|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai El. p. [email protected]
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos El. p. [email protected]
Kopija:
Lietuvos Respublikos Seimo nariams Andriui Kupčinskui El. p. [email protected]
Monikai Navickienei El. p. [email protected]
Aistei Gedvilienei El. p. [email protected] |
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL STATYBŲ UŽBAIGIMO PROCEDŪRAS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo narių 2020 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu gautą raštą, į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie problematiką statybos užbaigimo procedūrose[1], savo iniciatyva atlikome šių teisės aktų, reglamentuojančių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiklą vykdant ir kontroliuojant statybų užbaigimo procedūrų teisėtumą, antikorupcinį vertinimą[2]:
1) Statybos techninio reglamento „STR 1.05.01:2017 statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, V skyriaus „Statybos užbaigimas“ (toliau – Reglamentas).
2) Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (toliau – Patikrinimų tvarkos aprašas).
3) Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 (toliau – Aprašas).
4) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko 2017 m. liepos 17 d. įsakymo „Dėl dokumentų registravimo valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. 1V-90 (toliau – Įsakymas dėl dokumentų registravimo).
5) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos reidų organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1V-153 (toliau – Reidų aprašas).
6) Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės).
Statybos užbaigimo procedūros reglamentuojamos Reglamento V skyriuje „Statybos užbaigimas“. Statybos gali būti užbaigiamos[3]:
a) išduodant statybos užbaigimo aktą (toliau – aktas) – Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos (toliau – komisija) surašytą dokumentą, patvirtinantį, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius (Reglamento 10.2 papunktis);
b) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) patvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą (toliau – deklaracija) – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytą dokumentą, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus Reglamento 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas (Reglamento 10.3 papunktis);
c) procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams (Reglamento 101 punktas)[4].
Atlikus Reglamento V skyriaus ir kitų aukščiau minėtų teisės aktų nuostatų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad teisinis reguliavimas galimai neužtikrina veiksmingo ir skaidraus statybų užbaigimo įgyvendinimo, kas sukelia prielaidas korupcijai pasireikšti bei užbaigti tam tikrų statinių statybą nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pagal kompetenciją teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Reglamento 62.1.2 papunktyje nustatyta, kad gavęs kartu su prašymu dėl statybos užbaigimo pateiktus dokumentus VTPSI padalinio įgaliotas pareigūnas turi patikrinti, ar statytojas, be kita ko, turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) <...>. Statybą leidžiančio dokumento galiojimo terminas gali būti pasibaigęs.
Pažymėtina, kad aukščiau minėta nuostata nedera su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 22 dalyje numatyta sąlyga, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Be to, Reglamento 45 punkte įtvirtinta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Analizuotuose teisės aktuose numatytos sąlygos, kada statybą leidžiantis dokumentas gali būti panaikinamas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalis, Reglamento 49 punktas).
Aukščiau minėtos nuostatos suponuoja, kad galiojančiais laikomi tik 2010 m. spalio 1 d. galioję ir vėliau išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kurių galiojimas nėra panaikintas Statybų įstatyme ir Reglamente nustatytais atvejais. Kitais atvejais statytojas privalo kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Reglamento 62.1.2 papunkčio nuostatas pašalinant prieštaravimą minėtoms Statybos įstatymo ir kitoms paties Reglamento nuostatoms.
2. Reglamento 58 punkte nustatyta, kad statybos užbaigimo komisijos sudaromos iš subjektų, kurių įgalioti atstovai pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją dalyvaus statybos užbaigimo procedūrose. Nuolat veikiančią komisiją turi sudaryti tiek įvairių sričių subjektų, kad ji galėtų visapusiškai atlikti visas būtinas bet kurios statybos užbaigimo procedūras. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas konkretus komisijos narių skaičius.
Reglamento 64 punkte įtvirtinta, kad priėmęs prašymą, padalinio pareigūnas ne vėliau kaip kitą darbo dieną IS „Infostatyba“ pažymi subjektus, kurie pagal Reglamento 9 priede nustatytą kompetenciją privalo paskirti savo atstovus (įgaliotus asmenis) (toliau – atstovai) statybos užbaigimo procedūroms atlikti (esant reikalui pažymi ir kitus, nenurodytus Reglamento 9 priede, subjektus).
Aukščiau minėta nuostata svarstytina šiais aspektais:
2.1 iš aukščiau minėtos nuostatos darytina išvada, kad VTPSI pareigūnui suteikta itin plati diskrecija kiekvienu atveju nuspręsti, kurių institucijų atstovus paskirti į statybų užbaigimo komisiją, o kurių – nepaskirti. Tokiu būdu gali susidaryti situacija, kad tam tikrais atvejais į komisiją gali būti paskirti ne visi statinį pagal kompetenciją privalantys patikrinti atsakingų institucijų atstovai, arba bus paskirti atstovai, kurių kompetencija galimai nėra susijusi su statiniu, kurio užbaigimo procedūrose asmuo paskiriamas VTPSI pareigūno vienasmeniu sprendimu.
2.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento 9 priede įvardinti 15 subjektų[5], kurių atstovai skirtini dalyvauti statybos užbaigimo komisijos veikloje. Iš Reglamento 64 punkto nuostatos nėra aišku, kurie „kiti, nenurodyti Reglamento 9 priede“, subjektai gali būti priskirti dalyvauti statybos užbaigimo komisijos veikloje ir dėl kokių priežasčių.
2.3. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje (ir Reglamento 5 priede) nustatyta, kad išduodant statybų leidimą statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams vertina 10 subjektų[6], t. y. vertinant statybos projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams ir vėliau užbaigiant šio statinio statybą dalyvauja ne tų pačių subjektų atstovai. Tokia situacija vertintina kaip rizikinga tiek antikorupciniu požiūriu, tiek statybos užbaigimo procedūrų efektyvumo, teisėtumo, kokybiškos statybos aspektu, nes sudaro sąlygas nepatikrinti ar netinkamai patikrinti visų sprendinių atitikimą nustatytiems reikalavimams, ypač tų, dėl kurių buvo nustatyta pažeidimų ar neatitikimų pradiniame etape. Į šį aspektą dėmesys buvo atkreiptas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020-03-09 antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl statybų dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. 4-01-1984[7], 2018-09-19 išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinių gelbėjimo valdybų veiklos srityse Nr. 4-01-7207[8]. 2019 m. birželio 11 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2 ,,Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams“ Valstybės kontrolės auditoriai taip pat pabrėžė, kad, jų nuomone, statybos leidimo išdavimo ir užbaigimo procedūrose turėtų dalyvauti tos pačios kompetentingos institucijos, tačiau į pateiktas pastabas iki šiol neatsižvelgta ir rekomendacijos neįgyvendintos.
Atsižvelgdami į tai, siūlome pakartotinai svarstyti minėtų teisinio reguliavimo trūkumų pašalinimo galimybes.
3. Reglamento 50 punkte įtvirtinta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad išsamiau minėtos nuostatos įgyvendinimo ypatumai nėra atskleisti – nei Reglamente, nei jo prieduose nėra nustatyta, kuriame reglamentuojamų procedūrų etape privalo būti gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame etape minėtas dokumentas turi būti įkeltas į IS „Infostatyba“.
Minėta pastaba yra aktuali gausių statybų ant valstybinės žemės aspektu, į ką esame atkreipę dėmesį ne vienoje antikorupcinio vertinimo išvadoje[9] dėl nepakankamos išnuomotos valstybinės žemės naudojimo kontrolės. Dėmesį į tai, kad nėra įtraukiama į leidimų statyboms išdavimo bei statybų proceso kontrolės bei užbaigimo procedūras, yra atkreipusi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT)[10], kuri dalyvauja sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis.
Todėl siūlome tikslinti Reglamento nuostatas, numatant, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turėtų būti gautas prieš išduodant statybos leidimą bei įkeltas į IS „Infostatyba“. Taip pat siūlome svarstyti galimybę tiek į statybų projekto derinimo procedūras, tiek į statybų užbaigimo procedūras įtraukti NŽT atstovus.
4. Reglamento 74.2 papunktyje įtvirtinta, kad jei subjektas į komisiją yra paskyręs daugiau negu vieną atstovą ir jei iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo termino pabaigos nė vienas iš nepasirašiusių akto subjekto atstovų nepatvirtina el. parašu, kad akto jis nepasirašo, nurodydamas motyvus, laikoma, kad subjekto atstovai aktą pasirašė.
Teigiamai vertintina teisės akte nustatyta galimybė statybas tikrinančiam subjektui paskirti į komisiją ne vieną atsakingą specialistą, tačiau į komisiją deleguojančios įstaigos ne kartą yra pabrėžusios, kad IS ,,Infostatyba“ techninės galimybės leidžia paskirti tik 1 atstovą nuo įstaigos, tokiu būdu neužtikrinamas ,,4 akių“ principo įgyvendinimas. Taip pat situacija, kai nė vienam iš paskirtų asmenų nepasirašius statybos užbaigimo akto, automatiškai konstatuojama, kad aktą jie pasirašė, vertintina kaip rizikinga antikorupciniu požiūriu, nes sukuria galimybes tam tikros atsakingos institucijos darbuotojams „nepastebėti“ statybos trūkumų pagal savo kompetenciją (ar net tinkamai nepatikrinti pateiktų dokumentų ir duomenų) ir vėliau tiesiog „ignoruoti“ akto pasirašymą, tokiu būdu iš esmės pritariant reikalavimų neatitinkančio statinio statybos užbaigimui.
4.1. Be to, Reglamento 75.1.2 papunktyje nustatyta, kad aktas laikomas pasirašytu, jei iki komisijos paskutinės darbo dienos pabaigos komisijos narys nepasirašo akto ir to nepatvirtina el. parašu.
Darytina išvada, kad jeigu nė vienas komisijos narys nepasirašytų statybos užbaigimo akto ir nenurodytų, kad jis jo nepasirašo dėl tam tikrų priežasčių, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ automatiškai būtų sugeneruojamas komisijos pritarimas tam tikro statybos objekto užbaigimui. Tokia situacija sukuria sąlygas korupcijai pasireikšti.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti:
1) Reglamento 74.2 papunktį numatant, kad aktas laikomas pasirašytu, jeigu jį el. parašu pasirašė bent vienas tam tikro subjekto atstovas;
2) Reglamento 75.1 papunktį, atsisakant 75.1.2 papunkčio ir numatant, kad aktas laikomas pasirašytu, jei iki komisijos darbo pabaigos dienos jį pasirašė bent vienas kiekvieno subjekto paskirtas atstovas (komisijos narys); aktas laikomas nepasirašytu, jei nors vienas komisijos narys el. parašu patvirtina, kad akto jis nepasirašo nurodydamas nepasirašymo motyvus.
4.2. Aukščiau minėtos pastabos aktualios ir klaidų IS „Infostatyba“ užregistruotuose dokumentuose, tarp kurių – ir aktai bei deklaracijos, taisymo procedūrų aspektu. Pagal jas, pritarimą klaidos taisymui turi patvirtinti subjektai, tikrinę projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Įsakymo dėl dokumentų registravimo 1.19.3 papunktis) bei nustatytais atvejais – statybos užbaigimo aktą pasirašę komisijos nariai (1.19.4 papunktis). Tokiu atveju iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar pritarimą klaidos taisymui turi išreikšti tik asmenys, el. parašais patvirtinę atitinkamus dokumentus, ar ir tie, kurie turėjo tai padaryti, bet nepasirašė dokumento ir automatiškai buvo sugeneruotas jų pritarimas dokumentui, kuriame taisomos klaidos.
Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Įsakymo dėl dokumentų registravimo nuostatų nėra aišku, kas laikytina faktinių duomenų neatitikimo ar kita technine klaida Įsakymo dėl dokumentų registravimo kontekste (šio Įsakymo 1.15 papunktis), bei kokiais atvejais ir pagrindais gali būti priimamas sprendimas minėtų klaidų netaisyti (Įsakymo dėl dokumentų registravimo 1.17 papunktis).
Todėl siūlome atitinkamai tikslinti minėtas teisės aktų nuostatas.
5. Reglamento 69 punkte numatyta, kad komisija gali sustabdyti statybos užbaigimo procedūras, nustatydama ne ilgesnį kaip 6 mėnesių, skaičiuojant nuo prašymo registracijos datos, terminą. Šio punkto papunkčiuose yra numatyti atvejai, kada gali būti sustabdomos statybos užbaigimo procedūros[11], tačiau nėra išsamiau detalizuotos procedūros stabdymo priežastys ir su jomis nesiejami statybų užbaigimo procedūros stabdymo terminai. Tai pat nėra numatytas trumpiausias galimas statybos užbaigimo sustabdymo terminas. Tokia situacija suponuoja, kad dėl tų pačių priežasčių komisija gali stabdyti statybos užbaigimo procedūras skirtingam terminui, taip galimai sukeldama statytojams skirtingas neigiamas pasekmes, todėl vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu.
Be to, svarstytina, ar tikslingas yra termino stabdyti statybos užbaigimo procedūras skaičiavimas nuo prašymo dėl statybos užbaigimo pateikimo, bet ne nuo komisijos darbo pradžios, nes dokumentų tikrinimas po jų pateikimo VTPSI, komisijos formavimas ir kitos administracinės procedūros gali užsitęsti, tokiu būdu sutrumpinant maksimalų statybos stabdymo terminą net esant esminiams pažeidimams.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę diferencijuoti statybos užbaigimo procedūrų stabdymo terminą priklausomai nuo šio sprendimo priėmimą lėmusių priežasčių.
6. Pagal Reglamentą, skirtingai nuo akto išdavimo, deklaraciją tvirtina vienas VTPSI pareigūnas, kuriam, be kita ko, numatytos galimybės tikrinti atitiktį ne visiems Reglamente nustatytiems reikalavimams (pavyzdžiui, Reglamento 97.1 papunktis), bei neįtvirtinta prievolė vizualiai įsitikinti, kad buvo pastatytas statinys, kuriam buvo išduotas leidimas.
Be to, minėtam VTPSI pareigūnui suteikti įgaliojimai, gavus skundų ar pranešimų dėl faktų, trukdančių atlikti procedūras, vienasmeniškai priimti sprendimą, ar reikia atidėti deklaracijos tvirtinimo procedūras, kol kompetentingos institucijos šiuos skundus (pranešimus) išnagrinės teisės aktų nustatyta tvarka, ar šie skundai (pranešimai) nėra pagrindas nutraukti procedūras (Reglamento 98.4 papunktis).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Skundų nagrinėjimo taisyklėse tai pat numatyta nemažai sąlygų ir aplinkybių, kai VTPSI gaunami skundai paliekami nenagrinėti (Skundų nagrinėjimo taisyklių 29, 30 punktai), bet nedetalizuojama tokių sprendimų priėmimo tvarka. Todėl galimos situacijos, kad statiniui, dėl kurio gauta skundų, juos palikus nenagrinėtus dėl aukščiau minėtų spragų, gali būti patvirtinta deklaracija.
Tokia situacija, mūsų nuomone, yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes neužtikrina efektyvaus, skaidraus ir atsparaus korupcijai statybos užbaigimo tvirtinant deklaraciją įgyvendinimo. Todėl siūlome svarstyti galimybę tikslinti Reglamento nuostatas, pašalinant minėtus teisinio reguliavimo trūkumus.
7. Reglamento 78 punkte nustatyta, kad jeigu statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatyta atskirų statinių ar jų dalių statybą užbaigti ne vienu metu, statytojo pageidavimu gali būti išduodami atskiri užbaigtų statyti statinių ar jų dalių aktai ar surašomos deklaracijos, jei šie statiniai ar jų dalys gali būti naudojami pagal statinio projekte numatytą paskirtį, nepriklausomai nuo to, ar kitų statinio projekte suprojektuotų statinių ar jų dalių statyba užbaigta.
Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamente nėra išsamiau detalizuoti minėtų nuostatų taikymo praktikoje aspektai bei procedūros, o Statybos įstatymo nuostatos apskritai nenumato statinio užbaigimo dalimis galimybės[12].
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę atitinkamai tikslinti Reglamento 78 punkto nuostatas, suderinant su Statybos įstatymo nuostatomis, arba jų atsisakyti.
8. Remiantis Aprašo nuostatomis, VTPSI pagal metinius veiklos planus turi atlikti savo patvirtintų aktų ir deklaracijų patikrinimus. Aktai neplanine tvarka tikrinami ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, deklaracijos – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (kai jos pateiktos tiesiogiai registrui) dienos (Aprašo 3.1 papunktis). Planiniai aktų patikrinimai atliekami ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų išdavimo dienos, IS „Infostatyba“ įregistruotų deklaracijų – ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo įregistravimo IS „Infostatyba“ dienos (Aprašo 3.2 papunktis).
8.1. Nekvestionuojant VTPSI atliekamų pačios patvirtintų aktų ir deklaracijų teisėtumo patvirtinimo objektyvumo, atkreiptinas dėmesys, kad iš Aprašo nuostatų nėra aišku, kokia tvarka atrenkami tikrintini statybos užbaigimą liudijantys dokumentai planine tvarka, kaip nustatomas tikrintinų objektų rizikingumas (jei nustatomas), koks procentas aktų ir deklaracijų turėtų būti patikrintas per nustatytą periodą ir pan. (pagal Aprašo 4.1, 4.3, 4.4 papunkčius).
Remiantis VTPSI veiklos ataskaita[13], 2019 m. buvo pavirtintos 8358 deklaracijos ir 1233 aktai. Tačiau VTPSI neskelbia, kiek iš jų suplanuota patikrinti 2020 m., kokie yra patikrinimo rezultatai[14]. Kadangi terminas planiniams patikrinimams atlikti pakankamai trumpas, galimos situacijos, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus patvirtinti aktai ir deklaracijos nebus patikrintos ir pažeidimai nebus laiku išaiškinti.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Aprašo nuostatas detalizuojant planinių aktų ir deklaracijų teisėtumo patikrinimų sąrašų sudarymo procedūras, taip pat viešinti tiek planus, tiek rezultatus VTPSI interneto svetainėje.
8.2. Aprašo 4.2 papunktyje nustatyta, kad aktų ir deklaracijų patikrinimai gali būti vykdomi
pagal atskirus VTPSI viršininko pavedimus, tačiau teisės akte nedetalizuojami tokių pavedimų priėmimo teisiniai pagrindai.
Analogiška pastaba taikytina ir Reidų aprašo 3 punktui.
8.3. Iš Aprašo nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir kiek pareigūnų atlieka patikrinimus – ar tie patys, kurie sudaro patikrinimų planus ir nagrinėja gaunamus skundus, ar vykdoma jų rotacija, ar užtikrinamas keturių akių principas, kiti aktualūs aspektai.
Pastebėtina, kad patikrinimų atlikimo procedūros Apraše nėra pakankamai detalizuotos, o tokios nuostatos kaip „gali pakviesti patikrinime dalyvauti į statybos užbaigimo komisijos narius turėjusių deleguoti subjektų, kurių kompetencijai priskirti įtarimų keliantys tikrinami SU akto aspektai, atstovus“ (Aprašo 10.3 papunktis); „esant reikalui, raštu, pateikdamas privalomąjį nurodymą, paprašo statytojo ir / ar jo teisių perėmėjo ar kito subjekto pateikti patikrinimui reikalingus dokumentus“ (Aprašo 10.4 papunktis); „jeigu reikia, nuvykęs į vietą vizualiai apžiūri statinį ir/ar matavimo priemonėmis patikrina SU akte nurodytus duomenis bei palygina statinio projekte numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius“ (Aprašo 10.5, 15.3 papunkčiai), „gali inicijuoti kreipimąsi į atstovus delegavusias institucijas <...>“ (Aprašo 20 papunktis), mūsų nuomone, neužtikrina sklandaus, efektyvaus ir skaidraus reglamentuojamos procedūros įgyvendinimo.
Analogiška pastaba taikytina ir Reidų aprašo 5,7 punktams.
8.4. Aprašo 15.4 papunktyje nustatyta, kad tikrindamas deklaraciją pagal VTPSI gautus skundus, susijusius su statybos užbaigimo dokumentų teisėtumu, pareigūnas gali patikrinti ir kitus statinio projekte (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius, nenurodytus Reglamento 97 punkte.
Iš aukščiau minėto teisinio reguliavimo nuostatų nėra pakankamai aišku, kokius kitus statinio sprendinius pareigūnas gali tikrinti minėtu atveju, ir ar visuomet tokie veiksmai atitiktų jo kompetenciją ir suteiktų įgaliojimų ribas.
8.5. Aprašo 21 punkte numatyta, kad patikrinimą atlikęs VTPSI pareigūnas patikrinimo rezultatus ir išvadas įformina <...> nustatyta tvarka, naudodamasis IS „Infostatyba“, aktus pasirašo elektroniniu parašu. Jeigu nėra galimybės patikrinimo rezultatus ir išvadas įforminti naudojantis IS „Infostatyba“, patikrinimą atlikęs pareigūnas akto ar deklaracijos patikrinimo aktą įregistruoja VTPSI dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“.
Tačiau Apraše nėra numatyta, kad vėliau, kai IS „Infostatyba“ trikdžiai bus pašalinti, statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų patikrinimo aktai būtų įkeliami į IS „Infostatyba“, kurioje privalo būti užregistruoti visi su tam tikru statiniu ir jo teisėtumu susiję dokumentai.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Aprašo nuostatas pašalinat aukščiau įvardintus teisinius trūkumus.
9. Dėl kai kurių kitų Reglamento nuostatų tebėra aktualios Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020-03-09 antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl statybų dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. 4-01-1984 teiktos 4, 5, 6, 8, 9, 10 pastabos. Todėl siūlome pakartotinai svarstyti jų įgyvendinimo galimybes.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo, užpildant Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą)[15]. Atsakymą prašome paskelbti taip pat ir per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą, jį susiejant su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]