|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2022-10- Nr. |
|
|
Į 2022-10-03 Nr. S-2022-4173-XIVP-2055 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2055 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2055 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Įstatymo projektas vertintinas ir Europos Sąjungos įsisteigimo bei paslaugų teikimo laisvių kontekste. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad visi maisto tvarkymo subjektai, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kvadratinių metrų, privalomai labdarai ir (ar) paramai turi perduoti maistą, kuris neatitinka maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti. Taigi bet koks maisto verslu besiverčiantis subjektas, įskaitant ir įsisteigusius ar paslaugų teikimo laisve besinaudojančius Europos Sąjungos paslaugų teikėjus, vykdantis bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą, kurio prekybos plotai yra didesni nei 400 kvadratinių metrų, privalėtų labdarai ir (ar) paramai perduoti Įstatymo projekte nurodytą maistą, apribojant jo ūkinės veiklos laisvę. Toks veiklos apribojimas susijęs ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnyje įtvirtintos teisės į nuosavybę, kuri negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant, ribojimu.[1] Ribojimas gali būti pateisintas visuotinai pripažintu bendrojo intereso pagrindu, jei jis yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui.[2] Pažymėtina, kad nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas Įstatymo projekto siekis sumažinti maisto švaistymo problemą ir bent iš dalies maistu aprūpinti skurde gyvenančius asmenis, tačiau nėra pagrįstas prekybos ploto dydžio pasirinkimas, nėra įvertinta, kokios patalpos į tokį plotą įskaičiuojamos, neįvertinta, ar iš tiesų bet koks maisto tvarkymo subjektas, kuris suprantamas kaip bet kokiu maisto verslu[3] užsiimantis asmuo, turėtų atiduoti jo nuosavybei priklausantį maistą, kurį kaip jam nuosavybe priklausantį objektą galbūt galėtų panaudoti kitais tikslais. Atsižvelgiant į tai svarstytinas tiek paties įpareigojimo pagrįstumas, tiek jo apimtis.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska
Viktorija Vasiliauskienė, 8 614 31 340, el. p. [email protected]