|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-05-14
|
1
|
2
|
|
|
Įvertinę
projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos
taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Projektu
siekiama nustatyti, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kartu
su atrinkta bendrojo ugdymo mokykla gali vykdyti
formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, o šios programos turinį
tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos
direktoriumi. Vertinant šią nuostatą, nėra iki galo aiškus pats mokinių
mokymosi pagal šią programą Akademijoje turinys, o taip pat jo santykis su
tolimesniu mokinių mokymusi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas. Galimą
šio papildančio ugdymo programos santykio su įprastu mokymusi pagal bendrojo
ugdymo programas problematiką iš dalies atspindi ir projekto nuostata,
numatanti, kad Akademijoje besimokantiems mokiniams suteikiama gyvenamoji
patalpa, kas suponuoja, kad mokinys Akademijoje gali praleisti atitinkamą
paros (savaitės) dalį, kas savo ruožtu, gali apsunkinti mokymąsi pagal
bendrojo ugdymo programas.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nevykdo
bendrojo ugdymo programų, todėl projekte turėtų būti aiškiai nustatytas
formalųjį švietimą papildančios ugdymo programos, kuri vykdoma Akademijoje,
santykis su bendrojo ugdymo programomis, kurias toliau vykdys atrinkta
bendrojo ugdymo mokykla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome vietoje
perteklinės ir akivaizdžios nuostatos, numatančios, kad už mokinių mokymąsi
pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta bendrojo ugdymo mokykla
(o kitaip ir negali būti, nes Akademija nevykdo bendrojo ugdymo programų), aiškiai
nustatyti kaip, kokiomis sąlygomis ir tvarka Akademijoje būtų vykdoma
formalųjį švietimą papildanti ugdymo programa, t.y. reikėtų aiškiai
nustatyti, ar papildanti ugdymą programa būtų vykdoma Akademijos patalpose,
jeigu taip, ar toks mokymas vyktų jau po užsiėmimų bendrojo ugdymo programų
mokykloje pabaigos, savaitgaliais ir mokinių atostogų, suteikiamų pagal
bendrojo ugdymo planavimą, metu. Toks reguliavimas turėtų sudaryti sąlygas ir
užtikrinti, kad mokinių neformalus mokymasis Akademijoje negalės nei įtakoti
bendrojo ugdymo programų turinio, nei apsunkinti jų tolimesnio mokymosi pagal
šias programas atrinktoje bendrojo ugdymo mokykloje.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Fšpu programos
turinys nėra įstatymo reguliavimo klausimas. Be to, užuominos apie fšpu
turinį, orientuotą į pilietiškumo ugdymą, jau yra numatytos įstatymo
projekte, todėl dar labiau tikslinti tai įstatyme yra netikslinga.
Įstatymo
projekte numatyta, kad už mokinių mokymąsi pagal
formaliojo švietimo programas atsako atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Akademijos
vykdoma fšpu programa, kaip ir kitos fšpu programos savo esme, bus susijusi
su bendrojo ugdymo mokyklos vykdoma formaliojo švietimo programa tik tiek,
kiek pilietinio ugdymo, istorijos ar kitų dalykų yra numatyta formaliojo
švietimo programose. Fšpu logika yra visai kitokia, pvz., muzikos mokyklos
„Liepaitės“ ar J. Vienožinskio dailės mokyklos (t.y. tik fšpu programas
vykdančios muzikos ir dailės mokyklos) užsiėmimai visada vyksta ne bendrojo
ugdymo pamokų metu, jie yra visai nesusiję. Lygiai taip pat ir Akademijos
fšpu programa niekaip netrukdys mokinių mokymuisi bendrojo ugdymo mokykloje. Taip
pat, kaip ir bet kurios kitos muzikos, dailės, menų ar sporto mokyklos
vykdoma fšpu programa, taip ir Akademijos vykdoma fšpu programa nebus niekaip
tiesiogiai susijusi su bendrojo ugdymo programa. Tai yra visiškai skirtingos,
skirtingas kompetencijas ugdančios programos, turinčios skirtingus
vykdytojus. Akademija niekaip nedalyvaus (ir negali dalyvauti) bendrojo
ugdymo programos vykdyme. Vaikai kiekviena dieną vyks į bendrojo ugdymo
mokyklą ir mokysis ten tiek pat, kiek ir bet kurie kiti mokiniai bet kurioje kitoje
šalies bendrojo ugdymo mokykloje.
Taip pat svarbu paminėti, kad fšpu programų vykdymo
sąlygos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Programos turinys,
įgyvendinimo sąlygos ir kt. bus numatytos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Be to, pati fšpu programa turės atitinki ŠMSM tvirtinamus fšpu programų
kriterijus, kurie turės būti patvirtinti iki 2021
m. gruodžio 31 d.
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-05-14
|
1
|
2
|
|
|
2. Derinant projekto terminiją su Švietimo įstatymu,
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 17 dalyje žodžiai „antrosios dalies“ turi
būti dėstomi po žodžių „pagrindinio ugdymo“, o ne prieš juos.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 str. 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Papildyti 20 straipsnį 17 dalimi:
17. Akademija <...> gali vykdyti formalųjį švietimą
papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal antrosios dalies
pagrindinio ugdymo antrosios dalies programą ir vidurinio ugdymo
programą.“
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-05-14
|
1
|
3
|
|
|
3. Projekte siūloma nustatyti, kad bendrojo
ugdymo mokykla atrenkama pagal Akademijos statute nustatytus
mokinių pasiekimų ir pažangos, ir formaliojo švietimo bei formalųjį švietimą
papildančio ugdymo programų vykdymo užtikrinimo kriterijus ir tokia mokykla
kiekvienais metais suformuoja ne didesnę nei 24 mokinių klasę. Iš
šios nuostatos nėra aišku, ar būtų atrenkama tik viena bendrojo ugdymo
mokykla, ir tik kurioje besimokantys vaikai galėtų mokytis Akademijoje pagal
formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ar, vis dėlto, mokyklų
skaičius nebūtų ribojamas, ir kiekvienais metais galėtų būti atrinkta vis
kita bendrojo ugdymo mokykla, kuri tais metais formuotų naują mokinių klasę.
Svarstytina, ar toks imperatyvas, pagal kurį tik viena atrinka mokykla turėtų
tęstinę teisę kiekvienais metais formuoti klasę, yra tikslingas. Taip pat
pažymime, kad dėl kasdienių ar šiaip gana dažnų kelionių į Akademiją
būtinybės, sunkiai įsivaizduojamas bendrojo ugdymo mokyklos, nesančios
Vilniaus mieste ar jo rajone, mokinių mokymasis Akademijoje pagal papildančio
ugdymo programą.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Akademija šiuo
metu planuoja vykdyti fšpu programą su viena iš Vilniaus m. mokyklų. Galbūt
ateityje, įvertinus patirtį ir galimybes, tokių mokyklų galėtų būti ir
daugiau, bet šiuo metu kalbama tik apie vieną mokyklą, todėl įstatymo
projekte tikslingai vartojama vienaskaita.
Pabrėžtina, kad
visos fšpu programos yra ilgalaikės. Akademijos vykdoma fšpu programa bus 4 m.
trukmės. Būtų nelogiška ir netikslinga kiekvienais metais blaškytis ir
atrinkti vis kitas mokyklas. Tai bus ilgalaikis Akademijos ir
atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos bendradarbiavimas.
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-05-14
|
1
|
4
|
|
|
4. Nėra aiškus projektu keičiamo įstatymo 20
straipsnio 19 dalies nuostatos, nustatančios, kad pagal formalųjį švietimą
papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomiems mokiniams vykstant
atostogų, atlyginamos jų kelionių iš Akademijos į gyvenamąją vietą ir atgal į
Akademiją išlaidos, turinys. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad mokiniai
Akademijoje mokysis ne pastoviai, ne nuolat, todėl teigti, kad mokinių
atostogų, suteikiamų pagal bendrojo ugdymo proceso organizavimo planus, metu
jie važiuos iš Akademijos namo, nėra jokio pagrindo. Galbūt
turima omenyje, kad jeigu mokinių atostogų metu, suteikiamų pagal bendrojo
ugdymo proceso organizavimo planus, jie keliautų į Akademiją mokytis pagal
formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, jiems galėtų būti kompensuojamos
kelionės išlaidos. Taip pat siūlome patikslinti ir keičiamo įstatymo 20
straipsnio 19 dalies antrojo sakinio nuostatą, nes nėra aišku, ar šioje
nuostatoje reglamentuojamas kelionės kompensavimas tik aukščiau minėtų
mokinių atostogų metu, ar, vis dėlto, čia turimas omenyje kasdienės kelionės,
mokiniui vykstant į Akademiją po pamokų ar savaitgaliais, kompensavimas.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
FŠPU programa bus derinama prie formaliojo
švietimo programos, todėl mokinių atostogų, numatytų pagal bendrojo ugdymo
programas, metu, fšpu programos veiklos Akademijoje nebus organizuojamos.
Atsižvelgiant į tai, kad mokiniai iš visos
Lietuvos galės dalyvauti fšpu programoje ir mokytis atrinktoje bendrojo
ugdymo mokykloje, taip pat į tai, kad jie nuolat gyvens Akademijoje (į
atrinktą bendrojo ugdymo mokyklą, kitas veiklas, vyks iš Akademijos) siūloma
kompensuoti mokinių išlaidas vykstant į gyvenamąją vietą atostogų iš
Akademijos ir atgal. Natūralu, kad kelionės kitur, t.y. ne į gyvenamąją vietą,
nebus atlyginamos.
Toks kompensavimas bus taikomas tik atostogų
atveju ir jis bus nustatytas konkrečiame krašto apsaugos ministro įsakyme.
Jau ir šiuo metu galioja specialus profesinės karo tarnybos karių, karių
savanorių, kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarkos aprašas, kuris bus
atitinkamai papildytas dėl mokinių kelionių išlaidų atlyginimo. Šiame apraše
bus nustatytas ir maksimalus per dieną į abi puses
nuvažiuojamas atstumas, už kurį bus atlyginamos kelionės išlaidos.
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-05-14
|
2
|
3
|
|
|
5. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai,
kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 31 straipsnį, mokslo
metai bendrojo lavinimo mokyklose pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos,
siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą
mokinių ugdymo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje mokslo metų
pradžią, t.y. šioje dalyje po žodžių „mokslo metų“ įrašytinas žodis
„pradžios“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 2
str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokiniai
Akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pradedami
ugdyti nuo 2022–2023 mokslo metų pradžios“.
|
