LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO
IŠVADA
DĖL lietuvos respublikos civilinIO KODEKSO TREČIOSIOS KNYGOS
VI DALIES XV SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO xivp-1695
2022-09-28 Nr. 102-P-39
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Linas Šlusnys pavaduojantis Dainių Kreivį, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Seimo nariai Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narės Jurgitos Sejonienės patarėja Simona Virbickienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, patarėja Asta Gedzevičiūtė, Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė, vyresnioji patarėja Jolianta Pažus, Lietuvos vyskupų konferencijos patarėjas teisės klausimais dr. Zigmas Garalevičius, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, teisininkė Sima Sakalauskaitė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Dekonkovskienė
2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23 |
|
|
* |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2022-08-16 |
1 |
|
|
Pastebėtina, kad dauguma Sąjungos projekto nuostatų nukreipia į Civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Taigi, nors tam tikros Civiliniame kodekse nustatytos taisyklės galėtų būti taikomos Sąjungos projektu naujai sukuriamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar Sąjungos projektu galėtų būti numatomos šiuo metu galiojančių Civilinio kodekso nuostatų taikymo išimtys. Siekiant visiško teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai papildyti Civilinį kodeksą nuostata, kurios pagrindu Sąjungos projektu galėtų būti numatomos Civilinio kodekso taikymo išimtys. |
Pritarti |
Projektas papildytas 1 straipsniu: 1 straipsnis. 1.1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1.1 straipsnį 31 dalimi:. „31. Šio kodekso nuostatos civilinės sąjungos teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek civilinę sąjungą reglamentuojančiu įstatymu nenustatyta kitaip.“.
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23 |
2, 3, 14, 15, 16, 17. 18, 19
|
|
|
Pastaba pateikta išvadoje dėl projekto XIVP-1694: 18. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisės aktuose keičiantis sąvokoms (partnerystė – civilinė sąjunga) „būtinybės keisti visus susijusius galiojančius teisės aktus nėra, kadangi LR CSĮ projekte numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos susijusios sąvokos, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, taip pat atitinka LR CSĮ projekte įtvirtintą sąvoką „partneris““. Taigi minėtos sąvokos būtų keičiamos palaipsniui, keičiant konkretų teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 24 straipsnis, reglamentuojantis siūlomo įstatymo taikymą, nustato tik sąvokų ir formuluočių, apimančių „partnerį“ atitiktį civilinės sąjungos partneriui. Tuo tarpu kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „partnerystė“ į sąvoką „civilinė sąjunga“ keisti nesiūloma. Pastebėtina, kad projekto taikymo nuostatos yra teisinis pagrindas „partnerystės“ sąvokos keitimui į „civilinės sąjungos“ sąvoką, todėl projekto 24 straipsnio nuostatas būtina pildyti. Pastebėtina ir tai, kad kartu su projektu teikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, reg. Nr. XIVP-1695, kuriuo yra keičiamas CK, todėl manytina, kad minėtu projektu turėtų būti keičiami ir atitinkami CK straipsniai, pakeičiant „partnerystės“ sąvoką į „civilinės sąjungos sąvoką“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai kuriuose įstatymuose lygiagrečiai vartojamos sugyventinio ir partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, sąvokos, pvz., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas artimus asmenis apibrėžia kaip „deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.“ Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kartu su analizuojamu projektu turėtų būti pateikti ir svarstomi tokių įstatymų pakeitimo projektai. |
Atsižvelgti |
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1695 patobulintas, siūlant keisti Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 6.588, 6.590, 6.744 straipsnius (taip pat 6.67, 6.578 ir 6.8951 straipsnius).
2 straipsnis. 2.18 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2.18 straipsnio 9 punktą. “
3 straipsnis. 2.19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka Civilinės būklės aktai
14 straipsnis. 6.67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.67 straipsnis. Nesąžiningumo prezumpcija Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: 1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu,
vaikais, tėvais, 2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio
vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar
netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens
akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas
(motina), kitas artimasis giminaitis 3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su
fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo
narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), 4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija); 5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo; 6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su
fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai,
7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu
juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio
šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai,
vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, 8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“
15 straipsnis. 6.578 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6.578 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir
dėl savo, savo šeimos, 2. Papildyti 6.578 straipsnį 6 dalimi: „6. Nuomininko partneris, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga, ir jo nepilnamečiai vaikai turi tokias pat teises ir pareigas atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas ir jo šeimos nariai.„
16 straipsnis. 6.588 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6.588 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys
sutuoktinis 2. Pakeisti 6.588 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai 3. Pakeisti 6.588 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tėvai, pilnamečiai vaikai
ir jų sutuoktiniai
17 straipsnis. 6.590 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6.590 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „6.590 straipsnis. Šeimos narių ir civilinę sąjunga sudariusio partnerio teisė apsigyventi nuomojamoje patalpoje“ 2. Pakeisti 6.590 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos
nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių
sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti
sutuoktinį, partnerį, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga
18 straipsnis. 6.744 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.744 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu pilnametis
pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus
ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens sveikatos
priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį
pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens
nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti
vykdomos paciento sutuoktiniui ar civilinę sąjungą sudariusiam partneriui
19 straipsnis. 6.8951 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.8951 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.8951 straipsnis. Neatšaukiamo terminuoto indėlio sutarties nutraukimas Indėlininkas, kuris yra vartotojas, ypatingomis
aplinkybėmis (darbo netekimas, sunki liga, indėlininko, jo sutuoktinio, vaiko,
|
|
4. |
Lietuvos notarų rūmai 2022-08-01 |
4 |
|
|
Pastaba pateikta projektui XIVP-1694
2. Dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 Lietuvos notarų rūmai siūlo įstatymo projektą tobulinti, pavyzdžiui, aiškiau apibrėžiant civilinės sąjungos sudarymo, išviešinimo, nutraukimo tvarką, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojant partnerių turtinius santykius bei asmeninio pobūdžio neturtines teises ir pareigas: <...> - įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams. Nors ši nuostata yra analogiška Civilinio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalies nuostatai, pažymėtina, kad praktikoje teismo nutartys Notarų rūmams nėra siunčiamos, o Notarų rūmai tokio registro netvarko, kadangi teismo nutartį yra tikslinga pateikti tiesiogiai notarui, kuris atliks/tvirtins atitinkamą notarinį veiksmą; |
Pritarti |
Komiteto organizuotų klausymų metu, atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pateiktą pastabą, iškeltas poreikis koreguoti ir Civilinio kodekso 3.32 straipsnio 2 d. Projektas papildytas 4 straipsniu: 4 straipsnis. 3.32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas,
tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai
suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti
teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito
sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas
atitinka šeimos interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo
nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. Teismas,
nustatęs, kad sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų
interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro
pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar
panaikinimas galioja tik ateičiai. |
|
5. |
Lietuvos notarų rūmai 2022-08-01 |
6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 |
|
|
Pastaba pateikta projektui XIVP-1694 Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nėra suprantama, kodėl įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje, analogiškai Civilinio kodekso 5.13 straipsniui, yra aptariama partnerio paveldėjimo teisė. Be to, neaišku, ar partneriams pagal siūlomą reglamentavimą būtų taikytinas Civilinio kodekso 5.44 straipsnyje įtvirtintas bendrojo sutuoktinių testamento, kurį sudaryti gali tik sutuoktiniai, institutas. Vadovaujantis teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principais, siūlytina apsvarstyti partnerių paveldėjimo teisę ir jos įgyvendinimą numatyti Civilinio kodekso penktoje knygoje, reglamentuojančioje paveldėjimo teisę. |
Pritarti |
Civilinės sąjungos įstatymo projektas patobulintas, atsisakant paveldėjimo nuostatų reglamentavimo Civilinės sąjungos įstatyme, nes konkrečios civilinę sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teises reglamentuojančios nuostatos turi būti įtvirtintos Civiliniame kodekse. Todėl Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1695 patobulintas, siūlant keisti Civilinio kodekso 5.4, 5.7, 5.13, 5.20, 5.35, 5.40, 5.491 straipsnius ir kodekso Penktosios knygos V skyriaus pavadinimą. 6 straipsnis. 5.4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, partnerio, su kuriuo palikėjas buvo sudaręs civilinę sąjungą, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).“
7 straipsnis. 5.7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5.7 straipsnis. Sutuoktinio ir civilinę sajungą sudariusio partnerio paveldėjimo teisės praradimas 1. Pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo: 1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką; 2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija) arba gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka; 3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. 2. Pergyvenęs palikėją civilinę sąjungą sudaręs partneris netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo buvo pagrindas civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia. Ši dalis netaikoma civilinę sąjungą sudariusiam partneriui, nekaltam dėl civilinės partnerystės pripažinimo negaliojančia. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 2 dalyje numatytus pagrindus nutraukti ar pripažinti negaliojančia santuoką, pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.“
8 straipsnis. 5.13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5.13 straipsnis. Sutuoktinių ir civilinę sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teisė Palikėją pergyvenęs sutuoktinis ar civilinę sąjungą
sudaręs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės
įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną
ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant
sutuoktinio ar civilinę sąjungą sudariusio partnerio.
Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis
9 straipsnis. 5.20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, civilinę sąjungą sudaręs partneris, palikėjo tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.“ 10 straipsnis. 5.35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui ir bendrajam civilinę sąjungą sudariusių partnerių testamentui.“
11 straipsnis. 5.40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5.40 straipsnis. Palikimo valdymas ir jo trukmė Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą, nepaskirdamas jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą, įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka, sudaryta civilinė sąjunga ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos.“
12 straipsnis. V knygos V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti penktosios knygos V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V SKYRIUS BENDRASIS SUTUOKTINIŲ TESTAMENTAS, BENDRASIS CIVILINĘ SĄJUNGĄ SUDARIUSIŲ PARTNERIŲ TESTAMENTAS“.
13 straipsnis. Kodekso papildymas 5.491 straipsniu Papildyti Kodekso penktosios knygos V skyrių 5.491 straipsniu: „5.491 straipsnis. Bendrasis civilinę sąjungą sudariusių asmenų testamentas Šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos bendrajam civilinę sąjungą sudariusių partnerių testamentui.“ |
|
6. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-06-15 |
|
|
* |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau – CSĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-1695 (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu XIVP-1696 ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP-1697 (toliau kartu vadinami Įstatymų projektais), teikia šias pastabas. Pažymėtina, jog šios pastabos teikiamos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribose vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, suteikiančiomis teisę lygių galimybių kontrolieriui teikti išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų. Tarnyba, atsižvelgdama į būtinybę sureguliuoti faktiškai egzistuojančius kartu gyvenančių asmenų, kuriančių tarpusavio pagarba, pasitikėjimu, artimais šeiminiais ryšiais, lojalumu pagrįstus santykius, Įstatymų projektams iš esmės pritaria. Tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų teisinių santykių pripažinimas yra svarbus, siekiant užtikrinti ir apsaugą nuo diskriminacijos skirtingose gyvenimo srityse. Vis dėlto, Tarnybos manymu, Įstatymų projektais tik iš dalies keičiama iki šiol Lietuvoje vis dar egzistuojanti situacija, kai kartu gyvenančios ir bendrą gyvenimą bei buitį kuriančios ir negalinčios savo santykių įteisinti poros patiria savo teisių suvaržymus įvairiose gyvenimo srityse tiek turtiniuose, tiek asmeniniuose neturtiniuose santykiuose. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2010 m. balandžio 29 d. priėmė rezoliuciją Nr. 1728 (2010) „Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“, kurioje valstybės narės yra raginamos užtikrinti teisinį tos pačios lyties porų partnerystės pripažinimą, jei partnerystė yra galima ir tarp skirtingų lyčių asmenų. Šioje rezoliucijoje, be kita ko, raginama įtvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad asmens tos pačios lyties partneriui užsieniečiui bus sudarytos tokios pat galimybės gyventi šalyje, kokios būtų sudarytos, jei partneris užsienietis būtų kitos lyties. Paminėtina ir tai, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2010)5 rekomendavo valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų patvirtintos ir veiksmingai įgyvendintos teisinės ir kitos priemonės, skirtos kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taip pat užtikrinti pagarbą lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų žmogaus teisėms, skatinti visuomenės toleranciją jiems. Šioje rekomendacijoje taip pat pažymėta, kad valstybės narės, kurių teisės aktais nėra reguliuojami tos pačios lyties asmenų partnerystės teisiniai santykiai, yra raginamos apsvarstyti galimybę reguliuoti tokius santykius nediskriminuojant nei tos pačios lyties, nei skirtingų lyčių porų ir suteikti teisines ar kitas priemones socialinėms praktinėms problemoms, su kuriomis jie susiduria gyvendami, spręsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, jog porų (tiek tos pačios lyties, tiek skirtingos lyties), gyvenančių kartu, tačiau nesudarančių santuokos, bendras gyvenimas patenka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio, t. y. asmenų teisės į šeimos ir privatų gyvenimą reguliavimo bei apsaugos sritį. 2020 m. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“, pabrėžiama, kad „Komisija sieks, kad ES būtų užtikrinamas šeiminių santykių tarpusavio pripažinimas“ ir pasiryžta „išnagrinėti galimas priemones tos pačios lyties asmenų partnerystės tarpusavio pripažinimui valstybėse narėse stiprinti“. Strategijoje taip pat pabrėžiama, kad „ES laisvo judėjimo teisės aktuose, visų pirma Laisvo judėjimo direktyvoje, pripažįstama visų ES piliečių ir jų šeimos narių, įskaitant registruotus partnerius ir vaivorykštės šeimas, teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje“. Šis principas turėtų galioti ir diskriminacijos draudimui dėl pilietybės, įskaitant sutuoktinius ir partnerius. Europos Sąjungoje 13 valstybių narių teisė sudaryti santuoką garantuojama tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenims (Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija), 20 valstybių narių užtikrina teisę sudaryti registruotą partnerystę skirtingos lyties ir/ar tos pačios lyties poroms (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Pranzūcija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija). Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje; santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalį, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi; iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja valstybės pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.). Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, jog kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Tarnybos nuomone, asmenų, tos pačios ar skirtingos lyties asmenų, nesudarančių santuokos, bei įteisinančių santykius, sudarant civilinę sąjungą, santykiai, turėtų būti reguliuojami CK trečiosios knygos nuostatomis, nepripažįstant negaliojančiu trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus, o priešingai, įtvirtinant šio skyriaus turinį bei reglamentuojant civilinėje sąjungoje gyvenančių asmenų turtinius bei asmeninius neturtinius santykius. Tokiu būdu civilinės sąjungos santykių reglamentavimas labiausiai atitiktų šių santykių esmę bei turinį, suteiktų daugiau aiškumo tiek asmenims, kuriantiems civilinę sąjungą, tiek ir tretiesiems asmenims, valstybinėms institucijoms, teismams, kai partneriai naudosis turtinėmis teisėmis, atstovaus vienas kitą, bus sprendžiama atsakomybė pagal partnerių prievoles, nutraukiami partnerių santykiai ir kt. Tarnybai suprantama, kad siekiama atskirti civilinę sąjungą sudarančių asmenų santykius nuo kitų šeiminių santykių, tačiau akcentuotina, kad tokiam atskyrimui nėra jokių priežasčių. Pabrėžtina, kad nei skirtingos lyties, nei tos pačios lyties šeiminių santykių reglamentavimas, niekaip nepakeistų to, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija santuokai, kaip vienai iš šeimos kūrimo formų, skiriama ypatinga vieta. |
Nepritarti |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teikia bendro pobūdžio pasiūlymą civilinės sąjungos, santykius reguliuoti Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatomis, tačiau šis siūlymas iš esmės nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu. Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 pateikimo Seimo posėdyje metu Seimo narė J. Sejonienė akcentavo, kad „įstatymo projektas neturi jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka. Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Todėl lydimuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso knygoje „Šeimos teisė“, taip pat civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure, juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą. Tai yra nebūtų taikomos tradicinės santuokos įregistravimo procedūros, nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės, nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių arba svetimų vaikų. Civilinė sąjunga sukurtų partnerių bendrosios dalinės nuosavybės turtinį režimą, kitaip tariant, preziumuojama, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau, įvykus ginčui dėl turto, kiekvienas iš partnerių turės įrodyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Tuo tarpu santuokos atveju sukuriamas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, vadinasi, po santuokos sudarymo sukurtas ar įgytas turtas yra bendras ir jis ginčo atveju dalinamas sutuoktiniams pusiau.<...>„ (2022 m. gegužės 26 d. Seimo rytinio posėdžio stenograma).
|
|
7. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-06-07 |
|
|
* |
Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1695 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
|
8. |
Teisėjų taryba 2022-08-08 |
|
|
|
Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.231 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1717; Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1695; Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1696 Teisėjų taryba pastabų ir pasiūlymų neturi. |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
|
|
|
|
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1695 ir komiteto išvadoms. |
Pritarti |
Komitetas projektą patobulino. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1695(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – 3.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė