LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 112 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-09-16 Nr. XIVP-843

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeiti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti norma, pagal kurią valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.

Įstatymo projekte siūlomas teisinis svarstytinas ir tobulintinas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, turėtų tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai. Teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, neturėtų kitų (ne valstybės ir savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, taip pat valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, DK 134 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai.

2. Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje reguliuojamos sutrumpintos darbo laiko normos asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriose reguliuojama sutrumpinta darbo laiko norma darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, neturėtų būti reguliuojama atskiroje straipsnio dalyje.

3. Tikslintina siūloma DK 112 straipsnio 4 dalies formuluotė „darbo norma“, reikėtų vartoti formuluotę „darbo laiko norma“.

4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis tikslintina kalbos požiūriu.

Departamento direktorius                                                                                                    Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]