LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 581, 589, 609 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 5551 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2018-11-13 Nr. XIIIP-2820

Vilnius

 

Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Teikiamo projekto 1 straipsniu Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK, kodeksas) papildomas 5551 straipsniu, įtvirtinančiu naujo administracinio nusižengimo – „Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo“ – sudėčių požymius.

Lietuvos Respublikos pranešėjų[1] apsaugos įstatymo, priimto 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-804 ir įsigaliosiančio 2019 sausio 1 d. (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas), 1 straipsnyje nustatyta, kad „1. Šis įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. 2. Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos. 3. Jeigu yra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimų, taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos.“ Vadovaujantis pacituotomis nuostatomis, konstatuotina, kad pranešėjų apsaugą reglamentuoja ne tik Pranešėjų apsaugos įstatymas, bet ir kiti įstatymai. Be to, Pranešėjų apsaugos įstatymas yra specialusis įstatymas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai ir neprieštaraujant, kad administracinė atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimus turi būti nustatyta, kartu konstatuotina, kad ANK 5551 straipsnyje numatomi atsakomybės pagrindai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, dėl to turėtų būti konkretizuoti:

1.1.   ANK 5551 straipsnyje turėtų būti akcentuojama atsakomybė ne už kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o pranešėjų apsaugos reikalavimų (past. – kurie gali būti įtvirtinti tiek Pranešėjų apsaugos įstatyme, tiek kituose įstatymuose) pažeidimus. Priešingu atveju, ANK 5551 straipsnyje bus nustatyti pernelyg plataus pobūdžio administracinės atsakomybės pagrindai – pavyzdžiui, už visus BPK, Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pažeidimus.

1.2.   Atsižvelgiant į tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 1 straipsnis pranešėjų apsaugą sieja tik su įstatyminio lygmens reguliavimu, atsitinkamai turėtų būti koreguotas ir ANK 5551 straipsnis (vietoje žodžių „kitų <...> teisės aktų“ vartojant – „kitų <...> įstatymų“).

2.    Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 5551 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir (ar)“.

3.    Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 5551 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „Pranešėjų“ rašytini žodžiai Lietuvos Respublikos (atitinkamai žodį „Pranešėjų“ rašant iš mažosios raidės).

4.    Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 5551 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių –„Pranešėjų apsaugos įstatymo ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“, analogiškai šio straipsnio 2 daliai, rašytini žodžiai – „Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas“

5.    Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 5551 straipsnio dalių struktūra neatitinka ANK sisteminių reikalavimų. Pabrėžtina, kad ANK straipsnio dalys turi būti dėstomos nuosekliai pagal jų sankcijose numatytų baudų dydžio vidurkį, pradedant nuo švelniausios sankcijos ir baigiant griežčiausia. Atsižvelgiant į tai, ANK 5551 straipsnio 4 ir 5 dalys sukeistinos vietomis.

6.    Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, ANK 5551 straipsnio 3 ir 5 dalių, taip pat 4 ir 6 dalių sankcijos sutampa, o tai rodo vienodą atitinkamų nusižengimų pavojingumo pobūdį. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina sujungti į vieną – 3 ir 5, taip pat 4 ir 6 dalis. Nepritarus šiai pastabai, ANK ANK 5551 straipsnio 5 ir 6 dalys turėtų būti išskirtos į naują atskirą ANK straipsnį (pavyzdžiui, ANK 5552 straipsnį).

7.    Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 581 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje žodžiai – „nagrinėjančios institucijos (pareigūno)“ keistini į žodžius „nagrinėjanti institucija (pareigūnas)“.

8.    Teikiamo projekto 4 straipsniu ANK 609 straipsnis („Administracinio nusižengimo protokolo turinys“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)) papildomas nauja 6 dalimi, numatančia, kad „Nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais“. Pabrėžtina, kad nors nauja pataisa reglamentuoja nutarimo skyrimą, ją siūloma įrašyti ANK straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pasirinkta teikiamos pataisos vieta nėra tinkama ir neatitinka ANK 609 straipsnio turinio bei ANK sistemos.

9.    Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto 4 straipsniu siekiamas įtvirtinti principas turėtų būti susietas ne tik kompetentingos institucijos priimamu „nutarimu“, bet ir „nutartimi“.

10.     Atsižvelgiant į šioje išvadoje keliamų probleminių klausimų gausą ir projekto sudėtingumą, taip pat vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl projektų Reg. Nr. XIIIP-2820 – 2826 rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados.

 

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                       Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]

S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]



[1] „Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.“ (Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis)