LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Į 2022-11-29 Nr. R2-(E)-7818
E. pristatymo informacinė sistema
Kopijos
AB „Energijos skirstymo operatorius“
E. pristatymo informacinė sistema
LITGRID AB
E. pristatymo informacinė sistema
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL Pasinaudojimo elektros tinklais aprašų proJEktų
|
|
2022 m. d. Nr.
|
1. Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo projekto (VERT rašto TAIS registracijos Nr. 22-16053)[1] (toliau – ESO projektas);
2. Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo projekto (toliau – LITGRID projektas).
Atlikę antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Nustatyta pasinaudojimo elektros tinklais teisėkūros procedūra neužtikrina objektyvios ūkio subjektų veiklos kontrolės, bei skaidraus skundų nagrinėjimo bei ginčų tarp ūkio subjekto ir vartotojo sprendimo proceso.
1.1.1. Pagal esamą teisinį reglamentavimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) savo veikloje užtikrina vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kontroliuoja reguliuojamų ūkio subjektų sąnaudų skaidrumą ir kainų pagrįstumą, užtikrina skaidrias, nediskriminacines, prognozuojamas veiklos sąlygas atitinkamame energetikos sektoriuje, įgyvendina valstybinę energetikos priežiūrą ir kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į energetikos objektų ir įrenginių valdymo formą.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tinklų operatorius parengia ir suderinęs su Taryba savo interneto svetainėje skelbia naudojimosi elektros tinklais tvarką. Vertiname, kad toks teisėkūros procesas, kai vykdančio priežiūrą, kontroliuojančio ir vartotojų teises ginančio subjekto funkcijas atliekanti institucija (VERT) suderindama kontroliuojamo ūkio subjekto parengtus teisės aktus, kuriais, ūkio subjektas nustato savo teises, faktiškai nenusistatydamas jokių pareigų, bei tinklų naudotojų pareigas, kuriais VERT vadovaudamasis nagrinėtų tinklų naudotojų skundus ir spręstų ginčus tarp ūkio subjekto ir vartotojo, yra neskaidrus, neužtikrinantis galimybės VERT priimti objektyvius sprendimus nagrinėjant skundus ir sprendžiant ginčus. Siekiant objektyvaus VERT funkcijų įgyvendinimo proceso, svarstytinas taisyklių rengimo ir priėmimo proceso įgyvendinimo aukštesnio lygio valstybės valdymo institucijoje (ministerijoje) tikslingumas, kadangi taisyklėmis reglamentuojamos valstybės kritinės infrastruktūros užtikrinančios viešąsias paslaugas naudojimas.
Atliekant antikorupcinį minėtų teisės aktų projektų vertinimą, nustatėme, jog jais yra plečiamai aiškinamos aukštesnės galios teisės aktuose reglamentuotos ar sukuriamos naujos aukštesnės galios teisės aktais nereglamentuotos nuostatos (ESO projekto 72 punkte nustatyti reikalavimai saulės šviesos elektrinės įrengimui, 62 punkte nustatyti elektros tinklų galių paskirstymų procentiniai dydžiai), nustatomos išimtys iš aukštesnės galios teisės aktais nustatytų pareigų (ESO projekto 137 punkte numatytos išimtys dėl terminų nesilaikymo), sau suteikiama sprendimų priėmimo teisė (ESO projekto 47, 114 punktas), kas prieštarauja nustatytiems teisėkūros principams ir teisės aktų hierarchijai, t. y. laikytina, kad tokiu reglamentavimu galimai nesilaikoma Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
1.1.2. Taip pat Projektuose siūloma nustatyti pareigą savivaldybių administracijoms (ESO projekto 23.2 papunktyje; LITGRID projekto 39.3 papunktyje) per konkretų terminą (10 dienų) pateikti patvirtinimą, ar galima elektros gamybos ir (ar) kaupimo įrenginių statyba konkrečioje teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnį savivaldybės kompetencija gali būti apibrėžiama tik Konstitucija ir įstatymais, o ne atitinkamo ūkio subjekto įgyvendinamajame teisės akte.
Vertiname, kad tokia situacija kai ūkio subjektai (Energijos skirstymo operatorius (toliau - ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau - LITGRID) parengę Projektus nusistato pasinaudojimo elektros tinklais taisykles, kurias įgyvendina ir patys vykdo įgyvendinimo kontrolę, yra ydinga antikorupciniu požiūriu.
1.2. ESO projekte nėra detaliai reglamentuotas elektros tinklų pajėgumų didinimo etapas, tais atvejais, kai norint prijungti energijos gamybos ir (ar) kaupimo įrenginį bei padidinti leistiną generuoti ar leistiną naudoti galią reikia rekonstruoti ar modernizuoti elektros tinklą, todėl toks reglamentavimas sudaro sąlygas galimiems Operatoriams (ESO ir LITGRID) piktnaudžiavimams įgyvendinant elektros tinklų pajėgumo didinimą.
ESO projekto 12.2. papunktyje nustatyta, kad Operatorius remdamasis tinklų naudotojo pateikta informacija per 30 kalendorinių dienų išduoda tinklų naudotojui išankstines prijungimo sąlygas bei pateikia informaciją apie tai, ar yra būtinybė prieš elektrinės ar kaupimo įrenginio prijungimą atlikti elektros tinklų pajėgumo didinimo veiksmus. Kadangi Projektuose nėra nustatyto detalaus reglamentavimo, kokios teisės ir pareigos atsiranda tinklų naudotojui, bei kokius veiksmus tinklų naudotojas tokiu atveju turėtų atlikti, vertiname, kad siūlomas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ir laikytinas ydingu antikorupciniu požiūriu, kadangi:
1.2.1. ESO projekte nėra nustatyta, kokios teisės ir pareigos atsiranda Operatoriui ir tinklų naudotojui tuo atveju, kai yra nustatoma būtinybė prieš elektrinės ar kaupimo įrenginio prijungimą atlikti elektros tinklų pajėgumo didinimo juos rekonstruojant ar modernizuojant veiksmus.
Nesant aiškiai ir detaliai nustatytų teisių ir pareigų, visa atsakomybė dėl elektrinės ar kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų nepažeidžiant nustatytų elektrinės ar kaupimo įrenginio prijungimo terminų perkeliama elektros tinklų naudotojui, kaip silpnesnei sandorio pusei, nors elektros tinklų pajėgumo didinimą, kurį reikalinga atlikti norint prijungti konkrečią elektrinę ar kaupimo įrenginį ar tiesiog pasididinti leistiną generuoti ar naudoti galią, atlieka Operatorius, tačiau ESO projekte su šia procedūra susijusių pareigų, kaip, pavyzdžiui, užtikrinti, kad konkrečiam naudotojui, kuriam išduotos prijungimo sąlygos bus suteikta norima leistinoji naudoti ir generuoti galia, tinklų naudotojui sumokėjus nustatytą įmoką per konkretų terminą atlikti tinklų pajėgumo didinimo darbus; nesant galimybės padidinti tinklo pajėgumo didinimo darbų per tinklų naudotojui suteiktus leidimo plėtoti energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminus, kreiptis į VERT dėl tokio leidimo konkrečiam naudotojui termino pratęsimo ir pan., Operatoriui nenustatyta.
1.2.2. ESO projekte nėra nustatyti elektros tinklo pajėgumų didinimo įgyvendinimo terminai, kuriuos pagal siūlomą teisinį reglamentavimą nusistatytų Operatorius savo nuožiūra.
Kadangi tinklų naudotojui nėra nustatyta galimybės pagal gautas išankstines sąlygas nuosekliai atskirai įgyvendinti tinklų pajėgumo didinimo ir elektrinės statybos bei prijungimo etapus, Operatoriaus vykdomo tinklų pajėgumų didinimo veiksmų atlikimo metu dažniausiai pasibaigia valstybės teikiamai paramai atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms gauti reikalingų sąlygų įgyvendinimo terminai ar net leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminai, kurių praleidimo priežastys nuo tinklo naudotojo nepriklauso. Pagal ESO projekto 127 punktą Operatorius privalo prijungti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių elektrinę prie Operatoriaus valdomų elektros tinklų ne vėliau kaip per 22 mėnesius arba per laikotarpį, per kurį tinklų naudotojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, tačiau pagal ESO projekto 137 punktą šie terminai nėra taikomi, jeigu tinklų naudotojo elektrinės ar kaupimo įrenginio prijungimas prie elektros tinklų galimas tik techniškai atnaujinus elektros tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Tokiu atveju būtų taikomi protingi prijungimo terminai, kuriuos Operatorius nusistatytų savo nuožiūra be jokių įsipareigojimų ir atsakomybės. Pagal turimą informaciją, tokiais atvejais praktikoje paprastai nustatomas objektyviais kriterijais nepagrįstas ir ilgas elektros tinklo pajėgumų didinimo terminas, kuris, pagal viešai prieinamą informaciją, dar ir dažnai pratęsiamas, o skaičiuoti pradedamas nuo tinklų naudotojo įmokos gavimo momento. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai nėra rangovo skelbiamas viešasis konkursas, o terminas skaičiuojamas tik nuo sutarties sudarymo su atrinktu rangovu momento, papildomai pridedant laikotarpius, per kuriuos dėl gamtinių sąlygų negalima atlikti žemės darbų ir pan. Tokiu būdu elektros tinklo pajėgumų didinimo darbai gali trukti ilgiau negu nustatyti maksimalūs prijungimo ir leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus terminai, per kuriuos tuo pačiu keičiasi darbų įkainiai, išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo metu buvę elektros tinklo pajėgumai dėl kitų elektrinių ar kaupimo įrenginių prijungimo, taip pat prarandama galimybė gauti teikiamą paramą elektros gamybos ir atsinaujinančių išteklių plėtojimui.
1.2.3. Nėra detaliai reglamentuota iki kokio minimalaus lygio turi būti didinami elektros tinklo pajėgumai Operatoriaus lėšomis juos rekonstruojant ar modernizuojant, kad būtų patenkinti visų potencialių tinklo naudotojų poreikiai ateityje nedidinant elektros tinklo pajėgumų, neperkeliant tinklų pajėgumų didinimo naštos tinklų naudotojams.
Iš teisinio reglamentavimo nėra aišku iki kokio pajėgumo turi būti didinami tinklo pajėgumai Operatoriaus lėšomis siekiant, kad konkrečiam tinklo naudotojui ir kitiems potencialiems tinklo naudotojams (naujiems tinklo naudotojams ir tiems, kuriems tiekiamos elektros energijos kokybė neatitinka reikalavimų) konkrečiame tinkle nebereikėtų didinti tinklo pajėgumo vėliau, norint prijungti elektros gamybos ar kaupimo įrenginį prie tinklo ar didinti leistiną generuoti ir naudoti galią norint kokybiškai naudotis daug elektros energijos naudojančiais įrenginiais (šilumos siurbliais, elektromobilių įkrovimo stotelėmis ir pan.). Taip pat Operatoriui nėra nustatyta pareigos informuoti tinklų naudotoją, kokia maksimali generuoti ar naudoti galia galima neatliekant tinklų pajėgumų didinimo.
Pagal esamą teisinį reglamentavimą, tinklo pajėgumų didinimo našta perkeliama tinklų naudotojui, konkrečiame tinkle norinčiam prijunti elektros gamybos ar kaupimo įrenginį, ar tiesiog norint padidinti leistiną naudoti ar generuoti galią. Tokiu atveju prie šio tinklo naudotojo lėšomis rekonstruoto ar modernizuoto tinklo kiti tinklo naudotojai gali jungti savo elektros gamybos ar kaupimo įrenginius susimokėję tik už atitinkamą galią, tačiau tinklų jiems naudoti ir modernizuoti jau nereikėtų.
Tokiu būdu dėl nepakankamo ir nedetalaus teisinio reglamentavimo, sudaromos diskriminacinės sąlygos konkrečiam naudotojui, kitų tinklo naudotojų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybė kelia tikslus didinti energetinę nepriklausomybę, mažinti poveikį klimato kaitai bei mažinti oro taršą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius elektros gamybai bei didinant elektromobilių skaičių, vertiname, kad būtų tikslinga didinti elektros kokybės standartą gyvenamajam būstui, atsižvelgiant į tinklų naudotojų savarankiško apsirūpinimo elektros energija ir elektros energijos naudojimo šildymui bei asmeninėms transporto priemonėms tendencijas, pavyzdžiui, nustatant privalomą leistinos naudoti ir analogišką leistinos generuoti galios minimumą, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamajame name gali būti įrengta atitinkamos galios atsinaujinančius išteklius naudojanti elektrinė, o pastato šildymui ir asmeniniam transportui asmuo naudotų elektros energiją.
1.2.4. Nedidinant elektros tinklo pajėgumų Operatorių lėšomis, dirbtinai sukuriamas tinklo pajėgumų deficitas, kuriuo piktnaudžiaujant sukuriamos sąlygos didinti elektros tinklo pajėgumus tinklų naudotojų lėšomis.
Analizuojamame teisiniame reglamentavime nustatyta, kad už tinklo pajėgumų didinimą juos rekonstruojant ar modernizuojant sumoka tinklų naudotojas, norintis prie tinklo prijungti elektros gamybos ar kaupimo įrenginį, ar padidinti leistiną generuoti ar naudoti galią. Teisės aktuose nėra nustatytos pareigos Operatoriams savo lėšomis didinti elektros tinklo pajėgumų, todėl kai kuriose vietovėse yra susidaręs elektros tinklo pajėgumų deficitas, kuris stabdo elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros įgyvendinimo procesą. Teisės aktuose nėra nustatyta, kaip vertinama tinklų naudotojų lėšomis atnaujinta ar sukurta nauja elektros perdavimo ir skirstymo sistemos infrastruktūra, todėl darytina išvada, kad vadovaujantis bendrais turto vertinimo ir apskaitos principais, įgyvendinus reikiamus elektros tinklų pajėgumo didinimo veiksmus, tinklų naudotojo sąskaita, Operatorius priima padidėjusios vertės ar naujai sukurtą elektros tinklų infrastruktūrą į savo balansą (tinklų naudotojas investavęs į Operatoriaus infrastruktūrą atitinkamos dalies infrastruktūrą nuosavybės teisės neįgyja), tokiu būdu padidindamas savo valdomo turto vertę, tuo pačiu galimai skaičiuojant tinklų naudotojo lėšomis atliktą elektros tinklo plėtrą, kaip Operatoriaus atliktas investicijas, kurios skaičiuojamos nustatant perdavimo ar skirstymo kainos dedamąsias, kurias už savo lėšomis padidintus pajėgumus moka tinklų naudotojas. Tinklų naudotojas savo lėšomis modernizuotu ar naujai sukurtu turtu (elektros tinklo infrastruktūra) nedisponuoja, o šiuo turtu naudodamasis operatorius teikia paslaugas bei gauna pajamas.
Atsižvelgiant į tai, siūlome svarstyti, ar šiuo metu nustatyta ir Projektais siūlomas elektros tinklų pajėgumo didinimo finansavimo būdas, kai tinklų pajėgumų didinamas atliekamas tinklų naudotojo lėšomis, nesukuria prielaidų Operatorių piktnaudžiavimui, dirbtinai sukuriant elektros tinklų pajėgumų deficitą, tokiu būdu sudarant situaciją, kai tinklų naudotojams vienintelis būdas plėtoti elektros gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių išteklių ar padidinti leistiną naudoti ar generuoti galią yra elektros tinklo pajėgumų didinimas savo lėšomis.
1.3. Privalomais tinklų naudotojų lėšomis įrengtais nustatytų parametrų kaupimo įrenginiais galės neatlygintinai naudotis operatorius.
LITGRID projekto 27 papunktyje nustatyta, kad perteklinė atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) generuojama momentinė galia, jei tokia gaunama, ribojama, subalansuojama eksportuojant per tarpsistemines jungtis, kaupiama, panaudojant žinomus (planuojamus) kaupimo įrenginius ar didinant sistemos galios poreikį. Pagal šią nuostatą neaišku, kokius žinomus (planuojamus) kaupimo įrenginius galės naudoti Operatorius subalansuojant perteklinę elektros energijos momentinę galią, kuriais Operatorius taip pat galės didinti sistemos galios poreikį, ar tik paties Operatoriaus įrengtus kaupimo įrenginius, ar ir AEI naudojančių gamintojų kaupimo įrenginius. Pagal LITGRID projekto 29.1 papunktį, norėdamas įrengti didesnės negu suminė prie perdavimo tinklų prijungta saulės elektrinių 2 GW galios prijungimo galimybių, tinklų naudotojas turi papildomai kreiptis į operatorių dėl papildomų prijungimo sąlygų gavimo. Papildomos prijungimo sąlygos tai LITGRID projekto 29.3 – 29.4 papunkčiuose nustatytų parametrų kaupimo įrenginių įrengimas. Analizuojant LITGRID projekto nuostatas reglamentuojančias šių tinklų naudotojams priklausančių kaupimo įrenginių naudojimą, darytina išvada, kad operatoriui turės būti sudaromos galimybės juos valdyti ir naudoti, pavyzdžiui balansuojant elektros perdavimo sistemą, t. y. teikiant papildomas paslaugas, kurių teikimas naudojant tinklų naudotojo kaupimo įrenginius nėra reglamentuotas teisės aktais. Nesant aiškiai ir detaliai reglamentuotų kaupimo įrenginių naudojimo bei papildomų paslaugų teikimo procedūrų operatoriui sudaromos sąlygos tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginius naudoti savo nuožiūra, pagal savo nustatytas sąlygas, kas laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
1.4. Operatoriui sudarytos sąlygos, bet kuriuo metu savo nuožiūra tikslinti ar keisti prijungimo sąlygas.
ESO projekto 114 punkte nustatyta, kad operatorius, esant būtinumui, turi teisę tikslinti išduotas atskirai ar prijungimo paslaugos sutartyje nurodytas sąlygas, jei šioms prijungimo sąlygoms vykdyti neišduotas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal teisės aktus). Jei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, prijungimo sąlygos gali būti tikslinamos iki projekto suderinimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal šias nuostatas, Operatorius savo nuožiūra bet kuriuo metu, be privalomo pagrindimo ir motyvų bei atitinkamų dokumentų pateikimo tinklų naudotojui, vienašališkai gali keisti sutartyje nurodytas sąlygas. Nuostatoje nėra reglamentuota kokiais atvejais ar esant kokioms situacijoms gali atsirasti būtinumas keisti prijungimo sąlygas, todėl pagal siūlomą reguliavimą Operatoriui suteikiama absoliuti diskrecija visas aplinkybes vertinti kaip būtinumą vienašališkai keisti prijungimo sąlygas. Absoliučios diskrecijos, nepaisyti teisės aktais nustatytų sutarčių sudarymo sąlygų bet kuriuo metu vienašališkai jas keičiant, suteikimas didina galimybes pasireikšti korupcijai.
Analizuojant viešai prieinamą informaciją Operatorius praktikoje dažnai sąlygas keičia ir po projekto suderinimo, pavyzdžiui, tinklų naudotojui nesutikus su nurodytomis mokėtinomis sumomis už elektros gamybos įrenginių prijungimą ar tinklo pajėgumų didinimą, jos keičiamos ir pan. Pagal tai darytina išvada, kad esamas teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas tinklo Operatorius nevienareikšmiškai vertinti ir interpretuoti leistinos generuoti ir naudoti galios apskaičiavimą reglamentuojančias nuostatas, priklausomai nuo tinklo naudotojo aktyvumo ir principingumo. Galimybė nevienareikšmiškai vertinti ir interpretuoti teisės aktų nuostatas laikytina korupcijos rizikos veiksniu, todėl esamas teisinis reglamentavimas yra tobulintinas, nustatant aiškų ir detaliai reglamentuotą apskaičiavimo mechanizmą už paslaugas suteikiant tinklų naudotojams norimą leistiną generuoti ir naudoti galią bei didinant tinklo pajėgumus.
Ši pastaba taikytina ir LITGRID projekto 107 punkte numatytam prijungimo sąlygų tikslinimo būdui.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Projektuose nėra nustatyta Operatoriaus pasinaudojimo tinklų naudotojo prievolių įvykdymo užtikrinimui skirtomis lėšomis tvarka, kai tinklų naudotojas iš dalies ar visiškai neįvykdo nustatytų prievolių.
Projektų (ESO projekto 35 papunktyje ir 45, 46, 48, 49, 50, 51, 82, 91, 124 punktuose, LITGRID projekto 85, 86, 87, 88, 91, 103, 104, 135 punktuose) nuostatose nustatyta, kad operatorius turi teisę, tinklų naudotojui neįvykdžius nustatytų prievolių numatytais terminais, pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo lėšomis, tačiau nėra nustatyta kaip šias lėšas operatorius gali naudoti. Kadangi prievolių įvykdymo užtikrinimas susijęs su elektros gamybos ar kaupimo įrenginių prijungimu prie elektros tinklų ir su tuo susijusiu elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimu, todėl, vertiname, kad operatoriaus panaudotos prievolių įvykdymo užtikrinimui skirtos lėšos turi būti naudojamos ne operatoriaus nuožiūra, o tikslingai – elektros tinklų pajėgumų didinimui ir plėtrai. Pagal Projektais siūlomą reglamentavimą, Operatorius šias lėšas galės naudoti savo nuožiūra ir kitiems, su elektros tinklų modernizavimu ir plėtra nesusijusiems tikslams, todėl tikslintinas, prievolių įvykdymo užtikrinimo lėšų panaudojimo reglamentavimas.
2.2. Operatoriui, nesant teisės aktuose nustatytų kriterijų, suteikta diskrecija savo nuožiūra vertinti tinklų naudotojo pateiktus dokumentus dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo.
ESO projekto 47 punkte nustatyta, kad operatorius nepasinaudoja visu pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, kai ESO projekto 45 ir 46 punktuose nurodyti įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis tinklų naudotojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo, elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio tinklų naudotojo kaltės. Tais atvejais, kai yra šiame punkte nurodytos aplinkybės, tinklų naudotojas pateikia operatoriui tai įrodančius dokumentus, o operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo.
ESO projekte nėra nustatyta kokiais teisės aktuose nustatytais kriterijais vadovaudamasis operatorius įvertina, kad nėra tinklų naudotojo kaltės dėl prievolių neįvykdymo ir priima sprendimą ar tinklo naudotojas pakankamai pagrindė prašymą grąžinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dalį. Nesant teisės aktuose nustatytų kriterijų operatoriui suteikiama teisė vadovaujantis subjektyviais savo paties nustatytais kriterijais priimti sprendimą dėl tinklų naudotojo kaltės nebuvimo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo.
2.3. Didinama administracinė našta skirstant elektros tinklų galią ir pralaidumus nelaimėjusiems aukciono dalyviams.
ESO projekto 78 punkte nustatyta, kad aukciono dalyviams nelaimėjusiems aukciono, tačiau ketinantiems tęsti veiklą, kai jų planuojamoms statyti ar įrengti elektrinėms netaikomoms skatinimo priemonės, elektros tinklų galia ir pralaidumai, rezervuoti aukcionui, suteikiami tik tuo atveju, jeigu tai neriboja aukciono laimėtojų galimo prijungimo ir visų norinčių tęsti veiklą ir per 3 darbo dienas pateikusių prašymą nelaimėjusių aukciono dalyvių planuojamoms statyti ar įrengti elektrinėms užtenka elektros tinklų galios ir pralaidumų. Neįvykdžius šių sąlygų ketinimų protokolai yra nutraukiami, rezervuotos elektros tinklų galios ir pralaidumai atlaisvinami, o nelaimėjusiems aukciono ir norintiems tęsti veiklą dalyviams siūloma visą elektrinių prijungimo prie elektros tinklų procedūrą pakartotinai pradėti nuo pradžių, tokiu būdu nelaimėjusiems aukciono dalyviams reikėtų pakartotinai atlikti visas biurokratines procedūras, t. y. iš naujo sumokėti už išankstinių prijungimo sąlygų gavimą, sudaryti ketinimų protokolą, pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ir t. t., o tai ilgina elektrinių prijungimo prie elektros tinklų laiką ir didina tinklų naudotojo išlaidas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą proporcingumo principą, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, vertiname, kad siūlomame teisiniame reglamentavime aukcione nelaimėjusiems dalyviams siūlant iš naujo pakartoti visas numatytas elektrinės prijungimo prie elektros tinklo procedūras, didėtų ne tik administracinė našta bet ir elektrinių prijungimo laiko ir finansų sąnaudos, todėl svarstytina, ar tais atvejais, kai nepakanka laisvų elektros tinklo galių ir pralaidumų, siekiant nesudaryti diskriminacinių sąlygų prieš kitus tinklų naudotojus, nelaimėjusiam aukciono dalyviui neturėtų būti pasiūloma didinti elektros tinklo pajėgumus iki reikiamos galios ir pralaidumo, nepradedant elektrinės prijungimo prie elektros tinklo procedūrų iš naujo.
Ši pastaba taikytina ir LITGRID projekte siūlomam nustatyti reglamentavimui, tais atvejais, kai elektros perdavimo tinkle nelaimėjusiems aukcionų dalyviams nepakanka rezervuotų galų ir pralaidumu.
2.4. Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis prioritetinėms tinklų naudotojų grupėms siūloma paskirti laisvų elektros tinklų pralaidumų procentinę dalį bei ją peržiūrėti.
ESO projekto 62 punktu siūloma taikyti procentinį laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį pagal Elektros energetikos įstatyme nustatytą prioritetinę eilę, kiekvienai prioritetinei elektros gamybos sričiai paskiriant konkrečią esamą laisvą elektros tinklų pralaidumų dalį. Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiais kriterijais vadovaudamasis ir kokią laisvą elektros tinklų pralaidumų dalį turi paskirti operatorius prioritetinėms tinklų naudotojų grupėms. Nesant aukštesnės galios teisės aktuose nustatytų principų ir kriterijų, kuriais vadovaujantis prioritetinėms tinklų naudotojų grupėms paskirstomos laisvos elektros tinklų pralaidumų dalys, lieka neaišku, kokiais teisės aktais vadovaudamiesi projekto rengėjai prioritetinėms tinklų naudotojų grupėms paskyrė konkrečias laisvas elektros tinklų pralaidumų dalis.
Taip pat diskutuotina šių laisvų elektros tinklo pralaidumo dalių paskirstymo peržiūrėjimo procedūra. Pagal ESO projekto 62 punktą operatorius turi peržiūrėti nurodytą procentinį laisvų elektros tinklų pralaidumų paskirstymą kas 6 mėnesius, tačiau iš šios nuostatos neaišku, ar po 6 mėnesių peržiūrint laisvus elektros tinklų pralaidumus, jie vėl bus perskirstomi nustatytomis procentinėmis dalimis, ar prioritetinei grupei, kuri išnaudojo visus pralaidumus gali būti paskiriama daugiau elektros tinklų pralaidumų. Vertiname, kad nustatytas laisvų elektros tinklo pralaidumų paskirstymo peržiūrėjimo apribojimas ne dažnesnis negu 6 mėnesiai, neužtikrins savalaikio reagavimo į esamą situaciją, pavyzdžiui, išnaudojus vienai konkrečiai grupei skirtas laisvas galias, o kitoms prioritetinėms grupėms visai jos nenaudojant.
Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus, siekdami išvengti neobjektyvaus ūkio subjektų pasinaudojimo tinklais kontrolės proceso, skundų nagrinėjimo ir ginčų tarp ūkio subjekto ir vartotojo sprendimo, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą sukuriant aiškią ir detalią tinklo pajėgumų didinimo procedūrą, užtikrinant skaidrų prievolių užtikrinimo lėšų naudojimą, elektros pralaidumų dalių paskirstymą, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[2], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Aivaras Raišys, tel. 8 706 63331, el. p. [email protected]