Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 376
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Kviečiu užimti vietas. Pradedame gegužės 16 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įteikimo ilgametei Lietuvos Respublikos Seimo narei, buvusiai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei (po mirties) iškilminga ceremonija
Gerbiami Seimo nariai, užsiregistruosime vėliau, o man labai malonu pristatyti jau tradicija tapusio renginio pradžią. Kaip žinote, Seimas priėmė nutarimą, kuriuo 2009–2012 metų Seimo Pirmininkei, kelių kadencijų Seimo narei, ilgametei mūsų kolegei I. Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei (po mirties) paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvauja šio apdovanojimo ankstesni laureatai – Prezidentas V. Adamkus (Plojimai) ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Č. Juršėnas, (Plojimai) gerbiamos I. Degutienės artimieji ir šviesaus atminimo sesers F. N. Sadūnaitės giminaičiai, bendražygiai ir kiti garbūs Seimo posėdžio dalyviai. (Plojimai)
Gerbiami susirinkusieji, prašau jūsų F. N. Sadūnaitės atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Norėčiau į tribūną pakviesti Seimo narį, Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininką A. Vinkų, kad pristatytų abi Seimo apdovanojimo laureates.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas.
Seimo nario, Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininko Antano Vinkaus kalba
A. VINKUS (LVŽSF*). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatai, Jūsų Ekscelencija Prezidente Valdai Adamkau, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatare Česlovai Juršėnai, gerbiama Irena Degutiene, gerbiami šviesaus atminimo sesers F. N. Sadūnaitės giminaičiai ir bendražygiai, visi garbūs šio Seimo posėdžio svečiai!
Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien Seimo posėdyje tęsiame labai gražią tradiciją – dviem garbingoms ir iškilioms asmenybėms – I. Degutienei, 2009–2012 metų Seimo Pirmininkei, ilgametei Seimo narei, ir šviesaus atminimo F. N. Sadūnaitei, demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei, bus įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.
Džiaugiamės, kad gerbiama I. Degutienė kartu su giminaičiais, taip pat šviesaus atminimo F. N. Sadūnaitės giminaičiai ir bendražygiai šiandien savo atvykimu į Seimo rūmus mus visus pagerbė ir mes turime progą iškilmingai įteikti aukščiausią Seimo apdovanojimą už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei už suteiktą garbę man pristatyti abi Seimo apdovanojimo laureates.
I. Degutienė – medikė, ilgametė Seimo narė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narė. 1996–2000 metais dirbo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre, 1999 metais laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas, 1996–2020 metais – Lietuvos Respublikos Seimo narė, 2009–2012 metais – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė, tris Seimo kadencijas ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Parlamente dirbo Seimo delegacijoje Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje – ėjo pirmininko pareigas. Dirbo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijoje, kurį laiką ėjo šios komisijos pirmininko pareigas, taip pat dirbo Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Eidama šias pareigas I. Degutienė daug prisidėjo prie demokratijos, parlamentarizmo raidos ir valstybingumo stiprinimo Lietuvoje.
I. Degutienei vadovaujant Seimui, buvo įsteigti itin reikšmingi Seimo skiriami apdovanojimai: Laisvės premija, Valstybės Nepriklausomybės stipendija, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Šių apdovanojimų svarba stiprinant valstybingumą, skatinant patriotiškumą, puoselėjant istorinę atmintį šiandien yra visuomenės vertinama.
I. Degutienei Seime teko labai svarbi darbo dalis – Seimo tarpparlamentiniai ryšiai, užtikrinant sėkmingą tarptautinį bendradarbiavimą ir deramą valstybės atstovavimą. Gerbiamos Irenos gebėjimas asmeniškai užmegzti šiltus santykius su kitų valstybių parlamentų pirmininkais prisidėjo prie glaudesnio Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo, didesnio Rytų partnerystės šalių įtraukimo ir susitelkimo dėl bendrų siekių. Jai vadovaujant Seimui, Seime įvyko ir Demokratijų bendrijos parlamentinio forumo steigiamasis susitikimas, kurio metu pasirašyta Vilniaus deklaracija. Tąkart daugiau nei 30 įvairių šalių parlamentų atstovų pasirašę deklaraciją įkūrė Demokratijų bendrijos parlamentinį forumą, simboliškai įamžindami prieš 20-metį Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pasiektą demokratijos laimėjimą ir savo veikla skatindami tolesnę demokratijos plėtrą pasaulyje.
Eidama įvairias atsakingas pareigas Seime ir Vyriausybėje I. Degutienė vadovavosi tolerancijos, demokratijos ir politinės kultūros principais – atsižvelgdavo į mažumos teises, gerbdavo oponentus, suteikdama jiems galimybę pateikti savo nuomonę ir į ją įsiklausydama, ieškodavo dialogo sudėtingose politinėse diskusijose. I. Degutienė buvo ir tebėra parlamentinės demokratijos šalininkė ir puoselėtoja. Šiomis dienomis, nors ir pasitraukusi iš aktyvios politinės veiklos, išreiškia drąsią ir argumentuotą poziciją visuomenei rūpimais klausimais.
I. Degutienės profesinė ir visuomeninė veikla yra įvertinta apdovanojimais: 1997 metais – Metų žmogus medicinos ir socialinės apsaugos srityje, 2010 metais – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir 2019 metais – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.
Prieš linkėdamas Irenai stiprios sveikatos, aš noriu pasakyti, kad pats aukščiausias jūsų valstybės postas, ponia Irena, buvo jūsų žmogiškumas ir jūsų eitas kelias. (Plojimai) Kas man buvo brangu stebėti ir mums dirbant kartu, kad kuo jūs aukščiau kilote, tuo buvote kuklesnė ir tuo labiau žmonės jus mylėjo ir gerbė. Tegu Dievas jus saugo ilgai mūsų džiaugsmui, mūsų bendram darbui. Būkite laiminga. (Plojimai)
F. N. Sadūnaitė – vienuolė, disidentė, tikinčiųjų teisių gynėja, politinė kalinė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė ir platintoja, viena iš nesankcionuoto 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorių. 1974 metais pradėjo dauginti ir platinti pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, už tai tais pačiais metais buvo suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Atlikusi bausmę, 1980 metais grįžo į Lietuvą ir vėl įsitraukė į pogrindinę veiklą, tęsė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platinimą, Lietuvos Atgimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo įvairiose protesto akcijose. Sesuo F. N. Sadūnaitė buvo viena iš kelių žmonių, kurie rizikavo savo gyvybe, laisve, kad perduotų šiuos svarbius dokumentus užsienio žiniasklaidai ir žmogaus teisių organizacijoms, taip pabrėždama „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ nepakeičiamą vaidmenį Lietuvos laisvės kovoje.
1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo įvykęs mitingas tapo lemiamu žingsniu nepriklausomybės kovoje. F. N. Sadūnaitė kartu su kitais aktyviais disidentais vadovavo šiam mitingui, siekdama pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptus protokolus, kuriuos laikė pagrindine Baltijos šalių okupacijos priežastimi. Šis mitingas tapo Lietuvos žmonių pasiryžimo kovoti už savo teises ir laisvę simboliu. Sesers F. N. Sadūnaitės indėlis kovoje už Lietuvos valstybingumą ir demokratiją yra neįkainojamas. Ji ne tik kalbėjo apie laisvę, bet ir gyveno tuo tvirtai tikėdama. Jos drąsa, pasiaukojimas ir tvirtas įsitikinimas tapo pavyzdžiu daugeliui kitų kovotojų už laisvę.
Sesuo F. N. Sadūnaitė 1988 metais buvo priimta į Lietuvos Helsinkio grupę, o 1989 metais tapo viena iš Lietuvos katalikiško moterų sambūrio „Caritas“ kūrėjų.
Sesers F. N. Sadūnaitės nuopelnai įvertinti Jungtinių Amerikos Valstijų respublikonų partijos Kalifornijos padalinio medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises (1990 metais), Jungtinių Amerikos Valstijų Teksaso valstijos garbės pilietės vardo suteikimu (1992 metais), Sausio tryliktosios atminimo medaliu (1992 metais), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998 metais), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 metais) ir 2017-ųjų Laisvės premija (2018 metais).
Tikiu, kad šviesaus atminimo F. N. Sadūnaitės pagerbimas, paskyrus jai Seimo apdovanojimą po mirties, šį apdovanojimą perduodant sesers Nijolės broliui J. A. Sadūnui, yra simbolinis ir labai reikšmingas sesers Nijolės atminimo įamžinimas. Verta pažymėti, kad gerbiamas J. A. Sadūnas dėl sesers Nijolės veiklos ir savo tvirtos valios ir ryžto nesutiko būti KGB informatoriumi, patyrė nemažai išbandymų ir kančios – buvo uždarytas į psichiatrijos ligoninę, teisiamas, tardomas, persekiojamas ir šantažuojamas. Sesuo Nijolė savo prisiminimų knygoje „Skubėkime daryti gera“ rašė taip: „KGB kankino brolį vien dėl to, kad nepavyko sulaužyti jo moralės.“
Skaitydamas ir žinodamas F. N. Sadūnaitės visą gyvenimo kelią, noriu palyginti su mūsų istorijos faktais. Istorija liudija, kad nė viena pasaulio tauta ilgai negyvavo būdama pavergta. Priespauda, kančia, pažeminimas ir šiuolaikiniame pasaulyje tai vienur, tai kitur išsiveržia kovomis už laisvę, nes žmogus negali gyvuoti neturėdamas savo valstybės vietos, kurią išdidžiai vadintų savo namais, savo tėvyne. Džiaugiamės ir didžiuojamės. Įsitikinęs, kad taip kalbėjo, kalba, kalbės ir dabar, nors ir anapilyje būdama. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų tauta nepalūžo užklupusių karų ir tremčių laikotarpiu. Ne kartą lietuviai atkakliai ėjo išbandymo keliu, išliko vieningi, išsaugojo pasitikėjimą savimi, tikėjimą savo tėvynės ateitimi.
Šiandien tikrai turime kuo didžiuotis, esame laisvi. O valstybė – tai mes. Tai kiekvieno mūsų nuoširdus darbas ir atsakomybė. Mūsų mylimo Prezidento V. Adamkaus žodžius kartoju dažnai. Manau, visi kartojame ir ateityje kartosime, kad vardan mūsų žuvusių tėvų ir tėvynainių, vardan mūsų brolių, kovojusių už mūsų šalies laisvę, vardan mūsų ir mūsų vaikų ateities turime išsaugoti ir skleisti šią bendrą atmintį apie mūsų pergyventą istoriją, turime kelti savo ir pasaulio visuomenės sąmoningumą, ginti pagarbą žmogui, gyvybei ir orumui. Brangieji, leiskite iš visos širdies palinkėti jums geros nuotaikos, puikių įspūdžių kupino laiko. Branginkime ir saugokime, puoselėkime mūsų protėvių sukurtas nuostabias tradicijas, kad galėtume jas perduoti savo vaikams ir vaikaičiams. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkui A. Vinkui.
Prieš pradedant įteikimo ceremoniją, maloniai atkreipiu dėmesį, kad apdovanojimai gerbiamai I. Degutienei ir F. N. Sadūnaitės artimiesiems bus įteikti atskirai. Taigi posėdžio dalyvius ir svečius, kurie nori pasveikinti, kviečiu koncentruotis į visos ceremonijos pabaigą.
Į tribūną kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pristatyti gerbiamos I. Degutienės veiklą ir nuopelnus. Prašau.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Prezidente Valdai Adamkau, Nepriklausomybės Akto signatare Česlovai Juršėnai, gerbiami kolegos, garbūs svečiai, laureačių artimieji. Šiandien Seimo apdovanojimu – Aleksandro Stulginskio žvaigžde pagerbiame dvi iškilias Lietuvos moteris, daug nusipelniusias puoselėjant valstybingumo, demokratijos ir parlamentarizmo idėjas. Kovo pabaigoje mirusi vienuolė, disidentė, demokratijos gynėja, buvusi politinė kalinė F. N. Sadūnaitė yra tapusi bekompromisės kovos už valstybingumo įtvirtinimą simboliu, savo pavyzdžiu įkvėpusi taip pat ir jaunosios kartos atstovus, tik iš pasakojimų girdėjusius apie sovietinės sistemos represijas. Ilgametė Seimo narė, buvusi parlamento vadovė I. Degutienė yra pavyzdys politikės, kuri, ieškodama sutarimo tarp labai skirtingų politinių jėgų Seime, gebėdavo rasti reikalingus ir tvarius sprendimus net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
I. Degutienės politinė karjera įspūdinga. 1996–2000 metais – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, 1999 metais laikinai ėjo Ministro Pirmininko pareigas, 1996–2020 metais – Seimo narė, 2009–2012 metais – Seimo Pirmininkė, tris Seimo kadencijas ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Veikdama visose šiose pozicijose I. Degutienė visuomet išsaugodavo jautrų, žmogišką santykį ir bendraudama su artimų pažiūrų kolegomis, ir su politiniais oponentais, ir aiškindama politinius sprendimus plačiajai visuomenei.
Politinė diplomatija I. Degutienei taip pat buvo labai svarbi darbo dalis, užtikrinant sėkmingą tarptautinį bendradarbiavimą ir deramą valstybės atstovavimą. Jos gebėjimas puoselėti šiltus asmeninius santykius su kitų parlamentų atstovais padėjo vystyti Seimo tarpparlamentinius ryšius.
Daugeliui iš mūsų, esančių šioje salėje, teko dirbti su I. Degutiene ir kiekvienas galėtume pasidalyti savo įspūdžiais ir istorijomis. Man šią puikią politikę geriausiai charakterizuoja jos vizitine kortele tapusios savybės – išmintis ir taktas bendraujant tiek su kolegomis, tiek su oponentais. Ir ramus ekspertiškumas bei dalyko, apie kurį kalbi, išmanymas. Kai ponia Irena kalbėdavo Seimo salėje, ypač sudėtingesnėse situacijose, kolegos įsiklausydavo ir jos lyderystė padėdavo išspręsti daug įtemptų situacijų ir užtikrindavo sklandesnį ir efektyvesnį Seimo darbą. Tai puikus pavyzdys mums visiems.
I. Degutienė yra ir pirmoji moteris Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė. Neabejoju, kad jos, kaip sėkmingos politikės, pavyzdys įkvėpė daug moterų pasirinkti politikos kelią ir paskatino drąsiau imtis politinės atsakomybės, taip pat parodė, kad visgi įmanoma rasti balansą tarp didelių atsakomybių, didelių iššūkių kupino politikės kelio ir atsidavimo šeimai.
Darsyk nuoširdžiai sveikinu I. Degutienę su garbingu apdovanojimu ir linkiu sveikatos bei ilgų visuomeninio aktyvumo metų. Ačiū už dėmesį ir sveikinu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei. Kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen įteikti Aleksandro Stulginskio žvaigždę gerbiamai I. Degutienei.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikia Aleksandro Stulginskio žvaigždę laureatei Irenai Degutienei. (Plojimai)
Nuoširdžiai sveikiname gerbiamą I. Degutienę ir kviečiame tarti žodį. Prašome, gerbiama Irena, į tribūną.
Ilgametės Lietuvos Respublikos Seimo narės, buvusios Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamas Prezidente, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas mano ilgameti kolega Česlovai, galiu taip į jus kreiptis – be pavardės, visi pažįsta – Juršėnas, ir gerbiami kolegos, kuriuos dar kai kuriuos pažįstu, kitų jau nepažįstu, bet visi vis tiek liksite kolegos. To jums linkiu, nesvarbu, ar būsite šitoje Seimo salėje, ar kažkur kitur, svarbiausia, kad sutikę gatvėje vienas kitą galėtumėte ir pažinti, ir ramiai pasakyti: labas, kolega, kaip tau šiandien gyvenimas klostosi, ar viskas gerai, ar gera sveikata? To jums nuoširdžiai, žmogiškai linkiu.
Leiskite man ne tiesiogiai kalbėti, o paskaityti tas mintis, kurias aš dėliojau nuo pirmadienio, kai man paskambino ir pasakė, kad reikės pasakyti trumpą kalbą. Tikrai meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nesijaudinu. Atrodo, tiek kartų stovėjau šitoje tribūnoje, tiek metų dirbau šioje salėje, tačiau tokie sugrįžimai kelia ne tik prisiminimų, bet ir pačių tikriausių emocijų.
Žinoma, šiandien man svarbiausia emocija, kurią ir dabar jaučiu, – dėkingumas. Ačiū jums visiems, kurie mano darbą mato kaip prasmingą ir vertą tokio garbingo apdovanojimo. Tai, kad jis susietas su A. Stulginskio vardu, primena ne tik mūsų parlamentarizmo istoriją, bet ir visą Lietuvos valstybės istoriją, tai, ką mes kūrėme, kuriame ir kursime, taip pat ir kasdieniame darbe šiuose rūmuose, šioje salėje.
Taip jau yra, kad į vadovėlius ir monografijas pirmiausia įrašomi svarbiausi įvykiai, reikšmingiausios datos, iškiliausios asmenybės. Tai turbūt yra logiška ir teisinga, tačiau yra ir nematomoji istorijos pusė. Tai yra daugybė žmonių, kasdien kantriai ir tyliai dirbančių savo darbą ir taip rašančių savo tautos ir valstybės metraštį. Toks buvo ir A. Stulginskis – istorijos knygose nekrintantis į akis, neįsivėlęs į skandalus, neužgožiantis savo amžininkų. O tuo pat metu – viena svarbiausių asmenybių laisvę atgavusioje Lietuvos valstybėje: Steigiamojo Seimo Pirmininkas, Prezidentas, su bendradarbiais vedęs Lietuvą iš carinės Rusijos į civilizuotą pasaulį. Ir dar, jis – vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, savo veiklą grindęs krikščioniškosiomis ir bendražmogiškosiomis vertybėmis. Visa tai man labai artima ir svarbu.
Tai buvo svarbu ir šviesaus atminimo F. N. Sadūnaitei – asmenybei, su kuria dalytis šios dienos apdovanojimą man yra didelė garbė. (Plojimai) F. N. Sadūnaitė mums buvo gyvas simbolis laisvės, nesitaikymo ir neprisitaikymo, sąžiningo gyvenimo ir sąžiningo bendravimo su žmonėmis. Paradoksas, tačiau tyli ir kukli moteris, vienuolė, pagal išsilavinimą medicinos sesuo (įdomus sutapimas, o aš – gydytoja) tapo vienu pavojingiausių priešų okupantų valdžiai. F. N. Sadūnaitė kartu su A. Terlecku, P. Cidziku, V. Bogušiu ir kitais bendraminčiais veikė tarsi moralinis ir vertybinis pamatas, griaunantis sovietijos kalėjimo sienas. Mums, einantiems į Sąjūdį, į politiką, į laisvę atgavusios Lietuvos kūrimo darbą, buvo daug lengviau ir drąsiau, turint tokį autoritetą, tokį moralinį ir vertybinį užnugarį, koks buvo F. N. Sadūnaitė ir jos bendražygiai.
Jeigu bandytume suprasti ir surasti, kur slypėjo šių žmonių drąsos ir pasiaukojimo šaknys, turbūt rastume dvi svarbiausias vertybes – laisvę ir žmogiškumą. Jos yra neatskiriamos. Nėra tikros laisvės be žmogiškumo, be paprasto kasdienio solidarumo su kitu žmogumi, su vaikais ir tėvais, su kolegomis, kaimynais, tiesiog bendrapiliečiais. Ir šis solidarumas gyvenime virsta tvirtu ryšiu tarp žmonių, dirbančių bendrą darbą, siejamų bendrų reikalų. Lotyniškai tai vadinama res publica. Mūsų atveju – Lietuvos Respublika, kurios parlamente šiuo metu ir susitinkame.
Apie antrąją pamatinę vertę – laisvę – kalbėta ir kalbama labai daug. Kiekvienas ją supranta ir kuria savaip. Laisvė kalbėti, ką galvoji, ir laisvė skaityti knygas, kurios buvo draudžiamos. Laisvė keliauti ir laisvė studijuoti užsienio universitetuose. Laisvė būti Europos Sąjungoje ir NATO. Man šiandien didžiausias laisvės įrodymas – mūsų jaunimas, kuris jaučiasi laimingiausias pasaulyje. Jaunimo neapgausi, nepriversi meluoti, neįtikinsi kalbėti to, ko nėra. O laimė be laisvės neįmanoma. Todėl yra pagrindo galvoti, kad Lietuvos ateitis – ne tokia jau ir bloga, kaip kartais ją piešia, atleiskite, cinikai ir pesimistai. Esame laisva valstybė laisvame pasaulyje, ir tai yra labai daug. O kas nori įrodinėti priešingus dalykus, tepažiūri dar kartą į Lietuvos istorinę seserį Ukrainą. Komentarų turbūt nereikia. Priešas yra šalia mūsų.
Todėl mano palinkėjimas esamiems ir būsimiems politikams, visiems Lietuvos žmonėms – būkime budrūs, saugokime laisvę ir žmogiškumą. Jeigu turėsime tai, turėsime viską, ko norime. Turėsime valstybę, kurią tvarkysimės pagal savo supratimą ir pagal savo valią.
Kolegos parlamentarai, kaip žmogus, daug metų dirbęs tą patį darbą kaip jūs, noriu jums palinkėti: nepasimeskite smulkmenose, nematuokite savo darbo ir savo laiko kadencijomis, nesusitapatinkite su pareigomis, kad ir kokios svarbios jos būtų. Visa tai yra laikina, o laisvės jausmas yra amžinas. Žmogiškumo jausmas yra amžinas. Tai eina iš kartos į kartą ir tęsia mūsų tautos ir valstybės istoriją. Savo laiku tai oriai ir garbingai tęsė A. Stulginskis ir jo amžininkai. Šiandien ši misija skirta mums. Po mūsų ją pratęs kita – laisva ir laiminga – Lietuvos karta.
Dar kartą dėkoju jums visiems už Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Tai yra aukščiausias Seimo apdovanojimas. Priimu ją kaip įvertinimą darbo, kurį dirbau išvien su daugeliu matomų ir nematomų bendraminčių, ir kaip priminimą, kad istorijos kelyje niekada nesame vieni – šalia visada yra kitas žmogus. Būtent čia, būtent taip ir prasideda nepriklausoma, demokratinė Lietuvos valstybė. Dar kartą labai jums ačiū. (Ceremonijos dalyviai atsistoja ir ilgai ploja)
PIRMININKAS. Dar kartą nuoširdžiai sveikinu ir dėkoju gerbiamai I. Degutienei.
Žodį perduodu gerbiamai Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju. Norėčiau į tribūną pakviesti Seimo Pirmininko pavaduotoją P. Saudargą, kad pristatytų šviesaus atminimo sesers F. N. Sadūnaitės veiklą ir jos gyvenimo nuopelnus. Prašom.
Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo kalba
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Pirmiausia sveikinu seses ir brolius ukrainiečius, kovojančius už savo ir mūsų laisvę, su tradicinio tautinio drabužio Vyšyvankos diena ir linkiu jiems pergalės.
Prisidedu prie sveikinimų gerbiamai I. Degutienei, Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatei. Nuoširdi pagarba ir didelė padėka už jūsų darbus.
Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami buvę Seimų Pirmininkai, gerbiami signatarai, gerbiami F. N. Sadūnaitės artimieji, bendražygiai ir bendražygės, gerbiami kolegos, visi susirinkusieji! „Nebuvo laimingesnio per mano aštuoniasdešimt metų laiko, kaip KGB rūsiuose, kur taip arti Dievas! Ten junti, kad be galo daug žmonių su tavimi. Ta jėga – ne iš tavęs, bet iš Dievo.“ Koks žmogus galėtų ištarti tokius žodžius? Koks žmogus melstųsi už savo tardytojus? Koks žmogus savo teisme išrėžtų budeliams į akis tokią kalbą, kad aplinkiniams atrodytų, lyg ne jis čia teisiamas, o jo kaltintojai? Sesuo F. N. Sadūnaitė yra unikali savo dvasinėmis savybėmis, labai nutolusiomis nuo įprasto standarto. Platinti „Katalikų Bažnyčios kroniką“, būti suimtai, o kalėjime juoktis į akis prižiūrėtojams ir tardytojams, esą reikia palaikyti fizinę formą, nes išėjus vėl reikės su „Katalikų Bažnyčios kronika“ dirbti. Juoktis į akis visai sistemai, pačiam Gulagui, tačiau daryti tai ne piktdžiugiškai, pašaipiai, o su meile, su žmogiška atjauta. Ypač šiandien tokia dvasios stiprybė, tokia laikysena mums atrodo beveik neįmanoma, gal net keista.
Pati F. N. Sadūnaitė teigė, kad visad veikė Dievo rankos vedama. Kartais mums atrodo, kad tikėjimas moko tik nuolankumo, tam tikro minkštumo. O yra atvirkščiai. Sesers F. N. Sadūnaitės gyvenimu tai yra pademonstruota. Akiplėšiškos drąsos ir stereotipus griaunančios meilės sąveika. KGB Nijolę sekė jau nuo 18 jos gyvenimo metų, įstojus į vienuolyną, o 1974-aisiais suimama dirbanti prie „Katalikų Bažnyčios kronikos“. Nuo pirmos akistatos su kagėbistais Nijolė pademonstruoja žaibišką reakciją ir drąsą – lyg pantera šoka prie kratą atliekančio saugumiečio, čiumpa iš jo rankų rastus laiškus, kurie galėjo išduoti kitus asmenis, sudrasko juos ir nubėgusi nuleidžia vandeniu. Tie nespėjo susigaudyti ir liko išsižioję, žinoma, paskui labai pyko.
Savo pasirinkimais, krikščioniška meilės jėga ir ryžtingu veikimu Nijolė nepalieka abejingų pažinusių jos gyvenimo kelią. F. N. Sadūnaitė – tai lyg Č. Norisas, tik ne filmų, bet realaus gyvenimo superherojė. Nenugalima ir nepalaužiama. Su nuoširdžia šypsena žvelgianti priešams į akis. Ji net nelaikė sistemos budelių priešais, nuoširdžiai jų gailėjo ir net guodė juos, kad jie, vargšiukai, yra taip suklydę. Po 10 mėnesių kalinimo Vilniuje 1975 metais nuteista trejiems metams griežto režimo lagerio Mordovijoje ir trejiems metams tremties Sibire. Gulage sesuo F. N. Sadūnaitė toliau aktyviai įsitraukė į rezistencinę veiklą, palaikė kitų kalinių dvasią.
Su jos veiklos mastu visiškai atsitiktinai susidūriau dar 2014 metais lankydamasis Ukrainoje. Teko garbė susitikti su Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vyriausiojo vado R. Šuchevičiaus sūnumi J. Šuchevičiumi, kuris didžiąją dalį savo gyvenimo praleido kalėjimuose ir lageriuose. Jis mums pasakojo: „Lageriuose gaudavome laiškų nuo jūsų kovotojų už laisvę, susirašinėjome su seserimi F. N. Sadūnaite, ji nuolat palaikė mūsų moralę.“
Dar vieną paminklą drąsai F. N. Sadūnaitė pastatė greta A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 metais, kur ji ne tik organizavo nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto minėjimo mitingą, bet buvo pirmoji jo kalbėtoja. Šiandien iš patogios nūdienos perspektyvos sunku tiksliai įvertinti tokio poelgio mastą. Juk ten susirinko patys drąsiausi, ryžtingiausiai nusiteikę kovoti už Lietuvos laisvę! Ir štai atvirai prabilti, atidžiai stebint saugumiečiams, kurį laiką niekas nesiryžta. Ledus pralaužia F. N. Sadūnaitė.
Simboliška, kad sesuo Nijolė mus paliko pačią šventų Velykų dieną, kai liudijame Prisikėlimo stebuklą. Lyg sakytų mums: aš dar sugrįšiu, I’ll be back. Lietuvos Respublikos Seime kaip tik jau buvome bebaigią Prezidento Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo F. N. Sadūnaitei procedūrą. Šiandien jį garbingai įteiksime artimiesiems, F. N. Sadūnaitei stebint iš aukštybių. Ji labiau nei verta visų valstybinių apdovanojimų. Man net atrodo paradoksalu, kad valstybė ją apdovanoja, nes ji pati yra dovana mūsų valstybei.
Miela Nijole, savo gyvenimu mums, bijantiems, parodėte, kaip reikia nebijoti, mums, abejingiems, parodėte, kaip reikia mylėti, mums, dvejojantiems, parodėte, kaip reikia veikti. Tuomet buvo iš tiesų baisu ir neaišku, kaip viskas pasibaigs. Dievas viską surikiavo taip, kad laimėjote jūs ir jau niekada nebepralaimėsite. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame P. Saudargui už kalbą, apgailestaujame, kad dėl sveikatos ir garbaus amžiaus šioje Seimo apdovanojimo įteikimo ceremonijoje negali dalyvauti šviesaus atminimo F. N. Sadūnaitės brolis J. A. Sadūnas. Nuoširdžiai linkime gerbiamam J. A. Sadūnui stiprios sveikatos, o apdovanojimą atsiims laureatės brolio dukra M. Sadūnaitė.
Dabar perduodu pirmininkavimą P. Saudargui.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen F. N. Sadūnaitei po mirties skirtą apdovanojimą įteikti laureatės brolio dukrai M. Sadūnaitei.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikia (po mirties) Aleksandro Stulginskio žvaigždę laureatės Felicijos Nijolės Sadūnaitės dukterėčiai Marijai Sadūnaitei. (Plojimai)
Nuoširdžiai sveikiname. Dabar kviečiu mintimis apie šviesaus atminimo seserį F. N. Sadūnaitę pasidalinti gerbiamą laureatės dukterėčią M. Sadūnaitę.
Pirmininkavimą perduodu gerbiamai Seimo Pirmininkei.
Demokratijos gynėjos, disidentės, vienuolės Felicijos Nijolės Sadūnaitės dukterėčios Marijos Sadūnaitės kalba
M. SADŪNAITĖ. Garbė Jėzui Kristui. Kadangi gerbiama I. Degutienė prisipažino, kaip jaudinasi, tai įsivaizduokite, kaip jaudinuosi aš. Nuoširdžiai dėkoju savo tėčio J. A. Sadūno ir savo vardu, kad šį garbingą Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę skyrėte mūsų artimam žmogui – mano tetai, seseriai F. N. Sadūnaitei. Tetai Nijolei Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo Pirmininkas ir Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Stulginskis buvo labai artimas savo ištikimybe, tikėjimu ir atsidavimu Lietuvai, patyręs kalinio ir tremtinio dalią.
Labai liūdna ir gaila, kad ne sesuo Nijolė šiandien čia stovi ir taria padėkos žodžius, tačiau visi mes turime prisiminimus apie jos gyvenimą ir darbus, pasiekimus ir ištartus žodžius. Norėčiau priminti F. N. Sadūnaitės žodžius, kuriuos jis sakė baigiamojoje teismo kalboje ir labai dažnai gyvenime kartojo: „Kas gali būti gyvenime svarbiau kaip mylėti žmones, jų laisvę ir garbę? Juk meilė žmonėms – visų didžiausia meilė, o kovoti už žmonių teises – gražiausia meilės daina. Mylėkime vieni kitus ir būsime laimingi. Ir visada skubėkime daryti gera.“ Labai ačiū. (Ceremonijos dalyviai atsistoja ir ilgai ploja)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkojame gerbiamai M. Sadūnaitei. Gerbiami posėdžio dalyviai, Seimo apdovanojimo įteikimo ceremoniją baigėme. Dabar turėsite galimybę Seimo posėdžio dalyviams, svečiams, žinoma, laureatei ir laureačių artimiesiems įteikti gėlių, pasveikinti ir nusifotografuoti.
Taigi skelbiame trumpą techninę posėdžio pertrauką, o ceremoniją skelbiame baigtą. Ačiū. Gerbiami kolegos, informuoju, kad posėdį pratęsime 11 val. 10 min., tai yra už 10 minučių.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Tuoj pradėsime registraciją ir galėsime posėdžiauti. Registruojamės.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
11.10 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. gegužės 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Lopata. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 2-8 klausimą, projektą Nr. XIVP-2364.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašo pats iniciatorius. Taip, 2-8 klausimas. Prašau. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome išbraukti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3013. Manome, kad reikia dar šiek tiek padiskutuoti.
PIRMININKĖ. Tai yra 2-9 klausimą, ar ne? Taip. Dėkui.
Gerbiami kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad 2-8 klausimą išbraukiame, tai yra Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimą? Prašo pats… Atsiprašau, G. Burokienė taip pat turi pasiūlymą. Nepastebėjau. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlome daryti Vyriausybės pusvalandį – ne valandą.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu pusvalandį?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Trumpinti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, nes vis tiek visą laiką baigiasi anksčiau. Taupant laiką…
PIRMININKĖ. Supratau. Apsispręsime balsuodami. Gerai.
Pirmasis pasiūlymas paties iniciatoriaus – išbraukti iš darbotvarkės 2-8 klausimą. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Ne, ne, balsuojame.“) Valdemarai, ar tikrai? (Balsas salėje: „Nereikia!“) Gal galėtume bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Užsiregistruosime vėliau. Aš visgi manau, kad tai labiau pajuokavimas, pritariame bendru sutarimu, nes pats iniciatorius prašo.
Antrasis prašymas, įgarsintas A. Vyšniausko, yra frakcijos vardu – išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-9 klausimą, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektą. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
G. Burokienė frakcijos vardu siūlo daryti ne Vyriausybės valandą, o Vyriausybės pusvalandį. (Balsai salėje) Tai yra opozicijos pasiūlymas, šiek tiek neįprasta patiems trumpinti Vyriausybės valandą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Aš matau, kad ministrai mielai pritaria, bet pabalsuokime. Kas pritariate Vyriausybės pusvalandžiui vietoje valandos?
Balsavo 108: už – 87, prieš – 11, susilaikė 10. Taigi bus Vyriausybės pusvalandis vietoje valandos. Šiek tiek sutrumpiname tą dalį. Ar galėtume tokiai pakoreguotai darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Judame toliau. Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad jau dabar yra balsavimo langas, taigi nuo dabar iki 12 valandos balsuojame, nes taip ir buvo pagal darbotvarkę numatyta, kad nuo 11 valandos prasideda balsavimas.
11.13 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70, 2.110 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3213(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3213(2). Aš norėčiau gerbiamą I. Haase pakviesti į tribūną, nes čia yra vienas kitas Teisės departamento pasiūlymas. Kol kas pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 8 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nutarė nepritarti. Prašau pakomentuoti ją ir komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės departamentas nurodė, kad siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad naujai steigiamų viešųjų juridinių asmenų valdymo organai, pagal Civilinio kodekso antrosios knygos 67 straipsnį atsakingi už juridinio asmens dokumentų ir registro duomenų pateikimą registro tvarkytojui, dar nebūna paskirti, siūlytina papildyti minėtą Civilinio kodekso antrosios knygos 67 straipsnį, jame numatant, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose, valstybės ar savivaldybės institucijos priimtame teisės akte dėl viešojo juridinio asmens steigimo ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
Komiteto nuomonė yra nepritarti. Nepritarė visi 8 komiteto nariai. Pagrindiniai komiteto argumentai, kad Civilinio kodekso antrosios knygos 67 straipsnio pakeitimas papildomai reglamentuojant steigiamų juridinių asmenų dokumentų teikimo Juridinių asmenų registrui klausimus netikslingas, nes, pirma, Civilinio kodekso antrosios knygos 67 straipsnis skirtas jau įsteigtų juridinių asmenų dokumentų teikimui Juridinių asmenų registrui; antra, dar tik steigiamų juridinių asmenų dokumentų teikimo klausimus Juridinių asmenų registrui reglamentuoja atskirų teisinių formų juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai. Todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus komitetas balsavo už – nepritarti Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti 9 straipsniui su komiteto nuomone? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 10, 11, 12, 13 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas, beje, pritarė. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti?
I. HAASE (TS-LKDF). Tai yra techninio pobūdžio. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje turėtų būti patikslinta nuoroda į šio straipsnio 3, o ne į 2 dalį. Komitetas bendru sutarimu 8 komiteto narių balsais pritarė nurodytam Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti 14 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Pritarta. Dėl motyvų dėl šito niekas neužsirašė. Daugiau Teisės departamento pastabų nėra. Gerbiama pranešėja gali ir sėstis, kad nestovėtų tribūnoje visą laiką. Toliau einame… Ai, ir balsuojame, taip, taip. Yra balsavimo langas. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-3.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-3213. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3213) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3214(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.2 klausimas – lydimasis Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3214. Du, atsiprašau, trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-3.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3214) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 7, 8, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3215(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.3 klausimas – lydimasis Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3215. Pakeitimą sudaro penki straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3215) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3216(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – kitas lydimasis Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3216(2). Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3216) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3217(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – kitas lydimasis Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3217(2). Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3217) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 6, 8, 18, 19 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3218(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.6 klausimas – kitas lydimasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3218(2). Šį pakeitimą sudaro šeši straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3218) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 4, 9, 10, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3219(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.7 klausimas – kitas lydimasis Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3219(2). Šį pakeitimą sudaro šeši straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 106, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3219) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 372, 45, 461 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3220(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.8 klausimas – kitas lydimasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3220(2). Kadangi priėmimo stadija, priimame pastraipsniui. Šeši straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 7 straipsnio, įgarsinsiu pati, yra gauta Teisės departamento pastaba dėl įsigaliojimo datos. Jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-3.8 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 101, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3220) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3221(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.9 klausimas – kitas lydimasis Individualių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3221(2). Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Dėl pirmų dviejų nėra pasiūlymų ir pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento techninio pobūdžio pastaba, kur siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Komitetas šiam pataisymui pritarė. Ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl darbotvarkės 1-3.9 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3221) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 4, 6, 61, 10 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3222(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.10 klausimas – Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3222(2). Dėl pirmų penkių straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kur yra tikslinama įsigaliojimo data, tam komitetas pritaria. Ar galime pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3222) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 4, 5, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3223(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.11 klausimas – lydimasis Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3223(2). Pakeitimo pirmi keturi straipsniai yra be pasiūlymų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, analogiška ankstesnėms, tikslinama įsigaliojimo data. Komitetas pritarė. Ar galime 5 straipsniui pritarti? Dėkui, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3223) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3224(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.12 klausimas – lydimasis Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3224(2). Pakeitimą sudaro tik du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3224) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3225(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.13 klausimas – Privačios detektyvinės veiklos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3225. Pakeitimą sudaro du straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime dėl 1-3.13 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3225) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 4, 61 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3226(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.14 klausimas – lydimasis Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3226. Dėl pirmų trijų straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gauta analogiška pastaba ankstesnėms, tai yra dėl įsigaliojimo datos. Komitetas tam pritarė. Ar galime 4 straipsniui pritarti? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3226) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3227(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.15 klausimas – lydimasis Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3227. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3227(2) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3228(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.16 klausimas – Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3228(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. O dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba dėl įsigaliojimo datos, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3228(2) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3229(2) (priėmimas)
Ir paskutinis šio paketo 1-3.17 klausimas – lydimasis Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3229(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio gauta analogiška pastaba dėl įsigaliojimo datos. Jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti suredaguotam 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 103, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3229(2) priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas Nr. XIVP-3629(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas Nr. XIVP-3629(2). Priėmimo stadija.
Kviečiu į tribūną pranešėją G. Palucką. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau pakomentuoti jas ir komiteto nuomonę.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, tai yra daugiau juridinės technikos klausimas, nes įstatymo projekto rengėjai nenumatė ir kitų juridinio statuso neturinčių asmenų, kurie gali steigti atstovybes ir naudotis šio įstatymo nuostatomis. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Dėl 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 8 straipsnio taip pat yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Lygiai tokia pati pastaba, to paties turinio. Pritariame bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti suredaguotam 8 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl 9 straipsnio taip pat yra gauta viena Teisės departamento pastaba.
G. PALUCKAS (LSDPF). Analogiška pastaba, pritariame bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu 9 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti keturi kolegos. Visi kalba už, bet tikriausiai nori pasisakyti. V. Rakutis kalba už. Ruošiasi V. Semeška.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke, už suteiktą žodį. Iš tikrųjų palaikydamas šitą svarbų įstatymą noriu pasakyti, kad mūsų komitete dirbo speciali darbo grupė, bendravo kartu su Krašto apsaugos ministerija rengdama šį įstatymo projektą. Jis yra tikrai labai reikalingas Lietuvos karo pramonei šiuo metu vystyti.
Tik turiu pasakyti, kad yra viena problema, kurią reikės spręsti vėliau, nes šiandien yra tikrai dar per ankstyvas laikotarpis, tai yra kaip karo pramonė veiks karo metu. Čia Vyriausybės tvarkų reikės. Manau, kad rudenį mes dar papildysime šitą įstatymą. Kolegas raginu balsuoti už šitą įstatymą, nes jis tikrai palengvins daugelį procedūrų, kurios reikalingos karo pramonei vystyti šiuo sunkiu metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Semeška – motyvai už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Šio įstatymo projekto tikslas yra sudaryti palankias sąlygas gynybos ir saugumo pramonės augimui ir plėtrai. Gynybos ir saugumo pramonė, kaip atskira pramonės šaka, iki šiol nėra reglamentuota, todėl mes neturime aiškios statistikos, kaip kasmet auga gynybos pramonė, kaip jinai plėtojasi. Teisės aktuose nenurodoma, kas Lietuvoje formuoja gynybos ir saugumo pramonės politiką. Taigi, pagaliau apibrėžiama gynybos ir saugumo pramonės sąvoka. Siūloma nustatyti gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančias, dalyvaujančias ją formuojant ir įgyvendinančias institucijas bei įstaigas.
Labai svarbu, kad nustatomos pramoninio bendradarbiavimo taisyklės. Siūloma įsigijimo suma, kai būtų taikomas pramoninis bendradarbiavimas, yra 5 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Dėl palankesnio teisinio reguliavimo saugumo, gynybos ir inovacijų pramonės srityje numatomas teigiamas poveikis, be jokios abejonės, valstybės ekonomikai. Prie teigiamo poveikio ekonomikai priskirtinas inovatyvios produkcijos eksporto, ypač pažangiųjų technologijų, gynybos ir saugumo srityje augimas. Įstatymų projektais sudaromos palankios sąlygos mokslo plėtrai gynybos ir saugumo srityje.
Labai svarbu, kad numatomos finansavimo priemonės, kurios leis efektyviau skatinti gynybos ir saugumo srities inovatyvių produktų kūrimą. Įtvirtinus pramoninį bendradarbiavimą, taip pat sudaromos sąlygos Lietuvos veikiančioms įmonėms konkuruoti dėl dalies sutartinių įsipareigojimų vykdymo atliekant ginkluotųjų pajėgų pirkimus. Taigi, tikslas – skatinti gynybos ir saugumo pramonės inovacijas ir investicijas į šią pramonę, didinti konkurencingumą, Lietuvos aprūpinimą, lietuviškos kilmės strateginių prekių, gynybos ir viešojo saugumo prekėms skirtų produktų eksportą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Valkiūnas norėtų kalbėti prieš. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš ne tiek prieš, bet aš reikalauju STT ir FNTT išvadų ir priežiūros.
PIRMININKĖ. Šios tarnybos visada mus prižiūri. Specialiai nereikia reikalauti. (Juokas salėje)
R. Tamašunienė – motyvai už.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia aš noriu pabrėžti, kad labai gaila prarasto laiko, nes ir 2014 metais, ir 2018 metais, ir paskutiniame 2022 metų partijų nacionaliniame susitarime dėl gynybos Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga primygtinai prašė įrašyti punktą būtent skatinti ir vystyti karo pramonę. Daugelis kolegų ypač 2014 metais su tokia šypsenėle į mūsų pasiūlymą atsižvelgė. Vis dėlto matome, kad tai yra toliaregiškas pasiūlymas ir jis jau dabar materializuojasi ir tampa įstatymu.
Aš norėčiau pabrėžti prieš tai V. Valkiūno išsakytą nuomonę, kad galbūt reikia ir STT, ir FNTT. Iš tiesų, reikėtų daugiau aiškumo dėl lėšų, skiriamų krašto gynybai, skaidrumo ir aiškumo, kam konkrečiai panaudosime. Labai linkėčiau, kad vis dėlto šitas įstatymas būtų nukreiptas į lietuviško kapitalo įmones, į mūsų verslą, kuris tikrai geba padaryti gerą produktą tiek krašto gynybai, tiek saugumui reikalingoms priemonėms, ir taip paskatinti mūsų Lietuvos verslininkus tą saugumo, ekonomikos naudą tikrai skirti mūsų valstybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis už kalba A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiami kolegos, aš manau, kad parlamentinė kontrolė yra pajėgi užtikrinti ir priežiūrą, ir šio įstatymo vykdymą, ir kaip naudojamos lėšos. Tam yra ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos, bet ir Audito komitetas.
Šiuo atveju, taip, įstatymas orientuotas pirmiausia į Lietuvos gynybos pramonės srityje dirbantį verslą. Žinoma, jisai pagelbėtų ir tiems investitoriams, kurie investuotų į šią sritį. Priminsiu, kad iki 2022 metų pabaigos šio sektoriaus augimas gerokai viršijo Lietuvos vidurkį tiek darbuotojais, tiek atlyginimais ir per pastaruosius pusantrų metų apyvarta dar ženkliai padidėjo. Tačiau teisinis reguliavimas, pirmos teisėkūros iniciatyvos atsirado pernai liepos mėnesį. Nuo idėjos iki projekto įgyvendinimo užtrukome 5 mėnesius, nuo patekimo jau į politikų rankas iki priėmimo – dar 5 mėnesius.
Taigi, pasidžiaukime pasiektu rezultatu. Labai tikiuosi, kad šis įstatymas atvers kelią dar intensyvesnei nei iki šiol mūsų gynybos pramonės plėtrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, taigi apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-4.1 klausimo – Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projekto Nr. XIVP-3629. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 100, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3629) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3630(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-4.2 klausimas, tai yra lydimasis Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3630(2).
A. Butkevičius norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, aš norėčiau informuoti, kad šiandien į Seimą atvyko geriausi Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokiniai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikiname Seimo posėdžių salėje. Norėčiau toliau pratęsti… V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Norėčiau paprašyti mano balsą dėl karo pramonės įstatymo įskaityti už. Tiesiog nespėjau paspausti antro mygtuko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau tęsiame darbotvarkės 1-4.2 klausimo svarstymą. Šį projektą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl darbotvarkės 1-4.2 klausimo. E. Zingeris yra užsirašęs kalbėti už. O toliau posėdžiui pirmininkaus R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, labai yra paprasta. Vakar Seime buvo plati konferencija, skirta gynybos pramonei skatinti. Gynybos pramonė iš esmės garantuoja ir mūsų saugumą. Viso karo prieš Ukrainą esmė yra amunicijos trūkumas. Lietuvai tai yra proga sustiprėti. Lietuvai tai yra proga sekti Suomijos ir Izraelio pavyzdžiu. Tos šalys, kurios gamina karinę produkciją, yra saugesnės, tos šalys, kurios tai daro greitai, yra dar saugesnės.
Kitaip sakant, mes turime tūkstančių naujų darbo vietų klausimą, Lietuvos ekonomikos didžiulio augimo galimybę, todėl mes tikrai privalome būti už. Tuo labiau kad pasaulyje yra labai daug pavyzdžių, kai karinė pramonė karo akivaizdoje dirbo lengvesniu tempu. Atsiminkime, kaip tai vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai buvo užpultas Pearl Harboras. Amerika per porą metų pastatė milžinišką karinę pramonę, atsakydama A. Hitleriui. Kitaip sakant, mes einame teisingu keliu. Ačiū.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Ačiū. Motyvai prieš – V. Ąžuolas. Jo nėra. Tuomet A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš atkreipsiu dėmesį, sutikdamas su tuo, kad gynybos srities lėšos, mokesčių mokėtojų pinigai, kurių šiandien išleidžiame 2 mlrd. per metus, išleisime galbūt ir 3 mlrd., ir 4 mlrd., kiekvienas centas turi būti panaudojamas efektyviai ir teisėtai.
Ką šis įstatymas reglamentuoja? Šis įstatymas reglamentuoja tai, kad atsisakoma viešųjų pirkimų ir pasinaudojama Europos Sąjungos suteikiama išimtimi, nors ES direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityje būtų atliekami, vadovaujantis ES viešųjų pirkimų taisyklėmis. ES Komisijos požiūriu, ES viešųjų pirkimų taisyklės yra taikytinos gynybos srityje, o valstybės narės turi galimybę nuo jų nukrypti tik ES steigimo sutartyje numatytais išimties atvejais ir sąlygomis.
Gerbiamieji, neužsižaiskime ir nestumkime projektų tų, kurių galbūt ir nebūtina. Prisiminkime bokserių pirkimą. Tada reikėjo aiškintis Europos Komisijai ir Lietuva aiškinosi – su J. Oleko, V. J. Žuko parašu iškeliavo paaiškinimas, kodėl nebuvo vadovaujamasi viešųjų pirkimų procedūromis, numatytomis ES reglamentuose. Todėl aš manau, kad, didėjant finansavimui, kuris, tikiuosi, pasieks 4 %, labai svarbu užtikrinti teisėtą ir efektyvų mūsų pinigų panaudojimą gynybos srityje, nes kiekvienas pro šalį pravarytas koks nors nota bene euras yra gynybos silpninimas, o ne stiprinimas, tai yra karo nusikaltimas karo sąlygomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Norėčiau paantrinti gerbiamam E. Zingeriui ir pasakyti, kad Lietuva, tarpukario Lietuva, Pirmoji Lietuvos Respublika, turėjo stiprią karo pramonę ir didelę dalį amunicijos bei kitų dalykų gamino Linkaičių fabrike. Panašiai toje pačioje vietoje, kur mes dabar galvojame statyti karo pramonės įmones.
O reaguojant į gerbiamo Artūro pasakymą, kodėl reikalingas pakeitimas viešųjų pirkimų srityje, todėl, kad dabartinės procedūros labai pailgina laiką tokio proceso ir mes šiandieną neturime tokios prabangos laukti labai ilgai visų procedūrų, kad vystytume karo pramonę. Reikalas skatina skubėti. Štai dėl šitų priežasčių ir yra daromi šitie pakeitimai, o ne tikrai sudarant kažkokią šešėlio zoną. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl lydimojo Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3630.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkui. Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymui pritarta. Skelbiu, kad pratęsime balsavimo laiką ir balsuosime iki posėdžio pabaigos. Sutariame? Tinka taip? Dėkoju.
11.48 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 21, 24, 25, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3631(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3631. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. 5 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Tuomet apsisprendžiame dėl viso. Kalbančių nei už, nei prieš nėra. Balsuojame dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3631.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Taip pat gongą turiu sumušti ir prieš tai priimto įstatymo dėl viešųjų pirkimų proga. Priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3632(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3632(2). Priėmimas. Balsuojame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, priimtas. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, priimta.
Balsavimas dėl viso. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Tuomet balsuojame dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3632(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas) Su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo paketu susiję projektai yra patvirtinti.
11.50 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3257(3) (priėmimas)
Tuomet einame prie darbotvarkės 1-5 klausimo – Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIVP-3257. Kviečiu į tribūną pranešėją. Jonas… A, A. Sysas, J. Varkalio nėra. Prašom, gerbiamas Algirdai Sysai.
Einame pastraipsniui. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta, nematau prieštaraujančių. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Algirdai, pakomentuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Buvo dar Teisės departamento dėl pavadinimo, jam irgi pritarėme, papildėme vienu straipsniu. Šitam pasiūlymui komitetas pritarė. Visoms Teisės departamento pastaboms yra pritarta.
PIRMININKĖ. Tai gal galima, noriu atsiklausti Seimo, ar galime dėl Teisės departamento pasiūlymų, jeigu komitetas pritarė, fiksuoti, kad ir mes pritariame bendru sutarimu? Taip pat pritariame ir komiteto pasiūlymui dėl pavadinimo pakeitimo? Prieštaraujančių nematau. Toliau.
A. SYSAS (LSDPF). Yra dėl 18 straipsnio Seimo narių pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Gerai, tuomet einame, vis tiek aš turiu pastraipsniui įvardinti. Ar galime 5 straipsniui bendru sutarimu pritarti su?..
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Pritariame. Prieštaraujančių nematau. 6 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 7 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 8 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. 10 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 13 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 17 straipsnis. Bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 18 straipsnio yra kolegų G. Kindurio, A. Dumbravos pasiūlymas. Pristato iniciatoriai. Kuris iš jūsų? Ponas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reguliavimą Užimtumo įstatyme yra nurodyta, kad darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Viena iš priežasčių nutraukti šią subsidiją yra, kai įdarbintas asmuo pradeda dirbti pagal kitą darbo sutartį. Rinkimų atvejais, kai asmuo, dėl kurio buvo mokama subsidija, laikinai įdarbinamas apygardos ar apylinkės rinkimų komisijoje, darbdaviui taip pat panaikinama subsidija, nes su tuo asmeniu jau būna sudaryta kita darbo sutartis. Manome, kad tokie atvejai yra neteisingi, nes asmuo įdarbinamas tik laikinam darbui, ne kiekvienai darbo dienai ir net ne visam darbo dienos laikui. Yra atvejų, kai jau subsidija nutraukiama, o komisijos posėdžių net nebuvo sušaukta ir asmuo negavo darbo užmokesčio. Tokiais atvejais, darbdaviui nutraukus subsidiją, darbdavys dėl silpnos finansinės padėties, dėl to, kad Užimtumo tarnyba atsiųs kitą subsidijuojamą darbuotoją, nutraukia darbo sutartį su asmeniu, dėl kurio buvo mokama subsidija, ir asmuo praranda ir pajamas, ir darbą, ir po rinkimų tampa bedarbiu.
Buvo išsakyta nuomonė, kad mūsų pasiūlymas nesusijęs su šio įstatymo projekto tikslu, tačiau aš noriu konstatuoti, kad kaip tik susijęs su tikslu – legalaus darbo užtikrinimu. Mano nurodytu atveju pagal dabar galiojantį reguliavimą žmogus neteks darbo, todėl kils tikimybė jam dirbti nelegaliai. Pasiūlymo esmė yra ta, kad siūloma nustatyti išimtį, kada nutraukiama subsidija, tai yra kai asmuo įdarbinamas apygardos ar apylinkės rinkimų komisijoje. Tikrai toks pasiūlymas nesugriaus subsidijavimo principų, bus išsaugotas valstybės remiamas legalus darbas ir, aišku, reikia tik džiaugtis, kad žmonės ieško papildomų legalių, kad ir trumpalaikių darbų, bet reikalingų valstybei, ir netaikyti darbo subsidijavimo nutraukimo dėl nedidelių laikinų pajamų gavimo ir tokios laikinos darbo sutarties. Prašyčiau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos Seimo nariai, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų išsakytam?.. Turbūt norite balsuoti. Pabalsuokime.
Užsiregistravo 45, balsavo 42: už – 35, prieš – 1, susilaikė 6. Toliau pasiūlymą svarstysime. Dabar komiteto nuomonė. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Pastebėjo ir pats autorius, kad tai yra tikrai ne šito įstatymo nuostata. Kiek man žinoma, jie jau yra įregistravę pataisą dėl kito įstatymo, kurį mes ir nurodėme.
Dar labai svarbus dalykas. Čia kalbama apie rinkimų laikotarpį ir apie rinkimų komisijos darbą. Mes gavome informaciją iš Rinkimų komisijos, dalyvavo pirmininkė, kad po to, kai buvo priimtos kai kurios Rinkimų įstatymo pataisos, rinkimų komisijoms buvo mokamas didesnis darbo užmokestis. Tai problemos nekyla, rezervas yra apie tūkstantį žmonių, kurie gali dirbti rinkimų komisijose, ir tai nėra problema. Jeigu keliose nutolusiose rinkimų komisijose trūksta, tai yra pavėžėjama. Tai paprastesnis būdas. Komitetas nepritarė šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl pasiūlymo motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia aš galvoju, kad logiška, kad ir čia atsirastų ta nuostata, kuri yra jau apskritai taikoma kartu su Rinkimų kodeksu, dėl dalyvavimo valstybei svarbiame darbe, tai yra rinkimų komisijose, apylinkių, apygardų komisijose. Žmonės, kurie būna motinystės, tėvystės atostogose, laikinai nedirbantys, metų pabaigoje iš Mokesčių inspekcijos gauna, kad jie gavo pajamų ir turi sumokėti faktiškai visą tą sumą, kurią gavo dirbdami, noriu pabrėžti, dirbdami rinkimų komisijose. Tai ta nuostata, jau kalbėjome, turi būti, kad vis dėlto žmogus galėtų atlikti pareigą valstybei.
Čia, Algirdai, nepainiokite visai skirtingų dalykų. Apie rezervą kalbama VRK ir apie tai, kad partijos deleguoja žmonių į komisijas. Būna, paprašai žmogų padirbėti komisijoje, o paskui žmogus netenka dalies savo pajamų. Tai G. Kindurio pastaba… Gal jūs norite reglamentuoti kituose įstatymuose, bet, mano vertinimu, aiškumo dėlei ir dėl subsidijų, kurias gauna darbdavys įdarbindamas žmogų, ta nuostata, nebūtų jokio prieštaravimo, jeigu ji atsirastų šitame įstatyme. Todėl aš palaikau gerbiamo kolegos G. Kindurio pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkui.
A. SYSAS (LSDPF). Čia yra tik subsidijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš iš tikrųjų visiškai pritardamas tikslui, nes tikslas yra sveikintinas, matyt, teisinga ieškoti problemos sprendimo, nes problema tikrai egzistuoja, šiandien raginu nepalaikyti šito pasiūlymo dėl labai paprastos priežasties. Yra registruotas D. Griškevičiaus, mano ir T. Tomilino projektas, kuris yra gerokai pasistūmėjęs. Jeigu gerai pamenate, visai neseniai buvo atmesta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicija ir buvo paskirtas kitas komitetas. Tai galiu patikinti, kad tikrai vyksta labai intensyvi diskusija.
Tuomet mes kalbėjome apie asmenis, kurie yra Užimtumo tarnyboje, kad nebūtų bloginama jų situacija, apie pareigūnų pensijas. Galiu pasakyti, kad dabar yra rasti visai kiti sprendiniai ir esame pakeliui prie kitų sprendinių, iš kurių tik maža dalis yra šitos subsidijos, bet jos yra dalis to paketo, apie kurį šiandien kalbame, ir tos problemos tikrai bus išspręstos. Tai ten laikomės ganėtinai principingos nuostatos ir tikėtina, kad tai palies gerokai daugiau segmentų: ir valstybines pensijas, ir sportininkų rentas, ir senatvės pensininkus, ir kompensacijas už komunalines paslaugas, ir vaiko priežiūros išmokas, ir kitus aspektus. Tai tikrai gimsta kompleksinis sprendinys ir didelis pertvarkymas, nes ministerijos išgirdo Seimo poziciją, kur valia tikrai buvo pakankamai, man atrodo, išreikšta ir praėjusį kartą pademonstruota. Tai šiandien šiam pasiūlymui raginu nepritarti ir sprendinys tikrai bus sudėliotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Turime apsispręsti dėl kolegos G. Kindurio pasiūlymo. Tie, kurie palaiko kolegos G. Kindurio pasiūlymą, balsuoja už, tie, kurie palaiko komiteto poziciją, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 88: balsavo 84: už – 34, prieš – 24, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime dėl viso straipsnio apsispręsti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Tik pagarsinu, kad dėl numeravimo pasikeitimo dabar yra tapęs 19 straipsniu – ne 18 straipsniu. Taip dėl protokolo fiksuojame.
Toliau einame prie 20 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dabar norite, kolege? Prašau. Per šoninį mikrofoną – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Praeito balsavimo mano balsą prašau įskaityti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Protokole bus įrašyta.
21 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Prieštaraujančių nematau, pritarta. 22 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 23 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 24 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 25 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 26 straipsnis. Ar galime bendru pritarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 27 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 28 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Toliau 29 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Čia įskaitant ir Seimo Teisės departamento pastabą dėl 29 straipsnio, kur buvo komitetas pritaręs, jį laikyti atitinkamai 29 straipsniu. Dabar, dar pasikeitus numeravimui, jis tampa 30 straipsniu. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Balsuojame dėl viso. Atsiprašau, dar greičiausiai yra dėl motyvų. (Balsai salėje) Suprantu, R. Tamašunienė ne dėl šito norėjo užsirašyti. Motyvai už – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai pasistengsiu trumpai dar kartą apie legalaus darbo projektų tikslą. Pagrindinis tikslas, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje dirbtų legaliai. Šiuo metu apie 200 tūkst. yra… Vienas iš dešimties suaugusių asmenų Lietuvoje turi skolų. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai ir daugelis iš jų atsako, kad demotyvuoja būtent antstolių išskaitos už įsiskolinimus iš minimaliosios algos. Situacija blogėjanti, nes esama išskaitų sistema nebuvo efektyvi, todėl siūlome paskatas dirbti pirmiausia sumažinant išskaitas iš minimaliosios mėnesinės algos. Nevardinsiu dabar procentų, mes juos jau esame išdiskutavę.
Taip pat jautriems kreditoriams, turiu mintyje, labai svarbu akcentuoti, kad niekas nesikeis. Tai vienišoms mamoms už alimentus, dėl žalos, pavyzdžiui, sveikatai ar nusikaltimų, liktų esami išskaitų dydžiai.
Kitas dalykas. Reglamentuojamos vadinamosios skolų atostogos, kai asmeniui, ilgiau nedirbusiam, atsirastų paskata grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, būtų galimybė pasinaudoti 6 mėnesiais vadinamųjų skolų atostogų ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus.
Taip pat atitinkamai siūlome ir didesnę nelegalų kontrolę: dvigubai padidinti VDI patikrinimus, viešinti darbo įstatymų pažeidėjus bei padidinti baudas už nelegalų darbą tris kartus ir sieti jas su minimaliąja mėnesine alga.
Noriu padėkoti taip pat, naudodamasi proga, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui už atliktą didelį ir profesionalų darbą. Taip pat paminėti socialinius partnerius. Už projektų ir skolininkų palaikymą – Nacionalinį skurdo mažinimo tinklą. Dėkoju Lietuvos „Caritui“, Vartotojų aljansui ir biurui „Pactum“. Kviečiu palaikyti įstatymų paketą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už motyvus. Prieš nėra. Kolegos, paleiskime gal trumpąjį balsavimą, truputėlį greičiau, tiesiog atkreipiu dėmesį. Dabar balsuokime, turime apsispręsti dėl Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIVP-3257. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymui (projektas Nr. XIVP-3257) pritarta. (Gongas)
12.05 val.
Civilinio proceso kodekso 626, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3258(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-5.2 klausimas – lydimasis Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3258. Čia irgi turime pastraipsniui apsispręsti. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Per šoninį mikrofoną kolega A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai prašau dėl Užimtumo įstatymo įskaityti mano balsą už.
PIRMININKĖ. Gerai, protokole bus pažymėta: A. Vinkaus balsas už dėl Užimtumo įstatymo.
Dabar apsisprendžiame dėl projekto Nr. XIVP-3258. Taip, bet yra norinčių dėl motyvų. A. Navickas – už. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tikiuosi labai trumpai. Paprasčiausiai prieš kurį laiką, pamenu, T. Tomilinas pristatė įstatymą ir būtent kalbėjo apie proaktyvių priemonių trūkumą šioje srityje. Aš tikrai džiaugiuosi, kad šiandien einame teisinga kryptimi, ir labai džiaugiuosi, kad ir Tomas, ir Monika, ir kiti galime sutarti dėl tų dalykų. Manau, tai vienas svarbiausių socialinio teisingumo klausimų, dėl kurių mes tikrai galime sutelktai veikti.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytus motyvus. Apsisprendžiame dėl darbotvarkės 1-5.2 klausimo – Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3258(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi, įstatymui pritarta. Jis yra priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 95, 3621, 589 straipsnių, priedo pakeitimo ir 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3259(2) (priėmimas)
Dabar einame prie darbotvarkės 1-5.3 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ir 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3259. Vėl reikia apsispręsti pastraipsniui. 1 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 2 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 3 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 4 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 5 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Apsispręsime dėl viso. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-5.3 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ir 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3259.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3259) priimtas. (Gongas)
12.08 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 221 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3260(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3260. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsisprendžiame dėl darbotvarkės 1-5.4 klausimo – Statybos įstatymo projekto Nr. XIVP-3260.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 90: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymui (projektas Nr. XIVP-3260) pritarta. Priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3261(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-5.5 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3261, susidedantis iš dviejų straipsnių. 1 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Galima. 2 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Balsuojame dėl viso. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3261.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3262(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.6 klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3262(2). Čia turbūt mums vėl reikia… (Balsai salėje) Gal aš pagarsinsiu. Nežinau, Algirdai, aš pagarsinsiu.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime 2 straipsniui, įtraukiant Teisės departamento pasiūlymą, pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl viso tuoj pat balsuosime. Dėl motyvų nėra.
Balsuojame dėl darbotvarkės 1-5.6 klausimo – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3262.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3263(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.7 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektas Nr. XIVP-3263(2). Taip pat pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
Balsuojame dėl darbotvarkės 1-5.7 klausimo, dėl Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projekto Nr. XIVP-3263.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 88: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3264(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.8 klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projektas Nr. XIVP-3264(2). Jis susideda iš dviejų straipsnių.
1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ir dėl viso dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projekto Nr. XIVP-3264.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 91, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3265(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.9 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3265. Jis susideda iš trijų straipsnių.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Apsisprendžiame dėl viso Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3265.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – visi 93, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 194, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3292(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3292. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją K. Adomaitį. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, tiesą sakant, du pasiūlymai. Prašom pakomentuoti.
K. ADOMAITIS (LF). Pagrindinis klausimas ir pagrindinė diskusija buvo dėl Teisės departamento pasiūlymo išplėsti… Dabar tik žiūriu, kuris buvo pirmasis pasiūlymas. Ne dėl šito. Teisės departamento buvo techninio pobūdžio pataisymai, jiems pritarėme bendru susitarimu.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, jūs įgarsinote, kad pritarta? Taip. Prastai girdžiu. Prašom pakartoti.
K. ADOMAITIS (LF). Teisės departamentas pateikė techninio pobūdžio pataisymus, jiems mes komitete pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Supratau, ačiū. Tai ar galime, įtraukdami Teisės departamento pasiūlymus, 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 2 straipsniui ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 3 straipsniui ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 4 straipsnio prieštaraujančių nematau, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Kasparai.
K. ADOMAITIS (LF). Buvo gauta Teisės departamento pastaba dėl formuluotės, ar tik savivaldybių institucijos, ar ir įstaigos turi teisę kontroliuoti įstatymų vykdymą. Komitete buvo sutarta palikti, kad tik savivaldybių institucijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė – pritarti. Tuomet 5 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 6 straipsniui ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 7 straipsniui ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Reikės apsispręsti balsuojant dėl viso. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, tad balsuojame dėl darbotvarkės 1-6.1 klausimo – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. XIVP-3292.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 67, prieš – 1, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3292) yra priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3293(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Aplinkos oro apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-3293(3). Čia irgi bus Teisės departamento pastabų, tai kviečiu pranešėją K. Adomaitį į tribūną. Bet, pirmiausia, dėl 1 straipsnio, kuris yra pateiktas, nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
2 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Kasparai, pakomentuoti.
K. ADOMAITIS (LF). Čia iš Teisės departamento techninis pataisymas, jam pritarėme bendru sutarimu, – įrašyti žodžius „kenksmingą poveikį“.
PIRMININKĖ. Inkorporuojant Teisės departamento pasiūlymą, ar galima visam 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Toliau – 5 straipsnis. Taip, aš tik patikslinu, kad, kur ką tik mes nubalsavome, tiesiog apsisprendėme dėl numeravimo, kad tai yra 2 straipsnis, 4 straipsnio pakeitimas.
Toliau tuomet turime apsispręsti dėl 3 straipsnio. Pasiūlymų nėra, ar galima pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Toliau – 4 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 5 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 6 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 7 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Kasparai.
K. ADOMAITIS (LF). Čia komitetas nepritarė. Teisės departamentas siūlė, kad ne tik kurortuose būtų draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą, bet ir kurortinėse vietovėse. Tai apimtų Zarasus, Anykščius ir dalį kaimų Palūšėje bei Zapyškyje. Kadangi kurortinių vietovių statusas kai kuriais atvejais apimtų tik dalį miesto, dalį kaimų, tai toks ribojimas taptų toks labai sudėtingai įgyvendinamas, nes vienoje gatvės pusėje būtų galima deginti anglis, kitoje nebūtų galima. Mes komitete nusprendėme nepritarti šiuo metu tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 9 straipsnio? Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Ir dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Kasparai.
K. ADOMAITIS (LF). Čia techninis pataisymas, pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Jam komitetas pritarė. Tai ar dėl viso 10 straipsnio galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dabar apsispręsime dėl viso, bet prieš tai motyvai. Dėl motyvų už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šio įstatymo projekto žinia labai paprasta: nuo 2026 m. gegužės 1 d. deginti kietojo kuro, tai yra anglių, šildymui Lietuvoje nebus galima, išskyrus pramonę. Mes kalbame apie gyventojų šildymo sistemas, išskyrus kaimo vietoves. Mano galva, tai yra labai toks subalansuotas ir teisingas sprendimas neskubėti įvesti draudimo visoje Lietuvoje, pradėti nuo didžiųjų miestų ir kurortų. Kiek teko bendrauti su žmonėmis, didelės problemos šiuo metu žmonės nemato, nes nenaudoja šios neatsinaujinančios kuro rūšies. Tačiau, žinote, ekonominė situacija gali kisti ateityje ir tas sprendimas vis tiek turės tam tikrą poveikį. Todėl mes turime būti gana atsargūs ir socialiai jautrūs, kai darome tokius gana griežtus draudimus. Akivaizdu, kad šis draudimas yra aktualesnis didiesiems miestams.
PIRMININKĖ. Dėkui, motyvai išsakyti. Dabar turime balsuodami apsispręsti dėl darbotvarkės 1-6.2 klausimo – Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3293. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 82: už – 65, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3294(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3294.
Pastraipsniui. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 6 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 7 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 9 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Apsisprendžiame dėl viso projekto. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3294.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Ikipietinę darbotvarkę išsėmėme, bet dar turime 7 minutes iki Vyriausybės valandos, gal dar kokį vieną svarstymą padarykime. Matai Maldeiki, neišeikite, norėčiau pakviesti.
12.23 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5, 21, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3514. Matai Maldeiki, oficialioji statistika.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Dėl Oficialiosios statistikos įstatymo projekto. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Tai buvo padaryta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar dėl motyvų yra užsirašiusių? Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl motyvų irgi nėra. Balsuojame dėl Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3514. Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
Kadangi yra 6 minutės, noriu paklausti, ar Žuvininkystės įstatymo projektą L. Jonauskas pristatytų per tokį laiką? (Balsai salėje) Sudėtingas įstatymas. Tai gal po pietų? Nežinau, turime… (Balsai salėje) Pradedame, pradedame.
12.24 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 143 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3472 (pateikimas)
Prašau, Linai. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Kolegos…
PIRMININKĖ. Įstatymo projektas Nr. XIVP-3472.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Kolegos, gerbiama posėdžio pirmininke, trumpai pristatysiu įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Negirdime, garsiau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Vis dar pasitaiko atvejų, kai verslinės žūklės metu yra brakonieriaujama ir padaroma labai didelė žala gamtai. Kalbame apie Kuršių marias. Paskutinis atvejis, kai vienas žinomos pavardės politikos veikėjas padarė gamtai daugiau negu 50 tūkst. eurų žalos, o sankcijos (pavardę pasakysiu vėliau) yra tiktai menkos baudos. Aišku, yra ir žala gamtai. Padarius vieną šiurkštų pažeidimą per metus, yra atimama teisė užsiimti versline žvejyba 1 mėnesį. Tikrai šiandien sankcijos už tokius šiurkščius verslinės žūklės pažeidimus yra neadekvačios, baudos nėra atgrasančios, todėl siūlau ir prašau pritarti pataisoms, kurios iš esmės turėtų poveikį. Žvejai verslininkai, žvejojantys Kuršių mariose, tikrai nenorėtų rizikuoti tomis sankcijomis ir nenorėtų prarasti teisės į verslinę žvejybą, tarkime, metus ir taip toliau. Sankcijos yra griežtinamos tikrai ne per daug. Siūlau ir prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nemažai norinčių paklausti, bet gal kaip nors spėsime. Prašau. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų, Linai, mano vienas klausimas. Jūs visą laiką užsiimate tik sankcijomis. Kiek jau teikėte projektų, aš matau – baudos, baudos ir sankcijos. Ar nėra kitokio sprendimo, kaip padaryti, kad ta verslinė žvejyba būtų vykdoma adekvačiai, normaliai, ar mes galime auklėti tiktai sankcijomis? Ir kiek dabar tokių yra nubausta, jeigu sakote, kad yra neadekvačios baudos? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Laima, labai labai geras klausimas. Tikrai, žinokite, nuostabus klausimas. Jis yra susijęs ne tiek su mano teisėkūros iniciatyvomis, kurių yra daug daugiau, jeigu jūs domėtumėtės ne tiktai kokiu nors draudžiančiu ir taip toliau projektu, bet ir siūlančiu, duodančiu, suteikiančiu ir taip toliau. Klausimo esmė yra tokia, kad šiandien aplinkosauginė kontrolė Kuršių mariose nėra įmanoma. Norint kontroliuoti Kuršių marias, reikėtų į kiekvieną laivelį, valtelę pasodinti po aplinkos apsaugos inspektorių, bet mes puikiai žinome, kad šiandien tai nėra įmanoma. Šiandien iš viso turime 70 gyvosios gamtos inspektorių visoje Lietuvoje. Jeigu įvertinsime laiką, kai yra savaitgaliai, švenčių metas, nakties metas ir taip toliau, tai savivaldybėje, nors ir taip turėtų būti po vieną su trupučiu inspektorių, tuo metu iš viso niekas nedirba.
Norint sutvarkyti verslinės žūklės klausimą, reikėtų ją apskritai uždrausti ir leisti visas žuvis žvejoti meškerėmis gražiai, ekologiškai, kai kurias žuvis paleidžiant ir taip toliau, tada tikrai žuvų būtų daugiau. Bet kadangi Seimas nusprendė, kad verslinę žūklę ir tinklus reikėtų palikti, tai reikėtų ir prižiūrėti, kad ta kontrolė būtų griežtesnė. Šiandien jinai nėra pakankama. Labai tikiuosi, kad sankcijos, jeigu jūs pritarsite, kad jos būtų padidintos, prisidės prie reguliavimo ir žvejai vienas kitą labiau prižiūrės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Jūs, kolega, atnešate tokius projektus, kuriuos Seimas iš karto atmeta, net nediskutavęs. Tą radikalumą gal kažkaip reikėtų mažinti, kažką daryti, nes dabar jau iki išprotėjimo einame? 15 tonų plytų nusiveži pasitaisyti miško keliuką – iš karto į kalėjimą. Gal kažkaip sustokite, gal kitų būdų suieškokite?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Valiau, matau, šiandien jūs sėdite salėje, į kalėjimą jūsų už 15 tonų plytų niekas nepasodino. O dėl kitų sankcijų, žinokite, nesu tikras. Dėl verslinės žūklės, dar kartą pakartosiu, tai visų mūsų gamtos ištekliai yra žuvys. Visų mūsų. Taip pat ir jūsų Akmenės rajone, ir mano, ir visų kitų nuo Zarasų iki Kuršių marių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Linai, esame pažįstami turbūt ne mažiau kaip dešimt metų. Kiek aš patį prisimenu, visą laiką per daug nesivarginate, paimate vieną kokį nors nutarimo projektą, pakeičiate skaičius, pateikiate pasiūlymus. Pasiūlymų pagrindas buvo toks, kad viskas Lietuvoje yra labai blogai, verslinė žvejyba yra pats blogiausias dalykas, reikia juos bausti ir panašiai. Ar jūs žinote, kad, pavyzdžiui, jūsų tos baudos iš tikrųjų kai kurias žvejų bendroves vėliau privers bankrutuoti? Jūs nubraukiate viena ir parašote kita. Anksčiau buvo trys nuobaudos, o dabar nubraukiate, parašote dvi. Atsiprašau, buvo dvi, tai parašote tris. Kitaip sakant, bauda yra milžiniška. Dar kitą kartą, pavyzdžiui, žmogus, kuris dirbo toje bendrovėje ir padarė kokį nors nusikaltimą, tai bendra bauda apie 50 tūkst. tenka šitai žvejybos bendrovei. Kitaip sakant, būtų prašymas iš tikrųjų, kaip ir gerbiamas kolega V. Ąžuolas sako…
PIRMININKĖ. Laikas!
Z. BALČYTIS (DFVL). …šiek tiek realybės.
PIRMININKĖ. Laikas! Ačiū, supratome. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Zigmai. Pažįstami mes esame 27 metus, nuo tada, kai įstojau į Lietuvos socialdemokratų partiją. Kažkada jūs irgi buvote šitoje partijoje, bet, deja, kažkur šiek tiek kitur nudreifavote. Taip ir dėl tos teisėkūros. Žinote, sakote, nueinate lengviausiu keliu, nors jūs tikrai, kaip ir Laima, nesidomite ir nežiūrite, net negalėtumėte pasakyti, kokius teisės aktus esu registravęs. Plaukiate paviršiuje ir tikrai esate paviršutiniškas bent jau šiuo atveju.
Dėl 50 tūkst. eurų žalos noriu pasakyti, kad tai yra didelė žala. Aplinkos apsaugos pareigūnai darė reidus, buvo padėti tam tikri skiriamieji ženklai į tinklus, net į žuvis ir taip toliau. Buvo daromos pasalos ir buvo sulaukta. Specialiai žmonės… teisme aiškino, kad jie atseit netyčia pamatė tinklus, pasiėmė ir taip toliau, bet teisme įrodyta, kad iš tikrųjų veikė tikslingai ir siekė padaryti tą žalą. Dabartinė sankcija – 1 mėnuo be darbo, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kol bus Kuršių mariose ledas, tarkime, gruodžio ir sausio mėnesį galės verslininkai nežvejoti, o toliau važiuos, plauks į marias atidirbti tos gautos baudos ir žalos. Šiandien tą reiškia. Sankcija… Jeigu tu žinosi, kad už tuos grubius, šiurkščius pažeidimus tau atims teisę žvejoti, tu tikrai nenorėsi nekontroliuojamas bandyti atidirbti tas baudas ir nerizikuosi žinodamas, kad negalėsi toliau išplaukti.
Žinau, kad nebalsuosite už šitą projektą, bet bet kokiu atveju noriu pasakyti, kad čia yra mūsų visų projektas. Čia nėra projektas, kuris ką nors uždraudžia ir taip toliau. Taip, jis yra reaguojant į tuos nutikusius atvejus, kurie, mano galva, šiandien yra blogai reglamentuojami. Kalbu apie tą didelę žalą gamtai, kurią padarė minėta bendrovė, tikslingai tą darė. Man atrodo, kad tokie žvejai verslininkai neturėtų gadinti kitų žvejų verslininkų reputacijos ir išvis neturėtų žvejoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Gerbiamas pranešėjau, tiesiog prisimenu, kad daug esame įvedę verslinės žuvininkystės ribojimų, jinai yra ir anksčiau buvo ribojama daug kur vidaus vandenyse, tai vis dėlto gal jūs galite pakomentuoti? Neseniai turėjome diskusiją dėl verslinės žuvininkystės ribojimų Kuršių mariose. Gal galite pakomentuoti, kiek šiuo metu yra likę tos verslinės žuvininkystės, kur jinai taip aktyviai reiškiasi ir kodėl ten taip aktualu griežtinti tas bausmes?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, mes tik diskutavome apie griežtinimą. Mes Seime nieko iš esmės nepadarėme, kad verslinė žūklė Kuršių mariose būtų sugriežtinta. Mes galbūt apribojome įrankių skaičių, bet mes neapribojame sugautų žuvų kiekių. Net ir su mažiau įrankių profesionaliai juos naudojant bus galima sužvejoti tiek žuvų, kad jų ir toliau Kuršių mariose nebus.
Aš tiktai priminsiu skaičius. Mokslinių tyrimų duomenimis, sakoma, kad Kuršių marių žuvų ištekliai yra tragiškos būklės, yra blogi arba tam tikrose vietose labai blogi. Žuvų faktiškai nėra likę. Jeigu verslininkai ir pasitrauks iš marių, tai galbūt ne dėl to, kad mes priimsime kokius nors apribojimus, o tiesiog ten greitu metu nebebus ko žvejoti. Šiuo atveju atsakant į klausimą, kiek yra likę verslininkų, tai tiek pat, kiek ir kadencijos pradžioje, nes, pakartosiu, mes nieko nepadarėme. Tie simboliniai Seimo pakeitimai, dėl kurių čia balsavome ir šventėme didelę pergalę, nieko nereiškia, nes net neabejoju, kad tais tinklais bus išgaudomos visos žuvys, kokios tik yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas bendraminti Linai, jūs turbūt ne visai gerai informuotas apie Kuršių marių situaciją. Jau dabar yra su sumažinta įrankių 30 %. Priimtas mūsų įstatymas pradeda galioti, dėl jo gauta notifikacija. Gegužės mėnesio gale jau bus paskelbtas konkursas ir žvejai verslininkai pradės trauktis. Mes jau turime informacijos, kad nemaža dalis jų iš tikrųjų ir traukiasi. Tai nereikėtų sakyti, kad niekas nepadaryta, tuo labiau kad nepadaryta buvo ir dėl to, kad jūsų salės pusėje jūsų frakcija nepalaikė griežtesnių pasitraukimo dalykų, nors rinkimų metu už juos kalbėjote drąsiausiai ir garsiausiai.
Mano klausimas susijęs su šiuo jūsų konkrečiu pasiūlymu. Ar jums yra žinoma, kad šiuo metu Seime yra nagrinėjamas ir svarstomas visas Administracinių nusižengimų kodekso paketas, kuriame yra ir verslinės žvejybos ribojimai, ir tam tikros baudos, ir mėgėjiška žvejyba, bet pasižiūrėta daug plačiau ir neištraukus vieno siūlo? Ar jums neatrodo, kad būtų kaip ir pakankama, nes pasižiūrėta tikrai kompleksiškai? Dar bus organizuojami klausymai. Tai galbūt ten reikėtų aktyviau dalyvauti, išreikšti savo nuomonę ir galbūt kažkur būtų galima ir šiuos pasiūlymus inkorporuoti.
PIRMININKĖ. Laikas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Tikrai visur aktyviai dalyvauju. Bet dar kartą pakartosiu, tikriausiai neišgirdote, kad baudos nėra adekvati priemonė, nes gavę baudą tie patys žvejai verslininkai po mėnesio išplauks į marias, atmuš, atidirbs tuos savo pinigus, sumokės baudas ir toliau darys savo nesąžiningus darbus. Todėl dar kartą noriu kreiptis į jus kaip į bendramintę ir pasakyti labai aiškiai, kad mano pozicija visą laiką buvo griežta šiuo atveju: verslinės žūklės Lietuvos vidaus vandenyse neturi būti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Šio klausimo laikas išseko. Per pusiau centrinį mikrofoną – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Kadangi pristatyme buvo paminėta mano pavardė…
PIRMININKĖ. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). …labai trumpai. Iš tikrųjų gerbiama Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė pasakė, kad, gerbiamas Linai, jūs taip pat plaukiate pasroviui ir esate nelabai gerai įsigilinęs į tuos kitus dalykus, todėl aš tikrai pritariu, kad yra paimtas vienas elementas, išimama, o po 3 mėnesių ateis dar su kitais.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų už pateikimo stadijoje V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš, kaip nuo Zarasų, šiek tiek susijęs su žvejyba ir tikrai matęs brakonierių, ir gynęs savo ežerą… (Balsai salėje) Ne, tiesiog mes ištraukiame, išmetame tinklus, supjaustome.
Kalbama ne apie ribojimą, juk šiuo įstatymu, jūs perskaitykite įstatymo projektą, kalbama apie tuos atvejus, kai yra šiurkštūs, ne bet kokie, pažeidimai, leidimų sustabdymas tam tikram terminui. Tai yra ne koks nors ištrauktas pasiūlymas – tai yra logiškas, konceptualus pasiūlymas, kad tie žvejai, kurie daro šiurkščius pažeidimus, tai yra iš esmės brakonieriauja prisidengdami žvejų vardu, ir kurie daro didžiulę žalą aplinkai, šiurkščiai pažeidžia taisykles, kuriam laikui netektų to leidimo. Kodėl mes neturėtume pritarti tokiam projektui? Jam reikėtų pritarti. Galime tobulinti. Čia juk yra pateikimas. Sujungti su tuo paketu ir priimti geriausius sprendimus. Tikrai kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Motyvai prieš – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų, jeigu būtų… Čia niekas nesako, kad nereikia bausti už šiurkščius pažeidimus, bet šitas įstatymo projektas tiesiog nubraukė… Pavyzdžiui, anksčiau buvo du pažeidimai, o dabar žvejybos galiojimas už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą stabdomas mėnesiui. Anksčiau žvejyba nebuvo stabdoma. Anksčiau buvo trys šiurkštūs, dabar už du šiurkščius skiriamos tam tikros baudos. Kalbama apie tai, kad nėra esminių, kaip sakoma, tam tikrų priežasčių ir įrodymų, tačiau tiesiog nubraukiamas vienas skaičius ir pateikiamas kitas. Ir už tai reikia, kaip sako, bausti kur kas griežčiau. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Matyt, reikia apsispręsti balsuojant. Kas pritariate ką tik kolegos L. Jonausko pristatytam Žuvininkystės įstatymo projektui Nr. XIVP-3472, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 53, balsavo 53: už – 20, prieš – 8, susilaikė 25. Nepritarta po pateikimo.
Ar tobuliname? Apsispręskime balsuodami. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Šitas balsavimas dar nepatobulintas, turime leisti ilgąjį variantą.
Užsiregistravo 51, balsavo 49: už tobulinimą – 29, prieš – 20. Kolega Linas dar padirbės, patobulins.
Neblogai padirbėjome, sparčiai. Per šoninį mikrofoną – R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Dėl protokolo pataisymo. Prieš tai svarstėme Oficialiosios statistikos įstatymą. Pranešėjas Matas pasakė, kad vyko Biudžeto komiteto svarstymas. Jis suklydo, vyko Ateities komitete. Tai protokole prašau pataisyti.
PIRMININKĖ. Fiksuosime dėl protokolo. Kai dalyvauji keliuose komitetuose, gali, matyt, suklysti.
12.40 val.
Vyriausybės valanda
Dabar einame į Vyriausybės pusvalandį, nes Seimo narių pareiškimų nėra. Fiksuojame, kad pusvalandis tęsis iki 13 val. 10 min. Prašom. Pirmasis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš karto noriu paprašyti, nes nėra nei premjerės, nei finansų ministrės, kad mano klausimas būtų nusiųstas ir raštu bent jau gaučiau atsakymą, nes norėčiau, kadangi frakcijos vardu, kad būtų atsakyta, jeigu taip galima.
Klausimas būtų labai paprastas. Vakar Biudžeto ir finansų komitete buvo parlamentinė kontrolė dėl kelių finansavimo ir vienas iš klausimų: kodėl nėra steigiamas toks Kelių fondas, kaip veikiantis Lenkijoje? Šiuo atveju prie mūsų INVEGA’os jis turėtų būti steigiamas.
Atsakymą gavome tokį, kad šio fondo steigimą sustabdė Finansų ministerija. Aš ir norėjau paklausti: ar premjerės pavedimu buvo užblokuotas šio fondo steigimas, ar finansų ministrės pavedimu buvo užblokuotas šio fondo steigimas?
Mano žiniomis, steigiant šį fondą reikia apie 100 mln. įstatinio kapitalo. Mano žiniomis, Finansų ministerija planuoja nepanaudotų ES lėšų 200 mln. perkelti į INVEGA’os įstatinį kapitalą. Tai kodėl nebūtų galima, pavyzdžiui, 100 mln. perkelti į šio fondo kūrimo kapitalą, 100 – į INVEGA’os kapitalą?
Ir gal aš norėčiau paprašyti pakomentuoti ministro, gal jis ką nors daugiau žino. Ar ministras jau yra parengęs kokius nors projektus, kad tas fondas būtų nedelsiant kuriamas, jeigu būtų tas kapitalas? Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas! Ministre Skuodi, ir jūs sureaguosite?
M. SKUODIS. Gal aš labai trumpai. Dokumentai yra parengti. Kalbant apie steigimą, kai buvo tvirtinamas biudžetas, tiesiog nebuvo galimybių biudžete numatyti lėšų. Ar yra galimybių šiuo metu, pavyzdžiui, perskirstyti Europos Sąjungos lėšas, RRF’o lėšas ir panašiai, mums jau reikės pasižiūrėti su Finansų ministerija. Mes tada pasitarę atsakysime.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tai klausimas, matyt, dar bus perduotas. Aš tik noriu pabrėžti, kad nedalyvaujantys ministrai visi yra komandiruotėse Lietuvoje ar Europoje.
Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš lygiai taip pat, labai ačiū, kad turiu galimybę paklausti, tačiau norėsiu, kad raštu atsakytų man Finansų ministerija. Finansų ministerija, finansų ministrė paskyrė be konkurso Lošimų priežiūros tarnybos vadovą ir labai gerai įvertino darbą. Žinodami, kokia buvo situacija, žinodami, kokie pinigai buvo pralošti, net ir pensininkų iš pensijų fondų pinigai nukeliavo neaišku kur. Tai labai norėtųsi, kad būtų atsakyta raštu, už kokius rezultatus. Kokius labai gerus darbus padarė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas, kad jam yra suteikta galimybė be konkurso dirbti antrą kadenciją ir vadovauti šiai tarnybai? Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau, ar?..
A. ARMONAITĖ (LF). Žiūrėkite, aš pavaduoju finansų ministrę. Tai viską, ką jūs pagarsinate, mes perduosime.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Panašu, kad ir man reikės laukti atsakymo raštu, nes praretėjo gretos. Suprantu, ir šilta, ir rinkimai, gal jau čia agitacijos…
Kaip ir reikėjo laukti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Apeliacinį teismą iš naujo svarstyti dėl e. tollingo. Prieš mėnesį aš jūsų klausiau. Turėdamas omenyje, kad rangovas įtrauktas į Nepatikimų rangovų sąrašą, tiekėjų, bandžiau aiškintis Valstybės kontrolėje, bandžiau Viešųjų pirkimų tarnyboje. Visi turi savo planus, niekas nekontroliuoja, netikrina, nes planuose nėra.
Tai mano klausimas būtų, taip sakant, Vyriausybei: ar yra institucija, kuri kontroliuoja tokius dalykus, kai įmonės, kurios negali padaryti projekto už 1 mln., laimi 40 mln. projektus ir toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose? Nors mūsų įstatymai lyg ir turėtų kaip nors riboti. Kas galės atsakyti, ar yra mūsų valstybėje kontrolės mechanizmas, kuris tokių dalykų neleidžia? Šiandien atsakymo nesitikiu ir nelaukiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Supratau. Tik pataisysiu jus, jūs ten samprotaujate apie atostogas, tai visi ministrai darbinėse komandiruotėse, ką darysi, jeigu taip pasitaiko. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Žvelgiant į ministrų sudėtį tenka rinktis, noriu paklausti gerbiamo sveikatos ministro. Netylant kalboms ir toliau visuomenei nerimaujant dėl tos PSO sutarties pandeminės ir tarptautinių sveikatos taisyklių, dar labiau pasėto nerimo po praeito posėdžio, kai jūs neatsakėte į mano klausimus, tikiuosi tikslesnių atsakymų. Šiuo metu yra skelbiami kovo 13 dienos šių dokumentų variantai, prašyčiau atsakyti, ar tas tekstas, kuris yra prieinamas, yra galutinis? Jeigu ne, ar galima būtų gauti pastarąją redakciją? Kokius pasiūlymus Lietuva dėl šių dokumentų yra pateikusi? Kas iš šios Vyriausybės bus įgaliotas pasirašyti šią sutartį, ar prieš pasirašymą bus pristatyta Seimui ir visuomenei? Jūsų tikslūs atsakymai padėtų išskaidrinti šį klausimą ir nuramintų visuomenę, taip pat manau, kad tai būtų labai taktiškai teisingas poelgis. Ačiū.
A. DULKYS. Labai ačiū. Tikrai jūsų klausimas svarbus ir palaikau, kad tos informacijos būtų daugiau. Ne, galutinio sutarties teksto tikrai dar nėra, žinau, kad pastarosiomis dienomis kaip tik buvo naujai pateiktas naujas sutarties teksto projektas, žinau, kad gegužės 23 dieną dar renkasi derybinė grupė dėl to. Nereikia jaudintis, kad bus padaryta kas nors neatsakingo, nes Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėjoje mėnesio pabaigoje tikrai jokios sutartys nebus pasirašomos. O kas bus darbotvarkėje, ar tai bus diskusija, tęsinys dėl tos sutarties, ar bus sutarta konsensusu dėl kokių nors sutarties, sakykime, esminių punktų, šiuo metu nėra žinoma. Net ir aš dar šito nežinau, nes Europos Sąjungos vardu dirba bendra darbo grupė, kur žmonės tą darbą ir daro. Bet jeigu tokia sutartis, sakykime, jau pasiektų ir asamblėjos etapą, tai, be abejo, pirmiausia, matyt, būtų įgaliojimai sveikatos apsaugos ministrui, o toliau prasidėtų pagal Lietuvos Respublikos atitinkamą įstatymą, kaip yra tarptautinės sutartys derinamos. Būtų, be abejo, ratifikavimo procesas, būtų diskusija parlamente ir būtų visi kiti etapai. Teisėkūros procedūrinių dalykų tikrai yra labai daug.
Dar jūs minėjote, kokius mes pasiūlymus teikiame. Tai visi mūsų pasiūlymai yra dėl to, kad būtų kuo geriau koordinuota valdant ateities pandemijas, kad kuo geriau būtų koordinuotas visas ne tik vakcinų, bet apskritai visų vaistinių preparatų pasiekiamumas visose šalyse: ir tose, kurios yra turtingos, ir žemų pajamų šalyse, ir kad būtų kuo daugiau koordinuojamų veiksmų. Ir tikrai ten nėra kalbama apie kokius nors privalomumus. Noriu nuraminti, kad mes neatsisakome savo nacionalinės sveikatos politikos, kad nebeturėsime kažkokio balso. Ten tikrai yra kalbama ne apie tai, Lietuva, be abejo, tokių dalykų net ir nepalaikytų. Tikiuosi, kad suteikiau jums tą informaciją, visą laiką ją suteiksiu, kai jūs jos paprašysite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas sveikatos ministre, kiekvieną dieną girdime pasaulyje vis naujų faktų apie tai, kokią žalą padarė pasaulio piliečiams tie propaguojami jūsų skiepai, kur kasdien daugybė žmonių… Vardinami pavadinimai ligų, kurios dabar atsiranda nuo to. Ar jūs jau pradėjote Lietuvoje… įpareigojote mokslo įstaigas, kad jos tirtų šitą poveikį mūsų gyventojams? Ypač dėl vaisingumo mažėjimo, ką mes dabar visi pastebime. Ar tyrimai yra pradėti? Aš dabar girdžiu, kaip Prezidentas pagyrė mūsų prokurorę, kuri iš karto pradėjo tyrimą dėl vakcinų utilizavimo. Jūs taip puikiai tame procese dalyvaujate ir turėsite turbūt įdomių atsakymų.
Dar vienas klausimas. Prezidentas dabar žada peržiūrėti visą ministrų sąrašą. Ar jūs pasirengęs į šituos klausimus atsakyti Prezidentui, o galbūt jau norite iš karto atsistatydinti? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū jums už klausimus. Taip, neabejotinai, kad tiek vakcinas, tiek visus kitus naujus medicinos produktus kuriant, tiriant, jų klinikiniuose bandymuose tikrai dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai, bet tokie tyrimai yra tokie dideli ir tokie sudėtingi, kad viena konkreti nacionalinė valstybė tikrai jų nedaro. Tai yra daroma, sakykime, mokslininkų tinkluose.
Kitas jūsų klausimas buvo dėl prokuratūros. Taip, gruodžio mėnesį leidinyje „Respublika“ buvo paskelbtas straipsnis. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Mes bendradarbiavome su Generaline prokuratūra, pateikėme visus atsakymus, pateikėme visą reikalingą informaciją. Tas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas. Matyt, užteko tos informacijos. Dabar iš viešosios erdvės žinome, kad yra daromas dar kitas tyrimas. Jo metu mes taip pat bendradarbiausime, teiksime visą informaciją ir išsklaidysime visas abejones, jeigu dar kas nors tokių turi.
Vakcinų utilizavimas yra labai normalus ir labai svarbus procesas. Kaip ir visi vaistiniai preparatai, pagal tam tikras taisykles turi būti nedelsiant utilizuojama, kad net ir per klaidą nepakliūtų pacientams. Utilizavimo procesas vyksta visoje Europos Sąjungoje ir visos šalys, deja, turi perteklinių vakcinų utilizavimo problemą, apie ką ir kalbėjome dabar, apie pandemijos sutartį. Labai svarbu, kad ateityje tos vakcinos pasiektų visas šalis, o ne tik Europą, ir kad žmonės daugiau naudotųsi prevencinėmis programomis. Taigi atsakysiu į visus klausimus, į kuriuos reikės.
O dėl ministrų ateities tikrai nuspręs būsimas Prezidentas su mūsų šalies Vyriausybės premjere, ir tikrai tikiu, kad priims Lietuvai pačius geriausius sprendimus. O kokius jie priims, tokius aš ir gerbsiu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Z. Balčytis, tada A. Vinkus.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, kalbu apie paštomatų įrengimą Žemaičių Naumiestyje. Šis klausimas pradėtas spręsti nuo 2022 metų gegužės mėnesio. Po to dar šešis kartus kreipiausi į jūsų instituciją, į Pašto vadovybę. Pateikėme reikiamą parašų skaičių, pateikėme visą motyvaciją, kad iš tikrųjų tai atitinka pačius didžiausius reikalavimus dėl paštomatų įrengimo. Žadėjo, kad tą klausimą išspręs, buvęs Pašto direktorius, dabartinis, taip pat ir jūs pastaruoju savo laišku rekomendavote atsižvelgti į bendruomenės prašymą. Kadangi jūsų nebuvo, perdavė šitą mano prašymą, tada dalyvavo premjerė, kad tas paštomatas tikrai turėtų būti įrengtas.
Dabar mano klausimas: kaip iš tikrųjų, jūsų nuomone, ar mes šitoje kadencijoje baigsime, ar perkelsime į kitą?
M. SKUODIS. Kolega sufleruoja, kad į kitą kadenciją perkelsime, bet jeigu rimtai, tiesiog pasidomėsiu, kaip juda tas klausimas, nes ne aš pats sprendžiu, kur paštomatai statomi, o Paštas stato. Tiesiog, kadangi atsakymai buvo, pasiteirausiu.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas sveikatos ministre, drįstu vėl kreiptis į jus. Gavau ligonių laišką, jame rašo: „Lietuvoje yra keliolika žmonių, kuriems dėl įvairių priežasčių visiškai pašalinta kasos liauka.“ Mes, medikai, žinome, kas tai yra. Po operacijos priežiūra ir gydymas gana sudėtingas ir brangus. Viena gydytoja (žinomas jos vardas ir pavardė, bet nekomentuojame), kuriai ir pačiai pašalinta kasa, ieško įvairiausių priemonių ir galimybių sau ir kitiems likimo broliams. Ji kreipėsi į Sveikatos reikalų komitetą ir į Sveikatos ministeriją. Atsakymų dar nėra. Gerbiamas ministre, žinodamas jūsų požiūrį į žmogų ir tai, ką jūs darote (ateityje dar geriau padarysite), prašau, gal galima šiems žmonėms padėti, ir kokia jūsų nuomonė?
A. DULKYS. Labai ačiū už klausimą. Labai svarbu, kad ir jūs, kaip buvęs sveikatos apsaugos ministras, tikrai domitės dalykais, kurie galbūt svarbūs vos keliolikai žmonių. Mano žiniomis, yra beveik 20 žmonių, kuriems yra svarbi šita problema. Mes jau kreipėmės į Lietuvos endokrinologų draugiją, mums yra svarbu gauti jos atitinkamas išvadas ir nuomonę. Kiek žinau, ji turėtų būti tikrai netrukus pateikta. Planuojame tam išteklius iš PSDFʼo. Tikrai tikiuosi, kad šitas klausimas artimiausiu metu pasieks mūsų Kompensavimo komisiją ir mes galėsime įtraukti šitas priemones į Kompensuojamųjų sąrašą. Labai ačiū jums už tą klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš taip pat norėsiu sveikatos apsaugos ministro paklausti. Tiesiog pacituosiu žinutę, rašo Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojai: „Sveiki, mums pradėjo dalinti atleidimo lapelius. Kiek suprantu, po rugsėjo 10 dienos gali viskas keistis. Tai ką mums daryti? Liepia per 10 darbo dienų sutikti arba nesutikti.“ Toliau tekste rašoma, kad žmonėms nėra išaiškinama iki galo, kokiomis darbo sąlygomis jie dirbs, ar keisis krūvis. Koeficientą lyg ir palieka tą patį, neaišku, ar nepadidės darbų apimtis ir panašiai. Iš tiesų, žmonės ruošiasi streikui ir nori atsakymų. Taip pat, kiek žinau, kreipėsi jau ne vienas į Darbo inspekciją, ieškosi advokatų. Profesinės sąjungos taip pat sulaukė įvairių kreipimųsi. Ar jūs žinote apie šitą situaciją ir esate pasirengęs suvaldyti ir pateikti žmonėms aiškius atsakymus?
A. DULKYS. Taip, šiuo metu Klaipėdos universiteto ligoninėje vyksta tolesnis etapas. Kaip žinote, iš pradžių buvo tiesiog trys gydymo įstaigos sujungtos į vieną organizaciją. Dabar vyksta kitas etapas, kad jau ta organizacija taptų ne tik formaliai viena organizacija, o iš tikrųjų taptų viena organizacija. Vadinasi, yra peržiūrimi skyriai, vidinė struktūra, kad jau būtų nebe trys atskiros, bet tikrai viena su visomis funkcijomis. Neabejotina, kad tie procesai vyksta. Mes dalininkų susirinkime (kartu su universitetu, turiu mintyje, mes dalininkai esame) išklausėme pristatymą. Vadovas išsamiai pristatė visus veiksmus. Mačiau, kad yra numatyta suteikti ir darbuotojams informaciją, ir kiek kokių susitikimų jau yra būta.
Bet, žiūrėkite, aš jūsų informaciją vertinu rimtai, tiesiog papildomai pasidomėsime, kaip tas procesas vyksta. Aš tikiu, kad mes turime ten tikrai dabar labai puikų vadovą, labai empatišką, žmogišką ir puikų profesionalą. Aš tikiu, kad jisai su komanda tikrai stengsis, kad tie žmonės gautų visą informaciją ir kad visiems viskas būtų aišku. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkui. Daugiau klausimų kolegos neturi. Ačiū ir kolegoms, ir Vyriausybės nariams. Turime fiksuoti, kad labai preciziškai laiku mūsų rytinis gegužės 16 dienos posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.