LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
EKONOMIKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 52, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 IR 102 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 821, 822, 823 IR 1031 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-4877
2021 m. birželio 23 d. 108-P-33
Vilnius
1. Komiteto (nuotoliniame) posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Rūta Miliūtė; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestiniai asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto narys Jurgis Razma; Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė ir patarėja Giedrė Jarmalytė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, VšĮ „CPO LT“ direktorė Neringa Andrijauskienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyr. patarėjas Gediminas Švetkauskas, Nacionalinės teismų administracijos Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Justinas Bagdžius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Pirkimų centro vadovė Vaida Genytė – Kazlauskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
4 (19) |
1 (2) |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos teisė siūlyti Komisijai kviesti ekspertų yra deklaratyvi ir nesaisto Komisijos bei nenustato jai pareigos tokius ekspertus kviesti. Be to, tikslintina normos konstrukcija „perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti <...> kviesti <...> siūlomų ekspertų. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatas. |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
4 (19) |
2 (3) |
|
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įrašomi žodžiai „supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų“ neatitinka keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto „Komisijos“ apibrėžimo, be to, yra pertekliniai, nes apima visus be išimties pirkimus. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatas. |
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
4 (19) |
2 (3) |
|
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata „gali būti skiriamas asmuo <...>“, nustatanti galimybę mažos vertės pirkimų atveju Komisijos pirmininku skirti asmenį, turintį bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą, yra dispozityvi, ir pagal savo konstrukciją leidžianti skirti asmenį turintį vieną iš pirkimo specialistų pažymėjimų arba neturintį jokio pažymėjimo. Jeigu turėtas omenyje reikalavimas turėti arba vieną, arba kitą pažymėjimą, norma turėtų būti konstruojama ne „gali būti skiriamas“, o „skiriamas“. Kitu atveju galimybė turėti šiuos pažymėjimus yra deklaratyvi ir papildomų teisinių pasekmių mažos vertės pirkimų komisijos pirmininko skyrimui nesukuria. Analogiškai vertintina ir šios straipsnio dalies nuostata dėl mažos vertės pirkimų komisijos narių. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatas. |
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
4 (19) |
2 (3) |
|
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nurodytas požymis „supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų atveju“ yra perteklinis, nes apima visus be išimties pirkimus. Jei turėtas omenyje „Komisijos, išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, posėdis“, projekte taip ir turėtų būti nurodyta. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatas. |
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
6 (25) |
3 (21)N |
|
Keičiamo įstatymo 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 21 dalyje diskutuotina normos taikymo sąlyga „perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus <...> sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur <...> ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus“. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mažos vertės pirkimas - tai supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta pagrindinė taisyklė, kad pirkimo vertė skaičiuojama pagal bendras to paties tipo pirkimo sutarčių mokėtinas sumas, taigi, jei per finansinius metus sudarytų sutarčių suma neviršija 30 000 Eur, tai savaime reiškia, kad perkančioji organizacija tais metais atlieka tik mažos vertės pirkimus. Be to, nėra aišku, kokiam laikotarpiui būtų taikoma sąlyga „atlieka tik mažos vertės pirkimus“ – ar tiems finansiniams metams, ar kažkokiam kitam laikotarpiui. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatas. |
6. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08 |
7 (25) |
3 (21)N |
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821, 822, 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP4877 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 ir 21 dalyse nustatoma, kad pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi. Atkreiptinas dėmesys, kad net tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24[1] nustatytų sutarčių verčių, yra taikomi bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai, jeigu pirkimas galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo[2]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų, neturėtų būti taikomi bent Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti principai. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio 3 d. nuostatas. |
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
7 (26) |
(3)N |
|
Siūlytina tikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį konkretizuojant, kokiame dokumente ir kokiam subjektui perkančioji organizacija turėtų nurodyti, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti ir iš kurios centrinės perkančiosios organizacijos. |
Pritarti/ |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatas. |
8. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2020-06-08 |
8 (27) |
(1) |
(1) |
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamu straipsniu yra įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 40 straipsnio nuostatos, kuriose numatomos konsultacijos, tačiau jos nėra privalomos. Pastebėtina, kad bet kokios konsultacijos su rinkos dalyviais kelia konkurencijos iškraipymo riziką, todėl manytume, kad ir privalomoms konsultacijoms turi būti taikomos vertinamo punkto antrojo sakinio nuostatos. Pastebėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta tokio siūlomo reguliavimo priežastis – „viena iš korupcijos pasireiškimo ir taip pat konkurencijos ribojimo viešuosiuose pirkimuose formų – pirkimų sąlygų pritaikymas konkrečiam tiekėjui. Lietuvoje pirkimų, kai dalyvavo tik vienas tiekėjas, dalis didėja ir sudaro apie 30–50 proc.[5] Tai gali rodyti nepagrįstą tiekėjų konkurencijos ribojimą tiek dėl korupcijos, tiek dėl netinkamu poreikio ir rinkos galimybių vertinimo”. Pažymime, kad projektu privaloma konsultacija su rinkos dalyviais siūloma tik tuo atveju, jei apie ankstesnį pirkimą buvo privaloma skelbti. Tačiau tokiu atveju visi rinkos dalyviai turi galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais, siūlyti keisti pirkimo sąlygas jei jos riboja konkurenciją (per griežtos sąlygos, nerealūs terminai, sąlygų pritaikymas konkrečiam vienam tiekėjui) ar neatitinka rinkos galimybių, o jei į jų prašymus ar pretenzijas neatsižvelgiama – nustatyta tvarka skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus. Jei viešai paskelbus apie pirkimą nebuvo gauta suinteresuotų tiekėjų pasiūlymų, pastabų ar pretenzijų, o po to nebuvo gauta pasiūlymų arba buvo gautas tik vienas, tokia situacija tikėtinai sietina ne su galima korupcija ar netinkamu rinkos galimybių vertinimu, o su pirkimo objekto neaktualumu ar nepatrauklumu. Galima paminėti praktinį aspektą – pirkimuose, ypač supaprastintuose, kurių vertė yra mažesnė, dažnai tiekėjai būna menkai suinteresuoti dalyvauti pirkime, atvejai kai nepateikiamas nei vienas arba tik vienas pasiūlymas – gana dažni. Tokiais atvejais perkančioji organizacija ir taip laiku negauna reikalingų pirkimo objektų. Privaloma konsultacija tokiais supaprastintų pirkimų atvejais galimai dar labiau ištęstų pirkimų procedūras ir atitolintų reikiamų pirkimo objektų, kurie ne itin domina tiekėjus, įsigijimą. |
Nepritarti |
Siekiant užtikrinti realias rinkos sąlygas atitinkančius viešuosius pirkimus bei išvengti pirkimo iš vieno tiekėjo situacijų, siūloma pritarti Komiteto patobulinto įstatymo projekto 8 straipsnio nuostatoms. |
9. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08 |
12 (55) |
1 (11), 2 (12) |
|
Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 11 ir 12 dalyse siekiama įtvirtinti, kad atliekant pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs socialinis ir aplinkosaugos kriterijus. Atsižvelgiant į nuostatų formuluotes, konkrečiai į vartojamą jungtuką „arba“, siūlomu reguliavimu nustatoma perkančiosios organizacijos teisė pasirinkti, ar nustatomus socialinius ir aplinkosauginius kriterijus sieti su sutarties objektu ar su sutartį vykdysiančiais darbuotojais, t. y. sudaromas įspūdis, kad kriterijai gali būti ir nesiejami su sutarties objektu. Šiuo aspektu siūlomas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Direktyva 2014/24. Šios direktyvos 67 straipsnio 2 dalyje aiškiai yra įtvirtinta, kad nustatomi sutarties skyrimo kriterijai turi būti susieti su atitinkamos viešosios sutarties dalyku. Todėl siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2014/24 perkėlimą ir taikymą, siūlytina atsisakyti Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 11 ir 12 dalyse vartojamo jungtuko „arba“, arba jungtukus „ir (arba)“ pakeisti žodžiu „įskaitant“. Papildomai pažymėtina, kad Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 12 dalyje išdėstytos aplinkosaugos kriterijų sritys nėra taikytinos sutartį vykdysiantiems darbuotojams (t. y. šios sritys neturi įtakos darbuotojų padėčiai). Paprastai nurodytos sritys yra siejamos su perkamomis prekėmis, paslaugomis ar darbais, ar jų gamybos, tiekimo, teikimo procesu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 12 dalyje dėstomos nuostatos „ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais“ atsisakyti. |
Pritarti iš dalies |
Pritarti pastabai dėl poreikio tikslinti straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė Audito komiteto 12 pasiūlymui, pastaboje minimos nuostatos dėl 55 straipsnio 11 ir 12 dalių, išbrauktos. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 12 straipsnio nuostatas.
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
16 (821) |
(3)N |
|
Pagal projekto 11 straipsnių keičiamą įstatymo 821 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės neprivalėtų steigti centrinių perkančiųjų organizacijų ir naudotis jų paslaugomis, o nepriklausantys įmonių ar bendrovių grupei valstybinės įmonės ar bendrovės - net ir negalėtų to padaryti. Svarstytinas tokio siūlomo reguliavimas su Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos didesnio efektyvumo, profesionalumo, atvirumo ir skaidrumo siekiu. |
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių veikimo principus ir veiklos pelningumo suinteresuotumą, manytina, kad pačios šios įmonės turėtų būti suinteresuotus viešuosius pirkimus vykdyti kuo efektyviau ir naudingiau. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 16 straipsnį. |
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
22 (93) |
(6)N |
|
Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys užmokestį už žinių patikrinimo organizavimą, pažymėjimų išdavimą ir pratęsimą bei skundų nagrinėjimą turėtų pervesti į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą. Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas „užmokesčio į sąskaitą“, o ne pavyzdžiui rinkliavos į valstybės biudžetą modelis yra abejotinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, rinkliava – tai privaloma įmoka už valstybės institucijų teikiamas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad Rinkliavų įstatymas numato išimtį atlyginimui (ne “užmokesčiui” kaip nurodoma projekte) už paslaugas, nustatytas specialiuose įstatymuose, tačiau netgi ir tokios išimties taikymas standartizuoto testavimo ir pažymėjimų išdavimo ar žyminio mokesčio už skundų nagrinėjimą analogo atveju keičiamame įstatyme yra abejotinas. Manytume, kad už pažymėjimų išdavimą turėtų būti nustatyta rinkliava, o mokestis už ginčų nagrinėjimą apskritai yra nepagrįstas ir netinkamas (žr. 12 pastabą). |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 22 straipsnio nuostatas.
|
12. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08 |
22 (93) |
(6)N |
|
Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad tiekėjai už įstatymo 1031 straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimą į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą turi sumokėti nustatyto dydžio užmokestį. Svarstytina, ar Projekte neturėtų būti plačiau išdėstyti užmokesčio dydžio nustatymo principai. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatomas užmokestis negali būti tokio dydžio, kad atgrasytų tiekėjus nuo skundo pateikimo ir užkirstų kelia veiksmingai perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrai, kaip tai yra reikalaujama pagal Direktyvos 89/665[3] 1 straipsnio 1 dalį. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam privalomo ikiteisminio ginčų instituto Viešųjų pirkimų tarnyboje įteisinimui, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 22 straipsnio nuostatas. |
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
24 (95) |
(5) |
|
Siūlytina tikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 5 dalį, detalizuojant žodžių junginio „Šiuose skunduose“ turinį, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar turimi omenyje keičiamo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodyti, ar kiti skundai. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam privalomo ikiteisminio ginčų instituto Viešųjų pirkimų tarnyboje įteisinimui, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 str. |
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
1031 N |
(1) |
|
Tikslintina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 1031 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda, nes keičiamo įstatymo 101 straipsnis turi tik 3 dalis. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
22 (93),
1031 N |
|
|
Projektu siūloma nustatyti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, privalomą ikiteisminį nagrinėjimą. Keičiamo įstatymo 93 ir 1031 straipsniuose siūloma nustatyti, kad už teisės pateikti skundą įgyvendinimą mokamas papildomas užmokestis (iš esmės – žyminio mokesčio analogas). Manytina, kad nuostata dėl tokio užmokesčio yra abejotina ir vertintina kritiškai. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituto esmė – užtikrinti greitą ir ekonomišką procesą, suteikti ginčo šalims galimybę išspręsti ginčą nepatiriant papildomų išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu teisme. Lietuvos teisinėje sistemoje iš esmės nėra numatyta kitų atvejų, kai ikiteisminis ginčų nagrinėjimas būtų papildomai apmokestinamas. Svarstytina, ar toks unikalus mokesčio nustatymas už privalomą ginčo nagrinėjimą iš biudžeto finansuojamoje valstybės institucijoje, kuriai ši funkcija nustatyta įstatymu, būtų pagrįstas ir atitiktų ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituto esmę ir tikslus. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projekto 22 str. |
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
1031 N |
|
|
Projektu siūloma nustatyti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, privalomą ikiteisminį nagrinėjimą. Atkreipiame dėmesį į siūlomo teisinio reguliavimo įtaką viešųjų pirkimų procedūroms. Jeigu tiekėjai nepasitikėtų Viešųjų pirkimų tarnybos priimtais sprendimais ir skųstų jos sprendimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teismui, viešojo pirkimo procedūros, įvertinus siūlomus numatyti skundo Viešųjų pirkimų tarnybai padavimo ir nagrinėjimo terminus, užsitęstų papildomai nuo 25 iki 50 dienų. Svarstant šį siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti papildomų terminų pasekmes perkančiųjų organizacijų veiklai. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
1031 N |
(1) |
|
Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 1031 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skundas priimamas nagrinėti jei „argumentus pagrindžiančią medžiagą bei skundą pateikė tinkamai įgaliotas tiekėjo atstovas“. Iš siūlomos nuostatos neaišku, ar ji turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kais skundą pateikia tiekėjo atstovas, ar ji traktuotina, kaip numatanti privalomą atstovavimą ir tuo atveju, jei tiekėjas yra fizinis asmuo. Nuostata tikslintina, be to antruoju atveju ji būtų traktuojama kaip nepagrįstai ribojanti tiekėjo teises skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
1031 N |
(3) |
(3) |
Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 1031 straipsnio 3 dalies 3 punkte turėtų būti nurodytas ne teismo sprendimo įsigaliojimas, o jo įsiteisėjimas. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
1031 N |
(6) |
(3) |
Iš projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 1031 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kas yra „pirmesnis“ Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas ir koks tokio „pirmesnio“ sprendimo statusas kitų Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų atžvilgiu. Be to, keičiamo straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodomų sprendimų pavadinimus siūlytina tikslinti ir išskirti atskirais punktais (priimti nagrinėti skundą/ nutraukti skundo nagrinėjimą). |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
20. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08 |
1031 N
|
(7) |
|
Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 1031 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad tiekėjas, Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant skundą, negali susipažinti su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi. Tai reiškia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba gali atsisakyti supažindinti tiekėją su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba įsigaliojus siūlomam reguliavimui taptų peržiūros institucija, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 89/665 2 straipsnį, kuriai pavedama užtikrinti veiksmingą perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrą. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu sprendime Varec[4], „<...> peržiūros procedūras atsakinga institucija privalo užtikrinti komercinių paslapčių, kurios yra suinteresuotųjų šalių, įskaitant ir perkančiąją organizaciją, jai perduotose bylose, konfidencialumą ir teisę į jų apsaugą <...>. Ši institucija turi nuspręsti, kiek ir kokiomis taisyklėmis remiantis reikia užtikrinti šios informacijos konfidencialumą bei slaptumą, atsižvelgdama į veiksmingos teisinės apsaugos reikalavimus ir šalių teisę į gynybą“. Taigi, pagal Europos Sąjungos teisę peržiūros institucija, užtikrindama konfidencialios informacijos apsaugą, turi taip pat įvertinti kitos ginčo šalies teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Projektu turėtų būti detaliau aptartos Viešųjų pirkimų tarnybos pareigos šioje srityje. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
21. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08 |
1031 N
|
(7) |
|
Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 1031 straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „komercinė paslaptis“, kai Direktyvoje 2014/24 vartojamas terminas „konfidenciali informacija“. Pastebėtina, kad sąvoka „konfidenciali informacija“ yra platesnė, apimanti ir sąvoką „komercinė paslaptis“[5]. Todėl siekiant Projekto suderinamumo su Direktyva 2014/24, Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 1031 straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „komercinė paslaptis“ keistinas į „konfidenciali informacija“. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
22. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08 |
1031 N
|
(12) |
|
Vadovaujantis Direktyvos 89/665 2 straipsnio 9 dalimi, kai už peržiūros procedūras atsakingos institucijos nėra teisminio pobūdžio, jos visada turi pateikti raštišką savo sprendimo paaiškinimą. Todėl siekiant Direktyvos 89/665 ir Projekto suderinamumo, Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 1031 straipsnyje turėtų būti aiškiai įtvirtinama, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai turi būti motyvuoti. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
23. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
1031 N |
(15) |
|
Iš projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 1031 straipsnio 15 dalies nuostatų nėra aišku, kas yra tiekėjo ar perkančiosios organizacijos „prašymas“ ir kokiam subjektui jis turėtų būti teikiamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokio prašymo pateikimas neleistų įsigalioti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimui. Taip pat iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl ieškinio pareiškimas teismui yra nelaikomas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimu, jei tokį ieškinį pareiškus, Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas neįsigalioja, o vadovaujantis keičiamo įstatymo 1031 straipsnio 7 dalimi, tiekėjas ar perkančioji organizacija turi teisę „apskųsti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus“. Be to, vadovaujantis projekto 101 straipsnio 3 dalies nuostatomis, „Tiekėjas ar perkančioji organizacija, nesutikdami su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu dėl skundo, turi teisę kreiptis į teismą.“ Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatos tikslintinos. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
24. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
1031 N |
(17) |
|
Tikslintina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 1031 straipsnio 17 dalis, vietoje žodžių „gali būti“ įrašant „turi būti“. |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
25. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01 |
25
|
1 |
|
Projekto 22 straipsnio 1 dalis turėtų būti formuluojama „šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2-5 dalis, įsigalioja <...>“. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 25 straipsnio nuostatas. |
26. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08 |
* |
|
|
Atkreipiame dėmesį, kad Projektas yra susijęs su Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 89/665/EEB perkėlimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu turėtų būti pateikiama Projekto ir Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 89/665/EEB atitikties lentelė. Priimtas įstatymas turės būti notifikuojamas Europos Komisijai vadovaujantis Europos Sąjungos koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21, 82–85 punktuose nustatyta tvarka. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-11 |
* |
|
|
Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877, ir jo lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP -4878, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 ir jo lydimųjų įstatymų projektus Nr. XIIIP-4288 – XIIIP-4291 (toliau vadinama – Projektai). Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Vyriausybės 2021 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 260 pateiktiems pasiūlymams ir pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1. Suprantame nuolatinį poreikį tobulinti viešųjų pirkimų sistemą šalyje bei pritariame nuomonei, kad viešųjų pirkimų didesnis centralizavimas gali prisidėti prie viešųjų pirkimų kokybės gerinimo ir specialistų kompetencijų augimo. Kartu manome, kad centralizavimas geriausius rezultatus duotų tik tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuos pagal jų pobūdį įmanoma konsoliduoti. Todėl pritariame Vyriausybės siekiams stiprinti universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos CPO-LT išskirtinumą bei veiklą, plečiant duomenų pagrindu pagrįstą elektroninį pirkimų katalogą ir tampant pirkimų kompetencijų centru, galinčiu teikti kitoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms tiek konsultacinę pagalbą, tiek katalogo ar kitų sudėtingų centralizuotų pirkimų paslaugą. Pritariame ir atskirų centrinių perkančiųjų organizacijų atsiradimui savivaldybėse ar regionuose. Tokios centrinės perkančiosios organizacijos galėtų vykdyti CPO-LT kataloge nesamų prekių ir (ar) paslaugų konsoliduotus pirkimus savivaldybės ar regiono mastu, vykdyti sudėtingesnius pavienius pirkimus. Tačiau esame įsitikinę, kad savivaldybių institucijos pačios turi apsispręsti dėl viešųjų pirkimų centralizavimo mąsto ir formos, nekonkuruojant su universaliąja CPO-LT ar kitomis jau veikiančiomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis bei išnaudojant galimybes naudotis jų paslaugomis. Todėl Vyriausybės siūlomas 30 procentų viešųjų pirkimų centralizavimo rodiklis savivaldybėms atrodo priimtinas siūlymas, leisiantis nuosekliai tobulinti viešųjų pirkimų sistemą ir išvengti daugybės rizikų, susijusių su pavienių, smulkių, individualių pirkimų privalomu centralizavimu. Manome, kad Projektais siūlomi maksimalūs pirkimų centralizavimo siekiai, įgyvendinant juos neišvengiamai būtų susiję su savivaldybės įstaigų administracinės naštos ir sąnaudų didėjimu, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencinių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose blogėjimu, procesų ženkliu ilgėjimu, savivaldybių įstaigų veiklos trikdžiais ir t. t. Galime tik įsivaizduoti situaciją, jei vienu pirkimu perkant, pavyzdžiui, kasdien būtinus maisto produktus viso regiono švietimo ir socialinėms įstaigoms, pirkimas būtų ilgam sustabdytas dėl tiekėjų pretenzijų centrinei perkančiajai organizacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl konsoliduotos pirkimų bendros vertės, dauguma pirkimų taptų tarptautiniais ir atitinkamai truktų ženkliai ilgiau. Visiškai neaišku, kaip įstaigos turėtų įsigyti neplanuotas, su avarijų ar nenumatytų situacijų šalinimu susijusias priemones bei paslaugas, kiek laiko truktų tokie neplanuoti pirkimai. Perkančiosios organizacijos prarastų lankstumą ir operatyvumą prisitaikyti prie su veikla susijusių neplanuotų, naujai atsirandančių galimybių. Savivaldybių nuomone, Projektuose nepakankamai yra įvertintos praktinės galimos siūlomo masto pirkimų centralizacijos rizikos. 2. Manome, kad perteklinis reikalavimas yra rašytinių sutarčių tarp perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų sudarymas. Šie procesai turi būti lankstūs ir gali būti sėkmingai reglamentuojami institucijų priimtais teisės aktais. Rašytinės sutartys tarp to paties steigėjo pavaldžių įstaigų nėra tikslingos ir neabejotinai didintų administracinę naštą dėl nuolatinio poreikio jas pildyti, atnaujinti ar keisti, jei tokiomis sutartimis būtų siekiama smulkiai reglamentuoti bendradarbiavimo procesus, arba pačios sutartys būtų mažai tikslingos ir formalios, jei jos apibrėžtų tik bendrąsias centralizuotų pirkimų nuostatas. Bendradarbiavimo sutartys, esant poreikiui, gali būti pasirašomos ir nenumatant tokios prievolės įstatyme. 3. Nėra aiškūs Projektuose numatomi privalomi aplinkosauginiai ir socialiniai kriterijai. Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybės jiems prieštarauja iš esmės ar nesupranta jų naudos bei kuriamo gėrio. Siekiai turėti kuo daugiau aplinkai draugiškų ir socialiai atsakingų pirkimų yra nekvestionuotini, tačiau Projektais labai neaiškiai apibrėžiama kaip jie turės būti įgyvendinami: ar projektuose įvardinti su perkamų objektų turiniu nesusiję reikalavimai tiekėjo socialinei ir aplinkosauginei politikai netaps naujais ginčų pirkimuose objektais, kaip perkančioji organizacija užtikrins pirkimų metu deklaruotos atsakingos politikos tęstinumą sutarties galiojimo metu ar po jos, jei tai momentinė, tęstinumo neturinti pirkimo sutartis, kaip tarpusavy palyginti tiekėjų skirtingas atsakingos socialinės politikos veiklas ir t. t. Savivaldybių nuomone, valstybės kompetentingos institucijos turėtų nuolat analizuoti pirkimų objektus ir plėtoti rekomendacijas dėl įsigyjamų prekių ir paslaugų atitikties aplinkosauginiams bei socialiniams kriterijams jų kuruojamose srityse. 4. Pažymėjimų, užtikrinančių viešųjų pirkimų sistemoje veikiančių specialistų kvalifikaciją, atsiradimas iš pirmo žvilgsnio sveikintinas siekis. Tačiau nėra aišku kaip tai koreliuos su valstybės tarnybos sistemoje numatytais valstybės tarnautojų vertinimais bei pirkimuose dalyvaujančių asmenų atsakomybe, kokias teises ar pareigas suteiks toks kvalifikacinis pažymėjimas ir kodėl jo reikalingumas valstybės tarnyboje matomas tik viešųjų pirkimų srityje. Manome, kad ne mažiau svarbu reikiamas žinias bei kompetencijas valstybės tarnyboje turėti ir kitų sričių, tokių kaip strateginis ir (ar) teritorijų planavimas, turto valdymas, teisės aktų rengimas ir pan. specialistams. Gal periodinis specialistų žinių bei kompetencijų patikrinimas galėtų būti ne tik viešųjų pirkimų sistemos, bet ir bendra valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos kokybės gerinimo priemonė. Labai neįprastai atrodo nuostata, kad už valstybei pavaldžios įstaigos organizuojamus žinių patikrinimus kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos turės mokėti, o mokestį nusistatys pati mokymus organizuojanti įstaiga, vertindama savo sąnaudas. Tokia tvarka neskatina sąnaudų taupymo ir netgi atvirkščiai sudaro galimybes neefektyviam viešųjų finansų naudojimui. Įprastai į paslaugos kainą įskaitomos sąnaudos būna reglamentuojamos, o paslaugų kainą nustato atskira reguliavimo tarnyba arba steigėjas. Kai paslaugos tiek pardavėjas, tiek pirkėjas yra viešaisiais finansais išlaikomos institucijos, tikslinga būtų įvertinti, ar siūloma paslaugų apmokestinimo sistema yra tikslinga ir kokią tai sukels papildomą administracinę naštą bei atitinkamai papildomas sąnaudas. 5. Abejonių kelia ir daugiau Projektuose esančių nuostatų, tokių kaip atskirų pirkimų verčių didinimas, Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo apimčių keitimas, papildomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos poreikis ir poveikis valstybės finansams bei viešųjų pirkimų procesų trukmei, naujas rinkos dalyvių konsultacijų privalomumas tais atvejais, kai rinkoje yra akivaizdus tiekėjų trūkumas ir pirkimai neįvyksta arba gaunamas vos vienas pasiūlymas, taip pat naujų tiekėjų pašalinimo atvejų neaiškus reglamentavimas.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad reikšmingi pokyčiai viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgiant į šios srities sudėtingumą bei svarbą, turėtų būti subalansuoti ir daromi bendradarbiaujant bei atsižvelgiant į institucijų, atsakingų už šios srities politikos formavimą nuomonę ir pastabas. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.
|
2. |
AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2021-05-14 |
8 (27) |
|
|
Atsižvelgdama į savo patirtį, Bendrovė pažymi, kad vieno tiekėjo problemos sprendimui siūloma viena priemonė - privalomai skelbti rinkos konsultaciją, yra fragmentiškas problemos sprendimo būdas, kurį galima įgyvendinti formaliai paskelbus neišsamią rinkos konsultaciją. Formali rinkos konsultacija neišspręstų pirkimų iš vieno tiekėjo problemų. Tokia situacija, galimai, susiklostytų todėl, kad rinkos konsultacijos turiniui nėra nustatyti reikalavimai, pavyzdžiui, skelbiant rinkos konsultaciją nėra privaloma įtraukti techninės specifikacijos projektą, specialiųjų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų bei specialiųjų sutarties reikalavimų projektus, dėl ko rinkos konsultacija gali būti neišsami, neaiški ir todėl nebūtų pasiektas rinkos konsultacijos tikslas – tinkamas pasirengimas pirkimui ir tiekėjų informavimas apie savo pirkimų planus ir/ ar reikalavimus pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad panašiai nesėkmingai problema buvo sprendžiama numačius privalomą techninių specifikacijų išankstinį skelbimą. Šios priemonės atsisakyta kaip nepasiteisinusios ir formalios, neatnešusios siekiamos naudos ir vilkinusios pirkimų procesą. Todėl siūlytina atsisakyti privalomų rinkos konsultacijų, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet a) pagal pirkimo objekto specifiką galimas tik vienas dalyvis (pvz. Specializuota profesinė IT sistema, narystė organizacijoje ir pan.); b) kitos paraiškos ar pasiūlymai buvo netinkamos dėl tiekėjų netinkamai pateiktos dokumentacijos, procedūrų nesilaikymo ar tuo metu neturimų laisvų resursų. Nustačius pareigą net ir tokiais atvejais atlikti privalomas rinkos konsultacijas perkančiosioms organizacijoms atsiranda papildoma administracinė našta, kuri neduotų laukiamo rezultato. Vis dėlto, jei būtų nustatyta pareiga konsultacijas atlikti privalomai, siūlome numatyti, kad konsultacijos yra privalomos, tik jei įsigyjamos tos pačios prekės, paslaugos ar darbai, nes nurodant, kad ši sąlyga taikoma ir tuo atveju, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ir darbai, nėra aišku kas yra laikoma šiomis panašiomis prekėmis, paslaugomis ar darbais. |
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 8 straipsnio nuostatas. |
3. |
AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2021-05-14 |
9 (31), 14, (58) 19 (86) |
(3)
(1)
(7) |
(4)
|
VPĮ pakeitimo projekte siekiama supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, ir siūloma nuo, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, didinti iki 30 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, taip pat nuo kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, didinti iki 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu.
Bendrovė nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui nekeisti ribos, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, o žodžiu sudaromų sutarčių ribą didinti iki 5 000 Eur. Manome, kad siūlomi ribų padidinimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto projekto 9, 14 ir 19 str. |
4. |
AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2021-05-14 |
12 (55) |
|
|
VPĮ pakeitimo projekte siekiama įtvirtinti privalomą socialinių ir aplinkosaugos kriterijų taikymą. Bendrovė pažymi, kad socialinių ir aplinkosaugos kriterijų taikymas yra apribotas praktinių priežasčių: nėra parengtų metodikų, vadovų ar panašių priemonių dėl kriterijų turinio, ne visiems pirkimo objektams įmanoma šiuos kriterijus pritaikyti. Be to, sudėtingas, o tam tikrais atvejais (pvz. dėl asmens duomenų apsaugos) neįmanomas šių kriterijų patikrinimas pasiūlymų vertinimo metu ir sutarties vykdymo etape. Dalis VPĮ projekte išvardintų kriterijų yra subjektyvūs, praktikoje gali kilti sunkumų dėl atitikties nurodytiems kriterijams įvertinimo. Svarbu pažymėti, kad pirkimo dokumentuose nustačius socialinį ir/ar aplinkosauginį kriterijų bei atsižvelgiant į jį išrenkant pirkimo laimėtoją, perkančiosios organizacijos privalės atitiktį šiems kriterijams vertinti ne tik viešojo pirkimo vykdymo metu, tačiau ir sudarytos sutarties vykdymo metu. Dėl to perkančiosioms organizacijoms atsiras papildoma administracinė našta. Pirkimo dokumentuose nustatant tokius kriterijus perkančiosios organizacijos privalės aprašyti, kaip tiekėjų pasiūlymai bus vertinami ir už ką (pvz., už kokias pačių tiekėjų įgyvendinamas priemones) bus skiriami didesni ar mažesni vertinimo balai. Tokiu būdu perkančiosios organizacijos iš dalies privalės prisidėti prie valstybės socialinės ir aplinkosaugos sričių stiprinimo ar net formavimo, nors perkančiosios organizacijos neturi kompetencijos, žinių ir įgaliojimų formuoti šių sričių politiką. Valstybės socialinės ir aplinkosaugos sričių politikos formavimo, priemonių įgyvendinimo ir priežiūros funkcijos turėtų būti priskirtos už šias sritis atsakingoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Siūloma numatyti, kad VPĮ 55 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytų socialinių ir aplinkosaugos kriterijų taikymas būtų pasirenkamas perkančiosios organizacijos, tačiau nebūtų privalomai taikomas, nes kol kas nėra aišku, kokie konkrečiai kriterijai galėtų būti nustatomi šiose srityse, kokie įrodantys dokumentai galėtų būti laikomi tinkamais, kaip pasiūlymus palyginti tarpusavyje ir pan., taip pat šių kriterijų taikymas turėtų būti parenkamas ir pagal įsigyjamą pirkimo objektą, nes ne visiems pirkimo objektams jie gali būti aktualūs. Dėl šių priežasčių siūloma atsisakyti prievolės socialinius ir aplinkosaugos kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 12 straipsnio nuostatas. |
5. |
AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2021-05-14 |
|
|
|
VPĮ pakeitimo projekte siūloma numatyti papildomą ikiteisminę ginčų tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos nagrinėjimo stadiją, šias funkcijas suteikiant Viešųjų pirkimų tarnybai, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl skundo turėtų priimti per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus minėtas terminas gali būti pratęstas dar 20 dienų. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka šiuo metu jau yra numatyta VPĮ ir KSPĮ įtvirtinus reikalavimą prieš kreipiantis į teismą pateikti perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) pretenziją. Bendrovė nepritaria siūlymui dėl ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo stadijos sukūrimo, dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1) Terminų ir neaiškios naudos. Pritarus siūlymui dėl papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įtraukimo ginčų nagrinėjimas manoma nebūtų efektyvinamas, o priešingai – didinama administracinė našta ir ilginamos procedūros. Ginčo šalis, norėdama išspręsti ginčą iš esmės, vis tiek pereis visas galimas instancijas kiek jų bebūtų, todėl dar vienos įtraukimas neaišku kokias duotų naudas. Todėl papildomos institucijos įtraukimas į ginčų nagrinėjimo procesą galėtų būti svarstomas tik pakeičiant bent vieną iš dabar egzistuojančių grandžių, kaip pavyzdžiui, Apygardos teismą. 2) Dėl institucijos. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo funkcija neturėtų būti patikėta institucijai, pagal kurios rekomendacijas, teisės aktus ir formuojamą praktiką vykdomi viešieji pirkimai, ji turi būti atskira ir nešališka. Norint pasiekti rezultatą, turi būti apsvarstytos visos galimos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo proceso tobulinimo alternatyvos ir sistemiškai peržiūrimas viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veikimo efektyvumas. Trumpalaikėje perspektyvoje, siekiant efektyvaus ir operatyvaus ginčo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, siūloma kiek patobulinti esamą ginčų nagrinėjimo modelį specializuojant viešųjų pirkimų bylas, atitinkamai trumpinti ieškinio nagrinėjimo terminus:
Ilgalaikėje perspektyvoje svarstytina steigti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją ir atsisakyti vienos skundų nagrinėjimo instancijos teisme, pavyzdžiui, apygardos teismų:
Toks siūlymas, steigti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją ir atsisakyti vienos skundų nagrinėjimo instancijos teisme, grindžiamas palyginus kitų Europos Sąjungos šalių, kaip pvz., Lenkijos Respublikoje esamos ginčų nagrinėjimo sistemos (įsteigta KIO (Krajowa Izba Odwolawcza[6]), kuri yra Lenkijos teismų sistemos dalis) gerąją praktiką:
Bendrovės siūlymai suderinti ir jiems pritaria kitos perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai (UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Lietuvos paštas“, VĮ „Lietuvos oro uostai“ bei UAB „EPSO-G“). |
Pritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
6. |
VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija |
15 (82) |
4 |
|
Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymu papildyti LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 82 straipsnį nuostata, jog „Siekiant užtikrinti efektyvią centralizuotų pirkimų veiklą perkančiosios organizacijos privalo sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija pagal šio įstatymo 821 straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas ir šio įstatymo 823 straipsnio reikalavimus.“, mano, kad priėmus tokius VPĮ pakeitimus, LRT susidurtų su sunkumais įsigyjant jai būtinus objektus. Todėl pritartume LR Vyriausybės siūlymui plėsti universalios perkančiosios organizacijos katalogą, kuriuo ir šiuo metu LRT naudojasi įsigydama įprastus, visoms perkančiosioms organizacijoms aktualius objektus (pvz., kompiuterius, kanceliarines prekes, projektavimo paslaugas ir kt.). Bet jei tokiai pozicijai nebūtų sulaukta pritarimo, LRT mano, kad neturėtų būti įrašyta į sąrašą perkančiųjų organizacijų, kurios privalo sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. LRT aukščiau nurodytą poziciją grindžia šiais argumentais: Pirma, LRT perkami objektai labai skiriasi nuo kitų perkančiųjų organizacijų perkamų objektų (pavyzdžiui, transliavimo pultai, mikšeriai, kameros, mikrofonai, televizijai bei radijui skirtos programinės įrangos, kilnojamos televizijos, TV gervės, robotizuoti kamerų vežimėliai, grimo paslaugos, televizinės dekoracijos ir pan.), todėl tokie pirkimai būtų aktualūs išskirtinai tik LRT ir neapimtų didesnio perkančiųjų organizacijų rato, o tai reiškia, jog nebūtų užtikrinta ir masto ekonomija. LRT net neturi galimybės kooperuotis su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, nes nėra daugiau Lietuvoje tokia veikla užsiimančių įstaigų, o visi kiti transliuotojai yra komerciniai ūkio subjektai. Antra, įsigyjant išskirtinius LRT veiklai būtinus objektus labai svarbus nuolatinis ir betarpiškas bendradarbiavimas tarp pirkimą vykdančių specialistų bei objektą išmanančių darbuotojų, nes ir viešųjų pirkimų specialistai turi gerai perprasti LRT veiklos specifiką, perkamus objektus, išsiugdyti know how, kuris gali būti įgyjamas tik dirbant LRT ir betarpiškai dalyvaujant LRT veiklos procesuose. Taip pat būtina pabrėžti, kad net ir LRT sudarius centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis, kompetencija turėtų būti išlaikyta ir LRT viduje, kad būtų tiksliai ir aiškiai perduodama informacija pirkimą vykdančiai centrinei perkančiajai organizacijai, o tai reiškia, kad LRT pirkimams būtų skirta dvigubai daugiau žmogiškųjų išteklių. Trečia, LRT labai svarbus ir operatyvus pirkimų vykdymas, nes LRT turi užtikrinti nepertraukiamą informacijos teikimą visuomenei visose savo valdomose platformose, neatidėliotinai reaguoti į įvykius bei aktualijas. Manome, kad turėdami pareigą vykdyti skelbiamus pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją, susidurtume su papildoma administracine našta, kuri išilgins ir taip ilgas viešųjų pirkimų procedūras, kas apsunkintų LRT tiesioginę veiklą bei galimybę operatyviai reaguoti į aktualijas ar rinkoje sparčiai besikeičiančias technologijas, kas taip pat yra aktualu LRT, norint transliuoti informaciją visuomenei kokybiškai pagal naujausias tendencijas. Ketvirta, 30 proc. skelbiamų centralizuotų pirkimų modelis taip pat keltų per daug iššūkių LRT, nes objektyviai tai pasiekti būtų neįmanoma, jei analizuotumėme šiuo metu CPO.lt kataloge esančią pasiūlą, kas yra aktualu LRT poreikiams. Tai lemia aukščiau jau minėta priežastis – LRT veiklos ir įsigyjamų objektų išskirtinumas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, prašome svarstant VPĮ pakeitimus, jei bus nuspręsta centralizuoti visus ar dalį perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, peržiūrėti perkančiųjų organizacijų, kurios privalo sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis, sąrašus, atsižvelgiant į jų specifiką, įsigyjamus objektus ir kitą svarbią informaciją, kad nebūtų komplikuoti tiek pirkimų, tiek perkančiųjų organizacijų veiklų procesai. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 15 straipsnio 4 d. 1 p. redakciją.
Argumentai: Dalis viešųjų įstaigų pagal Konstituciją ar specialius įstatymus turi aiškiai išreikštą autonomiją ar nepriklausomumą, todėl jos gali savarankiškai organizuoti pirkimus, turi teisę, bet neprivalo turėti sutarties su CPO (žr. žemiau žaliai pažymėtą tekstą). LRT kaip visuomeninis transliuotojas privalo veikti nepriklausomai – Konstitucijos garantuojama nuomonės ir informacijos laisvė bei specialus LRT įstatymas. Taip pat ir universitetai, kuriems tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta autonomija. Tokios įstaigos yra išskirtinės pagal savo misiją, be to, nėra valstybinės valdžios dalis, todėl galimybė vykdyti pirkimus savarankiškai atitinka jų specifiką ir statusą.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||
1. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-08 |
5 (22) |
(1) |
|
<...>Projektu keičiamo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas neskelbiamų mažos vertės pirkimų atveju gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, o pirkimo vertė, kai apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, didinama nuo 10 000 eurų iki 30 000 eurų (VPĮ projekto 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimas) be pridėtinės vertės mokesčio. Pritardami, kad mažos vertės pirkimuose būtini supaprastinimai ir administracinės naštos mažinimo priemonės, atkreipiame dėmesį, kad dėl siūlomų pakeitimų įžvelgiame galimų korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo riziką, nes juos priėmus patrigubėtų neskelbiamų mažos vertės pirkimų, kartu sumažėtų jų atsekamumas ir kontrolė, ir dėl to gali lengviau susidaryti sąlygos atsirasti neteisėtiems susitarimams, pirkimo sąlygų pritaikymui konkretiems tiekėjams. Šios rizikos galbūt bus sėkmingiau valdomos tais atvejais, kai pirkimus atliks centrinės perkančiosios organizacijos, tačiau manome, kad jos gali išlikti pakankamai reikšmingos ir aktualios, kai šiuos – neskelbiamus – pirkimus vykdys ne centrinės perkančiosios organizacijos, o kitos perkančiosios organizacijos. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba, analizuodama neskelbiamus pirkimus, ypač – savivaldoje, mato tendenciją itin dažnai pirkti iš vieno tiekėjo, tokie pirkimai kelia abejonių dėl jų racionalumo. Tuo tarpu viešinimas yra vienas iš efektyviausių visuomeninės kontrolės ir korupcijos prevencijos priemonių. Būtina siekti, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendravimas vyktų skaidriai, oficialiai ir būtų užtikrinta galimybė patikrinti su vykdomais pirkimais susijusią informaciją. Jei būtų pritarta minėtiems pakeitimams, siūlome svarstyti galimybę numatyti alternatyvias priemones, kuriomis būtų užtikrintas bent jau pagrindinės informacijos apie šiuos pirkimus (pirkimo objektas, kaina, sutarties šalys) viešinimas ir prieinamumas kontroliuojančioms institucijoms ir visuomenei pakankamai patogia forma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše, patvirtintame Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, yra reglamentuojamas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudojimas vykdant mažos vertės pirkimus neskelbiamos apklausos būdu. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti, ar tikslinga papildomai nustatyti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudojimo išimtis Viešųjų pirkimų įstatyme. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio 3 d. nuostatas.
|
||||||||||||||||||||||||
2. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-08 |
6 (25) |
3 (21) N |
|
Projektu siūloma 25 straipsnį papildyti 21 dalimi, pagal kurią atliekant mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 eurų, be pridėtinės vertės mokesčio ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus, nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymas įpareigoja, kad įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, kyla abejonių, ar vykdant prekių, paslaugų ar darbų pirkimus ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bus užtikrinamas minėtų principų laikymasis ir viešojo intereso prioritetas. Nesant aiškių taisyklių, kaip tokiais atvejais turėtų būti vykdomi pirkimai, kyla rizika, jog tiekėjai bus pasirenkami ne pagal kainą ar ekonominį naudingumą, o remiantis asmeniniu suinteresuotumu. Netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų stigtų aiškių kontrolės mechanizmų ir mažėtų procedūrų skaidrumo. Dėl šių priežasčių, pritarus minėtiems pakeitimams, siūlome kartu apsvarstyti alternatyvias tokių pirkimų skaidrinimo priemones, pavyzdžiui: pagrindinių jiems taikomų principų įtvirtinimą įstatymo lygmeniu, alternatyvių viešinimo priemonių numatymą, rekomendacijų ar pavyzdinių tvarkų, kaip tokie pirkimai turėtų ir galėtų būti atliekami, rengimą ir viešinimą, metodinės pagalbos mažosioms perkančiosioms organizacijoms teikimą ar panašiai. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos Komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
3. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-08 |
7 (26), 15 (82) |
(3)N, (4) |
(1) |
Iš Projektu siūlomos papildyti 26 straipsnio 3 dalies ir siūlomo 82 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo darytina išvada, kad siūlomu reglamentavimu planuojama, jog perkančiosios organizacijos galės sudaryti sutartis su keliomis to paties lygmens centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis ir galės rinktis iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją įsigyti prekes, paslaugas ar darbus. Viešųjų pirkimų centralizavimą laikome teigiamu dalyku tiek pirkimų racionalumo, tiek ir korupcijos prevencijos prasme bei pritartume sąlygų centrinių perkančiųjų organizacijų konkurencijai sukūrimui, tačiau tai kelia ir tam tikrų grėsmių. Vertindami turimą informaciją, atkreipiame dėmesį, kad kuo stambesni pirkimai, tuo didesnė kiekvieno pirkimo vertė ir dalis atitinkamoje rinkoje, o tai neišvengiamai lemia ir didesnį interesą paveikti konkretų pirkimą. Procesas, kai pirkimų vykdymo funkcija iš pavaldžių įstaigų paimama ir perduodama pagal pavaldumą aukščiau esančioms įstaigoms, lems atvejų, kai pirkimus vykdo įstaiga, kurios vadovybė formuojama politiniu principu, skaičiaus didėjimą. Projektu siūloma riboti tiesioginį politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų dalyvavimą pirkimų procedūrose, vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad tam tikros politinių interesų įtakos pirkimams rizikos gali išlikti ir pritaikius šią teigiamai vertintiną naujovę. Todėl, esant nepakankamai apibrėžtai perkančiųjų organizacijų diskrecijai rinktis iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, sprendimas gali būti ne tik (ne vien) viešojo, bet ir privataus intereso. Manome, kad tikslinga apsvarstyti galimybę nustatyti tvarką ir (ar) pagrindinius kriterijus, kaip konkrečiu atveju perkančiosios organizacijos turi pasirinkti atitinkamą centrinę perkančiąją organizaciją, pavyzdžiui, remiantis ekonominio naudingumo kriterijais, ir ypač tais atvejais, kai centrinių perkančiųjų organizacijų paslaugos ir siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos sutampa, arba numatyti, kad tokie kriterijai (nebūtinai privalomi – jie gali būti orientaciniai, rekomenduojami ar pan.) bus nustatyti poįstatyminiu teisės aktu arba pateiktos metodinės rekomendacijos dėl jų nusistatymo. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
||||||||||||||||||||||||
4. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-12-08 |
12 (55) |
1 (11) N |
|
Projektu Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnį siūloma papildyti 11 dalimi ir nustatyti perkančiosioms organizacijoms pareigą atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, taikyti socialinius bei aplinkosaugos kriterijus. Pritariame siekiui skatinti socialiai atsakingas ir aplinkai draugiškas įmones, tačiau atkreipiame dėmesį ir į tam tikras rizikas, susijusias su siūlomais nustatyti socialiniais ir aplinkosauginiais kriterijais, kurios galėtų kilti dėl šio kriterijų apibrėžtumo stokos, galimos objektyvumo stokos nustatant vertinimo kriterijus konkrečiuose pirkimuose, o vėliau – vertinant tiekėjų atitiktį jiems. Dėl šios priežasties siūlome apsvarstyti galimybę detalizuoti šiuos kriterijus ir (arba) jų nustatymo tvarką arba nustatyti, kad rekomenduojami/pavyzdiniai kriterijai bus patvirtinti poįstatyminiais teisės aktais, ir numatyti, kokios institucijos bus įgaliotos tai padaryti |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 12 straipsnį. |
||||||||||||||||||||||||
5. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-08 |
16 (821) N |
|
|
Projektu siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 821 straipsniu, kuriuo reglamentuojamas centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas. Pažymėtina, kad siūlomu reglamentavimu yra išskiriamos valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų (valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės), ir jų pirkimus siūloma nepriskirti sektorinių ar regioninių centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencijai. Siūlomo straipsnio 1 dalies 4 punktu valstybės ir savivaldybių įmonėms bei valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms numatoma galimybė steigti grupės centrines perkančiąsias organizacijas, kurios teiktų paslaugas atitinkamų įmonių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms. Manytina, kad toks reglamentavimas paliktų už centralizuotų pirkimų ribos pavienes, į grupes neįeinančias įmones. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos stebimi procesai leidžia teigti, kad valstybės įmonių ir valstybės valdomų įmonių bei ypač savivaldybių įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių pirkimai neretai kelia teisėtumo klausimų (pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai tokios įmonės nelaiko savęs perkančiosiomis organizacijomis ir neįgyvendina Viešųjų pirkimų įstatymo normų[7]). Manome, kad siekiant išlaikyti viešųjų pirkimų centralizavimo vientisumą turėtų būti svarstomos papildomos priemonės, kurios paskatintų į pirkimų centralizavimo ir profesionalumo didinimo procesus didesne apimti įsitraukti taip pat ir valstybės ir savivaldybės įmones bei valstybės ar savivaldybės valdomas įmones – tiek priklausančias įmonių grupėms, tiek ir joms nepriklausiančias. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 16 straipsnį. |
||||||||||||||||||||||||
6. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-08 |
17 (822) N |
|
|
Projektu siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 822 straipsniu, kurio 2 dalies 1 punkte siūloma numatyti, kad centrinė perkančioji organizacija turi teisę iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad ypač paplitęs (daugiausia – savivaldoje) neskelbiamų pirkimų vykdymas, ypač – iš vieno tiekėjo, siūlome svarstyti galimybę nustatyti, kad Centrinei perkančiajai organizacijai būtų nustatyta pareiga, o ne teisė rinkti, apibendrinti ir viešinti tokius duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad iš numatomo teisinio reguliavimo nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu ir ką su šia informacija galės daryti Centrinė perkančioji organizacija. Svarstytina, ar šis punktas numatomas perkančiosios organizacijos priežiūros ir kontrolės tikslais (jeigu taip, būtų tikslinga nustatyti projekte ar poįstatyminiame teisės akte, kokie yra Centrinės perkančiosios organizacijos veiksmai gavus šią informaciją), ar tam, kad Centrinė perkančioji organizacija galėtų stebėti, analizuoti perkančiosios organizacijos pirkimų poreikį ir prognozuoti galimus pirkimus ateityje, Centrinės perkančiosios organizacijos veiklos gerinimo tikslais ar kt. Atsižvelgdami tai siūlome tikslinti šią nuostatą. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 17 straipsnio nuostatas. Nuostatos tikslas – sudaryti efektyvaus PO ir CPO bendradarbiavimo sąlygas, analizuojant, prognozuojant pirkimų poreikius. Manytina, kad siekdama efektyvumo ir kuo geriau įgyvendinti PO lūkesčius ir poreikius CPO neišvengiamai turėtų naudotis tokia teise. |
||||||||||||||||||||||||
7. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-08 |
18 (823) N |
|
|
Projektu siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 823 straipsniu, kuris nustato centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymą ir turinį. Siūlome kartu apsvarstyti galimybę nustatyti, kad pagrindines perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų tarpusavio sutarčių sąlygas, tipines formas arba pavyzdines nuostatas, kurias sutarties šalys galėtų motyvuotai pakoreguoti ir pritaikyti savo poreikiams, nustatytų įgyvendinamasis teisės aktas, kartu siūlome nurodyti, kam pavedama šį teisės aktą priimti. Ši pastaba ypač aktuali priimant sprendimus dėl vietos savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
8. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-08 |
19 (86) |
|
|
Projektu keičiamame Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. Iš esmės pritardami siūlymui išplėsti galimybes sudaryti pirkimo sutartis žodžiu atkreipiame dėmesį, jog tokių pirkimų sutartys nėra viešinamos (VPĮ 86 str. 9 d.), o metinėje ataskaitoje pagal tipinę Atn-3 ataskaitos formą yra pateikiami duomenys tik apie tokių pirkimų bendrą vertę ir jų skaičių per metus. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2018 m. buvo sudaryta 832 693 mažos vertės pirkimų žodinės sutartys, kurių vertė 372,6 mln. eurų. Beveik trigubai padidinus žodžiu sudaromų pirkimo sutarčių galimą maksimalią vertę, suma, išleidžiama per šiuos viešuosius pirkimus, apie kurią nėra detalių duomenų, galėtų siekti net 1 mlrd. eurų. Siekiant atskaitomybės, skaidrumo ir laiku suvaldyti korupcijos rizikas, didinant galimą žodžiu sudaromų pirkimų sutarčių vertę, būtina laiku užtikrinti duomenų apie šias sutartis rinkimą ir viešinimą, neapsiribojant metų suminiais skaičiais. Kaip vieną iš galimų šios problemos sprendimo būdų siūlome numatyti žodinės sutarties sudarymo fakto netrukus po jos sudarymo (per 15 dienų), sutarties sudarymo datos, pirkimo sutarties vertės ir tiekėjo fiksavimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacijos sistemoje. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 str. 2 d. |
||||||||||||||||||||||||
9. |
Valstybės kontrolė, 2021-05-03
|
|
|
|
<...> Seimui pateiktos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo iniciatyvos, kuriomis siekiama centralizuoti ir supaprastinti viešuosius pirkimus, atitinka auditorių teiktas išvadas, kuriose akcentuota centralizavimo svarba, nurodyta EK ir EBPO, kalbant apie sutelkiamas kompetencijas, administravimo efektyvumo didinimą, klaidų ir sąnaudų mažinimą. Audito rezultatai rodo, kad, siekiant užtikrinti šių pirkimų sistemos efektyvų funkcionavimą, reikia optimizuoti jų procesą. Kartu norime atkreipti dėmesį ir į mažos vertės ir supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo supaprastinimo svarbą.
Viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą skatinančios priemonės gali būti įvairios: pirkimų centralizavimas, jų konsolidavimas, vykdymas elektroninėje erdvėje ir kt.
Audito metu nustatyti sisteminiai viešųjų pirkimų sistemos trūkumai parodė, kad jų sistemos teisinis reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į pirkimo rezultatą bei riboja galimybes optimizuoti viešųjų pirkimų procesą. Iki šiol Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, joms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai šiuos pirkimus vykdyti.
<...> Todėl svarbu skatinti šių pirkimų centralizaciją ne tik nacionaliniu (per Centrinę perkančiąją organizaciją), bet ir regioniniu (savivaldybių) bei žinybiniu lygmenimis.
Pažymėtina tai, kad, siekiant viešųjų pirkimų supaprastinimo, ES valstybėms narėms palikta teisė nusistatyti viešųjų pirkimų nacionalinių verčių ribas ir pasirinkti nustatytų verčių neviršijančių viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Audito rezultatai rodo, kad kitos valstybės narės pirkimams, kurie nesiekia tarptautinės pirkimo vertės ribos, taiko specialiąsias procedūras, kurios palengvina ir supaprastina procesą, o mažos vertės pirkimams, kurie nesiekia nustatytos ribos, viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (pvz.: Švedijoje ~10 000 Eur, Suomijoje ~ 60 000 Eur (prekių ir paslaugų pirkimams) ir ~ 150 000 Eur (darbų pirkimams), Didžioje Britanijoje ~11 300 Eur (kai perka centrinė valdžios institucija) ir ~ 28 300 Eur (kai perka kitos perkančiosios organizacijos), Danijoje ~ 67 200 Eur. Lietuvoje tokia riba pirkimams nėra nustatyta, todėl pirkimui, kurio vertė prasideda nuo 0,01 Eur, jau yra taikomos viešojo pirkimo procedūros. Lentelė. Bendra pirkimų apimtis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenis
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. šalyje didieji pirkimai pagal vertę sudarė apie 82 proc. visų pirkimų, o mažos vertės – tik 18 proc. visų pirkimų vertės, tačiau mažos vertės pirkimai pagal apimtį sudarė 96,3 proc. visų atliktų pirkimų. Audito metu įvertinę sąnaudų dydį ir atliktų viešųjų pirkimų vertę nustatėme, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 Eur, patiria vidutiniškai 20,54 Eur sąnaudų. Detalesnė analizė parodė, kad perkančiosios organizacijos, vykdančios daugiau viešųjų pirkimų, patiria 3 kartus mažiau sąnaudų negu vykdančios mažiau pirkimų: įvykdžiusios iki 150 pirkimų per metus patiria 32,65 Eur sąnaudų, o įvykdžiusios daugiau kaip 150 pirkimų – 10,99 Eur sąnaudų. Atsižvelgdami į tai, pritariame, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų nustatyta riba, iki kurios perkančiosios organizacijos apskritai neturėtų prievolės atlikti viešųjų pirkimų procedūrų (žr. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4877). Taip šie pirkimai taptų mažiau imlūs darbui, o priežiūros priemonės būtų skiriamos rizikingiausiems ir didžiausios vertės viešiesiems pirkimams. Be to, turėtų būti tobulinamas ne tik mažos vertės, bet ir supaprastintų pirkimų teisinis reguliavimas. Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų ir supaprastintų viešųjų pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimo būdų detalų teisinį reglamentavimą. Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų sistemos funkcionavimą, mažina jos efektyvumą. Supaprastinant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymą, kartu siūlytina stiprinti viešųjų pirkimų vidaus kontrolę: nustatyti efektyvią viešojo juridinio asmens vadovo ir atsakingų darbuotojų atsakomybę, vadovui diegti vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad viešajame juridiniame asmenyje efektyviai būtų vykdoma viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri padėtų gerinti rezultatus. <...> |
Atsižvelgta |
|
||||||||||||||||||||||||
10. |
Nacionalinė teismų administracija, 2021-05-07 |
71 |
6 |
5 |
Viena iš Administracijai pavestų vykdyti funkcijų – teisėjų mokymų organizavimas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punktu, supaprastintų pirkimų atvejais „teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos“ gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.
Nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimams, Administracija organizuoja ne tik teisėjų mokymą, bet taip pat ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą (Teismų įstatymo 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo valstybės tarnautojai ir teisme pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kurių centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Administracija, yra specifinis subjektas. Pagrindinės teismo valstybės tarnautojų - teismo pirmininko patarėjų, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjo padėjėjų ar teismo konsultantų - funkcijos: patarti teisėjams įstatymų ir kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais, padėti rengti bylas nagrinėjimui teismo posėdyje, patarti ir teikti teisės aktų analizės išvadas, išvadas teisės normų taikymo bei sisteminimo klausimais. Šių valstybės tarnautojų bei teisme pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų - teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų ir kt. (neskaitant kitas, pvz., turto valdymo, finansinės apskaitos funkcijas vykdančių darbuotojų) - veikla tiesiogiai susijusi su konstitucine teismų paskirtimi - teisingumo vykdymu. Iš šių asmenų, kaip teisingumo vykdymo procese veikiančių dalyvių, reikalaujama itin aukštos kvalifikacijos ir žinių. Jų atliekamų funkcijų kokybė priklauso nuo turimų ir ugdomų kompetencijų bei žinių; šios - nuo mokymo paslaugų kokybės, kuri didžiąja dalimi priklauso nuo paslaugų teikėjo (kvalifikuoto lektoriaus). Administracija, turėdama nemenką mokymų organizavimo patirtį, pažymi, kad suteikti aukštos kokybės mokymo paslaugas aptariamam subjektui (teismo valstybės tarnautojams ir darbuotojams) gali tikrai ne kiekvienas (ne bet kuris) lektorius. Administracija, žinodama teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų poreikius, organizuodama mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, siekia itin aukštos kokybės mokymo paslaugų, kurios teismo valstybės tarnautojams ir darbuotojams sukuria pridėtinę vertę. Juo labiau, kad tam tikrais atvejais būtinas ir mokymų tęstinumas juos organizuojant kelerius metus iš eilės, tačiau, esant ribotam finansavimui, galimybės iš karto įsigyti ilgalaikes to paties turinio mokymo paslaugas yra beveik neįmanomos. Perkant mokymo paslaugas skelbiamu būdu, tikimybė gauti aukštos kvalifikacijos ir žinančius teismų sistemos specifiką paslaugų teikėjus (lektorius) bei išlaikyti mokymų tęstinumą tampa atsitiktine, priklausančia nuo individualaus viešojo pirkimo konkurso laimėtojo. Be to, atsižvelgiant į teismų darbo bei jo organizavimo specifiką, siekiant, kad mokymų organizavimo procesas būtų racionalaus, o organizuojami mokymai - maksimaliai efektyvūs, aktualu organizuoti mokymus mišrioms teismų sistemos atstovų grupėms, pvz., teisėjams ir teisėjų padėjėjams, teisėjams vadovams ir teismų kancleriams. Tačiau, atsižvelgiant j galiojantį teisinį reglamentavimą, mokymai mišriai grupei pagal tą pačią mokymo programą dabartinėmis sąlygomis neįmanomi, nes turi būti organizuojami atskiri pirkimai pagal leidžiamus pirkimo būdus, o tai reiškia, kad tikimybė, jog mokymo paslaugas teiks tas pats tiekėjas, yra labai maža. Tokiu būdu užkertamas kelias tikslinei mokymų auditorijai įgyti sisteminio pritaikymo žinių ir įgūdžių, reikalingų unifikuotam teisingumo vykdymui. Kiekviena perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta išimtimi, mokymo paslaugas savo darbuotojams gali įsigyti neskelbiamu būdu. Administracija disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis apmokyti ne tik teisėjus, bet ir visų Lietuvos teismų valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Todėl taikant analogiją, būtų tikslinga Administracijai (kuriai pavesta organizuoti ne tik teisėjų, bet ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą) suteikti galimybę ir teismų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymų paslaugas įsigyti analogišku būdu, t. y. neskelbiamų derybų būdu. Administracija, atsižvelgdama į Teismų įstatyme Administracijai pavestą teisėjų ir kitų teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuoto mokymo ir kvalifikacijos kėlimo funkciją bei siekdama eliminuoti aukščiau nurodytus sunkumus organizuojant teisėjų ir kitų teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, siūlo Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte įtvirtintą išimtį, pagal kurią pirkimai gali būti atliekami neskelbiamų derybų būdu, papildyti Teismų įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje Administracijai pavestos funkcijos apimtimi, t. y. taikyti ją perkant ne tik teisėjų, bet ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas.
Administracija siūlo Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyti, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos: „teisėjų, teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos“. |
Pritarti iš dalies |
Pritarti reglamentavimo dėl siūlomų nuostatų peržiūrai, tačiau pasiūlyti sprendimo priėmimą dėl pasiūlymo atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas siūlymas nėra susijęs su svarstomu įstatymo projektu, siekiant užtikrinti efektyvų teisėkūros procesą, manytina pateiktą pasiūlymą būtų tikslinga vertinti būsimų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų kontekste. |
||||||||||||||||||||||||
11. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
N (2) |
|
|
Pažymėtina, kad bendrai taikomi reikalavimai pirkimų centralizavimui bei centrinių perkančiųjų organizacijų veiklai nėra nustatyti jokiame teisės akte. VPT nuomone, efektyviausia būtų sukurti centrinių perkančiųjų organizacijų „piramidę“, susidedančią iš vienos universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos, sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų ir regioninių (savivaldybių) centrinių perkančiųjų organizacijų. Tai padėtų sukurti efektyvią ir į nustatytų rodiklių bei tikslų pasiekiamą orientuotą viešųjų pirkimų valdyseną atskirų perkančiųjų organizacijų lygmeniu. Turėtų būti numatyta, jog visos perkančiosios organizacijos, įskaitant sektorines ir regionines (savivaldybių) centrines perkančiąsias organizacijas, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Atsižvelgdami į tai, toliau siūlome atitinkamus pakeitimus, susijusius su centralizavimu.
.... straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi: „11. Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninis katalogas (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) – valstybės informacinė sistema, kurioje: 1) prekės ir (arba) paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos; 2) atliekamos pirkimo procedūros centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu; 3) atliekami kiti įstatyme nustatyti veiksmai.“ |
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
||||||||||||||||||||||||
12. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
4 (19)
|
|
|
VPT, sistemiškai vertindama Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) projektu Nr. XIIIP-4877 numatomą reglamentavimą (numatomą pirkimų centralizavimą įvairiais lygmenimis, taigi, ir profesionalių viešųjų pirkimų specialistų poreikį), siūlytų neatsisakyti viešųjų pirkimų specialistų atestavimo, tačiau manytų, jog būtų netikslinga nustatyti kelis atestavimo lygius. Manytina, jog pakaktų bendros pareigos atestuotis, reikalavimo netaikant mažos vertės pirkimų atveju. Atitinkamai projekto Nr. XIIIP-4877 1 straipsnį siūlome formuluoti taip: ... straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisija sudaroma ją
sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne
mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių
(toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos
pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos ar bendru
pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas.
Kiti 2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. 3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. |
Pritarti iš dalies |
Pritarti siūlymui, jog netikslinga nustatyti kelis pirkimų specialistų atestavimo lygius bei 19 str. 3 d. pirmo sakinio išbraukimui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
13. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
5 (22) |
(2) N |
|
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant pirkimo procedūras vadovaujantis
šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi |
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
||||||||||||||||||||||||
14. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
6 (25) |
2 (2) |
|
.... straipsnis.25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės
pirkimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 21 dalyje, taikomos
šio įstatymo I skyriaus, 31 straipsnių, 34 |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatas.
|
||||||||||||||||||||||||
15. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
9 (31), 14 (58) |
(3)
(1) |
(4) |
VPT siūlo, kad perkančiosios organizacijos galėtų žodines sutartis sudaryti, kai numatoma sutarties vertė yra ne didesnė kaip 5 tūkst. Eur, o neskelbti apie pirkimus, kurių numatoma sutarties vertė yra ne didesnė kaip 10 tūkst. Eur. Atitinkamai, atsižvelgdami į susiklosčiusią praktiką ir siekiant perkančiosioms organizacijoms išvengti viešųjų pirkimų pažeidimų (pirkimo sutarties vertę nusirodžius lygiai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) būtų pažeidimas dėl 0,01 Eur), projekto Nr. XIIIP-4877 6 straipsnį siūlome formuluoti taip: ... straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4)
kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija
Taip pat Projekto Nr. XIIIP-4877 9 straipsniu numatyto pakeitimo siūlome neatlikti (t. y. palikti Viešųjų pirkimų įstatymo 58 str. 1 dalį nepakeistą). |
Pritarti iš dalies |
Dėl išdėstytų argumentų, pritarti žodžio „neviršija“ redakcijai, tačiau nepritarti sumai. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 9 ir 14 str. |
||||||||||||||||||||||||
16. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
15 (82) |
|
|
... straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos 1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra; 2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje. 2. 1) jeigu Lietuvos 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos šio įstatymo 821 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu, centrinė perkančioji organizacija atlieka viešojo pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu. 3. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi sudarant ir vykdant sutartį, taip pat, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant: 1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu; 2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu; 3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 6. Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
|
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 15 str. nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
17. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
16 (821) N |
|
|
... straipsnis. Įstatymo papildymas 821 straipsniu Papildyti įstatymą 821 straipsniu: „821 straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas 1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios centralizuotų pirkimų katalogą ir (ar) kitų centrinių perkančiųjų organizacijų. 2) savivaldybių tarybos. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad į savivaldybių veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta bent viena savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba kelios savivaldybės gali sukurti vieną bendrą centrinę perkančiąją organizaciją arba savivaldybė gali pasirašyti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąją organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir į jos veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms; 3) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis. 3. Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“ |
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 16 str. nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
18. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
3N (17) |
|
|
Atsižvelgdama į vis stiprėjančias tendencijas viešaisiais pirkimais siekti socialinių ir aplinkosauginių tikslų, VPT palaiko siūlymą perkančiosioms organizacijoms nustatyti su tuo susijusius reikalavimus VPĮ 17 ar 35 straipsniuose. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 str. |
||||||||||||||||||||||||
19. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
*N (35) |
|
|
.... straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti įstatymo 35 straipsnio 2 dalį nauja 33 dalimi: „33) perkančiosios organizacijos sprendimo neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis argumentai, kaip numatyta šio įstatymo 82 straipsnio 4 dalyje;“ 2. Buvusį 35 straipsnio 2 dalies 33 punktą laikyti 34 punktu. |
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
||||||||||||||||||||||||
20. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
13N (57) |
(1) |
|
Atsižvelgdama į poreikį mažinti viešųjų pirkimų administracinę naštą, VPT taipogi siūlytų supaprastintų pirkimų atveju atsisakyti prievolės prašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo iš visų dalyvių ir numatyti, jog dėl to reikia kreiptis tik į galimą laimėtoją, atitinkamai numatant, jog jam tokio pagrindimo nepateikus ar nepateikus tinkamų neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymas atmetamas ir dėl pagrindimo kreipiamasi į tiekėją, esantį pirmąjį eilėje po tiekėjo, kurio pasiūlymas atmestas. Siūlome keisti VPĮ 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ... straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“ |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 13 str. |
||||||||||||||||||||||||
21. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-06-23 |
15 (82) |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 82 str. 8 d. Centrinė perkančioji organizacija mėnesiui
|
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė Komiteto patobulintam centralizavimo modeliui, siūloma tikslinti ne Projekto 15 str. 8 d., tačiau Projekto 17 str. 1 d. 7 p. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 17 str. ir 10 pasiūlymą. |
||||||||||||||||||||||||
22. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
19 (86) |
|
|
VPT siūlo, kad perkančiosios organizacijos galėtų žodines sutartis sudaryti, kai numatoma sutarties vertė yra ne didesnė kaip 5 tūkst. Eur, o neskelbti apie pirkimus, kurių numatoma sutarties vertė yra ne didesnė kaip 10 tūkst. Eur. ... straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali
būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė 2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Perkančioji organizacija raštu
pateiktą laimėjusio dalyvio pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai
pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą
pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus
informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą
reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus
konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų
konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar
preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki
pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka
turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis
reikalavimas netaikomas |
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 str. nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
23. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
23 (94) |
|
|
VPT nuomone, užtikrinti darbų tęstinumą ir efektyvumą bei institucinę atmintį, nutrūkus VPT direktoriaus įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, itin svarbu, tad siūlytume, jog VPT direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė nebūtų susieta su direktoriaus įgaliojimų trukme <...> Pasiūlymas: (siūlome VPĮ projekto Nr. XIIIP-4877 17 straipsnyje, kuriuo keičiamas VPĮ 94 straipsnis, atsisakyti nuostatos „Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme. Nutrūkus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.“), ir jiems taipogi būtų nustatytos kadencijos. |
Nepritarti |
Komitetas pritarė Audito komiteto pasiūlymui Nr. 19. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 23 straipsnio nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
24. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
24 (95) |
(1) |
(2) |
VPT atkreipia dėmesį, jog projekto Nr. XIIIP-4877 18 straipsniu, kuriuo keičiamas VPĮ 95 straipsnis, VPT pavedama nauja funkcija – prižiūrėti VPĮ 6 straipsnio 1 (žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimas arba nuoma bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimas) ir 2 (radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimai) punktuose nurodytus pirkimus. VPĮ 6 straipsnis numato, kad šiems pirkimams VPĮ reikalavimai netaikomi. Pažymime, kad sandoriai dėl nekilnojamojo turto vyksta ne tik valstybės ar savivaldybių įstaigoms nekilnojamąjį turtą įsigyjant ar išsinuomojant, bet ir parduodant ir ar išnuomojant. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų sandorių priežiūros pavedimas VPT neišsprendžia problemos, kai neturima patikimų duomenų apie tai, kaip administruojamas valstybės ir savivaldybių turtas. VPT siūlytų svarstyti galimybę sukurti vieningą sandorių, vykdomų dėl valstybės ir savivaldybių turto, priežiūros sistemą, numatant ir šią sritį kuruojančią instituciją, kurios kompetencijai priskirtini valstybės turto valdymo klausimai. VPĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytų pirkimų priežiūrą pavesti VPT, manytume, taipogi būtų netikslinga – išimtys Direktyvoje 2014/24/ES nustatytos atsižvelgiant į tam tikrų sandorių ypatumus, dėl kurių viešiesiems pirkimams skirtas reglamentavimas jiems sunkiai pritaikomas. Taip pat kyla abejonių, ar pavedant šių pirkimų priežiūrą VPT nebūtų sukuriamos sąlygos daryti poveikį nepriklausomai žiniasklaidos priemonių (šiuo atveju – visuomeninio transliuotojo) veiklai. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome atsisakyti VPĮ 95 str. 1 dalies 2 punkto keitimo. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsnio nuostatas.
|
||||||||||||||||||||||||
25. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
24 (95) |
|
|
Atitinkamai projekto Nr. XIIIP-4877 18 straipsnyje, kuriuo keičiamas VPĮ 95 straipsnis, siūlome atsisakyti žodžių „bazinio ir pažengusiojo“: ... straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“ 2. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) nagrinėja tiekėjų skundus dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo;“ 3. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 41 punktu: „41) nustato pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;“ 4. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 42 punktu: „42) organizuoja žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimams gauti;“ 5. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai ir (arba) Vyriausybei teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;“ 6. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų ar šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar gavusi tiekėjo skundą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“ 7. Pakeisti 95 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išskyrus šio įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodytus skundus, Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“ 8. Papildyti 95 straipsnį 6 dalimi: „6. Viešųjų pirkimų tarnyba šio straipsnio 1 dalies 42 punkte nurodytą žinių patikrinimą organizuoja, pirkimų specialisto pažymėjimus išduoda ir jų galiojimo terminą pratęsia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pažymėjimų išdavimo ir jų galiojimo pratęsimo tvarkos aprašą. Asmuo, siekiantis gauti pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu. Jeigu asmens žinios įvertinamos teigiamai, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos išduoda 5 metus galiojantį pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsia jo galiojimą 5 metų terminui.“ |
Pritarti iš dalies |
Iš dalies pritarti pasiūlymo daliai dėl pirkimo specialistų atestavimo lygių ir su tuo susijusių reikalavimų reglamentavimui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 str. nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
26. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
N (96) |
|
|
VPT taip pat siūlytų papildyti VPĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatant, jog šiame punkte nurodytas ataskaitas teikia centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl to yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas. Tai suteiktų aiškumo situacijoms, kai centrinė perkančioji situacija atlieka pirkimus kitų perkančiųjų situacijų vardu (pagal įgaliojimą). Nuostatą siūlytume formuluoti taip: ... straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas 1. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia: 1) kiekvienų šio įstatymo 25
straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų 2) visų per kalendorinius metus
sudarytų pirkimo sutarčių, kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant šio
įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4 ir 3. Tuo atveju, kai pirkimai atliekami pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas teikia centrinė perkančioji organizacija. Pirkimų procedūrų, kurių metu pirkimo sutartys sudaromos preliminariųjų sutarčių ar dinaminių pirkimų sistemų pagrindu, atveju, ataskaitos gali būti teikiamos kas ketvirtį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ketvirčiui pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
|
Pritarti iš dalies |
Siūloma ne įstatymo projektą pildyti nauju straipsniu, tačiau tobulinti projekto 6 str. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 str. 3 d. nuostatas. |
||||||||||||||||||||||||
27. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
21 (1031) N |
|
|
Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos Europos Sąjungos valstybių narių praktikoje yra įvardinamos kaip efektyvus įrankis, vis dėl to, pažymėtina ir tai, kad šalyse, kuriose tokios institucijos veikia, atitinkamai trumpinama teisminių instancijų „grandinė“. VPT pritaria siekiui efektyvinti ginčų nagrinėjimą, kas reiškia ne tik poreikį išnagrinėti ginčą profesionaliai, bet ir padaryti tai per protingą terminą, ir nuosekliai pasisako už nepriklausomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos įkūrimą. VPT 2020 m. teikė 121 išvadą teismams ir tik 2 atvejais I-os instancijos teismai pasisakė kitaip nei VPT. |
Nepritarti |
Komitetas nepritarė siūlomam reguliavimui dėl tiekėjų skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, todėl susijusias nuostatas išbraukė. |
||||||||||||||||||||||||
28. |
Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021-05-17 |
25 |
|
|
VPT mato būtinybę nustatyti vėlesnę VPĮ pakeitimo projektų įsigaliojimo datą, siekiant užtikrinti protingus terminus pasirengti VPĮ projektais siūlomiems pokyčiams. VPT nuomone, tiek už centrinių perkančiųjų organizacijų steigimą atsakingiems subjektams, tiek pirkimų vykdytojams turi būti suteikiama laiko tinkamai pasirengti numatomiems pokyčiams (priimti sprendimus dėl naujų subjektų steigimo ar esamų reorganizavimo ar naujų funkcijų pavedimo, rasti specialistus, išspręsti finansavimo klausimus, surinkti konkrečios centrinės perkančiosios organizacijos aptarnaujamų pirkimų vykdytojų poreikius, apsispręsti dėl galimybės juos centralizuoti ir panašiai). Be to, einamųjų finansinių metų biudžetuose nebus numatytos VPĮ pakeitimo projekte siūlomo centralizavimo modelio įgyvendinimui reikalingos lėšos. VPT taip pat pažymi, jog numatytas su jos veiklos pokyčiais susijusių VPĮ pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas laikas jiems tinkamai pasirengti, taip pat nėra išspręsti naujų funkcijų finansavimo klausimai (dabartiniame biudžete lėšos naujoms funkcijoms vykdyti nenumatytos). Jei visos VPĮ projekte numatomos funkcijos išliktų, siūlome numatyti vėlesnį su naujų funkcijų vykdymu susijusių nuostatų įsigaliojimą (įskaitant ir pereinamąjį laikotarpį, kurio metu reikalavimas turėti atestuotą specialistą būtų taikomas tik vykdant tarptautinės vertės pirkimus). |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 25 straipsnį. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
4 (19) |
2 |
|
Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo komisijoje turėtų būti bent du viešųjų pirkimų specialistai, turintys Viešųjų pirkimų tarnybos išduotus pažengusio ir bazinio pirkimų specialisto pažymėjimus. Įtvirtinus tokį reikalavimą pirmiausia bus neproporcingai padidinta administracinė našta Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri turės organizuoti mokymus viešųjų pirkimų specialistams, kad pastarieji gautų pažymėjimus, išdavinėti pažymėjimus, organizuoti egzaminus ir pan. Antra, ženkliai padidės ir taip jau labai jaučiamas viešųjų pirkimų specialistų trūkumas. Trečia, už valstybinės įstaigos organizuojamus žinių patikrinimus kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos arba patys darbuotojai turės mokėti. Tokia sistema ne tik kad neskatina lėšų taupymo, tačiau netgi atvirkščiai – sudaro realias sąlygas neefektyviam viešųjų finansų naudojimui. Todėl siūlome atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų specialistų atestavimu. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį. |
Nepritarti |
Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnį. |
2. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
7 (26) |
|
|
Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyta, kad centrinės perkančiosios organizacijos visą informaciją apie perkančiųjų organizacijų atitinkamais metais planuojamus atlikti pirkimus mato centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamoje pirkimų suvestinėje. Be to, komitetas iš esmės nepritaria įstatymo projekte siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, su kuriuo taip pat yra susijusi ir ši įstatymo pataisa. Todėl siūlome atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų centralizavimo modelio keitimu. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį. |
Nepritarti |
Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 str. nuostatas.
|
3. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
8 (27) |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekte siūlant nustatyti, kad „Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas“, pirmiausia, būtų reali rizika iškraipyti konkurenciją. Antra, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, konsultacija su rinkos dalyviais vyktų tik tuo atveju, jeigu apie ankstesnį pirkimą buvo privaloma skelbti. Tokiu atveju savaime suprantama, kad visi rinkos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais, siūlyti keisti pirkimo sąlygas, jei jos riboja konkurenciją ar neatitinka rinkos galimybių, o jei į jų prašymus ar pretenzijas neatsižvelgiama – nustatyta tvarka skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus. Taigi, jei viešai paskelbus apie pirkimą nebuvo gauta suinteresuotų tiekėjų pasiūlymų, pastabų ar pretenzijų, o po to nebuvo gauta pasiūlymų arba buvo gautas tik vienas, tokią situaciją galima susieti ne su galima korupcija ar netinkamu rinkos galimybių vertinimu, o su pirkimo objekto neaktualumu ar netgi nepatrauklumu. Trečia, privaloma konsultacija dar labiau ištęstų pirkimų procedūras ir atitolintų reikiamų pirkimo objektų, kurie ne itin domina tiekėjus, įsigijimą. Todėl siūlome atsisakyti projekto nuostatų, susijusių su rinkos dalyvių konsultacijomis. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį. |
Nepritarti |
Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 8 str. nuostatas. |
4. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
9 (31) |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekte siūlant nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, didžioji dalis mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 1 mlrd. Eur, galėtų būti vykdomi neskelbiant ir nesudarant galimybių tiekėjams varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Toks sumos didinimas laikytinas ženkliu ir iš esmės gali neigiamai paveikti konkurenciją, vykdant viešuosius pirkimus, o tai jau savaime neigiamai atsilieps smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau atsižvelgiant į perkamosios galios pokytį ir kiekvienais metais brangstant prekėms ir paslaugoms, siekiant palengvinti būtiniausių ir neatidėliotinų prekių ir paslaugų įsigijimą, tikslinga sumą didinti, tačiau sumos padidinimas turi būti adekvatus išvardintiems tikslams. Atsižvelgdami į tai, siūlome numatyti 15 000 Eur ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: 4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija |
Pritarti iš dalies |
Pritarti siūlymui padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, tačiau siūloma pritarti kitai – 30 000 Eur – ribai. Žr. Ekonomikos Komiteto patobulinto įstatymo projekto 9 str. nuostatas. |
5. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
12 |
6N |
|
Argumentai: Komitetas pritaria Seimo narių pasiūlymui numatyti tiekėjo mokamo darbo užmokesčio vertinimo galimybę „už praeitį“, t. y. už paskutinius 12 mėnesių. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nustatyta, kad perkančiosios organizacijos turi teisę vertinti darbo užmokestį „į ateitį“ (t.y. vertinamas tiekėjo teoriškai deklaruotinas užmokestis, kurį jis žada mokėti ateityje). Galiojantis vertinimo modelis sudaro galimybes piktnaudžiauti, nurodant ženkliai didesnius darbo užmokesčius, nei iš tikrųjų planuojama mokėti, o perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio mokėjimo. Be to, toms perkančiosioms, kurios sutarties įgyvendinimo metu seka, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio mokėjimo, toks sekimas sukelia didelę administracinę naštą, taip pat papildomas problemas dėl darbuotojų asmens duomenų apsaugos ir pan. Taigi, šiai dienai nustatytą modelį taikyti praktikoje yra labai sudėtinga ir nenaudinga. Įtvirtinus Seimo narių pasiūlymą, būtų ženkliai paprasčiau jį taikyti praktikoje. Be to, taikant Seimo narių siūlomą modelį, iš esmės tiekėjams nebūtų galimybės piktnaudžiauti, deklaruojant per didelius darbo užmokesčius, kadangi būtų vertinami faktiniai duomenys apie jau išmokėtą darbo užmokestį, o ne apie tai, kas yra tik galimai numatoma atlikti. Todėl, įvertinus tai, kad Seimo narių pasiūlymas patobulina šiuo metu nustatyta teisinį reguliavimą, nėra tikslinga įstatyme palikti praktikoje sunkiai naudojamą ir mažą pridėtinę vertę sukuriančia normą, todėl siūlome jos atsisakyti. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį 6 dalimi: „6. Pripažinti netekusia galios įstatymo 55 straipsnio 11 dalį. „ |
Nepritarti |
Pritarta pagal 10 Audito komiteto pasiūlymą patobulintam Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui. |
6. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
14 (58) |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekte siūlant nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, kai supaprastinto pirkimo ar atitinkamų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Toks sumos didinimas laikytinas ženkliu ir iš esmės gali neigiamai paveikti konkurenciją, vykdant viešuosius pirkimus, o tai jau savaime neigiamai atsilieps smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau brangstant prekėms ir paslaugoms, siekiant palengvinti būtiniausių ir neatidėliotinų prekių ir paslaugų įsigijimą, tikslinga sumą didinti, tačiau sumos padidinimas turi būti proporcingas išvardintiems tikslams. Atsižvelgdami į tai, siūlome numatyti 15 000 Eur ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti įstatyme nurodytą specialų pirkimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija kandidatams ir
dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą
sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo
sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti
dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos
informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką,
nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo
terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl
kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar
preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš
naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai
supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų
paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija |
Pritarti iš dalies |
Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 14 str. nuostatoms.
|
7. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
15, 16, 17, 18 |
|
|
Argumentai: Didesnis viešųjų pirkimų centralizavimas teoriškai gali pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, galbūt truputį padidinti ir viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją. Tačiau įstatymo projektu nustatomas viešųjų pirkimų centralizavimo modelis nėra tinkamas, kadangi jis iš esmės sukuria pareigą, o ne teisę, ypatingai savivaldoje, centralizuotis viešuosiuose pirkimuose. Be to, jis silpnina universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT veiklą. Taikant kitokį viešųjų pirkimų sistemos gerinimo modelį, kuriuo būtų plečiamas CPO LT duomenų pagrindu pagrįstas elektroninis pirkimų katalogas ir CPO LT taptų pirkimų kompetencijų centru, galinčiu teikti kitoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms tiek konsultacinę pagalbą, tiek katalogo ar kitų sudėtingų centralizuotų pirkimų paslaugą, sudarant savivaldybėms teisę, o ne pareigą centralizuoti savo viešuosius pirkimus, būtų maksimaliai tiek išnaudojama šiai dienai jau sukurta, veikianti ir toliau tobulinama viešųjų pirkimų bazė, tiek realiai užtikrinamas savivaldos nepriklausomumas, nebloginant viešųjų pirkimų sistemos ir sudarant galimybes savivaldybėms savarankiškai pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį apsirūpinimo prekėmis ir paslaugomis metodą. Todėl siūlome atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų centralizavimo modelio keitimu ir palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 10, 11, 12 ir 13 straipsnius. |
Nepritarti |
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos komiteto patobulintam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui. Žr. Patobulinto įstatymo projekto 15, 16, 17, 18 straipsnių nuostatas. |
8. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
19 |
1 |
|
Argumentai: Įstatymo projekte siūlant nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur padidinti ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sukuriama rizika korupcijai, sumažinama galimybė tiekėjams varžytis dėl prekių ir (ar) paslaugų pardavimo, o tai gali tiek neigiamai paveikti konkurenciją, tiek neigiamai atsiliepti smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau manome, kad kiekvienais metais brangstant prekėms ir paslaugoms ir siekiant palengvinti būtiniausių ir neatidėliotinų prekių ir paslaugų įsigijimą, tikslinga sumą didinti, tačiau sumos padidinimas turi būti protingas ir nesukelti minėtų rizikų bei neigiamų padarinių. Atsižvelgdami į tai ir pritardami Vyriausybės pozicijai, siūlome numatyti 5 000 Eur ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik
tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija |
Pritarti iš dalies |
Pritarti siūlymui didinti pirkimo sutarties žodžiu ribą lyginant su galiojančia 3 000 Eur riba, tačiau siūloma pritarti ne 5 000 Eur, tačiau 10 000 Eur sumai. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 str. |
9. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
22 (93) |
|
|
Argumentai: Projekto 16 straipsnis apima du siūlomus pakeitimus, kuriems komitetas iš esmės nepritaria: dėl viešųjų pirkimų specialistų atestavimo ir išankstinio ginčų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje. Atsižvelgdami į tai, siūlome išbraukti atitinkamas nuostatas iš projekto. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba ir jos veiklos finansavimas 1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės
biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos
įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš
valstybės biudžeto 2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. 4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.
|
Nepritarti |
Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 22 str. nuostatoms.
|
10. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
24 (95) |
|
|
Argumentai: Projekto 18 straipsnio pakeitimai apima nuostatas, kurioms komitetas iš esmės nepritaria (dėl viešųjų pirkimų specialistų atestavimo, išankstinio ginčų nagrinėjimo). Papildomai pažymėtina, kad pagal Vyriausybės įstatymą, valstybės politikos formavimas yra pavestas ministerijoms, o už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakinga yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, todėl negalima įstatymo projekte numatyti, kad viešųjų pirkimų tarnyba pasiūlymus, susijusius su viešųjų pirkimų klausimais, teiktų ne tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tačiau ir Vyriausybei. Toks nustatomas reguliavimas iš esmės ne tik prieštarautų kitiems įstatymams, tačiau ir išbalansuotų Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos sistemą. Taip pat pritariame Vyriausybės pasiūlymui šiame etape nekoreguoti įstatymo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijų vertinti kitų teisės aktų, savo pobūdžiu panašių į viešuosius pirkimus, nuostatas. Atsižvelgdami į tai, siūlome išbraukti projekto 18 straipsnį. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnį. |
Nepritarti |
Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsniui.
|
11. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
24 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto norma siūloma įtraukti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – Viešųjų pirkimų tarnybos išankstinį skundų nagrinėjimą ir atitinkamai dar papildomai nustatyti su tuo susijusių įvairių techninių bei teisinių aspektų. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, pirmiausia iš esmės pailgėtų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas. Antra, ginčo šalims tai papildomai kainuotų, kai tuo tarpu išankstinis ginčų nagrinėjimas turėtų būti ekonomiškas, t. y. nepatiriant papildomų išlaidų. Trečia, nesuderinama teisinė situacija, kuomet Viešųjų pirkimų tarnyba tiek pati teikia viešųjų pirkimų organizatoriams nuomonę, o teismams ekspertines išvadas, tiek ir pati imtųsi lygiagrečiai nagrinėti skundus. Ketvirta, prieš iš esmės keičiant ginčų nagrinėjimą viešųjų pirkimų sistemoje, turėtų būti atlikta kaštų ir naudos analizė. Be to, kyla didelė grėsmė, kad įtvirtinus šią normą, būtų pažeista konfidencialios informacijos apsauga, o siekiant jos nepažeisti, gali būti pažeista kitos ginčo šalies teisė į gynybą. Atsižvelgdami į tai, iš esmės nepritariame papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įtraukimui ir siūlome atsisakyti visų su tuo susijusių projekto nuostatų. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 19, 20 ir 21 straipsnius. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą, kuriame nuostatos, susijusios su išankstiniu skundų nagrinėjimu Viešųjų pirkimų tarnyboje, išbrauktos. |
12. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
25 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į kitus komiteto pasiūlymus, turėtų būti tobulinamos ir įstatymo įsigaliojimo nuostatos, atsisakant normų, susijusių su viešųjų pirkimų centralizavimo pokyčių įgyvendinimu. Taip pat siūlome, kad smulkioms perkančiosioms organizacijoms įstatymo nuostatos nebūtų taikomos nuo kalendorinių metų pradžios, todėl šie pakeitimai galėtų įsigalioti kartu su kitomis įstatymo nuostatomis 2022 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus
|
Nepritarti |
Siūloma, jog įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 25 straipsnį. |
13. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 |
|
|
|
iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą ir patobulintą įstatymo projektą. |
1. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
1N (2) |
1 (11), 2 (251) |
|
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į Audito komiteto 12 siūlymą dėl pareigos visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų, siūlytina Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninio katalogo sąvoką. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas pasiūlė įtvirtinti vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimą, pritariant Vyriausybės 32 pastabai, siūlytina Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti „pirkimų specialisto pažymėjimo“ sąvoką, numatant, kad tai dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio viešųjų pirkimų žinias.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi: „11. Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninis katalogas (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) – valstybės informacinė sistema, kurioje: 1) prekės ir (arba) paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos; 2) atliekamos pirkimo procedūros centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu; 3) atliekami kiti įstatyme nustatyti veiksmai.“ 2. Papildyti 2 straipsnį 251 dalimi: „251. Pirkimų specialisto pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio viešųjų pirkimų žinias.“ 3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją. |
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė pasiūlymams dėl Audito komiteto siūlomo viešųjų pirkimų centralizavimo modelio, siūloma nepritarti dėl centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninio katalogo sąvokos apibrėžimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė Audito komiteto pasiūlytai pirkimų specialistų atestavimo tvarkai, siūloma pritarti ir sąvokos pirkimų specialisto pažymėjimas apibrėžimui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnį.
|
2. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
2N (17) |
|
|
Argumentai: Audito komitetas 10 pasiūlymu pasiūlė atsisakyti Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio pakeitimų, kuriais siekta įstatyme įtvirtinti konkrečius socialinius ir aplinkosauginius kriterijus, kurie tikėtina praktikoje būtų sunkiai realizuojami. Visgi pritariant įstatymo projekto iniciatorių siekiamiems tikslams – ne nustatyti konkrečius kriterijus, kaip ir nurodoma aiškinamajame rašte, o prisidėti prie prioritetinių valstybės veiklos krypčių socialinės politikos ir aplinkosaugos srityse, siūlytina įstatymo lygmeniu numatyti perkančiosioms organizacijoms reikalavimą siekti atitinkamų tikslų socialinės ir aplinkosaugos srityse, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl kriterijų turinio ir taikymo apimties. Pritarus pasiūlymui bus pasiekti projekto iniciatorių tikslai, o perkančiosios organizacijos nesusidurs su praktinėmis nuostatų taikymo problemomis.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose; 3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai; 4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei, ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai; 5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2 bei patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. |
3. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
4 (19) |
|
|
Argumentai: 1. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai dėl nuostatos, kuria sudaromos galimybės perkančiajai organizacijai siūlyti centrinei perkančiajai organizacijai į viešojo pirkimo komisiją įtraukti perkančiosios organizacijos siūlomus ekspertus, deklaratyvumo, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, įtvirtinant centrinės perkančiosios organizacijos pareigą pagrįsti, kodėl atsisakoma į komisiją įtraukti perkančiosios organizacijos siūlomus ekspertus. Manytina, kad patikslinus nuostatą bus išvengta jos deklaratyvumo ir užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos pasiūlyti ekspertai į komisiją nebūtų įtraukiami tik esant objektyvioms ir pagrįstoms aplinkybėms. 2. Audito komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui dėl vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimo įtvirtinimo, nustatant, kad pažymėjimą privalėtų turėti bent vienas viešojo pirkimo komisijos narys, kai ši komisija sudaroma. Atsižvelgiant į tai, taip pat iš esmės pritariant Seimo kanceliarijos teisės departamento 2, 3 ir 4 pastaboms, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto 1 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisija sudaroma ją sudarančios
perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3
fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu
– Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas
perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos
perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti Komisijos nariai gali būti ir
ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją
sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko
žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo.
Perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti 2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. 3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“ |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnį. |
4. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
5 (22) |
|
|
Argumentai: 1. Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje numatytos išimtys, kuomet atliekant neskelbiamus mažos vertės pirkimus galima nesilaikyti 22 straipsnio reikalavimų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams bendrauti ir keistis informacija naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Siekiant teisinio aiškumo (22 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta bendra išimtis įstatyme nurodytiems atvejams) siūlytina palikti 25 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, o ne pildyti 22 straipsnį. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto 13 siūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, pritariant 4 Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymui, atitinkamai siūlytina patikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant pirkimo procedūras vadovaujantis
šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlytam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti Audito komiteto siūlymui patikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 str. nuostatas.
|
5. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
6 (25) |
|
|
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į Audito komiteto 13 siūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, siūlytina atsisakyti Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies pakeitimo. 2. Pritarus iniciatorių siūlymui nustatyti, kad pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų per finansinius metus, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai bei 1 ir 2 Vyriausybės pastaboms, siūlytina išbraukti perteklinę sąlygą dėl mažos vertės pirkimų vykdymo, nes tokiais atvejais perkančiosios organizacijos neviršys mažos vertės pirkimų ribos. 3. Pritariant 6 Teisingumo ministerijos, 2 Specialiųjų tyrimų tarnybos, 1 ir 2 Vyriausybės pastaboms, pritariant, kad pirkimams, kuriems nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos procedūros, vis tiek turėtų būti taikomi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti bendrieji principai, siūlytina atitinkamai patikslinti svarstomą įstatymo projekto nuostatą. 4. Atsižvelgiant į 2 Vyriausybės pastabą ir 2 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, kad pirkimams netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų stigtų aiškių kontrolės mechanizmų, mažėtų procedūrų skaidrumo, nebūtų žinoma, koks skaičius perkančiųjų organizacijų ir kokia dalis pirkimų yra nereguliuojami, todėl siekiant išlaikyti pirkimų skaidrumo ir kontrolės galimybę, siūlytina nustatyti perkančiųjų organizacijų, kurioms nebūtų taikomi Viešųjų pirkimų reikalavimai, pareigą teikti metines pirkimų ataskaitas, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnio 2 dalį. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimams, atliekamiems viršijant 30 000 eurų dydžio sumą per finansinius metus būtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, siūlytina kaip perteklinio atsisakyti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio. 6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnį papildyti ne nauja 21 dalimi, o nauja 5 dalimi.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji
organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio
2,
„ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 bei Komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnį. |
6. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
7 (26) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad centrinė perkančioji organizacija visą informaciją apie perkančiųjų organizacijų atitinkamais metais planuojamus atlikti pirkimus matytų pagal VPĮ 26 straipsnio 1 dalį Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos skelbiamoje pirkimų suvestinėje, o konkrečius šioje suvestinėje nurodytus pirkimus, kuriuos atliktų centrinė perkančioji organizacija, pastaroji su perkančiąja organizacija galėtų aptarti tiesiog sutartyje ar administraciniuose dokumentuose, pritariant 3 Vyriausybės pastabai, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 4 straipsnio.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį: „
„ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Nepritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5 bei Komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 straipsnį. |
7. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
8 (27) |
|
|
Argumentai: Pritariant Teisingumo ministerijos 8 pastabai, pastebėtina, kad jeigu viešai paskelbus apie pirkimą nebuvo gauta suinteresuotų tiekėjų pasiūlymų, pastabų ar pretenzijų, o po to nebuvo gauta pasiūlymų arba buvo gautas tik vienas, tokia situacija tikėtinai sietina ne su galima korupcija ar netinkamu rinkos galimybių vertinimu, o su pirkimo objekto neaktualumu ar nepatrauklumu, todėl įteisinus privalomas rinkos konsultacijas galimai dar labiau ištęstų pirkimų procedūros ir atitolintų reikiamų pirkimo objektų, kurie ne itin domina tiekėjus, įsigijimą. Kartu pastebėtina, kad net, jeigu vienintelio tiekėjo dalyvavimas pirkime galėtų būti siejamas su diskriminacinių sąlygų sudarymu, rinkos konsultacijos nebūtinai lemtų didesnę konkurenciją, kadangi jos neįpareigoja perkančiosios organizacijos atsižvelgti į visus tiekėjų siūlymus. Pritarus siūlymui taip pat gali būti nepasiekti įstatymo projektu siekiami tikslai, priešingai – perkantiesiems subjektams gali būti nepagrįstai sukurta administracinė našta tais atvejais, kai pagal pirkimo objekto specifiką galimas tik vienas dalyvis pirkimuose arba atvejus, kai rinkoje yra akivaizdus tiekėjų trūkumas. Rinkos konsultacija tokiais atvejais būtų tik formalumas. Formali rinkos konsultacija neišspręstų pirkimų iš vieno tiekėjo problemų. Manant, kad iniciatorių siekiamus tikslus padės pasiekti viešųjų pirkimų centralizavimas, taip pat įvertinus pasiūlymui pateiktas pastabas, bei atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas paprastinti viešųjų pirkimų reglamentavimą, siūlytina atsisakyti reguliavimo dėl privalomos konsultacijos su rinkos dalyviais.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį: „
2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Nepritarti |
Siekiant užtikrinti realias rinkos sąlygas atitinkančius viešuosius pirkimus bei išvengti pirkimo iš vieno tiekėjo situacijų, siūloma nepritarti 7 Audito komiteto pasiūlymui atsisakyti reguliavimo dėl privalomos konsultacijos su rinkos dalyviais. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 8 str. nuostatas. |
8. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
9 (31)
|
(3)
|
(4) |
Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Pritariant Vyriausybės pastaboms, pažymėtina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, didžioji dalis šiuo metu skelbiamų mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 300–500 mln. Eur, galės būti vykdomi neskelbiant, dažniausiai iš vieno jau pasirinkto tiekėjo, ir nesudarant galimybių tiekėjams, ypač naujoms įsteigtoms įmonėms, varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Atkreiptinas dėmesys, kad ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus. Taip pat svarbu pastebėti, kad, trigubai padidėjus neskelbiamiems mažos vertės pirkimams, padidėtų ir galimų korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo rizika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti iniciatorių siūlymo padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, iki 30 000 Eur ir palikti dabar galiojančią 10 000 Eur ribą, kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija |
Nepritarti |
Nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur siūlomas ribos, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, padidinimas galimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 9 str. nuostatas. |
9. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
8N (35) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į 12 Audito komiteto pasiūlymą, kai nustatoma pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų, atitinkamai įstatymo projektas pildomas nauju 7 straipsniu, keičiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnį, įpareigojant perkančiąją organizaciją paviešinti argumentus, kodėl pirkimas neatliekamas naudojantis centralizuotų viešųjų pirkimų elektroniniu katalogu. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti įstatymo 35 straipsnio 2 dalį nauja 33 dalimi: „33) perkančiosios organizacijos sprendimo neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis argumentai, kaip numatyta šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje;“ 2. Buvusį 35 straipsnio 2 dalies 33 punktą laikyti 34 punktu.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas dėl įstatymo papildymo nauju 35 straipsniu susijęs su Audito komiteto siūlomu viešųjų pirkimų centralizavimo modeliu, kuriam Ekonomikos komitetas nepritarė, siūloma nepritarti ir šiam 9 Audito komiteto pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto nuostatas. |
10. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
12 (55) |
|
|
Argumentai: Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad perkančiosios organizacijos pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, privalomai būtų taikomi socialiniai bei aplinkosaugos kriterijai iš įstatyme nurodytų sričių. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimais siekiama viešųjų pirkimų priemonėmis tiesiogiai prisidėti prie vienų iš prioritetinių valstybės veiklos krypčių socialinės politikos ir aplinkosaugos srityse. Sutiktina su Vyriausybės 6 ir 7 pastabose pateiktais argumentais, kad įstatymo projekte išvardinti socialiniai ir aplinkosauginiai pasiūlymo vertinimo kriterijai kai kada gali būti perkančiųjų organizacijų sunkiai suprantami ir taikomi praktikoje. Taip pat kai kurie siūlomi kriterijai nesuderinami su jiems iš Direktyvos 2014/24/ES kylančiu reikalavimu – pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu. Todėl kriterijai, susiję su bendra įmonės politika, negali būti taikomi pasiūlymams vertinti. Strateginių tikslų perkančiosios organizacijos gali pasiekti ne tik nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, tačiau ir sutarties vykdymo sąlygas, privalomus techninės specifikacijos reikalavimus. Pabrėžiant kriterijų pakankamo apibrėžtumo ir turinio stoką, galimą objektyvumo stoką nustatant vertinimo kriterijus konkrečiose pirkimuose, galimai atsirasiančią perkančiosioms organizacijoms papildomą administracinę naštą, galimus praktikoje atvejus, kai pirkimų vykdytojas nustatytus socialinius ir aplinkosauginius kriterijus turės taikyti dirbtinai ir formaliai, tik siekdamas įgyvendinti įstatymo reikalavimus, pritariant Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastaboms, siūlytina atsisakyti iniciatorių siūlymo įstatyme įtvirtinti privalomai taikomus socialinius bei aplinkosaugos kriterijus. Manytina, kad pritarus 2 Audito komiteto pasiūlymui (kai įstatymo lygmeniu perkančiosioms organizacijoms numatytas reikalavimas siekti atitinkamų tikslų socialinės ir aplinkosaugos srityse, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl kriterijų turinio ir taikymo apimties) bus pasiekti projekto iniciatorių tikslai, o perkančiosios organizacijos nesusidurs su praktinėmis nuostatų taikymo problemomis.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
„2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.“
„ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 12 str. nuostatas. |
11. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
14 (58) |
(1) |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 8 pasiūlymu pasiūlė nuo 10 000 iki 30 000 tūkstančių nedidinti ribos, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, atitinkamai siūloma atsisakyti įstatymo projekto 9 straipsnio.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 9 straipsnį: „ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė ribos, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, padidinimui iki 30 000 Eur, siūloma nepritarti Audito komiteto pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 14 str. nuostatas.
|
12. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
15 (82) |
|
|
Argumentai: 1. Audito komitetas, įvertinęs Viešųjų pirkimų tarnybos ir Vyriausybės argumentus siūlo palikti šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. Tokia pareiga numatoma ir centrinėms perkančiosioms organizacijoms, įsteigtoms 821 straipsnio numatyta tvarka, todėl atitinkamai įstatymo projekto 10 straipsnis tikslinamas pagal 13 pasiūlymu pasiūlytą viešųjų pirkimų centralizavimo modelį. 2. Pritariant 16 ir 17 Vyriausybės pastaboms, kad Centrinės perkančiosios organizacijos taip pat atliks pirkimus tų biudžetinių ir viešųjų įstaigų – perkančiųjų organizacijų, kurios bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojos ir tuo atveju, kai viešojo pirkimo procedūros bus atliktos nesilaikant Įstatymo reikalavimų, kils finansinių pasekmių, siūlytina įtvirtinti teisinį pagrindą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė Įstatymo reikalavimų ir Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos, atlyginimo ir šalių atsakomybės dydžio nustatymo tvarką.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos 1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra; 2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje. 2. 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos 2)
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu; 2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu; 3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.
6. Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti ir šiam Audito komiteto pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 15 straipsnį ir Ekonomikos komiteto 8 pasiūlymą. |
13. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
16 (821) N |
|
|
Argumentai: Pritariant Įstatymo projekto tikslams – didinti centralizuotų pirkimų veiklos mastą, siekiant sukurti efektyvesnę pirkimų sistemą, sutiktina, kad Įstatymo projekte būtų įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų struktūra. Tačiau įvertinus įstatymo projektui pateiktas pastabas, teigtina, kad projekto iniciatorių pateiktas pirkimų centralizavimo mastas ir būdas gali būti perteklinis ir susilpninti šiuo metu veikiantį viešųjų pirkimų centralizavimo mechanizmą. Įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus komitetas pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktam pirkimų centralizavimo modeliui. Siūloma nustatyti: 1. Įvertinant Vyriausybės pastabas, sutiktina, kad siekiant didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą ir tinkamai panaudoti pirkimų centralizavimui sukurtą elektroninį įrankį tikslinga nustatyti, kad viena centrinė perkančioji organizacija paslaugas (standartinių prekių, paslaugų ir darbų įsigijimą per elektroninį katalogą) teiktų visoms perkančiosioms organizacijoms, taip pat nustatyti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per tokios centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas sektorinių centralizuotų pirkimų organizacijų steigimas yra nepagrįstas ir perteklinis – nesant poreikio kiekvienoje ministerijoje steigti po centrinę perkančiąją organizaciją, siūlytina reglamentuoti, kad sprendimą dėl sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, priimtų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įvertinus tai, kad Vyriausybė jau yra svarsčiusi jai pavaldžių įstaigų galimus centralizavimo modelius ir alternatyvas ir savo išvadoje palaiko centralizavimo plėtrą, tikėtina, pirkimų centralizavimas Vyriausybės valdymo srityje vyks ir nenustačius konkrečių įpareigojimų dėl centralizavimo masto. 3. Pažymėtina, kad kuriant centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą savivaldybių lygmeniu siekiama užtikrinti efektyvesnius viešuosius pirkimus, rezultatyvesnius pirkimų vykdymus ir užtikrinti reikiamą kompetenciją viešųjų pirkimų vykdymo procese. Kartu pastebėtina, kad savivaldybės yra ne vienodo pasirengimo lygio, skirtingos savo dydžiu ir pasižymi atliekamų pirkimų įvairove. Todėl siūlytina nustatyti lanksčias centralizavimo galimybes ir įtvirtinti, kad savivaldybės taryba sprendimus dėl pirkimų centralizavimo priima derindama tris galimas alternatyvas: 1) steigiant savivaldybės centrinę perkančiąją organizaciją; 2) sukuriant bendrą centrinę perkančiąją organizaciją kelioms savivaldybėms; 3) pasirašant centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija. 4. Pažymint, kad centralizavimas, be visų jo pranašumų ir teikiamos naudos, ilgina prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo procesus ir mažareikšmių pirkimų atveju ne visuomet gali būti tikslingas, pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos ir Vyriausybės pastaboms, siūlytina įtvirtinti reglamentavimą, pagal kurį savivaldybės tarybos sprendimus dėl centralizuotų pirkimų taikytų pirkimams, kurių vertė viršija 10 000 eurų. 5. Pritariant, kad valstybės ir savivaldybių įmonėms bei valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms turėtų būti numatyta teisė steigti centrines perkančiąsias organizacijas, kurios teiktų paslaugas atitinkamų įmonių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, tikslinga pritarti Įstatymo projekto nuostatai dėl teisės valstybės ir savivaldybių įmonėms bei valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms steigti centrines perkančiąsias organizacijas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įstatymo papildymas 821 straipsniu Papildyti įstatymą 821 straipsniu: „821 straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas 1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl
|
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti ir šiam Audito komiteto pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 16 straipsnio nuostatas ir Ekonomikos komiteto 9 pasiūlymą.
|
14. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
17 (822) N |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 13 siūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, taip pat į tai, kad galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme jau yra apibrėžta centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija, atitinkamai siūlytina išbraukti įstatymo projekto nuostatas dėl centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencijos.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnį: „
2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti ir šiam Audito komiteto pasiūlymui išbraukti straipsnį, kuriame nustatoma centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija ir bendradarbiavimas. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 17 straipsnio nuostatas ir 10 Ekonomikos komiteto pasiūlymą.
|
15. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
18 (823) N |
|
|
Argumentai: Pritarus Audito komiteto pasiūlytam centralizavimo modeliui, atsisakant centrinių perkančiųjų organizacijų tipų (universalioji, sektorinė, regioninė ar grupės) bei pritariant Vyriausybės pastabai, kad administracinės sutarties, kuri reglamentuotų dviejų viešųjų juridinių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, sudarymas yra nebūdingas viešajai teisei, siūlytina išbraukti įstatymo projekto nuostatas dėl centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymo ir turinio reglamentavimo.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 13 straipsnį: „
2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Nepritarti |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, bei, siekiant, kad centrinės perkančiosios organizacijos ir perkančiosios organizacijos santykiai atitiktų įstatymo projektu keliamus tarpusavio bendradarbiavimo lūkesčius ir būtų detaliau reglamentuoti, siūloma nepritarti Audito komiteto pasiūlymui išbraukti straipsnį, taip pat siūloma papildyti jį nauja 5 dalimi. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatas ir 11 Ekonomikos komiteto pasiūlymą.
|
16. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
19 (86) |
1 (7), 2 (9) |
|
Argumentai: 1. Įstatymo projektu siūloma nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur padidinti ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau kaip tris kartus padidinus žodžiu sudaromų pirkimo sutarčių vertę, suma, išleidžiama tokiems pirkimams per viešuosius pirkimus, galėtų siekti iki 1 mlrd. eurų. Galimai būtų sukuriama rizika korupcijai, panaikinama galimybė smulkiam ir vidutiniam verslui sužinoti apie vykdomus pirkimus ir varžytis dėl pirkimo sutarčių, neigiamai paveikta konkurencija ir pasigendama skaidrumo, vykdant viešuosius pirkimus. Siekiant supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, atsižvelgiant į kylančią infliaciją ir didėjančias prekių kainas, pritariant Vyriausybės pastaboms dėl neigiamo poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui bei konkurencijai ir skaidrumui, vykdant viešuosius pirkimus, siūlytina ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu padidinti ne iki 10 000 Eur, bet iki 5 000 Eur. 2. Taip pat įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalis tikslintina atsižvelgiant į Audito komiteto 13 pasiūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo ir 19 Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo
sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo
sutarties vertė neviršija 2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą
laimėjusio dalyvio pasiūlymą 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas pirkimo sutarčių žodžiu ribų padidinimas nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur galimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus, Ekonomikos komitetas nepritaria Audito komiteto pasiūlymui.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlytam centralizavimo modeliui, nepritaria ir siūlomai 86 str. 9 d. redakcijai.
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 straipsnį.
|
17. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
21 (92)
|
2 (11) N |
|
Argumentai: Siekiant suderinti svarstomo įstatymo projekto nuostatas su Strateginio valdymo įstatymu, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 92 straipsnį 11 dalimi: „11. Valstybės viešųjų pirkimų politikos vystymosi
kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir
priimdamas įstatymus. Viešųjų pirkimų politikos strateginiai tikslai ir
pažangos uždaviniai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame
pažangos plane. Viešųjų pirkimų politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios
priemonės suplanuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros
programose |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos Komiteto patobulinto įstatymo projekto 21 str. nuostatas. |
18. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
22 (93)
|
|
|
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į Vyriausybės 26 ir 27 pastabas bei pateiktus argumentus, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui dėl vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimo įtvirtinimo, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto 16 straipsnį įtvirtinant, kad už asmens žinių patikrinimo atlikimą, pirkimo specialisto pažymėjimo išdavimą ir kitus susijusius veiksmus yra mokama Vyriausybės dydžio valstybės rinkliava, o ne įmoka į tarnybos sąskaitą. 2. Kadangi Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūlytina atsisakyti nuostatų dėl skundų nagrinėjimo apmokėjimo. 3. Nustačius, kad už asmens žinių patikrinimo atlikimą, pirkimo specialisto pažymėjimo išdavimą ir kitus susijusius veiksmus yra mokama Vyriausybės dydžio valstybės rinkliava, taip pat atsisakius nuostatų dėl ikiteisminių ginčų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje ir tokių funkcijų finansavimo, būtina pakeisti svarstomo įstatymo projekto straipsnio nuostatą, numatančią, kad Viešųjų pirkimų tarnyba finansuojama ne tik iš biudžeto, bet ir iš tarnybos pajamų už žinių patikrinimą ir pažymėjimų išdavimą bei skundų nagrinėjimą. Dėl analogiškų argumentų – patikslinti įstatymo projektu keičiamą 93 straipsnio pavadinimą. 4. Siekiant suderinti Įstatyme vartojamas sąvokas su 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo (2020 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. XIII-3308 redakcija) (toliau – VSAĮ) redakcija, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnyje keičiamo Įstatymo 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba 1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė
įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus,
tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės
biudžeto 2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. 4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų
tarnyba skelbia
Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta
tvarka parengtą savo metinių ataskaitų rinkinį 5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. 6. Asmenys už šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje
nurodytą žinių patikrinimo 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 22 str. nuostatas. |
19. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
23 (94) |
|
|
Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiriami ir atleidžiami Lietuvos Respublikos Prezidento Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus teikimu. Taip pat siūloma pavaduotojų įgaliojimų trukmę susieti su tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme ir įtvirtinti, kad tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka į pareigas paskiriamas kitas tarnybos direktorius. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks pakeitimas užtikrins, efektyvią ir nuoseklią tarnybos vadovybės veiklą, įskaitant atvejus, kai tarnybos direktoriaus laikinai nėra arba jis nepaskirtas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūloma nuostata, kad tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka į pareigas paskiriamas kitas tarnybos direktorius, nepanaikina asmens teisės palikti pareigas pareiškus norą, taip kaip tai siūloma numatyti keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalyje. Manytina, kad toks reguliavimas, priešingai, nei siekiama projektu, trukdys efektyviai vadovybės veiklai, nes pasibaigus tarnybos vadovo kadencijai veiklos tęsti gali nebesiekti ir vadovo suburta komanda. Taip pat sutiktina su Vyriausybės pateiktais argumentais, kad viešųjų pirkimų sritis yra sudėtinga ir kompleksinė, todėl asmenims, einantiems tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigas, reikalingos gilios šios srities žinios ir institucinė atmintis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme numatyta, kad pavaduotojo pareigybė reikalinga įgyvendinti viešųjų pirkimų ir koncesijų politiką, koordinuoti ir kontroliuoti atitinkamų administracijos padalinių darbą, užtikrinant įstatymais Viešųjų pirkimų tarnybai pavestų funkcijų vykdymą tinkamai ir laiku. Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tarnybos funkcija rengti rekomendacijas ir gaires dėl įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, todėl neužtikrinus vadovybės veiklos tęstinumo – su neigiamomis pasekmėmis gali susidurti pirkimų dalyviai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti iniciatorių siūlymo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojų statuso keitimo iš valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnus.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai 1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti
pavaduotojų. Pavaduotojus, į pareigas priima ir atleidžia iš jų 3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotoju gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį. 4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2) kai pasibaigia jo kadencija; 3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas; 4) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; 5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas; 6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą; 7) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 8) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 6. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į šias pareigas bus paskirtas naujas direktorius. 7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 23 str. nuostatas. |
20. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
24 (95) |
1 (1), 6 (2)
|
(2)
(5) |
Argumentai: 1. Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja specialius atvejus, kuomet Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams. Minėto įstatymo straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkte nustatyta, kad įstatymo reikalavimai netaikomi „žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui“ bei „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams“. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė. Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas ir kitoms paslaugoms, pavyzdžiui – teisinių paslaugų įsigijimui, transporto geležinkeliais paslaugų įsigijimams ir kt. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 21 pastaboje pateiktus argumentus, taip pat į tai, kad Vyriausybė planuoja peržiūrėti viešųjų pirkimų sistemą ir kompleksiškai įvertinti visų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų išimčių priežiūros būtinybę ir reikiamus teisės aktų projektus pateikti Seimo rudens (III) sesijoje, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais tikslingumo ir proporcingumo principais, pritarti Vyriausybės pozicijai ir šiuo įstatymo projektu nepriimti siūlomų pakeitimų. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūloma išbraukti su projekto iniciatorių teikiamu pakeitimu susijusias įstatymo projekto nuostatas.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį: „
2. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį: „
3. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 6 dalį: „
4. Suderinti įstatymo projekto 18 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsnį. |
21. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
24 (95) |
3 (1),
2 |
(41) N, (42) N |
Argumentai: 1. Pritariant įstatymo projekto iniciatorių siekiui užtikrinti reikiamas viešųjų pirkimų specialistų kompetencijas, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą. Manant, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos gali sukelti praktinio įgyvendinimo problemų mažose savivaldybėse tiek dėl finansavimo galimybių, tiek dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, tačiau siekiant etapiškai didinti viešųjų pirkimų veiklos efektyvumą, siūlytina pritarti Vyriausybės pasiūlymui ir svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimą, kurį privalėtų turėti bent vienas viešojo pirkimo komisijos narys. Manytina, kad pritarus pasiūlymui iš esmės bus pasiekta įstatymo projektu siekiamų tikslų, tačiau išvengta galimų neigiamų padarinių. 2. Atsižvelgiant į tai, kad svarstomo įstatymo projekto iniciatorių siūlymu viešųjų pirkimų specialisto patikrinimą organizuos ir pažymėjimus išduos Viešųjų pirkimų tarnyba, patikslinti, kad asmens, siekiančio gauti minėtą pažymėjimą, žinių patikrinimą atliks Viešųjų pirkimų tarnyba.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ „41)
nustato 2. Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ „42) 3. Pakeisti įstatymo projekto 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 str. nuostatas.
|
22. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
24 (95) |
5 (1) |
(6) |
Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba siūlymus dėl viešųjų pirkimų sistemos ir Viešųjų pirkimų įstatymo teikia ne tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, bet ir esant poreikiui – tiesiogiai Vyriausybei. Atsižvelgiant į Vyriausybės argumentus, pažymint, kad Viešųjų pirkimų tarnyba esant prašymui turi teisę teikti savo ekspertinę nuomonę, pastabas, pasiūlymus visoms institucijoms, tačiau vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, valstybės politikos formavimas yra pavestas ministerijoms, neturint pagrįstų duomenų, dėl siūlomo teisinio reglamentavimo objektyvaus poreikio ir pagrįstumo, priešingai – teikiamam pakeitimui prieštaraujant kitiems įstatymams, kurie nėra keičiami kartu su šiuo įstatymo projektu ir nepritariant Vyriausybei, siūlytina atsisakyti siūlomo reglamentavimo pakeitimo.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalį: „
2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 18 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projekto 24 str. nuostatas. |
23. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
24 (95) |
7 (5) |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūloma išbraukti su projekto iniciatorių teikiamu pakeitimu susijusius įstatymo projekto nuostatas.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 7 dalį: „
2. Suderinti įstatymo projekto 18 straipsnio dalių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 str. nuostatas.
|
24. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
17N (96) |
|
|
Argumentai: 1. Audito komitetas 5 pasiūlymu pasiūlė nustatyti perkančiųjų organizacijų, kurioms nebūtų taikomi Viešųjų pirkimų reikalavimai, pareigą ne tik laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, bet ir teikti metines pirkimų ataskaitas, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnio 2 dalį. Pritarus komiteto 5 pasiūlymui, įstatymo projektas turi būti papildytas straipsniu, keičiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnį. 2. Taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnis tikslinamas atsižvelgiant į Audito komiteto 12 ir 13 pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, numatant kada centrinė perkančioji organizacija turi teikti ataskaitas.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų registracija ir pirkimų ataskaitos 1. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, pateikia: 1) kiekvienų šio įstatymo 25
straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų 2) visų per kalendorinius metus
sudarytų pirkimo sutarčių, kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant šio
įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4 ir 3. Tuo atveju, kai pirkimai atliekami pagal
šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas
ataskaitas teikia centrinė perkančioji organizacija. Pirkimų procedūrų, kurių
metu pirkimo sutartys sudaromos preliminariųjų sutarčių ar dinaminių pirkimų
sistemų pagrindu, atveju, ataskaitos gali būti teikiamos kas ketvirtį ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas ketvirčiui pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos
nustatyta tvarka.
2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją. |
Pritarti iš dalies |
Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlytam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, tačiau pritaria poreikiui nustatyti perkančiųjų organizacijų, kurioms nebūtų taikomi Viešųjų pirkimų reikalavimai, pareigą ne tik laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, bet ir teikti metines pirkimų ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, siūloma ne Projektą pildyti nauju straipsniu, tačiau patikslinti Projekto 6 str., kuriuo keičiamas 25 str. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 bei patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnį.
|
25. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
101 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūloma išbraukti su projekto iniciatorių teikiamu pakeitimu susijusius įstatymo projekto straipsnius.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 19 straipsnį: „
2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą, kuriame išbraukiamos nuostatos, susijusios su ikiteisminio skundų nagrinėjimu Viešųjų pirkimų tarnyboje. |
26. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
102 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūloma išbraukti su projekto iniciatorių teikiamu pakeitimu susijusius įstatymo projekto straipsnius.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą, kuriame išbraukiamos nuostatos, susijusios su ikiteisminio skundų nagrinėjimu Viešųjų pirkimų tarnyboje. |
27. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
1031 N |
|
|
Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtraukti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – Viešųjų pirkimų tarnybos ikiteisminį skundų nagrinėjimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimais tikimasi paspartinti ginčų tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų sprendimą. Nurodoma, kad privalomas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo etapas neturėtų prailginti bendros ginčų nagrinėjimo ikiteismine ir teismine tvarka eigos, nes tikėtina 50 proc. bylų nebūtų perduotos nagrinėti teismams dėl pasitikėjimo Viešųjų pirkimų tarnyba, o teismams perduotos bylos būtų išnagrinėjamos greičiau dėl jau surinktos ir išanalizuotos informacijos. Pritariant projekto iniciatorių siekiui efektyvinti ginčų, susijusių su viešaisiais pirkimais nagrinėjimą, abejotina, ar siūlomi pakeitimai neprailgins esamos ginčų nagrinėjimo trukmės. Nepagrįstu laikytinas argumentas, kad ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą 50 proc. bylų nebūtų perduotos į teismą. Nepasiteisinus tokiai statistikai, ginčų nagrinėjimo proceso laikas užsitęstų nuo 25 iki 50 dienų. Taip pat keltinas klausimas, ar projektu siekiami tikslai nebūtų pasiekti įkūrus nepriklausomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją. Viešųjų pirkimų tarnybai pavesta teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires dėl įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų atlikimo klausimais, mokyti perkančiąsias organizacijas, neatlygintinai konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais. Todėl keltinas klausimas dėl tarnybos objektyvumo nagrinėjant viešųjų pirkimų subjektų ginčus. Pritariant projekto iniciatorių tikslams, tačiau atkreipiant dėmesį į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, perkančiųjų organizacijų nuogastavimus, taip pat į tai, kad Vyriausybė peržiūri viešųjų pirkimų sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant ir viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, akcentuojant, kad siūlomi pakeitimai turi būti įvertinti sistemiškai, išdiskutuoti tiek su perkančiosiomis organizacijomis, tiek su teikėjais, taip pat su Teisingumo ministerija, teismais, kartu įvertinant ir siūlymo finansinius kaštus, nepritarti iniciatorių pateiktoms pataisoms.
Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 21 straipsnį: „
2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą, kuriame išbraukiamos nuostatos, susijusios su ikiteisminio skundų nagrinėjimu Viešųjų pirkimų tarnyboje.
|
28. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
25 |
|
|
Argumentai: Siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2022 m. sausio 1 d., tačiau nuostatos, kurių įgyvendinimui reikia pasirengti turėtų įsigalioti metais vėliau – 2023 m. sausio 1 d.: 1. Įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, 4, 8, 10, 11 straipsnių nuostatos susiję su centralizavimo reforma. Įgyvendinant šią reformą, Vyriausybė, savivaldybės turės išanalizuoti, kokie centralizavimo būdai yra tinkamiausi, priimti sprendimus dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, o įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos turės pasirengti pirkimų valdysenai ir vykdymui (įsigyti ir įvaldyti reikalingus įrankius, pasirengti reikalingas tvarkas, papildyti žmogiškuosius išteklius ir pan.). Todėl būtina nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2023 metų. 2. Įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte nurodyti įgyvendinamieji teisės aktai jau rengiami šiuo metu arba planuojami parengti, todėl šios nuostatos gali įsigalioti nuo 2022 m. sausio 1 d. Taip pat pastebėtina, kad aplinkosauginiai reikalavimai taikomi ir pagal dabar galiojančius teisės aktus. Todėl 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas siekis viešųjų pirkimų sistemos dalyviams nebus didelė naujovė. Tačiau socialiniai reikalavimai ar kriterijai viešuosiuose pirkimuose beveik netaikomi, juos pritaikyti viešuosiuose pirkimuose gana sudėtinga, nes nėra priemonių, kaip patikrinti, kad tiekėjas laikosi deklaruotų įsipareigojimų. Todėl rengiant 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus reikės daug diskusijų ir sprendimai negali būti parengti per trumpą laiką. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 251 dalies, 3 straipsnio, 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalies, 16 straipsnio nuostatos susiję su pirkimų specialisto pažymėjimų įdiegimu į viešųjų pirkimų procesą. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įdiegti pirkimų specialisto pažymėjimus Viešųjų pirkimų tarnybai reikia parengti pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus, nustatyti žinių patikrinimo tvarką, sukurti reikiamas priemones susijusios nuostatos įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Tačiau pats reikalavimas komisijos sudėtyje turėti bent vieną narį, turintį pirkimų specialisto pažymėjimą, įsigaliotų nuo 2023 m. (įstatymo 3 straipsnis). 2022 metų antrą pusmetį vyktų specialistų žinių patikrinimas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1. Šis įstatymas, išskyrus 2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų
pirkimų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, 2 straipsniu
keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3, 4, 8,
10, 11 straipsniai 3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 251 dalis, 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Iki šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“ |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 25 str. ir 15 Ekonomikos komiteto pasiūlymą. |
29. |
Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 |
|
|
|
iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821, 822, 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą. |
7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimai:
7.1.1. remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 str. 4 dalimi bei atsižvelgiant į LR Vyriausybės ir papildomų komitetų nuomonę, projektus Nr. XIIIP-4287 ir XIIIP-4877 sujungti;
7.1.2. pritarti Komiteto išvadai bei pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė arba pritarė iš dalies, patobulintam, su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4287, sujungtam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 ir teikti Seimui svarstyti sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877(2).
7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
2N (8) |
|
|
Argumentai: Šiuo metu Įstatymo nuostatos netaikomos ne tik filatelinėms paslaugoms, bet ir pašto mokos ženklų leidybos paslaugoms, todėl išimtis yra platesnė nei leidžiama pagal Direktyvos 2014/24/ES 7 straipsnio c punktą. Pažymėtina ir tai, kad pašto mokos ženklų leidybos paslaugos ne visada gali būti priskiriamos filatelinėms paslaugoms, pavyzdžiui, jeigu pašto mokos ženklai perkami ne kolekciniais tikslais ar kaip suvenyrai, o pašto siuntoms persiųsti. Atsižvelgiant į tai, tikslinamas Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas – nustatoma Įstatymo taikymo išimtis tik pirkimams, reikalingiems filatelijos paslaugoms teikti.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 str. |
2. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
3 (17) |
|
|
Argumentai: pritariant Audito komiteto 2 pasiūlymui įstatymo lygmeniu numatyti perkančiosioms organizacijoms reikalavimą siekti atitinkamų tikslų socialinės ir aplinkosaugos srityse, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl kriterijų turinio ir taikymo apimties, siūloma pritarti įstatymo projekto papildymui nauju 2 straipsniu (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalį papildant naujais punktais), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad poįstatyminiame teisės akte bus nustatyti kriterijai, kuriuos perkančioji organizacija turės taikyti, o pirkimai bus vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, siūloma žodžius „ir tvarka“ išbraukti. Pasiūlymas: Patikslinti 17 str. 2 d. 5 p.: „5)
įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių
klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio
mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais
principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir
pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų,
sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnį. |
3. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
4 (19) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam centralizavimo modeliui bei iš dalies pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymui Nr. 12, taip pat pritariant Teisės departamento 1 pastabai bei iš dalies pritariant Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymui, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį. Būtina suderinti 19 str. 2 ir 3 d. nuostatas tarpusavyje dėl Komisijos pirmininko skyrimo – išbraukiant 19 str. 3 d. pirmąjį sakinį. Pasiūlymas:
1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisija sudaroma ją sudarančios
perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3
fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu
– Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas
perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos
perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti 2.Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. 3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 str. |
4. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
6 (25) |
21 |
|
Argumentai: Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnį: „ 1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 21, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.“ 2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus, išskyrus
nurodytus šio straipsnio 21 dalyje, taikomos šio įstatymo I
skyriaus, 26, 31 straipsnių, 34 3. Papildyti 25 straipsnį 21 dalimi: „21. Perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), jeigu šios perkančiosios organizacijos per tuos pačius finansinius metus atlieka tik mažos vertės pirkimus, šio įstatymo reikalavimai netaikomi, išskyrus reikalavimą laikytis šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų. Šioje dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos per 30 dienų nuo finansinių metų pabaigos pateikia per finansinius metus sudarytų sutarčių ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.“ |
Pritarti |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnį.
|
5. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
7 (26) |
3 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, nepritaria ir šiam susijusiam 6 pasiūlymui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo projekto 7 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnį: „ Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pirkimų planą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo sudarymo ar patikslinimo perkančioji organizacija pateikia centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija metinių pirkimų plane nurodo, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti iš kurios centrinės perkančiosios organizacijos ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją.“ |
Pritarti |
|
6. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
10 (46) |
|
|
Argumentai: 1. Įstatymo 46 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindą tikslinamos siekiant tinkamai įgyvendinti Viešųjų pirkimų direktyvų (toliau - Direktyva 2014/24/ES ir Direktyva 2014/25/ES) nuostatas dėl rimto profesinio pažeidimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Nr. C-41/18 (toliau – ESTT byla). Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, esančius bet kurioje iš minėtoje nuostatoje nurodytų situacijų. ESTT byloje nurodė, kad „iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad perkančiosios organizacijos, o ne nacionalinis teismas turi įvertinti, ar ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros.“ Kaip nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 101 preambulėje, perkančiosios organizacijos teisė pašalinti konkurso dalyvį iš viešojo pirkimo procedūros visų pirma yra skirta tam, kad ji galėtų įvertinti kiekvieno konkurso dalyvio sąžiningumą ir patikimumą. Jei perkančioji organizacija būtų automatiškai saistoma trečiosios šalies atlikto vertinimo, jai tikriausiai būtų sunku taikant neprivalomus pašalinimo pagrindus skirti ypatingą dėmesį proporcingumo principui. ESTT byloje taip pat pažymėta, kad prieš nuspręsdama pašalinti tiekėją perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti į padarytų pažeidimų nereikšmingumą arba į nereikšmingų pažeidimų pasikartojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse patikslinti nuostatas, susijusias su tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindais. Siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija šalina arba gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo ne daugiau kaip 1–3 metai. Taip pat Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti konkrečių teisės aktų pažeidimų išvardijimo, nes, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, Įstatyme negalėtų būti pateiktas baigtinis pažeidimų, kurie laikomi rimtu profesiniu pažeidimu, sąrašas. Pažymėtina, kad Įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodomas privalomas (tuo tarpu minėto straipsnio 6 dalyje – galimas) tiekėjo pašalinimo dėl rimto profesinio pažeidimo iš pirkimo procedūros pagrindas. Vienas iš privalomų tiekėjo pašalinimo dėl rimto profesinio pažeidimo iš pirkimo procedūros pagrindų – tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas perkančiajai organizacijai nuspręsti dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėtų skelbti ir Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo datą. Įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES tikslus ir nuostatas, Įstatymo projekte suteikiama diskrecijos teisė perkančiajai organizacijai, įvertinus turimą informaciją apie rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio ji abejoja teikėjo sąžiningumu, spręsti, ar tiekėją šalinti iš pirkimo procedūros, ar ne. Svarbu pažymėti, kad priemonės, kuriomis perkančioji organizacija gali įrodyti minėto pagrindo buvimą, nėra išimtinai siejamos su teismo ar kitos institucijos sprendimu, o paliekama teisė pačiai perkančiajai organizacijai bet kokiomis priemonėmis įrodyti turimą informaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, vertintų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros proporcingumą vertinamam tiekėjo elgesiui. Taip pat siūlytina Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį papildyti nauju punktu ir nustatyti, kad perkančioji organizacija pašalina (buvo – „gali pašalinti“) tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu ji bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, – draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, pažeidimą ir jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Įvertinus tai, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo galėtų susidaryti situacija, kai dauguma tiekėjų, kurie galėtų dalyvauti pirkimo procedūroje, būtų pašalinti (pavyzdžiui, jeigu rinkoje nelabai daug konkurentų ir visi ar dauguma jų būtų buvę anksčiau nubausti už sudarytą draudžiamą susitarimą), o likus mažam potencialių procedūros dalyvių skaičiui, perkančioji organizacija negalėtų tikėtis konkurencijos atitinkamoje procedūroje ir racionalaus viešųjų išteklių naudojimo, keičiamas Įstatymo 46 straipsnis pildomas nauja 8 dalimi, kurioje nustatoma, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šiuo pagrindu, vertina, ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą būtų reikšmingai apribota konkurencija. Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje įtvirtintas ribojimas tiekėjams, kurie galutiniu teismo sprendimu yra pašalinti iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūros. Tokie tiekėjai negali teismo sprendime nurodytą pašalinimo laikotarpį pasinaudoti reputacijos susigrąžinimo (angl. self-cleaning) mechanizmu ir toliau dalyvauti pirkimuose. Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/24/ES nuostatas ir neleisti minėtiems tiekėjams dalyvauti pirkimuose, Įstatymo 46 straipsnis pildomas 11 dalimi, kurioje draudžiama tiekėjui teismo sprendime nurodytą laikotarpį pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūros. Įvertinus tai, kad teismas priimdamas sprendimą gali nurodyti laikotarpį, kurį tiekėjas šalinamas iš pirkimo procedūrų, atitinkamai pildomos Įstatymo 46 straipsnio nuostatos, nustatančios tiekėjo šalinimo iš pirkimo procedūrų laikotarpį.
2. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinus Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatas, turėtų būti tikslinami ir kiti Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniai, susiję su tiekėjo pašalinimo procesais, siūlyti atitinkamai papildyti įstatymo projektą straipsniais, tikslinančiais Viešųjų pirkimų įstatymo 46, 52, 91 ir 95 straipsnių nuostatas. Pasiūlymai: 10 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai 1. Perkančioji organizacija
pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi jį pagal šio
įstatymo 50 ir 51 straipsni 1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam; 2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą; 3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje; 4) nusikalstamą bankrotą; 5) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą; 6) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą; 7) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą; 8) kitos valstybės tiekėjo atliktą nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose. 2. Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl: 1) tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 3) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus. 3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų); 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. 4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu: 1) jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų; 2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms; 3) pažeista konkurencija, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti; 4) tiekėjas pirkimo
procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie
atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems
reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis
teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos
negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50
straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros,
kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų,
atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, 5) tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis; 6) tiekėjas yra neįvykdęs
pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų
pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų
subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir
tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta 7) a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai; b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai; c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.
5. Perkančioji organizacija gali netaikyti šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. 6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis: 1) yra pažeidęs bent vieną iš
šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos,
socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, 2) yra nemokus, jam iškelta
restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo
procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar 3) yra padaręs rimtą
profesinį pažeidimą (išskyrus
nurodytą šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte),
7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo. 8. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.
1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo. 11. Tiekėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, teismo sprendime nurodytą laikotarpį. 12. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, perkančioji organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros šalina teismo sprendime nurodytą laikotarpį.“ |
Pritarti |
|
7. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
11N (52) |
|
|
Argumentai: Įvertinus tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimai dėl Įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų taikymo nėra išimtinai siejami su teismo ar kitos institucijos sprendimais, atitinkamai tikslinamos Įstatymo 52 straipsnio („Komunalinio“ įstatymo 63 straipsnio) ir Įstatymo 91 straipsnio („Komunalinio“ įstatymo 99 straipsnio) nuostatos. Siūloma Įstatymą papildyti nurodant, kokią informaciją perkančioji organizacija turės skelbti apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, taip pat apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Pažymėtina, kad turės būti skelbiama informacija ir apie tiekėjų grupės visus narius. Informacija apie tiekėjus, teikusius melagingą informaciją, ar tiekėjus, blogai vykdžiusius ankstesnes pirkimo sutartis, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) skelbiama nuo atitinkamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau tiekėjui ginčijant šį sprendimą, kartu pateikiama ir informacija apie tai. Siekiant sudaryti sąlygas tiekėjui pasiaiškinti, kodėl informacija apie jį yra skelbiama, Įstatyme siūloma nustatyti teisę tiekėjui Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka CVPIS pateikti minėtos informacijos paaiškinimą (pavyzdžiui, tiekėjų grupės atveju – paaiškinti, ar dėl savo ar kitų grupės narių skelbiama tokia informacija). Pasiūlymas: 11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Perkančioji organizacija 1) 2) 3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą. 2.
3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.“ |
Pritarti |
|
8. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
15 (82) |
|
|
Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė 12 Audito komiteto pasiūlymui dėl Audito komiteto siūlomo viešųjų pirkimų centralizavimo modelio, tačiau iš dalies atsižvelgiant į gautas pastabas iniciatorių projektui (įskaitant LR Vyriausybės 11 ir 12 pasiūlymus), siūloma įstatymo projekto 15 straipsnį patikslinti. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 15 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 82 straipsnis: „ Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos 1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra; 2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje. 2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus
Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos
Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir
specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio
straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, 1) centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos,
per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį
galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka 2) perkančioji organizacija atlieka mažos vertės pirkimą ir gali 3) yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos; 4) perkančioji organizacija atlieka pirkimą, kurio numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). 3. Perkančiosios organizacijos privalo, išskyrus šio straipsnio 2
dalies 4 punkte nurodytą atvejį, pagrįsti 1) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 1 punktu: a) priežastys, dėl kurių centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių; b) informacija, kad buvo kreiptasi į centrinę perkančiąją organizaciją dėl pirkimo procedūros atlikimo perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, ir centrinės perkančiosios organizacijos pateiktas atsakymas; c) perkančiosios organizacijos vertinimas dėl būtinybės atlikti pirkimą savarankiškai; 2) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, - argumentai ir duomenys, pagrindžiantys, kad perkančioji organizacija gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas; 3) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 3 punktu, - argumentai ir duomenys, pagrindžiantys šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas. 4. Siekdamos užtikrinti efektyvią centralizuotų pirkimų veiklą perkančiosios organizacijos privalo: 1) sudaryti su centrine perkančiąja organizacija centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 821 straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas ir šio įstatymo 823 straipsnio reikalavimus. Perkančioji organizacija, nepatenkanti į šio įstatymo 821 straipsnio 1 dalyje nurodytas kategorijas, perkančioji organizacija, kuri yra valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat perkančioji organizacija, kuri yra viešoji įstaiga, kuriai dėl ypatingo statuso ir paskirties Lietuvos Respublikos Konstitucija ar kiti įstatymai garantuoja veiklos autonomiją ar nepriklausomumą, turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija, priklausomai nuo savo veiklos srities ir pobūdžio, arba savarankiškai atlikti pirkimus pagal šio įstatymo reikalavimus. Perkančiosios organizacijos turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis; 2) pateikti centrinėms perkančiosioms organizacijoms šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus metinius pirkimo planus; 3) pateikti poreikį centrinėms perkančiosioms organizacijoms dėl centralizuotai vykdomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ar pirkimo procedūrų vykdymo perkančiosios organizacijos vardu likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos (išskyrus atvejus, kai centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje susitariama kitaip). 5 1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu; 2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu; 3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 6 7 8. Centrinė perkančioji organizacija savo kaip atskiros perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti skirtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus gali atlikti pati, vadovaudamasi šiame straipsnyje numatytais centralizuotų pirkimų veiklos reikalavimais ir savo patvirtinta centralizuotų pirkimų veiklos, skirtos centrinės perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, tvarka. 9. Kai vadovaudamasi šiuo straipsniu centrinė perkančioji organizacija atlieka pirkimą perkančiosios organizacijos vardu ar naudai, už netinkamą pirkimo procedūros atlikimą atsako centrinė perkančioji organizacija. 10. Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
|
Pritarti |
|
9. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
16 (821) |
|
|
Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė 13 Audito komiteto pasiūlymui dėl Audito komiteto siūlomo viešųjų pirkimų centralizavimo modelio, tačiau iš dalies atsižvelgiant į gautas pastabas, siūloma įstatymo projekto 16 straipsnį pakeisti, patikslinant, kas gali priimti sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 16 str., kuriuo įstatymas pildomas 821 str.:
„ Papildyti įstatymą 821 straipsniu: „821 straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas 1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas centrinės valdžios institucijoms (toliau – universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos). Turi būti sukurta bent viena universalioji centrinė perkančioji organizacija; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas ministerijoms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – atskirų veiklos sektorių centrinės perkančiosios organizacijos). Atskirų veiklos sektorių centrinių perkančiųjų organizacijų specializacija ir kiekis nustatomi, atsižvelgus į specifinius ministerijų ir į jų veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų poreikius; 3) savivaldybių tarybos – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms savivaldybėms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – savivaldybių centrinės perkančiosios organizacijos). Kiekvienoje savivaldybėje turi būti sukurta bent viena savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba kelios savivaldybės gali sukurti vieną bendrą šių savivaldybių centrinę perkančiąją organizaciją; 4) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis (toliau – grupių centrinės perkančiosios organizacijos). Šiame punkte nurodytos įmonės ir bendrovės sprendimą dėl savo grupės centrinės perkančiosios organizacijos sukūrimo priima savo nuožiūra. Grupės centrinė perkančioji organizacija turi teisę teikti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugas tik tai grupei priklausančioms perkančiosioms organizacijoms.
|
Pritarti |
|
10. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
17 (822) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti Audito komiteto pasiūlymui išbraukti straipsnį, kuriame nustatoma centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija ir bendradarbiavimas. Taip pat atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos išsakytą poreikį tikslinti 822 str. 1 d. 7 p. nuostatą dėl informacijos apie atliktus perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus pateikimo dažnumo bei į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė Audito komiteto 10 pasiūlymui, kuriuo išbraukiami Projekto 55 str. 11 ir 12 dalys, reikalinga patikslinti įstatymo projekto 17 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 17 str.: „ Papildyti įstatymą 822 straipsniu: „822 straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija ir bendradarbiavimas 1. Centrinė perkančioji organizacija vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir atlieka šias funkcijas: 1) pagal jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikį vykdo pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, nurodytą šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies 2 ir 3 punktuose; 2) pagal jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikį atlieka pirkimo procedūras šių perkančiųjų organizacijų vardu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 83 straipsnyje; 3) vertina galimybę vykdyti bendrai atliekamą pirkimą jai priskirtoms perkančiosioms organizacijoms ir pagal poreikį atlieka tokį pirkimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 ir 85 straipsniuose; 4) analizuoja perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus, centralizuotai atliekamo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo poreikį, taip pat pirkimus, kurių poreikio negalėjo užtikrinti, ir imasi priemonių, kad toks poreikis būtų užtikrintas ateityje; 5) vertina galimybę sudaryti pirkimo sutartis naudojantis universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis, ir, jeigu tai atitinka centrinės perkančiosios organizacijos poreikius, sudaro pirkimo sutartis naudodamasi universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Ši nuostata nėra privaloma grupių centrinėms perkančiosioms organizacijoms;
2. Centrinė perkančioji organizacija turi teisę: 1) iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus; 2) iš perkančiųjų organizacijų gauti visą su pirkimu, kurio procedūras numatoma atlikti perkančiosios organizacijos vardu arba kuris atliekamas bendrai, susijusią informaciją; 3) teikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl poreikių ir pirkimų planavimo, pirkimų būdų parinkimo ir pirkimo sąlygų taikymo; 4) kreiptis į kitas centrines perkančiąsias organizacijas dėl centralizuoto prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vykdymo ar pirkimo procedūrų atlikimo centrinės perkančiosios organizacijos vardu ar bendrai atliekamo pirkimo vykdymo, atsižvelgus į pirkimo pobūdį. 3. Universalioji centrinė perkančioji organizacija papildomai atlieka šias funkcijas: 1) rengia rekomendacijas ir pasiūlymus, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja centrines perkančiąsias organizacijas su centrinių perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymu susijusiais klausimais; 2) plėtoja elektroninėmis priemonėmis siūlomų prekių, paslaugų, darbų pasiūlą, informuoja perkančiąsias organizacijas apie elektroninių priemonių siūlomas galimybes ir sudaro galimybes perkančiosioms organizacijoms naudotis šiomis elektroninėmis priemonėmis vykdant viešuosius pirkimus.“ |
Pritarti |
|
11. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
18 (823) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, bei, siekiant, kad centrinės perkančiosios organizacijos ir perkančiosios organizacijos santykiai atitiktų įstatymo projektu keliamus tarpusavio bendradarbiavimo lūkesčius ir būtų detaliau reglamentuoti, siūloma nepritarti Audito komiteto pasiūlymui išbraukti straipsnį, tačiau siūloma papildyti jį nauja 5 dalimi. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 18 straipsnį: „ Papildyti Įstatymą 823 straipsniu: „823 straipsnis. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymas ir turinys 1. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos sudaroma raštu. 2. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje turi būti nustatyta: 1) centrinės perkančiosios organizacijos tipas (universalioji, atskiro veiklos sektoriaus, savivaldybės ar grupės); 2) centrinės perkančiosios organizacijos veiklos sritis (veiklos regionai, sektoriai priklausomai nuo centrinės perkančiosios organizacijos tipo); 3) šio įstatymo 822 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų funkcijų atlikimo tvarka; 4) šio įstatymo 822 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos gavimo tvarka; 5) šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendradarbiavimo vertinant perkančiosios organizacijos galimybes atlikti pirkimą savarankiškai tvarka; 6) tarpusavio ginčų sprendimo tvarka; 7) sutarties nutraukimo tvarka. 3. Sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir centralizuotos pirkimų veiklos paslaugoms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 4. Sutartyje gali būti aptariami ir kiti klausimai, reikalingi šiai sutarčiai įgyvendinti. 5. Jeigu perkančioji organizacija ir centrinė perkančioji organizacija priklauso tai pačiai viešojo administravimo subjektų sistemai, šio įstatymo 82 straipsnio 4 dalyje, 822 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir šiame straipsnyje nurodyti perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų tarpusavio santykiai gali būti reglamentuoti ne centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartimi, bet norminiais administraciniais aktais ar administraciniais sprendimais.“ |
Pritarti |
|
12. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
20N (91) |
|
|
20 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „91 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas 1. Perkančioji organizacija 1) 2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data; 3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;
2.
3. Perkančioji
organizacija nedelsdama, bet 4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip 3 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos.“ |
Pritarti |
|
13. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
24 (95) |
1 |
11 |
Argumentai: pasiūlymas susijęs su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tiekėjo pašalinimo pagrindus, t. y. jas suderinant su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Pasiūlymas: Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) administruoja perkančiųjų
organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją
apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus
ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio |
Pritarti |
|
14. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
* |
|
|
Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Projektas Nr. XIIIP-4877 buvo sujungtas su LR Vyriausybės projektu Nr. XIIIP-4287, taip pat į tai, kad Projektas buvo papildytas naujais straipsniais ir į tai, kad iš Projekto buvo išbrauktos kai kurios nuostatos (įskaitant išankstinio ginčų nagrinėjimo nuostatas), reikalinga patikslinti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Įstatymo pavadinimą išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94 IR 95 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821, 822 ir 823 straipsniais įstatymas“ |
Pritarti |
|
15. |
Ekonomikos komitetas, 2021-06-23 |
|
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 25 straipsnį dėl įstatymo įsigaliojimo: „25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10, 11 ir 13 straipsnius, 17 straipsniu pildomo Viešųjų pirkimų įstatymo 822 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 20 straipsnį, 22 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 4 dalį, 23 ir 24 straipsnius ir šio straipsnio 2–7 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 10, 11, 13 ir 20 straipsniai ir 24 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalys, 17 straipsniu pildomo Viešųjų pirkimų įstatymo 822 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 4 dalis ir 23 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ar jos įgalioja institucija (institucijos), ministerijos ir savivaldybių tarybos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima ir įgyvendina sprendimus įsteigti centrines perkančiąsias organizacijas, kaip numatyta šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytame Viešųjų pirkimų įstatymo 821 straipsnyje. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Iki šio įstatymo atitinkamų nuostatų įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos pagal iki šio įstatymo atitinkamų nuostatų įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kupčinskas, R. Miliūtė.
10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas sujungtas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
[1] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB.
[2] Sprendimas Borta, C-298/15, EU:C:2017:266, 36 punktas.
[3] 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo.
[4] Sprendimas Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 55 punktas.
[5] Direktyvos 2014/24 21 straipsnis.
[7] Šios ir panašios aplinkybės nustatytos atliekant šias korupcijos rizikos analizes:
- Korupcijos rizikos analizė UAB „Pasvalio autobusų parkas“, UAB „Pasvalio butų ūkis“ ir UAB Pasvalio vandenys“ veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/07/pasvalio-kra.docx.
- Korupcijos rizikos analizė Visagino savivaldybės veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/kra_visaginas.docx.
- Korupcijos rizikos analizė Pakruojo rajono savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/rastas_del_pakruojo_kra.docx.
- Korupcijos rizikos analizė Panevėžio miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/07/kra_2018_panevezio-imones.docx.