LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

 PAGALBOS NUO NUSIKALSTAMOS VEIKOS NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS

 ĮSTATYMO PROJEKTO

 Nr. XIIIP-5245

 

2021-01-06

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė ir Inga Ališauskienė; kviestieji asmenys:  Seimo kanceliarijos Teisės departamento Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. vyriausiasis specialistas Simonas Mikšys; Privatinės teisės sk. patarėjos Milda Masteikienė, Jurgita Raškauskaitė ir Irena Šambaraitė; Prezidento patarėja Gerda Štaraitė-Barsulienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės: Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė   

Tikslinės pagalbos skyriaus patarėja Vilma Karosienė.   

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

 

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

 

 

1.1

 

 

 

 

1.    Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, <…> gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese”. Šis teisinis reguliavimas ydingas keliais aspektais.

 

 

1.1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

1

1

 

1.1. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turėtų teisę „nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo”. Tai reiškia, kad nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų atžvilgiu įstatymas galėtų būti taikomas net ir pasibaigus baudžiamajam procesui, tačiau projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje įstatymo paskirtyje šis aspektas neatsispindi.

Pritarti

Žr. Komiteto 1 pasiūlymą.

1.1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

2

3

 

1.2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojama įstatymo paskirtis negalėtų būti įgyvendinta pilnai, kadangi projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų apibrėžimas suformuluotas per siaurai. Antai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese laikomi fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, ir nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 3 dalį nukentėjusiais asmenimis būtų laikomi tik fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir fizinių asmenų, kurie mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos nariai, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, t. y. į šį apibrėžimą nepatenka dėl nusikalstamos veikos mirusių fizinių asmenų artimieji giminaičiai.

Kita vertus, aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnio 3 dalis turėtų būti pildoma dar ir dėl to, kad norint nustatyti, ar teikiamo projekto nuostatų kontekste asmuo turėtų būti laikomas fizinio asmens, kuris mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos nariu, reikėtų vadovautis vien tik BPK nustatytais kriterijais (projekto 2 straipsnio 7 dalis), kai tuo tarpu BPK 38 straipsnyje įtvirtintas šeimos narių ratas nevisiškai apima projektu įgyvendinamos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktą šeimos narių sąrašą. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad aukos šeimos nariais laikomi ne tik aukos sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su auka gyvenantis bei vedantis bendrą namų ūkį ir su ja susietas artimais įsipareigojančiais ryšiais asmuo, broliai, seserys bei išlaikytiniai, bet ir aukos tiesiosios linijos giminaičiai. Pastarųjų atžvilgiu Direktyvos nuostatas labiausiai atitinka ne BPK esantis šeimos narių apibrėžimas, bet BK 248 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas artimųjų giminaičių sąrašas, priešingai negu BPK, apima ir tokius tiesiosios linijos giminaičius kaip seneliai bei vaikaičiai. Tai vėlgi patvirtina, kad projekte numatomas nukentėjusio asmens statusas turėtų būti suteiktas visiems asmenims, kurie laikomi nukentėjusiaisiais ir baudžiamajame procese, t. y. ne tik nuo nusikalstamos veikos mirusių fizinių asmenų šeimų nariams, bet ir BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodytiems artimiesiems giminaičiams, jeigu jie dėl fizinio asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ir (ar) neturtinės žalos.

 

Pritarti

Žr. 5 Komiteto pasiūlymus.

1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

1

1

 

Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese (pabraukta mūsų). Taigi, darytina išvada, kad teikiamo įstatymo nuostatos tam tikrais atvejais būtų taikomos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, nesančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisių gynybai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančiame baudžiamajame procese. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatai, reglamentuojančiai, jog siūlomu įstatymu siekiama užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese, vykstančiame ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias projektu siūlomo teisinio reguliavimo taikymą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems subjektams ir procesams.

Pritarti

 

1. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą.

, reglamentuojančios

1.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

1

3

 

3.    Projekto 1 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad „Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“. Siūlytina tikslinti šios nuostatos formuluotę, nustatant įstatymų tarpusavio santykį, nes šio įstatymo nuostatų kitas įstatymas reglamentuoti negali. Gali būti reglamentuojami tik tam tikri teisiniai santykiai, pvz., pagalbos teikimas. Tuo pačiu svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti, kokios šio įstatymo nuostatos ir kada taikomos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, kad būtų išvengta teisinio reguliavimo taikymo praktinių problemų.

Pritarti

Žr. Komiteto 2 pasiūlymą.

1.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

2

2

 

4.    Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Atkuriamasis teisingumas – procedūra, kurią taikant sudaromos sąlygos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui laisva valia, padedant nešališkai trečiajai šaliai, aktyviai dalyvauti sprendžiant su nusikalstama veika susijusius klausimus, siekiant sumažinti šios veikos poveikį”. Siekiant suderinti projekto terminologiją su baudžiamosios teisės teoriniais pagrindais, siūlytina šioje formuluotėje vietoje žodžio „poveikį” vartoti žodį „padarinius”, kadangi ne poveikis, o būtent padariniai paprastai yra įvardijami kaip vienas iš nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių. Tokiu atveju taip pat reikėtų žodį „sumažinti” pakeisti į žodį „sušvelninti”.

Pritarti

Žr. Komiteto 4 pasiūlymą.

1.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

2

   3

 

5. Remiantis projekto 2 straipsnio 3 dalimi, pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims būtų laikoma „<...> informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius”. Manytina, kad sąvoka „individualūs poreikiai” apima ir „dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius”, todėl pastarosios siūlytina atsisakyti kaip perteklinės. Ši pastaba taikytina ir kitų projektų straipsnių, kuriuose vartojamos analogiškos formuluotės, atžvilgiu.

Nepritarti

Individualūs poreikiai“ ir „dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradę poreikiai“ nėra tapačios sąvokos.
Pavyzdžiui, „individualius poreikius“ gali turėti žmogus su negalia, o „dėl nusikalstamos veikos atsiradę poreikiai“ gali būti sąlygoti, pavyzdžiui, su seksualine prievarta susijusios nusikalstamos veikos. Todėl šiame pavyzdyje egzistuos tiek „individualūs poreikiai“, tiek „dėl nusikalstamos veikos atsiradę poreikiai“, o teikiant pagalbą būtina atsižvelgti į abi šias poreikių kategorijas. 

 

1.6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

2

3

 

6.    Jeigu būtų nepritarta 5 pastabai, tuomet atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas labiau atitiktų ne sąvoka „įvykdytos nusikalstamos veikos”, o „padarytos nusikalstamos veikos”.

Pritarti

Žr. Komiteto 8, 9, 15 pasiūlymus.

1.7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

4

1,2

 

7.    Pastebėtina, kad iš projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar visa pagalbos tarnybų teikiama pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui būtų teikiama nemokamai.  Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad nemokamai būtų teikiama „pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas“, nedetalizuojant minėtos „pagalbos“ turinio ir apimties, tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų pagalbos teikimas siejamas su Sveikatos draudimo įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo, Socialinių paslaugų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, t. y. nemokamų paslaugų apimtis priklausytų nuo asmens finansinės padėties, sveikatos draudimo turėjimo ir pan. Pastebėtina ir tai, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens šeimos nariams pagalba visais atvejais būtų nemokama, nes vadovaujantis projekto 4 straipsnio 2 dalimi, “nukentėjusio asmens šeimos nariai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina tikslinti projekto 4 straipsnį, pašalinant minėtus neaiškumus.

Pritarti

Žr. Komiteto 8, 9 10 pasiūlymus.

1.8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

4

3

 

Projekto 4 straipsnio 3 dalyje vartojamas žodis „oficialų”, remiantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi, yra perteklinis.  

Pritarti

Žr. Komiteto  10 pasiūlymą

1.9

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2020-10-12

4

3

 

9.    Sisteminė ir lingvistinė projekto 4 straipsnio 3 dalies ir BPK 167 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje kalbama tik apie skundus ir pareiškimus dėl tokių nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamasis procesas vyksta privačiai viešo kaltinimo forma. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nepilnai įgyvendina Direktyvos 8 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad  „Valstybės narės užtikrina, kad galimybė naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis nepriklauso nuo to, ar auka pateikė oficialų skundą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai”. Ši Direktyvos nuostata turėtų apimti absoliučiai visas BK numatomas nusikalstamas veikas, t. y. ir tokias, dėl kurių baudžiamasis procesas vyksta įprastine viešo kaltinimo forma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnio 3 dalį suformuluoti taip: „Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai”.

Pritarti

Žr. Komiteto 10 pasiūlymą

1.10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

4

3

 

 Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas ir kokia tvarka nustatytų (konstatuotų) pačios nusikalstamos veikos buvimo faktą tuo atveju, jei „nukentėjęs“ asmuo nepateikia oficialaus skundo ar pranešimo kompetentingai valdžios institucijai. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo tikslas yra nuoseklios pagalbos nusikalstamų veikų aukoms teikimas, todėl manytina, kad įstatymo nuostatos turėtų būti pildomos įgalinant atsakingas pirmo kontakto ar pagalbos institucijas tinkamai identifikuoti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, t. y. atvejams, kai asmenys, siekdami gauti nemokamą medicininę ar socialinę pagalbą, pirmo kontakto institucijai melagingai praneštų apie įvykusią nusikalstamą veiką jų atžvilgiu, neįvardinant daugiau jokių jos aplinkybių ir neteikiant oficialaus skundo ar pranešimo.

Nepritarti

Projekto 4 str. 3 d. perkeliama Direktyvos 2012/29/ES 8 str. 5 d. nuostata, kurioje numatyta, kad ,,5.   Valstybės narės užtikrina, kad galimybė naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis nepriklauso nuo to, ar auka pateikė oficialų skundą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.“

Atsižvelgiant į šią įtvirtintą teisę, pagalba turi būti suteikta visiems besikreipiantiems nukentėjusiems asmenims, nepatvirtinus nusikalstamos veikos buvimo fakto. Todėl įstatymo projekte nenumatoma nusikalstamos veikos buvimo fakto nustatymo tvarka bei subjektas.

 

1.11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

9

1

2

11.    Pastebėtina, kad BPK straipsniuose, reglamentuojančiuose ikiteisminio tyrimo pradžią, nėra aiškiai nustatyta, kuriuo iš BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų – skundu, pareiškimu ar pranešimu – nukentėjusysis turi informuoti valstybės institucijas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Dėl to siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „skundo” įrašyti žodžius „pareiškimo ar pranešimo” .

Pritarti

Žr. Komiteto 14 pasiūlymą

1.12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

2

 

7N

 

 

 

 

 12.    Projekto 2 straipsnio 8 dalyje, 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte minimų „specialios apsaugos priemonių” apibrėžimas pateikiamas ne pačiame projekte ar kokiame nors kitame įstatyme, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. I-63 „Dėl rekomendacijų dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo patvirtinimo“ 2.4 punkte. Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kurioje pažymėta, kad „iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu”.

Pritarti

Žr. Komiteto 7 pasiūlymą

1.13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

6

6

 

3

6

 

2

1

13.    Projekto 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „tvirtina teisės aktus dėl akredituotos pagalbos teikimo ir finansavimo, pagalbos tarnybos veiklos pagal šį įstatymą reglamentavimo“. Pastebėtina, kad teisės aktus tvirtina ne ministerija, bet socialinės apsaugos ir darbo ministras, be to, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje numatyti teisės aktai, kuriuos turės tvirtinti šis ministras, tačiau nei vienas šis teisės aktas nereglamentuoja pagalbos tarnybos veiklos. Siūlytume šią nuostatą tikslinti nurodytais apsektais. Atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio 6 dalies 1 punktas.

Pritarti

Žr. Komiteto  11, 12 13 pasiūlymus.

1.14

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

6

3

3

14.    Projekto 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja akredituotą pagalbą, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai sudarius sutartį su akredituotą pagalbą teikiančiomis pagalbos tarnybomis, jeigu šias pagalbos tarnybas pasirenka pats nukentėjęs asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą. Ši nuostata ne visiškai suprantama, neaišku, ar tai suponuoja, kad akredituotą pagalbą teikiančios pagalbos tarnybos galėtų gauti finansavimą tik išimtinais atvejais, t. y. kai jas pasirinks pats asmuo ar jos atstovas, tačiau finansavimo nebus, jei asmuo bus nukreipiamas į pagalbos tarnybą. Be to, šiame kontekste svarstytina, ar formuluotė „finansuoja“ yra tinkama. Manytina, kad ji turėtų būti keičiama formuluote „skiria lėšų“.

Pritarti

iš dalies

Žr. Komiteto  12 pasiūlymą. Atsakant į klausimą, kad pagal siūlomą reglamentavimą, akredituotą pagalbą teikiančios pagalbos tarnybos galėtų gauti finansavimą tik išimtinais atvejais, t. y. kai jas pasirinks pats asmuo ar jos atstovas, reikėtų pažymėti tai,  kad asmuo nebus kreipiamas į konkrečią pagalbos tarnybą. Pirmojo kontakto institucija nukentėjusiam asmeniui suteiks informaciją apie veikiančias pagalbos tarnybas bei pagalbos tarnybų kontaktinius duomenis, ir asmuo pats pasirinks, į kurią pagalbos tarnybą jis kreipsis.

Šis modelis pasirinktas tiek dėl asmens laisvo pasirinkimo teisės, tiek dėl akredituotą pagalbą teikiančių įstaigų finansavimo skaidrumo ir nešališkumo. (Panašiai skiriamos lėšos specializuotai pagalbai teikti pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą).

1.15

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

6

6

1,3,4

15.    Projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose nurodoma, kad teisingumo ministerija užtikrintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą bei smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą. Pastebėtina, kad tiek valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, tiek smurtiniais nusikaltimais padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu išpildomos visos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme bei Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nurodytos sąlygos. Pvz., antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas priklauso nuo asmens turto ir pajamų lygio, smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas priklauso nuo to, ar teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala buvo neatlyginta ir t. t. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina į minėtus įstatymus projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose pateikti nuorodas.

Pritarti

Žr. Komiteto  13 pasiūlymą. 

1.16

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

2

8

 

16.    Projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 punkte vartojamos sąvokos „valstybės garantuojama teisinė pagalba” turinys apibrėžtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, todėl projekto 2 straipsnio 8 dalis turėtų būti atitinkamai pildoma. Be to, projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte minima sąvoka „smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas” yra nesuderinta su Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, kuriame ji įvardijama kaip „smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas”, o jos atžvilgiu projekto 2 straipsnio 8 dalis irgi turėtų būti atitinkamai pildoma.

Pritarti

iš dalies

Atsižvelgta iš dalies. Patikslinti 6 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktai (žr. Komiteto 12, 13 pasiūlymus). Kadangi įstatymo projekto 6 str. 6 d. 3 ir 4 p. pateikiamos nuorodos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir į Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, manytina, kad papildomai šiuos įstatymus nurodyti įstatymo projekto 2 str. 8 d. nėra tikslinga.

1.17

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

11

1

 

17.    Projekto 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nusikaltimo” įrašytinas žodis „padarymo”.

Pritarti

žr. Komiteto 16 pasiūlymą.

1.18

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

13

 

pav

18.    Projekto 13 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, t. y. straipsnio pavadinime kalbama apie teisės teikti akredituotą pagalbą pratęsimą, tačiau projekto 13 straipsnyje nėra nuostatų, kurios reglamentuotų su šios teisės pratęsimu susijusius teisinius santykius. Kita vertus, projekto 13 straipsnio 7 dalyje kalbama ir apie teisės teikti akredituotą pagalbą atnaujinimą, tačiau šis aspektas straipsnio pavadinime neatsispindi.

Pritarti

žr. Komiteto 17 pasiūlymus.

1.19

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

13

 

1

 

 

19.    Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos (akredituotos pagalbos teikimo) akreditavimo pagrįstumas, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos akreditavimo pagrįstumas, turėtų būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.

Pritarti

žr. Komiteto 18, 19, 20 Komiteto pasiūlymus.

1.20

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

13

2

1

1

 

20.    Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisė teikti akredituotą pagalbą gali būti suteikiama tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusiam juridiniam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl akredituotos pagalbos veikla yra siejama išimtinai su juridinio asmens įsisteigimu Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas. Manytina, kad nemažą dalį akredituotą pagalbą sudarančių paslaugų galėtų suteikti socialinių paslaugų įstaigos, kurios, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, yra socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys atitinkantis Socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti akredituotos pagalbos tarnybos apibrėžimą.

Pritarti

Žr. Komiteto 3 siūlymą

1.21

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

 

 

 

21.    Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta šios išvados 1.2. pastaboje, projekto nuostatos turėtų būti taikomos visiems baudžiamajame procese nukentėjusiaisiais laikomiems asmenims, taip pat į tai, jog projekte numatomos nukentėjusių asmenų teisės iš esmės turėtų būti svarbi nukentėjusiųjų baudžiamajame procese teisinio statuso dalis, manytina, kad kartu turėtų būti atitinkamai pildoma ir BPK 44 straipsnio 10 dalis, joje pateikiant nuorodą į šį įstatymą.

Atsižvelgti

Siūlomas pakeitimas būtų techninio pobūdžio, atsižvelgiant tai, kad projektas nebuvo pateiktas su įstatymų projektų paketu, siūlyti Teisingumo ministerijai įvertinti poreikį tobulinti BPK, pateikiant nuorodą į šį įstatymą, jei šis įstatymas bus priimtas. 

1.22

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-10-12

 

 

 

22.    Žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą” ir „Respublikos Prezidentas” turėtų būti rašomi po įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais.

Pritarti

Žr. Komiteto 22 pasiūlymą.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė

2020-09-30

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir priedu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Atsižvelgdama į tai, kad teikiamais įstatymų projektais siekiama į nacionalinę teisę kuo skubiau perkelti 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, dėl kurios Europos Komisija 2019 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikai pateikė pagrįstą nuomonę pažeidimo procedūroje Nr. 2016/0109, prašyti Lietuvos Respublikos Seimą nurodytus įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.

3. Įgalioti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, o jam negalint dalyvauti – socialinės apsaugos ir darbo viceministrę Vilmą Augienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.

 

Atsižvelgti

(Išskyrus 3 d.)

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:-.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:      .

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

 

1

1

 

 

Argumentai: Lietuvos Respublikos įstatymas negali reglamentuoti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, nesančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisių gynybai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančiame baudžiamajame procese.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip:  

„1. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas, arba nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą. ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese.“

Pritarti

 

2.

 

1

3

 

 

Argumentai: Sukonkretinta nuostata, kada pagalbos teikimas yra organizuojamas remiantis šiuo įstatymu.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 

3. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, taikomos tiek, kiek jų šios pagalbos teikimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Pritarti

 

3.

 

2

1

 

 

Argumentai: turi būti nustatomi reikalavimai akredituotai pagalbai teikti įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 

1. Akredituota pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims (toliau – akredituota pagalba) – pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, kurią teikia pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybos ir kuri, atlikus įvertinimą, yra pripažinta atitinkanti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro  šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 

Pritarti

 

4.

 

2

2

 

 

Argumentai: tikslintinos sąvokos atsižvelgiant į jų vartojimą kituose įstatymuose.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 

2. Atkuriamasis teisingumas – procedūra, kurią taikant sudaromos sąlygos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui laisva valia, padedant nešališkai trečiajai šaliai, aktyviai dalyvauti sprendžiant su nusikalstama veika susijusius klausimus, siekiant sumažinti sušvelninti šios veikos poveikį padarinius.

Pritarti

 

5.

 

2

3

2

 

Argumentai: Atsižvelgiant į direktyvos nuostatas, turi būti nustatomas platesnis asmenų, galinčių gauti pagalbą, ratas.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 

„2) fizinio asmens, kuris mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos narys (-iai), bei artimasis (-ieji) giminaitis (-čiai), kuris (-ie) dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą.“

Pritarti

 

6.

 

2

4

 

 

Argumentai: Išbrauktina perteklinė nuostata.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„4. Pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims (toliau – pagalba) – informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį.‘

Pritarti

 

7.

 

2

7

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus  į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir patikslintą Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, į nukentėjusio asmens sąvoką įtraukdami ne tik šeimos narius, bet ir artimuosius giminaičius. Šeimos narių sąvoka apibrėžta BPK 38 straipsnyje, artimųjų giminaičių sąvoka galėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta BK 248 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamasis kodeksas ir Baudžiamojo proceso kodeksas paminėti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje, kalbant apie kitas Įstatyme vartojamas sąvokas, siūlome atsisakyti šeimos nario sąvokos apibrėžimo.

Taip pat atsižvelgtina, į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje pažymėta, kad „iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu”.

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto  2 straipsnį „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ nauja 7 dalimi ir atsisakyti šeimos nario sąvokos apibrėžimo  Atitinkamai šio straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

 „ 7. Šeimos nariai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.

„7. Specialios apsaugos priemonės – nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, jų šeimos narių ir artimųjų giminaičių apsaugos nuo bauginimo, keršto ar kito neigiamo poveikio priemonės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir kituose teisės aktuose.“

Pritarti

 

8.

 

4

1

1,2

 

Argumentai: Teisinio aiškumo suteikiantys patikslinimai.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  4 straipsnio „Nukentėjusio asmens teisės“ 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:

          1) nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas; 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmojo kontakto institucijų ir 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta pagalbos tarnybų teikiama ar (ir) organizuojama pagalba;

            2) nemokamai gauti informaciją jam suprantama kalba jo ir pagalbą teikiančių subjektų sutarimu pasirinktais būdais ir priemonėmis, taip pat gauti vertimo žodžiu, raštu, gestų kalba paslaugas;“

 

Pritarti

 

9.

 

4

2

 

 

Argumentai: Teisinio aiškumo suteikiantys patikslinimai. Taip pat manytina, kad pagalbą galėtų gauti ir nukentėjusio asmens artimieji giminaičiai, jei jie patyrė žalą dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  4 straipsnio „Nukentėjusio asmens teisės“ 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nukentėjusio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai turi teisę nemokamai naudotis 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmojo kontakto institucijų ir 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius, dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius, priklausomai nuo žalos, patirtos dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos, masto.“

Pritarti

 

10.

 

4

3

 

 

Argumentai: Teisinio aiškumo suteikiantys patikslinimai.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  4 straipsnio „Nukentėjusio asmens teisės“ 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo ar jo teisėtas atstovas pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.“

Pritarti

 

11.

 

6

3

2

 

Argumentai: Atsižvelgiant į tobulinamą akredituotos pagalbos teikimo reglamentuojančių nuostatų  patobulinimą, reikalingi   patikslinimai.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  6 straipsnio „Atsakingų institucijų funkcijos“ 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 

„2) tvirtina teisės aktus dėl akredituotos pagalbos teikimo ir finansavimo, pagalbos tarnybos veiklos pagal šį įstatymą reglamentavimo; rengia teisės aktus dėl pagalbos tarnybų teikiamos pagalbos akreditavimo, akredituotos pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo tvarkos ir valstybės biudžeto lėšų akredituotai pagalbai teikti poreikio planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos;“

Pritarti

 

12.

 

6

3

3

 

Argumentai: nuostatos tobulintinos atsižvelgiant tai, kad  teisės aktus tvirtina ne ministerija, bet ministras, taip pat tobulintini lėšų skyrimo pagalbai teikti aspektai.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  6 straipsnio „Atsakingų institucijų funkcijos“ 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 

„3) finansuoja akredituotą pagalbą, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai sudarius sutartį su akredituotą pagalbą teikiančiomis pagalbos tarnybomis, jeigu šias pagalbos tarnybas pasirenka pats nukentėjęs asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą skiria lėšų akredituotai pagalbai teikti, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai sudarius sutartį su akredituotą pagalbą teikiančiomis pagalbos tarnybomis, jeigu šias pagalbos tarnybas pasirenka pats nukentėjęs asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą;“

Pritarti

 

13.

 

6

6

1

2

4

 

Argumentai: nuostatos konkretinamos suteikiant aiškumo nustatant Teisingumo ministerijos funkcijas.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  6 straipsnio „Atsakingų institucijų funkcijos“ 6 dalį ją išdėstyti taip: 

„6. Teisingumo ministerija:

1) nustato tvarką, pagal kurią institucijos teikia jai ar jos įgaliotai institucijai 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją; rengia tvarkos, pagal kurią institucijos teikia jai ar jos įgaliotai institucijai 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, aprašą;

2) parengia 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ją skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje;

3) užtikrina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą; Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka;

4) užtikrina smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą. smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

14.

 

9

1

2

 

Argumentai: turėtų būti praplečiamos kreipimosi formos, atsižvelgiant į tai, kad remiantis šiuo įstatymu pagalba būtų teikiama  ir nesant oficialaus skundo dėl nusikalstamos veikos.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  9 straipsnio „Informacijos teikimas pirmojo kontakto institucijoje“ 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 

„2) procedūras, susijusias su skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, ir teisinę nukentėjusio asmens padėtį tokiose procedūrose;“

Pritarti

 

15.

 

10

1

 

 

Argumentai: patikslinimas pagal BPK.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  10 straipsnio „Pagalbos organizavimas ir teikimas pagalbos tarnyboje“ 1 dalį ir  ją išdėstyti taip: 

„1. Pagalbos tarnyba organizuoja ir teikia pagalbą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į individualius nukentėjusio asmens poreikius bei poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos.“

Pritarti

 

16.

 

11

1

 

 

Argumentai: Pridedamas praleistas žodis.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  11 straipsnio „Pagalba nuo teroristinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„1. Šiame įstatyme numatytą pagalbą ir būtinąją medicinos pagalbą nuo teroristinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo turi teisę gauti iškart po teroristinio nusikaltimo padarymo.“

Pritarti

 

17.

 

13

 

 

Pav.

Argumentai: Pavadinimo patikslinimas ir suvienodinimas su straipsnyje vartojamais terminais.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  13 straipsnio „Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas sustabdymas ar panaikinimas“ pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas sustabdymas ar panaikinimas Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas“.

Pritarti

 

18.

 

13

1

 

 

Argumentai: Konstitucinio Teismo išaiškinimas ( 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas) pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  13 straipsnio „Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas sustabdymas ar panaikinimas“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„1. Teisė teikti akredituotą pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, pageidaujančiam teikti akredituotą pagalbą (toliau – įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą pagalbą) ir atitinkančiam socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatytus patalpų, įrangos, personalo struktūros ir kvalifikacijos  šiuos reikalavimus:

 1) įstaiga turi turėti patalpas, atitinkančias darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, patalpose turi būti įrengta uždara patalpa, kurioje į įstaigą besikreipiantis asmuo galėtų gauti privačią konfidencialią specialisto (teisininko, psichologo, socialinio darbuotojo ir kt.) konsultaciją;

2) įstaiga privalo užtikrinti galimybes teikti nukentėjusiems asmenims nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis), šiam tikslui įstaiga privalo turėti mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę bei programinę įrangą bei šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;

3) įstaigos darbuotojai, dirbantys tiesiogiai su nukentėjusiais asmenimis, turi turėti aukštąjį socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą arba ne mažesnę nei 1 metų darbo patirtį pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimo srityje;

4) įstaiga privalo užtikrinti visų 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų funkcijų teikimą, šiam tikslui įstaiga privalo turėti patvirtintus teikiamų paslaugų aprašymus, nurodant kiekvienos paslaugos teikimui turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius.“

Pritarti

 

19.

 

13

3

 

 

Argumentai: Patikslinimai reikalingi atsižvelgiant į siūlymus tobulinti 13 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  13 straipsnio „Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas, sustabdymas ar panaikinimas“ 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo teikti akredituotą pagalbą gavimo dienos įvertina, ar įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą pagalbą, atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimo.“

Pritarti

 

20.

 

13

8

 

 

Argumentai: sąvoka derinama su straipsnio pavadinimu.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto  13 straipsnio „Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas, sustabdymas ar panaikinimas“ 8 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„8. Sprendimą dėl teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimo, pratęsimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja (jei informuoja apie sprendimą nesuteikti teisės teikti akredituotą pagalbą, nurodo tokio sprendimo priežastis) įstaigą, pageidaujančią teikti akredituotą pagalbą.“

Pritarti

 

21.

 

15

1

 

 

Argumentai:  siūloma tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą.

Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas įsigalioja, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, 2021m. sausio kovo 1 d.“ 

Pritarti

 

22.

 

 

 

 

 

 Argumentai: techninė pataisa atsižvelgiant į teisės aktų rengimo reglamentavimą.

Pasiūlymas: Žodžius „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą” ir „Respublikos Prezidentas” rašyti po įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais.

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Tomas Vytautas Raskevičius

 

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė