Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 91, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo ir lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 711, 73, 77, 771, 212, 254, 303 IR 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 711, 73, 77, 771, 212, 254, 303 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) projektais (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiama padaryti pakeitimus, susijusius su Europos arešto orderio vykdymo reguliavimu, kad jis visiškai atitiktų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau – Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR) nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudenciją šioje srityje, bei tobulinti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai taikymo reglamentavimą.
2020 m. gruodžio 3 d. Europos Komisija Lietuvai pateikė oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2020/2306 dėl Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR tam tikrų nuostatų neperkėlimo ir netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę. Siekiant, kad Lietuvai pradėta pažeidimo procedūra būtų baigta, būtina priimti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, kuriais būtų perkelti Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 18 straipsnio 1 dalies a punktas, 19 straipsnis bei tinkamai perkelti Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 1 punktas ir 25 straipsnio 1 dalis.
ESTT byloje C-488/19 pateikė Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 7 punkto b papunkčio išaiškinimą. ESTT, be kita ko, šioje byloje konstatavo, kad Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 7 punkto b papunktis turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai Europos arešto orderis buvo išduotas remiantis išduodančiosios valstybės narės teismo sprendimu, pagal kurį šioje valstybėje narėje leidžiama vykdyti trečiosios valstybės teismo paskirtą bausmę, kai atitinkama nusikalstama veika buvo padaryta pastarosios valstybės teritorijoje, siekiant nustatyti, ar ši nusikalstama veika buvo įvykdyta „už išduodančiosios valstybės teritorijos ribų“, reikia atsižvelgti ne į išduodančiosios valstybės narės, bet į šios trečiosios valstybės baudžiamąją jurisdikciją, leidusią persekioti už šią nusikalstamą veiką. Atlikus šio ESTT sprendimo analizę ir įvertinus jo atitiktį nacionalinei teisei, siekiant aiškumo siūloma tikslinti dabartinį Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalies 8 punktą (BK projekte ši nuostata perkelta į 91 straipsnio 4 dalies 7 punktą), kuriuo yra įgyvendinta ši Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR nuostata, papildant formuluotę pagal ESTT sprendimą. Be to, atskirai nuo Įstatymų projektų reikės papildyti Europos arešto orderio išdavimo taisykles[1], kad esant šiame ESTT sprendime aptartai situacijai būtų išpildyta sąlyga dėl žmogaus teisių užtikrinimo antrajame gynybos lygyje, t. y. išduodant Europos arešto orderį.
Netrukus po šio sprendimo ESTT kitoje byloje (C-665/20) pateikė išaiškinimą dėl Pamatiniame sprendime 2002/584/TVR įtvirtintų atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindų. Šioje byloje buvo iškeltas prejudicinis klausimas, ar Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad, valstybei narei nusprendus perkelti šią nuostatą į nacionalinę teisę, vykdančioji teisminė institucija turi turėti tam tikrą diskreciją spręsti, ar reikia atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. ESTT savo sprendime pasisakė ne tik dėl šio konkretaus atsisakymo pagrindo, bet ir dėl visų atsisakymo pagrindų. ESTT nustatė, kad nusprendusios perkelti į nacionalinę teisę vieną ar kelis Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnyje numatytus neprivalomojo nevykdymo pagrindus valstybės narės negali numatyti, kad teisminės institucijos privalo atsisakyti vykdyti bet kokį Europos arešto orderį, formaliai patenkantį į minėtų pagrindų taikymo sritį, ir negali atsižvelgti į kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes. Siekiant atsižvelgti į šį ESTT sprendimą, BK projektu siūloma perkelti keturis atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindus iš Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalies (privalomų pagrindų sąrašas) į 4 dalį (neprivalomų pagrindų sąrašas).
Pažymėtina, kad Europos arešto orderio išdavimo ir vykdymo praktika Lietuvoje parodė, kad šių klausimų reguliavimas nacionaliniu lygiu reikalauja platesnės sisteminės peržiūros, siekiant identifikuoti ir pašalinti sklandaus bendradarbiavimo trukdžius, pakeičiant / papildant Europos arešto orderio išdavimą ir vykdymą reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamas nuostatas. Ši sisteminė peržiūra planuojama vėlesniame etape, 2022 m. Siekiant kuo galima greičiau pašalinti Europos Komisijos identifikuotus trūkumus pradėtoje pažeidimo procedūroje bei atsižvelgti į pastarąją ESTT jurisprudenciją, Įstatymų projektai teikiami nepradėjus Europos arešto orderio išdavimo ir vykdymo procesų sisteminės peržiūros.
Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio mėnesį Europos Tarybos ekspertų komitetas dėl priemonių, skirtų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (toliau – MONEYVAL komitetas), patvirtino penktojo tarpusavio vertinimo etapo ataskaitą, kurioje, be kita ko, pateikė rekomendacijas Lietuvai dėl teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo tobulinimo. 39 rekomendacijoje Lietuvai MONEYVAL komiteto ataskaitoje nustatytas techninis trūkumas – „nėra aiškių procesų dėl ekstradicijos prašymų įvykdymo laiku“. Darbo grupės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiklai koordinuoti, sudarytos Ministro Pirmininko 2013 m. gegužės 2 d. potvarkiu Nr. 154, 2019 m. gruodžio 12 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1VL-76 buvo patvirtintas MONEYVAL komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas, kuriame buvo nurodyta priemonė atlikti minėto trūkumo analizę ir įvertinti atitinkamo teisinio reguliavimo tobulinimo poreikį. Įvertinus šią rekomendaciją, BPK projektu siūloma keisti Baudžiamojo proceso kodekso 73 straipsnio 3 dalį, ją papildant sakiniu apie nutarties priėmimo terminą.
Didelę grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kelia aktyviai vykdoma prieš Lietuvos Respublikos interesus nukreipta žvalgybinė veikla. Priešiškos užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos, prisidengdamos verslininkais, žurnalistais, mokslininkais, įvairių delegacijų nariais, nevyriausybinių organizacijų darbuotojais, kuria informacijos šaltinių ir agentų tinklą, taip pat verbuoja Lietuvos Respublikos piliečius ir infiltruoja į valstybės institucijas, taip siekdamos gauti jas dominančios informacijos. Lietuvos žvalgybos institucijų duomenimis, pastaruoju metu priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumas išlieka aukštas ir nemažėja. Šnipinėjimas kelia didelę grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, tačiau Baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą, sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmės apatinė riba yra pernelyg maža ir nesudaro būtinų prielaidų atgrasyti nuo tokios veikos.
Lietuvoje iki šiol už šnipinėjimą buvo nuteisti 8 asmenys, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės siekia nuo trejų iki dešimties su puse metų.
Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje numatytas nusikaltimas – padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, gali pasireikšti įvairiomis veikomis, kuriomis siekiama, norima padėti bet kuriai užsienio valstybei ar jos organizacijai vykdyti žvalgybinę ar kitokią ardomąją veiklą prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, gynybos ar ekonomikos galią, pavyzdžiui, agentų verbavimas užsienio specialiosioms tarnyboms, pagalba užsienio agentams įgyti dokumentus, įsidarbinti, atitinkamos veiklos finansavimas ir kita. Atsižvelgiant į tai, kad padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, kaip ir šnipinėjimo nusikaltimo (šnipinėjimas yra specialioji norma pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį), subjektas visada turi sąsają su kita valstybe ar jos organizacija, veikia arba turi tikslą veikti jų naudai, šio nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į tai, kokia žala gali būti padaryta Lietuvos valstybei, ne mažesnis nei šnipinėjimo, todėl numatyta sankcija taip pat yra neproporcingai maža ir turėtų būti derinama su Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio sankcija, nustatant laisvės atėmimo bausmės apatinę ribą. Be to, pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 117 straipsnis („Išdavystė“), taip pat 121 straipsnis („Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“), t. y. nusikaltimai, kurie pagal savo pobūdį panašūs į padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ir kuriais taip pat yra kėsinamasi į valstybės suverenitetą, nustato laisvės atėmimo bausmės apatinę ribą.
Priešiškų užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdomas asmenų verbavimo procesas paprastai yra ilgalaikis, galintis tęstis iki kelerių metų. Pradėjus aktyvų asmens verbavimo procesą, artėjama prie taikinio ir organizuojamas pirminis kontaktas, kuris paprastai taikiniui atrodo kaip atsitiktinis ir nekelia jokių įtarimų. Užmezgę pirminį kontaktą, žvalgybos ar saugumo tarnybų darbuotojai pamažu siekia vis didesnio verbavimo taikinio pasitikėjimo ir draugystės. Šio „draugiško“ bendravimo pradžioje prašoma pateikti neįslaptintos informacijos ir atlikti iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas užduotis, už kurias atsilyginama maža dovanėle ar paslauga. Ilgainiui užduotys tampa sudėtingesnės, o prašomos informacijos turinys susijęs su tarnybos ar valstybės paslaptimis. Kartu žvalgybos ir saugumo tarnybos siekia sukurti tokias aplinkybes, kad užverbuotam asmeniui būtų sudėtinga atsisakyti tęsti bendradarbiavimą. Daugeliu atvejų verbavimo taikiniui tiesiogiai nepasiūloma šnipinėti kitos valstybės naudai, bet į šią nusikalstamą veiklą asmuo įtraukiamas palaipsniui ir nepastebimai. Kompetentingoms Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms labai svarbu turėti informacijos apie priešiškų užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdomą veiklą Lietuvoje ir pasinaudoti jų vykdoma priešiška veikla, rinkti apie ją žvalgybos informaciją ir, tokią veiklą kontroliuojant, neutralizuoti šnipinėjimu daromą žalą. Atsižvelgiant į tai, užverbuoto (verbuojamo) asmens, kurio veiksmai nors ir sudarė šnipinėjimo (taip pat ir padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką) nusikaltimo sudėtį, bet nepadarė žalos žmogui ar nesukėlė kitokių sunkių padarinių, teisėsaugos institucijoms suteikta informacija, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, leistų efektyviau užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nei tokio pavienio asmens nubaudimas.
Į šnipinėjimo bei padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką sudėtį įeinančius veiksmus gali daryti įmonės, įstaigos ar organizacijos, tačiau Baudžiamajame kodekse nenumatyta juridinio asmens atsakomybė už šias veikas.
Įstatymų projektų uždaviniai:
1. baigti Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą dėl Europos arešto orderio įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, tinkamai įgyvendinus Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR nuostatas, perkeliant šio teisės akto nuostatas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę;
2. atsižvelgti į ESTT sprendimus bylose C-665/20 ir C-488/19, kuriais pateikti Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR išaiškinimai dėl atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindų;
3. įgyvendinti MONEYVAL komiteto penktojo tarpusavio vertinimo etapo ataskaitos 39 rekomendaciją dėl aiškių ekstradicijos proceso terminų nustatymo;
4. padidinti baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą, taip pat už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numatančio straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, atitinkamai padidinant (nustatant) laisvės atėmimo bausmės apatines ribas;
5. nustatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką sąlygas ir atitinkamai patikslinti su tuo susijusias procesines normas Baudžiamojo proceso kodekse;
6. įtvirtinti juridinio asmens atsakomybę už šnipinėjimą bei padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų dalį, susijusią su Europos Sąjungos teise, parengė Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės (vadovas Darius Žilys, tel. (8 5) 266 2877, el. p. [email protected]) patarėja Indrė Balčiūnienė (tel. (8 5) 266 2893, el. p. [email protected]), o Įstatymų projektų dalį, susijusią su šnipinėjimu ir padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. (8 5) 273 5908, el. p. [email protected]) patarėjas kpt. Mantas Keliotis (tel. (8 5) 273 5597, el. p. [email protected]) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Teisės skyrius (skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė, tel. 8 680 62 219, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR Lietuvos Respublikoje buvo įgyvendintas papildžius Baudžiamąjį kodeksą (91 straipsnis) ir Baudžiamojo proceso kodeksą (171, 48, 51, 691, 70, 711, 72–76 straipsniai, kt.) atitinkamomis nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir generaliniam prokurorui 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1R-195/I-114 patvirtinus Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisykles (su vėlesniais pakeitimais). Europos Komisija 2020 m. gruodžio 3 d. laišku informavo apie šio įgyvendinimo trūkumus:
1. Lietuvos Respublika neperkėlė Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 18 straipsnio 1 dalies a punkto bei 19 straipsnio, kuriuose įtvirtinta asmens išklausymo procedūra prieš priimant sprendimą dėl Europos arešto orderio vykdymo;
2. Lietuva neperkėlė Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 1 punkte numatytos išimties atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, kuri susijusi su muitais, mokesčiais ir valiutos keitimu;
3. Lietuva nevisiškai perkėlė Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 25 straipsnio 1 dalį į Baudžiamojo proceso kodekso 771 straipsnio 3 dalį, numatydama sąlygą vežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją tik Lietuvos Respublikos piliečius, nors ši sąlyga pagal Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 25 straipsnio 1 dalį turėtų būti taikoma ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui.
ESTT sprendime byloje C-665/20 aptarti atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindai yra numatyti Baudžiamojo kodekso 91 straipsnyje. Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytas baigtinis privalomo nevykdymo pagrindų sąrašas, o 4 ir 5 dalyse – neprivalomo nevykdymo pagrindai. Šiuo metu keturi atsisakymo pagrindai, atitinkantys neprivalomo nevykdymo pagrindus, numatytus Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 1, 4, 5 punktuose ir 7 punkto b papunktyje, yra įtvirtinti atitinkamai Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalies 5, 7, 3 ir 8 punktuose kaip privalomo nevykdymo pagrindai.
Europos Komisijos atstovai pažeidimo procedūros metu taip pat išreiškė abejones dėl žmogaus teisių pažeidimo atsisakymo pagrindo, t. y. Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotės, kuri gali būti interpretuojama taip, jog žmogaus teisių pažeidimas konstatuojamas automatiškai, neįvertinus konkrečių bylos aplinkybių. ESTT bylose C‑404/15 ir C‑659/15 (Aranyosi ir Căldăraru) yra nusprendęs, jog pastarasis atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindas gali būti taikomas tik tuomet, kai vykdančioji institucija detaliai ir tiksliai toje konkrečioje byloje įvertina žmogaus teisių pažeidimo pavojų.
Lietuvos Respublikos ratifikuotos daugiašalės tarptautinės sutartys (pvz., 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai) ir dvišalės sutartys (su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kinija, Indija) ekstradicijos srityje nenumato asmenų išdavimo terminų. Tam tikri ekstradicijos proceso terminai šiuo metu numatyti Baudžiamojo proceso kodekso 73 ir 74 straipsniuose. Gavęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl asmens išdavimo, Vilniaus apygardos teismo teisėjas per septynias dienas turi surengti posėdį (73 straipsnio 2 dalis), tačiau Baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta terminų nutarčiai dėl asmens išdavimo trečiajai valstybei priimti, o tai, MONEYVAL komiteto nuomone, gali turėti įtakos ekstradicijos prašymų įvykdymui laiku.
Baudžiamajame kodekse už šnipinėjimą šiuo metu numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų, esant kvalifikuotai sudėčiai, nuo trejų iki penkiolikos metų, o už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.
Nėra galimybės atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo prisipažino apie daromą šnipinėjimą, taip pat padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ir suteikė svarbios informacijos apie užsienio valstybės, jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą.
Taip pat Baudžiamajame kodekse nenumatyta juridinio asmens atsakomybė už šnipinėjimą bei padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.
4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Siekiant pašalinti Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 1 punkto įgyvendinimo trūkumą, siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso 91 straipsnį nauja 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad negalima atsisakyti perduoti asmens pagal Europos arešto orderį, kuris išduotas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, remiantis tuo, kad tos pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, arba tuo, kad tokių mokesčių, rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje skiriasi nuo Europos arešto orderį išdavusios valstybės teisės aktuose nustatyto reglamentavimo.
2. Siekiant pašalinti Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 18 ir 19 straipsnių įgyvendinimo trūkumą, siūloma papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 711 straipsnį 11 dalimi, kurioje įtvirtinamas asmens teisės būti išklausytam Europos arešto orderio išdavimo tikslu iki sprendimo dėl Europos arešto orderio vykdymo priėmimo įgyvendinimas tuo atveju, kai Europos arešto orderis yra išduotas kitoje valstybėje baudžiamojo persekiojimo tikslais. Pagal Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 18 straipsnį Europos arešto orderį vykdanti valstybė, gavusi Europos arešto orderį baudžiamojo persekiojimo tikslais išdavusios valstybės kompetentingos institucijos prašymą, privalo arba sutikti, kad prašomas perduoti asmuo būtų išklausytas pagal Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 19 straipsnį, arba sutikti laikinai perduoti prašomą perduoti asmenį. Laikinojo perdavimo sąlygos ir trukmė nustatomos abipusiu išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų susitarimu. Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 19 straipsnyje yra numatyta asmens išklausymo Europos arešto orderį vykdančios valstybės teritorijoje procedūra – asmuo turi būti apklaustas dalyvaujant Europos arešto orderį išdavusios valstybės paskirtam gynėjui, laikantis abiejų valstybių sutartų sąlygų, nepažeidžiant vykdančiosios valstybės teisės aktų. Siūloma, kad sprendimą leisti išklausyti asmenį arba laikinai perduoti jį Europos arešto orderį išdavusiai valstybei išklausymo tikslu, iš anksto su ja sutarus tokio perdavimo sąlygas ir trukmę, priimtų Generalinė prokuratūra, o tuo atveju, kai Europos arešto orderį išdavusios valstybės kompetentingos institucijos prašymas gautas jau Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant asmens perdavimo klausimą, – Vilniaus apygardos teismas. Pagal Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 18 ir 19 straipsnius tokią sprendimo priėmimo funkciją atlikti turi vykdančioji teisminė institucija, t. y. institucija, vykdanti Europos arešto orderį. Pagal Lietuvos pareiškimą – tai Vilniaus apygardos teismas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju asmens išklausymas dėl išduoto Europos arešto orderio tikėtinas preliminarioje Europos arešto orderio vykdymo stadijoje, siūlytina kaip kompetentingą instituciją sprendimui dėl išklausymo paskirti ir Generalinę prokuratūrą tiems atvejams, kai prašymas gaunamas dar iki Generalinės prokuratūros kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 18 ir 19 straipsniuose nėra detalizuojama, kurios valstybės, išduodančiosios ar vykdančiosios, kompetentinga institucija turi išklausyti asmenį, tad valstybės narės šias nuostatas į nacionalinę teisę perkėlė skirtingai: vienos (pvz., Portugalija, Ispanija) suteikė šią funkciją išduodančiajai valstybei, o kitos (pvz., Latvija, Prancūzija, Slovakija) – vykdančiajai. Kadangi išklausymas yra dėl išduoto Europos arešto orderio, projekte pasirenkamas pirmasis modelis, kad asmenį išklauso Europos arešto orderį išdavusios valstybės kompetentinga institucija (praktikoje pasitelkiant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), dalyvaujant Europos arešto orderį išdavusios valstybės paskirtam asmens gynėjui ir sprendimą dėl asmens išklausymo priėmusios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui arba Vilniaus apygardos teismo teisėjui. Pagal Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 19 straipsnio 2 dalį asmuo išklausomas pagal vykdančiosios valstybės įstatymus, laikantis išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų abipusio susitarimo nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, BPK projekte nustatoma, kad asmuo išklausomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei laikantis sutartų sąlygų.
Tais atvejais, kai Lietuva yra Europos arešto orderį išdavusi valstybė, reikalingos laikino perėmimo į Lietuvos Respubliką išklausymo dėl išduoto Europos arešto orderio tikslu esminės taisyklės, todėl šiuo aspektu siūloma papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 77 straipsnį 4 dalimi, atitinkamai papildant straipsnio pavadinimą, kad jis apimtų ir laikiną perdavimą išklausymo tikslu. Baudžiamojo proceso kodekso 77 straipsnio 4 dalyje siūloma nurodyti, kad sprendimą dėl suimto asmens, kuriam Lietuvos Respublikoje yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, laikino perėmimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką jo išklausymo dėl išduoto Europos arešto orderio tikslu priima Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, įvertinęs, ar asmens laikinas perdavimas atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus. Vertinant šiuos principus, yra svarbu atsižvelgti į tai, kad reikia laikytis Pamatiniame sprendime 2002/584/TVR įtvirtintų Europos arešto orderio vykdymo terminų, taip pat į tai, kad asmens perdavimo kaštai yra nemaži, todėl laikino perdavimo išklausymo dėl išduoto Europos arešto orderio tikslu galimybė turėtų būti pasirenkama kaip kraštutinė priemonė, pirmenybę teikiant asmens išklausymui nuotoliniu būdu, jei asmens išklausymas iš viso reikalingas. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pritarus, asmuo laikinai perimamas į Lietuvos Respubliką, iš anksto su ja sutarus tokio perdavimo sąlygas ir trukmę. Asmenį išklausius, jis turi būti nedelsiant grąžinamas į jį perdavusią Europos Sąjungos valstybę narę.
Siekiant visiškai perkelti Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 18 ir 19 straipsnius į nacionalinę teisę tais atvejais, kai Lietuva – išduodančioji valstybė, bus koreguojamos Europos arešto orderio išdavimo taisyklės, nurodant asmens išklausymo procedūrą.
3. Siekiant pašalinti Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 25 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo trūkumą, siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 771 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad jame numatyta leidimo vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją sąlyga, kad nuteistasis asmuo galės atlikti paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę Lietuvos Respublikoje, jei to pageidautų, taikoma ne tik Lietuvos Respublikos piliečiui, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui. Sąvoką „nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo“ apibrėžia horizontalus teisės aktas – Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (104 ir 105 straipsniai).
4. Siekiant atsižvelgti į ESTT sprendimą byloje C-665/20, siūlytina perkelti keturis atsisakymo pagrindus iš Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalyje numatytų privalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų į šio straipsnio 4 dalyje numatytų neprivalomo nevykdymo pagrindų sąrašą, o būtent atsisakymo pagrindus dėl: ne bis in idem dėl ne Europos Sąjungos valstybių narių teisminių institucijų priimtų sprendimų; dvigubo baudžiamumo; senaties terminų; nusikalstamos veikos, padarytos ne Europos arešto orderį išdavusios valstybės teritorijoje. Pastarasis atsisakymo pagrindas siejasi ir su ESTT sprendimu byloje C-488/19, tad BK projektu siūloma jį ne tik perkelti prie neprivalomo nevykdymo pagrindų, bet ir patikslinti formuluotę, pakeičiant „ne Europos arešto orderį išdavusios valstybės teritorijoje“ į „ne Europos arešto orderį išdavusios valstybės teritorijoje arba ne trečiosios valstybės teritorijoje, kai šios valstybės institucijų priimtas nuosprendis buvo pripažintas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje“. Naujoji aptariamos nuostatos formuluotė apimtų ne tik Europos arešto orderį išdavusios valstybės jurisdikciją, bet ir trečiosios valstybės jurisdikciją ESTT sprendime byloje C-488/19 nagrinėtu atveju, t. y. kai Europos arešto orderis išduotas dėl nuosprendžio, kuris priimtas trečiojoje valstybėje ir pripažintas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje pagal atitinkamas tarptautines sutartis, vykdymo. Be to, siekiant atsižvelgti į Europos Komisijos pažeidimo procedūroje išreikštą nuogąstavimą, kad Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalies 1 punktas nebūtų taikomas automatiškai, o tik teismui įvertinus žmogaus teisių pažeidimo pavojų konkrečioje byloje, siūlytina jį papildyti prieš žodžius „asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves“ įrašant žodžius „teismas nustato, kad“.
5. Siekiant atsižvelgti į MONEYVAL komiteto penktojo tarpusavio vertinimo etapo ataskaitos 39 rekomendaciją dėl aiškių ekstradicijos proceso terminų nustatymo, siūloma papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 73 straipsnio 3 dalį, numatant, kad po teismo posėdžio, kuriame išspręstas asmens išdavimo klausimas, nutartis dėl asmens išdavimo priimama per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų.
6. Siekiant atgrasyti asmenis nuo šnipinėjimo bei padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką nusikaltimų darymo, siūloma pakelti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės apatines ribas, t. y. vietoj galiojančių laisvės atėmimo bausmių už šnipinėjimą ribų nuo dvejų metų iki dešimties metų, o esant kvalifikuotai šnipinėjimo sudėčiai nuo trejų iki penkiolikos metų įtvirtinti atitinkamai nuo ketverių iki dešimties ir nuo šešerių iki penkiolikos metų, padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką sankcijoje nustatyti apatinę laisvės atėmimo bausmės ribą, t. y. nustatyti nuo dvejų iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
7. Teisėsaugos institucijoms svarbu laiku gauti informacijos apie asmenų, galimai susijusių su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo institucijomis, veiklą ir ryšius Lietuvoje ir užkirsti kelią neigiamų padarinių Lietuvos saugumui atsiradimui. Todėl 118 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę, numatant, kad asmuo, padaręs 118 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią. Tačiau pagal siūlomą naują 118 straipsnio 3 dalį atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nebūtų taikomas asmeniui, kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl 118 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
8. 119 straipsnio naujoje 3 dalyje siūloma įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę, numatant, kad asmuo, padaręs 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 119 straipsnio naujoje 4 dalyje siūloma nustatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą asmeniui, padariusiam 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. Pagal siūlomą 119 straipsnio 5 dalį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nebūtų taikomos asmeniui, kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl 119 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
9. Taip pat 118 straipsnio naujoje 4 dalyje, 119 straipsnio naujoje 6 dalyje siūloma įtvirtinti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę už atitinkamo nusikaltimo padarymą.
10. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūloma nustatyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, atitinkamai BPK projektu tikslinamos ir su tuo susijusios Baudžiamojo proceso kodekso 212, 254, 303 ir 327 straipsnių nuostatos. Taip pat į Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnį, ištaisant techninį neatitikimą, įrašoma Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 3 dalis, 1471 straipsnio 3 dalis, 1472 straipsnio 2 dalis, 157 straipsnio 3 dalis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Kadangi Įstatymų projektų nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinės teisės ir Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR visišką suderinamumą Europos arešto orderio vykdymo srityje bei nustatyti aiškesnį procesą dėl ekstradicijos prašymų įvykdymo laiku, Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai.
Taip pat dėl Baudžiamojo kodekso 118, 119 straipsnių pakeitimo padidės prevencinis poveikis, galimai sumažės šių pavojingų nusikalstamų veikų padarymo galimybė ir tai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai.
Įstatymų projektų priėmimas įtakos korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ar verslo plėtrai.
8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti Europos arešto orderio išdavimo taisykles (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo pakeitimas).
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Siekiant visiškai perkelti Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 18 ir 19 straipsnius į nacionalinę teisę, reikės papildyti Europos arešto orderio išdavimo taisykles.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomos lėšos tikėtinos dėl laikinojo asmens perdavimo į Lietuvą išklausymo tikslu, tačiau tokią laikinojo perdavimo galimybę riboja proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principai, įtvirtinti BPK projekte.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Europos arešto orderis“, „ekstradicija“, „Baudžiamasis kodeksas“, „šnipinėjimas“.
[1] Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1R-195/I-114 patvirtintos Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklės