LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 154

STENOGRAMA

 

2018 m. balandžio 10 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2018 m. ba­lan­džio 10 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 101 Sei­mo na­rys.

Ger­bia­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riai, mie­li Lie­tu­vos žmo­nės, Len­ki­jos žmo­nės, prieš aš­tuo­ne­rius me­tus iš­ti­ku­si ka­tast­ro­fa su­krė­tė vi­są Eu­ro­pą. Smo­lens­ko tra­ge­di­ja pa­si­glem­žė 97 žmo­nių, tarp jų ir ge­ro Lie­tu­vos drau­go Pre­zi­den­to, pro­fe­so­riaus L. Ka­čins­kio, gy­ve­ni­mus. Daž­nai klau­siu sa­vęs, ko­dėl taip at­si­ti­ko? Ko­dėl to­kias švie­sias as­me­ny­bes pa­si­ti­ko to­kia be­pras­mė lem­tis? At­sa­ky­mo nė­ra. Nė­ra tin­ka­mų žo­džių pa­aiš­kin­ti, ką tuo­met jau­tė Len­ki­jos žmo­nės, iš­ly­dė­da­mi ly­de­rį. Var­šu­va sken­dė­jo aša­ro­se ir gė­lė­se. Vil­niu­je – taip pat. Žmo­nių mi­nios rin­ko­si pa­reikš­ti užuo­jau­tą drau­gams len­kams taip liu­dy­da­mi bro­ly­bę. Pre­zi­den­tas L. Ka­čins­kis bu­vo tik­ras Lie­tu­vos drau­gas, su ku­riuo šil­tus san­ty­kius kū­rė dau­ge­lis ša­lies po­li­ti­kų ir di­plo­ma­tų. Ne vel­tui, ne­pra­ėjus nė me­tams, pra­bil­ta apie ga­li­my­bę jo var­du pa­va­din­ti gat­vę Lie­tu­vos sos­ti­nė­je. Tai gra­žus ir reikš­min­gas ges­tas, pa­ro­dan­tis, kaip juos ver­ti­no­me ir ver­ti­na­me mū­sų kai­my­nys­tę. Vi­sa­da ge­dė­si­me drau­ge su len­kų tau­ta, vi­sa­da reik­ši­me pa­lai­ky­mą, vi­sa­da – kar­tu. Mi­šios už žu­vu­siuo­sius Smo­lens­ko tra­ge­di­jo­je vyks šian­dien 18 va­lan­dą Šv. Ra­po­lo baž­ny­čio­je.

De­ja, pra­ėju­sią sa­vai­tę ne­te­ko­me dvie­jų bu­vu­sių ko­le­gų Sei­mo na­rių – A. Mon­kaus­kai­tės ir K. Ša­vi­nio. Kvie­čiu pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju.

 

10.04 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2018 m. ba­lan­džio 10 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ko­kių tu­ri­te pa­sta­bų? V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF*). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį, tą, ku­rį dir­bo­me, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tū­ros mi­nist­rė ne­pri­sta­tė pla­nuo­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Ry­ti­nia­me po­sė­dy­je ke­le­tas jų bu­vo iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės, bet dvie­jų iš jų – Pro­fe­sio­na­laus sce­nos me­no įsta­ty­mo ir, kas yra la­bai svar­bu šiuo at­žvil­giu, LRT įsta­ty­mo, pa­kei­ti­mus tu­rė­jo pri­sta­ty­ti po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je. Bet įvy­kus nesu­si­pra­ti­mui ar ne­su­si­kal­bė­jus su ad­mi­nist­ra­ci­ja, su kan­ce­lia­ri­ja, ne­ži­nau, mi­nist­rė sa­kė ne­ži­no­ju­si, kad rei­kia, ir t. t. Ir (aš tu­riu ste­nog­ra­mą) po­sė­džio pir­mi­nin­kė I. Šiau­lie­nė pa­skel­bė, kad da­ro­me per­trau­ką iki ki­to po­sė­džio ben­dru su­ta­ri­mu. Ki­tas po­sė­dis yra šian­dien, da­bar. Ar bus įtrauk­ti ši­tie įsta­ty­mų pro­jek­tai? Aš tik­rai no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, nes ten bū­tent LRT įsta­ty­mo pro­jek­tas nu­ma­to va­do­vau­jan­čių as­me­nų… (Bal­sai sa­lė­je) Aš pa­baig­siu. Nu­ma­to va­do­vau­jan­čių as­me­nų, t. y. pa­va­duo­to­jų ir ki­tų pa­da­li­nių va­do­vų, pa­rin­ki­mą kon­kur­so tvar­ka. Tu­rint ome­ny, kad šiuo me­tu LRT vyks­ta nau­jų dar­buo­to­jų ir va­do­vau­jan­čių as­me­nų pri­ėmi­mas, šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, pa­teik­tas ne lai­ku, ga­li su­kel­ti ab­so­liu­čią su­maiš­tį. Ačiū.

PIRMININKAS. Yra įtrauk­ta į ki­to ant­ra­die­nio dar­bo­tvarkę, nes mi­nist­rė šią sa­vai­tę yra iš­vy­ku­si į ko­man­di­ruo­tę į Pran­cū­zi­ją. (Bal­sai sa­lė­je)

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, aš kar­to­ju, kad pa­gal Sta­tu­tą ki­tas po­sė­dis yra šian­dien. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Jūs jau tą sa­kėt…

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je ne tik mi­nist­rė ga­li pa­da­ry­ti tą dar­bą, ten dar yra trys vi­ce­mi­nist­rai. Kad mi­nist­ras iš­va­žiuo­ja į ko­man­di­ruo­tę, tik­rai nė­ra pa­grin­das at­si­sa­ky­ti pa­teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus.

PIRMININKAS. Su­pra­to­me. Ačiū.

A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). La­bas ry­tas. Aš no­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti, ko­kie yra ar­gu­men­tai, kad bu­vo iš­brauk­ta Ka­na­dos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos pre­ky­bos su­tar­tis. Aš ži­nau, ką jūs pa­sa­ky­si­te, kad ne­va nė­ra Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to spren­di­mo. Ta­čiau aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad pas­ku­ti­nė­mis die­no­mis bu­vo už­re­gist­ruo­tas ger­bia­mo­jo M. Pui­do­ko, A. Ši­rins­kie­nės ir ki­tų ko­le­gų pa­siū­ly­mas, ku­ris yra už­re­gist­ruo­tas vi­sai ne dėl to pro­jek­to, tai pir­mas da­ly­kas. Tai ro­do po­žiū­rį į to­kius svar­bius su­si­ta­ri­mus.

Ant­ras da­ly­kas. Jei­gu mes pri­tar­si­me tam pa­siū­ly­mui, tu­rės lai­ki­nai su­sto­ti ga­lio­ti vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je Ka­na­dos su­tar­tis, taip pat vi­sos vals­ty­bės tu­rės per­si­de­rė­ti iš nau­jo. Aš no­riu tie­siog pa­si­tei­rau­ti, ko­kie vis dėl­to tik­rie­ji ar­gu­men­tai, kad tos su­tar­ties nė­ra? Ir tik­rie­ji ar­gu­men­tai, ko­dėl tas pa­siū­ly­mas vis dėl­to at­si­ra­do su­tar­ty­je?

PIRMININKAS. Su­tar­tis yra, tik ji dar ne­ra­ti­fi­kuo­ta. Kaip tik jūs ir pa­mi­nė­jo­te, kad ne­at­si­tik­tų nie­ko ne­nu­ma­ty­to, tai ir yra nu­kel­tas klau­si­mas trum­pam lai­kui. (Bal­sai sa­lė­je)

Jei­gu spės ko­mi­te­tas ap­svars­ty­ti, bus ket­vir­ta­die­nį, jei­gu ne, ta­da ant­ra­die­nį. (Bal­sai sa­lė­je) Dau­giau pa­siū­ly­mų ne­ma­tau. Ar ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

10.08 val.

Vy­riau­sy­bės 2017 me­tų veik­los ata­skai­ta

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Vy­riau­sy­bės 2017 me­tų veik­los ata­skai­ta. Pra­ne­šė­jas – Mi­nis­t­ras Pir­mi­nin­kas S. Skver­ne­lis.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, no­riu jums pri­sta­ty­ti 2017 me­tų veik­los ata­skai­tą. Ne­im­siu kar­to­ti vi­sų sta­tis­ti­nių ro­dik­lių, ku­rių ab­so­liu­ti dau­gu­ma per pra­ėju­sius me­tus pa­ge­rė­jo. Nu­ma­ty­tą lai­ką skir­siu ap­tar­ti tik es­mi­niams da­ly­kams, ku­riuos šiai Vy­riau­sy­bei su jū­sų pa­gal­ba pa­vy­ko įgy­ven­din­ti, daž­nai tai bu­vo pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Ata­skai­ta bu­vo pa­teik­ta Sei­mui nu­sta­ty­tu lai­ku, ma­nau, kiek­vie­nas Sei­mo na­rys ga­lė­jo de­ta­liai su ja su­si­pa­žin­ti. Įvar­din­siu tas pro­ble­mas, ku­rios bu­vo itin įsi­se­nė­ju­sios, ir la­bai sun­ku su­pras­ti, ko­dėl iki da­bar ne­at­si­ras­da­vo po­li­ti­kų no­ro, jė­gų ar kom­pe­ten­ci­jos jas iš­spręs­ti.

Pra­dė­siu nuo api­ben­dri­ni­mo – Lie­tu­vai pra­ėju­sie­ji me­tai bu­vo ge­ri. Dau­ge­ly­je sri­čių mums pa­vy­ko pa­siek­ti itin po­zi­ty­vių re­zul­ta­tų, vir­šy­ti lū­kes­čius, ne­ma­žai tiks­lų įgy­ven­din­ta grei­čiau, nei pla­na­vo­me. Pra­ėju­siais me­tais sky­rė­me itin daug dė­me­sio ko­vai su skur­du ir tur­ti­ne ne­ly­gy­be. Aki­vaiz­du, kad il­gą lai­ką tai bu­vo itin ap­leis­ta sri­tis. Val­džios kei­tė­si, ta­čiau Lie­tu­vos vi­suo­me­nės tur­ti­nė at­skir­tis au­go. Vals­ty­bė­je ne­ga­li bū­ti už­mirš­tų žmo­nių, ne­ga­li bū­ti pi­lie­čių, ku­rie dir­ba, ta­čiau taip ir ne­iš­bren­da iš skur­do. Ne­ga­lė­jo­me to­le­ruo­ti sis­te­mos, ku­ri di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­tiems as­me­nims lei­do kar­tu gau­ti ir di­des­nę vals­ty­bės pa­ra­mą, o sil­p­niau­si mū­sų vi­suo­me­nės na­riai lik­da­vo už­ri­by­je, ne­re­tai gau­da­mi mi­ni­ma­lų dar­bo už­mo­kes­tį, ku­rio tie­siog ne­pa­kak­da­vo pa­si­nau­do­ti vals­ty­bės tei­kia­mo­mis mo­kes­ti­nė­mis leng­va­to­mis.

Skai­čiai iš­kal­bin­gi. Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, pa­ja­mų ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je yra vie­na di­džiau­sių vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Mū­sų ša­ly­je 2016 me­tais 20 % už­dir­ban­čių ma­žiau­siai ir 20 % už­dir­ban­čių dau­giau­siai žmo­nių pa­ja­mos sky­rė­si sep­ty­nis kar­tus. Lie­tu­vo­je skur­do ri­zi­ką ar so­cia­li­nę at­skir­tį 2016 me­tais pa­ty­rė 30 % gy­ven­to­jų, o tai yra 870 tūkst. Lie­tu­vos žmo­nių. Ir šis skai­čius nuo­lat au­go. Pa­vyz­džiui, nuo 2015 iki 2016 me­tų to­kių žmo­nių pa­dau­gė­jo dau­giau kaip 14 tūkst.

Vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad nie­ka­da šios pro­ble­mos ne­bu­vo ban­do­ma spręs­ti sis­te­miš­kai. Per­nai tai pa­si­kei­tė – ko­vai su skur­du ir so­cia­li­ne at­skir­ti­mi skir­ta dau­giau nei 600 mln. eu­rų, tai­ky­ti įvai­rūs spren­di­mo bū­dai.

Pir­mą kar­tą pri­im­tas po­li­ti­nis spren­di­mas mo­kė­ti uni­ver­sa­lią iš­mo­ką vai­kui – va­di­na­muo­sius vai­ko pi­ni­gus. Ši iš­mo­ka mo­ka­ma vi­siems vai­kams, ne­ver­ti­nant šei­mos gau­na­mų pa­ja­mų. Iš­mo­ka mo­ka­ma kiek­vie­ną mė­ne­sį vai­kams iki 18 me­tų ir vy­res­niems, kai jie mo­ko­si pa­gal ben­dro­jo ug­dy­mo pro­gra­mą, bet ne il­giau, iki jiems su­kan­ka 21 me­tai. Pa­pil­do­mai ska­ti­na­mos dau­gia­vai­kės šei­mos.

Per 2017 me­tus, pa­ly­gin­ti su 2016 me­tais, iš­mo­kų vai­kui ga­vė­jų skai­čius iš­au­go apie 81 %, o iš­lai­dos šiai iš­mo­kai mo­kė­ti iš­au­go apie 63 %. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šiais me­tais vai­ko pi­ni­gus gaus apie 400 tūkst. vai­kų, o iš­mo­kė­ta su­ma bus dvi­gu­bai di­des­nė, nei iki tol tė­vai gau­da­vo per pa­pil­do­mą ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį.

Te­ko gir­dė­ti dau­giau už­dir­ban­čių tė­vų nu­si­skun­di­mų, kad įve­dus vai­ko pi­ni­gus jų pa­ja­mos ne­pa­si­kei­tė. Taip, jie tei­sūs, jiems ne­pa­si­kei­tė, bet pa­si­kei­tė tiems šim­tams tūks­tan­čių vai­kų, ku­rie vals­ty­bės pa­ra­mos per ma­žes­nius mo­kes­čius ne­gau­da­vo, nes jų tė­vai už­dirb­da­vo mi­ni­ma­lias al­gas ir šio­mis mo­kes­ti­nė­mis leng­va­to­mis tie­siog ne­ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti. Tai ir yra re­a­lus tur­ti­nės ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mas, gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mas ir pa­ra­ma šei­mai.

Aš su­pran­tu, kad mes dis­ku­si­jas ga­lė­si­me pra­tęs­ti, ir ma­nau, kad tai bus la­bai pras­min­ga ir nau­din­ga, bet aš no­rė­čiau pri­sta­ty­ti pa­grin­di­nius da­ly­kus, po to ga­lė­si­me dis­ku­tuo­ti.

Pla­nuo­ja­me nuo­sek­liai di­din­ti vai­ko pi­ni­gus kiek­vie­nais me­tais ir jau nuo ki­tų me­tų net ir di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­tys bei vai­kus au­gi­nan­tys gy­ven­to­jai pa­jus pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mą.

Mes di­di­no­me ne tik pa­ra­mą vai­kams. Lie­tu­va vis dar iš­lie­ka tarp tų ša­lių, ku­rio­se sen­jo­rų pen­si­jos yra vie­nos ma­žiau­sių. Pra­ėju­siais me­tais bu­vo pa­da­ry­ti spren­di­mai, ku­rie lei­do di­din­ti sen­jo­rų pa­ja­mas. 2017 me­tais so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos bu­vo pa­di­din­tos, tai pa­lie­tė dau­giau kaip 593 tūkst. se­nat­vės pen­si­nin­kų, dau­giau kaip 200 tūkst. ne­tek­to dar­bin­gu­mo ar­ba in­va­li­du­mo pen­si­jų ga­vė­jų, 7,5 tūkst. iš­anks­ti­nės pen­si­jos ga­vė­jų.

Nuo 2018 m. sau­sio 1 d. pa­di­din­tas šal­pos pen­si­jų ba­zės dy­dis nuo 112 iki 130 eu­rų. Jis bu­vo ne­di­din­tas nuo 2009 me­tų. Ši pa­ra­ma yra ak­tu­a­li pa­žei­džia­miau­sioms vi­suo­me­nės gru­pėms: naš­lai­čiams, ne­įga­liems vai­kams, nuo vai­kys­tės ne­įga­liems su­au­gu­siems as­me­nims, ki­tiems ne­įga­lie­siems ir se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus su­lau­ku­siems as­me­nims, ku­rie ne­įgi­jo sta­žo so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jai gau­ti. Dėl to šal­pos iš­mo­kos, pri­klau­so­mai nuo iš­mo­kos rū­šies ir ga­vė­jų ka­te­go­ri­jos, pa­di­dė­jo nuo 9 eu­rų (kal­bant apie šal­pos naš­lai­čių pen­si­jas) iki 40,5 eu­ro (šal­pos ne­įga­lu­mo pen­si­ja ne­te­ku­siems šim­to pro­cen­tų dar­bin­gu­mo iki 24 me­tų am­žiaus).

Šal­pos se­nat­vės pen­si­ja di­dė­jo nuo 100,8 eu­ro iki 117 eu­rų. Dėl per­nai pa­da­ry­tų spren­di­mų nuo šių me­tų vals­ty­bės re­mia­mos pa­ja­mos pa­di­dė­jo penk­ta­da­liu: nuo 102 iki 122 eu­rų. Tai ypač ak­tu­a­lūs pa­kei­ti­mai skur­do ri­zi­ką pa­ti­rian­tiems as­me­nims, gau­nan­tiems pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą.

2017 me­tais, pa­ly­gin­ti su 2016 me­tais, vi­du­ti­nis so­cia­li­nės pa­šal­pos dy­dis per mė­ne­sį vie­nam gy­ven­to­jui au­go be­veik 14 %. Tai su­si­ję su Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais. Ta­čiau vi­du­ti­niš­kai per vie­ną mė­ne­sį so­cia­li­nę pa­šal­pą ga­vu­sių as­me­nų skai­čius su­ma­žė­jo dau­giau ne­gu 15 %. Iš­lai­dos so­cia­li­nei pa­šal­pai mo­kė­ti su­ma­žė­jo 3,5 %. Prie to pri­si­dė­jo efek­ty­vus pa­šal­pų tei­ki­mas, ge­rė­jan­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­kos būk­lė, tei­gia­mi dar­bo rin­kos po­ky­čiai. Ben­dros pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos iš­lai­dos 2017 me­tais su­da­rė 165,5 mln. eu­rų ir, pa­ly­gin­ti su 2016 me­tais, pa­di­dė­jo be­veik 7,5 %.

2017 me­tais pri­im­ti Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, ku­riais nuo 2018 m. sau­sio 1 d. vai­ko pi­ni­gai ne­įskai­to­mi į ben­drai gy­ve­nan­čių as­me­nų gau­na­mas pa­ja­mas; nu­sta­ty­tas to­le­ruo­ti­nas pa­ja­mų ly­gis – į ap­skai­to­mas pa­ja­mas ne­įskai­to­ma da­lis su da­rbo san­ty­kiais su­si­ju­sių pa­ja­mų (nuo 15 iki 35 %, pri­klau­so­mai nuo šei­mos su­dė­ties ir vai­kų skai­čiaus šei­mo­je).

Taip pat iš­plės­tas pa­pil­do­mos so­cia­li­nės pa­ra­mos rū­šių są­ra­šas – nu­sta­ty­tas tei­si­nis pa­grin­das sa­vi­val­dy­bėms skir­ti ne tik vien­kar­ti­nę pa­šal­pą, bet ir tiks­li­nę, pe­ri­odi­nę bei są­ly­gi­nę pa­šal­pas. Mi­nė­ti pa­kei­ti­mai ir vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų pa­di­di­ni­mas nuo 102 iki 122 eu­rų ypač pa­lies dir­ban­čias ir vai­kus au­gi­nan­čias šei­mas – prog­no­zuo­ja­ma, kad šiais me­tais so­cia­linės pa­šal­pos dy­dis vie­nam as­me­niui per mė­ne­sį iš­augs apie 22 % (nuo 65 iki 80 eu­rų), taip pat iš­augs re­a­lios ne­pa­si­tu­rin­čių šei­mų pa­ja­mos.

Kaž­kam tai tik nuo­bo­dūs skai­čiai, bet sun­kiai gy­ve­nan­tys as­me­nys, sun­kiai gy­ve­nan­tys žmo­nės tokią vals­ty­bės pa­ra­mą ir ska­ti­ni­mo di­di­ni­mą tik­rai pa­­ju­to. Prin­ci­pi­nė Vy­riau­sy­bės nuo­sta­ta bu­vo mo­ty­vuo­ti žmo­nes dirb­ti ir kuo la­biau ma­žin­ti jų pri­klau­so­my­bę nuo pa­šal­pų. Per­nai pri­im­ti spren­di­mai di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį bei mė­ne­si­nę mi­ni­ma­lią al­gą. Nuo 2018 m. sau­sio 1 d. mė­ne­si­nė mi­ni­ma­li al­ga pa­di­dė­jo nuo 380 iki 400 eu­rų, ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis pa­di­din­tas nuo 310 iki 380 eu­rų. Šiuo ke­liu bus ei­na­ma ir to­liau.

Svar­bu pa­mi­nė­ti, kad, įgy­ven­di­nant na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl ša­lies pa­žan­gai bū­ti­nų re­for­mų, bu­vo pa­siek­tas Tri­ša­lės ta­ry­bos su­si­ta­ri­mas, kad mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga bus kas­met per­žiū­ri­ma, at­si­žvel­giant į eko­no­mi­kos au­gi­mą pa­gal ob­jek­ty­vius kri­te­ri­jus: pa­gal di­džiau­sią mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos san­ty­kį su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu tu­rin­čių tri­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių vi­dur­kį nu­sta­to­mas Lie­tu­vos MMA san­ty­kis su VDU – tarp 45 ir 50 % vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio.

2017 me­tais ma­žė­jo ne­dar­bas ir spar­čiai au­go at­ly­gi­ni­mai. Ne­dar­bo ly­gis 2017 me­tais nu­kri­to iki 7 % ir bu­vo dviem pro­cen­ti­niais punk­tais ma­žes­nis už eu­ro zo­nos vi­dur­kį. Trūks­tant tin­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų, jau­čia­ma stip­ri jų pa­klau­sa ska­ti­no darb­da­vius kon­ku­ruo­ti dėl dar­buo­to­jų.

Sva­rus įran­kis, sten­gian­tis iš­lai­ky­ti dar­buo­to­jus ir pri­trauk­ti nau­jų dar­buo­to­jų, bu­vo dar­bo už­mo­kes­čio kė­li­mas. Iš­anks­ti­niais Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2017 me­tais vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis bru­to dar­bo už­mo­kes­tis ša­lies ūky­je pa­di­dė­jo 8,5 % ir su­da­rė 840 eu­rų. At­ly­gi­ni­mai au­go tiek pri­va­čia­me, tiek vie­ša­ja­me sek­to­riuo­se.

Pa­ra­ma šei­moms di­din­ta ir ki­tais bū­dais. 2017 me­tais pa­ra­ma ap­rū­pi­nant būs­tu bu­vo su­teik­ta dau­giau ne­gu 2 tūkst. šei­mų, tai 54 % dau­giau ne­gu 2016 me­tais. Vals­ty­bės iš da­lies kom­pen­suo­ja­mi būs­to kre­di­tai bu­vo su­teik­ti be­veik 700 šei­mų. Pa­ra­mos in­ten­sy­vu­mas šiais me­tais bus di­di­na­mas.

Pir­mą kar­tą vyk­dant svar­bias re­for­mas, ku­rių tiks­las gau­sin­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­ja­mas ir ma­žin­ti tur­ti­nę at­skir­tį, bu­vo su­rink­tas va­di­na­ma­sis po­ky­čių krep­še­lis, pa­pras­čiau ta­riant, mi­nis­te­ri­jos ir pa­val­džios įstai­gos bu­vo skatinamos ma­žin­ti sa­vo iš­lai­das, o su­tau­py­ti pi­ni­gai nu­ke­lia­vo re­for­moms įgy­ven­din­ti ir tie­sio­giai Lie­tu­vos žmo­nių pa­ja­moms di­din­ti. Da­lis šių spren­di­mų, na­tū­ra­lu, su­lau­kė kri­ti­kos, bet jau da­bar ma­to­me, kad jie pa­si­tvir­ti­no: gy­ven­to­jų pa­ja­mos au­go, vals­ty­bės pi­ni­gai pa­sie­kė dau­giau šei­mų, il­gai ne­lies­tos iš­mo­kos bu­vo pa­di­din­tos, o mi­nis­te­ri­jos ir pa­val­džios įstai­gos, ne­te­ku­sios da­lies lė­šų, ne­pra­dė­jo pras­čiau dirb­ti.

Kaip an­trą ak­cen­tą Vy­riau­sy­bės me­ti­nės veik­los ata­skai­to­je no­rė­čiau pa­mi­nė­ti ver­slo ap­lin­kos ge­rė­ji­mą. Čia ir­gi pa­siek­ti is­to­ri­niai re­zul­ta­tai, ku­rių anks­čiau pa­siek­ti ne­pa­vyk­da­vo. Pa­gal tarp­tau­ti­nį ver­slo ap­lin­kos in­dek­są „Doing Bu­si­ness“ Lie­tu­va pa­sie­kė aukš­čiau­sią ka­da nors tu­rė­tą po­zi­ci­ją – 16 vie­tą tarp 190 ša­lių ir yra pa­lan­kiau­sia pa­gal ver­slo są­ly­gas pa­sau­lio vals­ty­bių dvi­de­šim­tu­ke. Tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių Lie­tu­va už­ima šeš­tą vie­tą ir ap­len­kė to­kias ša­lis kaip Ai­ri­ja, Lat­vi­ja, Vo­kie­ti­ja.

Pa­lan­kios są­ly­gos ska­ti­no gy­ven­to­jus drą­siau im­tis ver­slo. 2018 me­tų pra­džio­je Lie­tu­vo­je vei­kė dau­giau ne­gu 83 tūkst. ma­žų ir vi­du­ti­nių įmo­nių. Per 2017 me­tus to­kių nau­jų ben­dro­vių įre­gist­ruo­ta be­veik 10 tūkst. Prie ma­žų ir vi­du­ti­nių įmo­nių skai­čiaus di­dė­ji­mo pri­si­dė­jo prie­mo­nės, ku­rios bu­vo įgy­ven­di­na­mos sie­kiant ska­tin­ti ver­slu­mą. Iš jų rei­kė­tų pa­mi­nė­ti Ver­slu­mo ska­ti­ni­mo fon­dą, ku­rio pa­skir­tis – su­da­ry­ti są­ly­gas la­bai ma­žoms ir ma­žoms įmo­nėms, fi­zi­niams as­me­nims pra­dė­ti ver­slą nau­do­jan­tis fi­nan­sų in­ži­ne­ri­jos prie­mo­ne. Pra­ei­tais me­tais ver­slo tin­klo kon­sul­tan­tai ir VšĮ „Ver­sli Lie­tu­va“ su­tei­kė apie 7 tūkst. kon­sul­ta­ci­jų pra­de­dan­tiems ver­sli­nin­kams pa­grin­di­niais ver­slo or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mais.

Taip pat bū­ti­na pa­mi­nė­ti už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų su­si­do­mė­ji­mą Lie­tu­va. Sie­kiant pri­trauk­ti stam­bias, di­de­lės pri­dė­ti­nės ver­tės ga­my­bos in­ves­ti­ci­jas, 2017 me­tais „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ su­for­muo­ta stra­te­gi­nių pro­jek­tų gru­pė, skir­ta stam­biems ga­my­bos pro­jek­tams pri­trauk­ti.

Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė Ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tam pa­siū­ly­mui tai­ky­ti pel­no mo­kes­čio leng­va­tą nau­jiems stra­te­gi­niams in­ves­tuo­to­jams, in­ves­tuo­jan­tiems virš 30 mln. eu­rų ir su­ku­rian­tiems bent 200 nau­jų dar­bo vie­tų, taip pat ati­tin­kan­tiems ki­tus Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­me nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus. Ūkio mi­nis­te­ri­jai pa­ves­ta nuo šių me­tų rug­pjū­čio mė­ne­sio pra­dė­ti ofi­cia­lų nau­jos vals­ty­bės pa­gal­bos sche­mos de­ri­ni­mą su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja.

2017 me­tais pri­trauk­ta 39 už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos. In­ves­tuo­to­jai įsi­pa­rei­go­jo per tre­jus me­tus su­kur­ti dau­giau ne­gu 5 tūkst. dar­bo vie­tų ir in­ves­tuo­ti dau­giau ne­gu 206 mln. Iš jų – 37 pla­nuo­ja su­kur­ti apie 5 tūkst. dar­bo vie­tų vi­du­ti­nės ir aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės sek­to­riuo­se. 2017 me­tais pri­trauk­ta už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų 18 %, ka­pi­ta­li­nių in­ves­ti­ci­jų – 53 %, dar­bo vie­tų – 40 % dau­giau ne­gu 2016 me­tais. Tai pui­kūs re­zul­ta­tai, ku­rie ro­do, kad tarp­tau­ti­niai part­ne­riai pa­si­ti­ki Lie­tu­va ir no­ri čia at­ei­ti il­gam.

Pra­ėję me­tai iš­skir­ti­niai tuo, kad pa­ga­liau pa­vy­ko į Lie­tu­vą pa­kvies­ti Vo­kie­ti­jos au­to­mo­bi­lių kom­po­nen­tų gru­pę „Con­ti­nen­tal“, ku­ri per at­ei­nan­čius pen­ke­rius me­tus į nau­ją elek­tro­ni­kos kom­po­nen­tų ga­my­bos pa­da­li­nį Kau­no LEZʼe įsi­pa­rei­go­jo in­ves­tuo­ti be­veik 100 mln. eu­rų ir su­kur­ti tūks­tan­tį dar­bo vie­tų. Mes kal­ba­me apie ga­my­bi­nių (ne vien tik­tai pa­slau­gų) in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą. Tai įspū­din­gi skai­čiai ir spar­tus au­gi­mas. Kar­tu su už­sie­nio in­ves­tuo­to­jais at­si­ran­da ge­rai ap­mo­ka­mos dar­bo vie­tos vie­tos gy­ven­to­jams, mo­kes­čiai vals­ty­bei, nau­ja dar­bo kul­tū­ra ir ver­slo stan­dar­tai.

Džiu­gu, kad už­sie­nio ver­slui įdo­mios Lie­tu­vo­je vei­kian­čios lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ir jų įveik­li­ni­mas spar­čiai di­dė­ja. Vyk­dant in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mą į lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų struk­tū­ros per­tvar­ką bu­vo pa­reng­ti pa­siū­ly­mai dėl pa­lan­kes­nio reg­la­men­ta­vi­mo įmo­nėms lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų te­ri­to­ri­jo­se. Pra­ei­tų me­tų pa­bai­go­je Sei­mas pri­ėmė Lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, jie įsi­ga­lio­jo nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos. Nuo šiol vi­soms Lie­tu­vos lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų val­dy­mo ben­dro­vėms ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti sa­vo te­ri­to­ri­jo­je že­mės skly­pus 99 me­tų lai­ko­tar­piui. Anks­čiau tai bu­vo tai­ko­ma tik­tai Kau­no ir Klai­pė­dos LEZʼams. Lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų įsta­ty­mas, nu­ma­tan­tis aiš­kes­nį lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos įkū­ri­mo sta­tu­so įgi­ji­mo mo­men­tą, pri­im­tas pra­ei­tais me­tais Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Taip pat bu­vo pra­dė­ti reng­ti Že­mės skly­pų for­ma­vi­mo ir per­tvar­ky­mo pro­jek­tų ren­gi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo tai­syk­lių pa­kei­ti­mai, ku­rie pa­grei­tins te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo pro­ce­dū­ras lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų te­ri­to­ri­jo­se.

 Man ten­ka ne­ma­žai va­ži­nė­ti po Lie­tu­vą, ben­drau­ti su sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riais, ver­sli­nin­kais ir ben­druo­me­nė­mis. Aiš­kiai ma­to­me, kaip ver­da sta­ty­bos lais­vo­sio­se eko­no­mi­nė­se zo­no­se, kaip sa­vi­val­dy­bės pa­čios pra­šo­si pra­mo­nės par­kų, kaip no­riai šia in­fra­stuk­tū­ra nau­do­ja­si di­džio­sios įmo­nės.

2017 me­tais Vy­riau­sy­bė pri­ėmė spren­di­mus, ku­rie tu­rė­tų dar la­biau pa­ge­rin­ti ver­slo są­ly­gas ša­ly­je. Sie­kiant pa­pil­do­mai ska­tin­ti pro­duk­ty­vias, re­gio­nų plėt­rą pa­lai­kan­čias in­ves­ti­ci­jas ir ver­slu­mą, mak­si­ma­liai iš­plės­ta leng­va­ta in­ves­tuo­jan­tiems į tech­no­lo­gi­nį at­si­nau­ji­ni­mą, su­ma­ži­nant ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pel­ną iki 100 %. Nu­sta­ty­ta pa­pil­do­ma leng­va­ta į moks­li­nius ty­ri­mus ir eks­pe­ri­men­ti­nę plėt­rą in­ves­tuo­jan­čioms įmo­nėms, iš­plės­ta ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­joms tai­ko­ma leng­va­ta. Nu­sta­ty­ta, kad ak­ci­jų per­lei­di­mo pa­ja­mos ne­ap­mo­kes­ti­na­mos, jei įvykdžius ki­tas są­ly­gas iki per­lei­di­mo bu­vo tu­rė­ta dau­giau kaip 10 % bal­sų su­tel­kian­čių ak­ci­jų ir nu­sta­ty­tos vie­nų me­tų pel­no mo­kes­čio atos­to­gos nau­ja­jam smul­kia­jam ver­slui. Be to, su­da­ry­tos pa­lan­kes­nės ap­mo­kes­ti­ni­mo są­ly­gos al­ter­na­ty­viam ver­slo fi­nan­sa­vi­mui, at­lei­džiant vi­sas ko­lek­ty­vi­nio in­ves­ta­vi­mo sub­jek­tų bei ri­zi­kos ir pri­va­taus ka­pi­ta­lo sub­jek­tų gau­na­mas pa­ja­mas nuo pel­no mo­kes­čio, kar­tu ne­ap­mo­kes­ti­nant jų skirs­to­mo pel­no da­ly­viams – ju­ri­di­niams as­me­nims.

Tai nau­ji spren­di­mai Lie­tu­vo­je, jie leis at­ver­ti nau­jas ga­li­my­bes. Kar­tu tai at­sa­ky­mas tiems, ku­rie klau­sia, ką Vy­riau­sy­bė da­ro, kad vi­du­ri­nio­sios kla­sės pa­ja­mos di­dė­tų. Vi­du­ri­nio­sios kla­sės, aukš­tą kva­li­fi­ka­ci­ją tu­rin­čių as­me­nų pa­ja­mos dėl vals­ty­bės pa­ra­mos ga­li di­dė­ti ne­žen­kliai. Kur kas spar­tes­nį pa­ja­mų au­gi­mą jie jau­čia ta­da, kai pa­tys ima­si sėk­min­go ver­slo ar­ba vie­toj jų at­si­ran­da dau­giau ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas siū­lan­čių ver­sli­nin­kų.

Kaip tre­čią as­pek­tą pa­mi­nė­siu švie­ti­mo struk­tū­ri­nę re­for­mą. Joks in­ves­tuo­to­jas ne­at­eis į ša­lį, ku­rio­je trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų. Vi­suo­me­nė, ku­ri nė­ra im­li nau­jo­vėms, ku­ri nė­ra lin­ku­si mo­ky­tis ir to­bu­lė­ti, nie­ka­da ne­bus tur­tin­ga ir kon­ku­ren­cin­ga. Sei­mo sa­lė­je daug par­la­men­ta­rų, ku­rie anks­čiau da­ly­va­vo re­for­muo­jant Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mą. Jie pui­kiai ži­no, ko­kio tai su­dė­tin­gu­mo dar­bas, kiek daug žmo­nių pa­lie­čia jo re­zul­ta­tai.

De­ja, pa­vel­dė­jo­me si­tu­a­ci­ją, ku­rią vi­si fak­tiš­kai vie­nu bal­su įvar­di­no­me, kad ji­nai nė­ra ge­ra. Tarp­tau­ti­niai ver­ti­ni­mai ro­dė blo­gus mo­ki­nių pa­sie­ki­mus, aukš­tų­jų mo­kyk­lų tin­klas bu­vo ne­efek­ty­vus. No­rė­da­mos iš­gy­ven­ti aukš­to­sios mo­kyk­los mak­si­ma­liai nu­že­mi­no kar­te­lę sto­jan­tie­siems. Dau­ge­lį šių mo­kyk­lų bai­gę žmo­nės ne­tu­rė­jo tin­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir ne­bu­vo itin pa­klau­sūs dar­bo rin­ko­je. Nors pro­fe­si­ją tu­rin­čių spe­cia­ly­bių po­rei­kis bu­vo ir yra di­de­lis, pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gas rink­da­vo­si per ma­žai žmo­nių.

2017 me­tais pa­dė­ti pa­ma­tai eta­ti­niam mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mui, ku­ris įsi­ga­lios nuo šių me­tų ru­dens. Tai kels mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mus. Iš es­mės kei­čia­ma ir pe­da­go­gų ren­gi­mo tvar­ka, per­žiū­ri­mos pro­gra­mos. Sie­kiant pa­ge­rin­ti pro­fe­si­nio ug­dy­mo ko­ky­bę, 2017 me­tais bu­vo pa­reng­tas Vals­ty­bi­nių pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­kos 2017–2020 me­tais ben­dro­jo pla­no pro­jek­tas. Pra­ei­tais me­tais įre­gist­ruo­tos 76 mo­du­li­nės pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mos, iš jų per­nai ir už­per­nai bu­vo įgy­ven­din­tos 46 pro­gra­mos, pa­gal jas mo­kė­si dau­giau ne­gu 5 tūkst. moks­lei­vių, mo­ki­nių, ar­ba 11 % vi­sų be­si­mo­kan­čių­jų.

Pa­siek­ta aiš­ki pa­žan­ga op­ti­mi­zuo­jant aukš­tų­jų mo­kyk­lų tin­klą, pa­kel­tas mi­ni­ma­lus kon­kur­si­nis ba­las sto­jan­tie­siems į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas. Ki­lo ša­lies uni­ver­si­te­tų įver­ti­ni­mas tarp­tau­ti­nia­me rin­ge, at­si­pra­šau, rei­tin­ge, ir di­dė­jo Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se stu­di­juo­jan­čių už­sie­nio pi­lie­čių skai­čius. Tai la­bai svar­bu kal­bant apie mū­sų aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bę, apie tarp­tau­tiš­ku­mą ir pa­trauk­lu­mą tiek mū­sų ša­lies pi­lie­čiams, tiek už­sie­nio vals­ty­bių pi­lie­čiams.

Mo­ky­mo­si pa­sie­ki­mams ge­rin­ti 2017 me­tais pa­di­din­tas ug­dy­mo die­nų skai­čius. Bu­vo vyk­do­mi na­cio­na­li­niai mo­ki­nių pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mai ket­vir­to­se ir aš­tun­to­se kla­sė­se. Pra­dė­jo at­si­nau­jin­ti ben­dros pro­gra­mos, pa­reng­tas nau­jas pe­da­go­gų ren­gi­mo mo­de­lis, mo­ky­to­jų ir pa­gal­bos mo­ki­niui spe­cia­lis­tų veik­los ver­ti­ni­mo mo­de­lio ir in­di­vi­du­a­lios pa­žan­gos ver­ti­ni­mo me­to­di­kos pro­jek­tai, pa­reng­ti vai­kų aka­de­mi­nių ge­bė­ji­mų at­pa­ži­ni­mo ir ver­ti­ni­mo in­stru­men­tų ir me­to­di­nės me­džia­gos pro­jek­tai iš­ban­do­mi 30 ša­lies mo­kyk­lų. Na­cio­na­li­nio eg­za­mi­nų cen­tro duo­me­ni­mis, 2017 me­tais aukš­tes­niu pa­sie­ki­mo ly­giu iš­lai­ky­tų vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai pa­ge­rė­jo 14 %.

2016 me­tų sau­sio mė­ne­sį į dar­bus, ko­kiems rei­kia aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų, įsi­dar­bi­no be­veik 60 % Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų pir­mos pa­ko­pos to­liau ne­stu­di­juo­jan­čių ab­sol­ven­tų. Iš­lie­ka žen­klus skir­tu­mas tarp ko­le­gi­jų ir uni­ver­si­te­tų. Aukš­to­jo moks­lo ne­rei­ka­lau­jan­tį dar­bą 2015 me­tais dir­bo 53 % ko­le­gi­jų ir 32 % uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tų. Mū­sų tiks­las aiš­kus: pa­grin­di­nis pri­ori­te­tas yra moks­lo ko­ky­bė – vi­du­ri­nės, pro­fe­si­nės, aukš­to­sios mo­kyk­los tu­ri tin­ka­mai pa­reng­ti sa­vo mo­ki­nius ir stu­den­tus, su­teik­ti jiems pa­kan­ka­mai ži­nių ir prak­ti­nių įgū­džių.

Dar vie­na la­bai svar­bi sri­tis, ku­rią no­rė­čiau iš­skir­ti, yra svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma. 2017 me­tais pri­im­tas Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas ir su­griež­tin­ti al­ko­ho­lio par­da­vi­mai ir re­kla­mos rei­ka­la­vi­mai. Tai bu­vo spren­di­mas, ku­ris su­lau­kė aud­rin­gų re­ak­ci­jų. Prie par­la­men­to vy­ko įvai­rios ak­ci­jos, kai ku­rios par­ti­jos po ke­lis kar­tu kei­tė sa­vo po­zi­ci­ją. No­riu pa­brėž­ti vie­ną da­ly­ką: mes pa­da­rė­me tai, ką ki­tos par­ti­jos ne vie­nų rin­ki­mų me­tu ža­dė­da­vo, bet vė­liau taip ir ne­at­ras­da­vo tam stip­ry­bės. Be­sai­kis al­ko­ho­lio var­to­ji­mas bu­vo ir vis dar yra Lie­tu­vos pro­ble­ma, bet ji ėmė ma­žė­ti. Šian­dien mes ma­to­me fak­tus, ma­to­me ma­žė­jan­čius al­ko­ho­lio par­da­vi­mus, ta­čiau dėl ak­ci­zų su­rin­ki­mo ma­to­me įplau­kas į vals­ty­bės biu­dže­tą ge­ro­kai di­des­nes.

Sie­kiant už­tik­rin­ti kva­li­fi­kuo­tą ir moks­lu, pa­brė­žiu, moks­lu pa­grįs­tą pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mą bei pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mo pri­ei­na­mu­mą ir ko­ky­bės ge­ri­ni­mą, pra­ei­tais me­tais bu­vo vyk­do­mas pri­klau­so­my­bės li­gų cen­trų re­or­ga­ni­za­vi­mas. Lie­tu­vo­je vei­kę pen­ki at­ski­ri cen­trai nuo per­nai me­tų lap­kri­čio 1 die­nos pra­dė­jo dirb­ti kaip vie­na įstai­ga – Res­pub­li­ki­nis pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tras.

2017 me­tais taip pat daug dė­me­sio bu­vo ski­ria­ma svei­ka­tos prie­žiū­ros įtai­gų tin­klams kon­so­li­duo­ti, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dis­pe­če­ri­nėms cen­tra­li­zuo­ti, sie­kiant už­tik­rin­ti pa­slau­gų ko­ky­bę. Tai da­vė pui­kių re­zul­ta­tų: žen­kliai ma­žė­jo nuo in­sul­to mirš­tan­čių žmo­nių skai­čius, nes iki gy­dy­mo įstai­gų bu­vo at­ga­be­na­mi grei­čiau ir jiems bu­vo lai­ku su­teik­ta bū­ti­no­ji me­di­ci­ni­nė pa­gal­ba.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo sri­ty­je vie­nas iš svar­biau­sių tiks­lų bu­vo ir yra gy­ven­to­jų svei­kos gy­ven­se­nos ug­dy­mo sis­te­mos kei­ti­mas, orien­tuo­tas į svei­ka­ti­ni­mą nuo dar­že­lio. Šiuo tiks­lu bu­vo ska­ti­na­mos ben­druo­me­nių ini­cia­ty­vos svei­ka­tos stip­ri­ni­mo sri­ty­je, re­mia­mi ben­druo­me­nių ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų įgy­ven­di­na­mi pro­jek­tai. Vien pra­ei­tais me­tais bu­vo fi­nan­suo­ja­mi 34 ben­druo­me­ni­nių ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų įgy­ven­di­na­mi pro­jek­tai, al­ko­ho­lio var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos ir sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos sri­ty­se.

2017 me­tais sėk­min­gai bu­vo die­gia­mos kom­plek­si­nės prie­mo­nės, ska­ti­nan­čios ra­cio­na­lų vais­tų var­to­ji­mą, pa­tvir­tin­tos vais­tų po­li­ti­kos gai­rės, ska­ti­nan­čios kai­nų kon­ku­ren­ci­ją ir už­tik­ri­nan­čios to­ly­gų vais­tų pri­ei­na­mu­mą. Pa­reng­tas Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo sie­kia­ma ri­bo­ti kon­cen­tra­ci­ją maž­me­ni­nės pre­ky­bos rin­ko­je ir ska­tin­ti al­ter­na­ty­vių pre­ky­bos vais­tais ka­na­lų at­si­ra­di­mą, tai­kant re­gu­lia­ci­nes prie­mo­nes.

Mes aiš­kiai ma­to­me, kad daug kur šie spren­di­mai vė­luo­ja ir tu­rė­jo bū­ti pri­im­ti rin­kai for­muo­jan­tis. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl apie kon­ku­ren­ci­jos di­di­ni­mą ne­bu­vo gal­vo­ja­ma anks­čiau. Kiek iš tie­sų po­li­ti­kams rū­pė­jo ma­žin­ti vais­tų kai­nas, o ne di­din­ti far­ma­ci­jos įmo­nių pa­ja­mas. Ši si­tu­a­ci­ja kei­čia­si ir kei­sis to­liau.

Vie­nas pa­grin­di­nių pra­ėju­sių me­tų dar­bų bu­vo Lie­tu­vos gy­ny­bi­nio pa­jė­gu­mo stip­ri­ni­mas. Čia taip pat tu­ri­me kuo di­džiuo­tis. Pir­mą kar­tą ne­pri­klau­so­my­bę at­kū­ru­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je mū­sų ša­lis vyk­do fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus NATO. Tai pa­da­ry­ta dve­jais me­tais anks­čiau, nei bu­vo nu­ma­ty­ta. Sau­gu­mo si­tu­a­ci­ja re­gio­ne te­bė­ra su­dė­tin­ga. Lie­tu­vos sau­gu­mui di­džiau­sią grės­mę kė­lė au­gan­ti Ru­si­jos ka­ri­nė ga­lia ir spren­di­mai ją pa­nau­do­ti, pa­žei­džiant tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mas ir įsi­pa­rei­go­ji­mus. Že­mas Ru­si­jos ka­ri­nės jė­gos nau­do­ji­mo slenks­tis, pa­si­ren­gi­mas nau­do­ti kon­ven­ci­nes ir ne­kon­ven­ci­nes prie­mo­nes yra il­ga­lai­kiai sau­gu­mo iš­šū­kiai.

Lie­tu­vos il­ga­lai­kis in­te­re­sas – nuo­la­ti­nis, sva­rus NATO ir at­ski­rų są­jun­gi­nin­kų ka­ri­nis bu­vi­mas Lie­tu­vo­je ir Bal­ti­jos re­gio­ne, už­tik­ri­nan­tis pa­ti­ki­mą at­gra­sy­mą, taip pat vi­sa­pu­siš­kas NATO pa­si­ren­gi­mas at­sa­ky­ti į įvai­rias, įskai­tant ko­lek­ty­vi­nę gy­ny­bą, kri­zes.

Per­nai bu­vo vyk­dy­ta mo­to­ri­zuo­to­sios pės­ti­nin­kų bri­ga­dos „Že­mai­ti­ja“ ir „Ge­le­ži­nio vil­ko“ mo­der­ni­za­ci­ja. Įsi­gy­tos pės­ti­nin­kų ko­vos ma­ši­nos ir sa­va­ei­gės hau­bi­cos.

2017 me­tų pa­bai­go­je pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys dėl vi­du­ti­nio nuo­to­lio oro gy­ny­bos sis­te­mos įsi­gi­ji­mo. Tai la­bai svar­bus žings­nis link vie­nos es­mi­nių ša­lies gy­ny­bos spra­gų – oro erd­vės gy­ny­bos pa­nai­ki­ni­mo. Ži­no­ma, šie­met ir at­ei­nan­čiais me­tais lau­kia dar dau­gy­bė dar­bų. Šį iš­šū­kį pri­va­lo­me įveik­ti.

Su­in­ten­sy­vė­jo ir ka­rių ren­gi­mas bei jų są­vei­ka su mū­sų są­jun­gi­nin­kais. Di­džiau­sios re­gio­ne vy­ku­sios tarp­tau­ti­nės pra­ty­bos bu­vo „Kar­do kir­tis“. Tai JAV pa­jė­gų Eu­ro­po­je or­ga­ni­zuo­ja­mos pra­ty­bos, vie­nu me­tu vy­ku­sios vi­so­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se ir Len­ki­jo­je. Tre­čią kar­tą or­ga­ni­zuo­tos na­cio­na­li­nės pra­ty­bos „Žai­bo kir­tis“, ku­rių me­tu na­cio­na­li­nės bu­din­čios pa­jė­gos tre­ni­ra­vo­si vyk­dy­ti ben­dras ope­ra­ci­jas su Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai pa­val­džiais vie­ne­tais ir ge­rin­ti są­vei­ką su vals­ty­bės ci­vi­li­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis miš­rių grės­mių at­ve­ju.

Sa­vo įgū­džius di­džiau­sio­se Bal­ti­jos re­gio­ne pra­ty­bo­se „Lieps­no­jan­tis ka­la­vi­jas“ to­bu­li­no ir Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gos. Ne­se­niai lan­kiau­si Ko­vi­nių na­rų tar­ny­bo­je. Ga­liu jus už­tik­rin­ti, kad jie yra tik­ras pa­si­di­džia­vi­mas.

2017 me­tais di­dė­jo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­rių, da­ly­vau­jan­čių tarp­tau­ti­nė­se mi­si­jo­se ir ope­ra­ci­jo­se, skai­čius. Tai lė­mė di­des­nis in­dė­lis į Jung­ti­nių Tau­tų va­do­vau­ja­mą ope­ra­ci­ją ir pra­si­dė­ju­si na­cio­na­li­nė ka­ri­nė mo­ky­mo ope­ra­ci­ja Uk­rai­no­je.

2017 me­tais pri­im­ti Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo ir Vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių val­dy­mo įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai, įvyk­dy­ti tam tik­ri struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai, ku­riais baig­tas elek­tro­ni­nės in­for­ma­ci­jos sau­gos ir ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo funk­ci­jų cen­tra­li­za­vi­mas vals­ty­bės mas­tu. Nuo šių me­tų vie­nin­te­lė na­cio­na­li­nė ins­ti­tu­ci­ja, at­sa­kin­ga už vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių ir ypa­tin­gos svar­bos in­for­ma­ci­nių in­fra­struk­tū­rų ki­ber­ne­ti­nių in­ci­den­tų val­dy­mą, yra Na­cio­na­li­nis ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tras prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos. Ga­vus la­bai rim­tos žval­gy­bi­nės in­for­ma­ci­jos, mū­sų Vy­riau­sy­bei te­ko pri­im­ti spren­di­mus dėl „Kas­pers­ky“ įran­gos at­si­sa­ky­mo vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je. Taip pat, įgy­ven­di­nant Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas, per­nai Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­tas Ypa­tin­gos svar­bos in­for­ma­ci­nės in­fra­struk­tū­ros są­ra­šas, ku­ris kar­tu su ki­to­mis prie­mo­nė­mis pri­si­de­da prie Lie­tu­vos ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo.

La­bai svar­bus už­da­vi­nys – mo­der­ni­zuo­ti mū­sų žval­gy­bi­nius pa­jė­gu­mus. Bū­tent per­nai pri­im­ti spren­di­mai lei­džia abiem žval­gy­bos tar­ny­boms pa­siek­ti ko­ky­bi­nį pro­ver­žį. Žval­gy­bos mo­der­ni­za­ci­ja, tech­no­lo­gi­nė pa­žan­ga ir to­liau bus svar­bus už­da­vi­nys mū­sų Vy­riau­sy­bei ar­ti­miau­siais me­tais.

Mū­sų po­zi­ci­ja bu­vo aiš­ki ir ne­kin­ta. Mes pri­va­lo­me pa­si­rū­pin­ti sa­vo ša­lies sau­gu­mu, pri­va­lo­me už­tik­rin­ti tin­ka­mą ka­riuo­me­nės fi­nan­sa­vi­mą. Ne­ga­li­ma grįž­ti į lai­kus, kai Lie­tu­vos gin­kluo­to­sios pa­jė­gos bu­vo skur­di­na­mos ir sil­pni­na­mos.

At­ski­rai no­riu pa­mi­nė­ti vals­ty­bi­nių įmo­nių per­tvar­ką. Tai taip pat sri­tis, ku­rio­je, be­si­kei­čiant val­džioms, po­ky­čiai vy­ko la­bai lė­tai, o pra­dė­tos re­for­mos tie­siog įstrig­da­vo. Kal­bu apie to­kių įmo­nių, kaip „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, per­tvar­ką, taip pat – apie 42 miš­kų urė­di­jų su­jun­gi­mą į vie­ną vals­ty­bės val­do­mą įmo­nę. Bu­vo daug gąs­di­ni­mų, gra­si­ni­mų, kaip grei­tai su­by­rės vi­sa miš­kų prie­žiū­ros sis­te­ma vos tik pa­ju­di­nus iki tol ne­lies­tas ku­ni­gaikš­tys­tes. Ne­su­by­rė­jo. Urė­di­jos šiuo me­tu su­jung­tos. Iš­rink­tas nau­jos įmo­nės va­do­vas, op­ti­mi­zuo­tas val­dy­mas ir su­ma­žin­tos vals­ty­bės iš­lai­dos. Pa­na­šiu ke­liu ei­na­me ir šiuo me­tu re­or­ga­ni­zuo­da­mi re­gio­ni­nius ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tus, juos su­jung­da­mi į vie­ną ju­ri­di­nį as­me­nį, ne­dub­liuo­da­mi admi­nist­ra­ci­nių funk­ci­jų, ma­žin­da­mi va­do­vų skai­čių, už­tik­rin­da­mi di­des­nį efek­ty­vu­mą ir skaid­ru­mą.

Per­nai me­tais su­si­sie­ki­mo sek­to­riaus vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių są­ra­šą pa­pil­dė vals­ty­bės įmo­nė „Ke­lių prie­žiū­ra“, su­kur­ta re­or­ga­ni­za­vus 11 re­gio­ni­nių ke­lių prie­žiū­ros įmo­nių.

2017 me­tų pa­bai­go­je vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių skai­čius su­ma­žė­jo iki 108. Šiais me­tais jų su­ma­žės dar la­biau. 2017 me­tais bu­vo pa­reng­tas to­les­nis vals­ty­bės įmo­nių ir vals­ty­bės val­do­mų ben­dro­vių per­tvar­kos pla­nas, ku­riuo sie­kia­ma ne tik su­ma­žin­ti vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių skai­čių, bet ir už­tik­rin­ti efek­ty­ves­nį jų val­dy­mą, de­po­li­ti­zuo­ti jų val­dy­mo or­ga­nus. Šie pro­ce­sai vyks­ta to­liau. Ne­abe­jo­ju, kad jiems pa­si­bai­gus vals­ty­bės fi­nan­sai ir tur­tas bus val­do­mas kur kas efek­ty­viau ir skaid­riau.

No­riu pa­mi­nė­ti ir už­sie­nio po­li­ti­ką, ku­rio­je po il­go lai­ko ma­to­me ge­rė­jan­čius Lie­tu­vos san­ty­kius su to­kio­mis stra­te­gi­nė­mis part­ne­rė­mis kaip Len­ki­ja. Pra­ėju­siais me­tais ge­o­po­li­ti­nė pa­sau­lio pa­dė­tis bu­vo su­dė­tin­ga. Vi­si mes ma­tė­me ir to­liau ma­to­me au­gan­čias įtam­pas tarp di­džių­jų pa­sau­lio vals­ty­bių, mig­ra­ci­jos mas­tus, juos le­mian­čias hu­ma­ni­ta­ri­nes kri­zes. Ma­tė­me te­ro­riz­mo ir eks­tre­miz­mo ak­tus, žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus. Eu­ro­pos Są­jun­go­je bu­vo tę­sia­mos dis­ku­si­jos dėl or­ga­ni­za­ci­jos at­ei­ties ir re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo.

Iš­šū­kiais pa­sau­lio tai­kai ir sau­gu­mui ir to­liau li­ko eks­pan­si­nė Ru­si­jos po­li­ti­ka, Kry­mo oku­pa­ci­ja, ka­rai Si­ri­jo­je ir Je­me­ne, ne­slūgs­tan­ti įtam­pa Iz­ra­e­lio ir Pa­les­ti­nos san­ty­kiuo­se, įtam­pa Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je ir tę­sia­mi bran­duo­li­niai ban­dy­mai, ak­ty­vūs Ki­ni­jos veiks­mai Pie­tų Ki­ni­jos jū­ro­je. Di­dė­jan­tis tarp­tau­ti­nės ir re­gio­ni­nės sau­gu­mo pa­dė­ties pro­ce­sų ne­nu­spė­ja­mu­mas te­bė­ra svar­bus po­li­ti­nis veiks­nys.

Pra­ei­tais me­tais NATO ypa­tin­gą dė­me­sį sky­rė Var­šu­vos va­do­vų su­si­ti­ki­me pri­im­tiems spren­di­mams įgy­ven­din­ti. Tri­jo­se Bal­ti­jos ša­ly­se ir Len­ki­jo­je dis­lo­kuo­ti aukš­tos pa­reng­ties dau­gia­na­cio­na­li­niai ko­vi­niai pa­jė­gu­mai yra reikš­min­gas są­jun­gi­nin­kų in­dė­lis į re­gio­no sau­gu­mo su­stip­ri­ni­mą.

Nors me­tų pra­džio­je bū­ta abe­jo­nių dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos at­ei­ties ir po­pu­lis­ti­nių jė­gų at­ski­ro­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se stip­rė­ji­mo ten­den­ci­jų, Eu­ro­pos Są­jun­ga iš­lai­kė vie­ny­bę ir pa­de­monst­ra­vo pa­si­ry­ži­mą to­bu­lin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų funk­cio­na­vi­mą. Op­ti­miz­mą su­stip­ri­no prog­no­zes vir­ši­jęs Eu­ro­pos Są­jun­gos eko­no­mi­nis au­gi­mas – pra­ei­tais me­tais eu­ro zo­nos ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mas sie­kė 2,5 %; pro­eu­ro­pie­tiš­ko Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to iš­rin­ki­mas; an­ti­eu­ro­pie­tiš­kų par­ti­jų pra­lai­mė­ji­mas Ny­der­lan­duo­se ir Vo­kie­ti­jo­je; Eu­ro­pos Są­jun­gos va­do­vų su­si­ta­ri­mas dėl nau­jos, gi­les­nės in­teg­ra­ci­jos ini­cia­ty­vos gy­ny­bos sri­ty­je; Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­ny­bė de­rin­tis su Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te.

Sau­gu­mo pa­dė­tis Bal­ti­jos re­gio­ne bu­vo įtemp­ta. Ru­si­ja tę­sė ag­re­sy­vius veiks­mus prieš Uk­rai­ną, ne­tei­sė­tai ki­šo­si į ki­tų vals­ty­bių vi­daus po­li­ti­ką, ren­gė ag­re­sy­vias pra­ty­bas prie NATO iš­ori­nių sie­nų. Ru­si­jos veiks­mų at­žvil­giu JAV ne­li­ko nuo­ša­ly­je ir iš­plė­tė sank­ci­jas Ru­si­jai, su­stip­ri­no pa­ra­mą Uk­rai­nos gy­ny­bai. Uk­rai­nos klau­si­mas iš­li­ko svar­bus ir Eu­ro­pos Są­jun­gos už­sie­nio po­li­ti­kos dar­bo­tvarkėje. Iki šių me­tų lie­pos 31 die­nos pra­tęs­tos sank­ci­jos Ru­si­jai. Lap­kri­čio mė­ne­sį Briu­se­ly­je vy­ku­sia­me penk­ta­ja­me Ry­tų part­ne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­me, ne­pai­sant kai ku­rių Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rių sie­kio ma­žin­ti Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­kos am­bi­ci­jas, pa­vy­ko iš­lai­ky­ti nuo­sta­tas dėl to­les­nio Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­kos stip­ri­ni­mo. Šios po­zi­ci­jos lai­kė­si ir Lie­tu­va. Aš pats ry­toj vyks­tu į Uk­rai­ną, į kur ne tik­tai ga­be­na­ma hu­ma­ni­ta­ri­nė pa­gal­ba, ta­čiau su Uk­rai­nos va­do­vais bus ap­tar­ta, kaip Lie­tu­va to­liau ga­li pa­dė­ti šiai ša­liai.

Svar­bu pa­mi­nė­ti ir aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čius Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kius. Kaip prem­je­ras, ma­tau Len­ki­ją kaip mū­sų stra­te­gi­nę part­ne­rę sau­gu­mo, eko­no­mi­nio, kul­tū­ri­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir ki­to­se sri­ty­se. Tu­rė­jau pro­gą tai pa­sa­ky­ti šios ša­lies va­do­vams ir su­lauk­ti pa­ti­ki­ni­mo, kad Len­ki­jos va­do­vy­bė taip pat ma­to ir Lie­tu­vą. To­liau įgy­ven­di­na­mi svar­būs ša­lių in­fra­struk­tū­ri­niai pro­jek­tai – „Rail Bal­ti­ca“, „Via Bal­ti­ca“, du­jo­tie­kių jung­tis tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos, elek­tros tin­klo sin­chro­ni­za­ci­ja su Eu­ro­pos sis­te­ma.

Ben­dra­dar­bia­vi­mas stip­rė­jo tarp Bal­ti­jos ir Šiau­rės ša­lių. Šiau­rės ša­lys stip­ri­no ka­ri­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą, ak­cen­ta­vo bū­ti­ny­bę di­din­ti iš­lai­das ir na­cio­na­li­nei gy­ny­bai. Taip pat bu­vo de­da­mos pa­stan­gos stip­rin­ti ko­vą su hib­ri­di­nė­mis grės­mė­mis. Spa­lio mė­ne­sį Hel­sin­ky­je bu­vo ati­da­ry­tas Eu­ro­pos ko­vos su miš­rio­mis grės­mė­mis cen­tras.

Sie­kiant iš­lai­ky­ti ir su­stip­rin­ti stra­te­gi­nį trans­at­lan­ti­nį dia­lo­gą ir di­din­ti Lie­tu­vos sau­gu­mą, dau­gia­ša­liuo­se ir dvi­ša­liuo­se for­ma­tuo­se pra­ei­tais me­tais pa­reng­ta ir pa­tvir­tin­ta nau­ja Na­cio­na­li­nė sau­gu­mo stra­te­gi­ja.

Baig­da­mas no­rė­čiau pa­mi­nė­ti dar vie­ną fak­tą. Ne­pai­sant di­dė­ju­sių iš­lai­dų, šiais me­tais mes pir­mą kar­tą tu­ri­me ne­de­fi­ci­ti­nį vals­ty­bės biu­dže­tą. Dėl Vy­riau­sy­bės vyk­do­mos griež­tos fis­ka­li­nės po­li­ti­kos cen­tri­nės val­džios de­fi­ci­tas nuo­sek­liai ma­žė­jo: 2017 me­tais su­da­rė 156 su tru­pu­čiu mi­li­jo­no eu­rų ir, pa­ly­gin­ti su 2016 me­tais, su­ma­žė­jo 47 %, ar­ba 142,3 mln. eu­rų.

2017 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį Tarp­tau­ti­nė kre­di­to rei­tin­gų agen­tū­ra „Stan­dard & Po­or’s“, tei­gia­mai įver­ti­nu­si Lie­tu­vos įgy­ven­di­na­mą fis­ka­li­nę po­li­ti­ką, pa­kei­tė Lie­tu­vos il­ga­lai­kių kre­di­ta­vi­mo rei­tin­gų per­spek­ty­vą iš sta­bi­lios į tei­gia­mą. Šių me­tų ko­vo mė­ne­sį vėl pa­ge­ri­no ša­liai nu­sta­ty­tus il­ga­lai­kio ir trum­pa­lai­kio sko­li­ni­mo­si rei­tin­gus, nes ši agen­tū­ra ma­to spar­čią Lie­tu­vos eko­no­mi­kos plėt­rą, prog­no­zuo­ja au­gi­mo per­spek­ty­vas. Šiuo me­tu mes sko­li­na­mės pi­giau­siai per vi­są mū­sų ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jos lai­ko­tar­pį.

Ob­jek­ty­vūs kri­te­ri­jai ro­do, kad mū­sų ša­lis ju­da tei­sin­ga kryp­ti­mi. Tik­rai nė­ra jo­kio pa­grin­do kal­bė­ti apie kri­zes, Sei­mo pa­lei­di­mą ar ki­tus pa­dė­tį leng­vai de­sta­bilizuoti ga­lin­čius da­ly­kus. Tai nė­ra nei pro­tin­ga, nei at­sa­kin­ga. Mes tu­ri­me raš­ky­ti au­gan­čios eko­no­mi­kos vai­sius ir są­ži­nin­gai jais pa­si­da­lin­ti su vi­sais Lie­tu­vos žmo­nė­mis.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Vy­riau­sy­bė tik­rai ne­ma­žins ap­su­kų ir to­liau sieks įvyk­dy­ti duo­tus pa­ža­dus di­din­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­ja­mas, ge­rin­ti vie­šų­jų pa­slau­gų ko­ky­bę, rū­pin­tis vi­suo­me­nės ge­ro­ve. Ne­pai­sy­da­mi eko­no­mi­kos au­gi­mo ro­dik­lių ge­rė­ji­mo 2017 me­tais, šiais me­tais tę­si­me tų pa­čių ir im­si­mės nau­jų pro­ble­mų spren­di­mo. De­mo­gra­fijos pro­ble­ma­ti­ka yra jaut­riau­sia ša­liai.

Ki­tas itin pa­vo­jin­gas sig­na­las – nuo 2014 me­tų iki 2016 me­tų Lie­tu­va nepa­si­stū­mė­jo link Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio, ver­ti­nant BVP vie­nam gy­ven­to­jui. Ato­trū­kis tarp Lie­tu­vos iš­si­vys­ty­mo, ge­ro­vės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio ne­ma­žė­ja. Lie­tu­va kar­tą jau pa­de­monst­ra­vo va­lią ša­liai pri­im­da­ma lem­tin­gus spren­di­mus. Ga­li­me pri­si­min­ti ir at­kur­tą Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę šimt­me­čio pra­džio­je, 2004 me­tais įsto­jo į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir NATO. Nuo pat įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą Lie­tu­va tik­rai su­kū­rė ste­buk­lą – Lie­tu­vos iš­si­vys­ty­mo ly­gis iš­au­go 50 % per pir­muo­sius de­šimt Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rys­tės me­tų, ta­čiau jau ke­le­tą me­tų iš ei­lės pa­žan­ga tie­siog su­sto­jo.

Be am­bi­cin­gų struk­tū­ri­nių re­for­mų ne­bus Lie­tu­vos at­gi­mi­mo ir au­gi­mo. At­si­žvel­giant į tai, pa­grin­di­niai veik­los pri­ori­te­tai šiais me­tais bus struk­tū­ri­nės re­for­mos, ku­rias įgy­ven­di­nus jau­čia­mai pa­ge­rės žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. 2018 me­tais bus pra­dė­tos įgy­ven­din­ti mo­kes­čių, ino­va­ci­jų, švie­ti­mo, svei­ka­tos, pen­si­jų re­for­mos ir nau­jos še­šė­li­nės eko­no­mi­kos ma­ži­ni­mo prie­mo­nės. Mes ma­žin­si­me dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą, di­din­si­me gy­ven­to­jų eko­no­mi­nį sau­gu­mą iš­ėjus į pen­si­ją, ska­tin­si­me ino­va­ci­jas, ma­žin­si­me še­šė­li­nę eko­no­mi­ką, trum­pin­si­me ei­les gy­dy­mo įstai­go­se, tę­si­me švie­ti­mo sis­te­mos struk­tū­ri­nę re­for­mą, no­rė­da­mi ga­ran­tuo­ti ko­ky­biš­ką iš­si­la­vi­ni­mą vi­siems. Ne­tru­kus šias re­for­mas pri­sta­ty­si­me de­ta­liai.

Li­ko sri­čių, ku­rių sa­vo kal­bo­je ne­pa­mi­nė­jau, ta­čiau sten­giau­si ak­cen­tuo­ti tuos da­ly­kus, ku­rie Lie­tu­vo­je vy­ko ar­ba pir­mą kar­tą, ar­ba po la­bai il­gos per­trau­kos; po­ky­čius, ku­rie lems vi­sų Lie­tu­vos žmo­nių gy­ve­ni­mo ge­rė­ji­mą.

At­ski­rai no­riu nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti vi­siems Sei­mo na­riams, ku­rie pa­lai­kė Vy­riau­sy­bės siū­ly­mus ir pri­si­dė­jo prie mi­nė­tų tei­sės ak­tų pri­ėmi­mo. Kai ka­da spren­di­mai ne­bu­vo leng­vi, kai ku­rie jų su­skal­dė par­ti­jas, kai ku­rie ap­nuo­gi­no po­li­ti­nių jė­gų ly­de­rių vei­dus.

Taip pat no­riu pa­dė­ko­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei už pa­ra­mą vyk­dant tik­rai ne­leng­vus ir bū­ti­nus po­ky­čius. Ša­lies va­do­vė pui­kiai ži­no, kiek daug ap­leis­tų sri­čių su­lau­kė Vy­riau­sy­bės dė­me­sio vie­nu me­tu. Šian­dien bū­tų sun­ku įvar­dy­ti mi­nis­te­ri­ją, ku­rio­je ne­vyk­tų es­mi­nės per­tvar­kos. To­kio mas­to po­ky­čius su­val­dy­ti nė­ra pa­pras­ta, ta­čiau ben­dro­mis jė­go­mis, gal­vo­da­mi apie Lie­tu­vos žmo­nes, o ne apie as­me­ni­nius in­te­re­sus ar rei­tin­gus, mes tai ga­li­me pa­da­ry­ti. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui. Kvie­čia­me už­im­ti gar­bin­gą vie­tą Vy­riau­sy­bės prie­ky­je.

No­rė­čiau pa­ci­tuo­ti Sta­tu­to 207 straips­nio pa­bai­gą: „Klau­si­mai už­duo­da­mi to­kia pat tvar­ka kaip Vy­riau­sy­bės va­lan­dos me­tu.“ Frak­ci­jos var­du klau­sia Sei­mo na­rys G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Ačiū, prem­je­re. Aš no­rė­čiau sa­vo ruož­tu pa­dė­ko­ti tiems kan­triems ir darbš­tiems Vy­riau­sy­bės tar­nau­to­jams, ku­rie lei­do il­gas va­lan­das reng­da­mi ši­tą ata­skai­tą, ap­ra­šy­da­mi sa­vo dar­bus. Esu ma­tęs tą pro­ce­są, kaip tai vyks­ta, iš tik­rų­jų jis yra su­dė­tin­gas.

Ko la­biau­siai pa­si­ge­dau šio­je ata­skai­to­je? Tai pri­dė­to po­li­ti­kų pirš­to ir po­li­ti­nės aiš­kios kryp­ties, bet tur­būt ši­to jau ne­su­lauk­si­me iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos.

Ma­no klau­si­mas yra la­bai pa­pras­tas ir su­si­jęs su vie­nu tei­gi­niu, ku­rį at­ra­dau ata­skai­to­je. Čia ra­šo­ma apie ne­skaid­rų po­li­ti­nių par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mą ir iš­reikš­ta vie­na iš ri­zi­kų, kad pri­va­čios kom­pa­ni­jos re­mia par­ti­jas per įva­irius fon­dus ir ki­tus… Aš su­pran­tu, kad tai ne­bu­vo de­rin­ta nei su ju­mis, nei juo la­biau su R. Kar­baus­kiu, bet vis dėl­to no­rė­čiau pa­klaus­ti. Ar tai reiš­kia, kad Vy­riau­sy­bė gal vis dėl­to at­kreips dė­me­sį ir į „Ag­ro­kon­cer­no“ da­ro­mą įta­ką par­ti­joms ir per ša­lia par­ti­jų įsteig­tus…

PIRMININKAS. Lai­kas.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …fon­dus, ar vis dėl­to čia bu­vo pa­da­ry­ta klai­da ir į tai ne­bus at­kreip­tas dė­me­sys?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Aš no­rė­čiau pri­min­ti, ma­tyt, tuo me­tu, kai jūs sta­ža­vo­tės Vy­riau­sy­bė­je, gal ne­įdė­miai tai da­rė­te, nes ata­skai­tą tvir­ti­na Vy­riau­sy­bė ir vi­si Vy­riau­sy­bės na­riai, ne tik kad su­si­pa­ži­nę, bet ir de­ta­liai per­skai­tę ši­tą ata­skai­tą, ją tvir­ti­na ir pri­ima po­li­ti­nį spren­di­mą dėl sa­vo ata­skai­tos pa­tei­ki­mo Sei­mui.

Kal­bant apie jū­sų tam tik­ras sim­pa­ti­jas „Ag­ro­kon­cer­nui“, tai gal­būt ga­lė­tu­mė­te tie­sio­giai su ta ben­dro­ve ir ben­drau­ti. Ben­dra po­zi­ci­ja la­bai aiš­kiai su­pran­ta­ma – jo­kia ne­skaid­ri par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo sis­te­ma, ne­svar­bu, ko­kiais bū­dais ta pa­ra­ma tei­kia­ma, yra ne­to­le­ruo­ti­na ir mums ne­pri­im­ti­na.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si V. Kam­ble­vi­čius.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas prem­je­re, ger­bia­mi mi­nist­rai, no­rė­tu­me pa­dė­ko­ti Li­be­ra­lų są­jū­džio var­du už jū­sų dar­bą pra­ei­tais me­tais. Tik­rai ma­to­me po­zi­ty­vių da­ly­kų, nors lyg ir nu­sve­ria mū­sų nuo­mo­nę la­biau kri­ti­kuo­ti­ni da­ly­kai. Bent as­me­niš­kai no­rė­tų­si ra­šy­ti še­še­tą, nes ne vi­sos mi­nis­te­ri­jos iš tik­rų­jų dir­bo tai, ką buvo nu­­ma­čiu­sios.

Ger­bia­mas prem­je­re, be ge­rų da­ly­kų, ku­riuos mi­ni­te sa­vo ata­skai­to­je, no­rė­čiau pa­klaus­ti dėl jū­sų rin­ki­mų pro­gra­mos leit­mo­ty­vo, t. y. dėl val­džios de­cen­tra­li­za­ci­jos. Per pas­ta­ruo­sius 2017 me­tus be­veik vi­sos mi­nis­te­ri­jos iš es­mės ar­ba kon­so­li­da­vo, ar­ba cen­tra­li­za­vo funk­ci­jas, įmo­nes – nuo svei­ka­tos ap­sau­gos, nuo re­gio­ni­nių li­go­ni­nių iki vals­ty­bi­nių įmo­nių, to­kių kaip urė­di­jos, nuo re­gio­ni­nių ke­lių įmo­nių. Sa­ky­ki­te, ar ga­li­te iš­skir­ti bent tris ini­cia­ty­vas, ku­rios pra­ei­tais me­tais su­stip­ri­no re­gio­nus? Ir kaip ver­ti­na­te sa­vo re­gio­ni­nę po­li­ti­ką 2017 me­tais? Dė­kui.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kal­bant apie urė­di­jas ar ke­lių įmo­nes, tai nė­ra val­džios ins­ti­tu­ci­jų cen­tra­li­za­vi­mas. Jei­gu mes gal­vo­ja­me… Gal­būt ir bu­vo to­kia prak­ti­ka, kai urė­di­jos bu­vo lai­ko­mos val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis. Tai čia nie­ko ben­dro ne­tu­ri. Kal­bė­da­mi apie re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, mes esa­me pa­si­ry­žę ir su­tei­kia­me ga­li­my­bes sa­vi­val­dai tu­rė­ti ir tiek funk­ci­jų ap­rėp­ti, kiek jos pa­gei­dau­ja ir ga­li su­si­tvar­ky­ti. Aš no­riu pri­min­ti spren­di­mus, ku­rie su­si­ję su sa­vi­val­dy­bių biu­dže­to for­ma­vi­mo prin­ci­pais. Vi­sos su­mos, ku­rios anks­čiau bū­da­vo grą­ži­na­mos į vals­ty­bės biu­dže­tą, yra pa­lik­tos sa­vi­val­dai kaip at­sa­kin­gai ins­ti­tu­ci­jai. Mes ga­li­me pa­mi­nė­ti spren­di­mus, ku­rie su­si­ję su re­gio­nų va­di­na­mo­sios Bal­to­sios kny­gos pa­tvir­ti­ni­mu. Ten iš­ryš­ki­na­mi kiek­vie­no re­gio­no stip­ru­mai ir per­spek­ty­vos, kal­bant apie įvai­rias veik­los rū­šis, kur ga­lė­tų tas re­gio­nas ar­ba tas ra­jo­nas ge­riau­siai vys­ty­tis, kur bū­tų ga­li­ma in­ves­tuo­ti. Aš ga­liu pa­mi­nė­ti vi­sus spren­di­mus, ku­rie su­si­ję su in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mu, kad ne­bu­vo Vil­niui tai­ko­mas nė vie­nas. Vi­siems in­ves­ti­to­riams bu­vo siū­lo­ma ir jie bu­vo kvie­čia­mi at­ei­ti į re­gio­nus, tas pa­vyz­dys la­bai aiš­kiai ma­ty­ti, kal­bant apie vi­sų, ne tik lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų, įveik­li­ni­mo mas­tus ir ki­tus spren­di­mus.

Ga­liau­siai tie spren­di­mai, ku­riuos da­rė ki­tos mi­nis­te­ri­jos, ar tai bū­tų mo­kyk­lų tin­klas, ar li­go­ni­nių tin­klas, tai yra skir­ta ne cen­tri­nei val­džiai, o skir­ta pa­slau­gos ko­ky­bei ge­rin­ti. Mes ne­ga­li­me su­pras­ti, to­le­ruo­ti, pa­lai­ky­ti ir nie­ko ne­da­ry­ti, jei­gu ra­jo­ne yra li­go­ni­nė, ku­rio­je 80 % gy­ven­to­jų ne­si­gy­do, va­žiuo­ja į ki­tą re­gio­ną. (Bal­sai sa­lė­je) Tei­sin­gai, ne dėl to, kad ne­si­gy­do, ko­ky­bės ne­su­lau­kia, kad nė­ra pa­kan­ka­mo bū­ti­no ope­ra­ci­jų kie­kio. To­kie spren­di­mai yra pri­ima­mi žmo­nių la­bui, o ne iš­lai­ky­ti ad­mi­nist­ra­ci­nį apa­ra­tą kaip re­sur­są ta­me re­gio­ne.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Kam­ble­vi­čius. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, ačiū už iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją, ata­skai­tą, bet man la­biau­siai im­po­na­vo jū­sų toks gra­žus pa­sa­ky­mas, kad de­mo­gra­fija tai yra jaut­riau­sias klau­si­mas. Iš tik­rų­jų šian­dien yra to­kia pro­ble­ma, jei mes ­im­tu­me pra­ėju­sius me­tus, iš­va­žia­vo toks gy­ven­to­jų skai­čius pa­na­šiai kaip yra Ma­ri­jam­po­lė­je, ar tiks­lin­ga šiuo me­tu skir­ti daug dė­me­sio pa­bė­gė­liams? Va­žiuo­ja­me, ver­buo­ja­me, me­ta­me vi­sas pa­stan­gas, pi­ni­gus. Ar ne­reik­tų to dė­me­sio pa­ro­dy­ti, kad lie­tu­viai na­mo grįž­tų ir ma­žiau iš­va­žiuo­tų į ki­tus kraš­tus?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už tei­sin­gą pa­sta­bą. Pir­miau­sia tik­rai ne­ma­tau jo­kių veiks­mų, kad Vy­riau­sy­bė ar jai pa­val­džios ins­ti­tu­ci­jos va­žiuo­tų, ver­buo­tų ir kvies­tų pa­bė­gė­lius. Mes tu­ri­me sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus, la­bai at­sa­kin­gai juos vyk­do­me. Tik­rai ne­įvyk­dė­me tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, ku­rie bu­vo pri­im­ti dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, bet tą so­li­da­ru­mą ir at­sa­kin­gu­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­teks­te mes tu­ri­me tik­rai ro­dy­ti ne vien žo­džiais. Aš su­pran­tu no­rą, ka­da kal­ba­me da­bar apie ki­tą fi­nan­si­nę per­spek­ty­vą, ka­da rei­kės iš ben­dro su­neš­to biu­dže­to pa­im­ti Lie­tu­vai kuo dau­giau. Tai čia so­li­da­ru­mas kaip ir ska­tin­ti­nas yra. So­li­da­rūs tu­ri­me bū­ti vi­sur.

Ta­čiau apie iš­vyks­tan­čių ir su­grįž­tan­čių žmo­nių pro­ble­mą. Per­nai gruo­džio mė­ne­sio sig­na­las gal­būt bu­vo la­bai sim­bo­li­nis, kai mes tu­rė­jo­me tei­gia­mą emig­ra­ci­jos sal­do, tik­rai at­sar­giai ver­ti­no­me, gal tai yra vien­kar­ti­nis mo­men­ti­nis da­ly­kas. Bet pir­mas ket­vir­tis pa­ro­do, kad iš tik­rų­jų si­tu­a­ci­ją pra­de­da­me kon­tro­liuo­ti. Ir iš­vyks­tan­čių žmo­nių skai­čiai ge­ro­kai ma­žė­ja, au­ga grįž­tan­čių žmo­nių skai­čiai. Va­kar Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no, teiks Sei­mui pa­tvir­tin­ti va­di­na­mą­ją de­mo­gra­fijos, emig­ra­ci­jos ir grį­ži­mo ska­ti­ni­mo stra­te­gi­ją. Sa­vo ruož­tu ne­lauk­da­mi, kol ši stra­te­gi­ja bus čia, Sei­me, dis­ku­tuo­ta, pa­tvir­tin­ta, mes pa­ren­gė­me kon­kre­čių prie­mo­nių, veiks­mų pla­ną, ne de­kla­ra­ty­vių, la­bai aiš­kių prie­mo­nių, ku­rios leis­tų šei­moms gim­dy­ti vai­kus, prie­mo­nių, ku­rios stab­dy­tų emig­ruo­jan­čių no­rus iš­vyk­ti ir ska­tin­tų žmo­nes su­grįž­ti. Da­bar tai pa­teik­ta vie­šai kon­sul­ta­ci­jai su vi­suo­me­ne. Ma­nau, tie žings­niai, ku­riuos mes pa­da­rė­me ir per­nai, jei­gu kal­bė­tu­me apie pa­ja­mų gau­si­ni­mą, šie­met pri­sta­ty­si­me še­šias struk­tū­ri­nes re­for­mas, ku­rios ir­gi su­si­ju­sios ir pra­plės ap­rėp­tį žmo­nių jau iki vi­du­ri­nio­sios kla­sės, bei ki­tos prie­mo­nės, ku­rios įgy­ven­di­na­mos, tik­rai pa­dės, ne­sa­kau, kad vi­siš­kai iš­spręs­ti, bet bent jau pra­dė­si­me mes jį kon­tro­liuo­ti ir tu­rė­ti tei­gia­mus ro­dik­lius, jei kal­bė­tu­me apie ši­to mas­to ma­žė­ji­mą.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys J. Ole­kas. Ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, kaip vie­na kla­si­kė yra sa­kiu­si, jū­sų pra­ne­ši­mas su­kė­lė įvai­rius jaus­mus. Tik­rai ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kaip jūs mi­nė­jo­te, tais tęs­ti­niais dar­bais, kad ir kraš­to ap­sau­gai di­di­na­mas fi­nan­sa­vi­mas pa­sie­kė 2 %, mi­nė­jo­te tre­čią kar­tą vyks­tan­čias „Žai­bo kir­čio“ pra­ty­bas, ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tra­li­za­ci­jos pa­bai­gi­mą. Tik­rai yra tie dar­bai, ku­riuos, man at­ro­do, rei­kė­jo pa­da­ry­ti ir ga­li­me pa­si­džiaug­ti. Bet kai ku­rie da­ly­kai, ku­riuos jūs taip pat mi­nė­jot sa­vo pra­ne­ši­me, pa­vyz­džiui, vai­ko pi­ni­gai, kad jie di­di­na­mi, aš pri­min­siu, kai bu­vo anks­čiau jie di­di­na­mi ir iki 18 me­tų, tik jū­sų tam tik­ra pras­me at­ėmi­mas ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo di­di­ni­mo, man at­ro­do, prieš­ta­rau­ja tam jū­sų tei­gi­niui, kad ska­ti­na­me dirb­ti žmo­nes, ne­svar­bu, kad ir dau­giau už­dir­ban­čių, bet ne­gau­ti pa­šal­pų. Tas pa­mi­nė­ji­mas, kad iš­rink­tas vie­nas urė­di­jos va­do­vas, bet 400 žmo­nių at­leis­ti re­gio­nuo­se, sa­vo­tiš­kai at­ro­do. Bet aš pa­klau­siu iš jū­sų ata­skai­tos. Dėl žmo­nių nu­si­tei­ki­mo ne­iš­va­žiuo­ti. Štai jū­sų pa­teik­to­je len­te­lė­je nu­ro­do­ma, kad sa­vi­žu­dy­bių sta­tis­ti­ka 2019 me­tais, pla­nuo­ja­ma, ne­be­ma­žės to­liau. Sta­bi­li­zuo­sis. Ar tas nu­si­tei­ki­mas žmo­nių, ti­kė­ji­mas tuo, kas vyks­ta… Pa­vyz­džiui, ar yra Lie­tu­vos gy­dy­to­jų, re­zi­den­tų no­ro iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos su­ma­žė­ji­mas? Ar tai vyks­ta? Ar to dar šian­dien ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti? Gal at­ei­ty­je.

PIRMININKAS. Lai­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Tai to­kie api­ben­drin­ti duo­me­nys ar ga­lė­tų bū­ti pa­teik­ti?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga. Su­pran­tu, kad kla­si­ka ir jaus­mai jū­sų bu­vo ki­to­kie, kai jūs čia sė­dė­jo­te. Da­bar, ka­da ten, tai tu­ri bū­ti ki­to­kie jaus­mai ir ver­ti­ni­mai. Tie­siog sun­ku man ir pa­ko­men­tuo­ti, jei kal­bė­tu­me apie pas­ku­ti­nius tei­gi­nius, kas su­si­ję su me­di­kais, gy­dy­to­jais, re­zi­den­tais, tai tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, ku­rie bu­vo pri­im­ti, lai­ko­ma­si. Ba­lan­džio mė­ne­sį mes tu­ri­me sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mą pa­tvir­tin­ti ba­zi­nio at­ly­gi­ni­mo nu­sta­ty­mo me­to­di­ka, kal­bant apie gy­dy­to­jus. Tu­ri­me la­bai aiš­kius tiks­lus, kaip su­sie­ti gy­dy­to­jo at­ly­gi­ni­mo pro­por­ci­ją su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu, kaip su­sie­ti slau­gy­to­jo dar­bo už­mo­kes­tį su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu, skir­tu­mą tarp gy­dy­to ir slau­gy­to­jo.

Tie vi­si įsi­pa­rei­go­ji­mai pa­da­ry­ti. Nuo sau­sio 1 die­nos tu­rė­tu­me pa­siek­ti ir tai, kad gy­dy­to­jų re­zi­den­tų sti­pen­di­ja ir dar­bo už­mo­kes­tis bus su­jung­ta į vie­ną. Tai ir­gi pa­dės gau­sin­ti pa­ja­mas, ypač tais at­ve­jais, ka­da re­zi­den­tai iš­ei­na vai­ko prie­žiū­ros atos­to­gų. Ta­čiau, aiš­ku, čia yra svar­bu su­val­dy­ti tam tik­ras ri­zi­kas, lai­ky­tis žo­džio, bū­ti są­ži­nin­goms abiem pu­sėms, nes mes ma­to­me ten­den­ci­jas, ka­da stai­giai kai ku­rie uni­ver­si­te­tai nu­spren­dė gau­sin­ti ne kar­tais – de­šim­ti­mis kar­tų re­zi­den­tų pri­ėmi­mą į stu­di­jas.

Ma­nau, tos ten­den­ci­jos ro­do, kad gal­būt tik­rai yra prie­lai­dos čia dirb­ti, už­si­dirb­ti. Vėl­gi pa­vyz­džiai apie li­go­ni­nes, ko­kios čia bu­vo re­ak­ci­jos, ir ko­le­gos Si­mo­no klau­si­mas. Klai­pė­dos re­gio­nas. Pra­ei­tą penk­ta­die­nį aš lan­kiau dvi li­go­ni­nes. Gy­dy­to­jo at­ly­gi­ni­mo vi­dur­kis yra virš 2 tūkst. eu­rų, slau­gy­to­jų – be­veik 1 tūkst. eu­rų. Li­go­ni­nės, ku­rios tu­ri pel­ną, ku­rios tik­rai sėk­min­gai dir­ba. Yra ir ki­tų pa­vyz­džių. Kaip ­mi­nė­jau gre­ti­mą ra­jo­ną, kur 80 % pa­cien­tų iš­vyks­ta gy­dy­tis į ki­tus mies­tus. Jei­gu mes to­kį sta­tus quo pa­lik­si­me, tik­rai no­rė­sis ir tiems gy­ven­to­jams, ku­rie ten gy­ve­na, va­žiuo­ti iš to re­gio­no, ir gy­dy­to­jui tik­rai ne­bus ten no­ro dirb­ti.

Ma­nau, kad už­si­brėž­ti tiks­lai, kas su­si­ję ap­skri­tai su mū­sų gy­ve­ni­mo truk­mės il­gi­ni­mu (mes tą da­ly­ką pri­sta­ty­si­me kaip vie­ną iš še­šių struk­tū­ri­nių re­for­mos da­lių)… mes ma­to­me di­džiu­lę pro­ble­mą. Ne­ga­li­me bū­ti pa­gal gy­ve­ni­mo truk­mę, ypač mes, vy­rai, pas­ku­ti­nė­je vie­to­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Tai la­bai svar­bu vi­so­mis pras­mė­mis: ir dėl žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, ir mo­ra­li­ne pras­me, ir dėl są­nau­dų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms. To­dėl kal­bant apie sa­vi­žu­dy­bes, mir­tin­gu­mo ma­ži­ni­mą dėl kenks­min­gų fak­to­rių, nuo kenks­min­gų li­gų, yra vie­nas iš to­kių am­bi­cin­gų da­ly­kų, kas bus šiais me­tais vyk­do­ma Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ruo­šia­si G. Ste­po­na­vi­čius.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Ger­bia­mas prem­je­re, dė­ko­da­ma už la­bai iš­sa­mią ata­skai­tą no­riu pa­brėž­ti, kad vis dėl­to kiek­vie­na ata­skai­ta – tai, be abe­jo, at­spir­ties taš­kas ir į at­ei­tį. Eko­no­mi­niai, fi­nan­si­niai at­ei­ties pro­jek­tai iš tik­rų­jų nu­tei­kia šian­dien op­ti­mis­tiš­kai. Įvar­di­no­te de­mo­gra­fiją kaip vie­ną iš jaut­riau­sių ir pa­čių ak­tu­a­liau­sių pro­ble­mų. Šių me­tų ata­skai­to­je ma­to­me, kad prie­mo­nių pa­kan­ka­mai, pa­čių prie­mo­nių, t. y. tiks­lų ir už­da­vi­nių, bet re­a­li­za­vi­mo pla­nas, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, vis dėl­to ke­lias pa­si­rink­tas tru­pu­tį ne toks. Aš kal­bu apie vai­ko pi­ni­gus. Iš­plė­tė­te vai­kų, gau­nan­čių iš­mo­kas, ra­tą, ir tai yra la­bai ge­rai – vi­si vai­kai gau­na vie­no­dus vai­ko pi­ni­gus, ir su­ma­ži­no­te vai­kų skur­do ro­dik­lius. Tie ro­dik­liai iš tik­rų­jų ge­rė­ja, nors dar yra ne vi­sai to­kie, kokių rei­kė­tų Lie­tu­vai.

PIRMININKAS. Klaus­ki­te!

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ta­čiau už­dir­ban­čių­jų dau­giau ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, sa­ky­kim, bu­vo di­des­nis. Pa­si­rin­ko­te 30 eu­rų. Bet koks ki­tas žings­nis, koks dy­dis? Mū­sų frak­ci­ja už­re­gist­ra­vu­si pa­tai­są, kad jau 2019 me­tais su­lauk­si­me 60 eu­rų. No­rė­tu­me iš­girs­ti, kaip jūs pla­nuo­ja­te žings­niuo­ti to­liau.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes pla­nuo­ja­me tik­rai žings­niuo­ti to­liau ir pa­da­ry­ti, kad nuo 2019 me­tų ap­rėp­tis vai­ko pi­ni­gus gau­nan­čių vai­kų ir šei­mų di­dė­tų. Tik­rai šian­dien kon­kre­taus skai­čiaus ne­įvar­din­siu, bet aš jau ne kar­tą mi­nė­jau, kad tik­rai tai ne­bus 10 eu­rų di­di­ni­mas, jis bus di­des­nis. Kiek bus, mes vėl­gi ver­ti­na­me si­tu­a­ci­ją ir ver­tin­si­me pro­jek­tuo­da­mi ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą.

Be ši­to spren­di­mo mes taip pat da­ry­si­me ki­tus spren­di­mus, ku­rie pa­lies iš es­mės iki dvie­jų vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių už­dir­ban­čius žmo­nes, jų pa­ja­mų gau­si­ni­mą. Tai yra ir tos prie­mo­nės, plius ki­tos prie­mo­nės, kas yra nu­ma­ty­ta, kaip mi­nė­jau, de­mo­gra­fijos, imig­ra­ci­jos ir grį­ži­mo va­di­na­mo­jo­je stra­te­gi­jo­je, taip pat leis stip­rin­ti šei­mas ir su­teik­ti joms re­a­lią pa­ra­mą tiek kal­bant apie vai­kų prie­žiū­rą, tiek kom­pen­suo­jant tam tik­ras pa­ti­ria­mas iš­lai­das. Ma­nau, kad ne vien vai­ko pi­ni­gai (jei­gu jūs siū­lo­te 60 eu­rų, gal­būt bus tiek, gal­būt kaž­kiek ma­žiau), tai nė­ra vien ta su­ma, ku­ri tu­rė­tų bū­ti įskai­čiuo­ja­ma į pa­ra­mą šei­moms ir vai­kams, nes vi­sos kom­plek­si­nės prie­mo­nės, kaip mi­nė­jau, ir tė­vų at­ly­gi­ni­mo pa­di­di­ni­mas, pa­ja­mų gau­sė­ji­mas taip pat pri­si­de­da prie šei­mos ge­ro­vės. To­dėl mes tik­rai da­ry­si­me spren­di­mus ir ei­si­me ta lin­kme kal­bant tiek apie šei­mų stip­ri­ni­mą, tiek apie mi­nė­to vai­ko pi­ni­gų dy­džio di­di­ni­mą.

Šiek tiek dar re­pli­kuo­jant į tai, ką ko­le­ga Juo­zas pa­sa­kė, jog mes at­ėmė­me pa­pil­do­mą ne­ap­mo­kes­ti­na­mąjį pa­ja­mų dy­dį. Mes tą spren­di­mą pa­da­rė­me dėl to, kad tik­rai tu­rė­jo šio­mis mo­kes­ti­nė­mis leng­va­to­mis pa­si­nau­do­ti tie žmo­nės, ku­rie bu­vo ar­ti skur­do ri­bos, dir­ban­tys žmo­nės, bet ne­ga­lė­jo ši­to­mis mo­kes­ti­nė­mis leng­va­to­mis pa­si­nau­do­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys G. Ste­po­na­vi­čius. Ruo­šia­si S. Ja­ke­liū­nas.

G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Taip pat pri­si­jun­giu prie pa­dė­kos už pa­teik­tą iš­sa­mią ata­skai­tą. Džiau­giuo­si, ger­bia­ma­sis prem­je­re, jū­sų ak­cen­tais dėl struk­tū­ri­nių švie­ti­mo po­ky­čių, bet ver­ti­nant pra­ėju­sius me­tus, di­džiau­si po­ky­čiai, pra­dė­ti švie­ti­mo sri­ty­je, be­je, bu­vo ne dėl Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­vos, ly­de­rys­tės, kal­bu apie va­do­vų ka­den­ci­jų įve­di­mą, kal­bu apie pro­fe­si­nio mo­ky­mo sis­te­mi­nę per­tvar­ką. Pa­ga­liau yra es­mi­nių spren­di­mų dėl uni­ver­si­te­to jun­gi­mo ne Vy­riau­sy­bė­je ir ne dėl ly­de­rys­tės at­si­ra­do, o pu­si­niai ir ne­la­bai į si­ner­gi­ją ve­dan­tys spren­di­mai – Sei­me ar kur nors ša­lia jo.

Bet ma­no klau­si­mas yra apie ma­žė­jan­tį moks­lo fi­nan­sa­vi­mą. Pra­ėju­siais me­tais 78 % ma­žė­jo aukš­to­jo moks­lo fi­nan­sa­vi­mas. Kai jau 2016 me­tais dar iki jū­sų Vy­riau­sy­bės dar­bo pra­džios mes ma­tė­me, kad dau­giau nei dvi­gu­bai at­si­lie­ka­me nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio, to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je mes ir per pra­ėju­sius me­tus ne­ma­tė­me re­a­lių žings­nių tam at­si­li­ki­mui ma­žin­ti, o ma­žė­ji­mas – mi­nus 78 %. Mi­nist­re, koks bū­tų jū­sų ko­men­ta­ras?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal­būt pa­ko­men­tuos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rė. Aš da­bar no­riu dėl re­for­mų. Jūs tur­būt pui­kiai su­vo­kia­te, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, ir pats bu­vo­te vyk­do­mo­jo­je val­džio­je, kad nie­kas be vyk­do­mo­sios val­džios ne­vyks­ta. Jei­gu no­ri­te, kad tai bū­tų pri­ski­ria­ma Sei­mo ly­de­rys­tei, aš la­bai džiau­giuo­si, svar­bu, kad spren­di­mai, ku­rie pa­da­ry­ti, bū­tų rei­ka­lin­gi švie­ti­mo sis­te­mai, švie­ti­mo re­for­mai. Ir vi­sa gar­bė jums, o mes kuo ga­lė­si­me, tuo pa­dė­si­me įgy­ven­di­nant ši­tas struk­tū­ri­nes re­for­mas.

J. PETRAUSKIENĖ. Dė­ko­ju. At­sa­ky­siu dėl moks­lo fi­nan­sa­vi­mo ma­žė­ji­mo. Ma­ny­čiau, rei­kė­tų skai­čiuo­ti moks­lo fi­nan­sa­vi­mą ne tik ver­ti­nant vals­ty­bės biu­dže­ti­nes lė­šas, bet taip pat ir struk­tū­ri­nius fon­dus. Taip, jūs įvar­di­na­te vie­ną skau­du­lį, bet kal­bant apie moks­lo fi­nan­sa­vi­mą Lie­tu­vo­je yra di­džiu­lė pri­klau­so­my­bė nuo struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­mos ir vyk­do­mos per­tvar­kos. Tai tu­ri ves­ti ta kryp­ti­mi, kad iš tos pri­klau­so­my­bės, ku­ri bu­vo su­kur­ta per de­šimt­me­čius, bū­tų iš­ei­ta. Moks­lo sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mas pir­miau­sia yra nu­skur­din­tas per dės­ty­to­jų ir ty­rė­jų at­ly­gi­ni­mų ma­ži­ni­mą ar­ba ne­pa­kė­li­mą po kri­zės me­tų. Šie­met bu­vo pa­da­ry­tas pir­mas ir tik­rai la­bai svar­bus žings­nis, kai dau­giau nei 22 mln. eu­rų bu­vo skir­ta dės­ty­to­jų ir ty­rė­jų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti, ir ta kryp­ti­mi taip pat pla­nuo­ja­ma ei­ti ir ki­tais me­tais. Ben­dra moks­li­nės vei­k­los ir jos fi­nan­sa­vi­mo su­ma nė­ra su­ma­žė­ju­si, bet pa­kei­tus dvi fi­nan­sa­vi­mo me­to­di­kas moks­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo lė­šos su­ma­žė­jo – jos yra su­sie­tos su moks­li­nės veik­los ko­ky­be, ir ma­nau, kad tai yra žings­nis į prie­kį.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys S. Ja­ke­liū­nas. Ruo­šia­si A. Pa­lio­nis. Sta­sy Ja­ke­liū­nai, klaus­ki­te.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau fi­nan­sų mi­nist­ro pa­klaus­ti. Ata­skai­to­je ra­šo­ma apie sko­los di­na­mi­ką ir apie su­ba­lan­suo­tą ir per­tek­li­nį vie­šų­jų fi­nan­sų sek­to­rių, nė­ra už­si­me­na­ma apie fi­nan­si­nį re­zer­vą, ku­rį mes „Sod­ro­je“ pra­de­da­me kaup­ti, jau ma­to­si. Vals­ty­bės biu­dže­tas kol kas de­fi­ci­ti­nis, bet gal jūs pla­nuo­ja­te ir esa­te pri­ėmę spren­di­mus (da­bar ir at­ei­ty­je), kaip tu­rė­tų bū­ti kau­pia­mos at­sar­gos vi­suo­se biu­dže­tuo­se tam, kad jei­gu mes su­si­dur­tu­me su nei­gia­mais fi­nan­sų ro­dik­liais, ga­lė­tu­me nei­ti į fi­nan­sų rin­kas ir ne­si­sko­lin­ti, kaip kad bu­vo maž­daug prieš de­šimt­me­tį?

V. ŠAPOKA. Ačiū už tik­rai la­bai ak­tu­a­lų klau­si­mą. Tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te, kad tiek „Sod­ros“, tiek, ga­li­ma pa­mi­nė­ti, svei­ka­tos sri­ty­se tie re­zer­vai kau­pia­mi ir ne­re­tai vie­šu­mo­je bū­na spe­ku­lia­ci­jų, kad tai, kas yra su­si­ję su vals­ty­bės biu­dže­tu, nė­ra kau­pia­ma. Iš tik­rų­jų yra kau­pia­ma, yra nu­ma­ty­ti au­to­ma­ti­niai me­cha­niz­mai: tiek ke­liau­ja da­lis di­vi­den­dų, tiek iš ki­tų pa­ja­mų šal­ti­nių. Pla­nuo­ja­me, kad jau šių me­tų pa­bai­go­je ši su­ma sieks ne­to­li 300 mln. Tie me­cha­niz­mai tik­rai yra. Čia rei­kė­tų pa­mi­nė­ti du svar­bius as­pek­tus: tiek re­zer­vo dy­dis yra ak­tu­a­lus, tiek pa­čios sko­los dy­dis yra ypač ak­tu­a­lus. Tu­ri­me tei­gia­mą di­na­mi­ką tiek dėl sko­los, tiek dėl pa­ties re­zer­vo dy­džio di­dė­ji­mo.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Pa­lio­nis. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas.

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Vi­sų pir­ma, no­riu pa­dė­ko­ti ir Vy­riau­sy­bei už dar­bą, ir prem­je­rui už pri­sta­ty­mą. Ir tie skai­čiai, ku­rie ro­do tie­sio­gi­nių in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą 2017 me­tais, ir tai, kad esa­me ant slenks­čio dėl na­rys­tės EBPO, aš ma­nau, yra nuo­sek­laus ir dar­naus dar­bo re­zul­ta­tas. Prem­je­re, ir jū­sų ata­skai­to­je yra mi­ni­ma apie mo­kes­ti­nes per­tvar­kas, ku­rios jau yra įgy­ven­din­tos ir ku­rias dar ren­gia­ma­si įgy­ven­din­ti. Aš ma­nau, kad ne­tu­rė­tu­me il­gai dels­ti, tuo la­biau kad tos mo­kes­ti­nės per­tvar­kos su­si­ję ir su biu­dže­to pla­na­vi­mu, ir su vai­ko pi­ni­gais – pa­gal tu­ri­mas pa­ja­mas žiū­rė­si­me, ko­kias ga­li­me da­ry­ti iš­lai­das. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti. Ka­da pri­sta­ty­si­te, vyk­do­mo­ji val­džia pri­sta­tys, sa­vo per­tvar­kos vi­zi­ją Sei­mui? Taip pat, kaip pa­mi­nė­jo­te ata­skai­to­je, yra pa­ties­ti…

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

A. PALIONIS (LSDDF). …pa­grin­dai eta­ti­niam mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mui, ka­dan­gi ne­tru­kus rug­sė­jo 1 die­na. Ka­da Sei­mas pa­ma­tys šiuos pro­jek­tus?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ma­tyt, kaip mes ir esa­me už­si­brė­žę, ki­tą sa­vai­tę tai pri­sta­ty­si­me – vi­sas še­šias struk­tū­ri­nes re­for­mas, iš jų vie­na yra ir mo­kes­čių. Tai pa­da­ry­si­me, aiš­ku, na­tū­ra­lu, pir­miau­sia val­dan­čio­sioms frak­ci­joms, po to ir opo­zi­ci­nėms frak­ci­joms. Pa­teik­si­me vie­šai kon­sul­ta­ci­jai tuos spren­di­mus, prin­ci­pi­nius spren­di­mus, pa­gal ku­riuos, mes ma­no­me, ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti mū­sų eko­no­mi­kos au­gi­mą pa­grin­di­nėms pro­ble­moms spręs­ti. Jei­gu kal­bė­tu­me apie eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą, tai pro­jek­tas yra Sei­me, be­lie­ka iš­reikš­ti po­li­ti­nę va­lią ir pri­im­ti. Pro­ce­sas tik­rai ne­bu­vo leng­vas, glau­džiai dir­bo­me su ko­mi­te­tu, ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku, ku­riam ga­li­ma tik pa­dė­ko­ti, su part­ne­riais, pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis. Pa­reng­tas pro­jek­tas yra su­ba­lan­suo­tas, su­de­rin­tas iš es­mės su vi­so­mis pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis, mo­ky­to­jų ben­druo­me­ne ir tik­rai, ma­nau, pri­si­dės prie to, kad mo­ky­to­jai ga­lės gau­ti ir di­des­nį at­ly­gi­ni­mą, ir už vi­sas tei­kia­mas pa­slau­gas ar­ba at­lie­ka­mus dar­bus mo­kyk­lo­je jiems bus ap­mo­kė­ta.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si A. Ar­mo­nai­tė.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas prem­je­re, už pri­sta­ty­mą. Man at­ro­do, Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tą pui­kiai api­bū­din­tų ge­rai ži­no­ma lie­tu­viš­ka pa­tar­lė, ku­ri sa­ko: „Kas pa­kels ka­ti­nui uo­de­gą, kad ne anas pats.“ Bet, prem­je­re, ar tik­rai čia ka­ti­no nuo­pel­nas in­ves­ti­ci­jų pro­ver­žis, ne­dar­bo ly­gio ma­žė­ji­mas, dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas? Juk pri­va­tus sek­to­rius at­lie­pia pa­grin­di­nes in­ves­ti­ci­jas, ku­ria dar­bo vie­tas. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mą per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus, pri­va­čia­me sek­to­riu­je dar­bo už­mo­kes­tis reikš­min­gai la­biau ki­lo ne­gu vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Vie­šo­jo sek­to­riaus at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas at­ro­do pa­kan­ka­mai sil­pnai, o tai pri­klau­so ir kon­kre­čiai nuo jū­sų. O jūs gi­ria­tės apie kos­me­ti­nes prie­mo­nes ver­slui ska­tin­ti. No­rė­čiau pa­klaus­ti. Ar ne­svars­to­te ko­kių nors reikš­min­gų spren­di­mų ver­slui ska­tin­ti, dar­bo vie­toms kur­ti ir in­ves­ti­ci­joms da­ry­ti, kaip pa­da­rė Es­ti­ja? Tar­ki­me, nu­sta­ty­ti nu­li­nį mo­kes­ti­nį pel­no ta­ri­fą vi­sam rein­ves­tuo­ja­mam pel­nui. Jei­gu lai­kai pi­ni­gus įmo­nė­je, tai tu ne­mo­ki mo­kes­čių…

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …bet jei­gu juos iš­trau­ki var­to­ti – pra­de­di mo­kė­ti. To­kia nuo­s­ta­ta yra Es­ti­jo­je ir ji vei­kia. Ar ne­svars­tė­te dėl to­kios nuo­sta­tos Lie­tu­vo­je? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne­svars­tė­me, nes mes žiū­ri­me ir mo­ko­mės iš ki­tų klai­dų. Tik­rai ne­ma­nau, kad šiuo at­ve­ju tai rei­kė­tų ver­tin­ti kaip ypa­tin­gą ar vei­kian­tį pa­sie­ki­mą. Jei­gu kal­bė­tu­me apie jū­sų pa­mi­nė­tus skai­čius, tai jie sa­vai­me ne­at­si­ran­da ir sa­vai­me ne­au­ga. Ko­kia yra in­ves­ti­ci­nė ap­lin­ka, kaip jau­čia­si įmo­nės, kaip jau­čia­si in­ves­tuo­to­jas, tiek na­cio­na­li­nis, tiek už­sie­nio, pa­ro­do, ar ji­sai ri­zi­kuo­ja di­din­ti ap­im­tis, ga­my­bos ap­im­tis, ar jis in­ves­tuo­ja į tech­no­lo­gi­nį at­si­nau­ji­ni­mą, ar ku­ria pa­pil­do­mas dar­bo vie­tas, ar lau­kia ne­nu­spė­ja­mų spren­di­mų gal­vo­da­mas, kad rei­kės ką nors po nak­ties iš­girs­ti ir pri­im­ti spren­di­mus. To­kių spren­di­mų tik­rai mes ne­si­ren­gia­me da­ry­ti, kad bū­tų ga­li­ma vėl ver­slą grą­žin­ti ten, iš kur šian­dien mes dar ne­ge­ba­me vi­so iš­trauk­ti, nes da­lis jo, de­ja, yra še­šė­ly­je. O tos pa­ska­tos, ku­rios pa­ro­dė, ku­rios bu­vo pa­da­ry­tos ir per­nai, ir anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pa­ma­tai dė­ti bu­vo, ge­riau­siai pa­ro­do, kad at­ei­na vi­zi­ti­nės kor­te­lės į Lie­tu­vą, ga­my­bi­nės in­ves­ti­ci­jos, ku­rių ne­iš­kel­si per vie­ną nak­tį, ne­su­rink­si kom­piu­te­riu, ne­iš­va­žiuo­si. Ga­my­bi­nės in­ves­ti­ci­jos ir tie­sio­gi­ne pras­me, ir iš­ves­ti­ne pras­me, kal­bant apie pa­pil­do­mų dar­bo vie­tų kū­ri­mą ir in­ves­ta­vi­mą, yra ge­riau­sias ro­dik­lis.

O kal­bant apie pa­čią ata­skai­tą, ko­le­ga, tur­būt bū­tų keis­ta ma­ty­ti, jei­gu aš iš­ei­čiau į tri­bū­ną ir sa­vip­la­ka už­si­im­čiau. Ko ge­ro, tik­rai ne. Tai yra Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta. Aš su­pran­tu di­džiu­lį A. Ku­bi­liaus no­rą, bet ly­giai taip pat jis da­rė tą pa­tį bū­da­mas šio­je tri­bū­no­je, kai bu­vo Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas. Aš tik­rai ne­sa­kiau, kad mes vis­ką pa­sie­kė­me, vis­ką įgy­ven­di­no­me, bet mes tei­kia­me ata­skai­tą. O kaip, ar dar­bai pa­kan­ka­mi, ar ne, – tai vėl­gi spren­džia Lie­tu­vos žmo­nės ir jie vie­no­kia, ar ki­to­kia for­ma tą iš­reiš­kia.

Dėl Es­ti­jos gal dar mi­nist­ras pa­tiks­lins.

V. ŠAPOKA. Taip, iš tik­rų­jų la­bai drą­siai sa­ko­te, kad Es­ti­jos pa­ska­ta vei­kia, bet pa­si­žiū­rė­jus de­ta­liau, ar tik­rai jos ska­ti­no pro­duk­ty­vias in­ves­ti­ci­jas, tai po iš­sa­mes­nės ana­li­zės, aki­vaiz­du, pa­si­ro­dys, kad ne. Šiuo at­ve­ju rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad Lie­tu­vo­je pra­ėju­siais me­tais na­šu­mas au­go spar­čiau­siai vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me il­ges­nį lai­ko­tar­pį, tai Es­ti­jos pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mo krei­vė nie­kuo ne­si­ski­ria nuo Lie­tu­vos, ir leng­va­tos tu­rė­ji­mas yra bran­gus ma­lo­nu­mas, taip pat ir ska­ti­nan­tis še­šė­lį. Kuo rei­kė­tų pa­si­džiaug­ti, kad Lie­tu­vo­je pra­ėju­siais me­tais pir­mą kar­tą še­šė­lis yra ma­žes­nis ne­gu Es­ti­jo­je.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė A. Ar­mo­nai­tė. Ruo­šia­si A. Dumb­ra­va.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas prem­je­re, ačiū jums už ata­skai­tą. Kai ku­riuos dar­bus mes ir­gi pa­lai­kė­me, gal­būt kai kam opo­na­vo­me, vis dėl­to lin­ki­me sėk­mės to­liau dar­buo­se.

Ma­no klau­si­mas yra su­si­jęs su skait­me­ni­ne eko­no­mi­ka ir tech­no­lo­gi­jo­mis. Yra pla­čiai pri­pa­žįs­ta­ma, dau­gy­bė kny­gų yra pa­ra­šy­ta apie tai, kad tos ša­lys, ku­rios yra at­vi­ros tech­no­lo­gi­joms, ku­rios jas ska­ti­na ir pa­čios jas nau­do­ja, su­ku­ria grei­tes­nes prie­lai­das eko­no­mi­kai aug­ti ir net­gi ge­riau de­mo­kra­tijai veik­ti. Vis dėl­to šio­je ata­skai­to­je aš pa­si­ge­dau dė­me­sio skait­me­ni­nei eko­no­mi­kai, pa­si­ge­dau vals­ty­bės elek­tro­ni­nių pa­slau­gų plėt­ros. Ar ne­ver­tė­tų tam dė­me­sio skir­ti šiek tiek dau­giau? Nes jei­gu mes pa­si­žiū­ri­me į tarp­tau­ti­nius rei­tin­gus, ver­slas Lie­tu­vo­je yra la­bai pa­žen­gęs šio­je sri­ty­je, ta­čiau Lie­tu­vos po­zi­ci­jas vi­sur tem­pia vals­ty­bės vaid­muo. Man at­ro­do, tam rei­kia kur kas di­des­nio po­li­ti­nio dė­me­sio. Kas vis dėl­to bu­vo nu­veik­ta? Dė­ko­ju.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal­būt rei­kė­tų dar ati­džiau pa­žiū­rė­ti, nes, bent jau aš, kaž­ku­rio­je vie­to­je skai­čiau (juo­kau­jant), bet ji iš tik­rų­jų yra. Yra skir­ta. Kal­bė­da­mi apie vie­šų­jų pa­slau­gų elek­tro­ni­za­vi­mą, mes ki­to­kio ke­lio ir ne­tu­ri­me. Ta pa­ti vyks­tan­ti vals­ty­bės tar­ny­bos per­tvar­ka, vie­šų­jų įmo­nių per­tvar­ka yra su­si­ju­si su vie­nu iš ši­tų pa­grin­di­nių as­pek­tų: da­lis fun­k­ci­jų per­ke­lia­ma į elek­tro­ni­nę erd­vę. Yra su­kur­tos ste­bė­se­nos sis­te­mos, spe­cia­lios in­for­ma­ci­nės sis­te­mos, mes skai­čiuo­ja­me, mo­ni­to­rin­gą tu­ri­me ir čia tik­rai at­ra­si­te skai­čius, kiek tų pa­slau­gų yra per­kel­ta į elek­tro­ni­nę erd­vę, kaip vyk­dy­ta ste­bė­se­na.

Tai tik­rai ne­no­rė­čiau su­tik­ti su tuo, kad mes čia stip­riai lyg ir at­si­lie­ka­me. Ga­liau­siai nau­jos tech­no­lo­gi­jos – pri­pa­žįs­ta­me iš tik­rų­jų, kur, ma­tyt, tu­ri­me di­džiau­sią pro­ble­mą, tai yra tai, ką mes in­ves­ta­vo­me į mo­der­nias la­bo­ra­to­ri­jas, į aukš­to pro­duk­ty­vu­mo pro­duk­tų kū­ri­mą, kaž­kaip tik­rai sun­kiai pa­sie­kia ver­slą. Čia mes tu­ri­me pro­ble­mą. Dėl to žings­niai yra da­ro­mi, kal­bant apie eks­pe­ri­men­ti­nės plėt­ros ir ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mą, kal­bant apie kom­pe­ten­ci­jų da­li­nimą tarp Švie­ti­mo, Moks­lo ir Ūkio mi­nis­te­ri­jų. Spren­di­mai yra pa­da­ry­ti. O de­ta­liau tie­siog ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti, nes iš es­mės ne­ma­čiau nė vie­no mū­sų žings­nio, kur mes ska­tin­tu­me, at­virkš­čiai da­ry­tu­me, kad rei­kia dau­giau po­pie­rių, po­pie­ri­nių spren­di­mų, ko­kių nors ata­skai­tų ir vi­sa ki­ta.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Dumb­ra­va. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, taip pat no­rė­čiau pa­dė­ko­ti jums už ata­skai­tą, ypač už nu­veik­tus dar­bus so­cia­li­nė­je sri­ty­je.

No­rė­čiau pa­klaus­ti. Ne­se­niai Lat­vi­ja pa­skel­bė, kad šiais me­tais vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Lat­vi­jo­je per­žengs 1 tūkst. eu­rų ri­bą, Es­ti­jo­je tai yra jau se­no­kai pa­da­ry­ta. Pra­šau pa­sa­ky­ti, ką mes ga­li­me pa­ža­dė­ti Lie­tu­vos žmo­nėms ir ko­kie yra Vy­riau­sy­bės pla­nai, kad vis dėl­to ir mes įšok­tu­me į tą trau­ki­nį ir vir­šy­tu­me to­kį psi­cho­lo­gi­nį 1 tūkst. eu­rų vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ly­gį? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ma­nau, kad mes tik­rai ki­tais me­tais įšok­si­me į tą trau­ki­nį dėl jū­sų pa­mi­nė­tų skai­čių.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Sy­sas. Ruo­šia­si J. Nar­ke­vi­čius.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke ir Vy­riau­sy­bės na­riai, aš tik­rai no­riu pa­dė­ko­ti ir pa­gir­ti. Bu­vo pa­da­ry­ta tik­rai daug gra­žių dar­bų, bet jūs la­bai kuk­liai pa­ra­šė­te sa­vo ata­skai­to­je, kad dar­bo už­mo­kes­tis pa­di­dė­jo tik 8,5 %. Kai ku­riems mū­sų gy­ven­to­jams ir dar­buo­to­jams, pa­vyz­džiui, pro­ku­ro­rams, STT – 30 %, šiais me­tais pla­nuo­ja­te žval­gy­bi­nin­kams per du eta­pus virš 30 % kel­ti. Di­de­lė­mis pa­stan­go­mis ir opo­zi­ci­jos vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jams, vals­ty­bės tar­nau­to­jams iš­ste­nė­jo­me čia (ar, tiks­liau, jūs) 2 eu­rų ba­zi­nio dy­džio pa­di­di­ni­mą.

Da­bar ma­tau, kad vėl apie tai ty­li­ma, nes įsta­ty­me yra, kaip sa­kiau, žval­gai, di­plo­ma­tai ir tei­sė­jai. Ki­tų ne­ma­čiau dėl dar­bo už­mo­kes­čio, bet to­kie pla­nai yra. Pro­fe­si­nės są­jun­gos skun­džia­si, kad pa­gal įsta­ty­mą jūs tu­ri­te iki lie­pos 1 die­nos surengti de­ry­bas dėl ba­zi­nio dy­džio.

PIRMININKAS. Klaus­ki­te!

A. SYSAS (LSDPF). Jau ke­tu­ri krei­pi­mai­si bu­vo, de­ry­bos ne­pra­si­dė­jo. Ar pra­si­dės de­ry­bos dėl ba­zi­nio dy­džio, kaip nu­ma­ty­ta įsta­ty­muo­se?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip, pra­si­dės. Tik dar yra klau­si­mas, ar de­rė­sis Vy­riau­sy­bė, ar įga­lios vie­ną iš mi­nis­te­ri­jų de­rė­tis dėl ba­zi­nio dy­džio.

Kal­bant apie at­ly­gi­ni­mus, ku­riuos jūs mi­nė­jo­te, aš kal­bė­jau apie pri­va­tų sek­to­rių – 8,5 %. Jei­gu bū­čiau vi­siš­kai tiks­lus, apie 6,7 % vie­ša­ja­me sek­to­riu­je taip pat bu­vo au­gi­mas. Ne­ver­ti­nant net to, sa­ky­kim, ba­zi­nio dy­džio pa­di­di­ni­mo, jūs pui­kiai, kaip bu­vęs ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ir da­bar ak­ty­vus na­rys, su­vo­kia­te, ką reiš­kia ba­zi­nio dy­džio di­di­ni­mas to­kiais mas­tais – 1, 2 ar 5 eu­rai.

Aš vis dėl­to lai­kau­si tos pa­čios nuo­mo­nės, ly­giai toks pat pro­jek­tas tą įgy­ven­din­ti yra pa­teik­tas Sei­mui. Jei­gu mes no­ri­me (o tik­rai no­ri­me) tu­rė­ti mo­der­nią, pa­trauk­lią vals­ty­bės tar­ny­bą, efek­ty­viai dir­ban­čią, mes tu­ri­me pri­im­ti spren­di­mus, nes vi­sus vie­no­dai fi­nan­suo­ti, neat­si­žvel­giant į jų ku­ria­mą pri­dė­ti­nę ver­tę, dar­bo re­zul­ta­tus, ma­tyt, ne­bū­tų vi­siš­kai tei­sin­ga. Nau­ja­sis įsta­ty­mas at­vers ga­li­my­bes ins­ti­tu­ci­jos va­do­vui tik­rai mo­ty­vuo­ti ir pri­trauk­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą ar­ba iš­lai­ky­ti žmo­nes, ku­rie ku­ria di­džiu­lę pri­dė­ti­nę ver­tę vals­ty­bei ir jos žmo­nėms, o tie, ku­rie ne­no­ri dar­buo­tis, ne­be­ga­li, jau ne­be­tu­ri ug­nies, tie­siog ga­lės lik­ti prie tų pa­čių po­zi­ci­jų ar­ba rink­tis ki­tas veik­los sri­tis, nes dar­bo rin­ko­je tik­rai yra di­džiu­lė kom­pe­ten­tin­gų žmo­nių pa­klau­sa.

Kal­bant apie at­ski­ras ins­ti­tu­ci­jas, no­rė­čiau pa­kar­to­ti tą fra­zę, ku­rią mes kar­to­ja­me įvai­riais as­pek­tais kal­bė­da­mi, pa­vyz­džiui, ir apie ša­lies gy­ny­bą: ne­pri­ešin­ki­me ir neš­ne­kė­ki­me to, ko ne­rei­kia kal­bė­ti. Nei tei­sė­jams, nei pro­ku­ro­rams šiais me­tais at­ly­gi­ni­mas ne­pa­di­dė­jo. Dau­gu­ma tų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rioms di­dė­jo at­ly­gi­ni­mai, tai pa­da­rė iš sa­vo įvyk­dy­tų struk­tū­ri­nių re­for­mų ir su­tau­py­tų re­sur­sų. To­kie yra da­ly­kai. Gal­būt ne­pa­vy­dė­ki­me. Sa­kau, rei­kia ab­so­liu­čiai vi­siems gal­vo­ti apie veik­los efek­ty­vi­ni­mą ir kar­tu mo­ty­vuo­ti, kad bū­tų ga­li­ma di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, bet ne­rei­kia sa­ky­ti, kad, ži­not, ins­ti­tu­ci­jos vei­kia kaip vei­kė, bet mes vis tiek joms tu­ri­me vis dau­giau pi­ni­gų mes­ti.

Ga­liau­siai apie tą pa­čią vals­ty­bės tar­ny­bą. Žmo­nių skai­čius ša­ly­je kei­čia­si ir kei­čia­si ne į di­dė­jan­čią pu­sę.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys J. Nar­ke­vi­čius. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). La­bai ačiū, ger­bia­mas prem­je­re, Vy­riau­sy­bės na­riai, už ata­s­kai­tą, bet pir­miau­sia, be abe­jo, už dar­bą, ku­ris bu­vo at­lik­tas ir da­bar at­lie­ka­mas. Iš­kė­lė­te, kaip ir mes vi­si, di­din­gus sie­kius, lau­kia­mi reikš­min­gi po­ky­čiai, ta­čiau aki­vaiz­du, kad re­a­li­za­vi­mo pro­ce­se su­si­dur­ta su ad­mi­nist­ra­ci­niu, su no­men­kla­tū­ri­niu pa­si­prie­ši­ni­mu spren­di­mų pro­ce­sui ir iš­šū­kiams. Iš prin­ci­po yra aki­vaiz­dus nu­kry­pi­mas nuo tų di­din­gų sie­kių ir lau­kia­mų reikš­min­gų lū­kes­čių. Aki­vaiz­du, spren­di­mas da­li­nis ir jis jau ste­bi­mai ne­ten­ki­na žmo­nių lū­kes­čių. Pa­vyz­džiui, vai­ko pi­ni­gai – da­li­nis spren­di­mas. Vis dėl­to, mū­sų ma­ny­mu, rei­kė­jo iš es­mės spręs­ti, žmo­nės jau yra…

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …ne­pa­ten­kin­ti ir taip to­liau, lau­kia­mas mo­ky­to­jų eta­ti­nių… čia ir­gi dis­ku­si­ja.

Ben­dro po­bū­džio klau­si­mas. Be abe­jo, opo­nen­tai vi­sa­da kri­ti­kuos, kad ir ką ge­ro da­ry­tum, bet sa­vi­kri­tika tur­būt yra nau­din­ga ir pro­gre­sy­vi. Tai­gi, ger­bia­mas prem­je­re, ko per tuos me­tus jūs ne­įver­ti­no­te? Ko jūs ne­pa­da­rė­te ar­ba ki­taip da­bar da­ry­tu­mė­te, kad pa­siek­tu­mė­te dėl tų di­din­gų sie­kių ir reikš­min­gų po­ky­čių tei­gia­mus lū­kes­čius? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kal­bant apie di­din­gus lū­kes­čius. Su­pran­tu, kad di­din­gas lū­kes­tis 30 eu­rų šei­mai už vai­ką, ne­ver­ti­nant pa­ja­mų, plius dar, ne­pa­mirš­ki­me, kad ne­pri­klau­so­mai… pri­klau­so­mai nuo pa­ja­mų ir vai­kų skai­čiaus, dar pa­pil­do­mai yra nuo 15 su tru­pu­čiu iki 28 eu­rų šei­mai. Su­mos… na, aš su­pran­tu, kad no­ri­si dau­giau, bet vien vai­ko pi­ni­gų, tų 30 eu­rų, įve­di­mas yra dau­giau nei 100 mln. eu­rų. Tai yra pir­mas žings­nis, tą mes kal­bė­jo­me. Jū­sų ini­cia­ty­va, ku­ri bu­vo pri­sta­ty­ta, tik­rai di­dži­ą­ja da­li­mi pri­si­dė­jo, kad tie vai­ko pi­ni­gai at­si­ras­tų. Tai žen­gė­me pir­mą žings­nį, ga­lė­jo­me jo ne­ženg­ti, jo ne­bū­tų. Da­bar mū­sų tiks­las iš tik­rų­jų yra, kad bū­tų ap­rėp­tis ir su­mos di­des­nės, mes tik­rai ma­to­me di­des­nes ga­li­my­bes tą pa­da­ry­ti ir pa­da­ry­si­me.

O kal­bat apie įvai­rius pa­si­prie­ši­ni­mus, tai ir­gi, mes tą tik­rai ver­ti­no­me. Tik­rai ne­at­ro­dė, kad at­ski­ruo­se sek­to­riuo­se si­tu­a­ci­ja yra pa­kan­ka­mai blo­ga, mes gal­būt kai kur iš tik­rų­jų ne­įver­ti­no­me ir tam tik­rų in­te­re­sų gru­pių vei­ki­mo, bet kiek­vie­nas tas po­ky­tis, ypač ne­da­ry­tas il­gus de­šimt­me­čius ar­ba daug me­tų, tai ir­gi, na­tū­ra­lu ir su­pran­ta­ma, su­lau­kė iš pra­džių to­kios nei­gia­mos re­ak­ci­jos. To­dėl, ma­tyt, tai, ką mes tik­rai ga­lė­jo­me ir už­si­brė­žę bu­vo­me pa­da­ry­ti… Kal­bant apie tas mo­kes­ti­nes ini­cia­ty­vas, ku­rias mes šiais me­tais pri­sta­ty­si­me, na, gal­būt bu­vo ver­ta ban­dy­ti ri­zi­kuo­ti tą da­ry­ti pra­ei­tais me­tais, nors tik­rai to­kios tvir­tos ga­ran­ti­jos, kad mes bū­tu­me pri­ėmę spren­di­mus, ne­bu­vo. Tai mes pri­ėmė­me to­kį tar­pi­nį žings­nį, iš pra­džių su­tvar­kė­me esa­mos mo­kes­ti­nės sis­te­mos ne­lo­giš­ku­mus, so­cia­li­nius ne­tei­sin­gu­mus, juos pa­nai­ki­no­me, ir kai kal­ba­me apie še­šė­lio mas­to ma­ži­ni­mą, ly­gia­gre­čiai tai­ky­da­mi prie­mo­nes, ku­rios tik­rai bu­vo pa­vei­kios ir da­vė re­zul­ta­tą, da­bar ga­li­me ženg­ti ir ki­tą žings­nį, ku­rį mes pri­sta­ty­si­me.

Tik­rai ne­bus pa­pras­ta ir leng­va, ma­tyt, bus įvai­riau­sių nuo­mo­nių, bet vėl­gi, jei­gu mes ap­si­spren­džia­me, kad šian­dien yra bū­tent mū­sų pri­ori­te­tas, kaip mi­nė­jau, iš­plės­ti tą pa­ja­mų di­di­ni­mą iki vi­du­ri­nio­sios kla­sės, tai tą ir tu­ri­me da­ry­ti. Čia Vy­riau­sy­bės lau­kia ne­leng­vas dar­bas įti­kin­ti ir ko­le­gas, ir Sei­mo na­rius, ir val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, tik­rai no­ri­si ir opo­zi­ci­jos pa­ra­mos, kad tie spren­di­mai bū­tų rei­ka­lin­gi ir tai pa­jus­tų kuo dau­giau Lie­tu­vos žmo­nių. Tą ir da­ry­si­me. Tik­rai ne vis­ką pa­vy­ko pa­da­ry­ti, tai yra fak­tas. Mes apie 17 % dar­bų, ku­rie bu­vo su­pla­nuo­ti Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo pla­ne, tu­rė­jo­me ko­re­guo­ti. Gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je, jis tik­rai ko­re­guo­ja tuos pla­nus.

PIRMININKAS. Ir bai­gian­tis lai­kui klau­sia Sei­mo na­rys R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau, vi­sų pir­ma pa­neig­ti jū­sų, prem­je­re, žo­džius, kad daug ko ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Aš sa­ky­čiau, kad iš tik­rų­jų pa­vy­ko daug ką pa­da­ry­ti ir no­riu pa­dė­ko­ti jums už šei­mą, vai­kus, tai yra aki­vaiz­du, Lie­tu­vo­je mes jau ma­to­me ir so­cia­liai ge­rė­jan­čią si­tu­a­ci­ją. Ma­no klau­si­mas bū­tų so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rui. So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­truo­se, kaip su­pra­tau, iš Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų per jū­sų mi­nis­te­ri­ją at­si­ra­do su­kur­tos ke­lios pi­lo­ti­niu prin­ci­pu… teik­ti ato­kvė­pio pa­slau­gas tė­vams, ku­rie au­gi­na ne­įga­liuo­sius ar­ba sun­kios ri­zi­kos sa­vo vai­kus. Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad šim­tu pro­cen­tų yra pa­si­tvir­ti­nęs šis pro­jek­tas, jis pa­si­tvir­ti­no, nes lei­do su­si­tvar­ky­ti tė­vams sa­vo gy­ve­ni­mus ir net iš­veng­ti psi­cho­lo­gi­nio smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ar tas pro­jek­tas dar bus tę­sia­mas, ar jis taps tra­di­ci­nis, nes si­tu­a­ci­ja ro­do, kad iš es­mės pa­si­kei­tė net san­ty­kiai šei­mo­se. Dė­ko­ju.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų pa­lie­tė­te la­bai ak­tu­a­lią te­mą, džiu­gu, kad sa­vi­val­dy­bės tiek pro­jek­tų, tiek sa­vo biu­dže­tų lė­šo­mis jau ku­ria ato­kvė­pio pa­slau­gas. Vy­riau­sy­bė Šei­mų stip­ri­ni­mo įsta­ty­mu yra įpa­rei­go­ta iki rug­sė­jo 1 die­nos pa­tvir­tin­ti ba­zi­nių pa­slau­gų šei­mai pa­ke­tą. Bū­tent ato­kvė­pio pa­slau­gos bū­tų vie­nos iš pa­ke­to tu­ri­nio, ir ten bū­tų nu­ro­dy­ta, ko­kiu bū­du yra už­tik­ri­na­mas tęs­ti­nu­mas ir tva­ru­mas ir kad vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se vi­sos šei­mos pri­ei­tų prie ši­tų pa­slau­gų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­si­ją dėl Vy­riau­sy­bės me­ti­nės veik­los ata­skai­tos pla­nuo­ja­ma reng­ti 2018 m. ba­lan­džio 24 d. Ata­skai­tą svars­to vi­si Sei­mo ko­mi­te­tai. Ačiū Vy­riau­sy­bei už da­ly­va­vi­mą ir prem­je­rui už pra­ne­ši­mą

 

11.31 val.

Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo Nr. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 50 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1804, Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. I-1324 51 ir 101 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1805, Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo Nr. IX-1768 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 124 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1806 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas, kom­plek­si­nis – Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo strai­ps­nių pa­kei­ti­mo ir straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1804. Pra­ne­šė­jas – mi­nist­ras L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS. Vi­są pa­ke­tą?

PIRMININKAS. Pri­sta­ty­ki­te vi­są pa­ke­tą, tai yra pro­jek­tai Nr. XIIIP-1805, Nr. XIIIP-1806. Vis­kas.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tei­kia­mas tri­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas. Pir­ma­sis – Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, pa­reng­tas sie­kiant su­de­rin­ti ga­li­my­bę Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­bos te­ri­to­ri­niams sky­riams, ne­su­tin­kan­tiems su pro­fe­si­nės li­gos pa­tvir­ti­ni­mo ak­tu, skųs­ti jį Cen­tri­nei dar­bo me­di­ci­nos eks­per­tų ko­mi­si­jai, o Cen­tri­nės dar­bo me­di­ci­nos eks­per­tų ko­mi­si­jos spren­di­mus skųs­ti teis­mui. Šiuo me­tu Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­me yra nu­sta­ty­ta, kad šiuos ak­tus ga­li skųs­ti tik Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­ba. Fon­do val­dy­ba vie­na šios funk­ci­jos at­lik­ti ne­ga­li ir dėl žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių trū­ku­mo, fon­do val­dy­bo­je šiuo me­tu dir­ba tik trys kon­tro­lės spe­cia­lis­tai, o te­ri­to­ri­niuo­se sky­riuo­se 70. 2017 me­tais Lie­tu­vo­je nau­jai bu­vo nu­sta­ty­tos 356 pro­fe­si­nės li­gos 259 as­me­nims. Vals­ty­bės kon­tro­lė taip pat tei­kia vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­bai re­ko­men­da­ci­jas su­da­ry­ti ga­li­my­bes te­ri­to­ri­niams sky­riams, rei­ka­lui esant, gin­čy­ti pro­fe­si­nės li­gos pa­tvir­ti­ni­mo ak­tus.

Siū­lo­mi pa­kei­ti­mai su­da­rys są­ly­gas „Sod­ros“ val­dy­bos te­ri­to­ri­niams sky­riams tin­ka­mai vyk­dy­ti so­cia­li­nio drau­di­mo 30 straips­ny­je nu­ma­ty­tą už­da­vi­nį už­tik­rin­ti tei­sin­gą iš­mo­kų sky­ri­mą ir mo­kė­ji­mą ir bus iš­veng­ta esa­mo tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo spra­gų. Šia­me įsta­ty­mo pro­jek­te taip pat sie­kia­ma įgy­ven­din­ti kar­tu su nau­juo­ju Dar­bo ko­dek­su įsi­ga­lio­ju­siu Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo įtvir­tin­tus pa­kei­ti­mus dėl dar­buo­to­jų mo­ky­mų ir jų ži­nių tik­ri­ni­mo. Šiuo tiks­lu tei­kia­mas įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­tiks­li­ni­mas, at­si­sa­kant dar­buo­to­jų, dir­ban­čių ar sie­kian­čių dirb­ti sau­gos ir svei­ka­tos spe­cia­lis­tais, pro­fe­si­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tais, sta­ti­nių pro­jek­ta­vi­mo, sta­ti­nių sta­ty­bos sau­gos ir svei­ka­tos ko­or­di­na­to­riais, kva­li­fi­ka­ci­jos ir ži­nių įgi­ji­mo de­ta­laus reg­la­men­ta­vi­mo, šias funk­ci­jas pa­ve­dant mi­nist­rams pa­gal kom­pe­ten­ci­jos sri­tis. Taip pat šiuo pro­jek­tu tei­kia­mi ki­ti ju­ri­di­nės tech­ni­kos ir re­dak­ci­nio po­bū­džio pa­kei­ti­mai.

Ant­ruo­ju pa­ke­to įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma su­de­rin­ti Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros įsta­ty­mo nuo­sta­tas su 2017 m. lie­pos 1 d. kar­tu su nau­ju Dar­bo ko­dek­su įsi­ga­lio­ju­siu Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo įtvir­tin­to­mis nuo­sta­to­mis dėl dar­buo­to­jų mo­ky­mo ir ži­nių tik­ri­ni­mo bei kai ku­rių veik­los sri­čių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ar­ba kom­pe­ten­ci­jos rei­ka­la­vi­mais.

Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros įsta­ty­mo 10 straips­nio 4 da­lies 2 punk­te yra nu­sta­to­mi ju­ri­di­nio as­mens, sie­kian­čio vyk­dy­ti nuo­la­ti­nę įren­gi­nių prie­žiū­rą, dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­jos rei­ka­la­vi­mai, o 2017 m. lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­jus pa­kei­ti­mams šių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ar­ba spe­cia­lių ži­nių ir įgū­džių rei­ka­la­vi­mus nu­sta­to vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už at­ski­rų ka­te­go­ri­jų įren­gi­nių prie­žiū­ros or­ga­ni­za­vi­mą. Be to, bū­ti­na tiks­lin­ti šį įsta­ty­mą, nes nuo lie­pos 1 die­nos pa­si­kei­tus Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mui, ku­ria­me ne­li­ko Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos at­sto­vų da­ly­va­vi­mo ates­tuo­jant dar­buo­to­jus, bei pa­nai­ki­nus so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro ben­drą įsa­ky­mą „Dėl Mo­ky­mo ir ates­ta­vi­mo dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos klau­si­mais ben­drų­jų nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“, Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros įsta­ty­mu nu­ro­dy­ta, kad dar­buo­to­jų ates­ta­ci­ja šiuo me­tu ne­be­tu­ri tei­si­nio pa­grin­do, to­dėl jį rei­kia su­kur­ti.

Įsta­ty­mu taip pat sie­kia­ma pa­tiks­lin­ti Po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros įsta­ty­mo nuo­sta­tas dėl po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių tech­ni­nės būk­lės tik­ri­ni­mo įga­lio­ji­mų su­tei­ki­mo ir dėl nuo­la­ti­nės po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­ros li­cen­ci­ja­vi­mo tvar­kos pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čią li­cen­ci­ja­vi­mo tvar­ką, nu­sta­ty­tą Li­cen­ci­ja­vi­mo pa­grin­dų ap­ra­šu, pa­tvir­tin­tu Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, bei su­de­rin­ti įsta­ty­mo nuo­sta­tas su Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mu. Taip pat įsta­ty­mu sie­kia­ma at­si­sa­ky­ti ak­re­di­tuo­toms įstai­goms, sie­kian­čioms gau­ti įga­lio­ji­mus tik­rin­ti įren­gi­nių tech­ni­nę būk­lę, tei­kia­mų rei­ka­la­vi­mų dėl va­do­vų kva­li­fi­ka­ci­jos, tu­ri­mos įran­gos, stei­gi­mo do­ku­men­tų, ku­rie dub­liuo­ja ak­re­di­ta­vi­mo rei­ka­la­vi­mus. At­si­sa­ky­ti ju­ri­di­niams as­me­nims, sie­kian­tiems gau­ti li­cen­ci­ją veik­lai, tai­ko­mų per­tek­li­nių rei­ka­la­vi­mų, su­si­ju­sių su jų stei­gi­mo do­ku­men­tais ir or­ga­ni­za­ci­ne struk­tū­ra.

Tre­čia­sis pa­ke­to įsta­ty­mas – Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas sie­kiant su­de­rin­ti Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­tymo nuo­sta­tas su Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos veik­los… su Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mu ir Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mu. Nu­sta­to­ma, kad kon­kre­čią Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos struk­tū­rą tvir­ti­na so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras, taip pat kon­kre­čios funk­ci­jos yra nu­sta­to­mos ins­pek­ci­jos nuo­sta­tuo­se, taip pat pa­tiks­li­na­mos pa­rei­gy­bės at­si­sa­kant struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių ve­dė­jų ir jų pa­va­duo­to­jų pa­rei­gy­bių.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas su­da­rys są­ly­gas op­ti­ma­liai Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos veik­lai ir už­tik­rins tin­ka­mą Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos funk­ci­jų vyk­dy­mo bei vi­di­nių pro­ce­sų op­ti­mi­za­vi­mą. Kar­tu at­si­žvel­giant į tei­sė­kū­ros, eko­no­miš­ku­mo prin­ci­pus siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti per­tek­li­nių nuo­sta­tų, at­lik­ti re­dak­ci­nio po­bū­džio pa­tiks­li­ni­mus. Įsta­ty­mų pro­jek­tai su­de­rin­ti su su­in­te­re­suo­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, so­cia­li­niais part­ne­riais ir vi­suo­me­ne. Pra­šo­me šiems įsta­ty­mų pro­jek­tams pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Pa­klaus­ti no­ri Sei­mo na­rys E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš kaip tik ir no­rė­čiau pra­dė­ti klau­s­ti nuo tre­čio įsta­ty­mo, t. y. Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo. Jūs fak­tiš­kai iš įsta­ty­mo iš­brau­kia­te Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos funk­ci­jas, ku­rias per­ke­lia­te į po­įsta­ty­mi­nį ak­tą. Daž­nai bū­na per teis­mus, kuo­met tam tik­ri da­ly­kai skun­džia­mi, pro­ce­dū­ros, tai teis­mai vis dėl­to rei­ka­lau­ja, kad vi­si pa­grin­di­niai da­ly­kai, funk­ci­jos bū­tų nu­ma­ty­ta įsta­ty­me, ar iš tik­rų­jų jos ati­tin­ka to pa­rei­gū­no tam tik­rą pa­rei­gy­bę. Tai čia vie­nas da­ly­kas.

Bet kon­kre­tus klau­si­mas. Jūs at­si­sa­ko­te, kaip ir sa­kė­te, vy­res­nių­jų ins­pek­to­rių ir ei­na­te prie te­ri­to­ri­nių sky­rių. Tas te­ri­to­ri­nis sky­rius ga­li bū­ti įvai­rus – ra­jo­ni­niu pa­grin­du ar­ba net­gi ap­skri­ties pa­grin­du. Tai kiek da­bar bus su­ma­žin­ta eta­tų, at­si­žvel­giant į šią re­for­mą? Ar liks ra­jo­nuo­se te­ri­to­ri­niai sky­riai? Ačiū.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Pir­ma klau­si­mo da­lis, kur klau­sia­ma apie nuo­sta­tų eg­zis­ta­vi­mą įsta­ty­me. Mū­sų gal­va, tai ne­ati­tin­ka Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mo, ku­ris nu­sta­to, kad biu­dže­ti­nės įstai­gos funk­ci­jos ir jos veik­los tiks­lai nu­sta­to­mi bū­tent nuo­sta­tuo­se, ku­riuos pa­tvir­ti­na įstai­gos sa­vi­nin­ko tei­ses ir pa­rei­gas įgy­ven­di­nan­ti ins­ti­tu­ci­ja.

Taip pat tu­rė­da­mi baig­ti­nį nuo­sta­tų są­ra­šą, kai dar­bo są­ly­gos ir dar­bo san­ty­kiai kei­čia­si taip spar­čiai, mes pa­čią Dar­bo ins­pek­ci­ją įka­li­na­me ta­me to­kia­me nuo­sta­tų kie­tu­me, kur tam, kad ga­lė­tų ji pra­dė­ti nau­ją veik­lą, ku­rią bū­ti­na pra­dė­ti, tu­ri­me keis­ti įsta­ty­mą. To­kiu bū­du ei­na­me šiuo ke­liu, ku­ris nu­ma­ty­tas Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­me.

Ant­ro­ji klau­si­mo da­lis – apie pla­nuo­ja­mas per­tvar­kas. Kol kas jos iš tie­sų yra tik pla­nuo­ja­mos ir nė­ra dar ga­lu­ti­nių spren­di­mų, nė­ra ga­lu­ti­nių net ir vi­zi­jų. To­dėl, jei­gu yra rū­pes­tis dėl už­tik­ri­ni­mo dėl te­ri­to­ri­nių sky­rių, tik­rai ga­li­me tai ga­ran­tuo­ti, ta­čiau to­kio ga­lu­ti­nio vaiz­do, ku­rį aš ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti, kas lie­ka, ko ne­lie­ka, aš ne­ga­lė­čiau.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, no­rė­čiau, kad gal­būt pa­tvir­tin­tu­mė­te ar­ba pa­neig­tu­mė­te, kad šios įsta­ty­mo pa­tai­sos nie­kaip ne­pa­veiks, tar­kim, dar­buo­to­jo pa­dė­ties, tar­kim, dėl ypa­tin­gų dar­bo są­ly­gų, ne­su­teiks di­des­nių pri­ori­te­tų darb­da­viui, kaip jūs ma­no­te? Ne­nu­ken­tės šiuo at­ve­ju dar­buo­to­jas? Ačiū.

L. KUKURAITIS. Kal­ba­te apie dar­buo­to­jus, dir­ban­čius vi­suo­se sek­to­riuo­se, jūs apie tai klau­sia­te? Ge­rai. Dar­buo­to­jai… Prie­šin­gai, ši­tais įsta­ty­mų pro­jek­tais įga­li­na­ma Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja pa­pil­do­mai tik­rin­ti dar­buo­to­jų, ku­rie yra at­sa­kin­gi už dar­buo­to­jų sau­gą įmo­nė­se, kom­pe­ten­ci­ją, ži­nias. Ši­tos tei­sės ji ne­tu­rė­jo. To­kiu bū­du yra su­stip­ri­na­ma sau­gos ga­li­my­bė. Ki­ti tei­sės pa­kei­ti­mai, ku­rie čia yra nu­ma­to­mi, ir­gi tu­rė­tų pri­si­dė­ti tik­tai po­zi­ty­viai prie dar­buo­to­jų sau­gos.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Sy­sas. Ruo­šia­si R. J. Da­gys.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, iš­klau­sius jus ir iš­klau­sius pas­ku­ti­nį at­sa­ky­mą, tik­rai man ne­su­stip­rė­jo nuo­mo­nė, kad dar­buo­to­jų sau­ga ir svei­ka­ta, pri­ėmus ši­tuos įsta­ty­mus, pa­di­dės. Aš su­pran­tu, kad čia yra daug biu­ro­kratinių tai­sy­mų, ku­rių rei­kia dau­giau ver­slui pa­leng­vin­ti ir vi­sai ki­tiems da­ly­kams, bet ne dar­bo sau­gai ir svei­ka­tai, kon­kre­čiai dar­buo­to­jui. Bet, aš ma­nau, ko­mi­te­te mes apie tai pa­dis­ku­tuo­si­me.

Ma­no klau­si­mas bū­tų, ka­dan­gi kal­ba­te ir apie po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų įren­gi­nių prie­žiū­rą, ar ši­ta­me įsta­ty­me pa­ga­liau iš­spren­dė­te: lif­tas yra po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gas įren­gi­nys ir kam pri­klau­so jo prie­žiū­ra – ar spe­cia­liai ins­ti­tu­ci­jai, ar gy­ven­to­jams, ku­rie gy­ve­na ta­me na­me, nes tai ne­si­bai­gian­tis gin­čas?

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už ko­men­ta­rą ir klau­si­mą. Atsi­liep­siu į ko­men­ta­rą. Iš tie­sų taip, čia yra ne­ma­žai to­kių biu­ro­kratinių ir tei­sė­kū­ros pa­kei­ti­mų, taip pat pa­leng­vin­ti są­ly­gas už­tik­rin­ti sau­gą. Aiš­ku, kad yra rei­ka­lin­gos ir įgy­ven­di­na­mos rim­tos sau­gos prie­mo­nės, to­kios kaip tiks­li­niai pa­tik­ri­ni­mai pa­gal sek­to­rius, tų ypa­tin­gų si­tu­a­ci­jų mo­ni­to­rin­gas ir ta­da tam tik­rų spren­di­mų pri­ėmi­mas, mo­ky­mai, at­sa­kin­gų dar­buo­to­jų pa­tik­ri­ni­mas ir t. t. Šie dar­bai yra da­ro­mi.

Dėl lif­to, kiek aš ži­nau, tik­rai ši­tuo pro­jek­tu nė­ra spren­džia­ma.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš da­lies ma­no klau­si­mą A. Sy­sas pa­klau­sė, bet dar li­ko vie­nas klau­si­mas, su­si­jęs su tam tik­rais struk­tū­ros pa­kei­ti­mais – pa­va­duo­to­jų sky­ri­mais, jų at­si­sa­ky­mais. Jei­gu jūs pla­nuo­ja­te, kaip aš su­pra­tau iš jū­sų at­sa­ky­mų, kad tai bus dar tam tik­ri struk­tū­ri­niai pa­kei­ti­mai, tai kam da­bar jie da­ro­mi šiuo me­tu ne­ma­tant vi­sos tos per­tvar­kos pras­mės ir es­mės? Kam to da­bar rei­kia, jei­gu po to seks es­mi­nės ar­ba la­biau es­mi­nės per­tvar­kos?

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Kai įsta­ty­me yra nu­ro­dy­tos kon­kre­čios pa­rei­gy­bės, jos ir­gi la­bai ap­ri­bo­ja tar­ny­bos veik­lą. Šiuo at­ve­ju net be rim­tų struk­tū­ri­nių pa­kei­ti­mų tie ap­ri­bo­ji­mai, mū­sų gal­va, kai dar­bo san­ty­kiai yra to­kie lanks­tūs, rei­kia, kad ir tar­ny­bos bū­tų mak­si­ma­liai lanks­čios ir už­tik­rin­tų ge­bė­ji­mą grei­tai re­a­guo­ti, kur­ti pa­pil­do­mas funk­ci­jas ir pa­pil­do­mas pa­rei­gas, už­tik­rin­ti ir at­liep­ti rin­kos bei dar­buo­to­jų sau­gos po­rei­kius. To­dėl rei­kia pa­leng­vin­ti šios tar­ny­bos veik­lą, pa­leng­vin­ti tei­siš­kai, kad ji op­ti­ma­liai, efek­ty­viai veik­tų.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, aš du to­kius klau­si­mus. Pir­mas. Čia yra ke­le­tas pa­siū­ly­mų, kaip jūs mi­nė­jo­te, su­stip­rin­ti Dar­bo ins­pek­ci­jos tei­ses ir ki­ti. Bet kaip to, dir­ban­čio­jo, tei­sės su­stip­rės, kad jis ga­lė­tų ap­si­gin­ti ne­lai­mės at­ve­ju, sa­ky­ki­me, pro­fe­si­nės ligos at­ve­ju? Mes gir­di­me ne vie­ną nu­si­skun­di­mą, kad žmo­nės, tu­rin­tys aki­vaiz­džių pro­fe­si­nių pa­žei­di­mų, ne vi­sa­da su­lau­kia tei­sin­go įver­ti­ni­mo.

Ant­ras da­ly­kas. Dar­bo ins­pek­ci­ja tu­rės dau­giau tei­sių, ga­lės skųs­ti, ne­su­tik­da­ma su pro­fe­si­nės veik­los nu­sta­ty­mu. Dar­bo tu­rė­tų pa­dau­gė­ti ir me­di­kams, ku­rie nu­sta­to pro­fe­si­nę ligą. Kaip bus dėl dar­bo ap­mo­kė­ji­mo? Gir­di­me, kad ir šei­mos gy­dy­to­jams, ne tik nu­sta­tant pro­fe­si­nę li­gą, at­si­ran­da dau­giau ak­tų, po­pie­riz­mo pil­dy­ti, o tai nie­kaip nė­ra ap­mo­ka­ma. Ačiū už at­sa­ky­mus.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Pro­fe­si­nės ligos at­ve­ju yra pa­leng­vi­na­ma ir pa­čiam žmo­gui, ir „Sod­rai“ pri­im­ti greičiau ir dau­giau spren­di­mų, su­si­ju­sių bū­tent su pro­fe­si­niu su­sir­gi­mu. Iki šiol tuos spen­di­mus pri­im­da­vo Fon­do val­dy­ba, o da­bar ga­lės ir „Sod­ros“ te­ri­to­ri­niai sky­riai. Ar pa­pil­do­mai pa­dau­gės dar­bo me­di­kams? Sun­ku ver­tin­ti. Jei­gu pa­dau­gės, ta­da ir bus spren­džia­ma.

PIRMININKAS. Ačiū, dau­giau klau­sian­čių nė­ra. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė Sei­mo na­rys A. Sy­sas. Mo­ty­vai už.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai su­tin­ku, kad po­ky­čiai dar­bo rin­ko­je vyks­ta la­bai grei­tai. Mes pri­ėmė­me nau­ją Dar­bo ko­dek­są ir, aiš­ku, Dar­bo ins­pek­ci­ja tu­rė­tų ope­ra­ty­viai re­a­guo­ti į tuos po­ky­čius, ku­rie vyks­ta dar­bo rin­ko­je. Bet ma­ne la­biau­siai jaudi­na tai, kad mes vis krau­na­me Dar­bo ins­pek­ci­jai pa­pil­do­mų fun­k­ci­jų, bet žmo­giš­kuo­sius re­sur­sus ir fi­nan­sa­vi­mą di­di­na­me ne­pro­por­cin­gai ma­žai. Vėl už­dė­da­mi jiems nau­jas funk­ci­jas, pla­tes­nes, su­dė­tin­ges­nes, mes tu­ri­me pa­gal­vo­ti ir apie fi­nan­sa­vi­mą, nes, prie­šin­gu at­ve­ju, pa­pras­čiau­siai per­krau­na­me sis­te­mą ir ji ne­ga­li at­lik­ti ele­men­ta­rių funk­ci­jų. Pa­si­žiū­rė­ki­te, kas vyks­ta net vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se, kai ne­si­lai­ko­ma pri­im­tų vi­siš­kai nau­jų Dar­bo ko­dek­so įsta­ty­mų, tiek dėl ta­ry­bų, tiek dėl dar­buo­to­jų da­ly­va­vi­mo val­dy­bo­se – įvai­rūs iš­si­su­ki­nė­ji­mai. Skir­da­mi pa­pil­do­mų už­duo­čių Dar­bo ins­pek­ci­jai tu­ri­me su­da­ry­ti są­ly­gas, kad ji ga­lė­tų tas funk­ci­jas vyk­dy­ti. O da­bar siū­ly­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ga­li­me, ko­le­gos, pri­tar­ti dėl vi­sų tri­jų pro­jek­tų? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 86, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 15 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti to­kiems pa­siū­ly­mams?

Ačiū, pri­tar­ta.

 

11.49 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos su­si­ta­ri­mo dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos su­tar­ties dėl so­cia­li­nės ap­sau­gos pa­kei­ti­mų ir pa­pil­dy­mų ra­ti­fi­ka­vi­mo“ projek­tas Nr. XIIIP-1885 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas pro­jek­tas. Taip pat pri­sta­to mi­nist­ras L. Ku­ku­rai­tis. Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos su­si­ta­ri­mo dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos su­tar­ties dėl so­cia­li­nės ap­sau­gos pa­kei­ti­mų ir pa­pil­dy­mų ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1885. Pa­tei­ki­mas. Pra­šau.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­ėju­sių me­tų gruo­džio 8 die­ną Vil­niu­je bu­vo pa­si­ra­šy­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos su­si­ta­ri­mas dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos su­tar­ties dėl so­cia­li­nės ap­sau­gos pa­kei­ti­mų ir pa­pil­dy­mų. Su­si­ta­ri­mas pri­skir­ti­nas ra­ti­fi­kuo­ja­mų tarp­tau­ti­nių su­tar­čių ka­te­go­ri­jai.

Tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las – Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je at­lik­ti tei­si­nes pro­ce­dū­ras, rei­ka­lin­gas su­si­ta­ri­mui įsi­ga­lio­ti. Su­si­ta­ri­mu nu­sta­to­mas nau­jas pen­si­jų per­skai­čia­vi­mo prin­ci­pas – nu­sta­tant as­mens tei­sę į pen­si­ją, su­muo­ja­mas abie­jo­se vals­ty­bė­se įgy­tas vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo sta­žas. Kiek­vie­na vals­ty­bė ski­ria ir mo­ka pen­si­jos da­lį už sa­vo sta­žą. So­vie­ti­nį sta­žą, pa­vyz­džiui, įgy­tą Ka­zach­sta­ne ar kur ki­tur, įskai­to ta vals­ty­bė, ku­rio­je as­mens įgy­tas sta­žas yra il­ges­nis. Jei vie­no­das, įskai­to ta vals­ty­bė, ku­rio­je as­muo bu­vo pas­ku­ti­nį kar­tą ap­draus­tas. Toks so­vie­ti­nio sta­žo įskai­ty­mo prin­ci­pas yra nu­ma­ty­tas dvi­ša­lė­se su­tar­ty­se su Lat­vi­ja, Es­ti­ja ir Mol­do­va.

Su­si­ta­ri­mu nu­ma­to­ma ga­li­my­bė per­skai­čiuo­ti iki šio su­si­ta­ri­mo įsi­ga­lio­ji­mo pa­skir­tas pen­si­jas pa­gal as­me­nų pra­šy­mą, to­kiu bū­du už­tik­ri­nant so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą, kai už Lie­tu­vo­je įgy­tą so­cia­li­nio drau­di­mo sta­žą as­muo pen­si­ją gaus pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus. Su­si­ta­ri­mu sie­kia­ma, kad Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­bos Už­sie­nio iš­mo­kų tar­ny­ba pen­si­jas as­me­nims ap­skai­čiuo­tų ir mo­kė­tų tik už Lie­tu­vo­je įgy­tą drau­di­mo sta­žą, t. y. už lai­ko­tar­pį, už ku­rį bu­vo mo­ka­mos so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos Lie­tu­vo­je, o so­vie­ti­nį sta­žą įskai­ty­tų ir pen­si­ją už šį sta­žą tik­rin­tų tik tuo at­ve­ju, jei pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sės ak­tus įgy­tas drau­di­mo dar­bo sta­žas bū­tų il­ges­nis už drau­di­mo dar­bo sta­žą, įgy­tą pa­gal Uk­rai­nos tei­sės ak­tus.

 Su­si­ta­ri­mui įgy­ven­din­ti rei­kės pa­pil­do­mų Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šų pen­si­joms per­žiū­rė­ti ir so­vie­ti­nio drau­di­mo dar­bo sta­žo įskai­ty­mo nuo­sta­toms tai­ky­ti, ta­čiau įver­tin­ti be­si­krei­pian­čių­jų skai­čių ir lė­šų po­rei­kį per­skai­čiuo­toms pen­si­joms mo­kė­ti nė­ra ga­li­my­bės, nes su­si­ta­ri­me nu­ma­ty­ta, kad pen­si­jos bus per­skai­čiuo­ja­mos as­mens pra­šy­mu. Už­sie­nio iš­mo­kų tar­ny­ba 2018 me­tų ko­vo mė­ne­sį į Uk­rai­ną pen­si­jas siun­tė 227 Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pen­si­jų ga­vė­jams, iš­mo­kė­ta su­ma – apie 147 tūkst. eu­rų. Taip pat pen­si­jas mo­kė­jo 252 ga­vė­jams, gy­ve­nan­tiems Lie­tu­vo­je, tu­rin­tiems ir lie­tu­viš­ko, ir uk­rai­nie­tiš­ko sta­žo. Uk­rai­nos pen­si­jų fon­das 2018 me­tų ko­vo mė­ne­sį į Lie­tu­vą pen­si­jas at­siun­tė 318 Uk­rai­nos pen­si­jų ga­vė­jų, iš­mo­kė­ta su­ma – 40 tūkst. 706 eu­rai. Pro­jek­tas su­de­rin­tas su at­sa­kin­gomis ins­ti­tu­ci­jomis. Pra­šo­me pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Klaus­ti no­ri Sei­mo na­rys A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, tik­rai, aš ma­ny­čiau, la­bai ge­ras pa­tei­ki­mas dėl pen­si­nin­kų, nes ky­la daug pro­ble­mų, ypač kai dir­ba­te vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je. Ypač dėl so­vie­ti­nio sta­žo yra daug prie­kaiš­tų, ko­dėl vie­nos vals­ty­bės, kur pen­si­jos, tar­ki­me, ma­žes­nės… no­rė­tų lie­tu­viš­ko pen­si­jos, tai da­bar pri­klau­sy­tų, kur sta­žas il­ges­nis, tai, aš ma­nau, la­bai lo­giš­ka.

Ki­ta ver­tus, aš no­riu pa­klaus­ti dau­giau ben­dro klau­si­mo. Da­bar tik su Lat­vi­ja, Es­ti­ja ir su Mol­do­va, kaip su­pra­tau, yra to­kia pa­na­ši tvar­ka. Bet, tar­ki­me, su Bal­ta­ru­si­ja, su Ru­si­ja vi­sos tvar­kos yra skir­tin­gos ir vi­sur yra ki­taip. Tar­ki­me, ru­sams mo­ka­ma lie­tu­viš­ka pen­si­ja, ta­čiau jie ne­drau­džia­mi svei­ka­tos drau­di­mu. Uk­rai­nie­čiai gau­na pen­si­jas iš Uk­rai­nos vie­ną kar­tą per tris mė­ne­sius. Vi­są lai­ką su tomis tre­čio­siomis ša­limis pas mus kaž­kaip skir­tin­gai. Ar ne­bū­tų ga­li­ma ko­kią pa­vyz­di­nę tvar­ką ir su­vie­no­din­ti? La­bai ačiū.

L. KUKURAITIS. Dė­kui už klau­si­mą. Iš tie­sų to ir sie­kia­ma. Mū­sų tar­nau­to­jai su­si­sie­kia su už­sie­nio vals­ty­bių tar­nau­to­jais ir sie­kia dvi­ša­lio su­si­ta­ri­mo. De­ja, tas pro­ce­sas yra la­bai il­gas ir ki­ta pu­sė ne vi­sa­da ro­do tiek po­zi­ty­vu­mo, kiek yra iš mū­sų pu­sės. Pa­vyz­džiui, net ir šiuo at­ve­ju bu­vo ei­ta link šio su­si­ta­ri­mo dau­giau ne­gu pen­ke­rius me­tus su vi­so­kiais ko­mu­ni­ka­ci­niais nu­trū­ki­mais ir t. t. Pro­ce­sas yra il­gas. Kol tai yra pa­da­ro­ma, už­trun­ka. Bet, kaip ir sa­kiau, nuo­sta­ta yra to­kia, kad mes sie­kia­me su vi­so­mis vals­ty­bė­mis pri­ei­ti prie to pa­ties stan­dar­to.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, Uk­rai­nai – pen­ke­ri me­tai, man at­ro­do, nau­ja­jai Uk­rai­nai – dar tik ge­ri tre­ji me­tai, kai vis­kas vyks­ta, ir ka­ro są­ly­go­mis, to­dėl ga­li­ma juos su­pras­ti. Aš no­rė­čiau pa­si­tiks­lin­ti. Da­lis žmo­nių, ku­rie gy­ve­no ir dir­bo Lie­tu­vo­je, ir ga­vo pen­si­jas, yra iš­vy­kę į Uk­rai­ną. Ten ir­gi kil­da­vo pen­si­jų mo­kė­ji­mo pro­­ble­mų. Ar ši su­tar­tis leis­tų, kad tiems žmo­nėms, ku­rie per­si­kė­lė, gy­ve­na Uk­rai­no­je, to­liau bū­tų mo­ka­mos lie­tu­viš­kos pen­si­jos?

L. KUKURAITIS. Taip, pen­si­jos… Tas lai­ko­tar­pis, ku­rį jie gy­ve­no Lie­tu­vo­je ir tu­rė­jo lie­tu­viš­ką sta­žą, už tą sta­žą bus mo­ka­ma lie­tu­viš­ka ir bus už­tik­ri­na­mas ne ma­žes­nis pen­si­jų ly­gis, ne­gu yra da­bar, po per­skai­čia­vi­mo.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys J. Lie­sys.

J. LIESYS (LSF). Ačiū ger­bia­ma­jam po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mas mi­nist­re, tik­rai ma­lo­nus įsta­ty­mo pa­tei­ki­mas ir, ma­tyt, vi­si pri­tars, bet aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti. Pir­mą ma­no klau­si­mo da­lį pa­klau­sė ger­bia­mas J. Ole­kas.

Jūs, ko ge­ro, tu­ri­te re­gist­re duo­me­nis, kiek ga­li bū­ti už­sie­ny­je pen­si­nin­kų, ku­riems mes tik­rai mo­kė­si­me, už­re­gist­ruo­tų, gau­si­me pra­šy­mus, ir da­lis jų gy­ve­na čia. Yra ne­ma­žai žmo­nių, gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je, jie gaus pen­si­jas čia. Pra­šom pa­sa­ky­ti, kiek jų ga­li bū­ti: tūks­tan­tis, du, trys? Ko ge­ro, jei mes šį įsta­ty­mą pri­im­si­me, ši­tie skai­čiai di­dės. Bet, ma­tyt, yra iš­ei­ti­niai skai­čiai, šiuo me­tu jūs tu­ri­te ko­kius nors prad­me­nis tų skai­čių, jie tik­rai tu­rė­tų bū­ti jums ži­no­mi.

L. KUKURAITIS. De­ja, tu­riu pri­pa­žin­ti, kad mes šiuo me­tu to­kių skai­čių ne­tu­ri­me. Kai kal­ba­me apie per­skai­čia­vi­mą, tai kal­ba­me apie la­bai se­ny­vo am­žiaus tiek lie­tu­vius, tiek uk­rai­nie­čius, ku­riems šios nuo­sta­tos ga­lio­ja. Da­bar kon­kre­taus skai­čiaus, koks yra ati­tik­muo, ne­tu­ri­me. Kaip mi­nė­jau, pa­gal da­bar­ti­nę esa­mą tvar­ką pa­si­kei­čia­ma pa­na­šiai po 300 as­me­nų tiek Uk­rai­no­je, tiek Lie­tu­vo­je.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs mi­nė­jo­te, kad ši su­tar­tis yra ana­lo­giš­ka Lat­vi­jos ir Es­ti­jos su­tar­tims. Tur­būt vi­soms Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms yra pa­na­šiai. Kuo iš es­mės ski­ria­si šiuo at­ve­ju su­tar­tis su Uk­rai­na ir mū­sų tu­ri­ma su­tar­tis su Bal­ta­ru­si­ja ar Ru­si­ja? Ku­rios vie­tos yra skir­tin­gos?

L. KUKURAITIS. Šį kon­kre­tų klau­si­mą dėl Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos pa­tiks­lin­čiau ko­mi­te­to po­sė­džiuo­se.

PIRMININKAS. Ačiū. Dau­giau klau­sian­čių­jų nė­ra. Dė­ko­ju mi­nist­rui. Mo­ty­vų sa­ky­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Ar pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Ge­rai, bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 93 Sei­mo na­riai: už – 93, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas – pa­grin­di­nis, pa­pil­do­mas – SRDK. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti šių me­tų ge­gu­žės 15 die­ną.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja R. Baš­kie­nė.

 

11.59 val.

Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-1428 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1925ES, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 479, 480, 589 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1926 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me dar­bą ir ma­lo­niai kvie­čiu į tri­bū­ną ger­bia­mą­jį mi­nist­rą R. Ka­rob­lį, kad pa­teik­tų dar­bo­tvarkės 1-5a klau­si­mą ir, ma­nau, kar­tu 1-5b klau­si­mą. Tai Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-1428 ir kar­tu Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 479, 480 ir 589 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­tus. Pra­šau, ger­bia­ma­sis mi­nist­re.

R. KAROBLIS. La­bai ačiū, po­nia pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pri­sta­ty­ti po­nios pir­mi­nin­kės iš­var­dy­tų tei­sės ak­tų pa­ke­tą. Pro­jek­tų tiks­las yra įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos di­rek­ty­vos dėl prie­mo­nių aukš­tam ben­dram tin­klų ir in­for­ma­ci­nių sis­te­mų sau­gu­mo ly­giui vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je už­tik­rin­ti nuo­sta­tas ir su­kur­ti są­ly­gas šias di­rek­ty­vos nuo­sta­tas per­kel­ti, įgy­ven­din­ti tei­sės ak­tų lyg­me­niu. Ši di­rek­ty­va yra ki­taip va­di­na­ma NIS – an­gliš­kas di­rek­ty­vos su­trum­pi­ni­mas. Mes va­din­tu­me Tin­klų ir in­for­ma­ci­nių sis­te­mų di­rek­ty­va, t. y. TIS di­rek­ty­va.

Pa­grin­di­niai šios di­rek­ty­vos rei­ka­la­vi­mai: pri­im­ti Na­cio­na­li­nę tin­klų ir in­for­ma­ci­nių sis­te­mų sau­gu­mo stra­te­gi­ją. Ant­ras, nu­sta­ty­ti sau­gu­mo ir pra­ne­ši­mų apie in­ci­den­tus rei­ka­la­vi­mus es­mi­nių pa­slau­gų ope­ra­to­riams ir skait­me­ni­nių pa­slau­gų tei­kė­jams. Tre­čia, nu­sta­ty­ti sank­ci­jas už per­ke­lia­mų di­rek­ty­vos nuo­sta­tų pa­žei­di­mus.

Šiuo pro­jek­tu įgy­ven­din­da­mi di­rek­ty­vą siū­lo­me nu­sta­ty­ti pa­ve­di­mą Vy­riau­sy­bei, tvir­ti­nant Na­cio­na­li­nę ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo stra­te­gi­ją, api­brėž­ti ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo sub­jek­tus ir nu­sta­ty­ti jų pa­rei­gas, įtvir­tin­ti nuo­sta­tas dėl ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo ri­zi­kos val­dy­mo, stip­rin­ti tarp­tau­ti­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos lyg­me­niu, įsta­ty­mą pa­pil­dy­ti nau­jais ki­ber­neti­nio sau­gu­mo prin­ci­pais, t. y. ri­zi­kos val­dy­mo, stan­dar­ti­za­ci­jos, tech­no­lo­gi­nio neut­ra­lu­mo, sub­si­dia­ru­mo.

Dės­ty­da­mi šio pro­jek­to nau­ją re­dak­ci­ją, taip pat siū­lo­me at­si­sa­ky­ti per­tek­li­nių nuo­sta­tų, su­si­ju­sių su Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos įga­lio­ji­mais ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je, pa­tiks­lin­ti tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą dėl da­ly­va­vi­mo for­muo­jant ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo po­li­ti­ką, nu­sta­ty­ti, kad tai at­lie­ka tik Na­cio­na­li­nis ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tras, at­si­sa­ky­ti iš­dės­ty­ti įsta­ty­me Na­cio­na­li­nio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tro funk­ci­jas, ku­rios pa­gal svar­bą ne­tu­rė­tų bū­ti re­gu­liuo­ja­mos šiuo tei­sės ak­tu, o jau Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu tvir­ti­na­mais nuo­sta­tais, taip pat pa­tiks­lin­ti Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mą tei­sės tech­ni­kos as­pek­tu.

O Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so tam tik­rais straips­niais ir prie­dais siū­lo­ma iš­plės­ti šio ko­dek­so nu­sta­ty­tų sub­jek­tų, ku­riems tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė už nu­si­žen­gi­mų, su­si­ju­sių su ry­šio sis­te­mo­mis, pa­da­ry­mą, ra­tą, t. y. nu­sta­ty­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­komy­bę vi­siems ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo sub­jek­tams. Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 479 straips­nio 1 da­lį siū­lo­ma pa­pil­dy­ti – nu­sta­ty­ti at­sa­ko­my­bę ne tik­tai už Na­cio­na­li­nio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tro, bet ir už po­li­ci­jos nu­ro­dy­mų, su­si­ju­sių su ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu, ne­įvyk­dy­mą lai­ku.

Pri­ta­rus įsta­ty­mų pro­jek­tams, bus su­da­ry­tos prie­lai­dos už­tik­rin­ti aukš­tą ben­drų­jų tin­klų ir in­for­ma­ci­nių sis­te­mų sau­gu­mo ly­gį Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir ge­rin­ti vi­daus rin­kos vei­ki­mą.

Pra­šy­mas bū­tų, jei­gu įma­no­ma, šį įsta­ty­mų pa­ke­tą tvir­tin­ti sku­bos tvar­ka, at­si­žvel­giant į tai, kad tai yra di­rek­ty­vos per­kė­li­mas ir rei­kia įvyk­dy­ti per tam tik­rus ter­mi­nus. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, mi­nist­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti de­vy­ni Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, mi­nist­re, už pri­sta­ty­mą. Iš tik­rų­jų, ma­tyt, rei­kė­tų pri­im­ti spren­di­mus ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo klau­si­mais sku­bos tvar­ka tam, kad bū­tų už­tik­rin­tas kri­tiš­kai svar­bus ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas – ir ne dėl di­rek­ty­vų, o dėl to, kad ar­tė­ja de­mo­kra­tiniai rin­ki­mai Lie­tu­vo­je, tik­rai la­bai svar­būs rin­ki­mai at­ei­nan­čiais me­tais. Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos šiuo me­tu aiš­ki­na­si, ar bu­vo ki­ša­ma­si į jų rin­ki­mus ir ar bu­vo vi­siš­kai už­tik­rin­tas ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas, ne­ri­mau­ja Šve­di­ja dėl pas juos vyk­sian­čių rin­ki­mų.

Ma­no klau­si­mas. Ar jūs ne­ma­to­te grės­mės Lie­tu­vo­je, kad bū­tų ki­ša­ma­si į rin­ki­mus bū­tent ki­ber­ne­ti­niu bū­du? Ar už­teks lai­ko įgy­ven­din­ti šias nuo­sta­tas ir už­tik­rin­ti ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą iki at­ei­nan­čių rin­ki­mų ir ar tu­ri­me pa­kan­ka­mai spe­cia­lis­tų, ku­rie už­tik­rins šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mą?

R. KAROBLIS. La­bai ačiū. Iš tik­rų­jų ne­sa­me, kaip sa­ko­me, nu­li­nė­je sta­di­jo­je už­tik­rin­da­mi ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą. Na­cio­na­li­nis ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tras vei­kia ir jis kaž­kiek pa­de­da ko­vo­ti tiek vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms, tiek pri­va­tiems sek­to­riams su ki­ber­ne­ti­nė­mis grės­mė­mis, taip pat įskai­tant ir kon­kre­čias ki­ber­ne­ti­nes ata­kas.

O jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me, di­na­mi­ka dau­ge­liu at­ve­jų yra ge­ra, po­zi­ty­vi, vyk­dant ati­ti­ki­mą ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mams. Tu­ri­me pro­ble­mų su kai ku­rių vals­ty­bi­nių įstai­gų ir taip pat in­fra­struk­tū­rai svar­bių ob­jek­tų in­ter­ne­ti­nė­mis sve­tai­nė­mis. Čia dar klau­si­mas, kur rei­kia pa­dir­bė­ti. Bet, aiš­ku, yra dir­ba­ma šio­se sri­ty­se.

Sa­vai­me aiš­ku, kad ten, kur yra ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios la­biau­siai yra su­si­ju­sios su rin­ki­mais, pir­miau­sia Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja, bet ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri su­skub­ti su dar di­des­nių rei­ka­la­vi­mų įdie­gi­mu, o Na­cio­na­li­nės ki­ber­ne­ti­kos cen­tras tik­rai bus pa­si­ren­gęs pa­dė­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Na­vic­kie­nė.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, no­rė­jau pa­klaus­ti jū­sų nuo­mo­nės apie da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją, ypač duo­me­nų sau­gu­mo si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je. Tik­rai gir­di­me tiek iš vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų, tiek iš pri­va­čių ver­slo struk­tū­rų is­to­ri­jų ir skan­da­lų, kai nu­te­ka duo­me­nys. Kaip jūs ver­ti­na­te mū­sų ša­lies pa­jė­gu­mus su tuo do­ro­tis? Ar ma­no­te, kad esa­me ge­ra­me ke­ly­je, ar už­ten­ka re­sur­sų ir pa­jė­gu­mų? Ir kaip ver­ti­na­te vi­sa­me šia­me kon­teks­te, na, prem­je­ras džiau­gia­si in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo pro­jek­tu Vy­riau­sy­bė­je, kaip jūs ver­ti­na­te šian­dien ir ko­kios bū­tų jū­sų min­tys tuo klau­si­mu?

R. KAROBLIS. Taip, du klau­si­mai. Pir­mu klau­si­mu dėl duo­me­nų ap­sau­gos tai šiuo me­tu vyks­ta pro­ce­sas ir, jei­gu ne­klys­tu, ki­tą sa­vai­tę bus Vy­riau­sy­bė­je svars­ty­mas pa­čios duo­me­nų ar­chi­tek­tū­ros, vals­ty­bi­nių duo­me­nų. Iš tik­rų­jų yra da­bar si­tu­a­ci­ja, kad tu­ri­me per 90 net ne duo­me­nų cen­trų, o ser­ve­ri­nių, ir yra kon­so­li­da­vi­mo klau­si­mas, nes tik kon­so­li­da­vus ir įve­dus ati­tin­ka­mas vie­no­das griež­tas sau­gu­mo prie­mo­nes ga­li­ma kon­tro­liuo­ti. Tik­rai ne­ga­li­me kon­t­ro­liuo­ti šim­to ir tą rei­kia keis­ti.

Ant­ras da­ly­kas. Kas tą tu­ri da­ry­ti? Ar vis dėl­to tu­ri bū­ti kon­tro­liuo­ja­mi tie, ku­rie tie­sio­giai dir­ba už­tik­rin­da­mi ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo sau­gą, tu­ri vi­sas tech­no­lo­gi­jas, ar vis dėl­to, na, sa­ky­kim, pla­tes­nis ra­tas sub­jek­tų, ku­rie gal­būt tu­ri ir ne to­kį am­bi­cin­gą ly­gį. Mū­sų ma­ny­mu, tu­ri­me orien­tuo­tis, ypač vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, val­dan­čios jaut­riau­sius duo­me­nis, bū­tent kad pir­miau­sia tu­ri tu­rė­ti už­tik­rin­tą ko­ky­bę, be jo­kios abe­jo­nės, ir tu­ri­me bū­ti tik­ri, kad esa­mos ar­chi­tek­tū­ros ar sche­mos leis mak­si­ma­liai už­tik­rin­ti ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą.

Ly­giai tas pats in­stru­men­tas yra vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų pe­ri­met­ro už­da­ry­mas tam, kad bū­tent vėl leis­tų ko­lek­ty­viai gin­tis nuo ki­ber­ne­ti­nių ata­kų, tech­no­lo­gi­jos dėl to yra, rei­kia nau­do­tis už­sie­nio pa­tir­ti­mi, tai ir­gi yra tas klau­si­mas, ku­ris ne­tru­kus bus svars­to­mas Vy­riau­sy­bė­je.

O klau­si­mas dėl in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo bu­vo svars­ty­tas sau­sio mė­ne­sį vy­riau­sy­bi­nė­je Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­mi­si­jo­je. Yra pri­im­tas prin­ci­pi­nis spren­di­mas, kad bū­tų pra­dė­ta nuo rin­ki­mų ly­gio, svars­to­mos ga­li­my­bės, kur gal­būt tu­rė­tų ma­žes­nį ki­tų pu­sių su­in­te­re­suo­tu­mą ir bū­tų leng­viau ap­sau­go­ti. Pa­vyz­džiui, nuo se­niū­nai­čių rin­ki­mų. Tik­rai ne­kal­ba­ma apie pre­zi­den­to, Sei­mo ar sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mus. Šia­me eta­pe ne, bet pa­ban­dy­ti nuo že­miau­sio ly­gio tur­būt ga­li­ma, nors įkur­ti tam tik­rą tei­si­nę ba­zę ir įsteig­ti, nu­sta­ty­ti adek­va­čius tech­ni­nius spren­di­mus bū­tent tam bal­sa­vi­mo ly­giui iš­sau­go­ti. Bet, aiš­ku, klau­si­mas ir­gi dis­ku­tuo­ja­mas. Ma­nau, kad vie­ną kar­tą Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ja jau bu­vo iš­reikš­ta, to­kia ji­nai ir tu­rė­tų iš­lik­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Te­ko šiek tiek su­si­pa­žin­ti su 2017 me­tų ki­ber­ne­ti­nės sau­gu­mo būk­lės ata­skai­ta, ku­rią prieš mė­ne­sį pa­tei­kė­te. Prem­je­ras daug dė­me­sio sky­rė sa­vo ata­skai­to­je apie cen­tro veik­lą.

No­rė­čiau pa­klaus­ti to­kio gry­nai tech­ni­nio niu­an­so. No­ri­si ti­kė­ti Lie­tu­vos pa­si­ruo­ši­mu ir no­ri­si pri­lyg­ti Es­ti­jos pa­si­ruo­ši­mui, gal su­dė­tin­ga ly­giuo­tis į Es­ti­ją, bet kon­kre­čiai jums. Čia kal­ba­ma apie Eu­ro­pos di­rek­ty­vos per­kė­li­mą į Lie­tu­vos tei­sės ak­tus. Di­rek­ty­vos nuo­sta­tos tu­ri bū­ti per­kel­tos iki ge­gu­žės 9 die­nos, tai yra li­ko ma­žiau ne­gu mė­nuo iki per­kė­li­mo, va­di­na­si, ne tik įsta­ty­mui pri­im­ti, bet ir po­įsta­ty­mi­niam ak­tui. Ko­dėl vė­luo­ja­ma ypač svar­bius Eu­ro­pos Są­jun­gos (mes tu­rė­tu­me bū­ti prie­ša­ky­je to­kių spren­di­mų)… ko­dėl vė­luo­ja­ma per­kel­ti į Lie­tu­vos tei­sės ak­tus, ypač po Vals­ty­bės kon­tro­lės ata­skai­tos, kad 50 % Eu­ro­pos di­rek­ty­vų vė­luo­ja­ma per­kel­ti į mū­sų na­cio­na­li­nę tei­sę. Ir iš es­mės re­ko­men­da­ci­jos yra Vy­riau­sy­bei ir mi­nis­te­ri­joms. Dė­kui.

R. KAROBLIS. Ge­ras klau­si­mas. Iš tik­rų­jų ti­kė­jau­si kaip vie­no iš klau­si­mų. Pir­mas da­ly­kas, kad šis įsta­ty­mas ga­li bū­ti tai­ko­mas 99 % tie­sio­giai ir jį pri­ėmus di­rek­ty­vos nuo­sta­tos iš kar­to bū­tų įgy­ven­di­na­mos. O šiaip aš su­tin­ku, kad yra tei­kia­ma šiek tiek vė­lo­kai, bet, ki­tas da­ly­kas, vis tiek mes tu­rė­jo­me iš­si­aiš­kin­ti sub­jek­tus, ku­rie, pir­mas da­ly­kas, ir ren­gė di­rek­ty­vą, per­ke­lia­mą į šiuos įsta­ty­mus, tei­sės ak­tus.

Jei­gu žiū­rė­tu­me prieš me­tus lai­ko, dar ne­ži­no­jo­me ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri tą da­rys, ku­ri bus at­sa­kin­ga. Per pra­ei­tus me­tus vy­ko sub­jek­tų kon­so­li­da­vi­mo di­na­mi­ka ir vi­sos tos ar­chi­tek­tū­ros iš­gry­ni­ni­mas. Tie­siog dir­ba­me kar­tu re­for­muo­da­mi vi­są sis­te­mą, to­dėl tie trū­ku­mai, tas lai­ko­tar­pis ir už­si­tę­sė. Aš su­pran­tu, kad tai nė­ra nor­ma­lu, bet, taip sa­kant, kai vykstant re­for­mai rei­kia tuos dar­bus da­ry­ti, tai iš tik­rų­jų nė­ra leng­va ir su­si­du­ria­me su iš­šū­kiais. To­liau, pa­vyz­džiui, dėl stra­te­gi­jos ren­gi­mo, ti­kiuo­si, pro­ce­sai bus sklan­des­ni, kaip ir to­les­ni prak­ti­niai žin­gs­niai ir to­liau įgy­ven­di­nant ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Ole­kas. Pra­šom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, pa­lai­ky­da­mas jū­sų ini­cia­ty­vą ir tei­ki­mą, aš ma­nau, kad mes tu­ri­me per­kel­ti ir įgy­ven­din­ti dėl ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo. Aš tu­riu tik vie­ną klau­si­mą dėl lyg­mens, ku­ris pa­lies, įgy­ven­di­nant ši­tą di­rek­ty­vą, tam tik­rus sub­jek­tus, pa­vyz­džiui, tam tik­ras biu­dže­ti­nes įstai­gas ar ki­tus da­ly­kus, kad ir Sei­mą. Ar įgy­ven­di­ni­mas pa­rei­ka­laus ko­kių pa­pil­do­mų lė­šų? Ti­kiu, kad kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma su­si­tvar­kys, bet ki­tos biu­dže­ti­nės įstai­gos? Mes kal­bė­jo­me apie ga­li­mas ins­ti­tu­ci­jas, ku­rioms ga­lė­tų rei­kė­ti pa­pil­do­mų lė­šų įgy­ven­di­nant ki­ber­ne­ti­nę sau­gą sa­vo ins­ti­tu­ci­jo­se, nes po to yra ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė va­do­vams. Aiš­ku, kai ku­rie gal­būt ne­pa­kan­ka­mai ski­ria tam dė­me­sio, bet ga­li bū­ti, kad rei­kė­tų ir pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų. Ačiū už at­sa­ky­mą.

R. KAROBLIS. Ačiū. Taip, tam tik­rų pi­ni­gų rei­kia, bet tos lė­šos są­ly­gi­nai nė­ra di­de­lės. Ir ki­tas da­ly­kas, net­gi ten, kur pa­gal mas­tą ins­ti­tu­ci­joms bū­tų per daug di­de­lis krū­vis ar per di­de­lė ir ad­mi­nist­ra­ci­nė, ir fi­nan­si­nė naš­ta, tu­ri­me idė­jų šiek tiek pa­ban­dy­ti di­fe­ren­ci­juo­ti šiuos rei­ka­la­vi­mus pa­gal ga­li­mą ža­lą, ku­ri bū­tų pa­da­ry­ta in­ter­ne­ti­nių ata­kų at­žvil­giu. Iš­ėjo taip, kaip iš­ėjo, il­gą lai­ką bu­vo tas vie­nas kur­pa­lius, da­bar ma­no­me, kad ga­li­ma pa­leng­vin­ti ir ad­mi­nist­ra­ci­nę, ir fi­nan­sų naš­tą, bet čia at­eis per lai­ką, ti­kiuo­si, per ke­lis mė­ne­sius.

O šiaip, ma­ny­čiau, šio­je sta­di­jo­je svar­biau­sias klau­si­mas yra ad­mi­nist­ra­ci­nis su­si­tvar­ky­mas, t. y. tech­ni­nių, ad­mi­nist­ra­ci­nių rei­ka­la­vi­mų su­tvar­ky­mas iki pat ga­lo, šim­tu pro­cen­tų, nes da­bar tik­rai dar yra ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios to ne­pa­da­rė, nors di­na­mi­ka ge­ra, taip pat tech­ni­nių prie­mo­nių, kad ir­gi mes bū­tu­me pa­si­ruo­šę.

Yra tų me­cha­niz­mų, ku­rie jau da­bar ga­li pa­dė­ti ins­ti­tu­ci­joms įgy­ven­din­ti vi­są ki­ber­ne­ti­nės sau­gos pa­ke­tą. Čia yra klau­si­mas dau­giau ins­ti­tu­ci­jų at­sa­ko­my­bės ir ini­cia­ty­vos, o ji daž­nai at­ei­na po na­cio­na­li­nio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tro pa­ra­gi­ni­mų taip pat.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­si­mams lai­kas bai­gė­si. Ar ko­le­gos no­rė­tų pra­tęs­ti? Ga­li­me su­tar­ti. Iš­sa­ky­si­te po­zi­ci­jos nuo­mo­nę už, nuo­mo­nę prieš po pa­tei­ki­mo. Ačiū, mi­nist­re, kad pa­teikė­te.

Da­bar iš­klau­sy­si­me Sei­mo na­rių nuo­mo­nes. A. Anu­šaus­kas. Pra­šom. Nuo­mo­nė už.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų taip, įsta­ty­mas rei­ka­lin­gas, ta­čiau kaip ir dėl kiek­vie­no įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo vi­sa­da ky­la pro­ble­mų, nes ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo ata­skai­ta ir ap­skri­tai in­for­ma­ci­ja apie ins­ti­tu­ci­jų po­žiū­rį į šį svar­bų klau­si­mą ro­do, kad da­lis vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų nė­ra pa­sky­ru­sios net at­sa­kin­gų as­me­nų už šią sri­tį.

Iš­ties tai, kas yra nu­ma­ty­ta šia­me įsta­ty­me, kad bus ki­ber­ne­ti­nių in­ci­den­tų val­dy­mo ypa­tin­gos svar­bos in­for­ma­ci­nė­se in­fra­struk­tū­ro­se pla­nai, kad di­de­lė da­lis tų funk­ci­jų iš įsta­ty­mo yra per­ke­lia­ma į po­įsta­ty­mi­nius mi­nis­te­ri­jo­je pa­reng­tus ak­tus, yra vis­kas ge­rai. Ta­čiau vis dėl­to iš­lie­ka tie klau­si­mai dėl ins­ti­tu­ci­jų, nes vie­na mi­nis­te­ri­ja tik­rai su tuo ne­su­si­do­ros, ins­ti­tucijų, ku­rios taip pat at­sa­kin­gos už ypa­tin­gos svar­bos in­fra­struk­tū­rą, va­do­vų po­žiū­rį ir at­sa­ko­my­bę.

Iš­ties aš pa­si­sa­kau už šį įsta­ty­mą, bet vis dėl­to no­rė­čiau ir lin­kė­čiau ir kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rui šio­je sri­ty­je de­monst­ruo­ti prin­ci­pin­gu­mą ir va­lią pa­siek­ti tų re­zul­ta­tų, ku­rie yra iš­ke­lia­mi, kad vi­sos ins­ti­tu­ci­jos, jų va­do­vai jaus­tų at­sa­ko­my­bę už šią sri­tį. Prie­šin­gu at­ve­ju tų pla­nų, ku­rie sie­ja­mi su in­ter­ne­ti­niais bal­sa­vi­mais, tik­rai mes ne­ga­lė­si­me pa­reng­ti ne­pa­ren­gę ir ne­ap­gy­nę sa­vo šios ki­ber­ne­ti­nės erd­vės.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nės prieš nė­ra. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Bal­suo­ja­me. Pra­šom. Bal­suo­ja­me dėl Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo ir kar­tu ly­di­mo­jo Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so įsta­ty­mų pro­jek­tų.

Bal­sa­vo 88 Sei­mo na­riai: už – 88. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas bū­tų Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Ir tai bū­tų dėl Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. O dėl Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų kaip pa­grin­di­nis yra siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas.

Vy­riau­sy­bė pra­šo sku­bos tvar­ka. Ar bū­tų ga­li­ma siū­ly­ti da­tą ba­lan­džio 26 die­ną? Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju.

12.19 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1720, Ka­ri­nės jė­gos nau­do­ji­mo statu­to 8, 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1721, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 29, 393, 589 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 5571 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1722 (pa­tei­ki­mas)

 

Skel­biu mū­sų dar­bo­tvarkės 1-6a klau­si­mą ir ly­di­muo­sius 1-6b ir 1-6c klau­si­mus, pro­jek­tus Nr. XIIIP-1720, Nr. XIIIP-1721 ir Nr. XIIIP-1722. Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1720. Kvie­čiu pa­teik­ti mi­nist­rą R. Ka­rob­lį. Kar­tu pa­teiks Ka­ri­nės jė­gos nau­do­ji­mo sta­tu­to 8, 12 straips­nių ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mus. Pra­šom, ger­bia­ma­sis mi­nist­re.

R. KAROBLIS. Ačiū, po­nia pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tei­kia­mais pro­jek­tais sie­kia­ma už­draus­ti rink­ti in­for­ma­ci­ją apie ka­ri­nes te­ri­to­ri­jas ir kal­ba­ma apie dvi for­mas: pir­ma, nu­sta­tant drau­di­mus jas vi­zu­a­li­zuo­ti, t. y. fo­to­gra­fuo­ti ir fil­muo­ti; an­tra, vyk­dy­ti be­pi­lo­čių or­lai­vių skry­džius virš jų ir bū­tų nu­ma­ty­ta, kad iš­ly­gos ga­li bū­ti da­ro­mos kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tai yra ir iš­orė­je, ir bū­nant vi­du­je, ir lan­kan­tis vi­suo­me­nės at­sto­vams, ir pa­na­šūs as­pek­tai. Aiš­ku, ob­jek­tas yra bū­tent ne­sank­cio­nuo­ti ir įta­ri­mų, kad ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja, ke­lia­ntys at­ve­jai.

Sie­kiant už­tik­rin­ti drau­di­mo įgy­ven­di­ni­mą, siū­lo­ma nu­sta­ty­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę juos pa­žei­du­siems as­me­nims, taip pat pa­grin­dus pa­nau­do­ti ka­ri­nę jė­gą, t. y. nu­mu­šant, prieš be­pi­lo­čius or­lai­vius. Siū­lo­ma su­teik­ti tei­sę ka­riams su­lai­ky­ti as­me­nis, ne­tei­sė­tai fil­muo­jan­čius ar fo­to­gra­fuo­jan­čius ka­ri­nes te­ri­to­ri­jas ar ne­tu­rint lei­di­mo vyk­dan­čius be­pi­lo­čių or­lai­vių skry­džius. Siū­lo­ma, kad šiuos įsta­ty­mo pa­žei­di­mus tir­tų Ka­ro po­li­ci­ja.

Pro­jek­to ren­gi­mą pa­ska­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to ir Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mo ata­skai­ta šių me­tų ir per­nai me­tų. Jo­je pa­žy­mė­ta, kad di­dė­jan­tis ka­ri­nių ob­jek­tų ste­bė­ji­mo, fo­to­gra­fa­vi­mo, fil­ma­vi­mo at­ve­jų skai­čius, taip pat di­dė­jan­tis be­pi­lo­čių or­lai­vių skry­džių virš ka­ri­nių ob­jek­tų skai­čius ga­li bū­ti nau­do­ja­mi už­sie­nio vals­ty­bių ka­ri­niams veiks­mams, nu­kreip­tiems prieš Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui reikš­min­gus ka­ri­nės pa­skir­ties ob­jek­tus, ku­rie yra ar­ba ga­li bū­ti pa­si­rink­ti kaip pla­nuo­ti tai­ki­niai, taip pat ka­ri­nės in­fra­struk­tū­ros po­ky­čiams Lie­tu­vo­je, Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je ste­bė­ti.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė šių me­tų va­sa­rio 21 die­ną nu­ta­ri­mu Nr. 174 pro­jek­tams pri­ta­rė. Kon­kre­čiai Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma nu­sta­ty­ti drau­di­mą vi­zu­a­li­zuo­ti ka­ri­nes te­ri­to­ri­jas ir vyk­dy­ti be­pi­lo­čių or­lai­vių skry­džius virš jų. Nu­sta­to­mos iš­im­tys: įsta­ty­mo ir tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nu­ma­ty­ti at­ve­jai bei tu­rint mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka iš­duo­tą lei­di­mą.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma nu­sta­ty­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę už: pir­ma, be­pi­lo­čių or­lai­vių skry­džių vyk­dy­mą virš ka­ri­nių te­ri­to­ri­jų; an­tra, ka­ri­nių te­ri­to­ri­jų fil­ma­vi­mą, fo­to­gra­fa­vi­mą ir vi­zu­a­li­za­vi­mą ki­tu bū­du; tre­čia, gau­tos vi­zu­a­li­nės in­for­ma­ci­jos per­da­vi­mą ki­tiems as­me­nims, ne­tu­rint lei­di­mo.

An­tra vei­ka. 2 punk­tas: nu­sta­ty­ti tei­sę kon­fis­kuo­ti ir ne pa­žei­dė­jui nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tį tur­tą, ku­ris bu­vo ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų įran­kis, prie­mo­nė, da­ly­kas ar įsta­ty­mu už­draus­tos veik­los re­zul­ta­tas, kai vyk­do­mas ne­tei­sė­tas vi­zu­a­li­nės in­for­ma­ci­jos rin­ki­mas ar per­da­vi­mas. Ga­li­my­bė kon­fis­kuo­ti be­pi­lo­tį or­lai­vį jau yra nu­ma­ty­ta ir da­bar ga­lio­jan­čia­me įsta­ty­me.

Tre­čia: nu­sta­ty­ti Ka­ro po­li­ci­jai kom­pe­ten­ci­ją vyk­dy­ti šių ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų tyri­mą.

Ka­ri­nės jė­gos ­nau­do­ji­mo sta­tu­to įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma su­teik­ti teisę nau­do­ti ka­ri­nę jė­gą prieš be­pi­lo­čius or­lai­vius, jei­gu skry­džiai vyk­do­mi ne­tei­sė­tai. An­tra, su­lai­kyti as­me­nis, ne­tei­sė­tai fil­muo­jan­čius, fo­to­gra­fuo­jan­čius ar ki­tais bū­dais vi­zu­a­li­zuo­jan­čius ka­ri­nes te­ri­to­ri­jas. Toks bū­tų įsta­ty­mų tu­ri­nys.

PIRMININKĖ. Ačiū, mi­nist­re. Jū­sų no­ri klaus­ti Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas. Pra­šom, ko­le­ga.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, mi­nist­re, už pri­sta­ty­mą. Tik­rai pri­ta­riu pa­siū­ly­tam pro­jek­tui.

Tu­riu ke­le­tą klau­si­mų dėl įgy­ven­di­ni­mo. Yra ne­ma­žai ka­ri­nių te­ri­to­ri­jų, be­si­ri­bo­jan­čių su ci­vi­li­niais gy­ve­na­mai­siais pa­sta­tais. No­rė­čiau pa­klaus­ti, kaip bus už­tik­rin­tas įgy­ven­di­ni­mas, bū­tų iš­veng­ta įvai­rių dvi­pras­my­bių ir ku­rio­ziš­kų si­tu­a­ci­jų taip pat su­de­ri­nus su as­me­ni­niu pri­va­tu­mu? Čia vie­nas klau­si­mas.

Ki­tas – dėl dro­nų. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis yra pla­nuo­ja­ma nu­kenks­min­ti dro­nus? Ar šiuo me­tu ka­ri­nės te­ri­to­ri­jos, apie ku­rias kal­ba­te, yra ap­rū­pin­tos prie­mo­nė­mis bū­tent ap­tik­ti ir nu­kenks­min­ti tuos dro­nus?

R. KAROBLIS. Pir­mas da­ly­kas. Bū­tų nu­sta­to­mos te­ri­to­ri­jos, jau da­bar nu­sta­to­mos, ku­rio­se drau­džia­mi be­pi­lo­čių skry­džiai, ir bū­tent sta­cio­na­riems, fik­suo­tiems ob­jek­tams… Bet, kaip mi­nė­jo­te, yra as­pek­tų dėl gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių. Iš tik­rų­jų vėl klau­si­mas, kaip ir anks­tes­nis, kad tas vie­no kur­pa­liaus prin­ci­pas ap­tver­ti tiek šim­tų met­rų ar pa­na­šiai, tik­rai ne­ga­li­ma, tu­ri­me in­di­vi­du­a­li­zuo­ti, įskai­tant, ypač mies­tuo­se, skrai­dy­mo zo­nas ir at­si­žvel­giant į ri­zi­kas, ką ga­li tie dro­nai, be­pi­lo­čiai or­lai­viai, pa­da­ry­ti. Ly­giai tas pats ir su, sa­ky­kim, fil­ma­vi­mu, fo­to­gra­fa­vi­mu. Vis dėl­to yra ri­zi­kos ver­ti­ni­mas, ar, sa­ky­kim, ka­riuo­me­nės va­do biu­ro iš lau­ko fo­to­gra­fa­vi­mas ga­li pa­da­ry­ti ža­los, ly­gi­nant su nuo­la­ti­niu fo­to­gra­fa­vi­mu sar­gy­bos pos­te Ruk­lo­je ar pa­na­šiai. Tai­gi vie­nas klau­si­mas tik­rai yra in­di­vi­du­a­li­za­vi­mas, pri­klau­so­mai nuo ge­og­ra­fi­nės vie­tos.

Ant­ras da­ly­kas ir­gi yra ne te­ri­to­ri­jo­se, bet nu­sta­ty­mas drau­di­mų ir api­brė­ži­mų ten, kur yra mo­bi­lūs ob­jek­tai, tai yra ko­lo­nų ju­dė­ji­mas, kur mes tu­ri­me ir fo­to­gra­fa­vi­mo at­ve­jų, ir or­lai­vių. Tai čia yra api­brė­ži­mo da­ly­kai, ir ti­ki­mės, kad per in­di­vi­du­a­li­za­vi­mo priz­mę vis dėl­to ra­si­me pro­por­cin­gus spren­di­mus, kon­sul­tuo­da­mie­si, taip sa­kant, su so­cia­li­niais su­in­te­re­suo­tais part­ne­riais, ku­riuos ži­no­me ir ku­rie tik­rai lin­ki ge­ro, bet ne blo­go.

Dėl prie­mo­nių prieš be­pi­lo­čius. Šiuo me­tu tu­ri­mos prie­mo­nės tik­rai yra ne­pa­kan­ka­mos. Ga­li­mos vi­sos prie­mo­nės, įskai­tant ir, sa­ky­kim, pra­de­dant snai­pe­ri­niais šau­tu­vais, bai­giant daž­nių že­mi­ni­mo sis­te­mo­mis. Kol kas iš tik­rų­jų pas­ku­ti­nių sis­te­mų ne­tu­ri­me, bet vyk­do­mi ga­na in­ten­sy­vūs pir­ki­mo pro­ce­sai ir žiū­ri­mi įvai­rūs va­rian­tai, tik­rai grei­tu lai­ku tu­rė­tu­me šį pa­jė­gu­mą įsi­gy­ti. Kiek ži­nau, tą pa­tį da­ro ir Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba, nes ten ir­gi yra sa­vų pro­ble­mų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia A. Anu­šaus­kas. Ruo­šia­si S. Jo­vai­ša.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tik­rų­jų ge­rai, kai įsta­ty­mai per ke­le­rius me­tus, bet vis dėl­to pa­si­ve­ja tą tech­ni­nį pro­gre­są, apie tai dis­ku­si­jos jau bu­vo ir ne šie­met, ir ne per­nai, ir ne už­per­nai, ir anks­čiau. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks, gal­būt ir pa­siū­ly­mas. Šiaip ka­ri­nės sta­cio­na­rios te­ri­to­ri­jos – tai la­bai aiš­ku, jos tu­ri tas la­bai aiš­kias ri­bas, bet ki­tos ša­lys tu­ri pa­tir­tį nu­sta­ty­ti ir tam tik­ras ap­sau­gi­nes zo­nas ša­lia ka­ri­nių te­ri­to­ri­jų. Jū­sų ma­ny­mu, pa­vyz­džiui, Ruk­la, kur yra san­kau­pa ka­ri­nių da­li­nių, aš įsi­vaiz­duo­ju, tie­siog Ruk­los mies­te­lis pa­tek­tų į tą vi­są ap­sau­gi­nę zo­ną, kur to­kių be­pi­lo­čių or­lai­vių skry­džiai ne­bū­tų lei­džia­mi, jei­gu jie ne­pri­klau­so mū­sų ka­ri­nėms ar są­jun­gi­nin­kų pa­jė­goms. Jū­sų ma­ny­mu, ar po­įsta­ty­mi­niams ak­tams…

PIRMININKĖ. Klaus­ki­te.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …įgy­ven­din­ti už­ten­ka mū­sų tei­si­nės ba­zės įves­ti ap­sau­gi­nę zo­ną?

R. KAROBLIS. Vyks­ta dis­ku­si­jos tarp įvai­rių tei­si­nin­kų – ir pri­va­čių sub­jek­tų, ir kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos tei­si­nin­kų. Pa­na­šu, kad tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nių už­tek­tų. Iš tik­rų­jų ir da­bar yra nu­ma­ty­tos ir ap­sau­gi­nės zo­nos, ne tik pa­ti te­ri­to­ri­ja, gal jos yra kai kur per ma­žos, kai kur yra per di­de­lės, kaip tik aš šne­kė­jau apie tą in­di­vi­du­a­li­za­ci­jos at­ve­jį. O jei­gu kal­bė­tu­me apie Ruk­los mies­te­lį, tai iš tik­rų­jų ar rei­ka­lin­ga ke­lias­de­šim­ties met­rų, ei­nant į mies­te­lį, zo­na, ar rei­ka­lin­ga ke­lių šim­tų met­rų, jei­gu žiū­rė­tu­me ap­lin­kui miš­kus ir vi­sa ki­ta, ir­gi tai yra kon­kre­taus spren­di­mo klau­si­mas, at­si­žvel­giant į ri­zi­kas, ga­li­mas prie­žas­tis, ko­dėl yra tie dro­nai ir pa­na­šiai, ko­dėl yra pa­stan­gų fo­to­gra­fuo­ti, fil­muo­ti ka­ri­nes ba­zes ar­ba link to. Tai­gi, dar kar­tą kar­to­ju, tai yra in­di­vi­du­a­li­za­vi­mas ir pa­gal in­di­vi­du­a­lius as­pek­tus ir ri­zi­kos ver­ti­ni­mą nu­sta­ty­mas kon­kre­čių, kaip jūs ir mi­nė­jo­te, ap­sau­gi­nių zo­nų.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Ruo­šia­si V. Kam­ble­vi­čius.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jums tur­būt ži­no­mas po­sa­kis: ma­no na­mai – ma­no tvir­to­vė. Jei­gu vi­si mes taip gal­vo­si­me, fak­tiš­kai ga­li­me nu­mu­ši­nė­ti tuos dro­nus kaip virš ka­ri­nio ob­jek­to. Čia pa­juo­ka­vau, bet da­bar rim­tas klau­si­mas. Kuo skir­tų­si ste­bė­ji­mas iš pa­ly­do­vo ir ką pa­keis­tų, sa­ky­kim, pa­pil­do­mos prie­mo­nės, ir duo­tų nau­jo tiems, kas bū­tų su­in­te­re­suo­tas žval­gy­ti tam tik­rą plac­dar­mą?

R. KAROBLIS. Iš tik­rų­jų pir­mas da­ly­kas dėl jū­sų ko­men­ta­ro, jūs esa­te tei­sus: ma­no na­mai – ma­no tvir­to­vė. Bet iš tik­rų­jų ne­tu­ri­me tiks­lo už­draus­ti be­pi­lo­čių nau­do­ji­mo, pa­vyz­džiui, virš vi­so mies­to ar dar kur nors, kur, at­ro­dy­tų, im­tu­me pa­vyz­dį – Ruk­los sta­cio­na­rios ka­rei­vi­nės kur nors ne­gy­ve­na­mo­je, ma­žai gy­ve­na­mo­je vie­to­je, tik­rai ne­tu­ri­me.

Dar kar­tą apie in­di­vi­du­a­li­zuo­tą po­rei­kį ir ko­kią ža­lą tas skrai­dy­mas ga­lė­tų pa­da­ry­ti. Apie tai ir bū­tų kal­ba, tie pa­tys drau­di­mai skrai­dy­ti.

O dėl ant­ro­jo klau­si­mo. Be­pi­lo­čiai or­lai­viai, įskai­tant žval­gy­bos tiks­lais, tam­pa ga­lin­gi gin­klai ir jie tik­rai kuo to­liau, tuo dau­giau nau­do­ja­mi tiek tak­ti­nės žval­gy­bos ka­riuo­me­nių, tiek ap­skri­tai žval­gy­bos tar­ny­bų. Tai­gi tai yra tik­rai… Na, pa­ly­do­vai yra pa­ly­do­vai, bet tai yra nau­jas, ga­lin­gas ir vis daž­niau nau­do­ja­mas gin­klas. Lįs­ti gi­liau tik­rai ne­ga­liu ir ne­ko­men­tuo­siu. Bet iš tik­rų­jų jau­čia­me pa­tys sa­vo nu­ga­ra, sa­vo kai­liu tuos as­pek­tus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis klau­sia V. Kam­ble­vi­čius. Pra­šom.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, no­rė­jau pa­klaus­ti. Aiš­ku, rei­ka­lin­gi šie įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai, vis­kas, bet ar prak­tiš­kai bu­vo to­kių pa­žei­di­mų, tiek or­lai­viai, tiek dro­nai bu­vo pa­žei­dę mū­sų erd­vę virš tų ob­jek­tų?

R. KAROBLIS. Taip, ir jų dau­gė­ja, ypač dau­gė­ja virš ka­ri­nių da­li­nių. Ruk­lo­je, aš net ne­ži­nau daž­nu­mo, bet per sa­vai­tę po po­rą kar­tų tas da­ly­kas bū­na dėl fo­to­gra­fa­vi­mo. Ypač są­jun­gi­nin­kams at­vy­kus, tai ta­po tik­rai ne mė­gė­jiš­kais at­ve­jais ir ne mė­gė­jiš­kais tiks­lais, ma­ty­ti, ir tik­rai dėl la­bai kon­kre­čių prie­žas­čių. Tie nuo­gąs­ta­vi­mai bu­vo iš­kel­ti ir ma­to­mi ne tik mū­sų tar­ny­bų, bet ir at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų mū­sų są­jun­gi­nin­kų. Kaip pa­vyz­dys, esant da­bar­ti­nei si­tu­a­ci­jai, skai­čius tiek vi­zu­a­li­za­vi­mo per fo­to­gra­fa­vi­mą ir fil­ma­vi­mą, tiek per dro­nus tik­rai di­dė­ja.

PIRMININKĖ. Ačiū, mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į jums pa­teik­tus klau­si­mus. Mo­ty­vai. Nuo­mo­nė už – A. Anu­šaus­kas. Pra­šom.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lau pri­tar­ti. Įsta­ty­mas yra la­bai svar­bus. Iš tik­rų­jų mi­nist­ras pa­mi­nė­jo tik vie­ną vie­to­vę, kur yra bent po ke­le­tą pa­žei­di­mų kas sa­vai­tę. To­kių pa­žei­di­mų per vi­są Lie­tu­vą yra ge­ro­kai dau­giau, to­dėl vals­ty­bė, gin­da­ma sa­vo in­te­re­są ši­to­je sri­ty­je, tu­ri im­tis pa­kan­ka­mai griež­tų prie­mo­nių ir nu­ma­ty­ti at­sa­ko­my­bę. Tas yra da­ro­ma.

Tik aš svars­ty­mo sta­di­jo­je vis dėl­to siū­ly­čiau ne­ap­si­ri­bo­ti ka­ri­ne te­ri­to­ri­ja, bet api­brėž­ti aiš­kiau ir tą te­ri­to­ri­ją, ku­ri yra gre­ta, nes mes pui­kiai su­pran­ta­me, kad nau­do­jant tech­ni­ką, to­kią kaip dro­nai, ka­ri­nę te­ri­to­ri­ją ga­li­ma ste­bė­ti iš vi­siš­kai ša­lia esan­čių erd­vių ir, kaip sa­ko­ma, apei­ti ši­tą įsta­ty­mą. Ma­tyt, svars­ty­mo me­tu vis dėl­to siū­ly­siu aiš­kiau api­brėž­ti tas ri­bas, ku­rios šiek tiek gin­tų ir erd­vė­je tas ka­ri­nes te­ri­to­ri­jas. Siū­lau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Prieš – P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš no­rė­čiau tru­pu­tį iš prin­ci­po pa­kal­bė­ti ši­tuo klau­si­mu. Ar mū­sų ša­lies gy­ny­ba ne­pa­na­ši, jei­gu pa­im­si­me ko­kius vi­du­ram­žius, kai dar ne­bu­vo tan­kų, gin­kluo­tės, tech­ni­kos, dar anks­tes­nius lai­kus, kai vien tik su kar­dais ir laz­do­mis ka­ria­vo. Mes ga­li­me pri­drož­ti tų laz­dų, tų kar­dų, kiek no­ri, bet jei­gu ki­ta pu­sė tu­ri tan­ką, tai vie­nu tan­ku nu­ka­riaus vi­sas laz­das, vi­sus kar­dus.

Ru­si­ja tu­ri „Is­kan­der“ ra­ke­tas, mes per­ka­me bran­duo­li­nį gin­klą, kur ne­ša 500 ki­lo­met­rų spin­du­liu, o mes dar per­ka­me ru­siš­kus, ne ru­siš­kus, o ame­ri­kie­tiš­kus tan­kus. Ką prieš tą ra­ke­tą tas dro­nas pa­dės ar tas tan­kas pa­dės? Mes žiū­rė­ki­me, gal „Pa­triot“ kaž­ko­kius kvies­ki­me, kad bū­tų ly­gia­ver­tė gy­ny­ba, o ne ko­kius nors žai­di­mus žais­ki­me? Ap­gau­di­nė­ja­me sa­ve ir vi­suo­me­nę, kad mes da­bar bū­si­me sau­gūs.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Pra­šom bal­suo­ti po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 84, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Šis ko­mi­te­tas taip pat ski­ria­mas kaip pa­grin­di­nis ir dėl Ka­ri­nės jė­gos nau­do­ji­mo… tai pro­jek­to Nr. XIIIP-1721. Dėl Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mo ko­dek­so įsta­ty­mo pro­jek­to kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, o kaip pa­pil­do­mas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti vi­sus šiuos tris pa­mi­nė­tus įsta­ty­mų pro­jek­tus ge­gu­žės 29 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me pri­tar­ti pa­skir­tiems ko­mi­te­tams ir nu­sta­ty­tai da­tai. Dė­ko­ju.

Skel­biu ki­tą mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mą. 1-7a… M. Ado­mė­nas – po bal­sa­vi­mo. Pra­šom, Man­tai.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš su­pran­tu, kad čia dėl ko­mi­te­tų ne­ki­lo jo­kių klau­si­mų, bet mū­sų mo­ni­to­riuo­se nuo­sta­ta, kad pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu, at­si­ra­do dar prieš jums pa­skel­bus klau­si­mą. Ki­tą kar­tą pra­šo­me tech­ni­nio per­so­na­lo ne­pa­skel­b­ti iš anks­to dėl nu­ta­ri­mo re­zul­ta­tų, kol jie ne­bu­vo per­skai­ty­ti. Ta pras­me, jūs per­skai­tė­te siū­ly­mą dėl ko­mi­te­tų ir svars­ty­mo da­tos, bet nuo­sta­ta, kad pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu, pa­si­ro­dė ek­ra­nuo­se dar mi­nu­tę prieš tai. Rei­kė­tų to­kių įvy­kių veng­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų dė­me­sin­gu­mą. V. Ba­kas. Pra­šom.

V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti svars­ty­mo sta­di­jo­je dėl Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tą skir­ti pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Pa­klau­si­me Sei­mo, ar ga­li­me pri­tar­ti, kad… Jūs kal­ba­te dėl Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo, prieš tai pri­tar­to mū­sų po pa­tei­ki­mo, tai ir bu­vo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Čia vis­ką mes su­si­tvar­kė­me, dė­ko­ja­me, kad jūs se­ka­te po­sė­dį ir la­bai ak­ty­viai da­ly­vau­ja­te. Tai džiu­gi­na.

 

12.37 val.

Ra­dia­ci­nės sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-1019 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1835ES, Ra­dio­ak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1190 2, 24, 25 straips­nių ir de­vin­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1836ES (pa­tei­ki­mas)

 

Skel­biu ki­tą mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mą ir kvie­čiu mi­nist­rą A. Ve­ry­gą. Ra­dia­ci­nės sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-1019 ir Ra­dio­ak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­tai Nr. XIIIP-1835 ir Nr. XIIIP-1836. Pra­šom, mi­nist­re.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu jums di­de­lį pa­kei­ti­mų pa­ke­tą, ku­ris iš es­mės su­si­jęs su Eu­ro­pos Ta­ry­bos di­rek­ty­vų per­kė­li­mu. Įsta­ty­mais yra sie­kia­ma į mū­sų na­cio­na­li­nę tei­sę per­kel­ti ir įgy­ven­din­ti 2013 m. gruo­džio 5 d. Ta­ry­bos di­rek­ty­vą 2013/95 Eu­ra­to­mas, ku­ria nu­sta­to­mi pa­grin­di­niai sau­gos stan­dar­tai, sie­kiant už­tik­rin­ti ap­sau­gą nuo jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės ap­švi­tos ke­lia­mų pa­vo­jų, ir pa­nai­ki­na­ma dau­ge­lis anks­čiau ga­lio­ju­sių di­rek­ty­vų. Ren­giant šių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų pro­jek­tus taip pat yra atsi­žvelg­ta į Tatenos Tarp­tau­ti­nių pa­grin­di­nių sau­gos stan­dar­tų dėl ap­sau­gos nuo jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės ir dėl spin­du­liuo­tės šal­ti­nių sau­gos nuo­sta­tas. Taip pat į pro­jek­tus yra per­kel­tos tos di­rek­ty­vos Eu­ra­to­mas nuo­sta­tos, ku­rios var­žo as­mens tei­ses, as­mens ūki­nės veik­los lais­vę bei ini­cia­ty­vą ir ku­rias bū­ti­na įgy­ven­din­ti įsta­ty­mo ly­giu, sie­kiant įtvir­tin­ti ra­dia­ci­nės sau­gos tei­si­nius pa­grin­dus, ku­rie leis­tų vyk­dy­ti veik­lą su jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­niais, veiks­min­gai sau­go­ti žmo­nių svei­ka­tą, tur­tą, ap­lin­ką nuo ža­lin­go jo­ni­zuo­jan­čio spin­du­liuo­tės po­vei­kio.

Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ra­dio­ak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo, tai taip pat ten yra per­ke­lia­mos di­rek­ty­vos nuo­sta­tos, nes tiks­lin­ga keis­ti šio įsta­ty­mo 2 straips­ny­je api­brėž­tas ne­be­kon­tro­liuo­ja­mo ra­dio­ak­ty­vu­mo ly­gio, ra­dio­ak­ty­vių­jų at­lie­kų, už­da­ro jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­nio, už­da­ro jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­nio ga­vė­jo ir už­da­ro jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­nio tie­kė­jo są­vo­kas bei pa­pil­dy­ti įsta­ty­mo 2 straips­nį pa­nau­do­to už­da­ro ra­dio­ak­ty­vio­jo šal­ti­nio są­vo­ka.

Da­bar, kas šiuo­se pro­jek­tuo­se kei­čia­si iš es­mės. Pir­miau­sia kal­bant apie Ra­dia­ci­nės sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą, pro­jek­te yra nu­sta­to­mi ra­dia­ci­nės sau­gos tei­si­niai pa­grin­dai, ku­rie, kaip ir mi­nė­jau, lei­džia ap­sau­go­ti žmo­nes ir ap­lin­ką nuo jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės ke­lia­mų pa­vo­jų ir reg­la­men­tuo­ja fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų san­ty­kius, at­si­ran­dan­čius dėl veik­los su jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­niais, įskai­tant ra­dio­ak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mą, taip pat vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ją vals­ty­bi­nio ra­dia­ci­nio sau­gos val­dy­mo sri­ty­je.

Ko­kios nuo­sta­tos yra kei­čia­mos? Įsta­ty­mo ly­giu yra nu­sta­to­mi pa­grin­di­niai ra­dia­ci­nės sau­gos prin­ci­pai, ku­rie anks­čiau įsta­ty­me ne­bu­vo nu­ma­ty­ti. To­kių prin­ci­pų yra de­šimt. Va­do­vau­jan­tis šiais Tarp­tau­ti­niais ra­dia­ci­nės sau­gos ben­druo­me­nės pri­pa­žin­tais prin­ci­pais, re­mia­ma­si ir ra­dia­ci­nės sau­gos už­tik­ri­ni­mo sis­te­ma. Vie­nas iš pa­grin­di­nių prin­ci­pų – at­sa­ko­my­bė už ra­dia­ci­nės sau­gos už­tik­ri­ni­mą ten­ka ūkio sub­jek­tams, ku­rie vyk­do veik­lą su jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­niais.

Taip pat nu­sta­to­mi veik­los su jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­niais pa­grįs­tu­mo, ver­ti­nimo ir pra­ne­ši­mo apie to­kią veik­lą rei­ka­la­vi­mai ir įsta­ty­mo ly­giu re­gu­liuo­jan­čiai ins­ti­tu­ci­jai su­tei­kia­ma tei­sė ver­tin­ti, ar veik­los nau­da vi­suo­me­nei bus di­des­nė už ža­lą. Kaip pa­vyz­dį bū­tų ga­li­ma pa­mi­nė­ti, pa­vyz­džiui, net ir me­di­ci­no­je nau­do­ja­mus ra­dio­lo­gi­nius ty­ri­mus. Tar­kim, krū­ties vė­žio ty­ri­mui bū­tų ga­li­ma nau­do­ti kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mą, ku­rio ap­švi­ta bū­tų la­bai di­de­lė, ta­čiau tai bū­tų ne­pa­grįs­ta spin­du­liuo­tė. To­dėl yra nau­do­ja­mas daug ma­žes­nę ap­švi­tą duo­dan­tis ma­mog­ra­fi­jos ty­ri­mas. Jei­gu ta ža­la bū­tų vis dėl­to di­des­nė už nau­dą, veik­la bū­tų lai­ko­ma ne­pa­grįs­ta. Ūkio sub­jek­tai pri­va­lės pra­neš­ti apie bet ko­kią veik­lą, ku­rios me­tu ga­li­ma ap­švi­ta jo­ni­zuo­jan­čia spin­du­liuo­te. Ma­no­ma, kad toks rei­ka­la­vi­mas pa­dė­tų ūkio sub­jek­tams tin­ka­mai pa­si­reng­ti veik­los vyk­dy­mui.

Taip pat yra nu­sta­to­mos do­zi­met­ri­jos tar­ny­bų ir ra­dia­ci­nės sau­gos eks­per­tų pri­pa­ži­ni­mo są­ly­gos sie­kiant už­tik­rin­ti, kad bū­tų ko­ky­biš­kai at­lie­ka­mi dar­buo­to­jų pa­ti­ria­mos ap­švi­tos ma­ta­vi­mai ir ver­ti­ni­mas. To­kius ma­ta­vi­mus at­lie­kan­čios tar­ny­bos tu­ri tu­rė­ti kva­li­fi­kuo­tus spe­cia­lis­tus, bū­ti įdie­gu­sios ko­ky­bės va­dy­bos sis­te­mas. Ra­dia­ci­nės sau­gos eks­per­tų pa­grin­di­nė už­duo­tis yra pa­tar­ti ir kon­sul­tuo­ti ūkio sub­jek­tus ra­dia­ci­nės sau­gos už­tik­ri­ni­mo klau­si­mais. To­kiais eks­per­tais ga­lės bū­ti tik as­me­nys, tu­rin­tys rei­kia­mą iš­si­la­vi­ni­mą ir pro­fe­si­nę pa­tir­tį ra­dia­ci­nės sau­gos klau­si­mais.

Taip pat nu­sta­to­mi ra­dio­ak­ty­vių­jų šal­ti­nių fi­zi­nės sau­gos už­tik­ri­ni­mo pa­grin­dai, tai ver­ti­nant te­ro­riz­mo grės­mes. Tarp­tau­ti­nė ben­druo­me­nė ne­at­me­ta ti­ki­my­bės, kad jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­niai ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mi te­ro­riz­mo tiks­lais, to­dėl bū­ti­na stip­rin­ti to­kių šal­ti­nių ap­sau­gą. Tie sau­gos pa­grin­dai iš da­bar eg­zis­tuo­jan­čių tai­syk­lių yra per­ke­lia­mi ir įtvir­ti­na­mi įsta­ty­me.

Taip pat ma­ži­nant ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą ver­slui yra įtvir­ti­na­mi veik­los su jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės šal­ti­niais, ku­rios po­bū­dis yra ma­žiau pa­vo­jin­gas, re­gist­ra­vi­mas vie­toj li­cen­ci­ja­vi­mo, pa­vyz­džiui, kaip svei­ka­tos sri­ty­je, moks­le ar­ba ir pra­mo­nė­je nau­do­ja­mi jo­ni­zuo­jan­tys šal­ti­niai. Tai pa­dė­tų su­ma­žin­ti pa­tei­kia­mų tiek do­ku­men­tų kie­kį, tiek ne­be­rei­kė­tų in­for­ma­ci­jos apie pa­si­kei­tu­sius dar­buo­to­jus.

Ra­dio­ak­ty­vių­jų at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo ne­ma­žai straips­nių pa­kei­ti­mų taip pat yra su­si­ję su di­rek­ty­vų są­vo­kų pa­kei­ti­mais. Ma­ny­tu­me, kad šie pro­jek­tai tu­rė­tų tei­gia­mą įta­ką ver­slo są­ly­goms ir jo plėt­rai, nes bus nu­sta­ty­ti veik­los pa­grįs­tu­mo ver­ti­ni­mo ir pra­ne­ši­mo apie veik­lą rei­ka­la­vi­mai, taip pat do­zi­met­ri­jos tar­ny­bų ra­dia­ci­nės sau­gos eks­per­tų pri­pa­ži­ni­mo są­ly­gos. Pri­ėmus pro­jek­tus ma­žė­tų ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta ver­slui, nes veik­los, ku­rių po­bū­dis yra ma­žiau pa­vo­jin­gas, bū­tų re­gist­ruo­ja­mos, o ne li­cen­ci­juo­ja­mos.

Tiek apie es­mę. Pra­šy­čiau pri­tar­ti įsta­ty­mų pro­jek­tams.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me už pa­tei­ki­mą. No­ri pa­klaus­ti še­ši Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, mi­nist­re, už tik­rai la­bai de­ta­lų pri­sta­ty­mą. Kal­bant pa­pras­tai, di­džiau­sia ra­dia­ci­nė grės­mė ga­li kil­ti iš ne­sau­giai sta­to­mos Ast­ra­vo ato­mi­nės elek­tri­nės čia, gre­ta Lie­tu­vos sie­nos. No­rė­jau pa­klaus­ti, ar ga­lė­tu­mė­te pa­pras­tais žo­džiais pa­aiš­kin­ti, ko­kių prie­mo­nių ga­lės im­tis ra­dia­ci­nės sau­gos spe­cia­lis­tai, jei­gu bus ap­tik­tas ra­dia­ci­jos pa­di­dė­ji­mas? Ko­kių prie­mo­nių ga­lės im­tis spe­cia­lis­tai pri­ėmus šį pa­ke­tą, jei­gu bus ap­tik­tas ra­dia­ci­jos pa­di­dė­ji­mas dėl ne­sau­giai sta­to­mos Ast­ra­vo ato­mi­nės elek­tri­nės?

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Jis yra šiek tiek pla­tes­nio kon­teks­to ne­gu tik ra­dia­ci­nės sau­gos veik­la, t. y. ne­gu tik cen­tro, ku­ris pri­žiū­ri ir kon­tro­liuo­ja dau­giau­sia šal­ti­nius, ku­rie yra su­si­ję ne su ato­mi­ne ener­ge­ti­ka, bet, kaip aš mi­nė­jau, su ūkio sub­jek­tais, su me­di­ci­na.

To­kiu at­ve­ju, jei­gu vis dėl­to įvyk­tų koks nors įvy­kis, ku­ris yra su­si­jęs su di­de­lės spin­du­liuo­tės šal­ti­niais (jūs kal­ba­te apie ga­li­mus pre­ce­den­tus ar­ba įvy­kius ato­mi­nė­je jė­gai­nė­je), įtraukiama ir dau­giau, ne tik Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tras, ku­ris pir­miau­sia fik­suo­ja, aiš­ku, ra­dia­ci­nio fo­no pa­ki­ti­mus, bet įtraukiamos ir ki­tos prie­mo­nės, ku­rios yra nu­ma­to­mos pla­nuo­jant ir tam tik­rą vals­ty­bės re­zer­vą, tai yra ir prie­mo­nės, su­si­ju­sios su jo­do pre­pa­ra­to da­li­ni­mu gy­ven­to­jams, tų me­džia­gų pri­ei­na­mu­mo už­tik­ri­ni­mu dėl pa­ken­ki­mo skyd­liau­kei, ir, aiš­ku, pir­miau­sia gy­ven­to­jų in­for­ma­vi­mas ir da­ly­va­vi­mas eva­ku­a­ci­jo­je, jei­gu toks po­rei­kis bū­tų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Ole­kas. Ruo­šia­si A. Vin­kus.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Aš tu­rė­jau ki­tą klau­si­mą, bet vis dėl­to dar no­riu pa­gi­lin­ti ger­bia­mo­jo M. Ma­jaus­ko klau­si­mą. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs no­ri­te pa­sa­ky­ti, kad ši­tų įsta­ty­mų pa­ke­tų jūs nie­kaip ne­sie­ja­te su už sie­nos sta­to­ma Ast­ra­vo bran­duo­li­ne jė­gai­ne? Ar yra koks nors ki­tas pa­ke­tas, ku­ris, sa­ky­kim, ren­gia­mas, ku­ris ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti? Nes Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­trui tur­būt nu­sta­ty­mas… Vie­nas bu­vo da­ly­kas, kai mes tu­rė­jo­me pa­grin­di­nį šal­ti­nį Vi­sa­gi­ne, ir ki­tas da­ly­kas, kai da­bar gal­būt ir ti­kė­ti­na, kad tu­rė­si­me Ast­ra­ve. Ar ši­tos pa­tai­sos kiek nors pa­lies­tų tai, ar jūs ren­gia­te ki­tus pa­siū­ly­mus? Jū­sų mi­nė­ti tam tik­ri me­di­ka­men­tų re­zer­vai, tvar­kos, įspė­ji­mai tu­rė­tų, man at­ro­do, kaip nors bū­ti su­re­gu­liuo­ti ar­ba matomi nau­juo­se įsta­ty­mų pa­kei­ti­muo­se. Ačiū už at­sa­ky­mą.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Jie yra su­re­gu­liuo­ti, nes Lie­tu­va prieš tai tu­rė­jo sa­vo ato­mi­nę jė­gai­nę ir ruo­šė­si to­kiems ga­li­miems in­ci­den­tams. Da­bar mes jos sa­vos ne­tu­ri­me. Tu­ri­me ra­dia­ci­nius šal­ti­nius, ku­rie yra, tie­sa, sau­go­mi, gal įvy­kių ri­zi­ka yra ma­žes­nė Lie­tu­vo­je, bet ta elek­tri­nė, ku­ri yra sta­to­ma už sie­nos, na, taip pat ga­li kel­ti grės­mę. Tai ši­tie da­ly­kai yra ­reg­la­men­tuo­ti. Mes ko nors nau­jo ne­su­ku­ria­me, tai yra tie­siog Eu­ro­pos re­gu­lia­vi­mo ir di­rek­ty­vų per­kė­li­mas į Lie­tu­vą, aiš­kiau reg­la­men­tuo­jant tam tik­rų šal­ti­nių nau­do­ji­mą, jų sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mą. Tie­sio­giai tai nė­ra sie­ja­ma, sa­ky­kim, su tų di­džių­jų ato­mi­nės ener­ge­ti­kos šal­ti­nių val­dy­mu, nes ten prie­žiū­ro­je dau­giau­sia da­ly­vau­ja ne Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tras, bet VATESI.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia A. Vin­kus. Ruo­šia­si A. Ma­tu­las.

A. VINKUS (LSDDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, pri­tar­da­mas ir džiaug­da­ma­sis jū­sų to įsta­ty­mo pri­sta­ty­mu ir įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mu, pri­si­mi­niau bu­vu­sią Čer­no­by­lio ka­tast­ro­fą, ka­da man te­ko bū­ti sa­ni­ta­ri­jos tar­ny­bo­je. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Iš tie­sų ra­dia­ci­nės tar­ny­bos vei­kia la­bai ak­ty­viai, ta­čiau vi­sos ki­tos tar­ny­bos, pra­de­dant ci­vi­li­nės gy­ny­bos šta­bais ir t. t., bu­vo su­tri­ku­sios, nors ant po­pie­riaus vis­kas gra­žiai su­dė­ta. Bu­vo tam tik­rą lai­ką ab­so­liu­ti ne­ži­no­my­bė, bet pa­čiu lai­ku ir la­bai ge­rai, kad dėl ši­to klau­si­mo yra tas įsta­ty­mas, ku­ris mums duo­da tam tik­ras kryp­tis. No­riu jū­sų pa­klaus­ti. Ga­lio­jan­čio­je Ra­dia­ci­nės sau­gos įsta­ty­mo re­dak­ci­jo­je aiš­kiai nu­ro­dy­ta, kad Lie­tu­vo­je ra­dia­ci­nę sau­gą re­gu­liuo­jan­ti ins­ti­tu­ci­ja yra Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tras. Ar aš pra­skai­čiau ir ne­pa­ma­čiau, ar iš tie­sų nau­ja­me įsta­ty­me nė­ra už­ra­šy­ta, kad Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tras yra kaip re­gu­liuo­jan­ti ins­ti­tu­ci­ja.

PIRMININKĖ. Klaus­ki­te.

A. VINKUS (LSDDF). Nes ver­ti­nant šiuo­lai­ki­nes grės­mes žmo­nių pa­vo­jui ir di­de­lį po­rei­kį vals­ty­bei už­tik­rin­ti…

PIRMININKĖ. Klaus­ki­te.

A. VINKUS (LSDDF). …tin­ka­mą pa­si­ren­gi­mą bran­duo­li­nėms ra­dio­lo­gi­nėms ava­ri­joms, aiš­kiai tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri yra kon­kre­ti ir at­sa­kin­ga ins­ti­tu­ci­ja, nes Če­ki­jo­je, Suo­mi­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Šve­di­jo­je, Slo­vė­ni­jo­je, Veng­ri­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je tai pa­da­ry­ta. Drįs­tu dėl to pa­klaus­ti.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų ne­pra­skai­tė­te, vėl­gi ma­nau, kad Sei­mas ap­si­spręs, aš pa­ban­dy­siu pa­aiš­kin­ti lo­gi­ką, dėl ko ma­no­me, kad iš įsta­ty­mo rei­kė­tų iš­brauk­ti kon­kre­čių įstai­gų, ins­ti­tu­ci­jų pa­va­di­ni­mus tiek šiuo at­ve­ju, tiek at­ei­ty­je ki­tais at­ve­jais, kai teik­si­me siū­ly­mus dėl svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mų. Iš tik­rų­jų kon­kre­čios įstai­gos pa­va­di­ni­mo įra­šy­mas į įsta­ty­mą, ma­tyt, ne­ga­ran­tuo­ja, kad bus su­teik­ta vi­sa tin­ka­ma pa­gal­ba ar­ba bus tin­ka­mai or­ga­ni­zuo­ja­mi vi­si pro­ce­sai, kaip jūs pa­mi­nė­jo­te, kri­ti­niu at­ve­ju. Nes, ma­tyt, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kaip mes tą įstai­gą pa­va­din­si­me ar kam Vy­riau­sy­bė pa­ves­tų bū­ti to­kia kon­tro­liuo­jan­čia kom­pe­ten­tin­ga ins­ti­tu­ci­ja, pri­va­lu už­tik­rin­ti vi­sas ga­lio­jan­čias įsta­ty­mo nuo­sta­tas. Mū­sų siū­ly­mas yra vis dėl­to at­si­sa­ky­ti įvar­din­ti tas įstai­gas, nes at­ei­ty­je ga­li at­si­ras­ti kaž­ko­kių po­rei­kių įstai­gas ar kon­so­li­duo­ti, ar­ba gal­vo­ti kaip tik at­virkš­čiai – gal­būt jas plės­ti ar­ba keis­ti jų tu­ri­nį. Kad ne­rei­kė­tų kiek­vie­ną kar­tą keis­ti įsta­ty­mo, kei­čiant pa­va­di­ni­mų ar­ba įstai­gų for­mu­luo­tę, siū­lo­me įsta­ty­me taip de­ta­liai ne­ra­šy­ti įstai­gų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pas­ku­ti­nis klau­sia A. Anu­šaus­kas, nes A. Ma­tu­las iš­si­brau­kė iš klau­sian­čių.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, no­rė­jau pa­klaus­ti, kai įsta­ty­me kal­ba­ma apie tai, kaip bus iš­duo­da­mi lei­di­mai vež­ti ra­dio­ak­ty­vias me­džia­gas, ra­dio­ak­ty­vias at­lie­kas, iš­sky­rus su­si­da­riu­sias bran­duo­li­nio ku­ro cik­lo me­tu… Šiuo at­ve­ju, kai kal­ba­me apie ra­dio­ak­ty­vias me­džia­gas ir at­lie­kas, ar tai reikš­tų, kad per Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją bū­tų ga­be­na­mos pa­vo­jin­gos me­džia­gos, ta­čiau, kaip sa­ko­ma, ga­vus vi­sus lei­di­mus, bū­tų ga­li­ma ga­ben­ti, pa­vyz­džiui, iš Ka­ra­liau­čiaus į Ry­gą, iš Ry­gos kur nors į Bal­ta­ru­si­ją, iš Bal­ta­ru­si­jos į Len­ki­ją ir pa­na­šiai – per Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją. Ar tie­siog ne­su­da­ro­mos prie­lai­dos Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ja ga­ben­ti itin pa­vo­jin­gas me­džia­gas, pa­kan­ka­mai… ne­sa­kau pla­čiai, bet vis dėl­to… Kaip mes kon­tro­liuo­si­me tą pro­ce­są?

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Ne­ma­nau, kad yra prie­lai­dų ko­kių nors pa­pil­do­mų su­ku­ria­ma, kaip tik at­virkš­čiai – yra reg­la­men­tuo­ja­ma, kad net jei­gu ir bū­tų kas nors ga­be­na­ma, pa­grin­di­nis tiks­las pir­miau­sia bū­tų už­tik­rin­ti vi­suo­me­nės sau­gu­mą, t. y. net jei­gu ir tek­tų ką nors ga­ben­ti, kad ra­dia­ci­nės sau­gos spe­cia­lis­tai pri­žiū­rė­tų, kad ta spin­du­liuo­tė ne­kenk­tų gy­ven­to­jams. Bet pats reg­la­men­ta­vi­mas aš ma­nau, kad tik­rai ko­kių nors pa­pil­do­mų ga­li­my­bių ne­su­ku­ria.

PIRMININKĖ. Ačiū, mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų. Nuo­mo­nė prieš – J. Ole­kas. Pra­šau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Aš su­pran­tu, kad įsta­ty­mo kai ku­rios pa­tai­sos rei­ka­lin­gos ir tur­būt tu­rės bū­ti apie jas dis­ku­tuo­ja­ma, bet no­rė­čiau iš­reikš­ti dvi to­kias abe­jo­nes, dėl ko pa­si­sa­kau prieš.

Pir­ma, kaip sa­kiau, mes tu­ri­me nau­ją ga­li­mą ra­dia­ci­nės grės­mės šal­ti­nį, dėl ku­rio, man at­ro­do, rei­kė­tų ir svei­ka­tos sis­te­mai skir­ti di­des­nį dė­me­sį, tai čia, šia­me įsta­ty­me, aš to pa­si­gen­du.

Ant­ras da­ly­kas. Tik­rai tu­ri­me per il­ges­nį lai­ką su­si­for­ma­vu­sią ga­na ne­blo­gą ver­ti­ka­lę dėl ra­dia­ci­nės sau­gos. Ypač no­riu pa­brėž­ti tą, ką ma­no ko­le­ga klau­sė, dėl Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­tro, ku­ris, ma­nau, tik­rai ver­tas dėl sa­vo pro­fe­sio­na­lu­mo ir ge­bė­ji­mo ir to­liau iš­lik­ti to­kia cen­tri­ne ra­dia­ci­nės sau­gos struk­tū­ra. Da­bar ko­le­gos mi­nist­ro siū­ly­mas, kad iš­brau­ki­me iš įsta­ty­mų to­kių ins­ti­tu­ci­jų pa­va­di­ni­mus, gal­būt Vy­riau­sy­bė su­teiks kam nors sa­vo nu­ta­ri­mu to­kias tei­ses, ne­su­ku­ria pri­dė­ti­nės nau­jos ver­tės. Jei­gu toks da­ly­kas bū­tų, kad bū­tų aiš­kus pla­nas, kas tu­ri pa­keis­ti tą Ra­dia­ci­nės sau­gos cen­trą, kam tos funk­ci­jos tu­ri bū­ti per­duo­tos ar­ba kaip jos bus kon­so­li­duo­tos, ta­da mes ga­lė­tu­me sa­ky­ti: taip, yra aiš­ki Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ja. Šian­dien, kai to­kios po­zi­ci­jos nė­ra, man at­ro­do, kad nė­ra to­kios bū­ti­ny­bės iš įsta­ty­mo brauk­ti to­kią ins­ti­tu­ci­ją. Iš­brau­kus iš įsta­ty­mo, jos lyg­muo na­tū­ra­liai su­menks­ta, nes at­si­ran­da svars­ty­mų, at­si­ran­da ga­li­mos re­or­ga­ni­za­ci­jos ir pa­na­šūs da­ly­kai, to­dėl siū­lau ne­pri­tar­ti to­kiems pa­kei­ti­mams ar­ba bent jau svars­ty­mo ko­mi­te­tuo­se me­tu iš es­mės juos pa­tai­sy­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dau­giau nuo­mo­nių nie­kas ne­no­ri iš­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi.

Bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai: už – 78, prieš – 2, su­si­lai­kė 15. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. No­ri­me pa­skelb­ti, kad pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ko­mi­te­to ne­nu­ma­ty­ta. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti? Ga­li­me. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 14 die­ną. Dė­ko­ju, ko­le­gos.

 

12.58 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 50 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIIP-1566ES (pa­tei­ki­mas)

 

Skel­biu ki­tą mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mą – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 50 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1566ES. Kvie­čiu mi­nist­rą A. Ve­ry­gą. Pa­tei­ki­mas.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kia­mu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 50 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu yra sie­kia­ma Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­se nu­sta­ty­ti di­fe­ren­ci­juo­tas bau­das už 2009 m. lap­kričio 30 d. Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos reg­la­men­to dėl kos­me­ti­kos ga­mi­nių rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mus pa­gal vei­kų pa­vo­jin­gu­mą, kar­tu nu­ma­tant ir adek­va­čią veik­los pa­vo­jin­gu­mui al­ter­na­ty­vią ad­mi­nist­ra­ci­nę nuo­bau­dą, tai yra įspė­ji­mą.

Taip pat siū­lo­ma šiuo tei­si­niu re­gu­lia­vi­mu Na­cio­na­li­niam vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­trui prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos su­teik­ti įga­lio­ji­mus, kad cen­tro pa­rei­gū­nai, kaip ir Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos pa­rei­gū­nai, įgy­ven­din­da­mi šiam cen­trui su­teik­tas tei­ses ir at­lik­da­mi jiems pa­ves­tas pa­rei­gas, tu­rė­tų tei­sę pra­dė­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų tei­se­ną, tai yra at­lik­ti ty­ri­mą ir su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų pro­to­ko­lus už 50 straips­ny­je nu­sta­ty­tus ad­mi­nist­ra­ci­nius nu­si­žen­gi­mus, ati­tin­ka­mai pa­kei­čiant 589 straips­nio 48 punk­tą ir 70 punk­to nuo­sta­tas dėl pa­žei­di­mų, ku­rių at­ve­ju tar­ny­ba pra­de­da ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų tei­se­ną, at­lie­ka ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ty­ri­mą ir su­ra­šo ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų pro­to­ko­lus.

Taip pat šio pro­jek­to tiks­las yra nu­ma­ty­ti at­sa­ko­my­bę už reg­la­men­te nu­sta­ty­tų kos­me­ti­kos ga­mi­nių ga­my­bos, tie­ki­mo rin­kai ir pa­tei­ki­mo rin­kai rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mus at­si­žvel­giant į pa­žei­di­mo po­bū­dį ir sun­ku­mą.

Pa­žy­mė­ti­na, kad mi­nė­to reg­la­men­to 37 straips­nis nu­ma­to vals­ty­bėms na­rėms pa­rei­gą nu­sta­ty­ti sank­ci­jas už reg­la­men­to pa­žei­di­mus, taip pat įpa­rei­go­ja, kad už prie­vo­lių ne­vyk­dy­mą bū­tų nu­sta­to­mos veiks­min­gos, pro­por­cin­gos ir at­gra­san­čios sank­ci­jos.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 50 straips­ny­je nu­ma­ty­ti ne­pro­por­cin­gai ma­ži bau­dų dy­džiai – nuo 140 iki 300 eu­rų, už pa­kar­to­ti­nį nu­si­žen­gi­mą – ati­tin­ka­mai nuo 280 iki 600 eu­rų. Šiuo me­tu cen­trui net ne­su­teik­ta tei­sė dėl 50 straips­ny­je nu­ma­ty­tų ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų pra­dė­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų tei­se­ną ir at­lik­ti nu­si­žen­gi­mų ty­ri­mą bei su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų pro­to­ko­lus.

Tai­gi pri­ėmus ši­tuos spren­di­mus, bū­tų ne tik nu­sta­to­mos bau­dos, adek­va­čios pa­žei­di­mų tu­ri­niui. Tei­kia­mu pro­jek­tu 50 straips­nis yra kei­čia­mas iš es­mės de­ta­li­zuo­jant, di­fe­ren­ci­juo­jant kos­me­ti­kos ga­mi­nių tie­ki­mo rin­kai rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mus pa­gal pa­žei­di­mų po­bū­dį ir sun­ku­mą. Di­džiau­sia nu­ma­ty­ta bau­da yra 1 tūkst. 400 eu­rų, o už pa­kar­to­ti­nai pa­da­ry­tą nu­si­žen­gi­mą nu­ma­ty­ta 2 tūkst. 800 eu­rų už pa­žei­di­mą kos­me­ti­kos ga­mi­nio sau­gos įver­ti­ni­mo rei­ka­la­vi­mų, ku­rie yra nu­ma­ty­ti reg­la­men­te.

Taip pat, pri­ėmus siū­lo­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą, bū­tų įgy­ven­din­tos reg­la­men­to 37 straips­nio nuo­sta­tos, kad už reg­la­men­to pa­žei­di­mus bū­tų nu­sta­ty­tos pro­por­cin­gos ir at­gra­san­čios sank­ci­jos.

To­dėl pra­šy­čiau pri­tar­ti mi­nė­tiems Nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so straips­nių pa­kei­ti­mams.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, mi­nist­re, už pa­tei­ki­mą. Dar jums teks at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Pir­ma­sis klau­sia A. Vin­kus. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas.

A. VINKUS (LSDDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, vi­siš­kai su­pran­tu jū­sų pa­teik­tą straips­nių pa­kei­ti­mo klau­si­mą ir ma­nau, kad jis su­draus­mins ga­min­to­jus. Ta­čiau, kai bu­vo Lai­ki­no­ji mais­to ko­ky­bės ko­mi­si­ja, ku­riai da­ly­kiš­kai va­do­va­vo po­nia G. Bu­ro­kie­nė, mes aiš­kiai pa­ma­tė­me, kad ne tik bau­dos nu­le­mia, bet kad nė­ra jo­kio ko­or­di­na­vi­mo tarp Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos, tarp ki­tų kon­tro­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų ir t. t. Kai at­si­tin­ka koks nors čė­pė, ta­da vie­ni nuo ki­tų nu­si­i­ma kal­tę. Ar ne­rei­kė­tų, kad bū­tų ko­or­di­nuo­ti veiks­mai vi­sų tų, kaip (…) Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos, Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų?

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų la­bai tei­sin­ga jū­sų pa­sta­ba, nes kiek­vie­na ins­ti­tu­ci­ja ver­ti­na šiek tiek ki­tus da­ly­kus. Kaip jūs tei­sin­gai pa­mi­nė­jo­te, kaip bu­vo mais­to pro­duk­tų at­ve­ju, vie­na ins­ti­tu­ci­ja la­biau rū­pi­na­si mais­to sau­ga, kad pro­duk­tai ne­bū­tų už­terš­ti ko­kio­mis nors pa­vo­jin­go­mis me­džia­go­mis, ki­ti gal la­biau rū­pi­na­si vi­suo­me­nės svei­ka­tos as­pek­tais, bet ko­or­di­na­vi­mo ne­re­tai pri­trūks­ta. Jū­sų pa­sta­ba yra la­bai tei­sin­ga, kad ne tik bau­dos, bet ir vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mas, ir tų ins­ti­tu­ci­jų ko­or­di­na­vi­mas yra svar­bus tin­ka­mai įgy­ven­di­nant ir pri­žiū­rint, kad pro­duk­tai rin­ko­je bū­tų ko­ky­biš­ki.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mi­nist­re, tei­kia­te siū­ly­mus dėl baus­mių di­fe­ren­ci­ja­vi­mo ir baus­mių ra­cio­na­li­za­vi­mo jū­sų kom­pe­ten­ci­jos sri­ty­je. No­rė­jau pa­klaus­ti, ar ne­ke­ti­na­te teik­ti siū­ly­mo ra­cio­na­li­zuo­ti ir smul­kaus kie­kio nar­ko­ti­kų tu­rė­ji­mą be tiks­lo pla­tin­ti? Kaip ži­no­me, šiuo me­tu yra vis­kas su­krau­ta į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są. Aš ži­nau jū­sų po­zi­ci­ją, jog žmo­nės, tu­rin­tys pri­klau­so­my­bę, tu­ri bū­ti gy­do­mi, o ne bau­džia­mi. Ar ne­pla­nuo­ja­te teik­ti siū­ly­mo ra­cio­na­li­zuo­ti bū­tent tą vi­są baus­mių už nar­ko­ti­nes ir psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas sis­te­mą?

A. VERYGA (LVŽSF). Su­pra­tau klau­si­mą, ačiū. Jis tik iš da­lies yra su­si­jęs su svei­ka­tos prie­žiū­ra, la­biau, ma­tyt, yra su­si­jęs su tei­sė­sau­ga, su baus­mių vyk­dy­mu. Kaip jūs ir sa­kė­te, ma­no as­me­ninį po­žiū­rį jūs ži­no­te ir aš jį ga­liu dar kar­tą pa­kar­to­ti, kad žmo­nės, ku­rie tu­ri pri­klau­so­my­bę, tu­rė­tų bū­ti bau­džia­mi ne to­kio­mis baus­mė­mis, ku­rios at­im­tų lais­vę ar­ba ją ri­bo­tų, bet su­kur­tų jiems tin­ka­mą mo­ty­va­ci­ją ei­ti gy­dy­tis. Ad­mi­nist­ra­ci­nė tvar­ka, ma­no su­pra­ti­mu, yra pa­kan­ka­ma to­kiai mo­ty­va­ci­jai kur­ti, bet gal ne­bū­ti­na ti­kė­tis, kad vi­sus siū­ly­mus re­gist­ruo­čiau aš. Tik­rai be ma­nęs yra dau­giau Sei­mo na­rių, ma­nau, kad ga­li­ma tuos siū­ly­mus re­gist­ruo­ti ir teik­ti Sei­mui svars­ty­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, klau­sia J. Ole­kas. Ruo­šia­si A. Anu­šaus­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs lyg ir mi­nė­jo­te, kad su­stip­ri­na­mos, ar­ba pa­di­di­na­mos, bau­dos, bet aš žiū­riu teks­tą, kad čia jos kaip tik pa­ma­ži­na­mos, bent jau apa­ti­nės ri­bos. Ar jūs gal­vo­ja­te, kad jos yra per di­de­lės, ypač už pa­kar­to­ti­numą, nes bu­vo 140, da­bar lie­ka tik 100 apa­ti­nė ri­ba? Ko­kie čia mo­ty­vai žemin­ti tą apa­ti­nę ri­bą, ypač pa­kar­to­ti­niu at­ve­ju? Ačiū už at­sa­ky­mą.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Rei­kė­tų, ma­tyt, tiks­liai pa­si­žiū­rė­ti, kur jūs ten ra­do­te tą su­ma­ži­ni­mą, bet šiaip kai kur ma­ži­ni­mas yra, ma­nau, lo­giš­kas. Vėl­gi ma­ži­nant ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą, kai pa­žei­di­mai yra ne­di­de­li, ne­ke­lian­tys ko­kios nors ypa­tin­gos grės­mės, at­si­ran­da lo­gi­ka ne­bū­ti­nai net ir dėl pi­ni­gi­nės bau­dos, bet ir dėl įspė­ji­mo, kaip yra vi­sur, kur už­ten­ka, ma­tyt, ne­tai­ky­ti to­kių prie­mo­nių, kai rei­kia iš­ieš­ko­ti pas­kui tas su­mas, už­ten­ka tie­siog įspė­ti. Kai kur dėl ma­ži­ni­mo lo­gi­ka yra, bet ten, kur pa­žei­di­mai yra lai­ko­mi reikš­min­gais ar­ba grės­min­gais, tos bau­dos yra reikš­min­gai di­di­na­mos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, ži­no­ma, pas mus kos­me­ti­kos ga­min­to­jų nė­ra daug, bet vis dėl­to yra ga­min­to­jai, ku­rie nau­do­ja tam tik­ras tech­no­lo­gi­jas. Kai Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­trui su­tei­kia­mi įga­lio­ji­mai, sa­ky­sim, už pa­žei­di­mus skir­ti bau­das, vis dėl­to klau­si­mas pa­pras­tas: kuo rem­da­mie­si ir ko­kie eks­per­tai pa­dės Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­t­rui eks­per­tuo­ti tu­ri­nį, tų ga­mi­nių su­dė­tį, nes Var­to­to­jų tei­sių tar­ny­ba iš­ties vi­sa­da su­si­du­ria su ta eks­per­ta­vi­mo pro­ble­ma. Šiuo at­ve­ju kas da­rys?

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų ga­li bū­ti pa­čių įvai­riau­sių pa­žei­di­mų, ku­rie ne­bū­ti­nai yra su­si­ję su pro­duk­to tu­ri­niu. Jie ga­li bū­ti su­si­ję su re­gist­ra­ci­ja, su tam tik­ra do­ku­men­tų ati­tik­ti­mi, ga­be­ni­mu, lai­ky­mu ir pa­na­šiai, bet, kal­bant apie pro­duk­tų su­dė­tį, tai vėl­gi me­džia­gos, ku­rios yra žmo­gui pa­vo­jin­gos ar­ba jų kie­kiai yra pa­vo­jin­gi, yra ga­na ge­rai ži­no­mos. Lie­tu­vo­je mes tu­ri­me la­bo­ra­to­ri­ją, yra to­kia kom­pe­ten­tin­ga ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri ga­li iš­tir­ti tų me­džia­gų su­dė­tį ir pa­sa­ky­ti, ko­kie yra kie­kiai. Aš esu ga­na tik­ras, kad mums už­ten­ka žmo­nių, ku­rie ga­li che­mi­niu atžvilgiu ver­tin­ti tuos pro­duk­tus. Kiek jie yra tin­ka­mi ar ne­tin­ka­mi pa­veik­ti, sa­ky­kim, odą, ką jie ga­li pa­da­ry­ti nau­do­jant, tai, ma­tyt, tiks­lus jū­sų klau­si­mas, bet čia ne tik Lie­tu­vai yra ak­tu­a­lu. Tai gal la­biau moks­li­nių ty­ri­nė­ji­mų klau­si­mas, ko­kį efek­tą pa­da­ro, ir čia jau ša­lis su sa­vo kom­pe­ten­tin­ga ins­ti­tu­ci­ja su­dė­tin­gai to­kiu bū­du pa­pras­tai įver­tins. Tai yra la­biau ieš­ko­ji­mas ati­ti­ki­mų, kiek tų me­džia­gų kie­kiai ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus, kaip ki­ti da­ly­kai, re­gist­ra­ci­ja ir pa­na­šūs, ati­tin­ka reg­la­men­ta­vi­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū, mi­nist­re, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Nuo­mo­nės? Nie­kas ne­no­ri­te kal­bė­ti. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ga­li­me pri­tar­ti? Ir siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 31 die­ną. Su­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

 

13.10 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo Nr. I-722 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1293(2) (pri­ėmi­mas)

 

Skel­biu ki­tą mū­sų dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mą – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo Nr. I-722 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1293(2). Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu jums pri­min­ti, kad pra­ėju­sį po­sė­dį po ko­le­gos J. Raz­mos pa­siū­ly­mo bu­vo grįž­ta at­gal į pri­ėmi­mo sta­di­jo­je pa­da­ry­tą per­trau­ką. Mes ta­da va­do­va­vo­mės 158 straips­niu. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, vis­ką la­bai sėk­min­gai su­tvar­kė, to­dėl grįž­ta­me į pri­ėmi­mo pra­džią. Kvie­čiu ger­bia­mą­jį ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką R. Sin­ke­vi­čių, pa­straips­niui ap­tar­si­me jū­sų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus.

1 straips­nis. Yra Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas su­re­da­ga­vo pa­tai­sos ini­cia­to­riaus J. Raz­mos pa­teik­tą teks­tą ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė 1 straips­nio 3 da­lies 8 pa­punk­čio nau­jai re­dak­ci­jai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu. 1 straips­nis su Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to re­dak­ci­ja. Ga­li­me pri­im­ti? Ga­li­me pri­im­ti.

2 straips­nis. Taip pat Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, at­si­žvel­gęs į Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nę, į Ūkio mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­nę, šiek tiek pa­tai­sė, pa­ko­re­ga­vo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo ir tai­ky­mo da­tas, t. y. įsta­ty­mas įsi­ga­lio­ja nuo 2019 m. sau­sio 1 d., o Vy­riau­sy­bė įpa­rei­go­ta pa­reng­ti pa­pildo­mus tei­sės ak­tus iki šių me­tų gruo­džio 31 die­nos. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nių nie­kas ne­no­ri sa­ky­ti. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me pri­tar­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to nuo­mo­nei.

Dėl vi­so 2 straips­nio no­rin­čių kal­bė­ti taip pat ne­bu­vo. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me ben­dru suta­ri­mu.

Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to no­rin­tys kal­bė­ti pra­šom. Nuo­mo­nė už – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, nors aš šiek tiek abe­jo­jau, ar rei­kia pa­di­din­ti tą rei­ka­la­vi­mą dėl ne­pri­klau­so­mų įmo­nių val­dy­bos na­rių skai­čiaus, bet da­bar, kai yra pri­im­ta ir ma­no pa­tai­sa, ku­ri gal leis ob­jek­ty­viau ir ne­po­li­ti­zuo­tai pa­rink­ti tuos val­dy­bų na­rius, gal bus tvar­ka. To­dėl ga­liau­siai aš ap­si­spren­dęs bal­suo­ti už, nors, kaip mi­nė­jau, ir anks­tes­nis rei­ka­la­vi­mas, kad ne­pri­klau­so­mų val­dy­bos na­rių tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip treč­da­lis, lei­do ten, kur no­ri­ma, juos kad ir vi­sus pa­skir­ti ne­pri­klau­so­mus. Bet ką gi, ko­mi­te­te su­ta­rė­me, dėl vis­ko pa­da­rė­me kom­pro­mi­sus, tai ma­nau, kad rei­kia da­bar bal­suo­ti už įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė prieš – M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Iš es­mės pri­ta­riu pa­čiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, tik no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į ke­lis ri­zi­kos fak­to­rius, įgy­ven­di­nant šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pir­mas da­ly­kas, ar mes tik­rai su­ra­si­me tuos ne­pri­klau­so­mus, tik­rai ne­pri­klau­so­mus val­dy­bų na­rius ra­jo­nuo­se? Nes vie­nas da­ly­kas Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, ki­tas da­ly­kas Jo­niš­ky­je, Ro­kiš­ky­je ar Šal­či­nin­kuo­se, kur rei­kės su­ras­ti tik­rai ne­pri­klau­so­mą as­me­nį ir dirb­ti dau­ge­ly­je vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės įmo­nių ir įstai­gų.

Ant­ras da­ly­kas, ar mes iš­drį­si­me jiems su­mo­kė­ti to­kį at­ly­gi­ni­mą, ku­ris tik­rai mo­ty­vuo­tų at­ei­ti tik­rai stip­rius, ne­pri­klau­so­mus spe­cia­lis­tus.

Tre­čias da­ly­kas, į ku­rį, man at­ro­do, la­bai svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se daž­nai spren­di­mus rei­kia pri­im­ti to­kius, ku­rie ne­bū­ti­nai yra pa­čios įmo­nės in­te­re­sai, bet var­to­to­jų in­te­re­sai. Ir čia ne­pri­klau­so­mi val­dy­bų na­riai ne­bū­ti­nai bus mo­ty­vuo­ti pri­im­ti to­kius spren­di­mus, ku­rie gal­būt su­ma­žin­tų kai­nas ar pa­ge­rin­tų var­to­to­jų si­tu­a­ci­ją, bet pa­blo­gin­tų įmo­nių si­tu­a­ci­ją. To­dėl no­riu at­kreip­ti į šias ke­lias to­kias ri­zi­kas ir su šiom re­zer­va­ci­jom pri­tar­ti pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. A. Ar­mo­nai­tė, pra­šom, nuo­mo­nė už.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dė­ko­ju. Aš no­rė­čiau pa­kvies­ti pa­lai­ky­ti ši­tą pro­jek­tą. Man at­ro­do, kad tas to­nas ir kryp­tis yra la­bai ge­ra ir ji ei­na ko­ja ko­jon su EBPO re­ko­men­da­ci­jo­mis, ku­rios na­riais mes šie­met tap­si­me. Ir po J. Raz­mos pa­tai­sos šis mo­de­lis da­bar la­bai pri­me­na Suo­mi­jo­je vei­kian­tį mo­de­lį, ku­ris ten pa­si­tei­si­no. Aki­vaiz­du, kad at­ran­ka į val­dy­bas tu­ri bū­ti kuo skaid­res­nė ir ne­kel­ti jo­kių klau­si­mų. Tai­gi tai, kad bu­vo vis dėl­to pri­tar­ta tai pa­tai­sai, tam Sei­mo na­rio J. Raz­mos pa­siū­ly­mui, yra la­bai ge­rai ir šis pro­jek­tas ta­po tik­rai ge­res­nis. La­bai svar­bu yra ati­trauk­ti po­li­ti­kus nuo at­ran­kos, ati­trauk­ti po­li­ti­kus nuo įta­kos vals­ty­bi­nėms įmo­nėms.

Aš šiek tiek do­mė­jau­si, kaip tai vei­kia re­gio­nuo­se, ir tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ten, kur yra tik­rai ne­di­de­lė sa­vi­val­dy­bė ir tik­rai ne­di­de­lė įmo­nė, tos įmo­nės net ne­tu­ri val­dy­bų. Aki­vaiz­du, kad yra tie­siog di­rek­to­rius, ku­ris at­sa­kin­gas mies­tui, mies­to me­rui, ta­ry­bai, pa­ga­liau gy­ven­to­jams. Ir aki­vaiz­du, kad ten, kur yra la­bai ne­di­de­lė sa­vi­val­dy­bė, ten ir ne­ak­tu­a­lus šis įsta­ty­mas. Ta­čiau ten, kur vis dėl­to yra di­džiu­lės įmo­nės, di­džiu­liai re­sur­sai, vals­ty­bės re­sur­sai, ku­rie nau­do­ja­mi įmo­nės veik­lai, ten mes tu­ri­me už­tik­rin­ti di­džiau­sią skaid­ru­mą, ir aš ne­abe­jo­ju, kad šis pro­jek­tas su­kurs prie­lai­das tam skaid­ru­mui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nė prieš – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas šiek tiek pa­ge­rė­jo, gal­būt val­dy­bos at­ran­kos skaid­ru­mas at­si­ran­da, ta­čiau kai ku­rios sa­vi­val­dy­bių įmo­nės nė­ra to­kios di­de­lės, kad joms rei­kė­tų skir­ti kaž­ko­kius val­dy­bos na­rius, ku­rie gal­būt, esant ne­blo­giems ry­šiams, bus įdar­bi­na­mi, gaus tant­je­mas ir tik pa­di­dins tam tik­ras tų įmo­nė­lių veik­los są­nau­das.

Ne­ma­nau, kad vi­sur bu­vo pro­ble­mų. Taip, rei­kia pri­pa­žin­ti, kai kur bu­vo pro­ble­mų, kai kur bu­vo pri­steig­ta ne­rei­ka­lin­gų įmo­nių, gal­būt kai kur me­rai, at­virkš­čiai, ski­ria į val­dy­bas sa­vo žmo­nes. Iš es­mės ši si­tu­a­ci­ja, ko ge­ro, ne­la­bai pa­si­keis, tik gal­būt per il­ges­nį lai­ką su­si­gy­vens pa­čios val­dy­bos, ir ne­ži­nia, ar re­zul­ta­tas bus ge­res­nis. Taip pat ma­nau, kad ir kai ku­rios sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos pa­kan­ka­mai efek­ty­viai gi­li­no­si į tą veik­lą, pri­žiū­rė­jo sa­vo įmo­nes ir be jo­kių di­des­nių iš­lai­dų iš­lai­kė val­dy­bos na­rius. Jei­gu čia yra ge­ra pu­sė, tai yra ir blo­ga pu­sė. Aš su­si­lai­ky­siu bal­suo­damas už šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. S. Gent­vi­las – nuo­mo­nė už. Pra­šom.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, gai­la gir­dė­ti ko­le­gų kon­ser­va­to­rių abe­jo­ji­mą to­kiu ge­ru pro­jek­tu, nes kai prem­je­ras A. Ku­bi­lius nu­spren­dė iš­trauk­ti iš vals­ty­bi­nių įmo­nių vie­ną mi­li­jar­dą eu­rų di­vi­den­dų, tai ta­da kaip tik ir pra­si­dė­jo ne­pri­klau­so­mi val­dy­bų na­riai, at­ski­ras jų for­ma­vi­mas, at­skai­to­my­bė, ak­ci­nin­kų lū­kes­čių gai­rės ir t. t.

Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas tik­rai nė­ra to­bu­las, nes vis­kas pa­lie­ka­ma Vy­riau­sy­bei ap­si­spręs­ti. Šian­dien mes ma­to­me, kad vals­ty­bi­nės įmo­nės, pa­vyz­džiui, ką tik re­for­muo­ta vals­ty­bi­nė įmo­nė Lie­tu­vos miš­kai, Vals­ty­bi­niai miš­kai… Jos ko­mi­si­ją su­da­ri­nė­ja vis­gi pats ap­lin­kos mi­nist­ras, mi­nist­ras dė­jo pa­ra­šą ant ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pri­ėmi­mo ak­to. Po­li­ti­kai vis tiek iš­lai­ko įta­ką, ir Vy­riau­sy­bė ne­pa­tei­ku­si iš es­mės vi­zi­jos, kaip ji da­rys ši­tą at­ran­ką bent vals­ty­bės val­do­mose įmo­nėse, ne­kal­bant apie sa­vi­val­dy­bių val­do­mas įmo­nes. Mes tu­ri­me ver­tin­ti, kad ri­zi­ka po­li­ti­zuo­ti pro­ce­są vis tiek dar iš­lie­ka.

Kas ki­ta yra sa­vi­val­dy­bių įmo­nių de­po­li­ti­za­vi­mas. Rei­kia aiš­kiai pa­sa­ky­ti: jei­gu mes no­ri­me re­zul­ta­ty­viai dir­ban­čių įmo­nių, val­dy­mas, pro­fe­sio­na­lus val­dy­mas kai­nuo­ja. Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai ne­kai­nuos, nes tu­rė­ti ne­pri­klau­so­mą val­dy­bos na­rį – tai tas pats, kas tei­sė­jui ne­mo­kė­ti al­gos ir ti­kė­tis, kad jis at­sto­vaus tei­sin­gu­mui ir tei­sei. Aš ma­nau, kad val­dy­mas vi­sa­da tu­ri kai­nuo­ti ir tu­ri­me įtrauk­ti pro­fe­sio­na­lus. Ge­ras pa­grin­das pa­dė­tas, bet tik­rai pa­vo­jų iš­lie­ka. Vis dėl­to, ma­nau, pliu­sai nu­sve­ria pa­vo­jus. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. K. Star­ke­vi­čius – nuo­mo­nė prieš.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tie­siog no­rė­čiau pa­dis­ku­tuo­ti ir iš­sa­ky­ti sa­vo ar­gu­men­tus. Vis dėl­to jei­gu mes at­si­ver­si­me mū­sų par­ti­jų, vi­sų par­ti­jų pro­gra­mas, tai ra­si­me punk­tą „Sa­vi­val­dos stip­ri­ni­mas“. Šiuo at­ve­ju at­sto­vų de­le­ga­vi­mas ir, kaip ži­no­me, val­dy­bo­se nė­ra taip, kad bū­tų mo­ka­mi ir di­vi­den­dai, mo­ka­mos vi­sos iš­lai­dos už at­vy­ki­mą. Čia jau ma­tau tam tik­rą pa­pil­do­mų lė­šų sky­ri­mą, o tos lė­šos iš nie­kur ne­at­si­ras. At­si­ras tik­tai, kad rei­kės di­din­ti tam tik­rus ta­ri­fus ir to­kiu bū­du di­din­ti pa­slau­gų kai­nas.

Ki­tas taip pat la­bai svar­bus da­ly­kas – kad at­ei­na sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mai. Štai ki­tais me­tais bus rin­ki­mai. To­kiu at­ve­ju ben­druo­me­nė iš tik­rų­jų nu­spren­džia, ar val­dan­tie­ji dir­bo tin­ka­mai, ir per rin­ki­mus ga­li pa­si­rink­ti tą nau­ją jė­gą. Mes čia da­bar pa­pil­do­mai kiš­da­mie­si iš­reiš­kia­me tam tik­rą ne­pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­val­da, sa­vi­val­dy­bė­mis. Aš siū­ly­čiau la­biau pa­si­ti­kė­ti sa­vi­val­da, tu­rė­si­me ge­res­nius re­zul­ta­tus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė už – G. Skais­tė. Pra­šau, ko­le­ge.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). La­bai džiau­giuo­si šiuo įsta­ty­mu ir dar la­biau džiau­giuo­si ta pa­tai­sa, ku­ri bu­vo pri­im­ta. Kai kal­ba­me apie ne­pri­klau­so­mus val­dy­bų eks­per­tus, ne­pri­klau­so­mus val­dy­bų na­rius, kar­tais gal­vo­ja­me, kad jei­gu nė­ra sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys ar ne­de­le­guo­tas frak­ci­jos, jis bus ne­pri­klau­so­mas. Tuo tar­pu pa­vyz­džiai pa­ro­do… Pa­vyz­džiui, ne­se­niai ana­li­zuo­tas Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės įmo­nių pa­vyz­dys, kai bu­vo iš­var­din­ti vi­si val­dy­bų na­riai, ir ma­to­me, kad kiek­vie­no­je val­dy­bo­je yra įmo­nių, kur me­ras yra ak­ci­nin­kas, dar­buo­to­jai yra įmo­nių val­dy­bų na­riai, kar­tu iš­si­mo­ka ir tant­je­mas, ir gau­na pa­ja­mas iš val­dy­bos na­rio veik­los. Ta pa­tai­sa, už­tik­ri­nan­ti, kad bus ob­jek­ty­vūs Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jai, iš tik­rų­jų yra la­bai svar­bi. Man at­ro­do, kad rei­kia pa­lai­ky­ti ši­tą įsta­ty­mą ir tik­rai tik­tai skaid­ru­mas ir vie­šu­mas už­tik­rins efek­ty­viau­sią veik­lą sa­vi­val­do­je.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir pas­ku­ti­nis kal­ba A. Ma­tu­las – nuo­mo­nė prieš.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, daug me­tų ten­ka ir te­ko dirb­ti sa­vi­val­dy­bės ly­giu ir bū­ti ne vie­nos įmo­nės val­dy­bos na­riu. Man yra ga­na keis­ta da­bar pra­si­dė­ju­siu bu­mu ieš­ko­ti ne­pri­klau­so­mų val­dy­bos na­rių, ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų pra­de­dant nuo Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos ir pa­na­šiai. Kur jūs re­a­ly­bė­je su­ra­si­te tų ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų? Ar tik­rai su­ge­bės ar Vy­riau­sy­bė, ar ko­kios nors ne­pri­klau­so­mos agen­tū­ros at­rink­ti to­kius ne­pri­klau­so­mus eks­per­tus, ku­rie be di­vi­den­dų… Nes da­bar dau­gu­mo­je sa­vi­val­dy­bių įmo­nių val­dy­bos na­riai dir­ba be at­ly­gio, nes pa­pras­čiau­siai kny­gy­nai, au­to­bu­sų par­kai ne­tu­ri iš ko mo­kė­ti tų di­vi­den­dų. Man yra la­bai keis­tas tas no­ras, nes re­a­liai kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vo mąs­ty­se­ną, tu­ri sa­vo pa­žiū­ras ir vis tiek jis anks­čiau ar vė­liau, jei­gu ir nė­ra ne­va ne­pri­klau­so­mas, taps pri­klau­so­mas.

Ki­tas da­ly­kas. Kas at­sa­kys, jei­gu po tų va­di­na­mų­jų ne­pri­klau­so­mų val­dy­bos na­rių pri­im­tų spren­di­mų si­tu­a­ci­ja įmo­nė­je pra­dės blo­gė­ti, kas ta­da at­sa­kys? Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, sa­vi­val­dy­bės me­ras, ku­ris ne­tu­rės įta­kos, ar­ba dau­gu­ma val­dy­bos na­rių bus iš ko­kių nors agen­tū­rų? Aš ma­nau, kad dau­gu­ma ko­le­gų ne­su­pran­ta, ko­kia yra re­a­li si­tu­a­ci­ja sa­vi­val­dy­bė­se, sa­vi­val­dy­bės val­do­mo­se įmo­nė­se. To­dėl su­si­lai­ky­siu ir ra­gi­nu vi­sus su­si­lai­ky­ti. Rei­kia ieš­ko­ti dar ge­res­nio įsta­ty­mo pro­jek­to va­rian­to.

PIRMININKĖ. Mie­lie­ji ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Pra­šom bal­suo­ti. Pri­ėmi­mo sta­di­ja.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Skel­biu bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus. Bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 79, prieš – 1, su­si­lai­kė 21. Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo Nr. I-722 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.24 val.

Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­mo Nr. VIII-1443 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1709(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­mo Nr. VIII-1443 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1709(2). Svars­ty­mas. Kvie­čiu Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką V. Ba­ką pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, sa­lė­je la­bai di­de­lis triukš­mas. Ma­lo­niai pra­šau ty­los. Pra­šau.

V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­mi­te­tas ko­vo 31 die­ną svar­stė įsta­ty­mo pro­jek­tą, nu­tar­ta pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta. No­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je? (Bal­sai sa­lė­je) Nė­ra. Po svars­ty­mo no­rin­tys iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę už, prieš? Nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? No­ri­te bal­suo­ti?

Bal­suo­ja­me. Bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai: už – 92, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Po svars­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

 

13.26 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės etikos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1860 (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Skel­biu dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1860.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mū­sų Sta­tu­to 202 straips­nis. Pir­miau­sia pa­tei­kia­mos frak­ci­jų ir ko­mi­te­tų iš­va­dos. Ar yra no­rin­čių kal­bė­ti frak­ci­jų? Nė­ra. Ta­da ren­gia­ma ben­dro­ji dis­ku­si­ja ir da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je kvie­čiu E. Gent­vi­lą. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Svei­ki mie­li ko­le­gos, no­riu iš kar­to pa­sa­ky­ti, kad su po­nu V. Ka­na­pins­ku as­me­niš­kai kaip ir ne­sa­me pa­žįs­ta­mi. Ne­tu­riu ką blo­go pa­sa­ky­ti, at­virkš­čiai, esu nu­gir­dęs, kad Vy­riau­sio­jo­je tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jo­je si­tu­a­ci­ja yra ge­res­nė nei Vy­riau­sio­jo­je rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je, ku­rią links­nia­vo­me ga­na daž­nai. Ta­čiau vi­sa­da no­ri­si to tik­ru­mo jaus­mo ir to tik­ru­mo jaus­mo mes ne­tu­ri­me, tos pub­li­ka­ci­jos „Al­fa“ por­ta­le iš tik­rų­jų su­kė­lė su­maiš­tį gal­vo­se ir pri­ve­dė prie to, kad Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ėmė­si ana­li­zuo­ti. Mes, na­tū­ra­lu, no­ri­me tu­rė­ti vi­siš­kai lais­vą, ne­pri­klau­so­mą ir tei­sin­gais pa­grin­dais at­si­ran­dan­tį VTEK’o nuo­la­ti­nį va­do­vą. Tos abe­jo­nės yra su­kel­tos dėl Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos lai­ki­no­jo va­do­vo pa­sky­ri­mo pra­ėju­sių me­tų ko­vo 17 die­ną ir šian­dien aš ir­gi ne­tu­riu ga­lu­ti­nio at­sa­ky­mo į iš­kel­tus klau­si­mus.

La­bai no­rė­jau, kad Sei­mo va­do­vy­bė la­bai rim­tai iš­ana­li­zuo­tų tą si­tu­a­ci­ją, ne­ži­nau, ar po­no P. Urb­šio va­do­vau­ja­mas ko­mi­te­tas sa­va­ran­kiš­kai ėmė­si to ty­ri­mo ir ap­klau­sos, ar pa­ves­tas Sei­mo val­dy­bos ar Sei­mo Pir­mi­nin­ko, ne­ži­nau. Skai­tau in­for­ma­ci­ją, kad po­no P. Urb­šio ko­mi­te­tas per­da­vė in­for­ma­ci­ją Sei­mo val­dy­bai, ta­čiau aš ne­su ga­vęs iš Sei­mo val­dy­bos jo­kios in­for­ma­ci­jos ar jo­kio at­gar­sio. Gal­būt pa­tiks­lin­si­te kas nors, ar Sei­mo val­dy­ba svars­tė tą su­rink­tą in­for­ma­ci­ją ir ko­kias iš­va­das pa­da­rė? Vie­ną iš­va­dą aš ma­tau, kad pa­da­rė, klau­si­mas yra dar­bo­tvarkėje, ma­tyt, abe­jo­nių Sei­mo val­dy­bai tas ne­ke­lia.

Man ke­lia vie­nu po­žiū­riu. Jei­gu R. Va­len­tu­ke­vi­čiaus liu­di­ji­mai yra tei­sin­gi, va­di­na­si, lai­ki­na­sis ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas po­nas V. Ka­na­pins­kas lai­ki­nuo­ju ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku ta­po ga­li­mai ne­pa­grįs­tai. Prie­šin­gu at­ve­ju ta­da tu­ri­me kal­bė­ti apie R. Va­len­tu­ke­vi­čiaus šmeiž­tą, in­tri­gas ar­ba kerš­tą po­nui V. Ka­na­pins­kui ar­ba vi­sai Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai. Šiuo at­ve­ju aiš­ku­mo mes ne­tu­ri­me.

Aš su­pran­tu, kad Sei­mas ne­sa­me iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri nu­sta­ty­tų, kas me­luo­ja, kas me­la­vo ir taip to­liau, ta­čiau pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ve­da prie to, kad ne­aiš­ku­mas eg­zis­tuo­ja. Ki­taip sa­kant, jei­gu lie­ka ver­si­ja, kad po­nas V. Ka­na­pins­kas lai­ki­nuo­ju VTEK’o va­do­vu pa­skir­tas ne­tei­sė­tai, tai var­gu ar šian­dien ga­lė­tu­me mes svars­ty­ti klau­si­mą dėl jo pa­sky­ri­mo nuo­la­ti­niu VTEK’o va­do­vu.

Ne­si­leis­da­mas į jo­kias de­ta­les, ku­rios yra ži­no­mos bent jau tiems, ku­rie no­rė­jo su­si­pa­žin­ti, in­for­ma­ci­jos yra daug, aš ban­dau įsi­vaiz­duo­ti to­kią si­tu­a­ci­ją.

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja ti­ria ko­kios nors ki­tos tar­ny­bos ar­ba ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mus. Ma­ty­da­ma to­kią ne­aiš­kią si­tu­a­ci­ją, Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja tur­būt pa­da­ry­tų iš­va­dą: pas jus ten kaž­kas ne­tvar­ko­je, ne­su­tvar­ky­ta. Po­sė­dis vy­ko iš anks­to, jo ne­pa­skel­bus, dėl da­ly­va­vi­mo po­sė­dy­je ki­lo skir­tin­gų liu­di­ji­mų, po­sė­džio vie­ta nu­ro­do­ma skir­tin­gai, vie­nas ko­mi­si­jos na­rys ap­klaus­tas te­le­fo­nu, to pro­to­ko­le ne­nu­ro­dant ir ne­pa­žy­mint. Ki­taip sa­kant, VTEK’as pa­da­ry­tų iš­va­dą apie ko­kią nors ins­ti­tu­ci­ją, kad ten yra ne­aiš­kiai ir ne­tvar­kin­gai su­dė­lio­ta.

Šiuo at­ve­ju tu­ri­me pre­ce­den­tą, kai pa­ties VTEK’o su­si­rin­ki­mą, ku­ria­me pa­skir­tas lai­ki­na­sis ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, mes taip pat tu­ri­me pa­grin­dą ver­tin­ti kaip ne­aiš­kią, ga­li­mai ne­skai­d­rią si­tu­a­ci­ją. Štai ei­nu 14 va­lan­dą į slap­tą bal­sa­vi­mą su vi­so­mis to­mis abe­jo­nė­mis, ku­rių, de­ja, ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ne­iš­aiš­ki­no iki ga­lo. Aš ne­tu­riu prie­kaiš­tų po­nui P. Urb­šiui ar ko­mi­te­tui, aš ne­ži­nau, ar ap­skri­tai jie sa­va­ran­kiš­kai ėmė­si tir­ti, ar ga­vo nu­ro­dy­mą. Ma­no ma­ny­mu, rei­kė­jo iš­ana­li­zuo­ti tą si­tu­a­ci­ją, Sei­mo Pir­mi­nin­kui pri­stab­dy­ti tei­ki­mą ir ga­lė­jo­me ki­tą sa­vai­tę, gal­būt tu­rė­da­mi vi­sa­pu­siš­ką, aiš­kią in­for­ma­ci­ją, ei­ti slap­tai bal­suo­ti.

Šį­ryt kė­liau tą klau­si­mą Sei­mo se­niū­nų su­ei­go­je. Ką gi, nu­tar­ta, kad šian­dien, tai šian­dien. Žiū­rė­si­me. Sa­kau, ei­nu į slap­to bal­sa­vi­mo ka­bi­ną su di­de­lė­mis abe­jo­nė­mis, tuo la­biau kad tai yra Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja, kur, kaip vie­no­je pėd­kel­nių re­kla­mo­je sa­ko­ma, ne­tu­ri bū­ti nė še­šė­lio abe­jo­nės.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Tie­siog in­for­muo­ju Sei­mo na­rius, ka­dan­gi ger­bia­ma­sis ko­le­ga iš­kė­lė klau­si­mą. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas (ma­nau, dis­ku­si­jo­je P. Urb­šys apie tai in­for­muos) in­for­ma­vo Sei­mo Pir­mi­nin­ką dėl Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rio sky­ri­mo lai­ki­nai ei­ti šios ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas ap­lin­ky­bių ir apie sa­vo at­lik­tą ty­ri­mą, ko­mi­te­to svars­ty­mą tie­siog in­for­ma­vo pa­teik­da­mas ko­mi­te­to po­sė­džio pro­to­ko­lo iš­ra­šą, ati­tin­ka­mai su tuo su­si­ju­sius do­ku­men­tus. Ir tuo raš­tas Sei­mo Pir­mi­nin­kui bai­gia­mas. Ma­nau, kad pa­tiks­lins ir la­biau at­sa­kys į už­duo­tą klau­si­mą.

Kar­tu kvie­čiu da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je P. Urb­šį. Pra­šom, ko­le­ga.

P. URBŠYS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, dėl Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to svars­ty­to klau­si­mo, su­si­ju­sio su Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos po­sė­džiu, ku­rio me­tu bu­vo pa­skir­tas lai­ki­nai ei­ti pa­rei­gas ger­bia­ma­sis V. Ka­na­pins­kas, bu­vo iš­ana­li­zuo­tos tos ap­lin­ky­bės. Po­sė­džio pro­to­ko­lo iš­ra­šas yra iš­siųs­tas kiek­vie­nam Sei­mo na­riui dar va­kar va­ka­re ir pri­dė­ti vi­si prie­dai. Jei­gu ne­ga­vo­te, tik­rai bū­tų ge­rai in­for­muo­ti. Bet aš trum­pai ga­liu su­pa­žin­din­ti su es­me.

Vis dėl­to iš tos in­for­ma­ci­jos, ku­rią mes iš­klau­sė­me, ga­li­me da­ry­ti iš­va­dą, kad po­sė­dis vy­ko, bet jis įvy­ko spon­ta­niš­kai ir taip bu­vo su­da­ry­tos ga­li­my­bės įvai­riai in­ter­pre­tuo­ti pa­ties po­sė­džio tei­sė­tu­mą. Dėl to, kad ne­bu­vo da­ro­mas gar­so įra­šas, tai iš tik­rų­jų įsta­ty­mas ne­nu­ma­to to­kios pri­va­lo­mos ga­li­my­bės.

Ant­ras da­ly­kas dėl nuo­to­li­nio da­ly­va­vi­mo po­sė­dy­je. Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos reg­la­men­tas, pa­si­ro­do, ir­gi aiš­kiai to ne­apib­rė­žia. O pa­gal ko­mi­si­jos dar­bo reg­la­men­to 56 straips­nį, ka­da ga­lė­jo bū­ti su­reng­ti sku­būs po­sė­džiai, tai jie ga­lė­jo bū­ti tik ini­ci­juo­ti ko­mi­sijos pir­mi­nin­ko ar­ba tri­jų ko­mi­si­jos na­rių ini­cia­ty­va. Šiuo at­ve­ju nė vie­nas, ku­ris pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją apie ši­tą po­sė­dį, ne­ga­lė­jo tiks­liai pa­sa­ky­ti, kas ini­ci­ja­vo sku­bos tvar­ka, ar ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, ar trys ko­mi­si­jos na­riai. R. Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­ra­šas po pro­to­ko­lu yra tik­ras ir jis pats to ne­nei­gia, tik jis gal skir­tin­gai pa­tei­kia pa­si­ra­šy­mo ap­lin­ky­bes.

Aš ti­kiuo­si, čia bu­vo in­for­ma­ci­ja, kur gal­būt ne­bus įskai­čiuo­ta į ma­no pa­si­sa­ky­mo da­lį, nes no­rė­čiau su­pa­žin­din­ti su pa­sta­bo­mis Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to, kur mes at­lie­ka­me ko­mi­si­jos par­la­men­ti­nę kon­tro­lę. Bū­tent Sei­mo, Sei­mo Pir­mi­nin­ko dė­ka ir ko­mi­te­to dė­ka pa­vy­ko da­ry­ti įta­ką ko­mi­si­jos dar­bui, kad jis bū­tų kuo skaid­res­nis ir ob­jek­ty­ves­nis, kad iš vie­no as­mens ins­ti­tu­ci­jos ji tap­tų tik­rai ko­le­gia­li. Mes ma­to­me tuos ki­to­kius stan­dar­tus, ku­rie da­bar yra ke­lia­mi ko­mi­si­jos tų as­me­nų at­žvil­giu, ku­rių ti­ria­mi vie­šie­ji ir pri­va­tūs in­te­re­sai.

Bet ar pa­ti ko­mi­si­ja ke­lia pa­ti sau to­kius pat rei­ka­la­vi­mus? Kai te­ko pra­dė­ti gi­lin­tis dėl Dar­bo reg­la­men­to, tai tik­rai te­ko nu­steb­ti. Pa­si­ro­do, Dar­bo reg­la­men­tas yra pa­si­ra­šy­tas anks­tes­nio pir­mi­nin­ko, bet jis nė­ra re­gist­ruo­tas tei­sių re­gist­re. To­liau yra, kad 2017 m. ko­vo 10 d. Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba at­li­ko an­ti­ko­rup­ci­nį ver­ti­ni­mą ir ten vie­na­reikš­miš­kai bu­vo pa­siū­ly­ta, kad tu­ri bū­ti aiš­kiau api­brėž­tas ko­mi­si­jos na­rių da­ly­va­vi­mas ko­mi­si­jo­je, jo da­ly­va­vi­mas po­sė­dy­je nuo­to­li­niu bū­du, ir re­ko­men­da­ci­ja, kad bū­tų da­ro­mi įra­šai, ga­lų ga­le, kad tas Dar­bo reg­la­men­tas bū­tų įre­gist­ruo­tas. Ir bu­vo pa­pra­šy­ta per du mė­ne­sius in­for­muo­ti, kaip re­a­guo­ja­ma į tas re­ko­men­da­ci­jas.

Da­bar mes tu­ri­me si­tu­a­ci­ją, kad ger­bia­mas V. Ka­na­pins­kas lai­ki­nai ei­na ko­mi­si­jos… pa­rei­gas, jis jau me­tus ei­na tas pa­rei­gas. Kai mes ban­dė­me va­kar iš­si­aiš­kin­ti, ar jam bu­vo ži­no­ma apie tas iš­va­das, tai jis mums nei pa­tvir­ti­no, nei pa­nei­gė. Mes ma­to­me, ži­no­me, kad tas ra­š­tas bu­vo vi­zuo­tas R. Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­da­li­nių va­do­vams, tai man at­ro­do, kad ne­ži­no­ti V. Ka­na­pins­kas apie tas iš­va­das ne­ga­lė­jo. Tai, kad ne­bu­vo sku­ba­ma aiš­kiau reg­la­men­tuo­ti ko­mi­si­jos dar­bo, man at­ro­do, su­ke­lia tam tik­rų min­čių, ko­dėl tai yra da­ro­ma. No­riu pri­min­ti, ko­mi­si­jos na­riai yra eta­ti­niai dar­buo­to­jai, tai yra dar­buo­to­jai, ku­rie tu­ri iš­dirb­ti eta­ti­nes va­lan­das, per sa­vai­tę 40 va­lan­dų. Bū­tent dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą…

PIRMININKĖ. Jau lai­kas!

P. URBŠYS (LVŽSF). …pir­mi­nin­ko pa­ve­di­mu, įsa­ky­mu nu­sta­to­ma pa­gal pa­rei­gas, dir­bant ne tik nuo­la­ti­nė­je dar­bo vie­to­je, ko­mi­si­jos pa­tal­po­se, pa­tiems sa­vo nuo­žiū­ra skirs­ty­ti sa­vo dar­bo lai­ką. Tai yra pa­ves­ta pa­čiam ko­mi­si­jos na­riui…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, jau jū­sų lai­kas bai­gė­si!

P. URBŠYS (LVŽSF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, aš tu­rė­jau at­sa­ky­ti į klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Taip, taip, no­riu pa­pra­šy­ti, pa­klaus­ti jū­sų. Kiek lai­ko dar jums rei­kia skir­ti pa­baig­ti?

P. URBŠYS (LVŽSF). Dvi mi­nu­tes…

PIRMININKĖ. Dar dvi mi­nu­tes frak­ci­jos var­du. Ar ga­li­me su­tar­ti – dvi mi­nu­tės?

P. URBŠYS (LVŽSF). Mes ma­to­me, kad dar­bo lai­ką or­ga­ni­zuo­ja pa­tys ko­mi­si­jos na­riai, jie ve­da sa­vo ži­nia­raš­tį, pa­tys pa­si­ra­ši­nė­ja ir pri­sta­to. Tai iš tik­rų­jų, kai ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas ga­li to­le­ruo­ti tam tik­rą lais­vą sa­vo dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą, tai toks ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas tin­ka ir ki­tiems ko­mi­si­jos na­riams. Mes kal­ba­me apie at­ly­gi­ni­mus, ku­rie per mė­ne­sį yra apie 2 tūkst. eu­rų vie­nam ko­mi­si­jos na­riui. Tai kai yra taip, kad nė­ra at­si­žvel­gia­ma į STT iš­va­das aiš­kiau reg­la­men­tuo­ti dar­bą, kai nė­ra aiš­kiai api­brėž­ta, kaip ko­mi­si­jos na­rys da­ly­vau­ja po­sė­dy­je, be­je, po­sė­džių spren­di­mai su­ke­lia tei­si­nių pa­sek­mių, tai iš tik­ro ta­da ky­la klau­si­mas, ar nė­ra čia dve­jo­pi stan­dar­tai tai­ko­mi tiems ko­mi­si­jos sub­jek­tams, ku­riuos jie ty­rė, ir ki­ti bū­tent sau… Mes, pa­vyz­džiui, pa­si­tei­ra­vo­me dėl il­ga­me­čio ko­mi­si­jos na­rio S. Ka­tuo­kos pa­aiš­kė­ju­sio fak­to, nes jis 2014 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį bu­vo pa­skir­tas į VTEKʼo na­rio pa­rei­gas, o nuo 2013 me­tų ėjo Tarp­tau­ti­nės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pa­rei­gas, tai, ta­pęs VTEKʼo na­riu, S. Ka­tuo­ka tu­rė­jo kreip­tis į ko­mi­si­ją su pra­šy­mu leis­ti dirb­ti ki­tą dar­bą. Toks pra­šy­mas bu­vo nag­ri­nė­tas tik 2015 m. ba­lan­džio 15 d. Kaip ger­bia­mas V. Ka­na­pins­kas mums at­sa­ki­nė­jo į tuos raš­tus, aš taip su­pra­tau, kad jam trūks­ta prin­ci­pin­gu­mo įver­tin­ti ga­lio­jan­čių dve­jo­pų stan­dar­tų prin­ci­pus, ku­rie ma­ty­ti pli­ka aki­mi ko­mi­si­jos dar­be.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu N. Pu­tei­kį. Jums – pen­kios mi­nu­tės.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų įsta­ty­mo es­mi­nė nuo­sta­ta, kad po­li­ti­kai ne­tu­ri pa­tek­ti į si­tu­a­ci­jas, ku­rio­se kil­tų jiems in­te­re­sų kon­flik­tas.

An­tra la­bai svar­bi nuo­sta­ta, kad ne­su­si­da­ry­tų įspū­dis vi­suo­me­nei, kad jie tu­ri in­te­re­sų kon­flik­tą.

Da­bar VTEKʼo va­do­vas tu­ri bū­ti vie­no­dai tei­sin­gas. Ar kan­di­da­tas yra vie­no­dai tei­sin­gas? Drįs­tu teig­ti, kad ne. Štai ko­dėl. Aš su­tin­ku su ger­bia­mo E. Gent­vi­lo pa­sa­ky­mu, kad esant R. Va­len­tu­ke­vi­čiui ten bu­vo tur­būt iš­vis, švel­niai ta­riant, tai ne­bu­vo VTEKʼas ar ne. Esant da­bar­ti­niam tar­si yra po­žy­mių, kad tam­pa kaž­ko­kia įstai­ga, ku­ri vis dėl­to ban­do ieš­ko­ti ir baus­ti, ir nu­sta­ty­ti, kon­sta­tuo­ti tuos at­ve­jus, kai po­li­ti­kai ar ki­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jai pa­žei­džia Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų įsta­ty­mą. Vis dėl­to esant R. Va­len­tu­ke­vi­čiui štai to­kiam Klai­pė­dos me­rui V. Grub­liaus­kui, ku­rio žmo­na tu­ri džia­zo fes­ti­va­lį, nuo­lat gau­nan­tį pa­ja­mų iš įmo­nių, ku­rių veik­la pri­klau­so nuo jos vy­ro, t. y. V. Grub­liaus­ko, veik­los, tai R. Va­len­tu­ke­vi­čius anks­čiau vi­są lai­ką ad­vo­ka­tau­da­vo V. Grub­liaus­kui ir jo žmo­nai. Kiek žmo­nės ra­šy­da­vo raš­tų nu­ro­dy­da­mi, kad net me­ro te­le­fo­nas yra duo­da­mas džia­zo fes­ti­va­lio pus­la­py­je, vi­są lai­ką R. Va­len­tu­ke­vi­čius ad­vo­ka­tau­da­vo. Bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, kad lai­ki­nai pa­rei­gas ei­nan­čio da­bar­ti­nio kan­di­da­to po­žiū­ris pa­si­keis. De­ja.

Ar VTEKʼas yra ad­vo­ka­ta­vi­mo įstai­ga ga­li­miems pa­žei­dė­jams ar ty­ri­mo įstai­ga? Aš per­skai­čiau la­bai iš­sa­mų ger­bia­mo kan­di­da­to laiš­ką, ku­riame jis ana­li­za­vo ei­li­nį skun­dą dėl V. Grub­liaus­ko ir jo žmo­nos ga­li­mo in­te­re­sų kon­flik­to. Štai ką aš ma­tau ta­me raš­te? Ten ra­šo­ma, kad V. Grub­liaus­kas pa­skir­tas ne­tei­sė­tai uos­to val­dy­bos na­riu. Mes ži­no­me, kad vals­ty­bės įmo­nių val­dy­bo­se po­li­ti­kų ne­ga­li bū­ti. V. Grub­liaus­kas bu­vo ten sėk­min­gai ke­tu­ris mė­ne­sius bū­da­mas me­ru. V. Grub­liaus­ko na­mas sto­vi uos­to plėt­ros zo­no­je. V. Grub­liaus­ko žmo­na gau­na iš Uos­to di­rek­ci­jos pa­ra­mą, tie­sa, už­mas­kuo­tą pa­ra­mą. Čia, be­je, ko­le­gos, dė­me­sio tiems, ku­rie do­mi­si apie slap­tą vals­ty­bės įmo­nių tei­kia­mą pa­ra­mą. Uos­to įsta­ty­me pa­ra­šy­ta, kad vals­ty­bi­nė įmo­nė Uos­to di­rek­ci­ja ne­ga­li teik­ti pa­ra­mos, bet ten sė­din­tys gud­ru­čiai, taip pat ir val­dy­bo­je su­ra­do bū­dą – re­kla­ma. Uos­tas tei­kia di­de­les su­mas V. Grub­liaus­ko žmo­nos džia­zo fes­ti­va­liui ir tą pa­ra­mą va­di­na re­kla­ma. Ta re­kla­ma pa­si­reiš­kia tuo, kad uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius at­si­sto­ja sce­no­je, kai bū­na džia­zo fes­ti­va­lis, pa­sa­ko ten po­rą gra­žių žo­džių ir už nu­ga­ros švie­čia lo­go­ti­pas. Už tai su­mo­ka­ma pa­kan­ka­mai įspū­din­ga su­ma. De­ja, vi­suo­me­nei tos su­mos, ku­rias ski­ria „re­kla­mai“ Uos­to di­rek­ci­ja, yra ne­pri­ei­na­mos.

Štai aš ti­kė­jau­si, kad lai­ki­nai ei­nan­tis pa­rei­gas VTEKʼo va­do­vas vis dėl­to iš­siųs už­klau­są ga­vęs skun­dą ir iš­si­aiš­kins tai, ar bu­vo skir­ta re­kla­mai pi­ni­gų, kai V. Grub­liaus­kas bu­vo val­dy­bos na­riu, ka­da, ko­kiais spren­di­mais, ar da­ly­va­vo V. Grub­liaus­kas ski­riant, ar val­dy­ba da­ly­va­vo ski­riant, ar vis dėl­to čia yra in­te­re­sų kon­flik­tas, ar nė­ra?

Re­zul­ta­tas yra prie­šin­gas. VTEKʼas su­ra­šė pa­žy­mą kaip ad­vo­ka­to do­ku­men­tą, ku­riuo V. Grub­liaus­kas yra vi­sais įma­no­mais bū­dais iš­su­ki­nė­ja­mas. Taip sten­gė­si iš­suk­ti, kad net pa­vy­ko pa­ra­šy­ti, kad jis ga­li bū­ti ir val­dy­bos na­riu. Aš taip pa­gal­vo­jau, jei­gu pa­aiš­kė­tų… Įsi­vaiz­duo­ki­me hi­po­te­ti­nę si­tu­a­ci­ją, kad Šir­vin­tų me­rė tam­pa vals­ty­bės įmo­nės, ku­ri už­si­i­ma ke­liais, val­dy­bos na­re, o ke­liai ei­na per Šir­vin­tų ra­jo­ną. Aš įsi­vaiz­duo­ju, kad Sei­me kil­tų mil­ži­niš­kas skan­da­las, Šir­vin­tų me­rę pri­kal­tu­me prie kry­žiaus, Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja da­ry­tų pa­reiš­ki­mą, prem­je­ras, mi­nist­rai pa­si­pik­tin­tų – bai­si klai­da, ne­ga­li­ma, įsta­ty­mas drau­džia ir taip to­liau. O jei­gu dar pa­aiš­kė­tų, kad ta ke­lių įmo­nė duo­da Šir­vin­tų me­rės vy­ro fir­mai re­kla­mą, tai, aš įsi­vaiz­duo­ju, lėk­tų abu iš dar­bo, tiks­liau, vi­si trys – ir tas, kas da­vė tuos re­kla­mi­nius pi­ni­gus, ir me­rė tur­būt bū­tų at­sta­ty­din­ta, ir jos vy­ro fir­ma už­si­da­ry­tų, ir taip to­liau.

Čia vis­kas yra prie­šin­gai: kad ir kas dirb­tų Vy­riau­sio­jo­je tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jo­je, kad ir kas lai­ki­nai va­do­vau­tų, V. Grub­liaus­ko žmo­nos fir­ma kles­ti, pi­ni­gai ne­le­ga­liai iš Uos­to di­rek­ci­jos ei­na, me­ras ke­tu­ris mė­ne­sius ne­le­ga­liai bu­vo val­dy­bos na­riu ir vi­sa tai dangs­tė vi­sais įma­no­mais bū­dais, la­bai daug pa­stan­gų dė­da­mi, il­gais raš­tais. Da­bar­ti­nis kan­di­da­tas, drįs­tu teig­ti, kad da­bar­ti­nis kan­di­da­tas gal­būt yra džia­zo mė­gė­jas, gal V. Grub­liaus­ko ger­bė­jas, gal li­be­ra­las dū­šio­je ar gal par­ti­nis, ne­ži­nau, bet ma­nau, kad jis ne­ga­li bū­ti va­do­vu, nes yra ne­vie­no­dai tei­sin­gas.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

N. PUTEIKIS (LVŽSF). To­dėl, ko­le­gos, agi­tuo­ju už jį jo­kiais bū­dais ne­bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. Dis­ku­si­ja bai­gė­si. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­gal 202 straips­nio 3 da­lį dis­ku­si­jos pa­bai­go­je su­tei­kia­mas žo­dis kan­di­da­tui. Ar pa­gei­dau­tų ger­bia­ma­sis? (Šur­mu­lys sa­lė­je) Jums ga­li bū­ti ski­ria­ma iki de­šim­ties mi­nu­čių. Ger­bia­ma­sis V. Ka­na­pins­kas. Pra­šom.

V. KANAPINSKAS. Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ka­dan­gi iš­ki­lo tam tik­rų abe­jo­nių dėl ma­no lai­ki­no­jo pa­sky­ri­mo į ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, jau­čiu pa­rei­gą tas abe­jo­nes iš­sklai­dy­ti. Ver­ta pa­mi­nė­ti, kad ko­mi­te­tas pa­tei­kė Sei­mo na­riams ne vi­są in­for­ma­ci­ją. Mes va­kar pri­dė­jo­me ke­le­tą to­kių do­ku­men­tų, tai no­rė­čiau juos pa­mi­nė­ti.

Pir­ma. Ši­tą lai­ki­no­jo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo si­tu­a­ci­ją ver­ti­no Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas ir jis pa­sa­kė, kad aš va­do­vau­ju įstai­gai tei­sė­tai. Kuo gi teis­mas rė­mė­si? Teis­mas rė­mė­si ko­mi­si­jos ko­vo 17 die­nos po­sė­džio pro­to­ko­lu, ku­ria­me yra po­no R. Va­len­tu­ke­vi­čiaus, tuo me­tu ėju­sio ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, pa­ra­šas. Taip pat rė­mė­si per­da­vi­mo-pri­ėmi­mo ak­tu, ku­riuo R. Va­len­tu­ke­vi­čius man, V. Ka­na­pins­kui, lai­ki­nai pa­skir­tam ei­ti ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, per­da­vė įstai­gos do­ku­men­tus, rak­tus nuo sei­fo, taip pat per­da­vė įstai­gos ant­spau­dą. Taip pat teis­mas rė­mė­si Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­ro iš­ra­šu, ku­ria­me aiš­kiai kon­sta­tuo­ta, kad aš esu įstai­gos va­do­vas nuo pra­ėju­sių me­tų ko­vo 20 die­nos. Tai­gi at­sa­ky­mas į tuos klau­si­mus aiš­kus. Mes Sei­mo na­riams šian­dien ir­gi iš­siun­tė­me tuos pa­pil­do­mus do­ku­men­tus, kad jie tu­rė­tų vi­są in­for­ma­ci­ją.

Da­bar ką ger­bia­ma­sis Sei­mo na­rys N. Pu­tei­kis kal­ba apie ko­mi­si­ją, kad aš dėl po­no V. Grub­liaus­ko tam tik­rus at­sa­ky­mus pa­tei­kiau. No­rė­čiau pri­min­ti, kad ko­mi­si­ja va­do­vau­ja­si ko­le­gia­lu­mo prin­ci­pu. Tas at­sa­ky­mas bu­vo ne ma­no vie­nas­me­niš­kai pa­si­ra­šy­tas, spren­dė vi­sa ko­mi­si­ja ir vien­bal­siai jam pri­ta­rė. Tai­gi, ko­mi­si­ja va­do­vau­ja­si ir po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo prin­ci­pu, ir ko­le­gia­lu­mo prin­ci­pu.

Aš no­rė­čiau, kad Sei­mo na­riai bal­suo­tų ne pa­gal gan­dus, bet pa­gal at­lik­tus dar­bus. Pri­min­siu, kad man va­do­vau­jant ko­mi­si­ja, ly­gi­nant su 2016 me­tais, nu­sta­tė 4 kar­tus dau­giau pa­žei­di­mų, taip pat įver­ti­no 7 kar­tus dau­giau ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­lik­tų iš­va­dų, taip pat re­ko­men­da­ci­jų, nuo­mo­nių iš­aiš­ki­ni­mų dėl įsta­ty­mų įgy­ven­di­ni­mo pa­tei­kė 15 kar­tų dau­giau nei 2016 me­tais ir mo­ky­mų įstai­gų dar­buo­to­jams su­ren­gė 7 kar­tus dau­giau. Re­zul­ta­tai kal­ba pa­tys už sa­ve. No­rė­čiau, kad pa­gal dar­bus ir bū­tų ver­ti­na­ma. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir pa­gal Sta­tu­tą žo­dis su­tei­kia­mas tei­kian­čiam as­me­niui, šiuo at­ve­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kui V. Pranc­kie­čiui.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ka­dan­gi bu­vo iš­ki­lę ir ži­niask­lai­do­je to­kių ne­ati­ti­ki­mų ir pa­reiš­ki­mų, ma­nau, la­bai ge­rai, kad V. Ka­na­pins­kas pats pa­aiš­ki­no apie pro­to­ko­lus. Tik prieš pie­tus jums bu­vo iš­siųs­ti vi­si tie do­ku­men­tai, ku­rie bu­vo pa­si­ra­šy­ti. Ir dėl to, kad dar ir teis­mas pri­pa­ži­no, kad tas po­sė­dis tei­sė­tas ir vis­kas yra tei­sin­ga, tai jau ši­tos abe­jo­nės lyg ir nu­ei­na į ša­lį. Bet aš no­rė­čiau kal­bė­ti ne tik apie tai.

Šią pro­ce­dū­rą, aš taip gal­vo­ju, pra­dė­jo­me prieš me­tus lai­ko, ka­da lai­ki­nai pa­sky­rė. Ta­da ir­gi bu­vo de­rin­ta su frak­ci­jo­mis, su ko­mi­te­tais. Pra­ėjo me­tai lai­ko, mes ne­tu­rė­jo­me daug pa­sta­bų, gal­būt ko­kių nors nuos­kau­dų dėl at­lik­tų ty­ri­mų, taip, ga­lė­jo jų bū­ti, bet tai nė­ra ne­tei­sin­ga gir­dė­ti apie ty­ri­mus, kai tie ty­ri­mai yra vi­sų frak­ci­jų vie­no­dai pa­lies­ti. Aš no­rė­čiau… Ne­kar­to­siu apie tuos do­ku­men­tus, aš juos bu­vau su­si­ra­šęs, bet at­sa­kė po­nas V. Ka­na­pins­kas. No­riu pa­sa­ky­ti, kad kai aš iš­girs­tu ger­bia­mo­jo N. Pu­tei­kio žo­džius, kad jo­kiu bū­du ne­bal­suo­ti, aš no­riu pa­sa­ky­ti prie­šin­gai, mes kaip tik tur­būt tu­ri­me siek­ti tu­rė­ti žmo­gų, ku­ris at­ėjo vie­ną kar­tą ir pa­de­monst­ra­vo sa­vo stu­bu­rą. Ten ne­li­ko vie­nos as­me­ny­bės dar pa­pil­do­mai per tą lai­ko­tar­pį, ku­ri bu­vo la­bai abe­jo­ti­nos re­pu­ta­ci­jos, ir vei­kė la­bai abe­jo­ti­nais tiks­las. Gal­vo­ju, kad mums yra ge­riau tu­rė­ti žmo­gų tvir­tu stu­bu­ru, ku­rio ne­ga­li­ma pa­lenk­ti, bet ga­li­ma su­lau­žy­ti. Aš no­rė­čiau, kad jis šian­dien bū­tų tie­siog pa­sta­to­mas į tą vie­tą ir jam su­teik­ta ga­li­my­bė veik­ti taip, kaip vei­kė šiuos me­tus, o per me­tus mes tik­rai jo­kių nu­si­skun­di­mų ne­tu­rė­jo­me.

La­bai kvies­čiau vi­sus pa­lai­ky­ti tą ma­no teik­tą ini­cia­ty­vą, bet de­rin­tą ir su di­dži­ą­ja frak­ci­ja, ir su ki­to­mis frak­ci­jo­mis ir pri­tar­ti po­no V. Ka­na­pins­ko kan­di­da­tū­rai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai. Pra­šom įjung­ti. Prieš – N. Pu­tei­kis. Jūs jau kal­bė­jo­te, ar dar no­ri­te ak­cen­tuo­ti? Pra­šom.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Po ger­bia­mo­jo kan­di­da­to kal­bos aš sa­vo nuo­mo­nės ne­pa­kei­čiau. Ne­ma­nau, kad jis sa­vo pa­reiš­ki­mu kaip nors pa­nei­gė tą be­ga­li­nį ir sun­kiai pa­aiš­ki­na­mą ad­vo­ka­ta­vi­mą Klai­pė­dos me­rui ir jo žmo­nai, o ji ne­tei­sė­tai gau­na pi­ni­gus iš įmo­nių, taip pat iš Uos­to di­rek­ci­jos. Ne­ma­nau, kad ga­li­ma dangs­ty­tis ko­lek­ty­vi­ne at­sa­ko­my­be, kaip ji­sai čia iš tri­bū­nos pa­sa­kė. Ma­no mo­ty­va­ci­ja agi­tuo­ti prieš tik dar la­biau su­stip­rė­jo. To­dėl, ko­le­gos, ra­gi­nu jo­kiais bū­dais ne­bal­suo­ti už to­kį kan­di­da­tą, nes pa­na­šu į tai, kad jis yra sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las, bet pro­fe­sio­na­lu­mą de­monst­ruo­ja ne tir­da­mas ga­li­mus nu­si­žen­gi­mus, o juos dangs­tyda­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė prieš – P. Urb­šys.

P. URBŠYS (LVŽSF). Kai mes gir­dė­jo­me pre­ten­den­to pa­sa­ky­mą, ir tar­si bu­vo mes­tas še­šė­lis ant ko­mi­te­to, kad ko­mi­te­tas ga­lė­jo nu­slėp­ti ko­kią nors reikš­min­gą in­for­ma­ci­ją Sei­mo na­riams, tai ir­gi ro­do tam tik­rą po­žiū­rį dar ne­pa­skir­to ko­misijos pir­mi­nin­ko į ko­mi­te­tą, ku­riam su­teik­ta par­la­men­ti­nė kon­tro­lė. Mes, kas bu­vo ofi­cia­liai pa­teik­ta, vis­ką pa­tei­kė­me Sei­mo na­riams. Ką jūs pa­tei­kė­te va­kar pa­pil­do­mai, iš tik­rų­jų tai bu­vo ne­ofi­cia­lu. Bet jū­sų vi­si at­sa­ky­mai bu­vo pa­teik­ti ir nie­kas ne­bu­vo nu­slėp­ta. Bet kal­bant apie ko­mi­si­ją, kaip veiks­min­gą ir ne­pa­žei­džia­mą ins­ti­tu­ci­ją, su­ti­ki­te, ji ga­li bū­ti tik ta­da, kai vie­no­dai tai­ko prin­ci­pus sau ir ki­tiems. Kai ji tai­ko sau ki­to­kius prin­ci­pus, tai anks­čiau ar vė­liau tam­pa vie­nas­me­niu kla­ne­liu ar­ba ga­li tap­ti ir ko­lek­ty­vi­niu kla­ne­liu. To­kia ko­mi­si­ja ne­ga­li bū­ti prin­ci­pin­ga ir veiks­min­ga. Tai, kas bu­vo iš­var­din­ta, kas yra pa­da­ry­ta ki­tų at­žvil­giu, la­bai ge­rai, bet sa­vo at­žvil­giu – fak­tiš­kai re­zul­ta­tas nu­li­nis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau no­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ger­bia­mi ko­le­gos, mums rei­kia pa­si­tvir­tin­ti slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį, jis jums pui­kiai vi­siems ži­no­mas ir su­pran­ta­mas. Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku“. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ti? Ga­li­me. Skel­biu dar kar­tą ir pri­me­nu bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę: R. An­dri­kis, A. But­ke­vi­čius, A. Ge­lū­nas, A. Ku­bi­lius, M. Ma­c­ke­vič, R. Po­po­vie­nė, G. Ste­po­na­vi­čius ir S. Tu­mė­nas. Da­bar 13 val. 55 min., ir skel­bia­me bal­sa­vi­mo pra­džią. Bal­sa­vi­mą baig­si­me 14 val. 15 min. Ry­ti­nį po­sė­dį baig­si­me ta­da, kai bus su­skai­čiuo­ti bal­sai.

J. OLEKAS (LSDPF). Pa­tys kan­triau­si ko­le­gos, lau­kian­tys bal­sa­vi­mo, gal ga­li­me par­la­men­to ir Uk­rai­nos gru­pės… su­si­rink­ti prie tri­bū­nos, pa­si­tar­ti, nes, ma­tau, yra ke­le­tas na­rių.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tę­sia­me ry­ti­nį po­sė­dį.

 

14.59 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės etikos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1860 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Įvy­ko bal­sa­vi­mas ir no­rė­čiau jums pra­neš­ti bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­lą dėl Sei­mo nu­ta­rimo „Dėl Vir­gi­ni­jaus Ka­na­pins­ko sky­ri­mo Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos pir­minin­ku“.

Iš vi­so iš­duo­ta biu­le­te­nių 110, ras­ta biu­le­te­nių 110, ga­lio­jan­čių –109, ne­ga­lio­jan­čių – 1.

Bal­sa­vo už 43, prieš – 44 ir su­si­lai­kė 22. Pa­si­ra­šė bal­sų skai­čia­vi­mo pir­mi­nin­kė R. Po­po­vie­nė. Sei­mo nu­ta­ri­mas ne­pri­im­tas.

Ry­ti­nį po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Bal­sai sa­lė­je)

Ar no­ri­te dar re­pli­ką po bal­sa­vi­mo? Pra­šau, E. Gent­vi­las pir­mas.

E. GENTVILAS (LSF). Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ma­no abe­jo­nės pa­si­tvir­ti­no. Sei­mas pa­ti­kė­jo. Tai­gi Sei­mo Pir­mi­nin­kas ne­pa­tai­kė su tei­ki­mu, ta­čiau ne­žiū­rint į pra­ei­tį, žiū­rint į at­ei­tį, ar tai reiš­kia, kad Seimas pa­si­ti­ki lai­ki­nuo­ju VTEK va­do­vu V. Ka­na­pins­ku? Aš ga­lė­čiau trak­tuo­ti, kad si­tu­a­ci­ja ga­li su­si­klos­ty­ti to­kia: dar po­rą me­tų po­nas V. Ka­na­pins­kas ga­li ei­ti kaip lai­ki­na­sis VTEK pir­mi­nin­kas, nors Sei­mas jam nė­ra pa­ro­dęs pa­si­ti­kė­ji­mo. To­dėl Sei­mo Pir­mi­nin­kas tu­rė­tų įver­tin­ti šią sub­ti­lią si­tu­a­ci­ją ir pa­gal­vo­ti, ar ga­li bū­ti lai­ki­nuo­ju Sei­mo Pir­mi­nin­ku ne­ri­bo­tą lai­ką as­muo, ku­riam Sei­mas ne­su­tei­kia pa­si­ti­kė­ji­mo?

PIRMININKAS. Sei­mo Pir­mi­nin­kas no­ri re­a­guo­ti.

V. PRANCKIETIS. Ne lai­ki­nuo­ju Sei­mo Pir­mi­nin­ku, bet lai­ki­nuo­ju ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku, vi­si mes čia lai­ki­ni šio­je že­mė­je. Taip, jūs tei­sus. Ka­dan­gi Sei­mas ne­iš­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­mo, tai tu­rė­tu­me kel­ti klau­si­mą ir dėl va­do­va­vi­mo lai­ki­nu­mo. Tai­gi tu­rė­siu teik­ti ką nors ki­tą iš ko­mi­si­jos ar­ba ko­mi­si­ja gal ap­si­spręs, kad jai va­do­vau­tų vy­riau­sias pa­gal am­žių. Man at­ro­do, jei­gu ne­klys­tu, tai po­nas S. Ka­tuo­ka.

PIRMININKAS. Dar no­rė­tų R. Juk­ne­vi­čie­nė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai la­bai daug klau­si­mų po ši­to bal­sa­vi­mo. Du mo­men­tus no­riu pa­sa­ky­ti. Vie­na, man aki­vaiz­du, kad čia bu­vo toks švel­nus R. Kar­baus­kio kerš­tas Sei­mo Pir­mi­nin­kui šiuo bal­sa­vi­mu, nes frak­ci­ją tai jis val­do. O ši frak­ci­ja, ži­no­me, kad nu­le­mia vi­sus bal­sa­vi­mus Sei­me. Tai vie­na. Gai­la, Sei­mo Pir­mi­nin­kas ne­tu­ri dau­gu­mos pa­si­ti­kė­ji­mo.

Ant­ras da­ly­kas, man la­bai įdo­miai skam­bė­jo ir la­bai ati­džiai klau­siau la­bai ag­re­sy­vių pono P. Urb­šio kal­bų ir veiks­mų, ži­no­da­ma, kad pra­ėju­sią va­sa­rą po­nas P. Urb­šys Pa­ne­vė­žio spau­do­je yra pa­si­sa­kęs šios ko­mi­si­jos at­žvil­giu la­bai reikš­min­gai. Ne­ži­nau, ar kas nors ty­rė šį jo pa­si­sa­ky­mą, kur jis Pa­ne­vė­žio me­ro ty­ri­mo kon­teks­te, kai VTEK’as bu­vo pri­pa­ži­nęs Pa­ne­vė­žio me­rą pa­žei­dus vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, po­nas P. Urb­šys Pa­ne­vė­žio spau­do­je pa­sa­kė, kad, jo ži­nio­mis, Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja pri­ėmė vi­sai ki­to­kį spren­di­mą nei pa­teik­ta me­džia­ga. Ko­mi­si­jos na­rių nuo­mo­nės dėl iš­va­dų taip pat iš­si­sky­rė. Iš kur po­nas P. Urb­šys ži­no apie tai, ko­kia bū­na me­džia­ga iš va­ka­ro pa­teik­ta VTEK’o na­riams? Tai gal to­dėl jis čia šian­dien taip ar­šiai ko­vo­jo prieš ši­tą kan­di­da­tą? To­dėl, kad tu­rė­jo pats in­te­re­sų dėl Pa­ne­vė­žio rei­ka­lų?

PIRMININKAS. Vis dėl­to bai­gia­me ry­ti­nį po­sė­dį. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.