LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 I IR III SKYRIŲ, 4, 10, 16, 18, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 231 STRAIPSNIU IR NAUJU IX SKYRIUMI

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2023-01-23 Nr. XIVP-2383

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu atliekamus pakeitimus, siūlytina nedėstyti viso skyriaus nauja redakcija, o keisti tik konkrečias keičiamų straipsnių dalis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniui.

2.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ turinį, siūlome atsisakyti nuostatų, nustatančių konkrečius įstatyminius reikalavimus, taikomus šiems asmenims. Pirma, tai nėra sąvokas apibrėžiančio straipsnio reguliavimo dalykas. Antra, šie reikalavimai išdėstyti ir keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, reglamentuojančiame priėmimo į valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas pagrindus ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį siūlome dėstyti taip: „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas (toliau – rėmėjas) – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris savo noru padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas“.

3.    Atsižvelgus į tai, kad valstybės sienos apsaugos sustiprinimas būtų taikomas tik laikinai – kol tęsiasi valstybės lygio ekstremalioji situacija (laikinumo aspektas), projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžio „paskelbus“ siūlome įrašyti žodžius „esant paskelbtai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatai iki dvitaškio.

4.    Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „jos sudarytos“, nes Nacionalinio saugumo komisijos sudarymo klausimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.

5.    Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje reikėtų atskleisti išlygos, numatančios, kad nuostata, nustatanti, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami, taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui, turinį. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyta nuostata yra imperatyvi (įstatyme nurodyta, kad ji gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją arba užsieniečių patekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais). Todėl nėra aiškus jos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas, nes vis tiek visais atvejais į Lietuvos Respublikos teritoriją jie nebus įleidžiami. Jeigu siekiama nustatyti, kad nuostatos individualaus taikymo kiekvienam atskiram užsieniečiui tikslas yra būtent ir išsiaiškinti, ar konkretus užsienietis nesitraukia nuo karinės agresijos ar persekiojimo ar nori patekti Lietuvos Respubliką humanitariniais tikslais, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Jeigu, vis dėlto, individualaus nuostatos taikymo kiekvienam užsieniečiui tikslas yra kitas, tą taip pat reikėtų išsamiai atskleisti.

6.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 3 punkte tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, šios projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų.

7.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 7 punkte yra nurodyta, jog reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą būtų netaikomas „vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas“. Pastebėtina, kad tiek tokių asmenų, tiek ir jų atliekamų funkcijų yra labai daug, o toks nuostatos neapibrėžtumas implikuoja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo nereikėtų iš esmės bet kurių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bet kuriems tarnautojams (darbuotojams), į pasienio ruožą vykstantiems tarnybos (darbo) tikslais. Jeigu, vis dėlto, siūlomos nuostatos tikslas yra nustatyti kažkokį siauresnį valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų ratą, siekiant teisinio aiškumo minėtą nuostatą reikėtų sukonkretinti.

8.    Nors projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad projekto 4 straipsniu siekiama suderinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto nuostatas, nes juose yra nustatytos skirtingos sąlygos tam pačiam procesui, tačiau pastebėtina, kad projekto rengėjai vis tik palieka skirtingas nuostatas, nes vienu atveju yra kalbama apie juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų teistumą, kitu atveju – apie šių subjektų vadovų ar kitų atsakingų asmenų teistumą bei jiems paskirtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones. Manytina, kad šios dvi nuostatos turėtų būti suvienodintos, kad ateityje nekiltų praktinių jų taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį dėstyti taip:

„2. Sąrašas sudaromas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Į sąrašą gali būti įrašyti motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys. Šioje dalyje nurodyti subjektai į sąrašą negali būti įrašyti, jeigu:

1) fizinis asmuo, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;

2) nėra praėję vieneri metai nuo fiziniam asmeniui, juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturinčio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo įvykdymo dienos;

3) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tyčinės nusikalstamos veikos ir yra bent viena iš šių sąlygų:

a) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję treji metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą priskiriamas nesunkiems arba apysunkiams nusikaltimams;

b) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję penkeri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas sunkiems nusikaltimams;

c) po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo nėra praėję aštuoneri metai, kai padarytas nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams.“.

Atitinkamai projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktą dėstyti taip: „4) nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar juridinio asmens statuso neturintis asmuo negali būti įrašytas į sąrašą;“.

9.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu Valstybės sienos apsaugos tarnyba galėtų konstatuoti, kad tam tikri dokumentai yra suklastoti, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, sprendimui atsisakyti įrašyti į sąrašą užtenka fakto, kad asmuo, pateikdamas prašymą, jame sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlome išbraukti žodžius „ar suklastotus“, o šios dalies 1 punkte po žodžio „jame“ įrašyti žodžius „ar kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose“.

10.          Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnį 41 dalyje bei projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje pateikiamos nuorodos į konkrečius įstatymų straipsnius ir jų dalis. Siūlytina atsisakyti nuorodų į konkrečius straipsnius ir jų dalis keičiamo įstatymo tekste, siekiant teisės ekonomiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad, jeigu būtų keičiama struktūrinių dalių numeracija įstatymuose, į kuriuos teikiamos nuorodos, reikėtų keisti ir šio įstatymo nuostatas.

11.          Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatas, siūlytina jas sujungti ir šio straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „valstybės sienos apsaugos priedangos plane, kurį tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka - . patikrinimų įstaigos ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos“.

12.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, po žodžio „vadovaujantis“ įrašant formuluotę „šiuo įstatymu ir“.

13.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas nustato ne tik rėmėjams išduodamų pažymėjimo, atpažinimo ženklo, liemenės su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas“ nešiojimo tvarką, bet ir jų išdavimo bei grąžinimo tvarką. Be to, projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis šių daiktų grąžinimą, kai rėmėjas yra išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir su juo yra nutraukiama sutartis.

14.          Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename straipsnyje atskiromis straipsnio dalimis, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos – „Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“, apibrėžimą dėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, įtvirtinančiame šiame įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimus.

15.          Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ne alternatyvios, o kumuliatyvios aplinkybės, kurioms esant asmuo negali tapti rėmėju (t.y. jis turi ir netarnauti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ir neatlikti tikrosios karo tarnybos), keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „netarnaujantis“ vietoj jungtuko „ar“ įrašytinas jungtukas „ir“.

16.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „vidurinį“ įrašytini žodžiai „ar jam prilygintą“.

17.          Siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą asmenims, norintiems tapti rėmėjais, prieš įrašant į rėmėjų sąrašą, būti išlaikius egzaminą, nustatyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, kur taip pat nustatytas analogiško pobūdžio reikalavimas. Be kita ko, šioje straipsnio dalyje išskiriami buvę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir buvę tikrosios karo tarnybos kariai, kuriems šis reikalavimas nėra taikomas. Tuo tarpu projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nėra numatytos asmenų grupės, kurioms reikalavimas išlaikyti aukščiau nurodytą egzaminą nėra taikomas, kas suponuoja išvadą, kad pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį visiems asmenims, norintiems tapti rėmėjais ir būti įrašytiems į rėmėjų sąrašą, privaloma išlaikyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą egzaminą. Neatsižvelgus į pateiktą pastabą, reikėtų patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodant asmenų grupes, kuriems pagal projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nėra taikomas reikalavimas išlaikyti egzaminą.

18.          Atsižvelgus į projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies antro sakinio turinį bei siekiant nuosekliai dėstyti visą priėmimo į rėmėjus procedūrą, t.y. įrašymo į sąrašas klausimas sprendžiamas tik patikrinus, ar asmuo atitinka įstatymo reikalavimus bei jam išlaikius numatytą egzaminą, siūlytina jį dėstyti ne 2 dalyje, o pirmuoju šio straipsnio 5 dalies sakiniu.

19.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad „prieš įrašant norintį tapti rėmėju asmenį į rėmėjų sąrašą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikrina, ar jis atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 4 dalyje yra numatyti ne reikalavimai kandidatui į rėmėjus, bet tam tikros aplinkybės, kurioms esant, asmuo negalėtų būti rėmėju. Atsižvelgus į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus reikalavimus“ keisti formuluote „atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių“. Analogiškai tikslintinas ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

20.          Svarstytina, ar projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nereikėtų daryti išimties dėl egzamino laikymo ir Šaulių sąjungos nariams. Priešingu atveju, apskritai liktų neaiškus Lietuvos šaulių sąjungos ar kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, teikiamų rekomendacijas tikslas, nes tai nepanaikina nei paties asmens individualaus prašymo teikimo bei mokymų išklausymo ir egzamino laikymo pareigos, nesuteikia kažkokių privalumų kitų pretendentų atžvilgiu bei nenustato jokių kitokių specialių priėmimo į rėmėjus sąlygų.

21.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos panaikinančios asmeniui galimybę tapti rėmėju. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a - d papunkčiuose nurodyti teistumo terminai, t. y. 3, 5, 8 arba 10 metų, skaičiuojami nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento, taigi įstatymo projekte nustatytas 5 metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, nepagrįstai ir neproporcingai ilgai apriboja asmenims galimybę tapti rėmėju, atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, jog rėmėju negali būti asmuo turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą arba yra pripažintas kaltu už tyčinę nusikalstamą veiką ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai. Šiame kontekste pastebėtina, kad teistumą, kaip sukeliantį teisinius padarinius, po nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, turi tik nusikaltimą padarę asmenys. Siekiant išvengti nepagrįsto galimybės asmenims tapti rėmėjais ribojimo, siūlytina keisti ir įstatymo projekte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad rėmėju negali būti asmuo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 matai, šį siekiamą įtvirtinti ribojimą susiejant tik su teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentu, po ko asmeniui nebūtų ribojama galimybė tapti rėmėjų. Vis dėlto nusprendus, kad šis terminas yra būtinas, rekomenduotina, kad jis neviršytų 2 metų.

22.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo pasirašo 3 metų sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas stokoja nuostatų, kuriose būtų aptarta kas nutinka po 3 metų su šia sutartimi – t.y. ar ji tiesiog pasibaigia, ar ji gali būti pratęsiama ir pan. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas.

23.          Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnyje reglamentuojama rėmėjų priėmimo tvarka ir sąlygos, o šio straipsnio 7 dalyje nustatoma viena iš rėmėjų funkcijų – padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams vykdyti šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas funkcijas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šios nuostatos atsisakytina. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, kuriame yra nustatomos rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos.

24.          Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis tikslintina, vietoj formuluotės „skundžiamas administraciniam teismui“ įrašant formuluotę „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas apygardos administraciniam teismui“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 daliai.

25.          Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis pildytina nuostatomis, atskleidžiančiomis, ar asmens prašymas priimti į rėmėjus privalo būti tenkinamas tuo atveju, jeigu jis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus bei išlaiko egzaminą. Jeigu, vis dėlto, ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms asmens prašymas gali būti netenkinamas, siekiant apsaugoti asmenų interesus ir užtikrinti jų teisėtus lūkesčius, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti tokius galimus prašymų netenkinimo pagrindus.

26.          Atsižvelgiant į projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio turinį, kuriame yra numatytas ne atleidimas iš rėmėjo pareigų, bet rėmėjo išbraukimas iš sąrašo ir sutarties su rėmėju nutraukimas, siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimą.

27.          Svarstytinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad rėmėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto asmens sprendimu išbraukiamas iš rėmėjų sąrašo ir tuo atveju, kai netenka jį rekomendavusios asociacijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir yra gautas jos motyvuotas pasiūlymas, pagrįstumas. Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas, vykdydamas savo kaip rėmėjo funkcijas, niekaip neatstovauja jį rekomendavusiai asociacijai. Jis vadovaujasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų nuostatais. Todėl sprendžiant jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų klausimą, turėtų būti vertinama jo veikla vykdant būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo funkcijas, o ne veikla jį rekomendavusioje asociacijoje. Mūsų nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį asociacija, rekomendavusi asmenį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjus, gali turėti lemiamos įtakos dėl jo išbraukimo iš rėmėjų sąrašų, visiškai neatsižvelgiant į tokio rėmėjo veiklos atliekant savo pareigas pavyzdingumą.

28.          Siūlytina tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jame nustatant, kad sutartį su rėmėju būtų galima nutraukti jam neatitinkant bent vienoje iš nurodytų 32 straipsnio dalių nustatytų reikalavimų (nes siūloma formuluotė suponuoja, kad turėtų būti konstatuojamas neatitikimas būtent abiejose dalyse nustatytiems reikalavimams).

29.          Atsižvelgus į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog rėmėjams gali būti išduodamos specialiosios priemonės, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti, nurodant, kad rėmėjai turi teisę panaudoti šias specialiąsias priemones.

30.          Svarstytina, ar projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti, įtvirtinant rėmėjams teisę padėti sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį pažeidimą, arba stabdyti transporto priemones, kai įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika.

31.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad rėmėjai privalo „gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą nuostatos išdėstymą, rėmėjai privalėtų suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą tik gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos dėl neatidėliotinos medicinos ar kitos būtinosios pagalbos nereikėtų dėstyti atskirai.

32.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme ekstremalioji situacija yra apibrėžta kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tik tokiu atveju rėmėjai privalo imtis priemonių asmenų turtui gelbėti. Be to, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant ne tik asmenų turtą, bet ir valstybės, įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą.

33.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio pavadinimas „Rėmėjų funkcijos, teisės ir pareigos“. Pastebėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje esanti nuostata nepatenka nei į vieną kategoriją. Atsižvelgus į tai, siūlytina ją dėstyti kitame straipsnyje pavadinimu „Rėmėjų įgaliojimai“. Be to, manytina, kad ši nuostata turėtų būti papildyta, nurodant, kas lauktų asmenų, nevykdžiusių šių rėmėjų reikalavimų ir nurodymų. Svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir Administracinių nusižengimų kodekso.

34.          Atsižvelgiant į tai, kad rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, šeimos nariams lygiomis dalimis būtų išmokama vienkartinė, o ne mokama periodinė išmoka, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „kol jiems sukaks 18 metų“ įrašytini žodžiai „ne vyresniems kaip 18 metų“. Atitinkamai tikslintina ir formuluotė „kol jiems sukaks 24 metai“.

35.          Tikslintinos projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, kadangi yra priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722, kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“, keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“, sąvoka „didelių specialiųjų poreikių lygis“ į sąvoką „15 procentų dalyvumo lygis“, ir kurio įsigaliojimas yra numatytas 2024 m. sausio 1 d. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų nustatyti vėlesnį šios nuostatos įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d.

36.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „rėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas“. Manytina, kad įstatyminės materialinio rėmėjų aprūpinimo garantijos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir nedviprasmiškai, nepaliekant galimybės minėtus klausimus spręsti remiantis objektyviai neapibrėžtais kriterijais paremtais Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado sprendimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nustatyti kriterijus, kuriems esant transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas, atlyginamos arba neatlyginamos.

37.          Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje dėstomos tik rėmėjų socialinės garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 6 dalyje reglamentuojamas ir rėmėjų patiriamų finansinių išlaidų atlyginimas. Atsižvelgus į tai, šio straipsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas.

38.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje prieš žodį „rėmėjai“ įrašyti formuluotę „vykdydami pareigas“.

 

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

 

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]