LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 228
STENOGRAMA
2015 m. balandžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant posėdį noriu atlikti garbingą misiją, bet nematau Dainiaus. Gal dar ateis Dainius. Gal kolegos galėtų pakviesti D. Kreivį?
Gerbiamieji, pradėsime balandžio 9 d. (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Užsiregistravo… Praleidau ar nemačiau.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. balandžio 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dar Dainiaus nematau. Tai tada darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite kas nors pasiūlymų? Prašom. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF*). Gerbiamoji Pirmininke, yra surinkti parašai dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr. XIIP-2843. Kadangi azartiniai lošimai dabar yra internetiniai, nelegalūs, įstatymo niekaip nepavyksta pataisyti, tai mes palikome tik internetinius žaidimus, visa kita išbraukėme. Juos būtinai reikia įteisinti ir užkardyti kontrabandą, sakykime taip. Biudžetas praranda kasmet po 40 mln. Lt. Todėl yra surinkti parašai. Nežinau, užpraeitą posėdį buvo rezerve, bet neužteko laiko pristatyti šį įstatymą. Aš siūlau, kad šiandien būtinai būtų įrašyta į darbotvarkę, nes ir pagal Statutą priklauso įrašyti. Aš labai prašau, Pirmininke, įrašyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Su visa pagarba jums tiesiog negalime įtraukti, nes yra Teisės departamento pastaba dėl prieštaravimo Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi įvertinti.
Daugiau jokių pasiūlymų nėra. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, aš noriu pasiūlyti. Eina visas Alkoholio įstatymo pataisų paketas, nuolat ir nuolat, vos ne kas antrą sesiją. Aš siūlau išbraukti šiuos klausimus, tiems iniciatoriams dar kartą pagalvoti, ką jie norėtų pasiūlyti. Sutarkime, kad šioje sesijoje tie įstatymų projektai daugiau nebūtų siūlomi. Tegul jie dar pamąsto, ar neturi daugiau idėjų, daugiau minčių, ir po to apsisprendę mes galėtume įtraukti. Ir kad daugiau šioje sesijoje Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų nebūtų svarstoma. Todėl siūlau šiandien frakcijos vardu išbraukti visą šį paketą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, jau Seimas patvirtino darbotvarkę, jūs pavėlavote. (Balsai salėje) Aš klausiau, ar galime bendru sutarimu, visi atsakėte, kad galime. Jeigu prieštaraujate, tai grįžtame į pirminę procedūrą. Tiek to. Ačiū už supratimą.
10.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Gediminą Griną iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIP-2901(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Gediminą Griną iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIP-2901. Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, nutarimo projektas skelbia, kad Gediminas Grina atleidžiamas iš pareigų pasibaigus jo kadencijos laikui, penkeriems metams. Komitetas pritaria šiam nutarimui. Manau, kad jam reikia padėkoti už darbą, nebūti labai kritiškiems, nes žmogus padarė nemažai darbų ir tai reikia įvertinti. Ačiū jam už darbą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti dėl viso irgi nėra… Yra. R. Juknevičienė – nuomonė už. Prašom, Rasa.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, abu klausimai – ir atleidimas, ir skyrimas – yra labai susiję. Mes svarstome būsimus pokyčius labai svarbioje institucijoje. Vadovų pasikeitimas yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir mūsų partneriams NATO aljanse. Labai svarbu, kad tokios institucijos vadovybė turėtų didelį partnerių pasitikėjimą, nes tokios tarnybos dirba tik pasitikėjimo principu. Tokį pasitikėjimą Valstybės saugumo departamentas turi. Tai yra be galo svarbi aplinkybė.
Labai svarbu būtų, kad ir Lietuvoje tas pasitikėjimas institucija tik augtų. Taip jau susiklostė, kad VSD veiklą visada visi vertina, lyg būtų didžiausi ekspertai, dažniausiai neigiamai, nes struktūros darbas apipinamas gandais, kartais net iki paranojos lygio. Sąmokslo teorijos gyvybingos daugelyje visuomenių, o posovietiniuose kraštuose ypač. Būsimasis vadovas taip pat su tuo susidurs. Dabartinis vadovas galėtų jam daug turbūt apie tai papasakoti.
Nėra idealiai dirbančių struktūrų, toli iki idealumo ir pastarųjų metų VSD darbas. Tačiau tikrai jaučiu pareigą padėkoti G. Grinai vien todėl, kad VSD per jo darbo laikotarpį nebuvo jokių manipuliacijų objektu. Struktūra apsivalė nuo to, ką jis paveldėjo iš prieš tai buvusių vadovų. Mes prisimename, kiek straipsnių kai kuriuose laikraščiuose ėjo tiesiogiai iš slaptų pažymų. Mes žinome, kad netgi partijos buvo skelbiamos vos ne teroristinėmis organizacijomis. Iš viso šito VSD išaugo. Manau, G. Grina taip pat prisidėjo prie to, kad VSD dirbtų kaip solidžiai dirbanti žvalgyba. Na, o klaidos tegul lieka klaidomis, iš kurių mokysis kiti. Ačiū, Gediminai Grina.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gal būčiau geriau kalbėjęs svarstymo stadijoje. Kad šiandien su Valstybės saugumo departamento veikla nėra viskas gerai, tai visi mes žinome. Paimkime CŽV kalėjimus. Visas pasaulis, visa Europa žino, kad Lietuvoje nelegaliai veikė CŽV kalėjimai, bet Lietuvos saugumo departamentas ir jo vadovas nieko nežinojo ir nežino.
Aš manyčiau, jeigu mes pažiūrėsime į tikrai didelę tokią rezonansinę bylą, kai 14 metų mergaitė E. Kusaitė buvo teroristė, kuri teismus laimėjo, taip pat čia yra mūsų Saugumo departamento darbo brokas. Be abejonės, didelę įtaką departamentui darė Rusijos slaptosios tarnybos šioje byloje. Man atrodo, ir šiuo metu išlikusi nemaža Rusijos slaptųjų tarnybų įtaka Saugumo departamentui. Naujas vadovas iš tikro turėtų į tai atkreipti dėmesį.
Taip pat, man atrodo, šiek tiek nemažą juoką kelia, kai didžiausias pavojus Lietuvai šiandien šioje geopolitinėje situacijoje yra tam tikri žmonės, ekspertai, kurie tikrai neturi didelio autoriteto visuomenėje, lyg juos čia verbuotų Rusija ir panaudotų savo tikslams. Man atrodo, Lietuvoje yra daug rimtesnių problemų, daug rimtesnių pavojų, bet kažkodėl Saugumo departamentas jų neįžvelgia. Didžiausi rūmai, didžiausi pastatai, o veikla yra labai abejotina.
Aš nenorėčiau galbūt remti dabartinio vadovo, nes jo pagrindinis kriterijus buvo ne įstatymai, ne valstybės saugumas, o paklusnumas tam, kas jį paskyrė. Aš naujam vadovui linkėčiau, kad tikrai laikytųsi įstatymų, vadovautųsi įstatymais ir būtų principingas, ir sąžiningas, ir tarnautų Lietuvos valstybei.
PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. Bet jūs kalbėjote už atleidimą, kiek supratau, ne prieš atleidimą, nes jūsų argumentai nepagrindė nuomonės, dėl ko nereikia atleisti, tai mes jūsų pasisakymą įskaitome kaip kalbėjimą už.
Nuomonė už – R. Ačas.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš užsirašiau už, bet tikrai su širdies skausmu spausiu šį mygtuką, nes nežinau, kodėl yra toks lyg ir pasakymas, kad Saugumo departamentas blogai dirbo, nepadarė tam tikrų darbų. Aš manau, kad tikrai yra priimtas tik politinis sprendimas, labai apgailestauju, kad šiam vadovui nėra suteikta galimybė dirbti dar vieną kadenciją, nes, lyginant su tuo, kas buvo, lyginant su prieš tai buvusiais vadovais P. Malakausku, su A. Pociumi, su M. Laurinkumi, VSD įgavo tikrai visiškai kitą kokybę, tapo solidžia institucija, nepolitikuojančia ir tikrai gaila, kad šis vadovas išeina. Dėkoju jam ir, kaip sakiau, labai nenoriu, kad jis būtų atleistas, bet, matyt, toks yra politinis sprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pasitikėjimas tarp skirtingų valstybės institucijų yra nepaprastai svarbus. Šiuo atveju, taip, politinis sprendimas yra, jį reikia gerbti. Tačiau aš išties atsiribočiau nuo pasisakymo, kurį jūs girdėjote, kai buvo kaltinamas Valstybės saugumo departamentas ir jo dabartinis vadovas visiškai nebūtais dalykais, kurie buvo būdingi kaip tik anksčiau buvusiam laikotarpiui, kuris buvo iki jo vadovavimo, iš kurio buvo sėkmingai išeita. Būtent taip vertina prikišdami kažkokias menamas Rusijos įtakas tie, kurių pačių veikla kelia labai didelių abejonių. Taigi aš šiuo atveju žinodamas visą darbą, kuris buvo atliktas Saugumo departamente, pasisakau už šį nutarimo projektą ir tikiuosi, kad Valstybės saugumo departamento būsimasis vadovas taip pat šioje vietoje sėkmingai dirbs visą kadenciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Nebegaliu suteikti žodžio Algimantui, nes Petras išsakė nuomonę už.
Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui dėl pritarimo G. Grinos atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų, pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo atleisti Gediminą Griną iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ (projektas Nr. XIIP-2901(2) yra priimtas (Gongas)
Gerbiamasis direktoriau, leiskite Seimo vardu padėkoti jums už jūsų darbą Lietuvai einant nelengvas, sunkias pareigas. Jūsų vadovavimo laikotarpis tikrai įnešė reikšmingą žymę į Saugumo departamento veiklą vardan tos Lietuvos. Ačiū.
G. GRINA. Trumpai. Norėčiau padėkoti visiems, kurie parėmė per visuos šiuos penkerius metus departamento veiklą ir mano, kaip direktoriaus, veiklą. Tikrai malonu girdėti tuos malonius žodžius, kuriuos šiandien girdėjau. Manau, kad naujasis direktorius tęs šiuos darbus. Manau, kad dėl mano išėjimo nesibaigia departamentas, visą laiką taip būna ir visą laiką taip bus. Naujam direktoriui norėčiau palinkėti išbūti visą kadenciją, nes manau, kad tai yra valstybės stabilumo požymis. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū.
10.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas XIIP-2902(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas XIIP-2902. Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vakar susitiko su pretendentu, turėjo nemažai klausimų. Mūsų nuomone, kandidato biografija ir karjera yra nepriekaištinga. Tai karys, ne kartą rodęs drąsą ir profesionalumą karščiausiuose pasaulio taškuose, turi stiprią lyderio savybę, atsakomybės jausmą, gyvenime vadovaujasi principais, vertybėmis, kurios neleis jam eiti į kompromisus su sąžine, ignoruoti įstatymų reikalavimus. D. Jauniškio laukia nauji iššūkiai ir norisi tikėti, kad šiame neramiame pasaulyje žvalgai jus padidintą atsakomybę už mūsų šalies nacionalinį saugumą.
Užimdamas Valstybės saugumo departamento vadovo postą, komitetas mano, jis su savo pareigomis susidoros, todėl pritaria D. Jauniškio skyrimui į Valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigas.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Diskusijoje užsirašė kalbėti aštuoni Seimo nariai. Pirmiausia kviečiu kalbėti užsirašiusius frakcijos vardu. A. Anušauskas – frakcijos vardu. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės saugumo departamentas iš tikrųjų yra svarbi mūsų valstybei ir jos nacionaliniam saugumui institucija. Buvęs vadovas vadovavo VSD, kai buvo įgyvendinta nauja Žvalgybos koncepcija, padėjo išeiti iš to skandalų ruožo, kurį išties parodė ir paskutinis parlamentinis tyrimas, kuomet buvę vadovai Žvalgybos įstatymą traktavo kaip savo asmeninį darželį ir tuo naudojosi. Todėl buvęs vadovas, įgyvendindamas koncepciją, skyrė žvalgybą nuo teisėsaugos, ir mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba jau dveji metai dirba galiojant naujam Žvalgybos įstatymui.
Per pastaruosius metus matėme ir to veikimo rezultatus, kai jau po VSD veikimo teisėsauga iškelia konkrečius kaltinimus priešiškos žvalgybos bendradarbiams. VSD jau keleri metai viešina ir dalį savo ataskaitos, kas taip pat yra svarbi prevencinė priemonė, visuomenę informuojant apie potencialas grėsmes.
Dabartinis kandidatas, kaip mes matome iš jo biografijos, dalyvavo misijose, kuriose buvo specialiųjų pajėgų kariai, ir tiesiogiai susidūrė ir su taktine žvalgyba, su žvalgybos operacijomis, yra karininkas su patyrimu, kurį reikės adaptuoti civilinei saugumo tarnybai. Būsimasis vadovas, tikiuosi, aš manau, kad mes visi tikimės, suteiks VSD naują impulsą, nes reikia šioje srityje ir lankstumo, ir nestandartinio mąstymo, apie ką kalba ir pats pretendentas į vadovus. Jo sutikimą, aš vertinu ne tik kaip pareigos padiktuotą, bet kaip drąsų ir atsakingą žingsnį, žinant, kokį antspaudą dažnai VSD vadovams uždeda viešoji nuomonė. Tikėsimės, kad šiuo atveju taip nebus ir šioje tarnyboje šis vadovas dirbs sėkmingai visus tuos metus tiek, kiek turės mūsų visų pasitikėjimą. Frakcijos vardu mes palaikome šį kandidatą ir kviečiame visus Seimo narius pritarti šiai kandidatūrai į Valstybės saugumo departamento vadovus.
PIRMININKĖ. Kviečiu frakcijos vardu, kiek suprantu, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu A. Mazuronį. Kažkaip dar neįprasta, bet vis tiek jau liberalas. Prašom, Andriau. (Balsai salėje)
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Dabar jau tikrai niekaip kitaip negaliu pradėti savo pasisakymo, kaip tai, kad Liberalų frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad frakcijoje šiandien apsvarstėme tiek dalykines, tiek ir asmenines kandidato savybes, kas, mūsų nuomone, irgi yra labai svarbu. Norėtume pabrėžti, mūsų nuomone, išskirtinai sėkmingą kandidato darbą dirbant specialiųjų operacijų pajėgose. Aš, kaip septintus metus dirbantis NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, nuo savęs galiu pasakyti, kad specialiųjų pajėgų statusas, rangas, galimybės ir kvalifikacija ilgą laiką mums, politikams, buvo labai rimtas politinis argumentas diskutuojant su mūsų kolegomis iš kitų valstybių, kai mūsų finansavimas krašto apsaugai buvo 0,78. Tai buvo bene vienintelis argumentas, į kurį mes galėdavome atsispirti ir šiek tiek supriešinti su ta niūria krašto apsaugos situacija, kuri tomis dienomis buvo. Labai dėkui jums už tai.
Frakcija, matydama tuos sunkius, rimtus ir tikrai labai sudėtingus, labai tvirto politinio ir profesinio stuburo reikalaujančius darbus, kuriuos ateityje jums neišvengiamai teks padaryti, priėmė vieningą sprendimą paremti kandidatą ir palinkėti jam sėkmės. Tad sėkmės!
PIRMININKĖ. Ačiū. Socialdemokratų frakcijos vardu kviečiu kalbėti J.Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pretendente, iš tikrųjų aš noriu pakalbėti apie gerbiamąjį D. Jauniškį ne tik kaip apie gerą kariuomenės vadą, specialiųjų operacijų pajėgų vadą (man, tarp kitko, teko garbė paskirti jį tuo vadu 2008 m., turbūt pirmuoju ir šįkart vieninteliu specialiųjų operacijų pajėgų vadu), ne tik kaip karį, bet ir kaip vadovą ir kaip pilietį. Aš manau, kad tai yra tikrai geras artėjančios prie 50 metų kartos mūsų piliečio pavyzdys, pasižymintis savo atsidavimu tarnybai, gebėjimu vadovauti, kaip kolega sakė, gana sudėtingomis ne tik finansinėmis sąlygomis, bet ir gana sudėtingomis kovinėmis sąlygomis, kai reikėjo dalyvauti misijose, organizuoti pajėgų darbą, transformuoti jas, parengti veiklai. Ši kaip vadovo sukaupta patirtis, man atrodo, labai pravers ir einant naujas pareigas, kurias, aš tikiuosi, mes šiandieną patvirtinsime ir palinkėsime jam sėkmės.
Kita vertus, labai svarbu ir tai, kad D. Jauniškis savo prisistatymo kalboje yra pabrėžęs tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. Jau keli paskyrimai į Valstybės saugumo departamento vadovus ateina iš krašto apsaugos sistemos, ir manau, kad tas tarpinstitucinis bendradarbiavimas iš tikrųjų yra labai svarbus, nes esant tokiai hibridinio, kaip dabar sakome, karo ar veiklos situacijai daugelį dalykų turi padaryti įvairios institucijos. Jau buvo pabrėžta, kad vien žinoti, kad kas nors vyksta, nereiškia, kad su ta problema susitvarkyta, kad reikia rasti susikalbėjimą tarp skirtingų institucijų, kad įsisąmoninę tą medžiagą, kurią pateikė Valstybės saugumo departamentas, kiekvienas iš mūsų, ko gero, turime daryti tam tikrus žingsnius ir imtis veiksmų. Įvairios institucijos – tiek krašto apsaugos sistema, tiek švietimo ir mokslo, kultūros ir kitos sistemos, visi turi į tai deramai reaguoti.
Aš tikiu, kad tas siūlymas stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bus įgyvendintas, nes su šiandieniniais nekonvenciniais iššūkiais ir problemomis susidoroti yra kur kas sunkiau negu su tikra konvencine kova. Ta patirtis, kaip aš minėjau, vadovo patirtis rodo, kad D. Jauniškis tai padaryti gali, gali rasti sutarimą su kitų žinybų vadovais. Aš iš tikrųjų labai sveikinčiau, kad tai būtų įgyvendinta.
Socialdemokratų partijos frakcijos vardu reiškiu pritarimą ir siūlymą visiems vieningai palaikyti D. Jauniškio kandidatūrą į Valstybės saugumo departamento vadovus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Darbo partijos frakcijos seniūną K. Daukšį frakcijos vardu.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Darbo partijos frakcija apsvarstė kandidatūrą, buvome susitikę. Iš tikrųjų kandidatas paliko gerą įspūdį. Linkime jam didelės sėkmės dirbti. Tikimės, kad Lietuva bus saugesnė, ir balsuosime už.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ir mes buvome susitikę ir labai trumpai, 15 minučių, kalbėjome su būsimu pretendentu į Saugumo departamento direktorius. Frakcija pritarė kandidatūrai, tačiau noriu atkreipti dėmesį į esminį dalyką. Manyčiau, kad Seimas tapo visiškai formali institucija. Tokios pareigybės turėtų būti svarstomos daug ilgiau, Prezidentė tokias kandidatūras turėtų teikti daug anksčiau, kad mes galėtume apie žmogų, apie kandidatą surinkti kuo daugiau informacijos.
Aš noriu atkreipti dėmesį į Saugumo departamento veiklą, apie tai truputėlį kalbėjau, kai buvo atleidžiamas buvęs vadovas G. Grina, kad iš tikro šita institucija neturi būti politikuojanti institucija, ji turi vadovautis tik įstatymais ir vykdyti tiesiogines funkcijas – užtikrinti tas įžvalgas Lietuvos saugumui.
Asmeniškai noriu pasakyti, kad tikrai yra daug interesų kiekvienoje valstybėje, mūsų šalyje taip pat yra nemažai interesų, jų turi ne tik verslo grupuotės, bet ir atskirų šalių žvalgybos. Teikiami tam tikri įstatymai ar įstatymų pataisos, bet nė karto aš nesu gavęs, kaip Seimo narys, nors kokio pasiūlymo, kad toks įstatymas, jeigu mes už jį balsuosime, bus žalingas Lietuvos valstybei ar panašiai. Pagal dabar galiojančius įstatymus tą informaciją teikia Seimo Pirmininkui, premjerui ir Prezidentui. Kaip tenka girdėti, daugiausia Saugumo departamentas teikia iškarpas iš laikraščių, ką rašo laikraščiai vienu ar kitu klausimu. To neturėtų būti. Mes, Seimo nariai, galų gale gal frakcijos, kai priimami esminiai sprendimai, turėtume gauti informaciją iš Saugumo departamento, kad mes nepadarytume klaidos priimdami labai svarbius mūsų valstybei sprendimus. Deja, dar kartą sakau – tenka tik apgailestauti, kad per beveik 20 darbo Seime metų tokios informacijos priimant strateginius svarbius sprendimus iš Saugumo departamento Seimo nariai ir aš nesame gavę.
Šiandien kalbėdamas apie Saugumo departamento veiklą, kalbu ir apie CŽV kalėjimus, ir iš tikro tai nekelia šios žinybos, visos jos tarnybos ir jos vadovo prestižo. Nors visas pasaulis žino apie slaptus kalėjimus, veikusius nelegaliai Lietuvoje, nors čia tie kalėjimai buvo įkurti, nelegaliai kankinami žmonės, už tai buvo gaunamos didžiulės finansinės sumos ir tos lėšos buvo iššvaistytos – pripirkta Gruzijoje ar kitur įvairiausių televizijų ir kanalų, deja, šis klausimas nėra nagrinėjamas ir Lietuvos saugumo departamentas, kai Seimas iškėlė šitą klausimą, atsakė, kad jokių slaptų kalėjimų Lietuvoje nebuvo.
Gerbiamieji, nejaugi didžiausias pavojus mūsų Lietuvoje yra E. Kusaitė, kaip minėjau, negi dabar didžiausią pavojų mūsų valstybėje kelia V. Lekstutis arba M. Bartašiūnaitė, kad ten daromos kratos? Ar tokia Valstybės saugumo departamento veikla tikrai nedaro gėdos mūsų valstybei, ir ne tik mūsų valstybei, bet ir tarptautiniu lygiu?
Naujam vadovui aš palinkėčiau, gerbiamasis, turėkite principų, laikykitės įstatymų ir nesinaudokite telefonine teise. Šiandien pagrindinis kriterijus, ko reikalaujama iš skiriamo atsakingo vadovo – lojalumo. Lojalumo tam, kuris jį skiria. To neturėtų būti. Turime tarnauti valstybei ir įstatymui. Taigi jums aš palinkėčiau drąsos, tvirtybės, laikytis įstatymų ir atstovauti tik Lietuvos interesams.
PIRMININKĖ. Ačiū Petrui. Kviečiu V. A. Matulevičių pasakyti savo nuomonę.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau pasidžiaugti, kad skyrimas į tokias svarbias pareigas pagaliau vyksta ramioje aplinkoje. Nepradėtos apkaltos, neverčiami iš postų prezidentai. Mes galime ramiai sėdėti, diskutuoti ir gilintis į pretendento savybes.
Aš tikrai norėčiau nuoširdžiai palinkėti pulkininkui Dariui Jauniškiui sėkmės (eina į labai sunkų darbą, bet manau, kad jis tai supranta) ir paprašyti vieno dalyko. Pirma. Aš norėčiau, pulkininke, kad jūs, tapęs Valstybės saugumo departamento vadovu, pasinaudotumėte savo įgaliojimais ir pagaliau atsakytumėte Lietuvai į klausimą, dėl kokių priežasčių žuvo Valstybės saugumo departamento pulkininkas V. Pociūnas. Jūs žinote, kad vienas iš ankstesnių Valstybės saugumo departamento vadovų nuo savo darbuotojo – nuo pulkininko V. Pociūno buvo net atsiribojęs ir paskelbęs, kad jis tuo metu nebuvo Valstybės saugumo departamento pareigūnas. Aš manau, jeigu mes sugebėsime, atėjus laikui, išgirsti iš jūsų atsakymą, bus padarytas didelis darbas, nes jis rodys, kad Lietuvos saugumo tarnybos veikloje įvyko esminis lūžis.
Dabar norėčiau pasakyti kelis žodžius svarstoma tema kolegei R. Juknevičienei. Jūs ironiškai pasakėte, kad visi esame žvalgybos reikalų ekspertai, visur matome sąmokslo teorijas ar net esame paranojikai. Bet, gerbiamoji Rasa, jūs buvote Seimo narė, kai Seimas po V. Pociūno žūties tyrė Valstybės saugumo departamento veiklą ir savo išvadoje pripažino, kad Valstybės saugumo departamentas yra užvaldytas Lietuvai priešiškų jėgų. Kaip, išgirdęs tokią šalies parlamento išvadą dėl saugumo tarnybos, gali nebūti paranojiku? Atsiprašau! Man, praėjus ne vieneriems metams nuo šio fakto, kyla klausimas, kas pasikeitė Valstybės saugumo departamente? Ir ar iš tikrųjų pasikeitė? Mes žinome, kad buvo atleisti du Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai. O kiti? Tai irgi klausimas būsimam Valstybės saugumo departamento vadovui. O kiti? Kam jie dirba?
Aš puikiai prisimenu iš Seimo medžiagos vieną epizodą, tai guli Seimo archyve, kur su kažkuo kalbasi vienas iš „Gazpromo“ vadovų apie tuos vaikinus, kurie vadinami valstybininkais, tai yra apie mūsų pareigūnus, ir sako, kad berniukai gerai dirba. Gal tie berniukai, man kyla klausimas, iki šiol ten gerai dirba?
Aš norėčiau palinkėti pulkininkui D. Jauniškiui, kad jis pasidomėtų, kiek tų berniukų liko VSD ir kaip jie dirba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kviečiu R. Juknevičienę, kuri netyčia čia mums dingo iš sąrašo, bet jinai buvo. Prašom, Rasa.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamasis pretendente, kolegos, jau minėjau, kad žvalgybos institucijos vadovų pasikeitimas yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir mūsų partneriams NATO. Tai yra labai atidžiai stebima ir tikrai žinau, kad mūsų tarnybomis, tiek karine žvalgyba, tiek Valstybės saugumo departamentu, mūsų partneriai pasitikėjo, pasitiki, ir tikiuosi, kad ateity, tiesiog esu tikra, pasitikės, mat Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgos yra labai gerai vertinamos Aljanso. D. Jauniškis jiems yra gerai žinomas žmogus ir turi visišką pasitikėjimą.
Tačiau pasitikėjimo savo valstybės struktūromis klausimas yra esminis ir Lietuvoje, pas mus. Deja, bet jo nėra. Teisus V. A. Matulevičius sakydamas, kad taip susiklostė, kad pati VSD istorija turėjo tokių liūdnų savo gyvavimo momentų, kad tikrai prisidėjo prie to. Tačiau vis dėlto tai, kad Valstybės saugumo departamentas 2006–2008 m. buvo tapęs didelių manipuliacijų įrankiu, viena pagrindinių priežasčių laikyčiau ne Valstybės saugumo departamentą (taip, jo žmonės buvo į tai giliai įsitraukę), o labai silpną politinę sistemą. Politinė sistema ir dabar dar nėra stipri, bet tuo metu jinai buvo dar silpnesnė. Buvo didelė įtakingų žmonių grupė, kuri norėjo valstybę valdyti valdydama ir politines partijas, valdydama žiniasklaidą ir manipuliuodama Valstybės saugumo departamento ne tik informacija, bet ir jo žmonėmis.
Taigi negalima atsieti ir visą kaltę suversti vien tiktai Valstybės saugumo departamentui kaip institucijai. Mes visi turime siekti, kad šita institucija niekada daugiau nepavirstų manipuliacijų objektu arba įrankiu.
Žinote, naudodamasi proga pasakysiu, kad mes esame beveik unikali NATO valstybė, gal tik Rumunijoje, dabar nežinau, ar Lenkijoje yra tokia situacija, kad VSD yra pakabintas tokioje keistoje, beorėje, be didesnės kontrolės erdvėje. Šiandien jinai yra didesnė, nes ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi didesnį patyrimą, ir Prezidento institucija jau turi neblogą patyrimą vykdyti kontrolę, tačiau vis dėlto esu įsitikinusi, kad VSD ateityje, kada nors, turi užimti lygiai tokią pat struktūrinę vietą kaip šiandien karinė žvalgyba, turi turėti Vyriausybės pavaldumą, nes tai tikrai prisidėtų prie didesnės kontrolės užtikrinimo ir mažesnės galimybės manipuliuoti šia institucija. Tačiau šiandien žinau, kad nėra politinės valios nei apie tai diskutuoti, nei tai pakeisti, todėl tik užsimenu apie tai.
D. Jauniškis yra tikrai labai geras karininkas, labai atsakingas šios valstybės pilietis. Jam nebus lengva. Reikės labai stipraus charakterio, reikės suprasti ne tik žvalgybinius, bet, deja, ir ne visai švarius Lietuvos politikos reikalus, neleisti niekam manipuliuoti VSD. Juk mačiau iš labai arti, kaip tai buvo daroma. Iki šiol niekas neatsiprašė, kad Seimo komisija, manipuliuojama tuometinių VSD vadovų, vieną svarbiausių partijų buvo paskelbusi panašia į teroristinę organizaciją. Ir iki šiol tai yra galiojantis Seimo dokumentas. Visiškai absurdiškas ir iš piršto laužtas. Taigi, neduok Dieve, sugrįžti į tokius laikus.
Norėčiau, kad kai kas prisiimtų daug didesnę atsakomybę už tai, kad šiandien mūsų tarnybos kartais ir negali, sakykim, turėti tokio pasitikėjimo, nes išėję į tribūną visada kas nors jomis pradeda manipuliuoti. Kaip ir dabar. Na, kaip turi jaustis Valstybės saugumo departamento vadovas, kai iš tribūnos Seimo nario lūpomis yra ginami Kremliaus agentai Lietuvoje? Kaip turi jaustis Valstybės saugumo departamento vadovas? Ir tai girdi visos Lietuvos žmonės.
Iš tikrųjų labai pritariu, kad reikia ne tik stebėjimo, bet ir prevencijos. Tai bus labai sunkus uždavinys. Neturiu receptų. Manau, kad D. Jauniškiui reikės tuos receptus kartu su kitais sukurti. Ačiū ir linkiu sėkmės.
PIRMININKĖ. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai svarbus paskyrimas Lietuvai, mums, ypač šią neramią akimirką, kada Europoje turime karo židinį, kada galvojame apie tai, kad ir Lietuva gali tapti taikiniu, o gal jau ir yra tokiu taikiniu, tik ne kariniu, tačiau kitokio veikimo taikiniu. Ko norėtų mūsų priešai, tai jie norėtų, kad Lietuva neturėtų stiprios kariuomenės, jie norėtų, kad mes neturėtume stipraus VSD, jie norėtų, kad STT veiktų taip, kad čia klestėtų korupcija, kad žmonės nekęstų savo valstybės, valdžios ir tokių institucijų. Tokie norai tikrai būtų išreikšti kitos pusės.
O ko reikėtų mums, Lietuvai? Mums reikėtų priešingų dalykų, kad mes turėtume stiprias institucijas. Būtent VSD yra viena iš jų – kertinė ir labai stipri institucija. Mes jai skiriame nepakankamą finansavimą, kartais per daug didelį dėmesį, bandome įvairiai politiškai paspausti ir pridarome daug blogybių.
Ką aš norėčiau palinkėti? Aš norėčiau kelių dalykų palinkėti šitai institucijai. Geras valdymas. Aš norėčiau palinkėti, kad ji turėtų gerą valdymą. O geras valdymas pasižymi viena svarbia savybe – jis yra fitotyvus, tai reiškia atitinkantis situaciją. Jeigu grėsmė didėja, jeigu mūsų priešas veikia čia, ne tik užsiima kokiu nors informacijos rinkimu, o veikia čia, bando tikslingai paveikti mūsų asmenis, situaciją, nuotaikas, žiniasklaidą, tai ar veikimas atitiks šitą situaciją, kada mes tik stebėsime tokį veikimą? Vieną, kitą asmenį galbūt pavyktų pagauti, įrodyti jo priešišką veikimą. Manau, neatitiks. Fitotyvu būtų veikti lygiai taip pat aktyviai, kaip veikia priešas. Vadinasi, aš ir linkiu veikti taip, kaip reikalauja dabarties situacija.
Aš linkiu antro dalyko, linkiu gilaus žvilgsnio. Įsivaizduoju, kad čia gal toks ir tuščias palinkėjimas, nes tokiose organizacijose dirbantys asmenys turi iš ledkalnio viršūnėlės, iš kokio nors neženklaus požymio atpažinti reiškinį, kuris yra paslėptas. Ir atpažinti asmenis, finansus, pinigus, tai yra labai sunku. Bet kartais tai pavyksta, nes iš tikrųjų reikia gero įsigilinimo, ir tas įsigilinimas turi būti pakankamai įtarus. Tai mes kartais sakome, kad jie kartais yra per daug įtarūs ir per daug mus kažkaip kontroliuoja, asmenis, politikus. Aš siūlau kontroliuoti, aš nebijau, kad manęs kas nors klausytųsi ar mane kontroliuotų. Aš netgi noriu, tegul kontroliuoja. Todėl, kad tie, kas neturi ko slėpti, tie nieko ir nebijo.
Aš linkiu trečio dalyko – turėti labai teisingus procesus, kadangi pinigų yra nedaug. Skirti šiuos pinigus ir geriausius žmones paskirti ten, kur yra didžiausios galimybės, ir mesti užsiimti niekais, kur yra nesvarbūs trečiaeiliai dalykai, nes taip yra išskaidomos lėšos, resursai, žmonių pajėgos.
Aš labai linkiu sėkmės šitam naujam vadovui, nes jo sėkmė yra Lietuvos sėkmė, tai yra mūsų visų sėkmė, mūsų visų saugumas. Aš labai norėčiau, kad šita institucija būtų tokia, į kurią jaunuoliai svajotų patekti, žmonės specialiai mokytųsi, norėdami patekti. Aš labai linkiu, kad jis dar stipriai kilstelėtų kartelę, o dabar toje grėsmingoje situacijoje veiktų labai stipriai ir labai ženkliai.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Suprantu, kad svarstymo laiką viršijome, bet liko viena V. M. Čigriejienė. Gal suteiksime galimybę kalbėti. Kviečiame profesorę. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pretendente, mano kalba bus neeilinė. Jausdama kariškiams sentimentus, nes daug mano mokinių tarnauja misijose, atlieka karines pratybas, karius gydo ir nepriekaištingai teikia medicininę pagalbą, ir šiam kariškiui aš jaučiu sentimentus ir manau, kad kariškio atėjimas į Saugumo departamentą yra tikrai gyvybiškai reikalingas. Turėdamas lankstumą, greitą reakciją, dalyvaudamas Afganistano misijose, jis įrodė, ko jis yra vertas. Manau, tikrai su Saugumo departamento problemomis jis bus pajėgus susidoroti. Linkiu pretendentui nepalūžti, būti visada teisingam. Linkiu ir jūsų šeimai, jeigu būsite išrinktas, ištvermės ir toliau kurti Lietuvos ateitį, būti visada teisingam. Tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū Vidai už trumpą, aiškią, konkrečią kalbą.
Po svarstymo balsuoti nereikia. Priėmimo stadija. Visi už, ir beveik visi, kurie kalbėjo. Gal galime mes?.. (Balsai salėje) Ar sutinkate, ar norite dar kartą kalbėti tie, kurie užsirašę? Prašau supratimo. Ar galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ priimtas. (Gongas)
Gerbiamasis direktoriau, viso Seimo vardu norime pasveikinti jus paskyrus į šias pareigas, jums Lietuvos Respublikos Seimas pareiškė be galo didelį pasitikėjimą. Turbūt seniai matėme tokį gerą rezultatą, taip vieningai pareikštą pasitikėjimą. Vadinasi, mes tikime, kad valstybė yra saugiose rankose. Sėkmės jums. (Plojimai)
D. JAUNIŠKIS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai toks pasitikėjimas įpareigoja dideliam darbui. Labai tikiuosi, kad nenuvilsiu jūsų lūkesčių. Tikrai dirbsiu Lietuvos valstybės labui, kaip ir dariau visą laiką iki šiol. Tikrai stengsiuosi būti sąžiningas iki galo. Labai ačiū už palaikymą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dabar norite kalbėti. Gerbiamasis A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, čia tokia trumpa replika po balsavimo. Tikrai noriu padėkoti gerbiamajam G. Grinai, noriu pasveikinti naują direktorių. Tačiau, gerbiamasis direktoriau, norėčiau jums keletą žodžių. (Negirdi jis.) Šiandien labai daug kartų buvo minimas departamento vardas, tai tikrai norėčiau, kad būdamas direktoriumi pakelsite savo institucijos prestižą ir nesakysite departãmentas, sakykite departameñtas. Išmokite tai, bendraudamas su spauda, su žmonėmis, tai bus teisinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Viską išmoks, tik pirmi žingsniai. Prašom. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vardu taip pat sveikiname gerbiamąjį direktorių. Taip, kaip šiandien kalbėjome, mes tikime, kad jūsų vadovaujamas departamentas tikrai nustatys tikrąsias grėsmes, departamento darbo nepavers raganų medžiokle ir tikrai užtikrins arba sieks, kad didžiausia grėsmė, vadinamoji nebaigta liustracija, galų gale būtų įvykdyta pas mus Lietuvoje ir žmonės tikrai jausis laisvai, nebijodami pareikšti savo nuomonę, ką ir garantuoja Konstitucija. Sėkmės jums, gerbiamasis direktoriau.
PIRMININKĖ. Ačiū. L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Visų pirma džiugu, kad jūs neturite tos didžiosios politikos patirties. Bet dabar jūsų įstaiga, aišku, bus susijusi su didžiąja politika. Aš jums linkiu sėkmės, ištvermės, išminties ir prie visų savo kolegų noriu jums pasakyti, kad rusai, kurie gyvena Lietuvoje, nėra Lietuvos priešai. Kad jūs tai žinotumėte. Bet greitai sužinosite, kai pradėsite dirbti. Ačiū. Ir jums sėkmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš į Seimą kreipiuosi. Netrukus svarstysime saugumo vadovo pavaduotojų skyrimo tvarką, tai aš raginu kolegas – nepadarykime D. Grybauskaitei galimybės paskirti R. Vaišnorą pirmuoju pavaduotoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimas atkreips dėmesį, Nagli, į jūsų pastabą. Labai ačiū, sėkmės vadovui.
Mes toliau dar turime darbo, bet galėtume gražiai pereiti nuo sveikinimų po paskyrimo. Noriu viso Seimo vardu pasveikinti D. Kreivį gražaus jaunatviško 45 metų jubiliejaus proga. (Plojimai)
Na ir po tokių gražių sveikinimų grįžtame prie mūsų darbotvarkės.
10.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Giedrės Švedienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIP-2858(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mes dar turime atlikti vieną paskyrimą. Gerbiamieji Seimo nariai, suprantu, kad viskas džiugina, bet reikia grįžti į darbo vietas. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Giedrės Švedienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIP-2858(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ačiū, Seimo Pirmininke, gerbiamieji parlamentarai. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas svarstė projektą Nr. XIIP-2858. Komitete buvo susipažinta su Valstybės kontrolės veiklos ataskaita, buvo pristatyta už 2013 metus. Taip pat kalbėjome apie nuveiktus darbus, džiaugėmės atliktais darbais. Dėkojame valstybės kontrolierei už bendradarbiavimą, tačiau teko priimti sprendimą. Komiteto sprendimas yra pritarti Seimo nutarimui „Dėl Giedrės Švedienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“. Pritarta projektui Nr. XIIP-2858. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū pirmininkei. Po svarstymo norinčių kalbėti nebuvo. Po svarstymo nori kalbėti prieš N. Puteikis. Prašom. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau sėsti į savo darbo vietas ir susikaupti darbui. Prašyčiau asmeninius klausimus spręsti pertraukos metu. Prašom, Nagli.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamoji G. Švedienė, skirtingai nuo gerbiamojo G. Grinos, dirbo gerai, todėl aš manau, kad ji galėjo tęsti savo darbą eidama šias pareigas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš… Po svarstymo vienas už, vienas prieš. Priėmimo stadijoje galėsite kalbėti. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti, ar ne? Kiek matau, Naglis turi kitą nuomonę, taip? Balsuojame, kas pritariate, kad būtų atleista, po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau grįžti į savo darbo vietas. Kas pritariate, kad G. Švedienė būtų atleista iš valstybės kontrolieriaus pareigų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 88, prieš – 2, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Nuomonės už, prieš. Prieš Naglis kalbėjo, turbūt nebekalbėsite? Ar dar kalbėsite? Prašom, N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Prezidentė D. Grybauskaitė dėl G. Grinos išsakė motyvus, kodėl jo nesiūlo naujai kadencijai, o dėl gerbiamosios G. Švedienės neišsakė. Norėčiau vis dėlto sužinoti motyvus, kodėl gerai dirbanti valstybės kontrolierė nesiūloma antrai kadencijai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš, kaip ir kolega N. Puteikis, balsuoju prieš vien dėl to, kad mes neišgirdome motyvų, kodėl dabartinė valstybės kontrolierė negali toliau dirbti. Mano įsitikinimu, jai vadovaujant Valstybės kontrolei, buvo atliktas ne vienas svarbus tyrimas. Galėčiau paminėti, jei neklystu, kaip pavyzdį, lėšų panaudojimas Valdovų rūmų statyboje. Vien tai ką reiškia! Ir tai yra katastrofa, kad po šio tyrimo Lietuvoje nieko neįvyko. Kad Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, neparėmė Valstybės kontrolės padaryto darbo ir nepradėjo tyrimo. Čia yra didžiulė valstybės problema.
Dar kitas dalykas, kuris trukdo balsuoti už atleidimą, kad iš tikrųjų mes nebe pirmą kartą neišgirstame argumentų, kodėl vienas ar kitas pareigūnas, kur yra visi požymiai, kad dirbo valstybei ir dirbo gerai, yra atleidžiamas, nesiūlomas kitai kadencijai ir panašiai. Tai leidžia įtarti, kad yra kokie nors užkulisiniai dalykai, kokie nors užkulisiniai argumentai, kurie taip ir nepateikiami parlamentui. O mes kaip, atleiskite, avinų banda balsuojame.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui atleisti G. Švedienę iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų nuo 2015 m. balandžio 14 d. pasibaigus jos įgaliojimų laikotarpiui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 80, prieš – 2, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl Giedrės Švedienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ (projektas Nr. XIIP-2858) priimtas. (Gongas)
Gerbiamoji Giedre, noriu padėkoti viso Seimo vardu už sunkų darbą, kurį dirbote šiuos metus. Labai gerai suprantu, kad auditoriai niekada nebūna geri, visada jiems turi priekaištų. Bet aš tikrai esu įsitikinusi, kad auditoriai, prieš pareikšdami pastabas ir priekaištus, labai labai atidžiai viską išnagrinėja ir pateikia savo argumentus. Todėl manau, kad jūs šiuos penkerius metus tikrai dirbote valstybei labai atsakingai ir sąžiningai. Sėkmės jums! (Plojimai)
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau padėkoti Valstybės kontrolės kolektyvui už kartu nueitą kelią. Tikiu ir pasitikiu šia institucija. Manau, kad Valstybės kontrolė gali būti labiausiai vertinga valstybei tik tuomet, kai ji atlieka savo darbą nepriklausomai. Labai linkiu, kad Valstybės kontrolė ir toliau išliktų nepriklausoma aukščiausia audito institucija.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums visiems dėkoju už darbą, ypač Audito komitetui ir jo pirmininkei. Ačiū. (Plojimai)
11.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIP-2859(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIP-2859. Svarstymas. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Audito komitetas taip pat svarstė dėl Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektą Nr. XIIP-2859. Susipažinome su Arūno darbu, kai mes dirbome, kai jis dirbo Valstybės kontrolės institucijoje, buvo atsakingas už Europos lėšų panaudojimą. Todėl tai nebuvo pirmas susitikimas, kiekvieną kartą susitikome, bendravome. Komitete taip pat diskutavome apie gaires, apie numatytus tikslus, apie tolesnį Valstybės kontrolės pradėtų ir nuveiktų darbų tęsimą, tęstinumą, netgi, galima sakyti, gerųjų tradicijų ir to nepriklausomumo nuo kitų. Todėl priėmėme bendru sutarimu sprendimą pritarti nutarimo „Dėl Arūno Dulkio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektui Nr. XIIP-2859. Pritarta bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkui pirmininkei. Po svarstymo nori kalbėti 4 Seimo nariai. Pirmiausia frakcijos vardu – D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija susitiko su pretendentu į aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės vadovo pareigas. Susitikimo metu pretendentui buvo užduota daug klausimų: apie aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumą, apie valstybės auditų ir auditorių darbų specifiką, apie jo požiūrį į savivaldybės kontrolierių institutą.
Frakcijoje pasikeitę nuomonėmis apie pretendento atsakymus į klausimus, apie jo dalykines savybes, įvertinę darbą Valstybės kontrolėje vadovaujant tikrai sudėtingam departamentui (tai yra Aštuntasis audito departamentas), kurio veiklos sritis ir auditavimo sritis buvo Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų panaudojimas Lietuvoje, pasikeitę nuomonėmis, frakcijos nariai bendru sutarimu priėmė sprendimą palaikyti teikiamą kandidatūrą. Balsuojant dėl A. Dulkio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi balsuosime už. Norisi tikėti, kad Seimas pritars kandidatūrai, ir palinkėti tokios sėkmės, kurią ką tik iš šios tribūnos išsakė ir G. Švedienė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu – J. Vaickienė.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Mūsų frakcija taip pat svarstė teikiamą kandidatūrą, tai yra pretendentą. Išgirdome jo poziciją, jo strategijas, kaip toliau bus daroma. Europos audito rūmai taip pat atliko šiais metais analizę, įvertino aukščiausią mūsų valstybės audito instituciją, turėjo keletą pastabų, bet iš esmės jų darbas įvertintas gerai. Tačiau yra kelios sritys, kur jie turėtų dar padaryti tam tikrus namų darbus, įvertinti ir eiti ta linkme.
Mums, Seimo nariams, turbūt vienas iš pagrindinių tokių aspektų yra bendradarbiavimas, tačiau bendradarbiavimas liekant nepriklausomiems. Lietuvoje yra trikampis, ne tik Lietuvoje yra sistemos trikampis – Vyriausybė, aukščiausioji audito institucija ir Seimas. Jų bendradarbiavimas ir grįžtamasis ryšys yra viena iš pagrindinių tokių sudedamųjų dalių, kai valstybės sąranga gali funkcionuoti gerai ir labai gerai. Todėl aš gerbiamajam pretendentui linkiu, sugebant išlikti nepriklausoma institucija, vis dėlto rasti tuos svertus, bendradarbiavimo svertus su Seimu ir Vyriausybe, kad jūsų teikiamos tiek veiklos ataskaitos, tiek finansinės ataskaitos rastų grįžtamąjį ryšį, būtų įvertinta, priimami sprendimai. Mes, Seimo nariai, ir frakcijoje kalbėjome, kad mes taip pat galime teikti įvairiausios informacijos, diskusijų, tačiau jūs patys priimdami sprendimus turite įvertinti esamą situaciją.
Aš žinau jūsų tokį užsispyrusį ir tvirtą charakterį. Mes tą įvertinome klausydami ataskaitų apie Europos lėšų panaudojimą, apie jų tikslingumą, ką kiekvieną kartą audito institucija pabrėžė, kad lėšos turi būti ne tik panaudojamos masiškai, tačiau ir tikslingai. Tikiuosi, kad jūs turėsite svertus netgi dėl dabartinio 2014–2020 m. laikotarpio pasakyti savo žodį. Todėl linkiu tolesnio gerų darbų tęsimo ir naujo vėjo įpūtimo. Gerų darbų!
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu N. Puteikį.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ar Seimas sudaro sąlygas Valstybės kontrolei dirbti po šiandieninio balsavimo atleidžiant G. Švedienę? Man kilo klausimų, kad mes patys trukdome.
Aš dėkingas V. A. Matulevičiui, kad priminė labai svarbų Lietuvos istorijos epizodą, kai Panevėžio statybos trestas Valdovų rūmuose taikė restauravimo koeficientą mūrydamas naujas plytas. Tai nustatė Valstybės kontrolė, vadovaujama G. Švedienės. Medžiaga buvo perduota Generalinei prokuratūrai, o generalinis prokuroras nusprendė, kad keliasdešimt pavogtų milijonų neverti ikiteisminio tyrimo. Šioje vietoje prisiimkime kaltę. Nei Audito komitetas, nei Seimas nesiėmė jokių veiksmų dėl generalinio prokuroro tokios veiklos. Šiuo atveju aš siūliau Audito komitetui imtis tokių veiksmų, o mes nesiėmėme.
Dabar naujasis būsimas kontrolės vadovas, atėjęs į šitą darbą ir matydamas labai aiškią aplinkybę, kad jeigu tu tirsi stambiausių statybos kompanijų savininkus Lietuvoje, po kelerių metų pasibaigus kadencijai tavo kadencija nebus pratęsta. Ir netiesioginis to įrodymas yra tai, kad Panevėžio statybos trestas, akcininkai bandė Prezidentės D. Grybauskaitės antros rinkimų kampanijos metu pervesti jai didelę sumą pinigų. Man atrodo, tai yra geriausias įrodymas, kad generalinio prokuroro D. Valio elgesys nepradėti ikiteisminio tyrimo yra nulemtas Panevėžio statybos tresto akcininkų, kuriems galimai padėjo Prezidentės patarėjai ar pati prezidentūra.
Tokiomis aplinkybėmis atleisdami G. Švedienę ir tokiomis aplinkybėmis pradėdami leisti dirbti naujam vadovui, nesiaiškindami tokių dalykų, nedarydami kreipimųsi, nepareikšdami Seimo nuomonės dėl generalinio prokuroro D. Valio, mano galva, įstatymams prieštaraujančių veiksmų, trukdančių Valstybės kontrolei pabaigti tyrimą dėl pavogtų milijonų, taikant tą restauravimo koeficientą, Seimas pats prisideda prie korupcijos ir skatina didžiųjų statybos kompanijų vadovų netiesioginį ir tiesioginį politikų papirkimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad skirdamas į atsakingas pareigas, kaip ir minėjau skiriant VSD vadovą, Seimas į tai žiūri labai formaliai. Prezidentė pateikė, o mes per kelias minutes turime apsispręsti. Mūsų frakcija, kaip ir kalbėjo Jolita, mes susitikome labai trumpai, pritarėme kandidatūrai, bet pačios institucijos darbe tikrai yra labai nemažai problemų. Man teko praeitą kadenciją dirbti Antikorupcijos komisijoje ir aktyviau bendradarbiauti su Valstybės kontrole bei prokuratūra nagrinėjant įvairius antikorupcinius projektus, kurie buvo gana eskaluojami visuomenėje. Prokuratūra teikė, sakyčiau, gana didelį susirūpinimą, kad mūsų Valstybės kontrolė nėra ekspertinė institucija ir jos išvadomis teismai nesiremia. Gerbiamieji, mes skiriame tokius pinigus, numatytos tokios lėšos ir faktiškai institucija turėtų būti aukščiausia, aukščiau už ekspertus, turėtų turėti aukštesnį statusą. Deja, faktiškai išeina tiktai popierių rašinėjimas. O kokios išvados ir koks rezultatas? Jos visi sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, dažnai dėl savo sprendimų arba siūlymų ginčus teismuose pralaimi. Todėl Seimas turėtų šiuo klausimu susirūpinti, ypač Audito komitetas, ir teikti pasiūlymus, kaip sustiprinti šią instituciją, kaip suteikti jai daugiau galių, kad bent jau jos išvados būtų ekspertinės išvados, kuriomis galėtų remtis teismai.
Siūlyčiau ir naujam vadovui, kuris yra paskirtas, dirbant, matant įstatymų spragas ir savo įtaką arba svarbą valstybės gyvenime, ypač saugant valstybės pinigus, kad jie būtų skaidriai naudojami, būti aktyviam ir matant įstatymų leidybos spragas siūlyti pataisas ir tikinti Seimą, kad Seimas koreguotų įstatymo pataisas, kad ši institucija atgautų pasitikėjimą ir įgytų tvirtą pasitikėjimą visuomenėje ir Seimo akyse.
PIRMININKĖ. Ačiū Petrui. Po svarstymo pasisakė visi norintys. Po svarstymo balsuoti mums nereikia. Priėmimo stadija.
Skaitau balsų skaičiavimo grupę, kurią kviečiu susirinkti ir pradėti darbą po mūsų pasakytų kalbų, tai: S. Brundza – frakcija „Tvarka ir teisingumas.“, S. Dmitrijevas – Darbo partijos frakcija, E. Jonyla – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, D. Kuodytė – Liberalų sąjūdžio frakcija, V. A. Matulevičius – Mišri Seimo narių grupė, I. Rozova – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, K. Starkevičius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Dabar nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tiek man, tiek jums gerbiamoji Pirmininke, būnant Audito komiteto pirmininkais nuo komiteto įkūrimo, aš manau, geresnio kandidato Valstybės kontrolei kaip dabar siūlomas A. Dulkys turbūt tikėtis negalėjome, nes tai žmogus, išmanantis Lietuvos banko darbą, ekonomistas, mokslų daktaras, taip pat ėjęs ir Seime atsakingas patarėjo ekonomikai pareigas, na ir jau daug metų vadovaujantis Valstybės kontrolės 8-ajam departamentui. Tikrai pasisakau už šį kompetentingą vadovą ir norėčiau, kad visi Seime balsuojantys slaptu balsavimu pritartų jo kandidatūrai. Tikrai tikiuosi, kad naujasis vadovas bendradarbiaus su Seimu, su Seimo komitetu, nes valstybės lėšos ir valstybės turtas – tai mokesčių mokėtojų sutaupyti pinigai, jeigu jis atsakingai kontroliuojamas.
Deja, aš galiu konstatuoti, atlikęs su komisija tyrimą dėl energetikos sektoriaus, kad valstybė per krizę švaistė didžiules lėšas. Švaistėme skolindamiesi po 10 % ir dabar nežinome, kaip padengti skolos aptarnavimo kaštus, kurie šiandien jau išaugę milijardus litų. Tai išties yra tas sektorius, ta vieta, kada galima pareikšti savo atskirąją nuomonę per Vyriausybės posėdžius priimant sprendimus, tokių negirdėjau iš buvusios vadovės. Labai atsiprašau, bet ir energetikos sektoriaus tyrimai buvo vilkinami. Tikiuosi, kad naujasis vadovas, Seimo įpareigojimus, priimtus nutarimu, vykdys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš noriu ateityje paraginti Audito komitetą ir Seimą tokiais atvejais, kai vienos Seimui atskaitingos institucijos vadovas prašo atlikti ikiteisminį tyrimą, o kitos institucijos vadovas atsisako atlikti tokį tyrimą, viešai reaguoti kreipiantis Seimo nutarimu arba Seimo rezoliucija į generalinį prokurorą arba į kitus teisėsaugos vadovus, kad visuomenė žinotų, kad vienas gina viešąjį interesą, o kitas negina.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Teikiu slapto balsavimo biuletenį. Kaip visada, jeigu balsuojate už, tai paliekate neužbrauktą… Jeigu balsuojate prieš, paliekate „prieš“ neužbrauktą langelį, jeigu susilaikote, paliekate „susilaikote“ neužbrauktą langelį, kaip ir visada. Ar galime pritarti slapto balsavimo biuleteniui? (Balsai salėje) Pritarta.
Pradedame slaptą balsavimą, jam skirta 20 minučių. Pradžia 11 val. 22 min., pabaiga – 11 val. 45 min. 11 val. 45 min. laukiame salėje ir toliau bus priėmimai.
Noriu atkreipti frakcijų vadovų dėmesį, kad reikia daugiau kaip 71 balso, todėl paraginkite Seimo narius ir tuos, kurių šiuo metu nebuvo salėje, kad ateitų atlikti savo pareigą.
Pertrauka
11.50 val.
Savaitės (nuo 2015-04-13) – 2015 m. 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį posėdį. Kol laukiame rezultatų, kol komisija suskaičiuos, aš jums leidus norėčiau trumpai pristatyti kitos savaitės darbotvarkę (jums ją dalina), nes po pietų, esu laidojimo komisijos pirmininkė, neturėsiu galimybės jums pristatyti. Taigi balandžio 14 d. yra daug svarstymų darbine tvarka, juos komitetai yra pateikę. Be abejo, šiandien, jeigu liks neapsvarstytų klausimų, jie persikels į antradienio darbotvarkę. Vėl daug naujų pateikimų, kuriuos Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka, todėl komitetai, manau, turės taip pat aktyviai įsitraukti į darbą tam, kad laiku galėtume baigti pavasario sesiją.
Balandžio 16 d., kaip visada ketvirtadienį, iš ryto yra daug priėmimų. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad 16 d. savivaldybių tarybose prisiekia naujieji merai ir tarybos. Norėtume žinoti iš anksto, ar tikrai turėsime reikiamą Seimo narių skaičių posėdžių salėje, nes valdyba buvo prašiusi raštu Etikos ir procedūrų komisijos, kadangi merai prisiekia pirmąkart, atkreipti dėmesį dėl galimybės pateisinti ir Seimo nariams sudaryti galimybę dalyvauti posėdžiuose. Kažko išskirtinio tikrai nenorėčiau sakyti. Jeigu turite klausimų, aš atsakysiu.
V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, ačiū už suteiktą galimybę paklausti. Noriu paklausti, vaiko teisių apsaugos kontrolierės kadencija baigėsi jau prieš du mėnesius. Kada bus naujojo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teikimas ir lygių galimybių kontrolieriaus teikimas? Ačiū.
PIRMININKĖ. Kiek žinau, kadencija baigiasi balandžio mėnesį. Dar tris mėnesius ji gali eiti pareigas. Tikrai visam Seimui atsakingai galiu pasakyti, kad teiksiu abi kandidatūras iš karto, kai jos bus suderintos. Negalime leisti ir tikrai visi Seimo nariai turi prisiimti atsakomybę, kad dvi institucijos turėtų savo vadovus, kad galėtų visaverčiai dirbti, nes vadovauti dviem institucijom apimtis yra tikrai didžiulė. Todėl, kai bus suderintos abi kandidatūros, tada kartu ir teiksime. Jeigu Seimas pasiryžęs lygių galimybių kontrolieriaus priėmimui, tai tikrai padarysime artimiausiu metu.
A. Skardžius ir S. Jovaiša.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs minėjote, kad ketvirtadienį įtrauksite Miškų įstatymą. Po svarstymo jis jau savo išvadą turi nuo pernai metų. Rudens sesijos pabaigoje buvo priimtas. Dabar tik visokios pataisos. Aš manau, kad tuos tikslinimus komitetas spės padaryti trečiadienį.
PIRMININKĖ. Tikrai, kurių komitetų klausimai bus baigti, visus įtrauksime į ketvirtadienį. Ačiū. Prašom. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, aš vėl nematau Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo įtraukimo. Ar jūs kada nors imsitės to, ar ne? Dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Vėlgi laikas bėga…
PIRMININKĖ. Taip. Opozicija greičiau susitarė tarpusavyje, valdantieji dar svarstė šią savaitę, bet, tikiuosi, savaitės pabaigoje pateiks ir galėsime kitą savaitę priimti.
Galime patvirtinti bendru sutarimu? Patvirtinta. Ačiū.
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIP-2859(2) (priėmimo tęsinys)
Skelbiu balsų skaičiavimo protokolą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso buvo išduota biuletenių 103, rasta – 103, galiojančių – 98, negaliojantys – 5.
Už balsavo 90 Seimo narių, prieš – 3, 5 susilaikė. Taigi nutarimas „Dėl Arūno Dulkio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ yra priimtas. (Gongas) Tikimės, kad vyriškose rankose valstybės kontrolė ir valstybės turtas bus toks pat saugus, kaip ir buvo moterų rankose. Sėkmės jums! (Plojimai)
A. DULKYS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už pasitikėjimą. Jeigu pasakyčiau, kad esu laimingas, tai būtų netiesa, nes laimė nėra natūrali gyvenimo būsena. Jeigu pasakyčiau, kad džiaugiuosi, tai būtų taip pat neteisinga, nes sąžiningas žmogus gali džiaugtis tada, kada kažką nuveikia. Šituose koridoriuose pastarąsias dvi savaites šalia mūsų institucijos vardo labai dažnai girdėjau žodį „baimė“. Stengsiuosi, kad ateityje, kada naujasis kontrolierius vaikščios šitais koridoriais, čia dažniau būtų girdimi žodžiai „pagalba ir pagarba“. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu Seimo narius registruotis tam, kad galėtume pažiūrėti, ar galime daryti priėmimus. Registruojamės!
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Noriu klausti jau Seimo narių, nes mums liko 3 min. darbo, ar mes galime pradėti, ar ne? (Balsai salėje) Vieną. Jeigu jūs sutiktumėte, ne visai iš eilės dėl sveikatos draudimo. Trys straipsniai ir nėra pastabų, pasiūlymų. Gerai. Labai ačiū.
11.57 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2751(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2751. Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti nėra.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Už, prieš norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 79: už – 78, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2751) priimtas. (Gongas)
Dar vieną, jeigu leisite. Prašome.
J. KONDROTAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, nesuspėjau, aš už. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerai. J. Kondrotas už.
11.59 val.
Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2657(2)ES (priėmimas)
Įstatymo projektas – Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 ir 5 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2657. Priėmimas.
Nuo 1 iki 30 straipsnių nėra pastabų, pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2657(2) priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2770(3)ES (priėmimas)
Ir dar 1-9 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 3, 29 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Trys straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime dėl 1 ir 3 straipsnių… Atsiprašau, keturi straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta.
Pastraipsniui. Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2770(3) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, rytinį posėdį skelbiu baigtą. Vakarinis posėdis prasidės 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.