LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826
29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – LGĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ABTĮ projektas) parengti paskatino siekis suvienodinti lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacinių sprendimų apskundimo tvarka su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, žvalgybos kontrolierių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacinių sprendimų apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, kurių įgyvendinimo siekiama geranoriškais pagrindais, siūloma pakeisti teisės aktuose nustatytą lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacinių sprendimų apskundimo tvarką.
Tuo tikslu siūloma atitinkamai koreguoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – LGĮ) 29 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį.
Pirma, siūloma LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame numatytas vienintelis įpareigojamojo pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas (įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas), pripažinti netekusiu galios. Tokio pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas gali būti priimtas tik labai specifinėje srityje (prekių, gaminių ar paslaugų reklamoje) bei itin siauram subjektų ratui (reklamos platintojams). Praktikoje tokie lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai priimami itin retai.
Be to, susiformavusi lygių galimybių kontrolieriaus skundų tyrimo, sprendimų priėmimo bei jų formulavimo tvarka yra pagrįsta europine ombudsmenų praktika bei rekomendacijomis. Pažymėtina jog Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2003 m. rugsėjo 8 d. rekomendacijoje Nr. 1615 „Dėl ombudsmeno institucijos“ ombudsmenui siūloma pasirinkti vieną iš trijų sprendimų, kuriuo būtų baigtas ginčo tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto ar valstybės institucijos nagrinėjimas: (i) rekomendaciją, (ii) ataskaitą arba (iii) viešinimą. Ombudsmeno sprendimo, kuris nėra įpareigojantis, vykdymas iš esmės pagrįstas ombudsmeno autoritetu, kvalifikacija ir nepriklausomumu nuo kitų valstybės institucijų.
Antra, siūloma patikslinti ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad atitinkamų valstybės institucijų ir pareigūnų (inter alia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, žvalgybos kontrolierių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus) sprendimai negali būti skundžiami, į šį sąrašą įtraukiant ir lygių galimybių kontrolierių. Priežastys, dėl kurių lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai nėra įvardinti šioje išimtyje, nėra aiškios. Taip pat jo nepagrįstos, nes nustatytu teisiniu reguliavimu formaliai sukuriami skirtumai dėl iš esmės panašių sprendimų apskundimo (neskundimo).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygių galimybių kontrolierius, priimdamas rekomendacinio pobūdžio sprendimą, toliau atlieka tokio sprendimo vykdymo priežiūrą, t. y. domisi sprendimo vykdymo eiga, aiškinasi sprendimo nevykdymo priežastis, taip pat pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, kad juose būtų panaikintos diskriminuojamo pobūdžio nuostatos bei būtų užtikrintos lygios galimybės (LGĮ 30 str. 3 d., 17 str. 2 d.).
Privalomojo pobūdžio sprendimas, kurio siūloma atsisakyti, laikytinas pertekliniu ir neatitinkančiu ombudsmeno institucijos priimamų sprendimų tikrosios paskirties ir tikslo. Be to, LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas bendresnio pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas (kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus (neveikimą)), kuris gali būti priimamas įvairiais diskriminacijos pasireiškimo atvejais, t. y. paprastai praktikoje priimamas būtent tokio pobūdžio sprendimas, kai konstatuojama, jog reklamos turinys yra diskriminacinio / neleidžiamo pobūdžio.
Kiti LGĮ numatyti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir laikytini tiesiogiai nesukuriančiais nei teisių, nei pareigų, dėl ko neturėtų būti skundžiami administraciniam teismui. Nesant teisines pasekmes sukeliančio sprendimo, jo apskundimas ir nagrinėjimas, kuriame dalyvauja ikiteisminio nagrinėjimo institucijos, atskirais atvejais ir mediaciją vykdantys asmenys, vėliau ‒ teismai, yra ilgai besitęsiantis didelių žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Tai ir didina administracinių teismų darbo krūvį.
Rekomendacijomis ar siūlymais, teikiamais remiantis LGĮ, išreiškiama lygių galimybių kontrolieriaus nuomonė, teikiamas siūlymas, kaip pagerinti lygių galimybių užtikrinimą ir konkretaus pareiškėjo teisių apsaugą. Tokiais sprendimais siekiama, kad konkretus subjektas, kuriam skirtas sprendimas, geriau suvoktų lygių galimybių užtikrinimo svarbą, vykdytų siūlomas rekomendacijas savanoriškai, suvokdamas diskriminacinio elgesio pasekmes.
Rekomendacinio pobūdžio sprendimais sukuriamos galimybės greičiau užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir asmenų teisių apsaugą nei teismine tvarka.
Pažymėtina, kad tai neatima galimybės asmenims pažeistas teises ginti teisme ar reikalauti žalos atlyginimo teismine tvarka. Be to, teismams nagrinėjant bylas dėl diskriminacijos nėra privalomas lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) 2022 m. dalyvavo 15 teisminių procesų, iš kurių 8 buvo dėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų apskundimo. 2021 m. Tarnyba dalyvavo 32 teisminiuose procesuose, iš kurių 27 buvo administracinės bylos, dalis jų – dėl lygių galimybių kontrolieriaus priimtų sprendimų. 2020 m. Tarnyba dalyvavo net 38 administracinėse bylose.
Visose šiose bylose procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme funkcija tenka Tarnybos teisininkams.
Šiame kontekste yra svarbus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT177-A-N14/2021, kurioje buvo nagrinėjama, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą. Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas prieštaravimo Konstitucijai nenustatė.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Projekto iniciatorė ir rengėja yra Lietuvos Respublikos Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
LGĮ 29 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad tyrimo metu ar jį atlikęs lygių galimybių kontrolierius priima sprendimą įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas.
ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Kaip minėta, siūloma atitinkamai koreguoti LGĮ 29 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, t. y. atsisakyti įpareigojamojo pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų bei papildyti išimtį, numatančią, kad atitinkamų valstybės institucijų ir pareigūnų (inter alia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, žvalgybos kontrolierių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus) sprendimai negali būti skundžiami, į šį sąrašą įtraukiant ir lygių galimybių kontrolieriaus sprendimus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtų įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Projektai strateginio lygmens dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas
Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai
Priimtų įstatymų įgyvendinimui nereikalingi įgyvendinamieji teisės aktai.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Priimtų įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Netgi priešingai – nenaudojant Tarnybos ir teismų žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų tokiam tikslui ‒ bus sutaupoma.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Lygių galimybių kontrolierius“, „sprendimas“, „rekomendacija“, „administracinis teismas“, „administracinė byla“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Viktorija Čmilytė-Nielsen