LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 238
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. LIESYS ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 4 d. posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gruodžio 4 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkė yra pateikta, Seniūnų sueiga pritarė. Galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.02 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2645(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Prekių ženklų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2645. Pranešėja – A. Širinskienė. Nematau pranešėjos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – S. Šedbaras. Maloniai prašome.
Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 20 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 21 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 22 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 23 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 24 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 25 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 26 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 27 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 28 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 29 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 30 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 31 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 32 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 33 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 34 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 35 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 36 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 37 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 38 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 39 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF*). Teisės departamentas siūlo numatyti konkretų terminą paraiškai svarstyti. Komitetas šitam pasiūlymui pritarė ir nustatė vieno mėnesio terminą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 39 straipsniui. 40 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 41 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 42 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 43 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 44 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 45 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 46 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 47 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 48 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 49 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 50 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 51 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 52 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 53 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 54 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 55 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 56 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 57 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 58 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 59 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 60 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 61 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 62 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 63 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 64 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 65 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 66 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 67 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 68 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 69 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
70 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas siūlė numatyti tam tikrą taisyklę teisėms į geografines nuorodas ginti. Komitetas tam tikrą nuorodą įtraukė, tai yra iš esmės pritarė Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu 70 straipsniui.
71 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 72 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 73 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 74 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 75 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 76 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 77 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 78 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 79 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Ir visai 1 straipsnio redakcijai pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas?..
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, nes tai yra visiškai susiję su prieš tai buvusiu pasiūlymu. Iš vienur išbraukta, kitur įtraukta.
PIRMININKAS. Ir su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti bendru sutarimu įstatymo 2 straipsniui.
Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2645) priimtas. (Gongas)
10.07 val.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6, 7 straipsnių ir 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2646(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 6, 7 straipsnių ir 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2646(2). Priėmimas. Pranešėja – A. Širinskienė. Nėra. Taip pat prašysime S. Šedbarą. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
4 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pasiūlymas yra redakcinis – patikslinti įstatymo pavadinimą. Komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Ir visam 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, prieš tai kalbėjęs mano kolega sakė, kad tik perkeliami dalykai, bet iš tikro tai yra mokesčių padidinimas, ir gana ženklus. Remiantis direktyvomis, jeigu pažiūrėsite į patį įstatymo projektą, tai ten visur skaičiai gana dideli, visi mokesčiai po 180, po 200 ir taip toliau. Liberalai nepalaikys to dalyko, tokio ženklaus mokesčių padidinimo, nežiūrint to, kad tas lyg ir galėtų aiškėti iš Europos direktyvos. Bet nebūtina direktyvą aklai vykdyti. Mokesčiai yra mūsų nacionalinis reikalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš labai trumpai. Mes jau pritarėme pagrindiniam įstatymui, šis yra lydimasis. Kita vertus, čia mes truputį, kolega Kęstuti, ne tuos žodžius turbūt vartojame. Tai nėra kažkokie privalomi mokesčiai, tai yra už paslaugą. Čia yra už tai, kai registruojami prekių ženklai, už tą paslaugą yra suskaičiuota, kokie turi būti mokėjimai tų ūkio subjektų arba fizinių asmenų, kurie nori įregistruoti, ir atitinkamai čia yra sutvarkyta mokėjimų lentelė. Tai nėra kokie nors privalomi mokesčiai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Mieli kolegos, aš tiesiog norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad labai didžiuojamės tuo, kad esame aukštai pagal įvairius tarptautinius įvertinimus, kaip pagal „Doing Business“ esame 14 vietoje, bet tuo pat metu tokie pakeitimai, kaip čia siūlomi, kai kai kuriais atvejais mokesčiai didinami 100 %, tikrai gali turėti neigiamos įtakos mūsų verslui. Siūlyčiau susilaikyti dėl šio straipsnio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau Seimo narių pareikšti nuomonės neužsirašė. Kviečiu balsuoti priimant šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 94, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2646) priimtas. (Gongas)
10.11 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 13, 15, 24, 62, 64, 781, 1151 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2567(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2567. Priėmimas. Pranešėjas – A. Palionis. S. Jakeliūnas. Prašau. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu… Ne pritariame bendru sutarimu, o palaukiame S. Jakeliūno pasiūlymo.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Kadangi dabar jau gruodžio 4 diena, projekte buvo, kad iki lapkričio 30 dienos priimami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, natūralu, kad ta data turėtų būti koreguojama. Šiuo atveju yra siūlymas iki gruodžio 31 dienos pakeisti tą datą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė – taip pat pritarti. Turbūt galime pritarti, kad 29 yra, kad svarstytume ir kad pritartume šiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė. Tokiu būdu pritariame visam 12 straipsniui bendru sutarimu. Dėkoju.
Motyvai už, prieš. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2567) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Baudžiamojo kodekso 178, 180, 181, 196, 197, 250, 2503, 2521 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2451(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2451. Pranešėja – A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Priėmimas. Ar yra A. Širinskienė? Nėra. S. Šedbaras. Prašom. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra didelis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Yra didelis pasiūlymas, ilgai prie jo buvo dirbta, netgi speciali pertrauka padaryta ir klausymai. Komitetas surado sprendimą ir iš esmės pritarė Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu visam 1 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu, atsižvelgdami į to pasiūlymo turinį, suderintą su komitetu. 2 straipsnis. Taip pat yra komiteto pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, yra dėl 2 ir 3 straipsnių komiteto pasiūlymai. Jie yra susiję su tuo pasiūlymu, kuriam ką tik pritarėme, kur buvo Teisės departamento atkreiptas dėmesys, ir čia yra per straipsnius visa tai išdėstyta.
PIRMININKAS. Ir tokiam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Taip pat komiteto pasiūlymas yra.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, tai yra lygiai tas pats kompleksinis pasiūlymas.
PIRMININKAS. Suderintas su pirmuoju pasiūlymu. Ačiū. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su pasiūlymu. Ir 4 straipsniui be pasiūlymų galime pritarti bendru sutarimu. 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 8 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: visi 107 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2451) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2452(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2452. Pranešėjas – V. Kernagis. Tačiau pasiūlymų nėra, nekviečiu, į tribūną nebūtina eiti. Yra vienas Teisės departamento? Gerai.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui be pasiūlymų taip pat pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui – įstatymo priedo pakeitimas su Teisės departamento technine pataisa – pritariame bendru sutarimu. Ir 5 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2452) priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1260(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1260. Pranešėjas – V. Simulikas.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis – įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu. Teisės departamento išvada.
V. SIMULIK (LVŽSF). Komitetas pritarė Teisės departamento išvadai. Daugiau pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetui pritarus pritariame bendru sutarimu.
Nuomonės. Nuomonės už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 101, prieš – 3, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1260) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1324(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1324(2). Pranešėjas – K. Mažeika. Kviečiu į tribūną. Priėmimas. Yra pasiūlymų. Ar K. Mažeika yra? (Balsai salėje) Nematau. Kas norėtų iš Aplinkos apsaugos komiteto? Yra K. Mažeika. Prašau.
1 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Antras Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau pakomentuoti, kam pritarė komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pritarėme iš dalies, nes siūloma papildyti šį straipsnį 6.1 dalimi, tiesiog pakeičiant atskiru punktu.
PIRMININKAS. Dėl kontrolinio pirkimo?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Seimo kanceliarijos Teisės departamento trečias pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Trečiam pasiūlymui siūlome pritarti. Jis yra tik techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Techninio pobūdžio ir jam komitetas pritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Su tokiais komiteto pritarimais galime pritarti visam 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Čia taip pat techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu Teisės departamentui galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies ir siūloma straipsnį išdėstyti atskirai 3 punktu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento. Komitetas pritarė iš dalies. Pakomentuokite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, pritarė iš dalies. Bendrieji asmenų patikrinimų, įskaitant kontrolinius pirkimus, reikalavimai nustatyti kituose Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo straipsniuose.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam 3 straipsniui.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už – K. Mažeika. Atsisako. Kitų dėl motyvų užsirašiusių Seimo narių nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1324(2) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2572(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Veterinarijos įstatymo 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2572(2). Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Nekviečiame į tribūną, nes pasiūlymų, pataisų priėmimo stadijoje nėra.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarbus įstatymas. Vis dėlto svarbi ir veterinarijos medicininė rezidentūra, tuo labiau kad Lietuva yra ir gyvulininkystės kraštas, kur tikrai išplėtota, ir galime konkuruoti su kitomis šalimis. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto, kaip ir visos rezidentūros, taip pat reikalauja finansinių resursų. Norėtųsi, kad čia būtų ne tik priimtas teisės aktas, bet atsižvelgta ir biudžete, kad tiek rezidentūros bazėms, ne tik privačioms, bet būtų kuriamos ir prie mūsų mokslo institucijų tam tikros bazės, aišku, numatytas finansavimas, ypač rezidentų atlyginimams.
Siūlau nesustoti prie įstatymo, bet taip pat atsižvelgti ir į biudžeto sandarą, šiek tiek numatyti lėšų ir šitam reikalui. Bijau, kad dėl šitos rezidentūros gali šiek tiek nukentėti kitos rezidentūros, tai, manyčiau, turėtume skirti ir finansų iš biudžeto. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Išties, kolegos, noriu pasakyti, kad finansai numatyti. Čia yra turbūt daugiau medicinos ir veterinarijos rezidentūros studijų suvienodinimas, kas iki šiol buvo skirtingai traktuojama. Išties kviečiu palaikyti, tai yra tikrai labai svarbus įstatymo projektas, leisiantis dar labiau pagerinti veterinarijos rezidentūros studijų kokybę. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau dėl motyvų nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101 Seimo narys. Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2572) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1412 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2573(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2573. Pranešėjas – E. Jovaiša, tačiau pasiūlymų nėra.
Priėmimas. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys A. Gumuliauskas. Atsisako. Ačiū. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105 Seimo nariai. Balsavo 105 Seimo nariai: už balsavo 105 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2573) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1413 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2574(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2574. Pranešėjas – A. Dumbrava. Pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti jam bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai už – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai lydimasis įstatymas. Veterinarijos įstatyme jau yra įtvirtintos tam tikros nuostatos. Manau, kad šitas įstatymas ne tiek svarbus, kiek logiškas ir teisingas, nes tiek gydytojai rezidentai, tiek gydytojai odontologai rezidentai buvo, sakykime, pamaloninti savo laiku, išskyrus veterinarijos gydytojus rezidentus. Manau, kad mokslo įstaiga yra viena ir ta pati, mes neturėtume skirstyti žmonių pagal tai, kokią specialybę studijuoja Sveikatos universitete, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai, visi 104 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2574) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1514(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1514(2). Pranešėjas – A. Dumbrava, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai. Motyvai už – P. Urbšys. (Balsai salėje) Už bendrą įstatymą, taip.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų galbūt bus tų, kurie oponuos šitam įstatymo projektui sakydami, kad mes vėl išskiriame vieną iš grupių mūsų valstybėje, bet kaip tik šituo įstatymu mes atkuriame šios sistemos balansą, nes prieš tai buvo priimti įstatymai, kuriais pakelti atlyginimai aukštesnių pakopų teismams. O būtent apylinkės teismams, aš noriu jums priminti, tenka didžiausias darbo krūvis, tai yra 90 % bylų, tai yra per 300 tūkst. tų bylų. Tiems pirmos pakopos teisėjams dabar ir siūloma pakelti atlyginimus, neženkliai, bet, šiaip ar taip, įvesti tam tikrą teismų sistemos subalansavimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nieko asmeniškai neturiu prieš teisėjus ir prieš teisėjus, kurie dirba apylinkių teismuose. Diskusijų metu aš sakiau, taip, jie dirba daugiausiai. Nėra abejonių, jų krūvis didesnis. Aš apeliuoju į Seimo daugumą dėl sisteminio požiūrio. Padarėte kai kuriuos sprendimus dėl prokurorų, dabar teisėjai iškart atsiliepė. Padarėte dėl žvalgybos, dėl STT, dėl pareigūnų. Ženkliai padidinote atlyginimus ir šitiems teisėjams irgi nuo 125 iki 250 mėnesinis padidėjimas. Bet žiūrėkite, kas vyksta toliau? Kai reikia padidinti bazinį dydį vienu euru daugiau, vietoj 1,7 euro padaryti 2,7 euro, net nusižengiant statutinėms procedūroms, bandoma bet kokiu būdu grąžinti tai, ką siūlo Vyriausybė, ir iš principo nedidinti tiems žmonėms, kurie dirba ir Seime, ir savivaldoje, ir ministerijose, tai yra viešąjį sektorių toliau galutinai nustekenti su darbo užmokesčiu. Jei toks selektyvus požiūris, tai žiūrėkite, būtent prie ko privedė? Užimta jau viena ministerija. Kas gali paneigti, jei ir toliau procesas taip eis ir Seimo požiūris ir Vyriausybės daugumos požiūris, kad kažkam galime didinti, o kažkam nedidinsime, tęsis toliau, kas gali paneigti, kad nebus užimta dar kokia nors ministerija? Ar neprasidės didesni visuotiniai streikai viešajame sektoriuje? Aš apeliuoju į tai, kad kiekvienas sprendimas turi pasekmes. Šios pasekmės gali būti skaudžios, nes mes dar svarstysime dėl bazinio dydžio, dėl atlyginimų koeficientų.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Šitiems nerandame ir 21 euro. Tai, gerbiamieji, aš tikrai negaliu pritarti sistemiškai žiūrėdamas į tai, kas vyksta su darbo užmokesčiu.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau palaikyti savo kolegą, kuris išsakė sisteminio požiūrio trūkumą. Mes esame pateikę siūlymus dėl keitimo koeficientų, kurie paliestų visą viešąjį sektorių. Tokiu būdu, man atrodo, mes tikrai galėtume įvesti darną tarp mūsų įvairių visuomenės sluoksnių, kai matytų, kad lėšas, kurias mes galime perskirstyti per biudžetą, skirtume darbo užmokesčiui, kad paskiriamos visiems tiems, kurie dirba darbą ir kuriems tie atlyginimai kažkada buvo sumažinti. Iš tikrųjų dar dalis mūsų žmonių gauna mažesnį atlyginimą, negu jis buvo prieškriziniu laikotarpiu. O išskirdami po vieną mes vis susiduriame su teisėtomis žmonių protesto akcijomis. Todėl vertindami šiuos žmones, kuriems šiuo metu siūloma didinti atlyginimą, ir suprasdami, kad jie verti to atlyginimo, mes negalime nematyti, kad ir kitos mūsų žmonių grupės taip pat atlieka svarbų darbą – ar tai būtų bibliotekininkai, ar tai būtų medikai, ar švietimo srities darbuotojai, ar kiti valstybės tarnybos žmonės. Mes turėtume atsižvelgti, kad, esant galimybei valstybei iš biudžeto padidinti atlyginimą, tie atlyginimai turėtų būti didinami visiems pagal jų įdedamą darbą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atkreipkite dėmesį į patį projektą. Taip, tai yra absoliučiais skaičiais tam tikras didinimas, bet iš esmės tai yra atlyginimų sistemos sutvarkymas. Apylinkių teisėjai, kurių atrankos jau ilgą laiką vyksta labai nesėkmingai, nagrinėja pagrindinį bylų krūvį, pagrindinį bylų skaičių. Žmonės čia pirmiausia ateina ir ieško savo problemos sprendimo. Ir, palyginti su kitos instancijos – apygardų teisėjais, kurie labai panašų darbą dirba, šitas atotrūkis yra neproporcingai didelis. Tai labiausiai šitos sistemos žmones ir socialiai žeidžia, ir socialiai išderina sistemą. Čia yra bandymas sutvarkyti pačią sisteminę klaidą, kuri kažkaip jau ilgą laiką egzistuoja. Man atrodo, kad tikrai socialiai yra teisinga šitą sistemą sutvarkyti, visiškai nekonkuruojant ir nesupriešinant su kitų sektorių žmonėmis, kurių atlyginimus tikrai reikia irgi tvarkyti.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių išreikšti nuomones neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 88, prieš – 1, susilaikė 19 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1514) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2734(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2734. Priėmimas. Pranešėjas – T. Tomilinas. Ar yra pasiūlymų? Prašysiu T. Tomiliną ateiti. Priimsime pastraipsniui. Yra pasiūlymų, juos reikės aptarti.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu ir Teisės departamento pasiūlymu pritariame bendru sutarimu 13 straipsniui. 14 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritaria.
PIRMININKAS. Pritaria. Prašau pakomentuoti, kokį jūs teikiate pasiūlymą, išdėstykite.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas siūlo pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir atitinkami jį išdėstyti, keičiant žodį „dalyje“ į žodį „punkte“.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir visam 15 straipsniui su šiuo pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu.
16 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Ir visam 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas. Tomai Tomilinai, prašysime grąžinti Sekretoriatui dokumentą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ilgai lauktas įstatymo projektas. Kai kurie įvairių socialinių išmokų dydžiai – ar tai būtų socialiai remtinų vaikų pasirengimas mokslams, ar lėšų, skiriamų maitinimui – seniai nebuvo indeksuoti. Kainos nušuoliavo labai toli, ir, aišku, pagaminti gerą produktą, kurį valgytų vaikai, už kelis centus nelabai sekėsi. Todėl, manau, sveikintina iniciatyva, kad yra susiejami šie dydžiai su nuolat indeksuojamu… ir galbūt daugiau tokios problemos nebus, kad dešimtmetį lėšos, skiriamos vaikų maitinimui arba pasirengimui mokyklai, nebūtų indeksuojamos. Taigi siūlau pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip pat nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarbus įstatymo projektas. Čia jau A. Sysas daug ką pasakė, bet norėčiau pridurti, kad vis dėlto dar savivaldybės ieškotų formų, ypač maitinimo dalyje, nes kai kada ribos būna pakankamai plonos tarp tų, kurie remtini, ir tų, kurie neremtini. Manau, yra kai kurių pavyzdžių, kur jau pereinama prie visuotinio vaikų maitinimo, nes, žinia, bendraujama tose vietose, taip pat ir vaikai, ir ugdoma ta bendruomenė… Tad sakau, kad vis dėlto ne tik lėšos svarbu, bet ir pačios formos, kai galima neįžeidžiant kitų išspręsti problemas ir maitinti kuo daugiau vaikų – galbūt pereinant nuo pradinio visuotinio vaikų maitinimo prie pagrindinio ir plečiant tai, nes ir Skandinavijos šalių pavydžiai tikrai pasiteisina. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir nuomonė už – Seimo narys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai manau, kad įstatymas tikriausiai geras, tačiau turiu tam tikrų abejonių, kad tos lėšos bus naudojamos labai racionaliai. Prisiminkime pieno programą, vaisių programą. Kiek žinau, labai daug pieno arba pieno produktų nesuvartojama, pasilieka. Taip pat su vaisiais panaši problema. Aišku, gerai, kad mes darome, tačiau aš gal siūlyčiau, nežinau, ir savivaldybėms labiau, ir mokyklų administracijoms labiau kontroliuoti, kaip tos lėšos yra naudojamos ir kaip vaikai maitinasi, ar tikrai jie viską suvalgo ir tas maistas nenueina kartais perniek. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Dėl nuomonės prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: visi 113 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2734) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2335(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2335. Priėmimas. Pranešėjas – R. Martinėlis. Pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Jam pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Motyvai dėl viso. J. Olekas – motyvai prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį į vieną detalę. Šituo įstatymu mes pakeičiame ataskaitų nustatymo tvarką dėl visuomenės sveikatos biurų savivaldybėse. Atrodytų, kad galbūt ir supaprastiname, nes dabar tai bus nustatyta sveikatos apsaugos ministro tvarka, bet visuomenės sveikata nėra vien tik sveikatos ministro reikalas.
Aš prisimenu tuos laikus, kai buvo kaip tik perkelta, kad tas tvarkas nustatytų Vyriausybė daugiausia dėl to, kad būtų įtraukti ir kiti sektoriai. Mes iš tikrųjų vieną kartą labai čia džiaugėmės Seime, kai į visuomenės sveikatos problemų aptarimą buvo atėję net aštuoni ministrai. Kiekvienas pasakė iš savo srities, kas yra daroma. Prisimename puikius Susisiekimo ministerijos rezultatus, kai dėl jų įdėtų pastangų sumažėjo žūtys keliuose. Man atrodo, kad šiaip galėtume galvoti, kad čia nieko tokio, bet kai iš Vyriausybės lygmens visuomenės sveikata nusileidžia į Sveikatos apsaugos ministeriją, tai iš karto ir tam tikra atsakomybė, ir pareiga kitoms ministerijoms būti įsitraukusioms į visuomenės sveikatą sumažėja. Todėl aš reiškiu abejones dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Daugiau išsakyti nuomonių Seimo nariai neužsirašė, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2335) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2336(2) (priėmimas)
1-10.2 darbotvarkės klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2336(2). Pranešėjas – R. Martinėlis. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta, į tribūną nekviečiu.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas. Juozai Olekai, prašau kalbėti, jūs užsirašėte dėl motyvų prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Analogiškos pastabos kaip ir dėl pirmo įstatymo, nes čia tie patys pakeitimai. Buvusi nustatyta Vyriausybės tvarka perduodama sveikatos apsaugos ministrui. Aš manau, kad ministras susitvarkys, čia įveikiami dalykai, bet dėmesio sveikatai, mano nuomone, šiek tiek sumažėja, nes Vyriausybė iš šios tvarkos yra eliminuojama. Todėl reiškiu tas pačias abejones kaip ir dėl pagrindinio įstatymo.
PIRMININKAS. Daugiau išsakyti nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2336) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2693(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2693(2). Pranešėja – Seimo narė L. Matkevičienė. Svarstymas. Prašau į tribūną.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, teikia išvadą ir balsavimo rezultatai, atsiprašau, siūlo pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-2693 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl antrojo varianto svarstymo užsirašė Seimo narė A. Armonaitė. Kviečiu. Ruošiasi A. Sysas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Sveiki, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų turime labai labai įdomų dokumentą, kurį šiandien svarstome ir kurio pateikimas buvo prieš keletą savaičių. Yra keletas neblogų dalykų, ypač analizės dalis apie priklausomybes, apie paveikslą, kuriame esame (ar ne?) kaip Lietuva, mūsų problemas. Yra keletas pasiūlymų, į kuriuos aš noriu atkreipti dėmesį. Juos ministras A. Veryga ir jo politinė komanda mums teikia. Pirmiau gal pakalbėsiu apie tuos, kurie kelia nerimą, o tada apie egzotiškesnę dalį.
Pirmas dalykas, kuris kelia nerimą, yra tai, jog vis dėlto, nepaisant to, kad premjeras, Vyriausybė, Vyriausybės darbo grupė sakė, jog bus atsisakoma bendrinės tabako pakuotės idėjos, šitoje strategijoje ji yra palikta, lygiai taip, kaip ir paliktas takelis bendrinės alkoholio pakuotės. Aš tik noriu atkreipti visų dėmesį, jog pasaulyje nėra valstybių, kuriose ši praktika pasiteisino. Pasaulyje nėra daug valstybių, kurios apskritai tokias pakuotes pasirinko įgyvendinti. Yra ir tam tikras nuosavybės aspektas, kadangi pakuotė yra intelektinė nuosavybė. Jeigu mes įgyvendinsime šiuos dalykus, gali būti, jog turėsime ir bylų, ir tik papildomą dėmesį nukreipsime nuo efektyvesnių problemų sprendimų. Čia yra tie pora dalykų, kurie iš tikrųjų kelia nerimą.
Vis dėlto yra ir pozityvus aspektas šitoje prevencijos strategijoje. O tai yra būtent tai, jog ministras A. Veryga ir jo politinė komanda šia strategija siūlo dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti. Taip, gerbiamieji, taip, tikrai taip. Nepaisant to, kad Seimo dauguma du kartus šitoje kadencijoje su dideliais pajuokavimais, patyčiomis ir kitais dalykais atmetė tuos konkrečius projektus, ministras A. Veryga įtraukė dekriminalizavimą ir baudžiamosios politikos panaikinimą. Aš manau, jog tai yra pozityvus žingsnis, tai yra žingsnis, kurį padaryti būtina.
Šiuo metu yra jau beveik 2 tūkst. ikiteisminių tyrimų (šiais metais). Jie yra dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio pritaikymo. Aš noriu atkreipti visų dėmesį į tai, jog 70 % asmenų, kuriems pritaikomas Baudžiamasis kodeksas, yra 18–29 metų žmonės, kitaip tariant, į gyvenimą jaunimą mes paleidžiame su kriminaliniu štampu ir Baudžiamuoju kodeksu. Ne švietimu, ką medžiagos daro tavo organizmui, ne prieinama priklausomybės gydymosi prevencija, nes yra daug istorijų, kai žmonės, kuriems reikalingas gydymas, jo negauna, bet būtent su Baudžiamojo kodekso štampu.
Ministras A. Veryga visada žiniasklaidoje sakė, jog tai reikia keisti, jis tai įrašė į strategiją, aš už tai jį sveikinu. Vis dėlto turiu priekaištą, ministre: kodėl jūs atnešate strategiją dešimties metų, kodėl neprisiimate atsakomybės ir neatnešate įstatymo projekto, nes būtent jums sveikatos srityje ir priklauso lyderystė, šiai sričiai priklauso lyderystė, jums priklauso lyderystė? Aš tiesiog raginu ne tik strategiją, ne tik strateginį požiūrį parodyti, bet parodyti realią politinę valią, keičiant dalykus ir Lietuvą tiesiog perkeliant tarp tų valstybių, kurios yra Vakarų liberalios demokratijos valstybės, o ne tų, kurios yra už geležinės uždangos šitoje srityje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną A. Sysą diskutuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, šis dokumentas yra, aišku, daugiau teorinio pagrindo ir vadovaudamiesi juo mes planuosime savo ateities darbus. Matau, kad didelio susidomėjimo jis nekelia. Aišku, kur kas įdomiau šiandien kalbėti apie nušienautus ministrus ar dar ką nors. Bet jeigu mes nekreipsime reikiamo dėmesio būtent į priklausomybių ligų gydymą, užkardymą, viešinimą, mes turėsime didelių ir sunkių padarinių. Manau, kad tai labai svarbus dokumentas žiūrint į ateitį, ir labai norėčiau, kad tai, ką mes šiandien įrašome į šį dokumentą, tikrai įgautų kūną. Ten yra keletas… apskritai visame šiame dokumente kalbama, kad mes norėtume turėti sveikesnę visuomenę. Pirmiausia mes labai norėtume, kad kvaišalai nepasiektų mūsų vaikų, anūkų. Ką mes turime ir kaip turime padaryti? Man šiek tiek keista, nes aš šiandien ryte važiavau ir girdėjau daug diskusijų dėl alkoholio akcizų didinimo. Kai kalbama apie tai, kad atsiranda Lietuvos žemėlapyje kažkokie taškai, kurie užsiima šešėliniu alkoholio, tabako ir net degalų platinimu, tai man klausimas kyla, kur žiūri mūsų institucijos, kurioms tai priklauso daryti? Jeigu visi žinome, kad kur nors, kokiame nors kaime yra taškas, kuris prekiauja alkoholiu ar dar blogiau, narkotikais, tai mes visi turime užkardyti tai. Mes turime padaryti, kad tų blogybių liktų mažiau.
Labai norėčiau, kad toliau, priimant įstatymu, kai mes kalbame apie paklausos mažinimą, mes matytume tas pasekmes, su kuriomis po to susidursime dėl sveikatos, dėl gydymo, dėl savižudybių, dėl visų kitų atvejų. 2017 metais, čia buvau neseniai konferencijoje ir pamačiau skaičius, kažkaip buvau primiršęs, beveik 750 vyrų ir 150 moterų atsisveikino patys su šituo gyvenimu, tai aš manau, kad didelė dalis yra būtent dėl šių žalingų medžiagų vartojimo. Mūsų, Lietuvos, piliečiai, kurie galėtų tarnauti, gyventi, kurti čia, Lietuvoje, paprasčiausiai pasirenka savižudybę. Aš manau, kad tai yra ta visuma, kurią mes turime matyti. Kai mes kalbame apie psichoaktyvių, ypač psichotropinių medžiagų prevenciją, tai tikrai reikia pridėti ranką prie širdies ir pasakyti, kad šiandien trūksta šiek tiek gydymo įstaigų, kuriose galėtų žmonės gauti paslaugą ir kovoti su šiomis priklausomybėmis. Mes nepajėgsime užsidaryti kažkokiame kiaute, kad mūsų nepasiektų naujausios psichotropinės medžiagos, todėl raginčiau ir ministerijas, kurios atsakingos, būti aktyvesnėmis. Prisiminkite, kaip mes ilgai kovojome su oksiku, kai mes galėjome užkardyti maždaug metais ar dvejais anksčiau, ką padarė kitos šalys. Dėl įvairių biurokratinių stumdymųsi iš vienos ministerijos į kitą mes sugaišome beveik pusantrų metų, kol uždraudėme tam tikras psichotropines medžiagas, kurios chemijos laboratorijose gimsta labai greitai ir dėl kurių po to būna skaudžių pasekmių.
Mums kartais priekaištauja, kai mes kalbame apie gydymą, ypač nuo priklausomybių ligų, kad yra didelis atkrytis: pagydome kokius 10 tūkst., o 5 tūkst. grįžta. Bet aš manau, kad kaip valstybė mes turime kovoti už kiekvieną gyvybę ir būtent gydymui, reabilitacijai skirti tiek lėšų, kiek reikia pagal paklausą.
Aš jau nesismulkinsiu, ką kalbėjo apie baudžiamosios politikos peržiūrą, aš manau, kai kur mes persistengiame, o apskritai labai raginčiau priimti šį dokumentą ir realiai punktas po punkto jį įgyvendinti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …kad pasekmių Lietuvos žmonėms būtų kuo mažiau.
PIRMININKAS. Daugiau kalbančiųjų nėra.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia dėkoju ponui A. Sysui už tokį dalykišką… Kalbėjote kaip gydytojas, kovojantis su alkoholio, tabako, narkotikų kontrolės nesilaikančiais asmenimis. Noriu padėkoti L. Matkevičienei, kuri įdėjo labai daug darbo, ir jos kolegoms. Šiame dokumente yra suformuotos trys pagrindinės pozicijos, ką esu sakęs. Programa parengta ilgalaikiam laikotarpiui iki 2028 metų, tai yra ilgalaikė šių žalingų veiksnių ir procesų valdymo strateginė politika.
Antra. Jeigu ji bus priimta Seimo lygmeniu, bus daug efektyvesnė, negu kad buvo priimtos priemonės, kurios buvo įteisintos Vyriausybės teisės aktų lygmeniu.
Ir trečia, dokumento kompleksiškumas, kaip sakė ir ponas A. Sysas, čia ir prevencija, ir gydymas, ir reabilitacija, socialinė integracija, produkcijos pasiūlos ir žalos mažinimas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kalba tik po vieną už, prieš. Svarstymo stadija. Balsuojame po svarstymo arba gal galime bendru sutarimu pritarti? Nebuvo prieštaraujančių. (Balsai salėje) Ačiū. Pritarėme bendru sutarimu.
11.01 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2367(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2367. Pranešėjas – D. Kaminskas. Svarstymas. Kviečiu. Komiteto išvadą turite.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip. Ačiū, Pirmininke. Lapkričio 28 dieną komitete buvo svarstytas klausimas ir pritarta komiteto patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-2367 ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo nariai. Kviečiu A. Matulą. Po penkių minučių ruošiasi J. Olekas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties pateiktu įstatymo projektu siūloma nauja tvarka įtraukti paslaugas į kompensuojamųjų paslaugų sąrašą. Aišku, tenka apgailestauti, kad projektas buvo išties labai netobulas, iš esmės ignoravo mokslo pažangą, bet po komiteto svarstymo jis yra gerokai tobulesnis. Pateiktame įstatymo projekte, pavyzdžiui, buvo siūlomi tam tikri kriterijai, iš kurių vienas yra tas, kad paslauga galėtų būti finansuojama, jeigu ji jau yra finansuojama ne mažiau kaip viename trečdalyje Europos Sąjungos erdvės valstybių. Tai kažkoks nesusipratimas, net sunku patikėti, kaip gali ministerija pateikti tokį įstatymo projektą, kai mūsų šalis labai dažnai yra inovatorė, teikia įvairias paslaugas, operacijas, gydymo metodus pirmoji Europos Sąjungoje, netgi kartais pasaulyje. Be abejonės, tas siūlymas, kuris atėjo iš ministerijos, būtų sustabdęs mokslo pažangą, į tai atkreipė dėmesį ir Lietuvos universitetai. Džiaugiuosi, kad komitetas ištaisė šitą siūlymą.
Kėlė abejonių daugybė kitų argumentų, kriterijų, ir tikrai džiaugiuosi, kad komitetas patobulino. Bet tas patobulinimas yra toks, kad iš esmės yra pakeisti kriterijai, tai dabar taip ir neaišku, kas įgyvendins tą politiką. Pavyzdžiui, buvo vienas ministerijos kriterijus – asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis asmens darbingumui. Vietoj šito po komiteto patobulinimo atsirado jau asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis paciento gyvenimo kokybei. Kitas punktas, kuris ministerijos buvo įrašytas, kriterijus – galimybė užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą. Liko „asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui“. Iš esmės kalbama apie visiškai skirtingus dalykus.
Pavyzdžiui, trečias punktas buvo ministerijos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, tai dabar liko „galimybė užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą“. Gal čia, nežinau, ir neiškraipo paties įstatymo esmės, bet kas man kelia nerimą, kad bandoma sudaryti komitetą Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuris ir spręs, ar siūlyti ministrui įrašyti vieną ar kitą paslaugą į kompensuojamų paslaugų sąrašą apmokėti iš ligonių kasų biudžeto, ar ne. Bet esmė, kad komitetą sudaro ministras, tvirtina, narius į komitetą siūlo ministerija, o komiteto siūlymus įtraukti ar neįtraukti paslaugą pagal mano dabar išvardintus ir komiteto patobulintus kriterijus pasirašo vėlgi ministras.
Iš esmės sukuriamas uždaras ratas ir tas sprendimas bus labai mažai paveikiamas iš išorės, nors ir yra įrašyta, kad kai kurios institucijos galės teikti siūlymus komitetui įtraukti vieną ar kitą paslaugą, bet, mano manymu, išties tas ydingas sukuriamas uždaras ministerijos ratas yra tikrai netobulas ir izoliuos visuomenę. Žinome, kad dauguma paslaugų dabar (ir vaistų, ir paslaugų) yra apmokamos tik pačios pigiausios, mano manymu, ir neefektyviausios, todėl kyla rimtas pavojus, kad ministerija tęs savo politiką ir žmones vers gydytis tik tomis paslaugomis, kurios bus pačios pigiausios. Aš manau, kad šitą įstatymo projektą dar reikėtų grąžinti tobulinti, todėl balsuojant susilaikysiu.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš po kolegos pasisakymo dar keletą štrichų pridėsiu. Manau, kad visai neblogai su įtraukimu ar neįtraukimu į kompensuojamų paslaugų sąrašą tvarkėsi ir Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Valstybinė ligonių kasa buvo visai neblogas patarėjas, mano supratimu, ministrui. Šiuo atveju mes kuriame dar dvi institucijas, tai yra komitetą dėl paslaugų peržiūrėjimo, įtraukimo ir komitetui apeliacinę komisiją. Man atrodo, kad mes gerokai pailginame kelią ir išskiriame tuos informacijos srautus, kuriuos turi Valstybinė ligonių kasa ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas, iš kitų.
Galbūt dėl to, kaip kolega minėjo, kad įstatymas buvo nemažai tobulinamas komitete, yra keletas autorysčių, man atrodo, kad dar yra kai kurių neatitikimų pačiame įstatyme. 92 straipsnyje rašoma, įtraukti ar neįtraukti paslaugas nusprendžia… Ten parašyta, įtraukia arba neįtraukia komitetas. Tolesniuose straipsniuose jau yra, kad komitetas teikia ministrui ir ministras įtraukia arba neįtraukia. Reikėtų pasižiūrėti, kad įstatymo straipsniuose nebūtų skirtingai įrašyta.
Kitas dalykas, kuris vėlgi kelia šiokių tokių abejonių ir galbūt vertėtų patikslinti, tai, kad komitetas yra sudaromas iš labai aiškiai apibrėžtų… po du atstovus skiriant iš vienų ar kitų organizacijų, ir čia viskas atrodo gerai. Tačiau toliau yra kita nuostata, kad komitetas turi dar ir pakaitinius narius, kuriuos… jau neaprašyta, kaip skiria ministras. Gal būtų galima suderinti, kad jeigu viena organizacija, jeigu taip galvojame, kad kokios nors organizacijos nariai nebus labai darbingi, tai turbūt ta organizacija turėtų teikti ministrui, kad jisai pasirinktų, nors yra kitų galimybių. Kaip skiriami tie kiti nariai, kurie komitete galėtų dirbti, kol kas nėra konkrečiai aprašoma, ir ar tas balansas bus išlaikomas, ar nebus, mes čia to dalyko nematome.
Man atrodo, dėl apeliacinės komisijos spendimų taip pat turėtume būtų labai atsargūs, nes apeliacinė komisija dirba, neaprašyta, iš kokių narių ji bus sudaroma, ar iš tų pačių organizacijų, ar iš kitų, kas čia turės tą svorį spręsti dėl komiteto pateiktų išvadų ir dėl to kylančio ginčo. Todėl siūlyčiau, kad iki priėmimo komitetas, ministerija ir suinteresuotos pusės iš tikrųjų apsvarstytų tuos dalykus, kuriuos mes su prieš mane kalbėjusiu kolega minėjome, ir per priėmimą pateiktų dar patobulintą variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti norinčių Seimo narių nėra. (Balsai salėje) Kviečiu D. Kaminską. Yra pasiūlymų, turime apsvarstyti. Prašau pristatyti pasiūlymą, kurį svarstė komitetas, arba A. Kubilienė, jeigu…
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia iš tikrųjų pritarti iš dalies. Buvo mano ir A. Kubilienės siūlymas tam, kad būtų įtraukti dviejų universitetų atstovai, nes pirminiame variante buvo vieno, iš tikrųjų į tai buvo atsižvelgta. Kadangi keičiama komiteto sudėtis, mes sutinkame su šituo.
PIRMININKAS. Ir A. Kubilienė taip pat sutinka su tokia redakcija?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nėra. Ačiū.
Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra gana svarbus žingsnis į priekį planuojant mūsų sveikatos priežiūros sistemos paslaugas, jų apmokėjimą, tai yra žingsnis, kuris į mūsų sistemą atneštų daugiau skaidrumo, realaus planavimo, įvairių grupių įtraukimą. Mes turbūt visi stebime įvairius procesus ir čia Seime kolegos tikrai, matyt, turi labai gerų tikslų, intencijų ir siūlo įvairiausių paslaugų įtraukti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų paslaugų sąrašą. Gal, skirtingai negu kolega J. Olekas minėjo, kad PSDF taryba lyg ir turėdavo galimybę įvertinti, aš manau, kad sudėtinga yra tarybai pačiai (ji yra toks, sakykim, organas, kuris daugiau yra patariamasis) labai detaliai gilintis į pacientų… kiek tai padaro įtaką pacientų išgyvenamumui, kiek padaro įtakos gyvenimo trukmei ir kitiems dalykams, tai yra tai, kas atliekama kitose šalyse paprastai vertinant paslaugas ir kiek jos realiai prisidėtų prie mūsų pacientų gyvenimo kokybės, gyvenimo trukmės. Tai yra svarbūs dalykai, kuriuos reikėtų vertinti, ir aš manau, kad šitas naujas organas, kuris atsiranda, arba naujas vertinimo etapas tikrai suteiks daug daugiau kokybės. Galų gale net ir ministrui ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai, ar bet kam svarstant mes tiesiog turėsime labai aiškius argumentus, kurie mums leis apsispręsti.
Jeigu yra įtaka, kuri palengvina paciento išgyvenamumą, ilgina gyvenimo trukmę, mes ir galėsime argumentuotus sprendimus priimti. Kviečiu palaikyti šitas įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš visiškai sutinku su jumis, kad tokia informacija turėtų būti moksliškai pagrįsta, bet nelabai sutinku, kad tam reikėtų vienam komitetui… Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai tos informacijos nepateikti arba nereikalauti iš jų, o jau iš komiteto, kuris bus dėl įtraukimo, iš jo reikalauti tokios medžiagos. Aš manau, kad čia yra organizacinis dalykas, ko norime iš tų patariamųjų institucijų. Aš manau, kad lygiai taip pat tokios pačios informacijos galima išsireikalauti ir iš Privalomojo sveikatos draudimo tarybos, nes jie taip pat turi vadovautis tais pačiais kriterijais, kurių mes dabar reikalaujame iš komitetų. Čia linkiu sėkmės ar tarybai, ar komitetui dėl tų dalykų… Bet aš vis tiek dar noriu atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kuriuos minėjau kalbėdamas svarstymo metu iš tribūnos.
Dėl paties komiteto suformavimo ir pakaitinių komitetų narių. Jie turėtų būti apibrėžti. Jeigu, nenoriu ko nors įžeisti, bet kažkurios institucijos siūlyti nariai nedirba, tai turėtų būti pakeisti per tą pačią instituciją, kad mes turėtume tam tikrą balansą tarp suinteresuotų pusių. Man atrodo, kad apeliacinėje komisijoje jau labai susiaurinti dalyvaujantys atstovai, nes ten yra tik ministerija, gydytojai ir pacientai. O patys universiteto žmonės, jeigu jie iš tikrųjų turi… tie tam tikro pagrindimo teikėjai ir, sakyčiau, kompetencijos svorio, taip pat galėtų apeliacinėje komisijoje kažkaip dalyvauti ir būti vertintojais labiau negu galbūt kas nors kitas. Ir gal šiek tiek kaip visada aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia nebelieka regioninio atstovavimo, viskas baigiasi universiteto ligoninėmis, specialybėmis, bet, pavyzdžiui, regionų ar tų stambesnių regionų, ar rajoninių ligoninių nebelieka. Todėl siūlau dar tobulinti šį įstatymo projektą iki priėmimo.
PIRMININKAS. Nuomonės svarstymo stadijoje reiškiamos po vieną, jos išsakytos, išsiskyrė. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti po svarstymo dėl šio projekto.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 39 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
11.17 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1006(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1006. Pranešėja – L. Matkevičienė. Svarstymas. Kviečiu į tribūną paskelbti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, teikia išvadą ir siūlo sujungti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1006 ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4829(2), ir pritarti komiteto patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1006(2), į kurio nuostatas integruotos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatos. Siūlo pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas taip pat svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas suformulavo pasiūlymą, kuriam iš dalies pritarė pagrindinis komitetas, – pasiūlymą 2 straipsnį papildyti 3 dalimi. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, Seimo kanceliarijos departamento, Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus bei paties Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L. Matkevičienę į tribūną. Svarstysime pasiūlymus.
Pirmasis pasiūlymas yra D. Kaminsko ir A. Kubilienės. Kuris pristatytumėte? R. Šalaševičiūtės, R. Martinėlio, A. Vinkaus ir L. Matkevičienės. Kas pristatys? D. Kaminskas kėlė ranką. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų komiteto buvo pritarti iš dalies, nes tai buvo senesnis mūsų siūlymas. Po darbo grupės susitarimo mes patys siūlome naują pataisą, kuri ir buvo integruota. Todėl pritariame tiems naujiems pasiūlymams.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Mes visi tada galime pritarti tokiai redakcijai, komiteto nuomonei.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra taip pat tų pačių Seimo narių.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarti iš dalies. Koreguoti koeficientai. Komiteto išvada yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Atsiprašau, yra dar Vyriausybės pasiūlymas. Pirmininke, prašom pateikti. Ketvirto lapo apačia.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Čia kuris dabar?
PIRMININKAS. Po pirmojo pasiūlymo, pasibaigus „pritarti iš dalies“, toliau – „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Vyriausybės išvadai taip pat pritarti iš dalies, komiteto nuomone, nes koreguoti koeficientai.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau Seimo narių D. Kaminsko, A. Kubilienės, R. Šalaševičiūtės, R. Martinėlio, A. Vinkaus ir L. Matkevičienės pasiūlymas. Pristato D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip pat čia yra faktiškai tąsa visų šitų pasiūlymų, kuriais buvo koreguoti koeficientai ir datos. Pritariame komiteto. Mes pritariame savo komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Iš dalies pritariame bendru sutarimu tokiam pasiūlymui. Toliau Seimo narių D. Kaminsko, A. Kubilienės, R. Šalaševičiūtės, R. Martinėlio, A. Vinkaus ir L. Matkevičienės pasiūlymas.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Čia yra taip pat pritarti iš dalies komiteto. Čia yra tiesiog techninio pobūdžio, kalbama apie darbuotojų…
PIRMININKAS. Gal leiskime D. Kaminskui pristatyti.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, jeigu čia tas, kuriam buvo nepritarta, tai, kaip ir sakė, yra techninis dalykas, perteklinis, mes pritarėme, kad komitetas nepritarė. Atsiėmėme.
PIRMININKAS. Atsiimate, pritariate komiteto nuomonei, nes komiteto nuomonė yra nepritarti.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip. Nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada 1 straipsnis toks ir būtų. Galime pritarti jam.
Dėl 2 straipsnio yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. T. Tomilinas galėtų pristatyti? Prašom. Įjungsiu mikrofoną vietoje.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Vieną sekundę. Siūlome papildyti 2 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų gauto darbo užmokesčio dydis buvo didesnis už šio įstatymo numatytą atitinkamos pareigybės darbo užmokesčio dydį, vadovaujančiam darbuotojui paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo gautas darbo užmokesčio dydis tol, kol šio įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatytas didesnis darbo užmokestis.“
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkate? Ačiū, pritarta. Bendru sutarimu galima pritarti tokiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
Dėl motyvų užsirašė Seimo nariai. Motyvai už – Seimo narys D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolegos, kviečiu palaikyti ir pritarti šiam projektui, nes yra susietas gydytojų, vadovų atlyginimas su jų vadovaujamo personalo, medikų atlyginimais. Iš tikrųjų tai būtų kaip ir teisingas dalykas. Atsižvelgėme į tokius kriterijus, koks vidutinis svertinis darbuotojų atlyginimas įstaigoje, atsižvelgėme, kokios yra įstaigos pajamos, atsižvelgėme, koks yra etatas, kiek yra tikrų etatų. Esmė ta, kad būtų diegiama normali vadyba, jeigu gydytojo vadovo atlyginimas didėtų, didėtų ir darbuotojų atlyginimui. Todėl norėčiau pakviesti pritarti šitam…
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia toks lengvo socializmo ir kvepiantis šiek tiek pavydu įstatymo projektas. Mes puikiai suprantame, kad įstaigų finansavimą nustato Ligonių kasa ir ministerija, vadovai jau gali skirstyti tuos pinigus, kuriuos gauna. Ir skirstytų juos viduje: dalį – darbo sąlygoms, dalį – infrastruktūrai, dalį – įrengimams, dalį – atlyginimams. Gerai, jeigu yra galimybė skirti papildomai atlyginimams, bet kas, jeigu nėra galimybės skirti papildomai atlyginimams? Ar nuo tokių sprendimų nenukentės darbo sąlygos, ar nebus taip, kad nepakankamai bus į investuojama į infrastruktūrą ir ar nebus taip, kad sudėtingose ligoninėse, sudėtingose įstaigose, kur iš tikrųjų reikia stiprių motyvuotų vadovų, dėl tokių priimtų sprendimų mažės atlyginimai? Panašu ir yra įvairių duomenų, kad net trečdalio, o gal net pusės rajonų ligoninių vadovų atlyginimai dėl šio priimto sprendimo mažės. Ar iš tikrųjų tai nėra dar vienas paslėptas bandymas uždaryti rajonų ligonines demotyvuojant vadovus, kurie šiuo metu dirba, kad jie atsisakytų ambicijų ir nesistengtų išlaikyti tų gydymo įstaigų? Na, suprantu norą didinti gydytojams atlyginimus, bet didinti gydytojams atlyginimus turėtų ministerija skirdama tam finansavimą, o ne bandydama susieti gydytojų atlyginimą su vadovų atlyginimais, todėl kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuojant apsispręsti po svarstymo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
11.28 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-903 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2769(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2769. Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį klausimą šių metų lapkričio 21 dieną. Komiteto posėdyje dalyvavo 11 komiteto narių. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2769(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu Seimo narį A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priminsiu istoriją, kaip gimė šitas vadinamasis prezidentinis įstatymas, kuris numatė galimybę įstaigas reitinguoti, sumažinti pacientų laukimo eiles pas gydytojus. Jeigu tos laukimo eilės… paslauga bus suteikiama vėliau, negu buvo nustatyta įstatyme, tai įstaigoms buvo numatytos baudos. Tas įstatymas buvo priimtas tuo metu, kai Vyriausybės patarėjas buvo A. Vinkus, kuris ką tik dabar labai čia kalbėjo, išties buvo aktyvus palaikytojas ir garantavo, kad šitas įstatymas veiks. Be abejonės, buvo suteikta viltis, tam tikri lūkesčiai pacientams, kad vis dėlto kažkas pasikeis sveikatos sistemoje ir nebus tų didelių laukimo eilių. Deja, pasiruošta nebuvo.
Prieš dvejus metus kaip tik svarstėme įstatymo pataisas ir kolegė I. Šimonytė, M. Majauskas, aš siūlėme atidėti šito įstatymo įgyvendinimą, ypač baudų taikymą, dvejiems metams, nes akivaizdu, kad buvo nepasiruošta. Bet dabartinė ministerija ir daugumos atstovai Sveikatos reikalų komitete įrodinėjo komitete, kad šitam įstatymo projektui bus pasiruošta ir kad įsigaliojimą reikia atidėti tik vieniems metams. Štai prieš, rodos, 2,5 mėnesio komitete svarstant opozicijos prašymu įtrauktą parlamentinės kontrolės klausimą į komiteto darbotvarkę ir vėl buvo įrodinėjama, kad šitam įstatymo projektui įgyvendinti buvo visiškai pasiruošta. Būtų komiteto posėdis tuo ir baigęsis, bet kai paklausiau Registrų centro, ar vis dėlto veiks visuotinė registravimo sistema, buvo užtikrinta, kad, deja, nuo Naujųjų metų neveiks. Kai paklausiau Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, kokie jūsų veiksmai po Naujųjų metų, jeigu paslauga nebus suteikta per septynias ar ten 30 dienų, kaip numatyta įstatyme, tai buvo pasakyta, kad tas straipsnis bus taikomas visa apimtimi. Jeigu, pavyzdžiui, brangi paslauga bus suteikta ne per 30 dienų, bet per 31, atitinkamai bus taikomas gerokai mažesnis koeficientas. Bet akivaizdu, kad tie dveji metai buvo praleisti vėjais. Tiesiog buvo užsiimama ne tais reikalais, buvo užsiimama, kaip žmones gydyti pigiausiais vaistais, kaip uždaryti rajonų ligonines ir panašiai, ir nėra pasiruošta to įstatymo įgyvendinimui, nes, suprantama, vien tiktai įrašius datas, na, nebus priimtas tas ligonis, jeigu niekas nepasikeitė.
O pakeisti buvo galima daug ką. Buvo galima padaryti įtaką medikų pasiskirstymui, nes šiandien, žinote, periferijoje siaubingai trūksta gydytojų konsultantų. Žmogus konsultuotis turi važiuoti į didelį miestą, po 15 minučių konsultacijos vėl turi grįžti už kelių mėnesių kažkokiam vienam ar kitam tyrimui. Nebuvo pakeista apmokėjimo sistema. Prieš dešimt metų šeimos gydytojas iš esmės aptarnavo vieną ambulatoriją, kad ir mano apygardoje, kuriai aš atstovauju, Pasvalio–Pakruojo, o šiandien ne vienas atvejis yra, kai šeimos gydytojas aptarnauja dvi, tris ambulatorijas ir nuvažiuoja ten dirbti po dvi, tris valandas, o mes iš ministro girdime, kad periferijoje dirba nekvalifikuoti žmonės, jie šmeižiami, užuot būtų einama tuo keliu, kaip yra kitose šalyse: jeigu žmogus važiuoja dirbti į periferiją, jam valstybė moka priedą. Taip yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Mes tą atsakomybę palikome tiktai savivaldybėms, nors savivaldybės siūlo ir butus, ir pakankamai nemažus atlyginimus, bet vis dėlto, kai yra vykdoma tokia šmeižto kompanija prieš regionų, rajonų medikus, tai išties daug kas nedrįsta ten važiuoti.
Mano manymu, buvo galima visiškai pasiruošti įgyvendinti šitą įstatymą pakeičiant apmokėjimo tvarką, padarant įtaką medikų pasiskirstymui, išbiurokratinant receptų išrašymo tvarką, konsultacijų išrašymo tvarką, bet, deja, kaip sakiau, darbai nebuvo atlikti ir šiandien turime tokią situaciją, kad visi teisėti lūkesčiai, žmonių viltys greičiau pakliūti pas medikus žlugo dėl ministerijos prasto darbo. Šiandien tas siūlymas išvis išbraukti straipsnį, kuriuo buvo numatomos baudos už ne laiku suteiktas paslaugas, lyg ir logiškas, nes, matyt…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …reikia skatinti medikus, o ne bausti. Bet dar kartą sakau, kad laikas yra praleistas be reikalo, dveji metai.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narę A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš nekalbėsiu apie tai, kad skatinimas visada yra geriau negu baudos, bet noriu pakalbėti apie tai, koks svarbus yra šitas įstatymas ir kokia yra svarbi šita pataisa.
Iš tikrųjų prieš mane kalbėjęs pranešėjas labai teisingai pasakė, buvo siūloma šitą įstatymo projektą nukelti dvejiems metams, nukelti ir nieko nedaryti. Ačiū tiems, kurie balsavo, kad tai neįvyktų. Jeigu kas nors yra susipažinęs su bet kokia elektronine sistema, registro ar šiaip elektroniniu duomenų rinkimu, tai visų pirma žino tai, kad dėl duomenų rinkimo turi būti pagrindas, teisinis pagrindas, tai yra įstatymas arba kokie nors kiti teisės aktai. Jeigu būtume šitą įstatymą nukėlę, mes nuo sausio 1 dienos, kaip dabar turėsime, nebūtume turėję elektroninės sistemos, kuri registruos kiekybinius ir kokybinius rodiklius.
Taigi, įstatymas iš tikrųjų buvo labai reikalingas ir naudingas jau vien tam, kad mes turėtume monitoringą ir žinotume, kokie rodikliai yra, ir galėtume aiškiai ir nedviprasmiškai žinoti, kokia yra mūsų situacija. Šita pataisa buvo Seimo narių pateikta todėl, kad perėjimas prie elektroninės sistemos yra procesas. Ji startuoja nuo sausio 1 dienos, tačiau akivaizdu, kad sausio 1 dieną įstaigos, visos įstaigos, kiek jų yra, nesugebės prisijungti prie tos sistemos. Reikalingi mokymai, bus ir klaidų, ir tai yra normalu. Todėl tikrai negalime leisti, kad pačios pirmosios, prisijungusios prie šitos sistemos, jau iš karto ir būtų baudžiamos. Taigi, dar kartą noriu pasakyti, kad yra labai svarbu, kad tas įstatymas nebuvo nukeltas. Jis yra labai reikalingas, kaip ir šita pataisa, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip sakė ir ponia A. Kubilienė, ir kiti pasisakiusieji, jeigu paliktume tą neseniai priimtą įstatymą, tai jis įsigaliotų nuo sausio 1 dienos ir iš tiesų būtų nemažai problemų, apie kurias jau kalbėjo. Jeigu, gerbiamas Antanai Matulai, mano mielas kolega, jums teikia malonumą man kiekvienu momentu kartoti, kuo aš buvau (aš žinau, kuo aš buvau), tai aš noriu tik pasakyti, kad jūs tuo momentu buvote Sveikatos komiteto pirmininkės pavaduotojas, bet aš nekartosiu šito. Manau, kad šiandien priimdami tą įstatymą ištieskime rankas ir džiaukimės, kad ligoniams bus geriau. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nors gerbiamas ambasadorius čia minėjo, kas kuo buvo, aš tik priminsiu, kad jau dvejus metus esate valdančiojoje daugumoje ir jau kelerius metus kalbama apie tai, jog įvedus sankcijas, finansines sankcijas už vėlavimą suteikti paslaugas, na, gydymo įstaigos taptų tokiais sveikatos makdonaldais, kuomet žiūrėtų terminus, laiką, bet nežiūrėtų kokybės.
Mes siūlėme ne tik atidėti įstatymo įsigaliojimą, bet taip pat ir pagalvoti apie tam tikras skatinamąsias priemones, tai yra apie tai, kad gydymo įstaigos, kurios suteikia paslaugas laiku, galėtų gauti papildomą finansavimą. Deja, laikas bėga, bet jokių skatinamųjų paslaugų nebuvo nei sukurta, nei įgyvendinta. O resursų ir rezervų tam tikrai yra, nes sveikatos rezervas kitais metais auga dar papildomai 100 mln. Taigi rezervo skatinti gerai veikiančias įstaigas yra, o noro tai daryti nėra. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo. Motyvai išsakyti.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Pritarta po svarstymo.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų Laisvės premijos paskyrimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei“ projektas Nr. XIIIP-2967(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų Laisvės premijos paskyrimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei“ projektą Nr. XIIIP-2967(2). Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną. Kol jis ateis, maloniai sveikinu Šiaulių rajono delegaciją, atvykusią čia į ekskursiją, į Seimą. Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, malonu, kad jūs girdite mūsų posėdį ir stebite. Ačiū.
Gerbiamas Pirmininke, prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, siūlau Seimo nutarimą „Dėl 2018 metų Laisvės premijos paskyrimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei“. Lietuvos Respublikos Seimas (toks turinys galėtų būti), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir Laisvės premijos komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu, nutaria:
1 straipsnis. Paskirti 2018 metų Laisvės premiją Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei: Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Jospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kažioniui, Juozui Mociui.
2 straipsnis. 2018 metų Laisvės premiją Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei įteikti Laisvės gynėjų dieną 2019 m. sausio 13 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, Pirmininko nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, taip, yra geras ir gražus sprendimas. Partizanų šiuo metu, čia jau mūsų institucijų duomenimis, yra maždaug 80. Ar šiuo atveju šalia šios gražios iniciatyvos nebūtų geras toks pasiūlymas ir savivaldybėms, kad vis dėlto tuos keliolika likusių gyvųjų partizanų būtų galima ir kitais metais, kai bus Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos metinės, kad savivaldybės imtųsi iniciatyvos taip pat juos pagerbti iš savo pusės. Tikrai tų žmonių amžius yra nepaprastai garbus. Tai būtų labai gražus žingsnis ir iš savivaldybių, ir Seimo iniciatyva.
V. PRANCKIETIS. Ačiū už pasiūlymą, jis tikrai vertas dėmesio. Manau, kad savivaldybės girdi, bet šiandien mes svarstome Laisvės kovų komisijos pasiūlymą, ir tas Seimo nutarimo pasiūlymas šiemet buvo toks, kokį pateikiu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau šiek tiek suabejoti paties dokumento pavadinimu. Apie tai buvo kalbėta Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos susitikime su visuomenine taryba, prie kurios veikia… ten taip pat yra tų organizacijų vadovai. Jie suabejojo terminų grupe. Ar negalėtų būti pavadinimas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanams, ir po to jau pačiame dokumente būtų išvardintos pavardės. Nes tokia grupė lyg būtų, kad veikia kokia nors grupė prie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio.
V. PRANCKIETIS. Tai yra komisijos siūlymas, tokia redakcija. Šiuo metu mes arba pritariame nutarimui, arba jį nukeliame, tobuliname.
PIRMININKĖ. Ir pavardės yra išvardintos, taip?
V. PRANCKIETIS. Pavardės yra, taip.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausimų nėra. Motyvai po pateikimo. A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau pritarti šiam nutarimo projektui, kad partizanai: Direktorius, Vaidevutis, Bėda, Šviedrys, Uosis, Tigras, Vytenis, būtų pagerbti šia premija. Jie tikrai jos nusipelnė. Taip, jų vidutinis amžius dabar yra 92, 93, 95 metai. Daug kas pasakytų, kur jūs buvote anksčiau, bet aš manau, kad kiekvienas sprendimas turi subręsti, turime ateiti ir iki jo. Todėl Lietuvos laisvės kovos dalyvių pagerbimas šiuo atveju – tai simbolinis pagerbimas visų laisvės kovotojų. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nenoriu pasisakyti prieš, tikrai gerbiu partizanus ir šį komisijos apsisprendimą, tačiau noriu pasakyti vieną mintį, galbūt ji bus vėliau išgirsta. Šiandien Seime yra įkurta Istorinės atminties nuolat veikianti komisija. Aš manyčiau, kad ateityje ji ir galėtų atrinkinėti Laisvės premijos laureatus. Šios komisijos papildomai tokios kaip laikinos tikrai nereikėtų. O šitam sprendimui pritariu, tik siūlau tokią racionalią mintį. Manau, kad ateityje gal išgirs šios komisijos, Istorinės atminties komisijos, pirmininkas ir galbūt papildys jos nuostatus, ir ši komisija galės tokį darbą atlikti – atrinkti premijai tuos asmenis, kurie yra to nusipelnę.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų Laisvės premijos paskyrimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei“, o asmenų pavardes jūs jau girdėjote.
Balsavo 87 Seimo nariai: vienbalsiai 87 pritarė po pateikimo Seimo nutarimui.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime tam pritarti? Galime. Gerbiami kolegos, tada svarstymas. Yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti? Nori kalbėti? Prašom. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai išmintingas žingsnis vienbalsiai patvirtinti apsisprendimą, kad Laisvės premijos komisija šiemet skiria Laisvės premiją partizanų grupei. Aš suprantu, kad galbūt lingvistiškai grupė neskamba taip tiksliai, bet aš noriu pasakyti, kokiais motyvais remdamasi. Kadangi daug klausimų kyla, kodėl būtent šie partizanai, kodėl nėra jų daugiau, juolab kad tarp gyvųjų dar yra bent keliasdešimt, tai aš tik noriu pasakyti, kad komisija svarstė pateikimus, kas buvo pateikta komisijai. Pati neįrašė ir neišbraukė asmenų. O šie septyni partizanai yra 1992 metais atsikūrusios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizacijos atstovai, dar esantys gyvi, ir visi jie atstovauja skirtingoms apygardoms, taip pat jie traktuojami kaip tos atsikūrusios organizacijos vadovybė. Iš tikrųjų tokia yra logika. Jeigu mes žinome, kad yra ir daugiau gerbtinų ir pagerbtinų asmenų, tačiau Laisvės premijų komisija kviečia priimti šį sprendimą kaip simboliką, didžiąją dalį tos pagarbos atiduodant tiek 1949 metų signatarams, tiek visiems šiandien esantiems gyviems partizanams.
Taip pat norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką, galbūt jis galėtų patarpininkauti, nes yra tokia problema, kad mes neturime aiškaus skaičiaus, kiek yra tų žmonių, gyvų partizanų. Turiu mintyje, kad duomenis turi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau atsisako tuos duomenis duoti dėl duomenų apsaugos reikalavimų. Iš tikrųjų būtų tikrai tikslinga pasidalinti, žinoti tuos žmones ne vien socialinių reikalų kontekste, bet ir kalbant apie pagerbimą, ypač kitų metų kontekste, kai mes švęsime ir minėsime 1949 metų deklaraciją.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Dėkoju, kolegos. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso Seimo nutarimo. Gal galima nekalbėti, tiesiog balsuojant išreikšti pritarimą? (Balsai salėje) Balsuojame. Ačiū už supratimą. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Laisvės premijos skyrimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei. Dėkojame, įvyko balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai ir 93 Seimo nariai pritarė Seimo nutarimui, kurį skelbiame priimtu. (Gongas)
Gerbiami kolegos, kviečiu toliau pirmininkauti posėdžiui Seimo Pirmininko pavaduotoją G. Kirkilą.
11.52 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23, 38 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2026(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21, 28, 37, 56, 57, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2027(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2029(2), Referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 601 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Darbotvarkės 1-16.1 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2026. Kviečiu G. Vasiliauską. Svarstymas. Pirmas Z. Streikus. Atsiprašau, kolega. Prašom. Z. Streikus. Toliau čia kalbėsime dėl visų klausimų 16.1, 16.2, 16.3, 16.4, 16.5. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 14 dieną apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2026 ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2026(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Papildomai komitetas posėdyje gruodžio 4 dieną apsvarstė K. Masiulio pasiūlymą ir jam nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną G. Vasiliauską. Kitas komitetas. Prašom.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Neįgaliųjų teisių komisija kaip papildoma svarstė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą. Komisijos sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2026 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komisija pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
11.54 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23, 38 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2026(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Vėl kviečiu kolegą Z. Streikų. Svarstysime konkrečias pataisas. Kolegos, Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2026 ir yra 3 straipsnis, 8 straipsnio pakeitimas. Yra Seimo narių K. Masiulio, V. Vingrienės pataisų. Komitetas nepritarė. Gal K. Masiulis norėtų pristatyti? Nematau. Virginija? Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų su K. Masiuliu pasiūlymo esmė yra sudaryti galimybę įsteigti atskirą diasporos apygardą, tai yra apygardą užsienyje gyvenantiems lietuviams. Vadovaujantis kitų šalių praktika, Prancūzijos, Italijos, Rumunijos, taip pat Airija diskutuoja daugelį metų šiuo klausimu, tai padėtų svetur gyvenantiems mūsų piliečiams labiau įsitraukti į valstybės gyvenimą, į teisėkūros procesus, taip pat ne vieną tautietį paskatintų grįžti į tėvynę arba investuoti joje. Taigi manytume, kad tokia apygarda šiandieną reikalinga. Juo labiau kad svetur, arba užsienyje, gyvena 9 % Lietuvos piliečių, kurie turėtų būti deramai atstovaujami ir turėtų turėti atstovą, renkamą iš išeivijos. Taigi siūlyčiau šitam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto argumentai – nepritarti. Argumentas: atsižvelgiant į tai, kad paskutiniuose Seimo rinkimuose balsavo tik 16 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, iš kurių apie 40 % buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir tik laikinai tuo metu nebuvo Lietuvoje, darytina išvada, kad tik nedidelis procentas užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių domisi ir dalyvauja rinkimuose. Vidutinis rinkėjų skaičius vienoje Lietuvos apygardoje yra 35 tūkst. Esant tokiai situacijai, būtų neįmanoma įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimo, įpareigojančio, kad rinkėjų skaičius turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiam įstatymui turėtume turėti bent 10 Seimo narių paramą. Ar tokių yra? Prašau pakelti rankas. K. Masiulio ir V. Vingrienės pataisa – prašom pakelti rankas. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni. Yra, gerai.
Motyvai. A. Vinkus – už. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia aš esu įpareigotas Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos paskelbti rezoliuciją, kuri buvo priimta komisijos posėdyje spalio 18 dieną. „ (…) atkreipdama dėmesį į tai, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai vis aktyviau dalyvauja Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose, balsuodami Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, prašo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos rasti galimybę sudaryti atskirą rinkimų apygardą, skirtą tik užsienyje gyvenantiems lietuviams.“ Taip, komitetas nepritarė ir nedrįstu kvestionuoti komiteto pozicijos, tačiau tokią praktiką naudoja taip pat kitos Europos šalys, kai ne po vieną atstovą nacionaliniame parlamente turi išeivijoje gyvenantys tų šalių piliečiai, pavyzdžiui, Italija ir kitos šalys. Manau, kad tos diskusijos, kurios jau dabar prasidėjo čia, Lietuvos Respublikos Seime, paskatins užsienio lietuvius ateityje aktyviau balsuoti rinkimuose, todėl ateityje atsiras galimybė turėti tvirtą rinkimų apygardą, skirtą užsienyje gyvenantiems lietuviams. Vis dėlto aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau tikrai nesiūlyti tokių siūlymų ir nebalsuoti už tokius siūlymus, kaip atskiros apygardos steigimas, nes čia buvo minėtas piliečių aktyvumas, kuris yra jų pačių reikalas. Niekas jiems netrukdo šiuo metu aktyviai balsuoti pagal esamą tvarką, nes praktika rodo, kad jų susirenka ten apie keliolika tūkstančių, nors apygardai reikia 35 tūkst. Šis siūlymas neišspręs piliečių aktyvumo problemos, kurs kažkokią imitaciją piliečių balsavimo ir dalyvavimo valstybės valdyme. Aš manau, kad tie aktyvūs piliečiai, kurie yra aktyvūs, gali tai daryti dabar. Kažkokią atskirą Lietuvą su atskira apygarda išeivijoje kurti yra visiškai neteisinga ir nemoralu. Taigi čia šis siūlymas yra tiesiog pataikavimas dalies Lietuvių bendruomenės narių norui, tačiau tas noras nepagrįstas jokia realia galimybe arba realiu noru dalyvauti Lietuvos gyvenime. Tie, kas nori dalyvauti, pirma, turi grįžti į Lietuvą ir aktyviai įsijungti į politinį gyvenimą, dalyvauti Seimo rinkimuose, tapti Seimo nariais ir kurti Lietuvą čia. Kas nori kurti Lietuvą ne čia, manau, tai yra utopija. Tie, kas yra emigravę, turi grįžti visų pirma, jeigu jie nori dalyvauti Lietuvos gyvenime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Nuomonės nesutapo. Kas pritaria Seimo narių K. Masiulio, V. Vingrienės pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę arba, kitaip sakant, palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Už – už K. Masiulį ir V. Vingrienę, prieš arba susilaiko – už komiteto nuomonę.
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 24, prieš – 15, susilaikė 51. Nepritarta.
Kolegos, kita pataisa yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nekonkreti. Komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai: rinkimų komisijų darbas iš esmės skiriasi nuo kitų komisijų darbo, jos sudaromos tik tam tikram ribotam laikui ir tuo laikotarpiu rinkimų komisijos dirba labai intensyviai. Taip pat skatinimo sistema šių komisijų nereikalauja papildomų biudžeto lėšų. Skatinti rezervuotos sumos išmokamos tik pasibaigus rinkimams, kai apygardų rinkimų komisijos galutinai atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai už atliktą darbą, įvertinus jų atlikto darbo apimtį, kokybę, sudėtingumą. Komisijų narių skatinimas ar neskatinimas įpareigoja juos atsakingiau atlikti savo pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybė čia siūlė pasvarstyti. Komitetas nepritarė. Gal bendru sutarimu galime palaikyti komitetą? Ačiū. Ir dar viena Seimo narių K. Masiulio, V. Vingrienės pataisa dėl šio straipsnio. Virginija. (Balsai salėje)
Z. STREIKUS (LVŽSF). Susiję.
PIRMININKAS. Čia susiję.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gal atsiimate? Atsiimate. Ačiū. (Balsai salėje) Dėkoju.
7 straipsnis – 68 straipsnio pakeitimas. Vyriausybės nuomonė. Komitetas vėl nepritarė. Prašau, komitetas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė. Pasiūlymas nesusijęs su tikslais, kurių siekiama šiuo projektu. Atsižvelgiant į tai, kad priimtuose įstatymuose yra ir daugiau rinkimų procesą reglamentuojančių nuostatų, kurios turėtų būti reglamentuotos ir Seimo rinkimų įstatyme, tikslinga visų šitų nuostatų reikalingumą ir efektyvumą įvertinti po 2019 metais vyksiančių rinkimų ir tuomet sistemiškai keisti Seimo rinkimų įstatymo nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime, niekas nenori kalbėti, bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Dar viena pataisa yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komitetas taip pat nepritarė. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas nepritarė ir argumentai yra analogiški, kaip kad buvo.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Kolegos, po svarstymo nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2026(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
12.04 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21, 28, 37, 56, 57, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2027(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-16.2 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2027(2). Yra Vyriausybės… (Balsai salėje) Apsisprendėme prieš tai. Dar vienas dėl 10 straipsnio – 60 straipsnio pakeitimo Vyriausybės… (Balsai salėje) Irgi jau apsisprendėme. Ir 12 straipsnis – 64 straipsnio pakeitimas. G. Burokienės pataisa. Prašau pristatyti savo siūlomą pataisą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Siūlau pratęsti išankstinius rinkimus pirmadienį, antradienį, penktadienį, kadangi kartu vyks referendumas. Manau, kad tikrai tikslinga žmonėms nevaikščioti du kartus, o vieną kartą atėjus pabalsuoti už viską. Tuo metu susidaro didelės eilės per išankstinį balsavimą, ypač Vilniuje. Manau, kad tai iš dalies išspręstų problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Vis tiek kviečiu pranešėją į tribūną. Gerbiamas kolega Zenonai Streikau! Komitetas pritarė. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria? Formaliai turime pažiūrėti. Prašom pakelti rankas, kas pritaria siūlomai pataisai, kuriai komitetas pritarė. Yra.
Kolegos, komitetas pritarė, gal galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Balsuojame. Kas pritaria… (Balsai salėje) Yra įjungta, bet jūs nesirašote. Prašom. Autorė jau pasakė. Prašom balsuoti dėl 12 straipsnio, 64 straipsnio pakeitimo ir Seimo narės G. Burokienės pataisos, kuriai komitetas pritarė. Kas palaiko šią pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 63, prieš – 4, susilaikė 19. Pritarta.
Dar viena Seimo narės G. Burokienės pataisa dėl 13 straipsnio. Prašom, kolege, pristatyti pataisą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia yra dėl laiko įstatymo, man atrodo. Minutėlę.
PIRMININKAS. Dėl įsigaliojimo.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, dėl įsigaliojimo, kadangi daug kas jau pakeista, tai siūloma įsigaliojimo data nuo sausio 1 dienos, kad įsigaliotų.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Komitetas pritarė. Negalime. Balsuojame. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl 13 straipsnio – įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Kas pritaria G. Burokienės pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikė 27. Pritarta.
Dėl viso. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso po svarstymo? Nėra. Galime balsuoti? Balsuojame dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-2027(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Su pataisomis… (Garso įrašo negirdėti)
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
12.08 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028(2) (svarstymo tęsinys)
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028. Dėl Vyriausybės – pritarėme nepritarimui. Yra dar Seimo narės G. Burokienės. Prašom pateikti dėl Europos Parlamento rinkimų. 10 straipsnis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia yra analogiškas papildymas, kaip ir dėl prieš tai buvusio Prezidento rinkimų, kad išankstiniuose rinkimuose balsuotų pirmadienį, antradienį ir penktadienį, kad kuo daugiau žmonių paskatintų ateiti, dalyvauti ir išreikšti savo valią.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kolegos, ar yra 10 Seimo narių, kurie palaiko šitą pataisą? Prašom pakelti rankas. Yra. Ačiū. Prieš norėtų kalbėti E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Turbūt anksčiau reikėjo kalbėti prieš. Bet iš tikrųjų tai nėra taip paprasta, nes komisijos turės dirbti beveik visą savaitę. Ir tai ne tik komisijos darbas, bet ir tvarkos užtikrinimas, nepapirkinėjimo užtikrinimas, tai yra visos struktūros turės dirbti. Nežinau, ar mes teisingai elgiamės, kai tikimės, kad jei kiekvieną dieną leisime balsuoti, daugiau žmonių ateis. Atvirkščiai. Žmonių psichologija kai kada sako: na, šiandien gal nenueisiu, gal kitą dieną nubėgsiu, ir taip, kol pamiršta, praeina tas laikas, ir tas balsavimas tikrai nebus aktyvesnis. Manyčiau, kad tikrai reikėtų dar gerai pasvarstyti, nes čia yra svarstymo stadija, ir tikrai suskaičiuoti visus finansinius resursus, nes ne tik komisijoms reikės mokėti pinigus už jų darbą, bet reikės mokėti ir tam tikras sąnaudas ir policijai, ir kitiems, kurie užkardo balsų papirkinėjimą. Ir mes rizikuojame tuo, kad vis dėlto galime atgaivinti nesąžiningą balsavimą, nes šešias dienas sužiūrėti, ne šešias, jau bus beveik septynios dienos, teisingą balsavimą bus sudėtinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl 10 straipsnio, 68 straipsnio pakeitimo, Seimo narės G. Burokienės pataisos, jai komitetas pritarė. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos. Ne, čia už pataisą.
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 69, prieš – 2, susilaikė 20. Pataisai pritarta.
Toliau. 11 straipsnio, 71. Atsižvelgta į Vyriausybės pasiūlymus. Ir 13 straipsnio „Įsigaliojimas“ įgyvendinimas. Seimo narė G. Burokienė. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Lygiai taip pat dėl datos įsigaliojimo yra analogiškas Prezidento… kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria? Prašom pakelti. Yra. Galime. Nėra norinčių kalbėti. Komitetas pritarė.
Balsuojame dėl Seimo narės G. Burokienės pataisos dėl 13 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 18. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2028(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 71, prieš – 2, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
12.13 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2029(2) (svarstymo tęsinys)
Mūsų darbotvarkės 1-16.4 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2029. Čia yra tik viena pataisa, taip pat Seimo narės G. Burokienės. Pašom, kolege, pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Čia taip pat yra dėl įsigaliojimo datos. Siūloma, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Po svarstymo ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Nėra. Balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2029. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. Kviečiu visus balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
12.15 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 601 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030(2) (svarstymo tęsinys)
Dar vienas įstatymo projektas – Nr. XIIIP-2030, taip pat pataisa dėl įstatymo įsigaliojimo. G. Burokienė. Prašom. Nespėjame, labai greitai viskas vyksta.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Analogiškas įstatymo projektas dėl įsigaliojimo datos, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti pataisai? Ačiū, pritarta.
Ir dėl viso įstatymo projekto po svarstymo yra norinčių kalbėti už, prieš? Yra. S. Tumėnas – už. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, studijuojant šį įstatymą lenda dvejopos mintys. Akivaizdu, kad už turinį, tai yra puiku, kad įtraukiami neįgalieji ir yra lygiateisiai referendumo dalyviai, tačiau abejonių kelia data, tai yra šio įstatymo pataisos forma. Jis įsigalioja tik nuo liepos 1 dienos. Aš noriu priminti, kad gegužės 12… (Balsai salėje) Pataisėte jau? O, išgirdau, kad jau pataisyta, ačiū Dievui. Tada puiku.
PIRMININKAS. Jau pataisė. Ačiū. Tada, kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2030(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Referendumo įstatymo pataisos. Balsavimas pradėtas, gerbiami kolegos. Prašau balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 74, prieš nėra, susilaikė 17. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2030(2) pritarta.
Ir kitas šio paketo įstatymas Nr. XIIIP… Atsiprašau, čia atskiras įstatymas.
12.17 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2850(2) (svarstymas)
1-17 klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2850. Kviečiu Z. Streikų. Svarstymas. Gerbiamas kolega, prašom į tribūną.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 28 dieną apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2850(2) ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra pataisų. Už kalbėti nori J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taupykime laiką.
PIRMININKAS. Atsisakote, taip? Galime balsuoti, kolegos? Balsuojame dėl Vyriausybės įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2850. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2850(2).
12.19 val.
Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-2402(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-2402(2). Pranešėja – G. Burokienė. Svarstymas. Kviečiu, kolege, į tribūną. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018 m. lapkričio 28 dieną svarstė šį įstatymo projektą, jį patobulino. Išvada yra pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2402(2) Už balsavo 4, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori kalbėti V. Ačienė. Prašau. Atsiprašau, dar papildomas. Vida, atsiprašau jūsų. Papildomas komitetas. A. Gaidžiūnas kviečiamas į tribūną. Prašau. Kaimo reikalų. Prašom, kolega.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstė. Komiteto sprendimas – grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – komitetas nusprendė. Grąžinti tobulinti? Atsiprašau, kolegos, aš irgi prastai girdėjau. Pasirodo, grąžinti tobulinti. Tada V. Ačienė. Prašom į tribūną. Kaimo reikalų komitetas pasiūlė grąžinti tobulinti. Prašom. V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išgirdau Kaimo reikalų komiteto nuomonę ir tai paskatino mane kalbėti. Kalbu todėl, kad esu ypač kaimo bendruomenių steigimosi liudininkė. Turėjau galimybę dalyvauti ir stebėti šių bendruomenių, šių organizacijų vystymosi eigą. Šįmet daugelis jų atšventė 15 metų veiklos jubiliejų. Teko dalyvauti ir girdėti bendruomenių nuogąstavimus ir lūkesčius.
Taigi kas vyksta pastaruoju metu? Vietos bendruomenių veikla, ypač mažuose miesteliuose, kaimuose, tampa vis labiau įvairiapusiška: vykdoma kultūrinė, sportinė, švietėjiška veikla, plėtojami socialiniai verslai. Vis dėlto bendruomenės yra svarbios ne tik dėl plėtojimo socialinių verslų, kultūrinių programų, tačiau jos, būdamos apatinė valdžios piramidės grandis, tampa savotišku vietos gyventojų nuotaikų transliuotoju. Bendruomenės turi būti vietos savivaldos, valdžios partneris. Tai yra savotiškas filtras vietos gyventojų poreikiams identifikuoti. Demokratinėse valstybėse vietos bendruomenių vaidmuo seniai suvoktas, yra atliekami tyrimai. Kaip žinome, veikia ištisi vietos bendruomenių organizacijų tinklai.
Lietuvos bendruomenių dar laukia nelengvi darbai. Jų sėkmė priklausys ir nuo politinių sprendimų Seime ir savivaldybės taryboje, nuo teisinės bazės, kuri turi sukurti prielaidas efektyviam vietos bendruomenių dalyvavimui priimant sprendimus. Bendruomenių veikla darosi vis labiau reikšmingesnė įgyvendinant regioninę politiką. Todėl į klausimą, ar šis teisės aktas yra reikalingas, atsakau – taip, nes būtent šiame teisės akte išnyksta neapibrėžtumas, kaip sakiau, šiame teisės akte atsiranda vietos bendruomenių reglamentavimo aiškumas.
Visų pirma noriu paminėti, kad projekte atsiranda aiškios sąvokos, kurių trūko iki šiol, tai yra kas yra vietos bendruomeninė organizacija, gyvenamosios vietos bendruomenė ir taip toliau. Yra nustatomi vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo, įgyvendinimo ir valstybės bei savivaldybių institucijų bendradarbiavimo su vietos bendruomeninėmis organizacijomis principai. Atsiranda jų politikos įgyvendinimo sritys. Nustatomos vietos bendruomeninių organizacijų plėtros politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos ir jų kompetencijos.
Taip pat šiame įstatyme, ko dar iki šiol nebuvo, reglamentuojamas nacionalinės… vietos bendruomeninių organizacijų tarybų sudarymas ir jų įgaliojimai. Taip pat yra reglamentuotas savivaldybės vietos bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymas ir jos įgaliojimai. Kaip žinoma, kiek teko girdėti iš bendruomenių atstovų, šito dalyko iki šiol trūksta. Taigi esu įvertinusi bendruomenių svarbą, bendruomenių organizacijų svarbą mūsų regionuose, todėl kviečiu palaikyti šitą teisės aktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra, kolegos, norinčių kalbėti už, prieš? G. Burokienė – už. Prašau, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai ilgai lauktas teisės aktas, ypač kaimo bendruomenių. Miesto bendruomenės, kaip paaiškėjo, nori realios valdžios, nori imtis savivaldos, bet iš tikrųjų yra formalizuojama tai, kas vyksta daugelį metų, galėčiau drąsiai sakyti, kad 20 metų. Labai gaila, kad užtrukome taip ilgai, bet tikiuosi, kad pirmas žingsnis ir pirmas blynas nebus pridegęs ir bendruomenės galės vystytis, turės galimybę plėtoti savo veiklą jau formaliai, o ne po bendru nevyriausybinių organizacijų skėčiu, bus išskirta. Juo labiau kad jos vykdo labai plačią veiklą, pradėdamos socialine kultūrine veikla, baigdamos infrastruktūriniais projektais, tai manau, kad tai yra išskirtinis… kaip neįgaliųjų nevyriausybinė organizacija ir jaunimo organizacija turi atskirus įstatymus, kurie šiandien labai šauniai gyvuoja.
Kviečiu visus palaikyti šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime balsuoti dėl Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-2402? Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, prašom balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 80 Seimo narių: už – 63, prieš nėra, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos… E. Pupinis norėtų. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų įstatymai labai svarbu, tačiau labai svarbu ir finansavimas. Čia buvo blogų pavyzdžių, kai netgi dalis finansų, kurie kaip pajamų mokestis surinkti, būdavo centralizuotai skirstomi per kai kurias bendruomenes. Siūlau ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, ir kitiems rodyti iniciatyvą skiriant papildomus finansus, kad aktyvios būtų savivaldybės ir finansus gaudamos, ne tik įstatymais palengvintume gyvenimą, bet ir finansais. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes pereiname prie kito klausimo, kurio yra trys variantai, tai yra 19.1, 19.2, 19.3. Aš siūlyčiau taip: leisti visiems pristatyti, atsakyti į klausimus ir po to priimsime. Ar tinka toks variantas? (Balsai salėje) Diskusija bendra, o tada balsuojame. Tinka taip? Tai prašau. Tada kviečiu Ž. Pavilionį dėl pirmojo projekto – Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projekto Nr. XIIIP-2979(2). Ž. Pavilionis.
12.28 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projektas Nr. XIIIP-2979(2) (pateikimas)
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kaip žinote, Seime šiuo klausimu buvo net trys rezoliucijos: viena – gerbiamo R. Žemaitaičio, kita – pono A. Ažubalio, kurią ir aš pasirašiau, ir tada dar viena – gerbiamo J. Bernatonio. Mes ilgai diskutavome Užsienio reikalų komitete ir nusprendėme parengti kompromisinę rezoliuciją, kurią šiuo metu ir pristatau, kurioje iš esmės yra išsakyti visi nuogąstavimai, kuriuos kėlė ponas A. Ažubalis ir pasirašė. Visos raudonos linijos yra išsakytos, tai yra kad susitarimas yra teisiškai neįpareigojantis, kad kiekviena valstybė, remdamasi savo suverenia teise, pasirenka pati priemones, kurias taikys valdydama migraciją, pabrėžia išorinės sienos apsaugą, pabrėžia, kad migrantai turi būti stabdomi tose šalyse, iš kurių kyla. Tačiau, kadangi esu diplomatas ir ne vieną panašų sunkų klausimą sprendžiau, šioje deklaracijoje yra siūloma dalyvauti procese, išsakyti tas raudonąsias linijas, ieškoti partnerių, kurie panašiai mąsto, ir bandyti tam procesui daryti įtaką mums naudinga linkme.
Jeigu jūs skaitėte tą dokumentą, yra daugybė dalykų, kuriais mes galėtume pasinaudoti, pavyzdžiui, informacijos rinkimas, duomenų valdymas, net tos pačios išorinės sienos apsauga, migrantų grąžinimas, netgi šiuolaikinė vergystė, kai mūsų pačių 300 tūkst. lietuvių tas pačias sąlygas patiria Jungtinėje Karalystėje ir kitur. Tai mes pasinaudotume tuo, kas mums yra naudinga, mes dalyvautume procese ir neleistume kitoms šalims ar kitoms radikalioms grupėms, kurios irgi šiuo metu buriasi už Seimo, mums kurti darbotvarkę, mums primesti darbotvarkę. Mes visi, kairė ir dešinė, susivienytume ir mūsų ministro, kuris dalyvaus tame susitikime, vidaus reikalų ministro, kas yra labai svarbu, nepaliktume vieno be jokio Seimo balso. Jis turėtų viso Seimo įgaliojimą tuos klausimus kelti ir savo partnerių tiems klausimams, raudonoms linijoms ieškoti ir juos burti. Jis išvažiuoja už poros dienų. Jeigu mes nesutarsime ir jeigu nepritarsime šitai kompromisinei rezoliucijai, jis iš esmės liks be Seimo paramos. Seimo balsas nebus išgirstas ir Lietuvos balsas nebus išgirstas. Siūlau tiesiog visiems, ir kairei, ir dešinei, susivienyti ir balsuoti už šitą kompromisę rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti nemažai kolegų Seimo narių. A. Anušauskas pirmasis. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėjau paklausti, kadangi vis tiek kalbėjote apie kompromisą, tai kuo skiriasi nuo kitos svarstomos rezoliucijos? Kurioje vietoje tas kompromisas? Ten yra kalbama, kad nebūtų pritarta tol, kol nebus plataus politinio pritarimo tam paktui. Jūsų šiek tiek kitaip suformuluota. Gal tiesiog apibrėžtumėte tą skirtumą?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Dviejose rezoliucijose – pono R. Žemaitaičio ir pono A. Ažubalio – buvo siūloma nepritarti, o pono J. Bernatonio rezoliucijoje buvo siūloma pritarti be tų išlygų. Mes sudėjome viską į vieną vietą ir pasakėme – pritarti, bet su tam tikrom išlygom. Sakau iš diplomatinės patirties, ne vieną kartą tokį panašų klausimą sprendžiau: tu negali savo išlygų išdėstyti ir suburti koalicijos, jeigu tu nedalyvauji procese. Būtina dalyvauti ir aktyviai dalyvauti. Mūsų diplomatija visą laiką pasižymėjo savo gebėjimais, tai leiskime tiek Prezidentei, tiek kitiems parodyti, ką ji sugeba, ir vidaus reikalų ministrui, leiskime išgirsti Seimą, išgirsti mūsų raudonas linijas. Tegu jie dirba, daro savo darbą.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų jeigu mes sakome, kad šita rezoliucija tokia neįpareigojanti, neturi jokio poveikio, tai kam mes iš viso ją ratifikuojame ir keliame tam tikras audras iš šalies, atiduodame ginklus kaip tik radikalioms grupėms pasakyti, kad Seimas tiesiog vengia diskusijos, nenori atsiklausti žmonių nuomonės ir panašiai, jeigu ji tikrai nieko neįpareigojanti? Mes vis tiek dalyvaujame visuose procesuose, visose diskusijose ir panašiai. Kam mes tai darome? Ar mes norime ja papildomų argumentų suteikti tiems, kurie panaudos ją būtent ne ta linkme, kur mes norėtume, kad būtų panaudota?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Matote, jeigu mes pritartume pono R. Žemaitaičio ir pono A. Ažubalio deklaracijoms, tai mes nedalyvautume. Mes siūlome dalyvauti ir aktyviai ginti mūsų interesus ir juos labai aiškiai išsakome. Aš manau, per pozityvą, per aktyvų dalyvavimą debatuose mes pasirinksime, kas mūsų valstybei naudinga, kas atitinka mūsų nacionalinius interesus. Pavyzdžiui, pasakykite, ar svarbu, ar ne stiprinti išorinę sieną? Žinoma, svarbu, nes pas mus ji yra viena iš ilgiausių. Gerai, kad dabar nėra didžiulių migrantų srautų. Bet jeigu jų būtų? Atsiminkite nepriklausomybės pradžią, jie buvo dideli. Tada mes ir pasiimtume tą paramą, kurią telktų Jungtinės Tautos. Bet mes pasirinktume, kas mūsų valstybei naudinga, o kas ne, dalyvaudami tame procese.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas. Prašom, kolega.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, paaiškinkite man vieną dalyką. Kodėl šitam globaliam migracijos paktui nepritaria Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, mūsų strateginiai sąjungininkai, Lenkija, o pritaria Rusija? Ar nėra taip, kad Rusija suinteresuota tuo, kad didėtų migracijos srautai visame Vakarų pasaulyje, visoje Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje, radikalizuotų mūsų Vakarų visuomenes? Tuo pagrindu augtų radikalios politinės jėgos ir taip Rusija jomis naudotųsi, darytų įtaką Europai ir griautų Europos Sąjungą. Kodėl Rusija pritaria paktui, o Amerika ir mūsų kiti strateginiai sąjungininkai nepritaria? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Manau, paaiškinimas labai paprastas. Tokios valstybės kaip Amerika ar Izraelis, ar Australija turi pakankamai resursų pačios valdyti tuos srautus. Mes nesame tokio dydžio valstybė, mums migracijos srautus valdyti reikėtų tam tikros pagalbos, kurią ir bando suteikti Jungtinės Tautos. Kodėl Rusija tai daro? Matote, Laurynai, Rusija daro labai daug prieštaringų dalykų. Visų pirma ji bombarduoja Sirijos kaimus, didina migracijos srautus. Iš vienos pusės pritaria paktui, iš kitos pusės kursto jam nepritarimą, nes tikrasis Rusijos interesas ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau. Suskaldyti Europą lygiai taip pat. Manau, vienintelis atsakas, kurį Europa ir mes galėtume sukurti, yra vienybė. Tai balsuokime, sukurkime savo darbotvarkę, o ne tapkime Rusijos darbotvarkės aukomis. Nepriimdami šitų nuostatų mes tapsime Rusijos darbotvarkės ir tam tikrų radikalių grupių, kurios ką tik vaikščiojo šitais koridoriais, įkaitais.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesvarstėte tokio varianto? Jeigu jau kalbame, kad mūsų Vyriausybės atstovai galėtų paskelbti atskirą deklaraciją, jeigu ta deklaracija būtų skelbiama ne balsuojant už tą dokumentą, bet pasakant, kad štai mes pritariame tokioms, tokioms nuostatoms, bet nepritariame tokioms ir nebalsuojame, tai kuo šis variantas būtų blogesnis negu tas?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Čia labai aiškiai įpareigojama Vyriausybė tą deklaraciją paskelbti ir netgi ieškoti partnerių, gal net burti daugiašalę deklaraciją. Girdėjau, kad danai, kiti apie tai svarsto. Matote, jeigu mes čia kokią nors deklaraciją paskelbtume, tai tiesiog, na, būkime biedni, bet teisingi, kas mus išgirstų? Keletas žurnalistų už šito Seimo durų. Bet jeigu mes tą deklaraciją paskelbtume pasauliniu lygiu Jungtinėse Tautose, tada išgirstų visi. Tada mes tiesiog surastume partnerių mūsų interesams ginti. Vieni mes tų interesų negalime apginti. Paprastai mes dirbame su tam tikromis mums pritariančiomis grupėmis. Ir tai galima daryti tik dalyvaujant, o ne nedalyvaujant.
PIRMININKAS. K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad ši deklaracija jau suskaldė mūsų sąjungininkus: vokiečiai vienoje barikadų pusėje, estai – kitoje, lenkai irgi vienoje pusėje. Gal iš tikro reikėtų ieškoti priemonių, kaip suvienyti? Pačioje Vokietijoje lygiai taip pat tos nuomonės dalijasi ir skyla. Ar tikrai čia yra tas kelias, kuris ir suvienys?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kalbant apie Vokietiją, kaip jūs žinote, visas Bundestagas pritarė tam, išskyrus vieną radikalią grupę, kurios atstovai vaikščiojo šituose Seimo rūmuose prieš 10 minučių, tai yra AfD – Alternatyva Vokietijai, kuri kelia iš esmės fašistinę ideologiją, pritaria vos ne Molotovo-Ribentropo paktui ir panašiai. Jeigu mes norime eiti kartu su jais, tai iš tikrųjų nedalyvaukime tame procese ir junkimės prie tos grupės. Tiek krikščionys demokratai, tiek socialdemokratai Vokietijoje vieningai balsavo už šią deklaraciją ir, kaip matote, balsų dauguma jai pritarė. Jeigu mes palaikome ponią A. Merkel, kuri dar vis atstovauja mūsų pozicijai, galbūt net su ja būtų galima sujungti jėgas ir bandyti tuos interesus apginti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau N. Puteikio. Klausia M. Puidokas. Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Žaviuosi kolega Ž. Pavilioniu, kaip jis bando suderinti du nesuderinamus vektorius – vienu metu nepritarti ir vis tiek pasirašyti. Manau, kad pozicija dėl to turėtų būti nuoseklesnė. Mes matome labai aiškiai mūsų partnerius – Jungtines Amerikos Valstijas, mes matome Izraelį, Austriją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Bulgariją, Kroatiją, – daugybę valstybių, kurios mato šio susitarimo problemą.
Kokia prasmė, gerbiamas Žygimantai, pasirašinėti tokį susitarimą, jeigu bet koks tarptautinis susitarimas, kuriame nedalyvauja Jungtinės Amerikos Valstijos, iš esmės tarptautiniuose santykiuose yra pasmerktas žlugti? Tai ar mes neturėtume būti nuoseklūs, kad vieną kartą palaikome Ameriką, kitą kartą ne? Mūsų artimiausi kaimynai, kurie užtikrina Suvalkų koridoriaus saugumą, Lenkija, labai aiškiai įvardija, kad ši sutartis yra paranki Rusijai ir toms jėgoms, kurios nori migrantų srautų Europoje. Ar mes neturėtume būti toje pozicijoje, kurioje yra mums svarbiausi sąjungininkai?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, Rusijos interesas yra mus suskaldyti. Manau, mūsų vieningas atsakymas šiandien Seime būtų geriausias atsakas jai.
Kalbant apie panašias istorijas, aš jums priminsiu, pavyzdžiui, kai Prezidentas V. Adamkus derėjosi dėl Lisabonos sutarties, amžiną atilsį L. Kačinskis irgi jai nepritarė. Tačiau ponas V. Adamkus sugebėjo tarpininkauti tarp amžiną atilsį L. Kačinskio, A. Merkel ir N. Sarkozy ir sukūrė Lisabonos sutartį. Už tai gavo Metų europiečio titulą.
Aš manau, turėdami puikius ryšius su Vašingtonu, mes tose derybose galėtume atstovauti tiek Vašingtono, tiek Izraelio, tiek Lenkijos interesams ir nusipelnyti dar vieną pagarbą tų šalių. Realiai mes kalbame vienu balsu, bet dalyvaudami tai galėtume pasiekti. Toms valstybėms nereikia į Jungtines Tautas brautis ir kalbėti, nes, tiesą pasakius, Jungtinės Tautos yra jų teritorijoje ir jų balsas ir taip yra girdimas. Norint, kad mūsų balsą išgirstų, mums reikia ten nuvažiuoti ir kalbėti, labai aktyviai kalbėti.
PIRMININKAS. P. Gražulio nematau. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš jūsų kalbos panašu, kad jūs vis stengiatės laviruoti čia tarp kažko. A. Merkel gal čia reikia įtikti ar neįtikti, ar dar… Mano supratimu, mes turime visų pirma žiūrėti Lietuvos interesų. Situacija tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija ir Lietuva yra kardinaliai skirtinga, ir čia mūsų interesai yra visai kitokie. Lietuva kol kas dar nėra susikūrusi tokios problemos su migrantais kaip kitos Europos Sąjungos šalys, mes turime progą nenueiti klaidingu keliu. Tai dabar jūsų siūlymas lyg pritarti, lyg nepritari, aš čia palaikau ir kolegos M. Puidoko teiginius, yra kažkoks visiškai neaiškus.
Dabar Seime yra trys rezoliucijų projektai, tai ar nebūtų logiškiausia, jūsų manymu, tiesiog pasiimti patobulinti, susėsti visiems trims rengėjams ir parengti tokį gerą projektą, kad Seimas galėtų svarstyti vieną rezoliuciją. O bendra tendencija yra skeptiška, aš suprantu, jūs nesuprantate?
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Visų pirma interesams reikia ne tik atstovauti, bet ir juos ginti ir ginti aktyviai. Ginti gali tik dalyvaudamas. Mūsų rezoliucija, visiškai pritariu jūsų teiginiams, yra būtent ir pastanga suvienyti visas tris rezoliucijas į vieną. Turinio prasme ji atspindi pono A. Ažubalio išsakytus nuogąstavimus, bet prašo ir įpareigoja Vyriausybę dėl jų derėtis, dėl jų skelbti vienašalę deklaraciją ar gal net sukurti daugiašalę. Aš manau, tai yra pozityviausias būdas per dalyvavimą savo interesus apginti.
PIRMININKAS. A. Skardžius paskutinis. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties norėčiau paklausti jūsų (aš čia, gerbiamas kolega), norėčiau paklausti, kodėl mes daromės panašūs į Bundestago… kodėl būtent jūsų kolegos – Konservatorių frakcija, nenori pritarti jūsų siūlymui, kokios priežastys?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš nežinau, bet, tiesą pasakius, čia yra mūsų ilgalaikė tradicija: kairė ir dešinė svarbiausiais užsienio politikos klausimais šioje žemėje buvo vieninga, ir tai yra pavyzdys mūsų visiems kaimynams, kurie dažniausiai dėl to susiginčija. Tai išlikime vieningi, sutarkime visi dėl mūsų nacionalinių interesų ir įpareigokime mūsų vidaus reikalų ministrą juos ginti. Galų gale mes esame visi Lietuva, o ne kairė ir dešinė ar dar kas nors aplinkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Kaip ir sutarėme, pristatysime visus rezoliucijos projektus.
12.42 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai“ projektas Nr. XIIIP-2948 (pateikimas)
Kviečiu A. Ažubalį. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2948. Prašom, kolega.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Kolegos, antras kartas šios valstybės istorijoje Seime, kai mes svarstome dokumentą, kuris net nėra išverstas į lietuvių kalbą. Tai yra komitetas svarstė – mokėjo, nemokėjo… Kai kas šio 38 puslapių dokumento neskaitė, tik pasitikėjo tuo, ką kalbėjo užsienio reikalų ministras, kuris dvejus metus sėkmingai slėpė nuo Seimo, kad vyksta derybos Jungtinėse Tautose šiuo klausimu. Nė vienas komitetas nebuvo apie tai informuotas. Čia jau yra šiurkščiausias pažeidimas. Toliau. Tiesa, buvo dar vienas kartas, kai mes balsavome už Europos Konstituciją pirmi Europoje jos net neperskaitę. Čia panašus atvejis. (Balsai salėje)
Toliau. Lietuva yra teisinė ir gerai veikiančios jurisdikcijos valstybė, Šengeno erdvės narė, solidari ir oriai diskutuojanti migracijos klausimais valstybė. Dabar bandoma Lietuvą įtraukti į dar vieną formatą, kuris yra visiškai neaiškus, prieštaringas ir iš tikrųjų niekas negali atsakyti, kam tas dokumentas reikalingas. Todėl nepadės čia jokios papildomos deklaracijos ar išlygos, nes čia yra suplakti juodi ir balti dalykai.
Na, pradėsiu nuo to, kad sutarties pradžioje, taip, ten rašoma, kad sutartis yra teisiškai neįpareigojanti, tačiau po to 24 kartus, 24 kartus yra rašoma: mes įsipareigojame, ir konkrečios kiekvienos priemonės… Skaityti reikia, Andriau. Kiekvienos priemonės tekste yra tas parašyta: we commit, tai reiškia – mes įsipareigojame. Dar toliau baigiamojoje įgyvendinimo dalyje rašoma, kad visi, kurie pritaria šitam dokumentui, pasižada įgyvendinti jo nuostatas. Dabar, jeigu žiūrime į tuos įsipareigojimus, galiu pasakyti, kad pažeidžiamiausia šito dokumento vieta yra socialiniai įsipareigojimai. Tokie įsipareigojimai, dėl kurių austrai ir atsisakė. „Neturtinga“ valstybė Austrija nesutiko, nes matė atitinkamą grėsmę. O kelis įsipareigojimus galiu paskaityti: užtikrinti palankias sąlygas šeimoms susijungti; garantuoti įtrauktį į darbo rinką; suteikti sveikatos priežiūros paslaugas; priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos; suteikti pilietybę toje valstybėje gimusiems imigrantų vaikams; pripažinti oficialiai neįgytas kvalifikacijas, ir toliau, ir toliau, ir toliau. Kaip matome, ryškus imigrantams suteikiamų teisių ir jų socialinių įsipareigojimų disbalansas yra Vakarų valstybių nenaudai. (Šurmulys salėje)
Toliau. Įvedamas tarptautinėje teisėje neegzistuojantis migranto kategorijos apibrėžimas, tai yra sutapatinama migranto ir nelegalaus migranto sąvoka. Vadinasi, migrantas yra gėris. Tarp kitko, ten ir yra parašyta, kad migracija iš pricipo yra pozityvus reikalas, ir nebandoma atskirti, kad yra visokių šalutinių poveikio priemonių, kai tie migraciniai procesai vyksta.
Dar ką galiu pasakyti. Tarptautinė praktika rodo, kad tokios vadinamosios teisiškai neįpareigojančios sutartys vėliau tampa pagrindu kitiems teisiškai įpareigojantiems dokumentams. Gal mane pataisys S. Šedbaras, bet, kiek žinau, teisėje yra tokia opinio juris sąvoka, kai ilgalaikė praktika suformuoja valstybei tam tikrus įsipareigojimus, tampa tarptautiniu papročiu, tai yra international custom, kuris tampa ateityje šiuo atveju tarptautinio teisės akto įstatymo šaltiniu. Taigi ši sutartis pirmiausia yra valstybės politinis įsipareigojimas, kuris ateityje, be jokios abejonės, ne šiandien, ne rytoj, taps politiniu instrumentu daryti spaudimą valstybėms, kurios priims šitą, kurios pritars šitam aktui.
Dabar dar yra kalbų apie tai, kad mes nedalyvausime kažkokiame procese. Mes dalyvaujame procese – mūsų atstovai dirba visuose Jungtinių Tautų komitetuose, mes esame Šengeno nariai ir kokiam kitam procese mes galime būti ar nebūti. Taigi čia yra…
Dar daugiau. Yra kalbama apie tai, kad šis paktas neva padės mūsų išeiviams, išvažiavusiems iš Lietuvos. Tai yra visiškas absurdas, niekalas yra. Kodėl? Todėl, kad mūsų piliečių santykį su kitomis valstybėmis reguliuoja dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai. Žinoma, jeigu mūsų pilietis pateks į bėdą Zimbabvėje, Šiaurės Sudane, Rusijoje ar Sirijoje, tai joks Jungtinių Tautų susitarimas jam nepadės.
Taigi, kolegos, siūlyčiau paremti šį dokumentą, ir pabaigai keletas citatų. Viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje yra kalbama, kad šis susitarimas 2016 metais gimė Vokietijos iniciatyva, taip, Vokietijos Bundestage vyko diskusijos. Ką gi kalbėjo mūsų kolegos iš CDU? Cituoju. S. Harbartas kalbėjo frakcijos vardu ir pasakė, kad „tai yra vokiečių interesas pasaulio mastu suvienodinti elgesio su migrantais standartus, tokius kaip sveikatos ir pagrindinius socialinius klausimus“. Taip neva sumažėtų paskatos vykti į Vokietiją.
PIRMININKAS. Kolega, nepaliksite laiko klausimams.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai tiek noriu pasakyti. Yra tam tikrų interesų. Ir iš tikrųjų klausimas tas, ko mano jaunasis kolega Laurynas paklausė, kodėl strateginiai partneriai remia, o ponia M. Zacharova iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos aiškina, kad jie pritaria ir kad visą naštą turės prisiimti tie, kurie neva sukėlė krizę Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, vadinasi, mes visi, Vakarai. Čia darykite skirtumus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Audroniau, mums teko klausytis debatų, kurie vyko Bundestage, ir vienas iš argumentų, kuris buvo siūlomas…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš sakiau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …Vokietijos politinėms partijoms, kad jos pritartų šitam paktui, buvo toks, kad tai sukurs prielaidas kitoms Europos Sąjungos šalims pakelti socialinius standartus ir įtraukti būsimus ar esamus imigrantus į tų šalių socialines sistemas. Tada Vokietijai krūvis sumažės ir kitos turės pasidalinti našta. Kaip jūs vertinate šitą argumentą ir kaip jūs apskritai vertinate migracijos poveikį valstybių narių socialinėms sistemoms ir jų naudą šalių ekonomikai?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Jūs ką tik čia pacitavote, tik kitais žodžiais, būtent CDU frakcijos vardu kalbėjusį S. Harbartą, kaip aš jau minėjau. O poveikis yra dvejopas. Pagal statistiką iš dešimties imigravusių į Europą vienas sėkmingai integruojasi. Bet čia ne apie tai. Aš tikrai skiriu, kas yra pabėgėlis ir kas yra nelegalus migrantas. Dėl pabėgėlių yra kitas Jungtinių Tautų susitarimas, kuris dabar irgi rengiamas ir jau baigiamas rengti. Čia kalbame apie nelegalus, apie tuos, kurie ateina į mūsų valstybę, į Šengeno erdvę nelegaliai su žmonių kontrabandininkais, per įvairius tinklus, ir kas žino, kokį pavojų ateity jie gali kelti.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs minėjote nuogąstavimus kitų valstybių dėl socialinių kaštų. Anksčiau esame mėginę skaičiuoti, kiek tie kaštai kainuoja, kai buvo pirmos siūlomos įvesti Europos Sąjungos kvotos imigrantams. Tuo metu buvo vertinimai, mūsų Vyriausybės padaryti vertinimai, kad tai maždaug kainuoja, vien tiktai socialiniai kaštai, turiu omenyje – jų išlaikymas, mokymas ir visa kita, vieno žmogaus – nuo 800 iki 1 tūkst. eurų per mėnesį. Čia neskaičiuojami kiti padariniai, nusikalstamumas ir taip toliau. Turbūt prieš ratifikuojant tokį dokumentą galėjo ir ar skaičiavo Vyriausybė, kiek tai kainuos ir kokios pasekmės, kas tai apmokės?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti. Kai svarstėme komitete, jokių galimų teigiamų ar neigiamų pasekmių Vyriausybė nenumatė. Aš dar kartą sakau, dokumentas net neišverstas į lietuvių kalbą, kas prieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui. (Balsai salėje) Kai tu aptinki žmogų, kuris dvejus metus tylėjo, neinformavo Seimo, paskui ateina ir kartoja, kad tai geras, geras dokumentas, sutartis, ką gali daugiau pasakyti? Bet aš tikrai, kolegos, noriu labai aiškiai pasakyti. Mes kalbame apie nelegalius migrantus. Tie pabėgėliai, kurie bėga iš karo, kurį sukėlė ir įaudrino Rusija Sirijoje, aišku, turi būti priimti pagal mūsų išgales, ir Lietuva tą daro. Bet čia kalbame apie kitus dalykus.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų norėjau paklausti gerbiamojo A. Ažubalio, ar nepasirašiusi šito susitarimo Lietuva kaip nors, na, tarptautinės bendruomenės, tarptautinės teisės prasme, atsidurtų kokioje nors sudėtingoje situacijoje? Kritikai iš kitos pusės sako, kad yra globalizacija, tai yra procesas, kurio mes niekaip negalime valdyti ar sulaikyti, kad esame maža valstybė ir kad mums tokio pobūdžio sutartis nėra grėsminga, kitaip nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms – jos turi didžiulį srautą migrantų, kurie norėtų ten vykti ir gyventi. Bet iš kitos pusės matome ir mažas šalis: Izraelis ar Čekija, ar Slovakija, kurios yra linkusios saugoti savo sienas ir nacionalinį saugumą. Kokia būtų jūsų nuomonė šiais klausimais?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pirmiausia iš tikrųjų Jungtinių Tautų narės teisės yra, kaip jūs žinote, nevaržomos jokių įsipareigojimų nepritarti vienam ar kitam dokumentui. Jis bus ne pasirašomas, o bus žodžiu pasakoma, kad Lietuva pritaria arba nepritaria, arba nevyksta, ir tai irgi nepritarimas – tai jokių pasekmių nėra. Čia ta pati, kaip aš sakau, giesmė kai kurių politikų, kurie nori pasakyti – mes būsime išmesti iš proceso. Klausimas, koks tas procesas? Mes dabar su Europos Sąjunga kartu sprendžiame tuos klausimus, sprendžiame su trečiosiomis valstybėmis, su Turkija, Libija, Jordanija, kuriame tam tikras pabėgėlių platformas, ir tas procesas vyksta ne taip greitai, kaip mums norisi. Bet dabar priimti dokumentą, kuris yra prieštaringas, nieko nesako ir kuris ateityje, ne dabar, ne šiandieną, gali būti panaudotas kaip tam tikras spaudimo įrankis Lietuvai, manau, yra neišmintinga, neprotinga ir nevalstybiška.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, būtent dėl to, kad mes dalyvaujame įvairiose partnerystėse, kai valdoma migracija, mezgama daugiau ryšių, keičiamasi informacija ir taip toliau, mano požiūriu, reikėtų dalyvauti pasirašant Migracijos paktą, nes mes rodytume, kad nebėgame nuo šio fenomeno, o pripažįstame, kad šis fenomenas yra XXI amžiaus fenomenas, kuris yra labai svarbus Lietuvai ne tik kaip tranzito valstybei, per kurią migrantai keliauja, bet ir iš kurios vyksta migracija. Ar jums neatrodo, kad atsisakymas pritarti šiam paktui kaip tik būtų užsidengimas ausų ir akių ir nenoras matyti tai, ką matome? R. Reiganas yra pasakęs: nebijokime matyti tai, ką matome.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš atsakysiu labai paprastai. Iš tikrųjų būtent atsisakymas pasirašyti, ne pasirašyti, o pritarti šitam susitarimui, sutarčiai ir yra valstybės pasakymas, kad ji aiškiai ir realiai pirmiausia mato dokumentą ir kas jame parašyta, kad dokumentas yra absoliučiai netobulas, prieštaringas, iškreiptas. Tai čia yra drąsa pasakyti valstybei, kad šis dokumentas yra netinkamas. Jeigu yra noras, rengiame kitą, tobuliname, bet pritarti net neskaičius, net nemačius šito dokumento – kolegos, mes diskredituojame save kaip politikus. O procesuose Lietuva dalyvauja, Lietuva viena iš pirmūnių, kaip jūs žinote, 1 tūkst. 77 žmones Lietuva baigia dabar atsirinkti. Tiesa, kiti išvažiuoja, bet čia jau kiti dalykai. Taigi mes esame labai solidarūs ir turintys labai didelę atjautą.
PIRMININKAS. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiamas Audroniau, jūs buvote Lietuvos diplomatijos vadovas ir mes ne vieną sunkų klausimą kartu esame išsprendę. Kaip jūs manote, ar, nedalyvaujant procese, toje diplomatinėje virtuvėje, įmanoma jūsų iškeltus interesus įgyvendinti, ar vis dėlto geriau būtų nuvažiuoti ir visus jūsų interesus, kurie yra į mūsų kompromisinę deklaraciją įtraukti, aiškiai išsakyti ir pabandyti surasti panašiai mąstančias šalis, su kuriomis tiems interesams galėtume atstovauti? Ką jūs pats asmeniškai padarėte, nedalyvaudamas šiame procese, kad sukurtume tokias koalicijas, kad tiems mūsų interesams jos atstovautų?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau kitokį kelią. Siūlyčiau burti koaliciją tų, kurie nebijo drąsiai žiūrėti į realybę, kurie nepasiduoda minios spaudimui, ir siūlyti Jungtinėse Tautose alternatyvius dokumentus, kurie nebūtų iškreipti, vienašaliai ir kurie permestų naštą vien tik Vakarų pasauliui. Tai, beje, darė R. Reiganas.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš palaikau jūsų nuomonę, tačiau man labai keistai atrodo, kodėl diametraliai skiriasi tiek jūsų, tiek Ž. Pavilionio nuomonės, nes jūs – buvę diplomatai, politikai. Aš sakyčiau, reikėjo frakcijoje aprobuoti ir priimti bendrą verdiktą. Dabar išeina kažkokios pjautynės, atrodo, abu politikai, bet ar ne?..
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš pasakysiu taip: manau, kad ir jūsų partijos lyderis, frakcijos lyderis, taip pat pateikė siūlymą, kurio galbūt esmė, o ne forma sutampa su mūsų siūlymu. Tik jis siūlo nepritarti, o mes siūlome diskutuoti, nagrinėti. Nepritarti dabar ir pritarti tada, jeigu nutarsime ir bus rastas platus politinis konsensusas. Štai pono R. Žemaitaičio siūlymo ir mano su kolegomis siūlymo skirtumas, nes laiko limito šitai sutarčiai pritarti nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū jums.
13.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projektas Nr. XIIIP-2979(2), Seimo rezoliucijos „Dėl nepritarimo Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai“ projektas Nr. XIIIP-2948 (svarstymas)
PIRMININKAS. Trečiasis projektas – R. Žemaitaičio, bet jo nėra. Mes jo pristatyti, juo labiau atsakyti į klausimus negalime, bet jūs turite projektą. Kolegos, diskusija. Dabar noriu pasitarti. Kiek yra norinčių kalbėti? 11. Visiems gali būti skirta po penkias minutes. Frakcijos vardu kalbės A. Kubilius, vadinasi, dar daugiau. Skaičiuokime, mes beveik valandą diskutuojame. Tinka taip ar?.. (Balsai salėje) Jeigu kas nors pasisakė, kaip A. Ažubalis, ir gali išsibraukti iš sąrašo, būtume dėkingi.
Kviečiu kalbėti R. J. Dagį. Prašom. Taupykite laiką, taip greičiau baigsime diskusiją. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galbūt vyktų kitokia diskusija pas mus Seime, jei nebūtų to fakto, kad mes svarstome šią rezoliuciją, šį tarptautinį įsipareigojimą slapčia nuo mūsų žmonių. Dveji metai labai svarbiu klausimu, kuris tikrai yra labai jautrus visiems, kiekvienam žmogui ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Pasekmės yra akivaizdžios. Kad ankstesnės pagrindinės partijos neįsiklausydavo į žmonių baimes ir nebuvo jų pusėje, kaip gerbiamas Ž. Pavilionis sakė, todėl ir atvedė tuos, kurie vaikščiojo, kurie pasiėmė šias idėjas, jas kitaip naudoja. Manau, kad lietuviai turėtų mokytis iš tų klaidų, o ne ignoruoti tas klaidas ir eiti tuo pačiu, mano galva, visiškai žalingu keliu, primesdami savo matymą, savo požiūrį žmonėms su jais net nesikalbėję. Tai yra tik žmonių nutolinimas nuo mūsų valstybės ir dar didesnis jų nusivylimas viskuo. Aš siūlau tikrai tuo keliu neiti. Jau sykį taip įvyko ir mes neturime lietuviško varianto, kas yra visiškai nesuprantamas dalykas, turime kalbėti žiūrėdami į anglišką variantą.
Keletas pastabų šioje tikrai negeroje situacijoje. Tikrai čia apie kokį nors požiūrį į žmogų turbūt jau kalbėti būtų sudėtinga, nes mes patys dabar viską norime nuspręsti. Europoje tikrai stinga žmonių. Ji pati savo strategijoje, savo vertinimuose yra numačiusi, kad 2050 metais reikia 100 mln. imigrantų iš trečiųjų valstybių, to reikalauja verslas. Už to stovi tam tikras realus interesas, nes tiesiog Europa išmiršta. Bet ar mes norime tokio nevaldomo proceso, kuris atvestų beveik 25 % Europos Sąjungos populiacijos?
Jeigu mes dabar pasirašome, kad mes pritariame šiai konvencijai, aš keletą pavojų matau. Mes iš tiesų žmonėms pasakome, kad mes pasuojame prieš emigracijos sustabdymą, nerandame kitų darbo jėgos galimybių, tik kviesti iš šalies, taip pat pasuojame prieš demografinę situaciją, kad mes nieko čia nepadarysime, ir dabar vienintelis mūsų išgelbėjimas yra tarptautinė imigracija. Taip bus suprastas tas dalykas ir taip bus panaudojamas. Aš nenoriu, kad taip įvyktų, kad mes demonstruotume savo bejėgiškumą. Mes visas problemas sprendžiame migracijos dėka.
Aš ne veltui uždaviau klausimą, o kokie socialiniai kaštai? Kažkada man teko dalyvauti vertinimuose, kiek kainuoja migranto priėmimas. Tai ten iš tikrųjų buvo nuo 800 iki 1 tūkst. eurų per mėnesį vien tik socialiniai kaštai. Čia neskaitant visų kitų – socialinės įtampos, nusikalstamumo, visa kita ir panašiai. Jeigu mes visus tuos kaštus suskaičiuosime, o dabar jau europiečiai pradėjo skaičiuoti, tai paprašysime tų, kurie suinteresuoti tokia emigracija, susimokėti už juos, vargu ar jie su tuo sutiks. Aš abejoju, kad sutiks. Pasirodys, kad tai yra vienas pačių blogiausių ir pats nepriimtiniausias sprendimo būdas. Jau nekalbu apie tai, kaip žmonės, mūsų žmonės, tautiečiai pažiūrės, psichologiniai ir kiti momentai, kas labai svarbu. Ar žmonės nesipriešins tam ir tai kaip tik netaps terpe Rusijai ir kitiems išnaudoti tą žmonių objektyvų nepasitikėjimą dėl to, kad mes su jais nesikalbame ir primetame tokius sprendimus tylėdami? Čia yra pati didžiausia atsakomybė. Tie, kurie nori eiti tuo keliu, mano galva, daro didelę klaidą, nes tai mums brangiai kainuos.
Taigi aš tikrai siūlau šitam dokumentui šioje stadijoje nepritarti, nes kitaip interpretuoti, kaip mes čia labai gudriai mėginsime kalbėti apie dalyvavimą ir visa kita, tai neįtikins mūsų žmonių. Kaip minėjau, procesas pradėtas ne nuo to galo, nediskutuojant su žmonėmis. Šiuo atveju tiesiog reikia pritarti A. Ažubalio pasiūlymui ir tada tęsti (…) diskusiją apie emigraciją Jungtinėse Tautose. Ir tai visiškai neužkerta jokio kelio.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilius – frakcijos vardu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jūs matote, tokiais svarbiais geopolitiniais klausimais Seime diskutuoja tik konservatoriai tarpusavyje. Todėl frakcijos nuomonė yra balsuoti laisvai, aš tą norėjau pasakyti.
Iš tikrųjų yra skirtingų nuomonių ir jūs čia jas visas išgirsite. Šiuo atveju aš noriu pasakyti, kad aš asmeniškai visus jus, gerbiami kolegos, ir valdančiosios frakcijos atstovus, ir opoziciją, raginu pritarti ir Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei, užsienio reikalų ministrui ir Prezidentei, kurie kviečia balsuoti už šį dokumentą. Noriu prisipažinti, kad retas atvejis, kai rezoliucijos projektą mes teikiame kartu ne tik su Ž. Pavilioniu ir E. Zingeriu, J. Bernatoniu, bet ir kartu su A. Širinskiene. Tai iš tikrųjų yra didelis ir svarbus įvykis. (Plojimai) Malonu, kad jūs tai įvertinate. Tai rodo, kad protingi žmonės gali ir susitarti.
Jeigu kalbėtume rimčiau, tai čia visi jau girdėjome pačius įvairiausius argumentus. Turbūt visi suprantame, kad problema yra ne dokumentas, ne vadinamasis Jungtinių Tautų kompaktas, kuris čia yra dokumentas, dar neišverstas į lietuvių kalbą. Aš jį atidžiai perskaičiau ir naudodamas savo anglų kalbos žinias suprantu, kad diskutuojame visai ne apie migraciją.
Klausimas yra labai paprastas. Dabar jau Europoje, ypač po 2015 metų, politikai dalinasi į dvi dalis. Yra dalis politikų, kurie išgirdę žodį „migracija“ iš karto pabunda ir sušunka „Ne!“, ir yra kita dalis, kuri žiūri į tą procesą šiek tiek ramiau ir galvoja, kad reikia tai racionaliai svarstyti. Tai štai yra toks pas mus pasidalijimas.
Gerbiami kolegos, čia galima vardinti, kas nepritaria, – nepritaria Jungtinės Amerikos Valstijos, nepritaria Izraelis, yra savų priežasčių. Bet mes pasižiūrėkime į Europos žemyną. Pritaria Vokietija, nepaisant to, kaip sakė Ž. Pavilionis, kad euroskeptiška partija Alternative für Deutschland labai garsiai kvietė nepritarti. Pritaria daugelis kitų valstybių, pritaria ir Estija, kuri čia, man atrodo, kai kam ir tapo jų diskusijos, kai kam ir pas mus tapo tam tikru trigeriu ir čia, Lietuvoje, užsikaitinti atmosferą. Mes čia demonstruosime savo požiūrį, savo tam tikras politines nuostatas apskritai globalių procesų atžvilgiu. Ar mes esame linkę rinktis tą AfD kelią, užsidaryti ir garsiai šaukti, kad visur yra pavojai, ar mes žiūrėsime atviromis akimis į migracijos procesus, apie kuriuos daugelis sako, kad tai yra XXI amžiaus vienas iš ryškiausių požymių, kad migracija yra, buvo ir bus, kad tuos procesus reikia bandyti racionaliai valdyti. Tai štai čia yra pasirinkimas.
Kai mes kalbame apie šį Jungtinių Tautų dokumentą, na, aš tik dar kartą noriu pasakyti tai, ką ir A. Ažubalis sakė: šis dokumentas yra skirtas migracijai, bet ne pabėgėliams. Kai kas, man atrodo, kurie labai garsiai kalba prieš Jungtinių Tautų dokumentą, to dalyko nepastebi arba bent iki šiol nepastebėjo.
Kai kalbame apie migraciją, tai mes turime taip pat atsiminti, kad lietuviai yra labai dideli migrantai. Savo istorijoje mes esame turėję periodų, kai lietuviai gana dideliais skaičiais migruodavo iš Lietuvos, išgyvendavo visus migracijos sunkumus, bėgdavo iš Lietuvos. Prisiminkime dipukų stovyklas pokario Vokietijoje ir kiek laukė ten buvę lietuviai, kol Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos Vakarų lyderės susitars dėl migracijos politikos. Prisiminkime, kad šiandien šimtai tūkstančių lietuvių yra emigravę iš Lietuvos ir gyvena kur nors Britanijoje, Airijoje ar kitose valstybėse. Juos irgi liečia šiame dokumente išdėstytos nuostatos.
Ir apie patį dokumentą. Kaip čia ir buvo ne vieną kartą kartota, tokių dokumentų Jungtinės Tautos yra nemažai pagimdžiusios. Jie nėra kaip nors įpareigojantys šalis nares, kurios pritaria tokiam dokumentui, pažodžiui juos įgyvendinti. Tai yra tam tikrų nuostatų, tam tikros krypties formulavimas. Ir čia labai aiškiai pasakyta, kad jis neturi juridinio įpareigojimo.
Dar daugiau. Aš galiu pacituoti, kaip skamba aiškūs apibrėžimai, kad šis dokumentas gerbia nacionalinį suverenumą, kad šis kompaktas dar kartą patvirtina kiekvienos šalies suverenią teisę apibrėžti savo nacionalinę migracijos politiką, kad šis dokumentas taip pat pripažįsta įstatymų viršenybės principus ir kiekviena šalis gali savo įstatymais nustatyti visą savo migracijos politiką.
Taigi čia gąsdinimas, kad mus kaip nors paveiks šis dokumentas, iš tikrųjų yra visiškai perteklinis, o žiūrint į dokumento turinį, vėlgi gal nedaug kas čia bandė atidžiau skaityti, aš noriu tiktai pabaigai pažymėti, apie ką realiai kalbama šiame dokumente. Štai viename puslapyje yra iškelti 23 tikslai, kokios politikos yra siekiama arba kokių dalykų yra siekiama štai šiuo dokumentu.
Aš noriu pacituoti porą punktų ir jūs man pasakykite, kas čia yra tokio pavojingo. Štai pirmas punktas, kokių tikslų yra siekiama. Reikia suprasti, kad čia vos ne vienas iš pagrindinių tikslų. Yra sakoma taip: surinkti ir naudoti tikslius migracijos politikos duomenis, statistiką. Kitaip sakant, kad migracijos politika būtų paremta tikslia statistika, o ne kokiu nors gąsdinimu. Toliau. Kiek galima sumažinti tuos faktorius, kurie priverčia žmones emigruoti iš savo šalies ir ieškoti kur nors kitur gyvenimo. Stiprinti transnacionalinį atsaką į migrantų kontrabandą. Kas čia yra tokio pavojingo?
Gerbiami kolegos, aš dar kartą kviečiu Seimą vieningai pritarti Vyriausybei, premjerui, užsienio reikalų ministrui ir Prezidentei.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, mes kartais nagrinėjame projektus ir pamirštame perskaityti šito projekto antraštę. Aš priminsiu. Tai rezoliucija dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos. Atkreipiu dėmesį – saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos. Aš suprantu, kad tai yra vertimas iš anglų kalbos, bet savo suvokimu mes pripažįstame, kad ta migracija turi būti reguliari, tvarkinga ir saugi. Iš esmės tai yra neįmanoma, jeigu įvyksta kataklizmas – ar tai yra politinis kataklizmas, ar ekologinis kataklizmas. Iš esmės sureguliuoti nereguliuojamus dalykus tikrai nėra įmanoma mums, kaip politikams. Mes faktiškai kuriame iliuziją.
Jeigu mes kalbėtume apie tai, kas per reiškinys yra migracija, gal vis dėlto reikėtų įsiklausyti į nacionalinio saugumo ir migracijos sąveikos ekspertus, kurie būtent sako, kad XXI amžiuje buvo išplėstas saugumo grėsmių ratas. Šalia karinio pobūdžio grėsmių saugumo buvo įtrauktos ekonominės, socialinės, politinės, energetikos, ekologinės, užkrečiamų ligų, organizuoto nusikalstamumo ir žmonių migracijos grėsmės. Mes Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje fiksavome – globalizacija įvardinta kaip iššūkis, kuris kelia nekarinio pobūdžio rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui bei nacionaliniam savitumui. Vieną iš tų sričių mes išskyrėme – nelegalią migraciją, įvardijome kaip saugumo rizikos veiksnį, keliantį mūsų valstybei grėsmę. Dabar ką tenka girdėti? Mes faktiškai nekreipiame dėmesio į tai, ką patys fiksavome savo valstybės Nacionalinio saugumo strategijoje, mes norime ignoruoti kitų valstybių, daug galingesnių valstybių, nenorą apsispręsti dabar dėl šitos rezoliucijos, kadangi ji kaip tik kalba apie nacionalinį saugumą.
Taigi iš tikrųjų yra teisūs ekspertai, kai jie pažymi, kad sprendžiant problemas, susijusias su nacionaliniu saugumu ir migracija, susiduriama su trimis esminėmis sprendimo dilemomis: politinės valios trūkumu, darbo rinkos poreikiais ir būtinybe suderinti valstybės saugumą ir žmogaus teises. Dabar mes, kurie kalbame šioje tribūnoje, daugmaž paliečiame vienus ar kitus aspektus, bet jeigu kalbėtume apie mūsų politinę valią, tai ką tenka pastebėti? Mes bandome įsiteikti ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ar Vokietijai, mes kažkodėl pamirštame, kad mes esame suvereni valstybė.
Šiuo atveju rezoliucijų projektai, kurie yra… Man atrodo, kad viename yra fiksuota, jį pristatė gerbiamasis Ž. Pavilionis, pasirašyti su išlyga. Gerbiamojo A. Ažubalio ir kitų Seimo narių, tarp kurių esu ir aš, yra tai, kad kol kas neskubėtume pasirašyti, kol jos poveikis nebus ištirtas Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui, kaip daro ir kitos valstybės. Kitas projektas yra gerbiamojo R. Žemaitaičio, kad iš viso nedalyvautume pasirašymo procedūroje. Man atrodo, iniciatorių Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno ir yra tas kompromisinis projektas, kuris sako – mes nesakome ne, mes darome pauzę tam, kad turėtume daugiau argumentų, kiek šita rezoliucija gali paveikti vienaip ar kitaip mūsų nacionalinį saugumą.
Man keistas tas prieštaravimas. Mes didiname ginklavimosi išlaidas konstatuodami, kad yra galimos grėsmės nacionaliniam valstybės saugumui, bet, kita vertus, mes atveriame kitus vartus toms priežastims atsirasti. Man atrodo, pritarkime būtent A. Ažubalio ir L. Kasčiūno rezoliucijai. Tai leistų mums šiek tiek apsispręsti ir turėti gilesnius argumentus, kurie gali nulemti mūsų valstybės likimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, minutėlę! Gerbiami kolegos, mes priversti daryti pertrauką, nes 13 val. 20 min. yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Be to, mums reikės priimti sprendimą dėl teisėjų atleidimo ir balsuoti per pertrauką, tai siūlau daryti pertrauką ir nukelti diskusijos tęsinį į kitą posėdį. Prašau, R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, mano retorinis daugiau pastebėjimas ir klausimas. Čia buvo pasakyta, kad šitas Jungtinių Tautų dokumentas net neišverstas į lietuvių kalbą. Aš dabar klausausi taip diskutuojančio, pavyzdžiui, P. Urbšio, kurio negirdėjau nei kalbančio angliškai, nei skaitančio, man susidaro toks įspūdis, kaip dabar neišversta į lietuvių kalbą, o P. Urbšys dėsto mums čia šitas žinias iš angliško teksto? Kaip čia yra iš tikrųjų? Kokia čia ta mūsų diskusijų kokybė?
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, Seimo narė R. Juknevičienė tiek dažnai važinėja į užsienio komandiruotes, kad jinai pamiršta, kad yra Lietuvos Respublikos Seime, ir mes dabar svarstome rezoliucijas, kurios yra parengtas. Aš nagrinėjau būtent rezoliucijas ir nuomonę ekspertų, kurie nagrinėja pačią nacionalinio saugumo problemą. Kadangi jūs, kiek suprantu, save galutinai integravote į užsienio valstybių tarptautinius darinius, tai ką aš galiu padaryti?
13.20 val.
2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2732(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu į tribūną sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą. Gerbiamasis ministre, pateikite 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2732(2). Prašom, ministre. Pateikimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pateikti jums 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriame yra vienas straipsnis – tai 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų, išlaidų ir likučių patvirtinimas. Straipsnis skamba taip: „Patvirtinti 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2 mlrd. 59 mln. 792 tūkst. eurų pajamų ir 2 mlrd. 59 mln. 792 tūkst. eurų išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 5 mln. 792 tūkst. eurų pagal 2019 m. sausio 1 d. ir pagal 2019 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 227 mln. 970 tūkst. eurų pagal 2019 m. sausio 1 d. būklę.“
Keletas žodžių apie šį biudžetą. Kaip ir anksčiau buvo pristatyta, biudžetas iš tiesų yra rekordinis ir, palyginti su 2018 metais, auga apie 17 %, arba 296 mln. eurų. Šis biudžetas mums leistų vykdyti įsipareigojimus, duotus mūsų šalies medikams, tai yra išlaikyti šiais metais buvusį atlyginimų augimą, plius papildomai numatyti atlyginimų didinimą. Taip pat auga išlaidos vaistams ir medicinos priemonėms, medicinos reabilitacijai. Jeigu kalbėtume procentais, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms išlaidos auga apie 16,4 %, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – 12,3 %, tai yra apie 38 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 16,7 %, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 21,7 %.
Taip pat yra formuojamas, kaip ir buvo minėta, rezervas, kuris mums leidžia atsakingai planuoti valstybės išlaidas. Turint galvoje, kad kada nors tų lėšų iš rezervo gali prireikti nenumatytiems atvejams, tai yra, manau, labai atsakingas žingsnis turėti tam tikrų atsargų. Prašyčiau kolegų pritarti šiam biudžetui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. M. Majauskas – pirmasis. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aritmetika kaip ir aiški. Aš tik norėjau paklausti, kodėl jūs vis dėlto nemylite medikų, nes ateities rezervą didinate nuo 227 mln. iki 327 mln., tai yra maždaug 100 mln. mūsų sumokėtų mokesčių už paslaugas, kurias mes gausime, jūs nusprendėte vis dėlto nesumokėti tiems žmonėms, kurie teikia tas paslaugas. Tai yra reikšminga suma, minimalus rezervas viršytas maždaug dešimt kartų, nei reikalauja įstatymas. Mes jį vis dėlto toliau kaupiame. Tai yra maždaug 100 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti atlyginimams didinti. Galbūt ne visa dalis, galbūt tam tikra dalis, bet jūs nusprendžiate to nedaryti. Mes puikiai suprantame, kad jeigu skirtumėte tik medikams, tai yra gydytojams ir slaugytojams, jų atlyginimas vidutiniškai galėtų padidėti per mėnesį jau 250 eurų nuo sausio 1 dienos. Kodėl jūs nusprendėte to nedaryti?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tik, žinote, ta retorika – mylime ar nemylime, aš manau, čia ne meilės ar nemeilės klausimas. Aš šitoje pačioje auditorijoje esu girdėjęs kalbėjimą apie tai, kad reikia vis dėlto sukaupti tam tikrų lėšų. Jūs žinote, kad ekonomika vystosi cikliškai ir jau yra buvę istorijoje tokių atvejų, kai, deja, teko mažinti ir atlyginimus, ir labai drastiškai karpyti išlaidas, skirtas gydymo įstaigoms. Jeigu mes visi galvojame atsakingai, tai, kaip ir sakiau, tam tikrą dalį lėšų privalome sukaupti. Dar daugiau, aš tikiuosi, kad mes nustosime politikuoti, visi susitarsime ir sutarsime, kad vis dėlto tam tikri sveikatos sistemos pokyčiai yra būtini, nors apsisprendėme, kad neateisime dabar, neleisdami spekuliuoti savivaldos rinkimuose dėl gydymo įstaigų pertvarkos, ateityje su tais sprendimais vis dėlto ateisime, tada tas lėšas galėsime tvariai skirti ten, kur ir reikia.
O mes savo įsipareigojimų neatsisakome. Kitų metų biudžete yra numatytos lėšos, kaip ir minėjau, jau didintiems atlyginimams išlaikyti, nes jų kitais metais reikia daugiau negu šiemet, be to, yra suplanuotos lėšos ir papildomai didinti. Nesutikčiau, kad mes medikų kaip nors nemylime, mes iš tikrųjų juos mylime, gerbiame ir savo ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos pasirašėme su profesinėmis sąjungomis, esame pasiryžę įgyvendinti.
PIRMININKAS. Nematau E. Pupinio, nematau I. Šimonytės. R. Martinėlio nėra taip pat? J. Olekas, prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Yra.
PIRMININKAS. Atsiprašau, yra. Neįsijungė. Grįžtame prie R. Martinėlio. Prašom. Tuoj įsijungs. Gal galite per šoninį mikrofoną, bus greičiau? Prašom. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš, nagrinėdamas lyginamąją lentelę, matau, kad valstybės numatytoms funkcijoms skiriami 36 mln., kai reikia 57, o iš viso valstybės numatytoms funkcijoms – per 150. Tai vis dėlto norėjau paklausti. Kokios priežastys lėmė, kad ministerija nesugebėjo išsireikalauti tų lėšų, kurios turėtų būti skiriamos būtent numatytoms funkcijoms iš valstybės biudžeto?
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ir sudėtinga, ir lengva atsakyti. Sveikatos ministerija nėra vienintelė, matyt, ministerija, jūs čia, Seime, kolegos, diskutuojate apie daugelį sričių – ir apie mokytojų atlyginimus, ir apie socialinės srities darbuotojų atlyginimus, ir apie krašto apsaugą, ir kitas svarbias sritis. Mes nesame vienintelė sritis. Sveikatos ministras dirba Vyriausybės komandoje. Tiek, kiek įmanoma, aš manau, mes esame išsireikalavę tą, ką įmanoma šiemet skirti, kai nepažeidžiama fiskalinė drausmė ir nenuskriaudžiami kiti sektoriai. Žinoma, kad mes norėtume daugiau tų pinigų turėti, tikiuosi, kad ateityje jų daugiau gal ir bus su kitais biudžetais, o šiandien aš galiu kalbėti kaip Vyriausybės narys, nes Vyriausybė kolegialiai priima sprendimus, tiesiog atsakingai vertindama biudžeto galimybes ir fiskalinę drausmę.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikinu su rekordiniu biudžetu. Iš tikrųjų galime dėl to pasidžiaugti, bet turiu du klausimus. Pirmas. Kaip jūs dabar matote tuos įsipareigojimus, kuriuos jūs, kaip sakote, vykdote, medikams? Kiek pamenu, 2020 metais, tai yra ne kitais, o dar kitais metais, įsipareigojimas yra trys vidutiniai šalies darbo užmokesčio atlyginimai. Tai koks yra dabar, koks bus 2019 metais ir kiek lėšų reikės 2020 metams? Manau, į tai labai žiūri kitos sritys, dabar švietimiečiai, ar vykdomi tie pasirašyti susitarimai, ar ne.
Ir antra klausimo dalis. Sakote, iš kur gauti lėšų. Tai kiek dabar yra įmoka už valstybės draudžiamąjį, kai mes mokame 9 % nuo vidutinio atlyginimo, ir kada jūs galvojate tą vidutinės įmokos dydį pasiekti? Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų galiu tik dar kartą pakartoti, kad įsipareigoję, kaip jūs teisingai paminėjote, esame iki 2020 metų. Tam planuojamos visos reikalingos lėšos, yra prognozuojama 2020 metams. Aš tiksliai dabar nepasakysiu, kiek 2020 metais reikia, bet kitais metais yra, jeigu dabar nesuklysiu pasakyti skaičių, apie 195 mln., rodos, numatyta ir išlaikymui, ir papildomam augimui. Jeigu skaičiuotume konkrečiai, apie 15 % augimas turėtų būti nuo rugsėjo mėnesio kitais metais ir atitinkamai likusi dalis yra planuojama 2020 metais. Aišku, mes 2020 metų biudžeto dar neturime. Dabar, jeigu kalbėtume apie konkrečius augimo skaičius, aš galiu jums pacituoti, nes dabar, kol klausėte, atsidariau lentelę. Pavyzdžiui, gydytojų vidutinis etato darbo užmokestis 2016 metais buvo 1 tūkst. 336, 2017 metais – 1 tūkst. 719. Slaugytojų 2016 metais – 671, 2018 metais – 860. Žodžiu, augimas yra maždaug 28 %. Tai mes keliaujame pagal planą taip, kaip esame susidėlioję.
Dabar dėl valstybės draudžiamų. Kaip ir sakiau, ta diskusija turbūt yra amžina, ji yra susijusi su bendromis biudžeto išlaidomis ir kitomis sritimis taip pat. Kai jūs sakote, mokytojai taip pat į tai žiūri, tai supraskime, kad biudžetas yra susisiekiantys indai. Jeigu mes iš kur nors paimame, kažkur tuos pinigus galime atiduoti. Jeigu mes visi čia, Seime, ar kur nors nuspręsime, kad iš kažko galima paimti, nuimti, galėsime duoti sveikatos biudžetui. Bet supraskime, kad jų sugeneruoti iš niekur, na, tiesiog nėra galimybių, arba tada turi augti mokesčiai.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties keista situacija. Aš žiūriu, komiteto pirmininkas užsirašė už, nors PSDF biudžetas vienbalsiai grąžintas komiteto tobulinti, ir žiūrėkite, koks grįžo patobulintas. Užuot šiek kiek būtų padidintas finansavimas arba asignavimai, tai jis 6 mln. sumažintas paslaugoms ir vaistams ir tie pinigai tikriausiai bus atiduoti rezidentų atlyginimams. Visuma – viskas gerai, bet kodėl tada skriaudžiami žmonės, pacientai ir panašiai? Čia yra keista. Kolega, pats pristatymas, jūs šiandien turėjote nevardinti tų pačių skaičių, kuriuos vardijote pirmo pateikimo metu, jūs turėjote pateikti, kokiems pasiūlymams komitetas pritarė ir kodėl jūs jiems nepritarėte, argumentus. Dabar jūs įvardijote skaičius ir nė vieno žodžio nepasakėte apie tai, kad komitetas siūlė įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, apie tai, kad reikia didinti asignavimus, apie tai, kad komitetas pritarė Audito komiteto išvadai nepritarti PSDF biudžetui, nes nevykdomi įsipareigojimai ir Konstitucinio Teismo nutarimai. Tai gal jūs galite pakomentuoti komiteto siūlymus, ar į juos atsižvelgta, ar ne ir kodėl į juos neatsižvelgta?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų nesutikčiau su jūsų teiginiu, kad kokiu nors būdu yra skriaudžiami pacientai. Aš minėjau, kiek auga išlaidų eilutės tiems vaistams, paslaugoms, reabilitacijai ir panašiai. Nežinau, kaip išlaidų augimas yra susijęs su pacientų skriaudimu.
Dabar dėl 6 mln. Nepaisant tų 6 mln. paėmimo, aš jau minėjau, kiek vis tiek auga, pavyzdžiui, vaistams 38 mln. Dabar dėl 6 mln. Mes visi čia, salėje, diskutavome ir šnekėjome, kad rezidentams turi būti sujungta stipendija su atlyginimu, tai turi tapti draudžiamosiomis pajamomis. Mes turėjome norą bent jau dalį tų lėšų skirti iš Europos Sąjungos lėšų, deja, bet Europos Sąjunga aiškiai pasakė, kad tokių lėšų naudoti negalime. O įsipareigojimus mes esame nusiteikę vykdyti ir vykdysime, tikrai rezidentams reikalingi pinigai bus skirti, tai jie ir yra perskirstyti tam, kad rezidentams būtų galima sujungti stipendiją su atlyginimu.
Dabar kodėl yra nepritarta siūlymams, aš jau iš dalies atsakiau sakydamas, kodėl neauga tos pajamos už valstybės draudžiamus asmenis, ir kalbėdamas apie tai, kad biudžetas yra susisiekiantys indai. Iš tos pačios opozicijos mes nuolat girdime pasakymus, kur dar reikėtų didinti pinigus. Tai pasakykite, kur sumažiname, ir bus galima didinti tada už valstybės draudžiamus asmenis, ir viskas bus gerai su konstituciniais įsipareigojimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti už, prieš. Už – A. Kubilienė. Prašom, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties biudžetas yra rekordinis. Didinami atlyginimai medikams, didėja paslaugų įkainiai ir vykdomi kiti įsipareigojimai. Teisingai buvo paminėta kolegos A. Matulo, kad Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į Vyriausybę nežiūrint to, kad biudžetas yra rekordinis, dar paieškoti galimybių ir dar labiau padidinti biudžetą, bet, kaip jau minėjo ministras, buvo išanalizuota situacija ir situacija yra tokia, kokia yra, ir pinigų yra tiek, kiek yra.
Taigi, kolegos, kokią turime alternatyvą, jeigu nepritarsime šitam biudžetui? Tai reiškia, kad gyvensime iš vienos dvyliktosios ir nebus didinami medikų atlyginimai, neaugs paslaugų įkainiai ir nebus vykdomi kiti įsipareigojimai. Todėl tikrai tikiu Seimo narių konstruktyvumu ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministras kvietė nekalbėti apie tai, kaip ministerija nemyli medikų, ir teigė, jog vis dėlto rūpinasi jais, bet faktai kalba visai kitus dalykus. Jeigu mes paimtume vidutinį atlyginimo didėjimą ateinančiais metais šalyje, tai mes gautume maždaug tarp 8 ir 10 %. Šiuo metu didėja apie 10 %, planuojama apie 8 %. Tuo tarpu ministras ir ministerija planuoja didinti atlyginimus tik nuo rugsėjo mėnesio ir didinti 15 %. Jeigu išverstume tuos skaičius į metinį vidutinį atlyginimo augimą, tai būtų ekvivalentiška 5 % metinio atlyginimo didėjimo, tuo tarpu kai vidutinis atlyginimas Lietuvoje didėjo maždaug 10 % šiuo metu. Tai yra du kartus mažiau planuojama didinti medikams atlyginimus, nei kad didėja atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai.
Priminsiu, čia yra visiškai kitokia situacija, nei mes turime švietimo sektoriuje, kuris yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, kuris yra deficitinis. Jeigu mes norėtume didinti švietimo darbuotojų atlyginimus, mes turėtume atšaukti mokesčių reformą tam, kad valstybė išsaugotų tuos 300 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti mokytojų atlyginimams. Su medikų atlyginimais yra visiškai kitaip. Čia nereikia atšaukti jokios mokesčių reformos. Čia yra Privalomojo sveikatos draudimo fondas, į kurį mes visi mokame mokesčius ir jis iš to moka atlyginimus. Tačiau ne visą fondą sumoka atlyginimams, o kaupia rezervą, ir visai nemažą – kaupia maždaug 10 kartų didesnį rezervą negu privaloma ir jį didina 100 mln. eurų. Taigi čia nereikia jokios mokesčių reformos atšaukti, o tiesiog skirti dalį to rezervo atlyginimams didinti. Man atrodo, mes tikrai galime ir turime tai padaryti, o ne laukti dar vienos ateities krizės, nes su tokiais atlyginimais, kokie yra dabar, mes krizę turėsime čia ir dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime balsuoti po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2732? Kas palaiko po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Prašom balsuoti, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 67, atsiprašau, 66 Seimo nariai: už – 49, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė prašo skubos tvarkos, Pirmininke, dėl to? Galime pritarti? Paprastos skubos. Ačiū, pritarta. Pagrindiniu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti? Galime. Daugiau reikia kitų komitetų? Nereikia. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 11 dieną.
Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas. Taip? Ar replika čia?
A. MATULAS (TS-LKDF). Replika.
PIRMININKAS. Replika. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, 18 metų parlamente, bet pirmą kartą matau, kad grąžinus PSDF biudžetą tobulinti jis sugrįžo blogesnis, ne geresnis, bet blogesnis. Iš esmės jis auga, bet auga tik dėl to, kad auga ekonomika. Augant ekonomikai ir reikia atlikti protingas reformas, protingai paskirstyti pinigus ir panašiai, ir panašiai. Su tomis reformomis matome, kas išėjo, o dėl to, kad 6 mln. sumažintos lėšos paslaugoms, iš jų ir galima kelti atlyginimą, yra baisus dalykas. Mes su I. Degutiene komitete sakėme, kad negali būti planuojama kelti rezidentams atlyginimų iš Europos Sąjungos lėšų, tai komitete kartojome keletą kartu abu su I. Degutiene, neklausėte. Neturite patirties, bet užsispyrę neklausote. Patys išsiaiškinote, kad tikrai neturite teisės ir dabar, užuot reikalavę iš Vyriausybės vykdyti įsipareigojimus rezidentams, jūs paprasčiausiai apvogėte žmones, 6 mln. sumažinote lėšas paslaugoms ir vaistams ir dabar vaidinate, kad tas biudžetas yra labai geras. Tikrai yra gėda.
PIRMININKAS. Kolega A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš manau, kad tiktai iš jūsų ir galima išgirsti, kad 17 % biudžeto augimas yra pacientų skriauda ir nuskriaudimas, kad tai yra blogesnis biudžetas. 269 mln. plius – tai nuskriaudimas. Prašom visų neklaidinti – 6 mln. nėra tik nuo paslaugų. Yra proporcingai nuo visų eilučių nuimta, kad vėlgi įgyvendintume įsipareigojimus. O išlaidos vaistams, medicinos priemonėms, kaip ir minėjau, auga 38 mln. eurų, tad reikia turėti gebėjimų pasakyti, kad tai yra nuskriaudimas ir mažėjimas.
13.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2994 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega ministre. Vis tiek kviečiu jus į tribūną. Gerbiamasis Aurelijau Veryga, vėl kviečiu į tribūną. Kitas mūsų įstatymo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP… dar kol kas. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Leiskite pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą ir prašyti papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ 152 punktu, tai yra įtraukti Akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, ar galite patikslinti, kas čia dabar staiga nutiko? Kodėl staiga sumanėte pakeisti rudens sesijos darbotvarkę? Ar neplanavote tokių dalykų, ar nemanote, kad vis dėlto mokestinius dalykus reikėtų planuoti iš anksto, ar galite patikslinti, kodėl dabar skuba reikalinga?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš vėliau detaliai paaiškinsiu, dėl ko reikia paties sprendimo, bet tai yra papildomi pinigai į mūsų biudžetą, ir tuos pinigus vėlgi mes gausime tiems patiems rezidentams į savo biudžetą, tai yra papildomai 5 mln. eurų. Tai yra būdas tiems pinigams gauti.
PIRMININKAS. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, jūs čia įdomią koreliaciją iš tikrųjų suradote, kad padidinus akcizą tikrai bus surinkta daugiau pinigų ir bus galima išmokėti rezidentams. Iš tikrųjų ekonomikoje koreliacija yra daug didesnė tarp cukraus ir…
PIRMININKAS. Mes dar ne apie projektą, gerbiamasis kolega, čia tik programos pataisymas.
K. GLAVECKAS (LSF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Kitu klausimu gal.
K. GLAVECKAS (LSF). Taip, aš manau, kad… Ar jūs galvojate ir ar išlieka jūsų pozicija, kad įtraukimas į programą išspręs tą problemą ir duos papildomai pinigų į biudžetą, kuo jūs remiatės, kad akcizo padidinimas duos daugiau įplaukų? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Nežinau, mes diskutuojame apie patį projektą. Taip, aš esu įsitikinęs, neabejoju.
PIRMININKAS. Primenu, kolegos, mes tik dėl įtraukimo į programą. A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, įtraukimas ar pats projekto svarstymas – vis tiek, matyt, galima užduoti klausimus. Ir noriu, ministre, paklausti. Pritariu šitam jūsų būsimam siūlymui, nes aš pasiūliau netgi daugiau padidinti akcizą stipriems alkoholiniams gėrimams. Vis dėlto svarstant akcizų kėlimo klausimą, kai jūs siūlėte labai daug kelti akcizą vynui ir alui ir labai mažai stipriems alkoholiniam gėrimams, jau tada sakiau, kad bus blogai, nes pasikeis vartojimo santykis, ir mes tai matome, kad stiprių alkoholinių gėrimų pardavimas iš esmės nepakito, o silpnų labai sumažėjo, vadinasi, vartojimas linksta į stipriųjų gėrimų… tai yra labai blogai. Pripažįstate savo klaidą, kad tada, siūlydamas labai mažai kelti akcizą ir išbalansavote kainas, o dabar bandome abu mes taisyti šitą jūsų daugumos padarytą klaidą?
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Nežinau, kokias čia klaidas reikia pripažinti. Aš manau, kad Seimo nariai neturėtų rūpintis kokios nors konkrečios gėrimų grupės interesais ir galvoti – alus, vynas ar degtinė. Yra kalbama apie subalansuotą apmokestinimą, kad būtų panašus apmokestinimas už vieną laipsnį, toks ir yra tikslas šito projekto. Ten, kur mažiausiai auga, ten, kur vartojimo grupėje mažiausiai mažėjo vartojimas, ten dabar yra siūloma didinti akcizą.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau grįžti prie mūsų objekto, tai yra ar galime po pateikimo pritarti rudens sesijos programos pakeitimui? Bendru sutarimu. Ačiū.
Svarstymas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Ir priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Nematau, nėra kol kas jūsų. Prašom. (Balsai salėje) Nėra jūsų, nepriima jūsų į kompiuterį. Yra. E. Gentvilas – prieš. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, o tai galvojau, kad nebe seniūnas – tai jau viskas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Taip. Ir kompiuteris taip galvoja.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš noriu atkreipti dėmesį, čia yra mokesčių didinimas, mokesčių įstatymas. Jau Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad nesilaikoma šešių mėnesių termino. Štai, pasirodo, ministerija ar Vyriausybė net neplanavo įtraukti į sesijos darbų programą. Dabar tokiais priešokiais, priepuoliais daromi mokesčių didinimai tikrai atrodo nesolidžiai. Aš netgi siūlyčiau paties klausimo svarstymo neįtraukti į sesijos darbų programą, nes tai rodo, kad galima didinti mokesčius va taip: sesijos pabaigoje ponas ministras A. Veryga sugalvojo, pateikė, sako, prašau įtraukti į sesijos darbų programą, tuoj didinsime mokesčius. Kad aš balsuosiu prieš mokesčio didinimą, tai čia kitas dalykas. Tačiau tai rodo, kaip jūs elgiatės su mokesčiais Lietuvoje. Susigalvojo Aurelijus, malonia šypsena šypsodamasis, – reiktų padidinti, sesija artėja prie pabaigos, aha, sesijos darbų programoje nėra, tai įtraukime.
PIRMININKAS. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Aš siūlau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad A. Veryga nesusigalvojo, tam verčia objektyvios sąlygos, ir aš manau, jis geriausiai žino, kas yra sveikatos srityje. Todėl, jeigu Seimo narys ir dar tuo pačiu ministras ateina ir prašo Seimo įtraukti tikrai svarbų klausimą į darbotvarkę, tai aš nematau jokių priežasčių balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo, siūlo kolega A. Veryga. Kas pasisako už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. Prie įstatymo dar prieisime, jis tuoj bus pateiktas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 60, prieš – 3, susilaikė 12. Pritarėme.
13.48 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903 (pateikimas)
1-21.2 – Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903. Pateikimas. A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dar kartą dėkoju, pirmininke. Leiskite pateikti jums Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimą, kuriuo yra siūloma pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: etilo alkoholiui yra taikomas 1 tūkst. 832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifas, ir siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2019 m. kovo 1 d. Tikslai šio pateikto įstatymo yra du: vienas, mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, didinant apmokestinimą, ir tokias priemones siūlo taikyti Pasaulio sveikatos organizacija; aišku, yra ir kitas tikslas – tai generuoti papildomas biudžeto pajamas. Planuojama surinkti papildomai apie 5 mln. eurų, kurie būtų skiriami tiems patiems rezidentų atlyginimams didinti ir kitoms būtinosioms išlaidoms, kurios yra svarbios sveikatos priežiūros sistemai. Prašyčiau kolegas palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. M. Majauskas – pirmasis. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, vis dėlto toks sprendimas bus matomas kaip netikėta A. Verygos kalėdinė dovana naujiems metams – tai brangesnis alkoholis. Galbūt iš jūsų buvo galima to tikėtis. Bet vis dėlto didelis klausimas yra, kaip planuojate tuos pinigus panaudoti ir kodėl negirdime apie tai, kad pinigai, surenkami iš akcizų, turėtų būti skirti žmonėms gydyti nuo alkoholizmo. Daugelyje rajonų mes matome alkoholizmo problemų, matome su tuo susijusį smurtą, matome, kad kartais net paimami vaikai iš šeimų, kuriose yra girtaujama ir prieš vaikus smurtaujama, bet darome nepakankamai, kad padėtume toms šeimoms išsigydyti nuo alkoholizmo. Daugelyje rajonų iš tikrųjų įrodymais grįstas gydymas yra neprieinamas. Ką darysite, kad nereikėtų laukti tokios programos, pavyzdžiui, kaip Minesotos programa, norint rajonuose gydytis nuo alkoholizmo?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų nesutikčiau, kad mes nesirūpiname ar nekreipiame dėmesio. Tik reikėtų truputį atskirti šiuos du dalykus. Čia mes kalbame apie pinigus, kurie pateks į valstybės biudžetą, ir aš minėjau, kad tiems patiems rezidentams reikia maždaug 6 mln. eurų, kurie suplanuoti. Bet apie priklausomus žmones mes galvojame. Dalis akcizo, surenkamo iš alkoholinių gėrimų, jūs puikiai žinote, patenka į specialų fondą, iš kurio yra finansuojama ir metodikos parengimas, ir tam tikri pilotiniai projektai, ir jau šiandien galima rasti priklausomybių ligų konsultantų, kurie jau dabar yra pasiekiami, pavyzdžiui, Kaune, tam tikrame centre, jau galima rasti žmonių, kurie nebūdami medikai konsultuoja, tai yra didinamas prieinamumas.
Dėl jūsų paminėtos Minesotos programos. Yra planuojama parengti aprašą, kad ji būtų finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto taip, kaip yra finansuojamos kitos gydymo išlaidos, tai yra ne iš valstybės biudžeto. Nereikėtų šitų dviejų dalykų painioti.
PIRMININKAS. Klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ar, rengiant šį jūsų teikiamą projektą, buvo bandyta pasižiūrėti, o kaipgi Latvijoje, kaip pas mūsų kaimynus lenkus? Ar šiuo atveju mes vėl neišsišoksime? Ar tai buvo priimta domėn?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai mes niekur neišsišoksime ir nesame labai išskirtinis kraštas. Estai galbūt mums yra artimesni savo didinimu. Aišku, latviai šiek tiek atsilieka, bet latviai tampa drąsesni. Jeigu abi kaimynės šalys priima sprendimus dėl akcizo didinimo, paprastai jie taip pat priima sprendimus pasivyti, nes pasienio prekyba niekada neatneša tiek daug pajamų, kiek atneša visas akcizo padidinimas ir ką generuoja iš visos šalies ateinanti prekyba. Čia mes tikrai labai neiškrisime iš konteksto.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vis dėlto ar tas didinimas yra pagrįstas moksliškai, nes vėl gali būti disbalansas? Tie procentai ne visada teisybę parodo, iš tikrųjų pajamos į biudžetą iš akcizo, nes galbūt toje rinkoje atsiranda surogatinių gėrimų. Kuo pagrįsta, kur toliau judėsime ir kur ta akcizų riba? Ar bus nuolatinis didinimas pagal jūsų programą, ar vėl remsitės kokiais nors tyrimais? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Skaičiavimai, aišku, yra grįsti ir buvusia praktika, tai yra kiek išauga surinkimas padidinus tam tikra dalimi akcizą. Žinoma, jis neišauga tiek pat, kiek didėja pats akcizas, į tai yra atsižvelgta. Jūs sakote apie surogatinius ar kokius nors kitokius gėrimus. Aš kaip tik prieš akis atsiverčiau pastarojo laiko statistiką, kaip keitėsi apsinuodijimai, alkoholinės psichozės, jau augus akcizui. Dinamika tikrai yra labai gera, aš jums galiu vardinti net procentais, pavyzdžiui, apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais, palyginti 2016 ir 2018 metų pirmuosius ketvirčius, sumažėjo 12 %, alkoholinių psichozių sumažėjo 24 %, alkoholinių priklausomybių – 11 %. Jeigu tuo metu, kai buvo dar daugiau didinami akcizai, žmonės būtų persiskirstę į kažkokias nelegalias rinkas, greičiausiai būtų nemažėję apsinuodijimų ar psichozių. Dabar sveikatos rodikliai vis dėlto rodo gerėjimą, vadinasi, mūsų žmonės nenumigravo į nelegalią rinką.
PIRMININKAS. R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetas būtų prieinamumo mažinimas, bet čia nuskambėjo du tokie prioritetai, vienas – lėšų į biudžetą surinkimas. Iš esmės aš galvoju, kad galbūt yra ir efektyvesnių priemonių, sakykime, prieinamumui mažinti. Ar jūs čia daugiau akcentuojate biudžeto surinkimą, kurio jau trūksta PSDF biudžetui, jeigu jau lėšų nebėra, jeigu rezidentų atlyginimams reikia ieškoti pinigų būtent metų pabaigoje priimant tokius sprendimus?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aišku, akcizas yra tik viena iš priemonių mažinti prieinamumą arba paklausą. Aš tik galiu priminti, ką šioje salėje Seimas yra priėmęs. Šiemet įsigalioja daug priemonių, minimum trys, kurios jau veikia, tai ir amžius, ir reklama, ir pardavimo laikas, ir kiti dalykai, kurie anksčiau buvo priimti. Tai yra tik viena iš priemonių. Nereikėtų galbūt sureikšminti būtent rezidentų. Aš kaip iliustraciją tą pateikiu, kokia maždaug suma, kad tai yra apie 5 mln. eurų. Panašios sumos reikia rezidentams, bet tie pinigai nebus pažymėti kaip nors biudžete, kad čia būtent rezidentams ar dar kam nors.
Kas dar yra svarbu? Tai nėra jokie PSDF pinigai, jie pateks į bendrą biudžetą. Pagrindinis tikslas, kaip jūs teisingai ir sakote, yra mažinti prieinamumą, mažinti vartojimą. Stiprieji gėrimai, deja, bet nemažėja, kaip kitos gėrimų grupės, todėl natūralu, kad yra siūloma akcizą didinti būtent šiai gėrimų grupei.
PIRMININKAS. J. Razmos nematau, I. Šimonytės nematau. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, iš tikro tas didinimo propagavimas, kaip jau sakiau, alkoholio akcizo didinimas yra labai populiari priemonė, tikintis surinkti daugiau pinigų, bet alkoholio ir kainos koreliacija yra kiek kitokia. Pagal tradiciją mes žinome, kad didėjant cukraus akcizui arba cukraus kainai, naminio alkoholio gamyba sumažėja ir atvirkščiai, jeigu akcizas mažėja ir cukraus kaina mažėja, tai automatiškai samanės daroma daugiau. Taip senais laikais kaime būdavo. Sakykite, ar jūs iš tikro galvojate dar kartą grįžti prie to klausimo, kad to akcizo padidinimas duos biudžeto papildomą pinigų prieaugį, žinodami, kad tabako akcizo padidinimas, kaip ir alkoholio, lėmė, kad tabako nelegali gamyba persikėlė į Lenkiją, į aplinkines šalis ir čia gaminama ir parduodama, o ta apklausa, kuria remiantis daromi tokie apibendrinimai, kaip jūsų, iš tikro nėra labai tiksli? Aš paskui pasakysiu kodėl.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai nėra koks nors aklas šaudymas. Jums tikrai žinomos tos studijos, kai bandoma skaičiuoti kainos elastingumą. Tas kainos elastingumas yra skirtingas stipresniems gėrimams, silpnesniems gėrimams. Silpnuosius gėrimus mažiau veikia kaina, stipriuosius daugiau veikia. Dėl cukraus aš tikrai nesu pasiruošęs dabar su jumis diskutuoti. Galiu pasakyti, kad dėl cukraus mes kitu keliu nuėjome, ne remdamiesi mokesčiais, ne apie alkoholį galvodami susitarėme su gamintojais, kad jie savanoriškai tą cukraus kiekį mažina ne mokesčiais, bet ateina kitos priemonės.
Dabar naminės degtinės aš irgi jau nesureikšminčiau. Iš tikrųjų mūsų kaimai labai smarkiai tuštėja ir tokių varytojų ir entuziastų, kurie turi laiko, noro varyti ir virti, yra nykstamai nedaug. Jų yra, bet tikrai nedidelis skaičius. Mes Lietuvoje turime jau tyrimus. Tai neapskaitytas alkoholis, net nebūtinai nelegalus, bet būtent neapskaitytas, ir jis labai nedidelę dalį pas mus sudaro, nes legalus alkoholis yra santykinai labai gerai prieinamas. Nėra didelės rizikos su tais mūsų pakėlimais, nes yra buvę laikų Lietuvos istorijoje, kai santykinė alkoholio kaina yra buvusi kartais didesnė, negu mes turime. Tai yra žmogus už savo pajamas galėjo ženkliai mažiau nusipirkti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiami kolegos, ar galėtume mes šiek tiek pratęsti posėdį, nes laikas baigėsi? Labai trumpai. Užbaigsime šitą klausimą ir leisime pristatyti Prezidento patarėjai. Ten irgi labai paprastas klausimas, tam, kad sutaupytume laiko ir balsuotume slaptu balsavimu per pertrauką.
Už – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad turėti paskaičiuotus kažkokius skaičiukus yra viena, bet žinoti realius faktus, realią situaciją yra kita. Štai gyvenu prie Saločių, prie Latvijos pasienio ir galiu faktais pasakyti. Teiravausi prieš kokius keturis mėnesius, kavinė tokia yra „19-tas kilometras“, kur apsilanko tūkstančiai žmonių, pravažiuojančių „Via Baltica“ keliu, ir klausiau savininkės, kaip po akcizų pakėlimo alkoholio pardavimas. Man buvo pasakyta, alkoholio pardavimas sumažėjo 90 %. „Pakelės namai“ prie Saločių pasienio. Gerbiamas A. Vinkus, mano draugas, būdamas ambasadoriumi, dažnai ten nakvodavo ir visada jį prisimena geruoju. Alkoholio pirkimą iš didmenos kavinės vadovas nutraukė, jis buvo visai nutraukęs, nes niekas neperka, nes už 300 metrų yra „Alko 1000 Market“, kur daug pigiau viskas kainuoja. Tai pasekmės tos klaidos buvo didžiulės. Tai, ką šiandien bando daryti A. Veryga – siūlyti stipriems alkoholiniams gėrimams didinti akcizą 10 %, o aš siūlau 20 %, išties, mano manymu, neišbalansuos sistemos, nes tada neapsimokės pijokams pirkti vieną degtinės butelį vietoj trijų keturių alaus butelių ar kažkokio pigaus vyno. O žinome, ką reiškia vartoti stiprų alkoholinį gėrimą. Labai nedaug laiko reikia, kad prasidėtų degradacija, alkoholinės psichozės ir panašiai, ir panašiai. Šiuo atveju tikrai yra bandoma ištaisyti tą klaidą, kurią padarė dauguma, diferencijuotai didindama…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …akcizą praeitais metais. Šis…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …retas atvejis, kai pritarsiu A. Verygos siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – M. Majauskas. Kažkaip šiandien dažnai konservatorių nuomonė skiriasi. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, už jūsų pastabą. Vis dėlto atkreipsiu dėmesį, jog tai yra tokia naujametinė dovana gyventojams alkoholio akcizo didinimas, ir niekaip negaliu tam pritarti. Pirma. Tai yra daroma skubotai. Priminsiu – liko vos kelios savaitės iki Naujųjų metų, ir staiga mes turime siūlymą didinti alkoholio akcizus ir didinti mokesčius. Man atrodo, apie tokius dalykus reikia diskutuoti ir tam reikia labai objektyvių argumentų.
Antras dalykas. Mes nematome jokių objektyvių argumentų ir pagrindo didinti mokesčius, nes, kaip minėjau, pajamų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, pavyzdžiui, yra surenkama daugiau, negu kad siūloma išleisti. Rezervas yra kaupiamas papildomai 100 mln. eurų ir jų mes neišleidžiame. Taigi mes surenkame daugiau, negu išleidžiame. Kai čia sakoma, jog reikia didinti mokesčius tam, kad galėtume sumokėti rezidentams, iš tikrųjų sako netiesą, nes rezidentams mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, iš kur ir galima skirti pinigus rezidentams, o čia yra pinigai, surenkami į valstybės biudžetą. Iš to valstybės biudžeto dalykai, kurie turėtų būti daromi, tai turėtų būti užtikrinama visa įmanoma prevencija nuo alkoholizmo ir taip pat gydymas nuo alkoholio priklausomų žmonių. Deja, toks gydymas nėra užtikrintas, ypač rajonuose. Jeigu ministras iš tikrųjų pažadėtų, kad priėmus šį sprendimą visi pinigai nukeliaus gydyti žmones, sergančius alkoholizmu, gal ir galima būtų pritarti, bet dabar tokio aiškumo nėra. Yra tiesiog Naujiesiems metams didinami mokesčiai, branginamas alkoholis ir tam pritarti niekaip negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Bendro sutarimo nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2903 po svarstymo, atsiprašau, po pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas, prašau visų balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame.
Gerbiami kolegos, balsavo 67 Seimo nariai: už – 52, prieš – 7, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti, aišku, Biudžeto ir finansų komitetui. Galime pritarti? Galime. Ir siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną.
14.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aldonos Rakauskienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2988 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aldonos Rakauskienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2988. Kviečiu Prezidentės patarėją R. Svetikaitę pateikti. Prašau.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už suteiktą galimybę pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. lapkričio 30 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, Prezidentė teikia Seimui atleisti A. Rakauskienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.
Vadovaujantis Teismų įstatymo 57 straipsniu, teisėjai skiriami į pareigas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi ir atsiranda pagrindas atleisti teisėją iš pareigų, vadovaujantis Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktu. Prezidentė dėkoja ilgametei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. Rakauskienei už indėlį į teismų sistemos veiklą ir, atsižvelgdama į tai, kad 2019 m. kovo 12 d. baigsis gerbiamos Aukščiausiojo Teismo teisėjos A. Rakauskienės įgaliojimai, Prezidentė teikia Seimui atleisti A. Rakauskienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, nuo 2019 m. kovo 12 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra norinčių paklausti. Gerbiami kolegos, galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 2 straipsniui – įsigaliojimas – taip pat galime. Ar galime balsuoti? (Balsai salėje)
Atsiprašau, kolegos, bus slaptas balsavimas. Primenu tiesiog, kad balsų skaičiavimo… Ir pasakysiu kada: 14 val. 40 min., nes dabar kai kurios frakcijos posėdžiauja. 14 val. 40 min. slaptas balsavimas. Balsų skaičiavimo grupė: M. Adomėnas, V. Alekna, R. Budbergytė, A. Dumbrava, M. Mackevič, S. Šedbaras, T. Tomilinas susirenka prieš, na, sakysim, prieš 14 val. 40 min., gerai? Pasiruošti balsavimui.
Biuletenis, kolegos! Dėl Seimo nutarimo „Dėl Aldonos Rakauskienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-2988. Kaip visada: „už“, „prieš“, „susilaikė“. Nuomonę, kurią norite pareikšti, paliekate neužbrauktą. Jeigu už, tai išbraukiame „prieš“ ir „susilaikė“. Galime patvirtinti biuletenį? Galime, aišku, tipinis biuletenis. (Balsai salėje) Kolegos, mes nebaigėme rytinio posėdžio, nes dar mūsų laukia balsavimas. Balsavimas, primenu, 14 val. 40 min. (Balsai salėje)
Prašom registruotis. Registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 38 ištvermingiausi Seimo nariai. Ačiū. (Balsai salėje) Renkamės 14 val. 40 min. balsuoti.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.