsų esantiems tyla ir tamsa būna nieko baisaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pasiūlymų nėra gauta.
Gerbiamieji kolegos, motyvai.
Motyvai už – J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų kolegė Raminta taip išsamiai ir plačiai viską papasakojo, kad čia ir kalbėti nėra ką, bet kviečiu balsuoti už ir pritarti svarstymo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau, kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra mažytis žingsnis į priekį, kalbant apie žmones, turinčius negalią, kad jiems būtų prieinama informacija, ypač kalbant apie visuomeninį transliuotoją, kurio turbūt viena pagrindinių misijų – padaryti šiek tiek daugiau, negu visi kiti padaro mūsų valstybėje, kalbant apie televizijos ar radijo kanalus.
Iš principo aš pritariu ir džiaugiuosi, kad tas žingsnis yra žengtas, tačiau aš manau, kad jeigu mes didinsime kasmet po 0,5 %, kas dabar yra, kalbant apie aklųjų ir silpnaregių žmonių padėtį, tai mes 10 % pasieksime tiktai per 20 metų. 20 metų, kai mūsų valstybė jau 30-metį kitąmet švęs. Man atrodo, kad yra tikrai nevisiškai tinkamas užmojis ir siekis. Aš labai tikiuosi, kad bus atsižvelgta į akluosius ir silpnaregius žmones vienijančios organizacijos nuomonę, kad tas skaičius būtų padidintas bent iki 1 %, ir tikrai nebus kažkokio didelio nuostolio mūsų visuomenei. Anaiptol, aš manau, mes turime rodyti savo žingsniais ir sprendimais, kad kiekvienas žmogus mūsų valstybėje yra svarbus. Tiesiog išreikšdama abejonę dėl per mažai, sakykim taip, ambicingo tikslo, pasisakau šiandieną susilaikymo linkme, bet tikiuosi, kad iki priėmimo stadijos mes galėsime patobulinti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – R. Popovienė. Prašau, kolege.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Noriu padėkoti kolegoms ir atliepti Radvilės pasiūlymą. Kadangi pirmieji žingsniai jau padaryti, mes visi matėme kino filmą „Disidentai“, tai komitete mes tikrai apsvarstėme ir priėmimo stadijai registruosime pasiūlymą, didinantį regos negalią turintiems žmonėms tą procento prieinamumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
11.58 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 3, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3181 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 3, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3181. Kviečiu viceministrą D. Sadecką pateikti minėtą įstatymo projektą.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatau Valstybės skolos įstatymo 2, 3, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Trumpai pristatysiu projekto tikslus ir jo esmę. Pirmasis projekto tikslas yra sukurti papildomą skolinimosi valstybės vardu priemonę, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės depozitinius įsipareigojimus. Tai būtų papildoma skolinimosi valstybės vardu priemonė ir Vyriausybė šiuo atveju galėtų su užsienio šalies vyriausybe arba užsienio šalies skolos valdytoju pasirašyti Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartis. Tokiu būdu būtų išplėstos skolinimosi valstybės vardu galimybės, tai mažintų nepasiskolinimo riziką, kartu būtų sudaryta galimybė prisijungti prie užsienio šalių, vykdančių tarpiždinį skolinimąsi, kurio tikslas yra operatyvus trumpalaikis valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimas.
Antrasis tikslas yra reglamentuoti galimybę valstybės garantuojamoms garantijų institucijoms teikti ne tik individualias, bet ir portfelines garantijas. Tokiu būdu būtų mažinama ne tik administravimo našta ir sąnaudos, bet taip pat ir didinamas valstybės garantijų prieinamumas.
Trečiasis tikslas yra sumažinti operacinę riziką dėl su skolinimosi valstybės vardu susijusių dokumentų pasirašymo laiku. Šiuo metu įvairius dokumentus, susijusius su skolinimusi valstybės vardu, pasirašo finansų ministras arba Vyriausybės įgaliotas atstovas. Tačiau kartais dokumentai turi būti pasirašomi netgi tą pačią darbo dieną, dėl to kyla rizika, kad jie nebus pasirašyti laiku dėl įtemptos finansų ministro darbotvarkės. Todėl įstatyme siūloma, kad dokumentus galėtų pasirašyti ne tik finansų ministras, bet ir jo įgaliotas finansų viceministras.
Ketvirtasis tikslas yra panaikinti Valstybinę paskolų komisiją. Panaikinus šią komisiją, komisijos narių funkcijos būtų įgyvendinamos konkrečius klausimus pagal kompetenciją derinant su šiuo metu komisijos narius delegavusiomis institucijomis. Tie sprendimai, kurie būtų prieš tai derinami raštu su tomis institucijomis, būtų teikiami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka tvirtinti Vyriausybei.
Penktasis tikslas yra mažinti administracinę naštą valstybės skolininkams ir valstybės garantuojamiems skolininkams. Šiuo metu pagal įstatymą valstybės skolininkai ir valstybės garantuojami skolininkai turi tam tikrus sprendimus, tai yra prisiimti naujus įsipareigojimus arba, pavyzdžiui, parduoti ar kitaip perleisti savo valdomą turtą, derinti su Finansų ministerija, tačiau tam tikrais atvejais, manome, tai yra perteklinis reikalavimas ir perteklinė našta, ypač kai tie jau esami valstybės skolininkai prisiima papildomų įsipareigojimų iš tos pačios valstybės. Manome, kad vienu prašymu gali būti nagrinėjami abu aspektai: tiek rizika, tiek papildomos paskolos suteikimas.
Taip pat dėl perduodamo įmonės ar parduodamo įmonės veikloje nenaudojamo turto. Ir šiuo metu jis dažniausiai nėra naudojamas kaip įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.
Šeštasis tikslas yra daugiau teisinės technikos, tai yra patikslinama valstybės perskolinamos paskolos apibrėžtis, nes šiuo metu yra ribojimas, kad skolinių įsipareigojimų negali prisiimti biudžetinės įstaigos, tačiau už socialinius fondus, pavyzdžiui, už „Sodros“ biudžetą prisiimdavo įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri yra biudžetinė įstaiga. Tai yra išsprendžiamas tam tikras teisinis prieštaravimas tame pačiame įstatyme.
Prašau svarstyti teikiamą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Anušauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, turbūt, jeigu specialistai ruošė, Fiskalinės drausmės įstatymo ribos nebus pažeistos. Tai su ta vieta viskas tvarkinga. Kiek suprantu, bus išspręstos tam tikros garantijos įmonių, tokių kaip Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, Investicijų ir verslo garantijų fondas. Bet dabar iš tikrųjų ar tai išspręs visas problemas, kurios apskritai susijusios su valstybinių kai kurių reikalų finansavimu, atsižvelgiant į savivaldos reikalus. Ar ministerija ieško kokių nors sprendimo būdų, kad vis dėlto artėjant naujiems finansiniams periodams būtų sudarytos sąlygos finansuoti tam tikrus projektus ir savivaldai? Šis klausimas irgi bręsta ir reikės kažkaip jį išspręsti. Ačiū.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Tiesiogiai šis įstatymo projektas jūsų minimo klausimo dėl, kaip pavyzdys, savivaldos finansavimo nesprendžia. Taip, jis iš dalies galbūt spręstų tam tikrą šiuo metu jų turimą administracinę naštą, kai jie turi įvairius sprendimus derinti su Finansų ministerija, bet to poreikio neliktų, atsižvelgiant į šitą mūsų siūlymą. Klausimas dėl savivaldos, kaip pavyzdys, finansavimo arba jų galimybių skolintis yra iš dalies išspręstas kartu su 2019 metų biudžetu, tai yra atvertos tam tikros galimybės savivaldybėms nustatyta tvarka prisiimti skolinius įsipareigojimus. Manau, kad tai yra išspręsta kitu įstatymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušausko nematau salėje. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi K. Masiulis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai susijusi valstybės skola su žaliąja energetika, kitais projektais. Sakykite, ar šitie pakeitimai padės tose srityse pritraukti daugiau lėšų tiems projektams?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Manyčiau, kad šitie konkretūs pakeitimai turbūt su konkrečiu jūsų paminėtu atveju nebūtų tiesiogiai susiję. Nauja skolinimosi priemonė – depozitinių įsipareigojimų prisiėmimas paprastai nėra siejama su konkrečiomis tikslinėmis paskolomis. Šiuo atveju tai tiesiog būtų galimybė gauti papildomus turbūt piniginius išteklius, nesiejant jų su konkrečia tiksline paskirtimi. Tai nespręstų galbūt tiesiogiai jūsų keliamo klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi A. Anušauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasiteirauti šitaip. Čia truputį lengvinami reikalavimai arba našta skolininkams. O skolininkai, kaip yra Lietuvoje, labai gudriai slapstosi nuo skolų, jų išvengia ir panašiai, suslepia turtą, suslepia pajamas ir taip toliau. Ar tikrai čia reikia eiti tuo keliu, kad būtų lengvinama našta? Jūs paaiškinkite man, gal aš ko nors nesuprantu.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Aš gal norėčiau patikslinti. Gal tai buvo neaišku iš mano pristatymo, kad valstybės skolininkai nėra tie, kurie, kaip pavyzdys, yra skolingi, nesusimokėję mokesčių ir skolingi, kaip pavyzdys, VMI arba „Sodrai“. Valstybės skolininkai paprastai yra juridiniai asmenys, dažnai tai yra savivaldybių įmonės, jie yra gavę valstybės perskolinamas paskolas. Šiuo atveju valstybė yra pasiskolinusi iš Europos investicijų banko ir ji dėl Europos Sąjungos investicijų projektų gali perskolinti paskolas juridiniams asmenims. Paprastai tai yra savivaldybių įmonės, kurios savo įnašui yra pasiskolinusios iš valstybės ir vėliau turės tą paskolą grąžinti. Čia mes kalbame daugiau apie tokius atvejus ir tai nesietina su tuo, kad jie vengia tų skolų arba siekia jų išvengti, arba nesumokėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad ten depozitinių įsipareigojimų gali atsirasti ir atsirado dėl Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Ar tai nesusiję, kad padėtų? Ne? Nesusiję. Bet Valstybinės paskolų komisijos naikinimas šiuo atveju vis dėlto, kas priims tuos sprendimus? Ar tai jau tik tam tikras Finansų ministerijos departamentas, kuris teikdavo galbūt tik rekomendacijas? Dėl valstybės perskolinimo, garantijų teikimo kas vis dėlto dabar priimtų sprendimus, priėmus šį įstatymą?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Aš labai trumpai atsakysiu dėl depozitinių įsipareigojimų. Iš esmės yra galimybė užsienio valstybėms arba užsienio vyriausybėms padėti indėlį Lietuvoje, Lietuvos valstybėje ir taip valstybė gauna piniginių išteklių, tai yra tam tikra pasiskolinimo priemonė.
Dabar dėl Valstybinės paskolų komisijos norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir šiuo metu Valstybinė paskolų komisija nepriima konkrečiai sprendimų dėl paskolų suteikimo ar nesuteikimo. Ji tik teikia išvadas Vyriausybei.
Kitas dalykas ir šiuo metu mes prieš rengdami tą sprendimą, kuris yra Vyriausybės nutarimo projektas Vyriausybėje, mes vis tiek deriname tą nutarimo projektą Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka su tam tikromis institucijomis ir neretai turime situaciją, kad dubliuojasi. Mes turime formalų raštą iš tos institucijos ir tos pačios institucijos atstovas sėdi ir toje Paskolų komisijoje. Iš tikrųjų manome, kad tai yra tiesiog tam tikra perteklinė procedūra, nes ir dabar absoliuti dauguma sprendimų yra priimama apklausos būdu. Tai reiškia net ne fiziškai susitinkama ir diskutuojama, nes neretai mes turime tuos raštus ir tas pozicijas gavę iš anksto. Mes manome, kad tie sprendimai nebūtų kažkaip mažiau pagrįsti arba nebūtų nesuderinti su tam tikromis institucijomis, tiesiog išvengtume tos perteklinės administracinės naštos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų svarbus ir reikalingas sprendimas, aš tik norėčiau dekonstruoti, kokia yra tikroji šio įstatymo projekto priežastis. Valdančioji dauguma, persekiodama kai kuriuos buvusių Vyriausybių ministrus už priimtus sprendimus, supranta, kad ji savotiškai gali prisišaudyti ir sau į kojas, todėl šiuo įstatymo projektu yra nuimama atsakomybė nuo ministro ir sudaroma galimybė ne tik ministrui, bet ir viceministrui pasirašyti sprendimą platinti vyriausybinius popierius. Aš sveikinu tokį sprendimą, bet, man atrodo, gal reikėtų ir tiksliai paaiškinti, kodėl tai yra daroma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš gal labiau abejonių įvairiausių turiu ir nenorėčiau čia jų dabar reikšti, bet susilaikysiu balsuodamas. Man reikės argumentų, kad įtikintų, kad tikrai reikia čia ką nors keisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties argumentų komitetuose išgirsime, o dabar balsuojame po pateikimo dėl Valstybės skolos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nenumatyta. Ar galime tam pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Sutariame bendru sutarimu.
12.11 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3210 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3210. Pranešėjas – finansų viceministras D. Sadeckas. Prašau.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Mokesčių administravimo įstatymo 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis projekto tikslas, labai trumpai apibendrinant, būtų užtikrinti mokesčių administravimo procedūrų atitiktį Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, kuris nustato, kad asmens duomenų tvarkymas turi turėti teisinį pagrindą. Be to, tvarkant duomenis automatiniu būdu, įskaitant profiliavimą, ir po tokio tvarkymo priimant duomenų subjektui reikšmingą sprendimą, turi būti užtikrinta duomenų subjekto teisė reikalauti, kad tokį sprendimą galėtų peržiūrėti žmogus.
Taigi esminiai mūsų trumpo įstatymo projekto tikslai arba pasirinktos priemonės yra suteikti mokesčių administratoriui teisę, atliekant jam pavestas funkcijas, priimti automatizuotus sprendimus, įskaitant profiliavimą. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad, siekiant efektyvaus mokesčių administravimo funkcijų vykdymo ir taikant pažangius duomenų apdorojimo procesus, mokesčių administravimo procedūras perkeliant į elektroninę erdvę, siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turėtų teisę centrinio… mokesčių administracijos nustatyta tvarka priimti automatizuotų duomenų tvarkymu grindžiamus sprendimus. Taip pat siūloma, kaip ir minėjau, įtvirtinti mokesčių mokėtojo teisę pareikšti savo požiūrį dėl tokių mokesčio administratoriaus sprendimų ir reikalauti, kad juos peržiūrėtų ir motyvuotus paaiškinimus dėl jų pateiktų ar juos pakeistų tam įgaliotas mokesčių administratoriaus pareigūnas.
Taip pat įstatyme yra numatoma mokesčių mokėtojo teisė tvarkyti mokesčių apskaičiavimo teisingumui pagrįsti reikalingus asmens duomenis. Kaip pavyzdys – mokesčių mokėtojas ir šiuo metu turi teisę apskaitoje registruoti įvairias lengvatas, ir tam, kad jas galėtų tinkamai pagrįsti, neretai reikalingi asmens duomenys. Tam, kad jis turėtų pagrindą, šiuo metu įstatymo projekte ir siūloma numatyti mokesčių mokėtojo teisę tvarkyti tuos asmens duomenis.
Tiek būtų trumpai. Prašau priimti įstatymo projektą svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. S. Gentvilas. Ruošiasi K. Glaveckas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas finansų ministre, Davoso forume, kuris ne per seniausiai vyko, viena iš pagrindinių tezių tarp pasaulio finansininkų buvo mokesčių administratorių ir kitų registrų piktnaudžiavimas asmens duomenimis. Ir Dž. Sorošas perskaitė pranešimą, kuriame ypač išskyrė Kinijos atvejį, kad Kinija sudarinėja netgi socialinių kreditų sistemą ir žiūri, peržiūri asmenų duomenis iki tokio gilumo, kad yra pavojinga visuomenei ir sukaupia milžinišką galią valstybėje.
Konkrečiai klausimas jums dėl mokesčių mokėtojo galimybės apskųsti priimtus sprendimus dėl profiliavimo. Kaip jūs įsivaizduojate apginti asmens teisę į savo asmeninę informaciją, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama? Ar jūs galite mūsų Liberalų sąjūdžio frakciją šiek tiek nuraminti, nes mes esame šiek tiek skeptiški, kad bus per giliai žiūrima į asmens kredito duomenis, į asmens pirkinius ir taip toliau?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Mokesčių inspekcijai prieinami duomenys jau šiuo metu turbūt yra apibrėžti įstatymuose. Šiuo pakeitimu mes neplečiame tų duomenų apimties, tai, kas yra prieinama mokesčių administratoriui, tačiau siekiame apsaugoti kartu ir privačių žmonių arba juridinių asmenų interesus tam, kad tam tikrais atvejais, kai sprendimai yra priimami automatizuotai, tai yra sistemos analizuoja duomenis ir pateikia tam tikrus sprendimus tam, kad asmuo galėtų vis dėlto ginti savo teises, žmogus galėtų pakartotinai įvertinti tuos duomenis ir būtent priimti tą sprendimą, labiau jį pagrįsti ir jį motyvuoti.
Šiuo atveju šis pakeitimas neišplečia Mokesčių inspekcijos duomenų apimties. Jis tiesiog daugiau teisiškai sutvarko, kokiais tikslais tie duomenys yra naudojami, ir taip pat išsprendžia interesų galimo gynimo atvejus, kad mokesčių mokėtojas vis dėlto turėtų teisę prašyti, kad žmogus įsikištų ir tą sprendimą pagrįstų, motyvuotų ir peržiūrėtų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikro šitas įstatymas tam tikra prasme atveria kelią arba ruošia dirvą dirbtiniam intelektui mokesčių mokėjimo srityje. Mes visada suprantame, kokias jis duoda teigiamas puses, bet yra ir daug labai mažai žinomų pasekmių ir galimai negatyvių pasekmių. Sakykite, ar jūs neįžvelgiate, kad toks kontrolės informacijos plėtimas, kuris dabar vyksta, yra sąlygotas vien tiktai Europos priimtomis direktyvomis, ar dar susijęs ir su mūsų Finansų ministerijos, ir Vyriausybės poreikiu arba noru išplėsti totalinę, visišką mokesčių mokėtojo pinigų kišenėje ir kitose sąskaitose kontrolę. Ačiū.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Gal vienas iš atsakymų galėtų būti, kad žinomame bendrajame duomenų apsaugos reglamente yra labai svarbūs teisiniai aspektai. Tai yra būtent, kad įvairiuose teisiniuose dokumentuose būtų nustatytas duomenų naudojimo tikslas. Tai yra vienas iš svarbių aspektų.
Dėl siekio galbūt daugelį dalykų tvarkyti pasitelkus informacines sistemas. Tai yra natūrali tendencija – yra diegiamos įvairios sistemos, informacijos prieinamumas didėja. Natūralu, kad yra siekis būtent reglamentuoti tuos procesus, taip pat reglamentuoti ir tam tikrų interesų apsaugą, kylančią iš tų sistemų naudojimo. Manau, kad šituo siūlymu mes neatsiliekame daugiau nuo vykstančių procesų. Nesakau, kad mes vaikomės kokių nors reglamentuotų dalykų iš Europos Sąjungos. Tai yra natūralūs vidiniai procesai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji Viktorija, klauskite jūs. Ruošiasi J. Jarutis.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, savo atsakymuose kalbate apie mokesčių mokėtojų interesų gynimą, tačiau iš esmės šiuo projektu kaip tik siūlote automatizuoti sprendimus fizinių asmenų atžvilgiu ir įvesti asmenų profiliavimo galimybę. Iš tiesų aš čia įžvelgiu norą labiau kontroliuoti mokesčių mokėtojus, įvesti tokią tikrai rimtą kontrolę.
Noriu jūsų paklausti. Štai neseniai buvo nuskambėjęs vienas kitas atvejis, kai fizinis asmuo, nuėmęs tam tikrą pinigų sumą iš savo sąskaitos, turėjo atsiskaitinėti dėl to, kur tuos pinigus išleido. Ar ir toliau bus einama ta linkme, ar ta kartelė bus nuleidžiama žemyn ir kaip jūs vertinate tokią iš esmės kontrolę?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Gal norėčiau paminėti, kad tų sprendimų yra ne tik negatyvių, bet ir pozityvių arba naudingų mokesčių mokėtojams. Kaip pavyzdys – dabar verslo liudijimai išduodami elektroniniu būdu. Vadinasi, jums nebereikia laukti, kol žmogus ar koks nors pareigūnas pasižiūrės jūsų duomenis arba jūsų prašymą ir jį išnagrinės. Jūs realiai galite ir šiuo metu paprašyti verslo liudijimo elektroninėje erdvėje ir jį gauti net ir savaitgalį. Tam tikrais atvejais tai yra ir pagalba mokesčių mokėtojams. Tačiau kaip pavyzdys tokiu atveju gali būti atsisakyta išduoti tokį verslo liudijimą. Taigi mes, ieškodami tam tikro balanso arba tos interesų apsaugos, siūlome, kad mokesčių mokėtojas tokį sprendimą arba pavyzdžiui, tokį atsisakymą galėtų paprašyti žmogaus įsikišimo, kad jo duomenys būtų peržiūrimi ir papildomai motyvuojami. Nemanau, kad mes šiuo sprendimu galbūt sukuriame didesnę tą kontrolę. Dabar, kaip ir minėjau, yra naudojami tokie automatizuoti procesai. Manau, kad mes ieškome kaip tik tam tikro balanso, kurio reikalauja ir Europos Sąjungos direktyva, tai yra kad būtent nustatant tam tikrus automatizuotus procesus būtų galimybė žmogui, kurį paliečia tas sprendimas, jeigu jis reikšmingai daro įtaką jo veiklai, tokį sprendimą paprašyti papildomai išnagrinėti jau žmogiškojo faktoriaus.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
D. SADECKAS. Manau, kad mes kaip tik ieškome balanso.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia J. Jarutis. Prašau, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, čia. Suprantamas noras ir neišvengiamas turbūt vis dėlto daugelį dalykų perkelti į elektroninę erdvę. Jeigu aš klystu, jūs paneikite. Ar nėra taip, kad šis automatinis profiliavimas palies visus mokesčių mokėtojus, neįvertinant… ta prasme visi kaip ir galimi pažeidėjai, nes Mokesčių inspekcija ruošiasi visus patikrinti. Jeigu klystu, taip?
Kitas dalykas. Aš tai suprantu iš aiškinamojo rašto, kad gal… suprasčiau, kad imant verslo liudijimą, paskolą, perkant ar prašant atidėti mokesčių mokėjimą, tai būtų galima, bet visa apimtimi, jūs sakėte, kad neplečiate bazės, bet plečiate tikrinamųjų sąrašą, taip turbūt. Pakomentuokite šitą. Ačiū.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Gal aš kaip tik sakyčiau, kad jis pasiaurintų tą sąrašą dėl to, kad profiliavimas tam ir daromas, taip į pirminę imtį, aišku, patenka kaip ir dabar. Mokesčių inspekcijos duomenyse yra visi mokesčių mokėtojai, tačiau natūralu, kad nelogiška turbūt tikrinti visus mokesčių mokėtojus, tam yra daromas rizikos vertinimas. Tam, kad jis būtų atliktas kokybiškai, yra naudojami įvairūs duomenys ir būtent sistema automatiniu būdu nustato rizikingumą mokesčių mokėtojui, kad būtų tikrinami tik tie mokesčių mokėtojai, kurie kelia tam tikras rizikas pagal Mokesčių inspekcijos prieinamus duomenis. Kaip tik siekiama, kad mažiau tikrintume ir tikslingiau, negu šaudytume atsitiktinai ir tikėtumėmės, kad ką nors rasime.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. O dabar išklausysime motyvų. Motyvai už – S. Jakeliūnas. Prašom, kolega.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, tikslai turbūt yra gerbtini ir geri, nebus čia… Iš technologijų mes galime tikrai, kaip profesorius K. Glaveckas minėjo, susilaukti ir pliusų, ir minusų. Rizikų yra, tačiau vis tiek judėti ta kryptimi reikia. Finansų technologijos su pliusais, minusais, taip ir mokesčių administravimo technologijos – ten irgi reikia gero balanso. Tačiau tuo pačiu noriu palinkėti ir Finansų ministerijai, ir mokesčių administracijai, kad būtų ir tie žmogiškieji veiksniai objektyviai vertinami, nes tenka girdėti įvairių atsiliepimų apie mokesčių tikrinimus, kad jie ilgai trunka, kartais apimtys yra nepamatuotai išplečiamos ir trukdoma mokesčių mokėtojų veikla. Taigi kartu su technologijomis ir kad žmogiškieji dalykai būtų vertinami ir tobulinami, nes mes Biudžeto ir finansų komitete tikrai skirsime tam dėmesio, jeigu ne šitą, tai kitą, ateinančią, sesiją. Taigi siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš giliai susirūpinęs šitos Vyriausybės noru rūpintis mūsų asmens duomenų apsauga. Visoje Europoje Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įsigaliojo pernai metų gegužės 25 dieną, atrodo. Teisingumo ministras atėjo vos dvi savaitės iki reglamento įsigaliojimo ir pateikė dokumentus, kurie apsaugotų mūsų piliečius ir vartotojus nuo nelegalaus jų duomenų rinkimo įmonėms. Mes šiandien matome, beveik po metų Mokesčių inspekcija ateina ir pateikia per viceministrą reglamentus, kurie jau turėjo veikti prieš metus. Mano didysis klausimas yra, ar šie duomenys buvo renkami legaliai apie mūsų mokesčių mokėtojus, ar ne? Jau nekalbu apie tai, kokie yra pavojai. Aš esu skeptiškas dėl to, kaip šiandien tvarkosi Teisingumo ministerija ir šiuo atveju Finansų ministerija su mūsų duomenų apsauga, nepaisant to, kad tikslai yra teisingi. Kinijoje irgi deklaruojami galbūt tikslai teisingi, bet metodai turi būti visiškai legalūs ir demokratiški mūsų visuomenėje, kur kiekvienas žmogus turi teisę į savo privačią asmenybę ir savo duomenų apsaugą. Aš skatinčiau Vyriausybę proaktyviau pateikinėti, nes reglamentas įsigaliojo jau prieš 10 mėnesių, o tik dabar ateinama su pasiūlymais, kaip apsaugoti mokesčių mokėtoją nuo perteklinio jo duomenų žvalgymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 62 prieš nėra, susilaikė 34. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nėra numatytas ir siūlymų negirdžiu. Galime tam pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti balandžio 11 dieną. Pritarėme bendru sutarimu.
12.26 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3148, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3149, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3150 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3148. Kviečiu ministrą E. Misiūną. Gerbiamas ministre, jūs tikriausiai pateiksite ir lydimuosius įstatymų projektus, tai Branduolinės energijos įstatymą ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymą. Prašom.
E. MISIŪNAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, malonu matyti jus, susirinkusius į pavasario sesiją. Taigi jūsų dėmesiui keletas įstatymų ir norėčiau juos trumpai pristatyti. Įstatymų projektai parengti, įvertinus poreikį optimizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomas funkcijas.
Kaip žinote, šiandien Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdo jai nebūdingą funkciją, tai yra saugo Ignalinos atominę elektrinę. Jeigu pažiūrėtume, kokia yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskirtis, tai tikrai saugoti svarbius objektus nėra šios tarnybos paskirtis. Taigi Ignalinos atominės elektrinės apsaugą siūlome perduoti taip, kaip yra nustatyta mūsų valstybėje, Viešojo saugumo tarnybai, kuri specializuojasi ir būtent rengia pareigūnus tokių svarbių valstybei objektų apsaugai.
Su tuo susiję ir kiti teisės aktai, tai yra Branduolinės energijos įstatymo, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo pataisymai. Tik dar papildomai atkreipiu dėmesį, kad Viešojo saugumo tarnybos įstatyme yra numatyta sąvoka, kas yra svarbus valstybei objektas. Anksčiau buvo minima sąvoka, kad Viešojo saugumo tarnyba saugo svarbius valstybei objektus, tačiau sąvokos, kas yra tas objektas, išaiškinimo nebuvo. Dabar kartu pateikiama ir ši sąvoka.
Norėčiau pabrėžti, kad šie įstatymo pokyčiai nereikalauja papildomo finansavimo, tai yra papildomų lėšų, nes Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiai funkcijai turėjo skiriamą finansavimą, tai, perimant funkciją, kartu bus perimtas ir finansavimas iš vienos tarnybos kitai. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. E. Gentvilas klausia pirmasis. Ruošiasi A. Sysas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, man atrodo, kad tinkamas projektas, tinkami projektai, reikia palaikyti. Šiek tiek nuoseklumo dėlei noriu pasiteirauti. Viešojo saugumo tarnybos vadovas yra šnekėjęs apie valstybės perversmą, apie socialdemokratų iniciatyvas, suprask, generolų iniciatyvas, vykdyti valstybės perversmą. Vasario 14 dieną aš jūsų paklausiau, jūs tikrai skeptiškai atsiliepėte, turiu jūsų pasakymo citatas, apie tokius generolo Viešojo saugumo tarnybos vadovo kalbėjimus. Ir štai dabar jūs taip lengva ranka atiduodate Viešojo saugumo tarnybai svarbaus objekto apsaugą. Ar nedreba jums kas nors, rankos, pasirašant tokį projektą?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Net nežinau, kaip tą klausimą vertinti, ar tikrai labai rimtai, ar kaip su humoro doze. Tikrai niekas pas mane nedreba, pas mane niekada nedreba iš principo. O jeigu dreba, vadinasi, tuo metu turi drebėti. Generolas atsako už savo žodžius ir visos procedūros yra vykdomos. Aš tą informaciją gavęs, mes vertiname. Ir taip retrospektyviai generolas pamąstė ir jis atsakingas už tuos žodžius. Mes vertiname, procedūras žinome. Bet galiu pasakyti, kad jokio perversmo šiandien nėra ir neorganizuojamas, ir negalimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Olekas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, ministre, nuraminote tautą, kad tikrai mes neruošiame jokių perversmų. Mano klausimas būtų. Kadangi mažinate etatus vienoje vietoje, didinsite kitoje, ar tie žmonės, kurie šiandien… (man atrodo, jūsų aiškinamajame rašte yra apie 340 žmonių), automatiškai pereis, ar jie turės darbo santykius pagrįsti sutartimi? Kaip bus su žmonėmis, kurie bus atleidžiami iš vienos tarnybos ir bus siūloma dirbti kitoje tarnyboje? Labai ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už jums už klausimą. Ir vienoje tarnyboje, ir kitoje tarnyboje pareigūnai yra statutiniai pareigūnai. Iš principo pagal Vidaus tarnybos statutą jie bus perkelti į kitą tarnybą. Faktiškai jiems tik reikės parašyti prašymą, bet jokių papildomų procedūrų, konkursų tikrai nebus, nes iš principo statusas išlieka tas pats. Tai bus vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Šiuo atveju ne Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbs, bet Viešojo saugumo tarnyboje. Jie turi tas kompetencijas. Jie šiuo atveju vykdo ir fizinę apsaugą, ir krovinių lydėjimą tokio objekto. Tik turės apsirengti kitokią uniformą ir gaus truputėlį geresnę ginkluotę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti dėl svarbių objektų sąrašo. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti? Kaip aš supratau iš jūsų pristatymo, jo šiandien nėra. Čia nurodyta, kad jis turėtų atsirasti Svarbių objektų apsaugos įstatyme. Ar bus toks naujas įstatymas, kuriame bus surašyta, ar čia bus Vyriausybės nutarimu kaip nors pateikiamas tas sąrašas? Ačiū už atsakymus.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Svarbių objektų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Jis yra. Objektų, šiandien tikrai negalėčiau pasakyti, tikrai yra daug. Pagal poreikį į tą sąrašą arba įtraukiami, arba išbraukiami. Šiandien vyksta diskusijos dėl keleto objektų įtraukimo. Viešojo saugumo tarnybos įstatyme yra tik tikslinama svarbaus valstybės objekto sąvoka. Ne pats sąrašas, bet sąvoka, kas tai yra, nes anksčiau tos sąvokos nebuvo. Bet sąrašas yra Vyriausybės nutarime. (Balsai salėje) Matau, kad įstatyme, Nacionalinio saugumo užtikrinimo objektų apsaugos įstatyme. Tai čia nebus tvirtinamas sąrašas. Čia bus kalbama apie tų pačių objektų reikalingą apsaugą, koks yra režimas, kokia forma bus apsaugoma, koks yra dėmesys kreipiamas ir taip toliau. Bet pats sąrašas fiziškai yra Vyriausybės nutarimu patvirtintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš nespėjau užsirašyti paklausti, bet aš išsakysiu savo abejonės, dėl ko aš abejoju kai kuriomis vykdomomis reformomis, ministerijų restruktūrizacijomis, kurios dažnai vykdomos skubotai. Ir dabar jūs į daugelį klausimų atsakėte ganėtinai abstrakčiai, Vyriausybė kažką tvirtins. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kas vyko ir vyksta Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Šioje kadencijoje jau įvyko dvi ministerijos restruktūrizacijos, kurių metų pradžioje buvo panaikinti kai kurie skyriai, pavyzdžiui, Viešųjų ryšių skyrius, Antikorupcijos skyrius, Teisės departamentas, žmonės atleisti. Dabar ne taip seniai įvyko antra restruktūrizacija, kurios metu atkurti tie skyriai ir jau priimti savi žmonės. Pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija priėmė, rodos, 18 patarėjų, politinio pasitikėjimo patarėjų, nors kitos ministerijos turi po du, po keturis patarėjus. Dabar tai, ką mes prognozavome, ir vyksta. Tie politinio pasitikėjimo patarėjai masiškai, atrodo, laimi, pridedu žodį „atrodo“, nes paskaitykite patys tinklalapyje, masiškai tie politiniu pasitikėjimu priimti žmonės laimi dabar skyrių vadovų, departamentų, tarnybų konkursus ir užima nuolatines vietas. Tai, matyt, natūralu, nes kadencija jau įpusėjo ir reikia savo žmones susodinti į pastovius postus. Ką veikia Vidaus reikalų ministerija, ką veikia Valstybės tarnybos departamentas, aš nesuprantu. Todėl manęs neįtikino tie argumentai viską reorganizuoti, viską jungti, sujungti ir kad tai spręs Vyriausybė. Akivaizdu, kad Vyriausybė turi tam tikrą interesą irgi sustatyti savo žmones ne tik į jėgos struktūras, ką mes matome, kanceliariją ir visur kitur, bet ir į ministerijas. Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos, apsisprendžiame dėl Valstybės sienos apsaugos ir lydimųjų teisės aktų po pateikimo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Galime tam pritarti? Pritariame. Ir taip yra dėl visų trijų įstatymų projektų.
12.37 val.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214, Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3215, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 73 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3217 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214. Kviečiu ministrą E. Misiūną. Manau, jūs kartu pateiksite ir lydimuosius – Baudžiamojo kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymų projektus. Prašau.
E. MISIŪNAS. 30 sekundžių galiu atsakyti?
PIRMININKĖ. Prašau.
E. MISIŪNAS. Pirmininkė leido atsakyti gerbiamam A. Matului. Žinote, čia mūsų ta reforma tokia pati kaip akių gydytojas darytų pilvo operaciją. Jeigu jums tokios reformos yra nesuprantamos ir netikslingos, tai man labai gaila, kad jūs turite gydytojo vardą. Tai tik tiek. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti.
E. MISIŪNAS. Apie kitą turtą. Apie kitus įstatymus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, nesiginčykime, dirbame toliau. Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto pateikimas. Prašau.
E. MISIŪNAS. Norėčiau kartu pateikti keletą įstatymų. Su Turto civilinio konfiskavimo įstatymu kartu bus pateikiamas ir Baudžiamojo kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymai. Taigi įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadas, kurios buvo patvirtintos Seime 2018 m. birželio 5 d.
Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti turto civilinio konfiskavimo institutą ir reglamentuoti turto civilinio konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką. Projekte siūloma nustatyti, kad turto civilinis konfiskavimas būtų taikomas, kai yra šios sąlygos. Turtas priklauso asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš projekte numatytų požymių: asmuo yra kaltinamas arba nuteistas už tam tikras nusikalstamas veikas, tai, sakykime, kontrabanda, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, prekyba asmenimis ir taip toliau. Taip pat kai turto vertė neatitinka asmens teisių pajamų ir šis skirtumas viršija daugiau kaip 2 tūkst. bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumų, tai yra daugiau nei 100 tūkst. eurų. Turto civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas ir turtui, kurį minėtas asmuo perleido kitam fiziniam juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų. Taip pat aiškiai yra numatyta proceso keletą dalių, tai yra projekte siūloma nustatyti, kad pradedant turto civilinio konfiskavimo procesą pirmiausia turėtų būti atliktas asmens turto tyrimas. Iniciatyvą pradėti turto tyrimą turi institucija, o numato prokuroras. Šiuo metu dėl institucijos mes neapsisprendę, paliksime Seimui nuspręsti, ar tai galėtų būti policija, ar tai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, ar viena ir kita įstaiga, gali būti ir Mokesčių inspekcija. Taip pat prokuroras, įvertinęs turto tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, spręstų dėl būtinybės pradėti turto civilinį konfiskavimą.
Taip pat yra numatyta, kad pirmiausia asmuo turėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas. Jeigu asmuo nesugeba deklaruoti savo turto ir pajamų, tada jau prokuroras, atlikęs tyrimą, kreipiasi į teismą ir teismas civilinio proceso tvarka atlieka įvairias procedūras ir priima sprendimą. Taip pat teismas numato įpareigojimą deklaruoti turtą, asmeniui pateikti deklaraciją. Tada numato teismas dėl turto konfiskavimo, dėl turto arešto, ir visais atvejais į teismą kreipiasi prokuroras.
Taigi taip pat siūlome pataisyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatą 1891 straipsnio, kuriame yra numatyta padidinti sumą dėl neteisėto praturtėjimo iki 250 tūkst. eurų. Tai kaip ultima ratio būtų baudžiamoji atsakomybė. Ir papildomai įstatyme dėl gyventojų turto deklaravimo yra numatyta asmeniui pareiga, jeigu prokuroras kreipiasi ir teismas įpareigoja, pateikti tokią turto deklaraciją, ir vėlgi numatyta, kaip tai turėtų būti padaroma. Taigi prašau pritarti Turto civilinio konfiskavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų projektų pateikimui.
Į ką dar norėčiau atkreipti dėmesį? Tikrai labai daug šiais metais esu girdėjęs apie norą ir poreikį kovoti su korupcija. Manau, šis įstatymas ir šios nuostatos yra tipinis indikatorius, kada galima įrodyti, kad tikrai darbais, o ne žodžiais mes norime ir Seimas nori kovoti su korupcija. Manau, net negalėtų būti kitokio balsavimo, kaip šimtu procentų už šį įstatymą po pateikimo, o komitetuose tikrai galima svarstyti apie nuostatas ir diskutuoti, kiek ir kokias procedūras reikėtų taisyti. Taigi prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, aš, kaip pirmininkė, noriu atkreipti visų dėmesį, priminti jums Valstybės politiko elgesio kodeksą ir paprašyti vengti pasakymų, kurie įžeistų kitus. Tiesiog pagalvoti apie tai labai atsakingai, ir tai galiotų mums visiems.
I. Degutienė – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, tikrai dėl vedimo tvarkos. Gerbiama pirmininke, aš noriu ir jums pastabą duoti. Kai šitaip elgiasi žmogus, stovintis tribūnoje, tai tikrai jūs turėtumėte jį sutramdyti. Jis atėjo į Lietuvos Respublikos Seimą. O iš tikrųjų ministras turbūt įsivaizduoja, kad jis yra visiems laikams. Šiandien – ministras, rytoj – ne ministras. O pirmiausia tai yra pagarba. Aš prašyčiau jūsų atsiprašyti visų, turinčių mediko profesiją, kurie šiandien yra politikai, ir ne pirmą kadenciją. Ir tikrai ne jums spręsti, ar gali medicininį išsilavinimą turintis žmogus būti Seimo nariu.
E. MISIŪNAS. Galėčiau atsakyti?
PIRMININKĖ. Taip, prašom, būtina atsakyti.
E. MISIŪNAS. Šiuo atveju tikrai nenorėjau pasakyti apie mediko profesijos žeminimą ar kažką, bet kada yra kalbama apie Vidaus reikalų ministerijos pertvarką ir daromos sąsajos su kitomis ministerijomis, o ypač su Sveikatos apsaugos ministerija, juolab menkinamas mūsų pateikto įstatymo projektas vien tik dėl to, kad turima kažkokia nepagrįsta informacija, o šis pakeitimas jau turėjo būti dešimtmečius padarytas, nes Valstybės sienos apsaugos tarnybai niekaip yra nebūdinga funkcija saugoti valstybei svarbius objektus. Dėl to to nesuprasti ir taip pasisakyti… mano iššaukė tokį pasisakymą, kaip aš pasisakiau. Jeigu jūs galvojate, kad galima menkinti mūsų pertvarkas taip griežtai, aš leidau sau pasisakyti tokia pačia alegorija ir…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau dabar galbūt sutarti atsakyti į klausimus dėl ką tik pateikto Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto. Visos replikos po to. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, mes dabar jau pradėjome chaosą daryti iš įstatymo pateikimo. Ministras atsakė. (Balsai salėje) Visus asmeninius klausimus užduosime.
Prašom. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš iš tikrųjų gal pratęsdamas savo kolegų prašymą elgtis solidžiai. Jūs vis dėlto vidaus reikalų ministras, atstovaujate teisėsaugos institucijoms, teisėsaugos struktūroms ir rodote pavyzdį, kaip reikia karštakošiškai elgtis ir įžeidinėti kitus lygiaverčius asmenis. Man atrodo, tai tikrai nedera, ir toks elgesys diskredituoja net ir jūsų teikiamus projektus. Man dėl to yra be galo gaila, nes projektas, kurį pateikėte, tikrai yra labai svarbus. Ir aš klausimų turiu ne vieną.
PIRMININKĖ. Klauskite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirma. Norėčiau paklausti, kaip bus užtikrinta veiksminga nuosavybės teisių gynyba? Antra. Kaip bus užtikrinta, jog šia teise nebus piktnaudžiaujama? Trečia. Kaip bus užtikrinta kompensacija už nepagrįstus veiksmus? Ketvirta. Kelia abejonių selektyvus nusikaltimų taikymas apysunkiams nusikaltimams. Penkta. Kas administruos areštuotą turtą? Šešta. Kodėl nėra nagrinėjamų terminų, nes gali būti ir kelerius metus sulaikomas turtas. Septinta. Jeigu bus areštuotas visas asmens turtas ir jisai neturės jokių lėšų, net kad išlaikytų vaikus. Aštunta. Nėra aiškus įrodinėjimo standartas. Devinta. Nėra aiškus konfiskavimas, taikomas neturtinėms vertybėms, tokioms kaip vardas, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, žmogaus orumas…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ir kiti dalykai. Man atrodo, klausimų yra daug. Būtų gerai, kad į juos išgirstume atsakymus.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimus. Bandžiau rašyti, bet kiek spėjau, tiek užsirašiau. Dėl nuosavybės teisės. Šiuo atveju, kaip žinote, tam tikrais atvejais nuosavybė nėra tokia nuostata, kurios negalima liesti. Yra Konstitucijoje numatytos nuostatos, kad nuosavybė neliečiama, bet įstatymu nustatyta tvarka nuosavybė gali būti liečiama, jeigu reikia padengti žalą ir taip toliau, ir taip toliau. Šios nuostatos yra nukreiptos į tą asmenų nuosavybę, kuri yra įgyta nepagrįstai, neteisėtai, ir jeigu tai viršija asmens nustatytas pajamas, aš galiu pasakyti, pavyzdžiui, savo pavyzdžiu, aš esu susiskaičiavęs, kiek aš per gyvenimą esu uždirbęs teoriškai, be jokių išlaidų. Aš per savo gyvenimą esu uždirbęs teoriškai apie 250 tūkst. eurų. Jeigu asmuo valdo turtą, sakykim, už 0,5 mln., tai labai aiškus klausimas turėtų būti, iš kur jis tą turtą gavo. Ir tai yra vėlgi Civilinio proceso kodekso nuostatos, kad visas turto konfiskavimas vyktų civilinio proceso nuostatomis. Kaip žinote, civilinis procesas yra vienas iš objektyviausių, skaidriausių ir palankiausių tiek ieškovui, tiek atsakovui. Nekuriame jokio atskiro proceso šiam įstatymui įgyvendinti, o taikome civilinio proceso nuostatas. Tenai yra ir advokatas, ir ieškovai, ir atsakovai, ir taip toliau. Procesą vykdo prokuroras. Kas administruos turtą, kaip jūs klausėte? Taip, tai būtų Mokesčių inspekcija su atitinkamai ar tai tam tikru skyriumi, ar padaliniu. Dėl jūsų klausimo, kas atsakys, jeigu bus nepagrįstai: šiandien yra numatyta ir Civiliniame kodekse, ir Baudžiamajame kodekse straipsniai, už neteisėtus pareigūnų veiksmus kokia gali būti taikoma atsakomybė, tai ta atsakomybė ir lieka tokia pat iš principo. Aš suprantu tokį požiūrį, galbūt tokį nedrąsų požiūrį vien tik dėl to, kad tai tikrai yra naujas institutas – turto civilinis konfiskavimas, taip, mes visą laiką kalbėjome ir sakėme, kad štai nuosavybė įgyta, tai yra žmogaus pamatinė teisė. Visiškai sutinku, nekvestionuoju šitos nuostatos, bet jeigu pasižiūrėtume dabar, kur Europa ir Europos Žmogaus Teisių Teismas juda su savo nuostatomis, yra jau keletas bylų, ir teismas nepasisakęs kategoriškai, kad to negali būti be baudžiamojo proceso, be baudžiamojo persekiojimo nuostatų. Gali būti ir civilinio proceso tvarka taikomos tokios normos, todėl aš manau, kad dėl detalių tikrai turėtų būti atsakyta komitetuose ir detalesnės nuostatos jeigu bus taisytinos, galima taisyti, bet pati idėja ir pati nuostata skirta kovoti su korupcija, su šešėliu, su neskaidrumu viešajame sektoriuje ir organizuotu nusikalstamumu. Aš manau, tas įstatymas labai geras instrumentas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. MISIŪNAS. Aš nežinau, ar sugebėjau atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausti – minutė, atsakyti – dvi.
V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų įstatymo projekto tikslas yra kilnus, reikalingas – kova su korupcija, tačiau tikriausiai esate susipažinęs su Seimo Teisės departamento išvada ir iš tiesų Teisės departamentas teikia net 22 pastabas dėl jūsų projekto. Pastabose Teisės departamentas išreiškė abejonę, ar teikiamo projekto nuostatos nesudaro prielaidų pažeisti Konstitucijos 23 straipsnio reikalavimus ir teisinės valstybės principą.
Kyla abejonių, ar turto savininkui paliekama pakankama galimybė išvengti nepagrįsto teisės suvaržymo ir gauti kompensaciją tais atvejais, kai institucijos priima nepagrįstus sprendimus jo atžvilgiu. Taip pat Teisės departamentas, be kitų dalykų, atkreipė dėmesį ir į tai, kad civilinio konfiskavimo metu turto savininkas turėtų mažiau garantijų nei baudžiamajame procese, nes nebūtų taikoma nekaltumo prezumpcija ir įrodinėjimo našta tektų turto savininkui, o ne valstybei. Ar nemanote, kad įstatyme turėtų būti numatytas efektyvus kompensacijų už nepagrįstais institucijų sprendimais…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …padarytos žalos atlyginimas?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Taip, tai tikrai aktualūs klausimai. Galime daug diskutuoti tais klausimais teoriniu lygmeniu, bandyti atsakyti gal praktiniu lygmeniu. Tarp kitko, kitą savaitę Seime bus kaip tik organizuojama diskusija šio įstatymo pagrindu, tai yra „Civilinio turto konfiskavimo teorija ir praktika“. Bandysime… mokslininkas pristatys savo įžvalgas. O atsakant į jūsų klausimus, taip, civilinis procesas – tai reiškia, kad asmeniui, šiuo atveju ieškovui, būtų nustatyta pareiga įrodyti, kad jisai tą turtą gavo teisėtai. Ir tai Baudžiamojo proceso nuostatos, šiuo atveju prokuroras turėtų įrodyti, o čia yra, taip, Civilinis kodeksas, rungtyniškumo principas ir savininkas turėtų įrodyti. Ar tai yra iš esmės nepriimtina? Jeigu mes teigiame, jeigu aš teigiu, teikdamas įstatymo projektą, kad vis dėlto gali būti turto civilinis konfiskavimas ir be baudžiamojo persekiojimo nuostatų, tai yra nebūtinai, kad asmuo nuteistas. Aš manau, kad civilinis procesas yra tikrai labai sąžiningas ir skaidrus procesas apginti tiek šiuo atveju viešajam interesui atstovaujantį prokurorą, įrodinėti savo teises, tiek ir ieškovui, asmeniui, kuris bandytų įrodyti, kad vis dėlto tas turtas įgytas teisėtai. Juolab, ką noriu pabrėžti, kad pirma stadija – tai asmuo turi teisę ir pareigą įrodyti, kad tas turtas yra teisėtas. Neprasideda jokie teisminiai procesai, neprasideda turto areštas, o asmens yra prašoma pateikti turimas deklaracijas, dar kažką, kad įrodytų, jog tas turtas yra įgytas teisėtai. Kai tik asmuo nesugeba įrodyti, tada jau įsijungia antras etapas ir tada jau prasideda ir teismų procesai, tai yra civilinis procesas. Aš nežinau, jeigu asmuo teisėtai įgijęs ir sako, oi, tikrai turiu tiek, pamiršau deklaruoti, prašom, visos pajamų deklaracijos ir taip toliau, ir tai yra pakankami įrodymai, aš nemanau, kad tai yra blogai.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. MISIŪNAS. Ir neprasideda čia teisminiai procesai, jeigu viskas pateisinama pirmoje stadijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi K. Glaveckas.
E. GENTVILAS (LSF). Labai norėčiau jums padėti išgaudyti visus korumpuotus, taip pat bobules ir diedukus, kurie perima nelegaliai įgytas iš giminaičių lėšas, nors patys nusikaltimo nėra padarę. Intencijos suprantamos. Tačiau jūs esate visgi ir teisininkas, aukštos kvalifikacijos, kaip suprantu. Tai tokie principai, kurių galimą pažeidimą įžvelgia Teisės departamentas, suprantami net ir ne teisininkams. Asmens prievolė pačiam įrodinėti, nekaltumo prezumpcija, konstitucingumas – tai ne mes, opozicija, sugalvojome tokius priekaištus, Teisės departamentas tai surašė. Tai jūs, gerbdamas ne tik savo politinę poziciją, bet ir teisininko reputaciją, manau, turėtumėte stabtelti, padaryti kažkokius pataisymus, kad teisininkams, ne opozicijai, o Teisės departamentui nekiltų tokių klausimėlių ir abejonių, ir tada ateiti į Seimą, tikrai padėsime.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Žinote, taip, gali būti tokia nuomonė, aš visiškai pritariu, gerbiu tą nuomonę. Bet jeigu tokiu požiūriu žiūrėtume, tai gal dar galėtume gyventi su Lietuvos Pirmuoju, Antruoju ar Trečiuoju statutais. Mūsų valstybė ir apskritai globalizacijos procesai vyksta taip, kad šiandien tik Baudžiamojo kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis efektyviai kovoti su korupcija, šešėliu nepakanka. Ir pasaulis, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek ir Anglija, ir Airija, ir kitos, Italija šiuo atveju, turi tokius įstatymus ir jau praėjusios tokias procedūras, kad ir Žmogaus Teisių Teismas yra pasakęs savo vertinimus. Šiuo atveju teismas yra pasisakęs, kad gali būti toks procesas teisinėje sistemoje, ir tai nėra esminis prieštaravimas prieš teisinę sistemą. Taigi ta nekaltumo prezumpcija – taip, mes kalbame baudžiamosios teisės sąvokomis, bet jeigu mes kalbame civilinio proceso nuostatomis, tai asmuo įrodo šiuo atveju savo turimą turtą ir pateikia deklaraciją, ir tuo procesas baigiasi. Suprantate, aš visiškai sutinku, čia yra dviejų pamatinių nuostatų konkurencija ir požiūrio klausimas. Aš negalėčiau čia dabar ginčytis su jumis, kad tai nesvarbu, bet aš manau, kad mes turime galų gale pasižiūrėti kitaip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, klausti laikas baigėsi. Ar jūs prašytumėte pratęsti bent penketą minučių? (Balsai salėje) Baigiame. (Balsai salėje) Jūsų valioje prašyti ir tada balsuosime. Pratęsiame penkias minutes bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame, kad pratęstume atsakymų į klausimus laiką penkiomis minutėmis? O tuo pačiu, aišku, pratęsime ir rytinį posėdį, kol pabaigsime svarstyti šį klausimą.
Balsavo 73 Seimo nariai: už pratęsimą – 22, prieš – 31, susilaikė 20. Klausimų laikas baigiamas. Dabar motyvai. Ačiū, ministre. Motyvai už – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, pakartosiu ir padėkosiu už pateiktą projektą, nors jūs elgiatės ir ne iki galo korektiškai, kalbėdamas čia, Seimo posėdžių salėje, bet pasistengsiu elgtis kitaip nei jūs. Man atrodo, svarbus ir reikalingas projektas, bet jis reikalauja dar šiek tiek dėmesio ir labai tikiuosi, kad komitetų lygmeniu jis bus patikslintas ir bus atsakyta į daugelį klausimų. Iš tų devynių, kuriuos aš sakiau, pakartosiu kelis, kurie, man atrodo, be galo svarbūs. Mes tuos klausimus taip pat matėme ir girdime kitose šalyse, kaip Jungtinėje Karalystėje, kur yra taikomos šios procedūros. Vienas iš svarbiausių, kaip bus užtikrinta, kad šia teise nebus piktnaudžiaujama, nes čia, man atrodo, pirma turime turėti absoliutų pasitikėjimą teisėsauga, suteikdami jiems šį instrumentą.
Antras dalykas, kaip bus užtikrinama kompensacija už nepagrįstus veiksmus, nes kalbame tikrai apie labai reikšmingas sumas.
Trečias dalykas, kaip bus administruojamas areštuotas turtas, kokias Mokesčių inspekcija turės kompetencijas administruoti ir kokį turtą? Ir taip pat labai svarbu, kad būtų nustatyti aiškūs nagrinėjimo terminai, nes areštuotas turtas gali būti areštuotas ne vienus, o kelerius metus, taigi reikšmingas laikotarpis. Kalbame apie reikšmingą turtą ir kompetencijas areštuoti tokį turtą, taip pat turi būti labai aiškiai išgrynintas įrodinėjimo standartas, kuris, man atrodo, iš pateikiamo įstatymo dar kol kas nėra aiškus.
Kviečiu balsuoti, bet ir atsakyti į šiuos klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – prieš. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu geras intencijas, bet nesuprantu ministro elgesio, nesuprantu tos arogancijos, su kuria jis čia atėjo ir bando šokdinti Seimo narius, ir jiems rašyti neigiamus pažymius, jeigu jie yra kitos nuomonės arba kaip nors kritiškiau jį įvertina. Aš jį vertinu kaip žmogų, kuris iš viso neturėtų būti ministerijos siunčiamas čia, į šitą tribūną, nes jis, atėjęs ir su geromis idėjomis, privers mus balsuoti prieš. Bent jau aš balsuosiu prieš, ne prieš pačią idėją ir jos svarstymą, o prieš tokį elgesį, prieš tokį chamizmą, kuris neįmanomas šitoje tribūnoje.
Šitoje tribūnoje turėtų būti pagarba žmonėms, kurie turi kitokius požiūrius, kitaip mąsto, ir suprasti, kad gali būti labai įvairių požiūrių. Tik įėjęs pirmu sakiniu jis pareiškia, kad neįsivaizduoja, kad galima kaip nors kitaip balsuoti. Bet tegul pasiskaito Teisės departamento išvadas. Teisės departamentas neįsivaizduoja, kad tokius įstatymus galima pateikti, gerbiamas ministre. Tai gal tada pagarbiau elkitės su žmonėmis, kuriems priguli prisiimti atsakomybę.
Mes turime prisiimti atsakomybę ir balsuoti už įstatymą, kuris yra žalias, kuris neparengtas, kuris gali sukelti chaosą ir daugybę teisinių problemų su labai sunkiomis ir skaudžiomis pasekmėmis, kai žmonės po teismus baladosis, labai ilgai vargs, įrodinės, kad nėra juodi, ar dar kažką. Mes tikrai turime išsiaiškinti dėl šio ar kito įstatymo, tam mes ir klausinėjame jus, o ne tam, kad jūs čia savo arogancija spinduliuotumėte, rodytumėte savo neklystamumą ir aiškintumėte, kad visas pasaulis iki šiol klydo, tik jūs vienintelis čia visus statutus galite pakeisti, Konstituciją pakeisti, nes naują žinią atnešėte.
PIRMININKĖ. Ačiū, jau laikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mielasis ministre, taip negalima pristatyti klausimų.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, išties motyvai jūsų valia išsakyti, labai maloniai kviečiau visus prisiminti Valstybės politikų elgesio kodeksą, manau, tą ir padarysime, salėje visada buvo ir bus emocijų, galimybė atsiprašyti už netinkamus žodžius taip pat išlieka. O pagrindinis tikslas yra veikti ir dirbti toliau. (Balsai salėje) Balsuojame po pateikimo. Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas ir lydimieji teisės aktai.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 46, prieš – 4, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Noriu perskaityti numatytus komitetus. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais komitetais siūlomi Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetai. Taip pat tokie pat komitetai ir dėl lydimųjų Baudžiamojo kodekso ir Civilinio proceso kodekso, o dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projekto dar papildomu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Daugiau pasiūlymų nėra? Nėra.
Matau, kad aš turiu pratęsti posėdžio laiką, nes kolegos nori išsakyti pastabas, o dar prieš tai noriu su jumis susitarti dėl Vyriausybės įstatymo projekto, kurį buvome įrašę į darbotvarkę 12 val. 45 min. iki 13 valandos. Ar galime sutarti, kad po ministro E. Jankevičiaus pateikimo, o tai būtų po 2-3 darbotvarkės klausimo, galėtume pateikti ir šį įstatymo projektą, kurį rengė J. Sabatauskas ir pasirašė dar 47 Seimo nariai. Galime pritarti, kad vakariniame posėdyje svarstysime 2-4 numeriu? (Balsai salėje) Vakariniame posėdyje po ministro pateikiamų įstatymų projektų. Bendru sutarimu? Sutariame.
O dabar replikos. K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik kolegai, kuris čia liejo tulžį norėdamas pasakyti už ar prieš, noriu pasakyti, kad jūs irgi lygiai taip pat tuos žodžius pritaikytumėte ir sau, nes jūs apie kitus kolegas kalbėdami lygiai taip pat pasakote daug tokių pačių epitetų, kartais ir baisesnių. Iš tiesų manau, kad ta taisyklė galioja visiems, ir ką pirmininkė gerai pastebėjo, kad perskaitykime dar kartą kodeksą, kuris mūsų kaip politikų savivertę šiuo atveju iš tiesų žemina, kas buvo išsakyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai nieko neužgausiu ir nieko nepažeisiu, kol ministras neišėjo. Gerbiamas ministre Misiūnai, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs labai palankiai šiandien kelis kartus atsiliepėte apie Civilinio proceso kodeksą kaip patį teisingiausią, nekeliantį abejonių. Tokiu atveju pradeda atrodyti, kad Baudžiamojo proceso kodeksas yra koks nors prastesnis. Mano manymu, tai vienodos kokybės dokumentai, įrodinėti galima ir per BPK, ir per CPK, Civilinio proceso kodeksas nėra kuo nors pranašesnis teisingumo, objektyvumo požiūriu už Baudžiamojo proceso kodeksą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, gerbiami kolegos, esu nustebęs tokia vadinamąja ministro reakcija, kai buvo pateikta informacija, ir čia tik reikia internete pasidomėti, kas vyksta ministerijose, kaip plaunami pinigai, kaip tie patys skyriai atstatomi, statomi politinio pasitikėjimo žmonės laimi konkursus. Ką tik gavau buvusios ministerijos darbuotojos, atsakingos už korupciją, politinio pasitikėjimo, žinutę, kurią perskaitysiu prie pareiškimo. Ji pavardėmis cituoja, kiek žmonių yra, matyt, laimėję, perkelti į nuolatinį darbą arba dirba politinio pasitikėjimo patarėjai, padėjėjai metus, dvejus metus valstybės tarnybos postuose ir jūs šito nematote turėdamas instrumentus. Ir apkaltinate mane, užuot padėkojęs, tokiais dalykais. Tai vadinti jus objektyviu ministru nuo šiol aš tikrai negalėsiu. O prie pareiškimo aš perskaitysiu visą informaciją ir ją perduosiu, be abejo, ir kitoms tarnyboms, ką turiu. Dalis jau yra perduota, bet tai, kad jūs šitaip reagavote… Paskaitykite citatą, ką jūs ten pasakėte. Kažkoks chaosas. Akių gydytojas, dar kažkas, operacijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nebekartojame. Iš eilės – gerbiama I. Šimonytė. Nepyks vyrai, jeigu moteriai suteiksiu pirmiau. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nors vienai leiskite pasisakyti. Aš tai tikrai turiu repliką po balsavimo. Ta replika yra konkrečiai apie šitą įstatymo projektą neginčijant pačios minties, bet, man atrodo, prieš šios sesijos pradžią buvo daug kalbama, kad Seimas skirs daug dėmesio parlamentinei kontrolei. Man atrodo, nėra jokios geresnės parlamentinės kontrolės parlamente, kaip grąžinti projektus, kurie kelia tiek daug klausimų, dėl kurių Teisės departamentas parašo šitiek daug pastabų vis dėlto Vyriausybei su prašymu parengti tinkamą įstatymo projektą. Nes mes, svarstydami 500 įstatymų projektų per vieną sesiją, paskui juos skubos tvarka taisydami, skubos tvarka svarstydami tikrai turbūt dėl tos priežasties ir atrodome kaip toks truputį pamišęs sprinteris, o ne kaip solidi, svarbius sprendimus valstybei priimanti įstaiga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties svarstymo metu bus galima dar daug tam skirti laiko ir jūsų pastabos teisingos.
K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu kolegoms paaiškinti, kad opozicijos pareiga yra būti kritiškiems ir ieškoti taisytinų dalykų. Nuo to mes patobuliname, o ne subloginame mūsų priimamus įstatymus ir teisės aktus. Tokia mūsų pareiga būti priekabiems. Ministro ir valdančiųjų pareiga būtų pateikti taip taikiai, kad net opozicija (o tai dažnai jūs galite irgi patvirtinti) pritartų ir pagirtų už gerai parengtus teisės aktus. Bet kada jūsų kolega ateina… Aš buvau pasirengęs balsuoti už ir sakyti, kad su rezervais galime bandyti ieškoti pirmame etape po pateikimo pritarti ir su rezervais galime bandyti ieškoti bendro sutarimo, bet kai jisai ateina ir ieško galimybės kuo daugiau susipykti, tai…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar tikrai taip reikia?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kritika – svarbu, įžeidinėti niekam nevalia.
V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš norėčiau…
PIRMININKĖ. Ačiū už kantrybę.
V. BAKAS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Norėčiau šiek tiek apginti ministrą.
Vienas dalykas, kad ministras sutelkė tikrai labai rimtą komandą, kurioje, kolegos, dirbo mažiausiai du teisės mokslų daktarai, kurioje buvo išanalizuota europinė EŽTT praktika ir parengtas projektas. Taip, galbūt kartais pripažinkime – ir šioje salėje bus žmonių, kurie visokiais pretekstais stengsis, kad šis įstatymas neišvystų dienos šviesos. Už tai reikia susitarti, grąžinti. Bet gal vis dėlto padėkokime ministrui, kuris sugebėjo suburti komandą būtent mūsų… (Balsas salėje) Turiu mintyje tą aspektą, kad iš tiesų iki šiol dalis Lietuvos teisininkų daugiau ieškojo būdų, kaip pridengti, padėti tiems, kurie susikrovė turtą iš korupcijos. Čia pateiktas projektas tų teisininkų, kurie ieško būdų, kaip apsaugoti valstybę ir visuomenę.
Aš tikrai noriu pasakyti – nespekuliuokime Teisės departamento išvadomis. Tikrai projektą rengė ne piemenys, patikėkite manimi, ir tuo turėsite progą įsitikinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė replika gerbiamojo J. Sabatausko.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų ir storžievis gali sutelkti gerą komandą ir kompetentingus specialistus. Šiuo atveju tikrai buvo liūdna stebėti, kai… Mano tėvai visada mokė tokių gyvenimo taisyklių: protingas žmogus visada atsiprašys, o kvailas užsispirs ir prisidirbs dar daugiau problemų. Neteiskime!
PIRMININKĖ. Nes būsime teisiami.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nebijokime kvailių, bijokime kvailių su iniciatyva.
PIRMININKĖ. Štai kiek daug išminties. Ačiū visiems už išsakytas replikas.
Leiskite prašyti registruotis.
Pratęstą rytinį posėdį, kuris tęsėsi iki 13 val. 10 min. ir kuriame aktyviai dirbo 44 Seimo nariai, skelbiame baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.