LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO NR. VIII-1864

4.84 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nR. XIVP-228(2)

2022-05-04 Nr. 102-P-18

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

               Seimo narė Ligita Girskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyr. specialistė Jūratė Kaklauskienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, patarėja Dovilė Šacikauskė, Centrinės perkančiosios organizacijos direktorė Neringa Andrijauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus l. e. skyriaus vedėjo pareigas Marius Žvinklis, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Miroslavas Monkevičius, Lobistų kontoros „Vento Nuovo” lobistas Arnas Marcinkus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	(2)		Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.    Projekto 1 straipsniu Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Jeigu pirmą kartą sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai per savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytą terminą nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.“ ”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais: Pirma, projekto nuostata ,,pirmą kartą sušaukus butų ir kitų patalpų susirinkimą“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar turimas omenyje susirinkimas, kurio darbotvarkėje pirmą kartą yra numatytas bendrojo objektų administratoriaus pasirinkimas, ar turimas omenyje iš viso pirmasis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, nepriklausomai nuo susirinkimo darbotvarkės. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu siūlomų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalies pakeitimų.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	(2)		Antra, atkreipiame dėmesį, kad CK 4.85 straipsnio 2 dalyje jau yra reguliuojamas pakartotinių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimas, taip pat yra nustatytas minimalus sprendimams tokiuose susirinkimuose priimti reikalingas balsų skaičius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio ir, esant poreikiui, tobulinti CK 4.85 straipsnio 2 dalyje nustatytą pakartotinių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimo reglamentavimą.	Pritarti	Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma atskirai įtvirtinti sprendimų dėl bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pasirinkimo priėmimo tvarką. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma nuostata nesukuriama nauja taisyklė, o atkartojama Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtina bendra sprendimų priėmimo (kuri šiuo metu taikoma priimant sprendimus ir dėl administratoriaus pasirinkimo) tvarka, t.y.: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo <...> priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio kodekso 4.85 str. 7 d. įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Atsižvelgiant į išdėstytą bei siekiant išvengti teisės taikymo neaiškumų, Projektas patobulintas, atsisakant projektu siūlomų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalies pakeitimų.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	(2)		Trečia, nėra aišku, kokiems veiksmams atlikti savivaldybės vykdomoji institucija turėtų nustatyti projekte minimą terminą, bei nuo kada jis turėtų būti pradedamas skaičiuoti. Be to, atkreiptinas, kad terminas administratoriui parinkti po to, kai pasibaigė savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto administratoriaus paskyrimo terminas, yra nustatytas CK 4.84 straipsnio 4 dalyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos esminės asmenų teisės ir pareigos, turėtų būti nustatomas įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose, terminai administratoriui parinkti atitinkamai turėtų būti įtvirtinti CK, bet ne savivaldybių vykdomųjų institucijų priimtuose teisės aktuose. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių institucijos galėtų nustatyti skirtingos trukmės terminus administratoriams pasirinkti, nes nėra siūloma nustatyti jokių kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama savivaldybės vykdomajai institucijai nustatant tokį terminą.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu siūlomų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalies pakeitimų.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	1 (4)		2.    Projekto 1 straipsnio 2 dalimi CK 4.84 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria trejiems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, privalomai pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, butų ir kitų patalpų savininkus apie esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų pabaigą ir planuojamą organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo informuojant viešai namo skelbimų lentoje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje CK 4.84 straipsnio 4 dalyje  žodžio ,,privalomai” nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes ir be šio žodžio, nelikus sąlygų apie galimą reikalavimą skirti naują administratorių tik esant nusiskundimams ir nesant bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikšto pageidavimo spręsti iš naujo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimo, nuostata bus imperatyvaus pobūdžio.	Atsižvelgti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu teikiamo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Tačiau siūloma Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. keisti pagal Vyriausybės teikiamas šios nuostatos pataisas. Pažymėtina, kad LRV išvados 2 punkte nurodyta, kad: „Nustatant administratoriaus skyrimo terminą, vertinta administracinė našta savininkams, kurie periodiškai turi rinktis į susirinkimą priimti sprendimus dėl administratoriaus pasirinkimo, savivaldybėms, kurioms suteikta pareiga organizuoti tokių sprendimų priėmimą, atsižvelgta į administravimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir joms atstovaujančių organizacijų pastabas dėl neapibrėžtų ūkinės veiklos perspektyvų, ribotų ūkinės veiklos planavimo galimybių. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, administratorių skyrimo procedūra daugiabučiuose namuose galėjo būti pritaikyta du kartus, tačiau nei iš savininkų, nei iš savivaldybių, nei iš administratorių negauta nusiskundimų dėl administratoriaus skyrimui nustatyto termino ar pasiūlymų šį terminą keisti. Todėl penkerių metų terminas yra optimalus, pagrįstas ir visiems priimtinas. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai padidintų minėtame procese dalyvaujančių subjektų administracinę naštą. Be to, visais atvejais savininkai gali priimti sprendimą pakeisti administratorių ir nesuėjus jo paskyrimo terminui. Todėl atsisakytina siūlymo trumpinti nustatytą penkerių metų administratoriaus paskyrimo terminą.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	1 (4)		Antra,  atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi iš CK 4.84 straipsnio 4 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad „visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui“. Svarstytina, ar siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Manytina, kad tokio išbraukimo neatsisakius nepagrįstai būtų apribotos butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, nuosavybės teisės, ribojant jų galimybę balsuoti dėl jų netenkinančio bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu teikiamo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Tačiau siūloma Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. keisti pagal Vyriausybės teikiamas šios nuostatos pataisas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados 2 p. siūloma CK 4.84 str. 4 d. išdėstyti taip:  „4. Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna yra gavusi šio namo gyventojų butų ir kitų patalpų savininkų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	1 (4)		Trečia, analizuojamu reguliavimu siūloma iš Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies išbraukti nuostatą, jog savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos terminas pratęsiamas penkeriems metams tuomet, jei dėl šio administratoriaus veiklos nėra nusiskundimų ir jei nėra bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikšto pageidavimo spręsti iš naujo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimo. Pagal projektu siūlomą reguliavimą bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo visuomet – neatsižvelgiant į jokias aplinkybes. Toks siūlomas reguliavimas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas motyvu, jog „Dėl galiojančio teisinio reglamentavimo butų ir kitų patalpų savininkai dažniausiai negali įgyvendinti savo teisės rinktis bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą, todėl tenka kęsti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto administratoriaus savivalę ir teisės aktus bei gyventojų teises pažeidžiančią veiklą.“ Toks pasiūlymo turinys ir jo motyvai diskutuotini. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiama nuostata reguliuoja tuos atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra įsteigę savininkų bendrijos, kuri vykdytų bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tokia situacija dažniausiai susiklosto namuose, kurių savininkai yra neiniciatyvūs arba nesugeba susitarti ir išspręsti jokių klausimų. Taigi šių asmenų interesais įpareigojama veikti savivaldybės vykdomoji institucija, kuri organizuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimą. Aptartame kontekste pažymėtina, kad siūloma keisti nuostata yra įtvirtinta minėtų savininkų interesams užtikrinti, nes manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas skatina veikiančius paskirto bendrojo naudojimo objektų administratorius pagal galimybes veikti efektyviai ir teikti priimtinos kokybės paslaugas, kadangi bendrojo naudojimo objektų administratoriai žino, jog nesant skundų dėl jų veiklos, jų veiklos terminas bus pratęstas. Siūlomu pakeitimu reguliavimas bus pakeistas ir bendrojo naudojimo objektų administratorius bus skiriamas iš naujo, neatsižvelgiant į jo veiklos rezultatus ir kokybę. Šiame kontekste svarstytina, ar neteikiant jokios reikšmės suteiktų paslaugų kokybei, paslaugų kokybė nesumažės, t. y. ar siūlomas kodekso pakeitimas nesukels priešingų pasekmių, nei siekiama įstatymo projektu, nes administratoriams neliks jokios paskatos stengtis vykdyti veiklą kokybiškai.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu teikiamo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Tačiau siūloma Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. keisti pagal Vyriausybės teikiamas šios nuostatos pataisas. LRV išvados 2 p. nurodyta, kad: „Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos administratoriaus veiklos jo administruojamame daugiabučiame name tęstinumo nuostatos, pagal kurias administratoriaus skyrimo klausimas iš naujo svarstomas, jeigu bent 1/5 namo savininkų raštu pareiškia tokį pageidavimą arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo savininkų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui.  Šios nuostatos, priešingai, nei teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, sudaro sąlygas savininkams spręsti administratoriaus veiklos termino jų name pratęsimo klausimą arba teikti pageidavimą savivaldybės vykdomajai institucijai svarstyti administratoriaus pasirinkimo klausimą iš naujo, jeigu administratorius veikia netinkamai. Šios nuostatos įpareigoja savivaldybę inicijuoti skyrimo klausimą iš naujo, jeigu gauta pagrįstų šio namo gyventojų nusiskundimų. Siūlymas atsisakyti galiojančių administratoriaus veiklos pratęsimo nuostatų ir nuostatų, suteikiančių teisę savininkams priimti sprendimus dėl administratoriaus pakeitimo nesuėjus penkerių metų terminui, neatitiktų savininkų interesų, mažintų jų aktyvumą, didintų visų administratoriaus skyrimo procese dalyvaujančių asmenų naštą, todėl siūlytina atsisakyti minėtų pakeitimų. „
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	1 (4)		Ketvirta, atkreipiame dėmesį, jog siūlomais reguliavimo pakeitimais, bus eliminuota daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų galimybė pareikšti pageidavimą, jog paskirtasis bendrojo naudojimo objektų administratorius veiklą testų toliau. Svarstytina, ar tokia galimybė ribojama pagrįstai, ar tai nepažeistų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų ir teisių. Kita vertus, jei savininkai yra neiniciatyvūs arba nesugeba susitarti ir išspręsti jokių klausimų, ir neturi jokių pretenzijų dėl esamo administratoriaus veiklos, svarstytina, ar yra pagrįsta naikinti galimybę tokiam administratoriui tęsti veiklą, sukurti perteklinę administracinę naštą šioje procedūroje dalyvaujantiems asmenims.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu teikiamo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Tačiau siūloma Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. keisti pagal Vyriausybės teikiamas šios nuostatos pataisas.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	1 (4)		Penkta, analizuojamoje nuostatoje siūloma nustatyti būtinybę informuoti butų ir kitų patalpų savininkus apie esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų pabaigą ir planuojamą organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo „informuojant viešai namo skelbimų lentoje“. Pažymėtina, jog pasirinkus tokią normos konstrukciją, liktų neaišku koks subjektas kodekso nuostatomis būtų įpareigotas informuoti butų ir kitų patalpų savininkus. Manytina, kad toks subjektas turėtų būti aiškiai nurodytas siūlomoje keisti nuostatoje.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu teikiamo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Tačiau siūloma Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. keisti pagal Vyriausybės teikiamas šios nuostatos pataisas.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	3 (8)		3.    Projektu CK 4.84 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, negali pirkti paslaugų, statybos ir kitų rangos darbų iš ūkio subjektų, kurie yra Administratoriaus ūkio subjektų grupėje kaip tai apibrėžia Konkurencijos įstatymas, išskyrus atvejus, kai tokiam pirkimui ar pirkimų grupei šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma pritaria butų ir kitų patalpų savininkai.“. Taigi projektu siūloma nustatyti naujo pobūdžio teisinį reguliavimą, įtvirtinantį bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau šioje pastaboje - administratoriai) veiklos ribojimus, kai jie administruoja bendrojo naudojimo objektus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatos dalis ,,ūkio subjektų, kurie yra Administratoriaus ūkio subjektų grupėje kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme” nėra  pakankamai aiški. Neaišku, kuriuos ūkio subjektus ji apimtų. Atkreipiame dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje pateiktas sąvokos ,,susijusių ūkio subjektų grupė“. Jeigu turimi omenyje ūkio subjektai, kurie su administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, t. y. tokią grupę, kuri yra apibrėžta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	3 (8)		Antra, pažymime, jog kalbant apie administratorių veiklą, keičiamo straipsnio 7 dalyje jau yra vartojama susijusių asmenų sąvoka, kur jos turinys yra siejamas su Konkurencijos įstatymu. Taikant šią sąvokos apibrėžtį yra užtikrinama, jog šioje kodekso nuostatoje nurodomi asmenys negalėtų būti (skiriami) bendrojo naudojimo objektų administratoriais. Tuo tarpu siūlant naują susijusių asmenų sąvoką, kuri turėtų būti taikoma kasdienėje administratorių veikloje, pažymėtina, kad nėra aišku, koks subjektas ir kokiu teisiniu pagrindu kontroliuotų ir prižiūrėtų, kaip laikomasi kodekso nuostatos, ar galėtų administratoriams būti taikomos tam tikros sankcijos, ar administratoriams apskritai kiltų kokios nors teisinės pasekmės, jei jie nesilaikytų šios kodekso nuostatos. Kartu pažymėtina, jog toks trūkstamas teisinis reguliavimas negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu.	Atsižvelgti	Civilinio kodekso  4.83 str. 3 d. įtvirtinta, kad  butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio „Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas“ 1 dalyje įtvirtinta administratoriaus atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Taip pat projektas patobulintas, nustatant, kad butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas  draudimą pirkti iš ūkio subjektų, kurie su administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme (šis draudimas būtų taikomas nuostatoje nurodytais atvejais).
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	3 (8)		Trečia, pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas nenumato išimčių ir įstatyminis reguliavimas būtų taikomas visuomet. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas, analizuodamas vartotojų interesų apsaugos klausimą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje 2016 m. spalio 5 d. nutarime (Nr. KT25-N12/2016) nurodė: „<...> įstatymų leidėjui kyla pareiga, įvertinus su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusią veiklą vykdančių ir turinčių galimybę ją vykdyti subjektų ratą, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, kokio dydžio gyvenamosiose vietovėse apribojimais tam tikriems asmenims teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas būtų užtikrinta minėtų vartotojų teisių apsauga ir, priešingai, kokio dydžio gyvenamosiose vietovėse, nesant subjekto (subjektų), galinčio (galinčių) tinkamai teikti minėtas paslaugas, būtų paneigtas savininkų, kartu ir viešasis, interesas užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą ir išsaugojimą.“ Todėl svarstytina, ar pagal analogiją, teikiamas reguliavimas neturėtų nustatyti tam tikrų išimčių, kad tam tikrose teritorijose nesant subjekto (subjektų), galinčio (galinčių) pagal siūlomą reguliavimą tinkamai ir savininkų interesus užtikrinančiu būdu teikti minėtas paslaugas, kaip tai nustatyta CK 4.84 straipsnio 7 dalyje.	Neatsižvelgti	Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriui netaikomas administruojant turtą, esantį gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 100 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Komiteto organizuotų klausymų metu Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė pažymėjo, kad 100 000 ir daugiau gyventojų yra tik keturiuose Lietuvos miestuose, o kituose – mažiau, todėl svarstomo projekto tobulinimas tokiu būdu nespręstų problemos mažesniuose miestuose. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais daugiau nei 100 000 gyventojų buvo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	3 (8)		Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte teikiamas reguliavimas grindžiamas argumentais, kad organizuodami paslaugų ir darbų pirkimus, administratoriai, pažeisdami bendrojo naudojimo objektų administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, į pirkimo komisijas nekviečia namo savininkų atstovo, neorganizuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų dėl tokio atstovo išrinkimo. <...> Pirkdami paslaugas iš susijusių ūkio subjektų administratoriai pažeidžia konkurencijos principus, neužtikrina konkurencingos kainos, neteikia gyventojams pirkimo ataskaitų.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 16 punkte yra nustatyta, kad „Patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali iš patalpų savininkų rinkti atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo; balsuojant raštu ‒ balsų skaičiavimo komisijose, vykdant namo technines apžiūras, tikrinant šilumos, elektros energijos apskaitos, karšto vandens ir kitų matavimo prietaisų rodmenis.“ Tokia nuostata neabejotinai įgalina butų ir kitų patalpų savininkus spręsti projekto aiškinamajame rašte keliamas problemas, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo. Todėl kyla abejonių, ar papildant teisinį reguliavimą, tačiau nesprendžiant galimai netinkamo taikymo problemos, būtų pasiekti projektui keliami tikslai.	Atsižvelgti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	3 (8)		Penkta, siūlomas draudimo pobūdžio reguliavimas galėtų būti netaikomas, „kai tokiam pirkimui ar pirkimų grupei šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma pritaria butų ir kitų patalpų savininkai.“ Pastebėtina, jog nuostata galimai sukeltų teigiamą poveikį, kai butų ir kitų patalpų savininkai yra aktyvūs ir dalyvauja bendrojo naudojimo nuosavybės valdyme, tačiau, keičiamas straipsnis iš esmės reguliuoja atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkai yra neaktyvūs ir administratoriaus skyrimo procese nedalyvauja, t. y. neįsteigia savininkų bendrijos, nesudaro jungtinės veiklos sutarties ir t.t. Tokiais atvejais administratoriaus veikla galimai būtų sutrikdyta, nes jis niekaip negalėtų gauti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ir galimai geros kokybės paslaugų teikimo turėtų būti atsisakoma vien formaliu pagrindu, todėl, jog negautas savininkų sutikimas. Svarstytina, ar šiuo atveju nederėtų reguliavimo pildyti, sprendžiant šią problemą.	Atsižvelgti	Savininkų neaktyvumas negali būti priežastis atsisakyti reguliavimo, kuriuo siekiama didesnio skaidrumo ir viešumo administratorių veikloje (perkant paslaugas, prekes ir darbus, susijusias su administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais) pačių savininkų interesais. Nuostata patobulinta. Siūloma nustatyti, kad su administruojamu namu susijusių paslaugų, prekių ir darbų pirkimai atliekami naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis arba kitu būdu (tik siūlomoje keisti nuostatoje nurodytais atvejais). Perkant kitu būdu draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Butų ir kitų patalpų savininkams įtvirtinama teisė priimti sprendimą netaikyti šio draudimo. Atsižvelgiant į pastabą ir  siekiant išvengti praktinių problemų, taip pat siūloma įtvirtinti teisę administratoriams aukščiau nurodyto draudimo netaikyti, kai susiję ūkio subjektai pateikia didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	1 (4.84)	3 (8)		Šešta, projektu siūloma riboti administratoriaus galimybę pirkti paslaugas ir darbus iš su juo susijusių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra siūloma administratoriui nustatyti ribojimą pirkti iš su juo susijusių asmenų prekes, pavyzdžiui, reikalingas darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomi ribojimai atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31			*	4.    Teigtina, kad atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, nustatytą CK ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.	Pritarti	Vyriausybės išvada pateikta (Lietuvos Respublikos Vyriausybes  2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 732).
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-31	2	3		5.    Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2022 m.  sausio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymui įsigaliojus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje bus daug ūkio subjektų, kurių iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos paslaugų pirkimo, statybos ir kitų rangos darbų sutartys galimai nederės su įstatymo nuostatomis. Todėl įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą tokių sutarčių atžvilgiu, užtikrinant, jog asmenų teisėtų lūkesčių principas nebus pažeidžiamas.	Pritarti	Projekto 2 straipsnis papildytas 3 dalimi, nurodant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
17.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos grupė 2021-06-16			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2021-06-08	1 (4.84)	(2)		Lietuvos Respublikiniai Būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau – Būsto rūmai) susipažino su naujai įregistruotu Seimo narės Ligitos Girskienės Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-228(2) (toliau – Projektas). Kadangi Projektas pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas, riboja ir mažina konkurenciją, pažeidžia daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų teises ir interesus, Būsto rūmai teikia savo pastabas dėl Projekto. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Seimo teisės departamentas) 2021-05-31 d. pateikta išvada (toliau – Išvada) dėl šio Projekto aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog Projektas turi esminių trūkumų, prieštarauja LR Konstitucijai bei kitiems teisės aktams, dėl kurių jis negali būti toliau svarstomas ir privalo būti grąžintas Projekto rengėjams tobulinti. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimo teisės departamento išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, nustatytą CK ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Sutinkamai su Išvadoje pateiktu pasiūlymu, manome, jog dėl Projekto privalo būti gauta Vyriausybės nuomonė / išvada, nes iš esmės yra keičiamas vienas pagrindinių teisės aktų reglamentuojančių daugiabučių namų valdymą, nustatomos naujos teisės normos, kurios tiesiogiai susijusios su konkrečių asmenų teisėmis ir pareigomis. Dėl LR CK 4.84 straipsnio 2 dalies pakeitimo 1. Projektu siekiama pakeisti LR CK 4.84 straipsnio 2 dalį numatant administratoriaus pasirinkimui reikalingų balsų skaičių iš butų ir kitų patalpų savininkų. 2. Seimo teisės departamentas taip pat nurodo, jog Projekto 1 straipsnio nuostata yra perteklinė, nes pakartotinių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimas, minimalus sprendimams tokiuose susirinkimuose priimti reikalingas balsų skaičius jau yra nustatyti CK 4.85 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Projekto rengėja aiškinamajame rašte klaidingai nurodo, jog pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo pasirinkimo ar bendrojo naudojimo administratoriaus pasirinkimo priima savininkai balsų dauguma, t.y. 50+1. Priimant sprendimą privalo dalyvauti ne mažau kaip ½ visų savininkų. Nurodome, jog priešingai, šiuo metu teisinis reglamentavimas, o konkrečiai LR CK 4.85 str. numato, kad sprendimus savininkai gali priimti ir pakartotiniuose susirinkimuose, kuriuose sprendimą priima ne mažiau kaip ¼ savininkų. Sutinkamai su Seimo teisės departamento pateikta išvada, Projekto rengėja nepagrįstai teikia pakeitimus, kurie jau yra įtvirtinti kitame LR CK straipsnyje. jau yra reglamentuotas kitame LR CK straipsnyje. 3. Pažymėtina ir tai, kad Projektu siekiama nustatyti, kad „Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai per savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytą terminą nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Remiantis Seimo teisės departamento išvada, nurodyta, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos esminės asmenų teisės ir pareigos, turėtų būti nustatomas įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose, terminai administratoriui parinkti atitinkamai turėtų būti įtvirtinti CK, bet ne savivaldybių vykdomųjų institucijų priimtuose teisės aktuose. Akivaizdu, jog būtent Projekte turėjo būti pateiktas konkretus terminas per kurį savininkai turi    priimti sprendimą dėl administratoriaus skyrimo, toks terminas negali būti nustatomas vienašališkai savivaldybės vykdomosios institucijos.	Atsižvelgti	Vyriausybės išvada pateikta (Lietuvos Respublikos Vyriausybes  2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 732). Projektas patobulintas, atsisakant projektu siūlomų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalies pakeitimų.
2.	Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras 2021-11-08	1 (4.84)	(2)		Lietuvos Respublikos Seime bus svarstomas LR Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. VIII-1864 (toliau - Projektas). Jame siekiama pakeisti teisinį reglamentavimą skiriant ir keičiant daugiabučių namų administratorius. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (toliau- LZTKC) mano, kad kai kurios šio Projekto nuostatos yra perteklinės ir prieštarauja teisingumo kriterijams: 1. Teisės aktų pakeitimu siūloma keisti, t.y. nustatyti, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo pasirinkimo ar bendrojo naudojimo administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma, kai pirmame susirinkime dalyvauja 1/2 visų butų ir kitų patalpų savininkų, o pakartotiniame - susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip ¼ visų butu ir kitų patalpų savininkų balsų. Aiškinamajame rašte dėl Nr. VIII-1864 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nurodoma, kad dabartiniu metu sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo pasirinkimo ar bendrojo naudojimo administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai balsu dauguma, t.y. 50+1, kad priimant sprendimą privalo dalyvauti ne mažiau. kaip 1/2 visų butų ir kitų patalpų savininkų. Analogiška proporcija galioja ir pakartotiniame susirinkime. Tačiau, anot projekto iniciatorių, daug butų ir kitų patalpų savininkų gyvena užsienyje ar dėl kitu priežasčių negali dalyvauti sprendimų priėmime, todėl jiems tampa sunku priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo ir tinkamai įgyvendinti prievolę valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti savo bendrą turtą.  LŽTKC nuomone, pastarasis argumentas yra nepagrįstas. Keisti dabartinį teisinį reguliavimą vien dėl to, kad patalpų savininkai gyvena užsienyje, nėra jokios akivaizdžios būtinybės: a) pirmiausiai, įsigydamas nekilnojamąjį turtą (patalpas gyvenamajame name) savininkas paprastai jį įsigyja ne nuotoliniu būdu, o sudarydamas notariniu būdu pirkimo pardavimo sandorį ir atlikdamas veiksmus vadovaujantis atidaus asmens (bonus pater familias) principu (patalpos apžiūrimos, susipažįstama su namo bendro naudojimo objektų būkle, jų valdymu ir kt.). Taigi prieš išvykdamas nuolat gyventi į užsienį, patalpų savininkas privalo įsitikinti, kad namo, kuriame įgijo patalpas, bendro objektai yra valdomi tinkamai, priešingu atveju tai prieštarautu bonus pater familias principui. Jeigu minėti objektai nėra tinkamai valdomi (pvz., nėra paskirtas namo administratorius, nėra sudaryta jungtinės veikos sutartis arba įkurta bendrija), patalpų savininkas turi pareigą pasirūpinti, kad jie būtų valdomi tinkamai. Tokiu būdu jo išvykymas/neišvykimas gyventi nuolat į užsienį, nepanaikina patalpų savininko pareigos rūpintis savo ir namo bendro naudojimo turto priežiūra. Tuo tikslu jis gali suteikti įgaliojimus rūpintis namo bendro naudojimo objektų tinkama priežiūra kitam asmeniui arba rašytine sutartimi perduoti balsavimo teisę savo bendraturčiui. b) Savininko gyvenimas užsienyje nepanaikina jo pareigos išlaikyti namo bendro naudojimo turtą, nes Lietuvos teismų praktikoje nustatyta, jog teisiškai yra nereikšminga Pastato atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. c) Galiausiai siūlomas teisinis reguliavimas, kad pakartotiniame susirinkime klausimą dėl namo administratoriaus pakeitimo galėtų spręsti vos daugiau nei ¼ visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, pažeidžia daugumos patalpų savininkų teises ir kelia pavojų piktnaudžiavimams bei teisinių santykių stabilumui, nes praktikoje dažni atvejai, kai dėl nepakankamo patalpų savininkų informavimo nedidelė namo patalpų savininkų grupė (vos ¼) pasinaudodami šia teise priima daugumai patalpų savininkų reikšmingus nepalankius sprendimus. Namo priežiūra ir su ja susijęs namo administratoriaus paskyrimas/keitimas yra priskirtinas prie svarbiausių patalpų savininkų sprendimų, todėl dalyvauti juose priimant turi ne mažiau kaip 50 proc.+1 savininkų. <...> Atsižvelgiant į tai Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras prašo: 1. Atmesti siūlymą keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalį, nes siūlomos teisinio reguliavimo priemonės yra perteklinės.	Atsižvelgti iš dalies	Projektas patobulintas, atsisakant projektu siūlomų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalies pakeitimų.
3.	Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2021-06-08	1 (4.84)	1 (4)		Dėl LR CK 4.84 str. 4 d. pakeitimo 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi iš CK 4.84 straipsnio 4 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad „visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui“. Būsto rūmų nuomone toks išbraukimas nepagrįstai apribos būtų ir kitų patalpų savininkų teises, nesuteikiant jiems galimybės balsuoti dėl jų netenkinančio administratoriaus pakeitimo. Analogiškai pasisakė ir Seimo teisės departamentas nurodydamas, jog svarstytina ar siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Manytina, jog tokia Projekto nuostata riboja savininkų pasirinkimo laisvę bei pažeidžia jų interesus. 5. Pagal projektu siūlomą reguliavimą bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo visuomet – neatsižvelgiant į jokias aplinkybes. Seimo teisės departamentas nurodė, jog dabartinė galiojanti LR CK 4.84 str. 4 d. redakcija užtikrina savininkų interesus, nes skatina bendrojo naudojimo objektų administratorius veikti efektyviai ir teikti priimtinos kokybės paslaugas, kadangi bendrojo naudojimo objektų administratoriai žino, jog nesant skundų dėl jų veiklos, jų veiklos terminas bus pratęstas. Projektu siūloma keisti galiojantį reglamentavimą, kas akivaizdžiai sudarys prielaidas prastėti teikiamų paslaugų kokybei. Taigi, siūlomas pakeitimas gali sukelti priešingų pasekmių, nei siekiama Projektu, nes administratoriams neliks jokios paskatos stengtis vykdyti veiklą kokybiškai. 6. Būtina nurodyti ir tai, kad siūlomais reguliavimo pakeitimais, bus eliminuota daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų galimybė pareikšti pageidavimą, jog paskirtasis bendrojo naudojimo objektų administratorius veiklą testų toliau. Pagal Seimo teisės departamento išvadą, svarstytina ar tai nepažeistų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų ir teisių. Būsto rūmai pritaria Seimo teisės departamento pateikta išvadai, nes neabejotinai tokia nuostata pažeis savininkų teises ir jų interesus. 7. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Projekto nuostatose nėra nurodyta koks subjektas būtų įpareigotas informuoti butų ir kitų patalpų savininkus esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų pabaigą ir planuojamą organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu. Projekto rengėja privalėjo tai aiškiai numatyti siūlomuose pakeitimuose.	Atsižvelgti	Vyriausybės išvada pateikta (Lietuvos Respublikos Vyriausybes  2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 732). Projektas patobulintas, atsisakant projektu teikiamo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Tačiau siūloma Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. keisti pagal Vyriausybės teikiamas šios nuostatos pataisas.
4.	Nacionalinė pastatų administratorių asociacija 2021-09-28	1 (4.84)	1 (4)		Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (toliau – Asociacija) susipažino su 2021-09-08 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 732 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2)“ (toliau – Vyriausybės nutarimas). Asociacija žemiau pateikia savo pastebėjimus dėl Vyriausybės nutarime išdėstytų pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2) (toliau – Įstatymo projektas). 1. Pažymėtina, kad Asociacija negali pritarti Vyriausybės nutarimo pasiūlymui dėl LR CK 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo, kuriuo siūloma numatyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę pakeisti administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. 2. Akcentuotina, kad dabartinė galiojanti redakcija numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus paskyrimo terminui gali pakeisti tik balsų dauguma. Manytina, kad poreikis keisti reglamentavimą neatitinka vieno iš teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto tikslingumo principo. Vyriausybės nutarimo rengėjai nenurodė, kodėl yra būtina keisti dabartinį galiojantį reglamentavimą ir kokių tikslų yra siekiama teikiant pasiūlymą, kuriuo būtų atsisakyta balsų daugumos reikalavimo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimui, kai norima pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus jo paskyrimo terminui. 3. Pažymėtina, kad būtent toks siūlymas keisti LR CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas yra išimtinai LR Vyriausybės pateiktas pasiūlymas. Įstatymo projekto rengėja Ligita Girskienė, užregistravusi Įstatymo projektą neteikė siūlymo būtent taip keisti LR CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl Asociacijos įsitikinimu, LR Vyriausybė pateikdama neturėjo teikti būtent savo pasiūlymų dėl LR CK 4.84 straipsnio pakeitimo, bet turėjo įvertinti užregistruoto Įstatymo projektas nuostatas ir dėl jų pateikti savo išvadą. 4. Dėl šių priežasčių Vyriausybės nutarime pateiktas pasiūlymas prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems principams: tikslingumo principui, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir efektyvumo principui, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. 5. Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytas tikslingumo principas reikalauja, kad siekiami tikslai gali būti įgyvendinami tik siūlomu reguliavimu. Pagal Vyriausybės nutarimą matyti, kad nepateikiama jokia informacija, duomenys, tyrimai ar statistika, kuri parodytų, kad toks reguliavimas yra reikalingas. 6. Asociacijos nuomone, neatsisakius tokio pasiūlymo nepagrįstai būtų apribotos daugumos butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, nuosavybės teisės, nes pagal pateiktą pasiūlymą sprendimus dėl administratoriaus pakeitimo galėtų priimti pakartotiniame susirinkime dalyvaujančių savininkų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų savininkų. Vadinasi, sprendimai dėl administratoriaus pakeitimo būtų priimami neatsižvelgiant į didžiąją dalį kitų savininkų, o tai tinkamai neatspindės tikrosios patalpų savininkų valios bei sudarys prielaidas patiems savininkams piktnaudžiauti dėl administratorių keitimo bei paneigti daugumos savininkų interesus. 7. Manytina, kad Vyriausybės nutarimo rengėjai iš esmės keičia esamą reglamentavimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimui reikalingų savininkų balsų ir lemia situacija, kad pakartotiniuose susirinkimuose pakanka 1/4 savininkų balsų, jog būtų pakeistas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o tai yra nesuderinama su kitais Civilinio kodekso straipsniais bei prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. 8. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. 9. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas. 10. Akivaizdu, jog tokios Projekto nuostatos lems situacijas, kad bus kišamasi į kitų bendraturčių nuosavybę, nors bendrojo naudojimo objektai priklauso  visiems savininkams ir remiantis LR CK 4.75 str. 1 d. 1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal Nutarimo projekto nuostatas, 1/4 savininkų galės spręsti dėl administratoriaus pakeitimo, o tai akivaizdžiai prieštaraus ir viešajam interesui, nes tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas. Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymėta, kad pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai jos neapribojus dėl turto pobūdžio ir (arba) kitų svarbių priežasčių nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui5. 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Atsižvelgiant į tai, manome, jog būtina palikti galiojantį dabartinį reglamentavimą dėl balsų daugumos reikalavimo savininkams, jeigu yra keičiamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. 12. Papildomai paminėtina, kad pateiktas pasiūlymas sukurs neapibrėžtumą patiems administratoriams, kurie nebeturės galimybių tinkamai planuoti savo veiklos. Būtina nurodyti, kad daugiabučių namų valdymas yra grindžiamas daugumos principu, o Vyriausybės nutarime pateiktas siūlymas paneigs daugumos savininkų nuomone bei suteiks galimybę administratorių pakeitimo klausimus spręsti mažesniajai daliai savininkų. Dabartinis reglamentavimas yra numatytas savitiksliai, yra optimalus, pagrįstas ir visiems priimtinas. Vyriausybės nutarime siūlomi pakeitimai padidintų minėtame procese dalyvaujančių subjektų administracinę naštą, sukeltų neapibrėžtumą administratorių veikloje, todėl Asociacijos nuomone toks pasiūlymas turėtų būti atsisakytas. 13. Akcentuotina ir tai, jog tokia bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo tvarka prieštarautų ir pagrindiniams civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams – teisingumo, subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo bei pažeistų viešuosius interesus, t. y. namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, numatant galimybę dėl administratoriaus pakeitimo spręsti ne kaip yra dabar - balsų dauguma, bet sprendimą galint priimti ir ne mažiau kaip 1/4 savininkų. Taigi, teigiame, kad toks reglamentavimas yra nesuderinamas su teisine logika ir proporcingumo principu, todėl jo tikslingumas privalo būti įvertinamas iš naujo. 14. Asociacijos įsitikinimu, Vyriausybės nutarime pateiktas pasiūlymas dėl LR CK 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo turi būti tinkamai įvertintas ir numatytas tokio pakeitimo tikslingumas. 15. Atsižvelgiant į tai, siūlome palikti dabartinę LR CK 4.84 straipsnio 4 d. redakciją, kurioje numatyta: „4. Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.“.	Nepritarti	Pažymėtina, kad 4.84 str. 4 d. šiuo metu yra įtvirtinta, kad savininkai sprendimą pakeisti administratorių nesuėjus penkerių metu gali priimti balsų dauguma. Vyriausybė siūlo pakeisti galiojantį reguliavimą, įtvirtinant, kad tokį sprendimą būtų galima priimti Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrosios dalinės nuosavybės teisę įgyvendina Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimdami sprendimą balsų dauguma susirinkime ar balsuodami raštu. Kai sprendimui priimti susirinkime savininkų dauguma nesusirenka ar nedalyvauja balsuojant raštu, pakartotiniam sprendimui priimti pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pakanka ¼ savininkų balsų. Pagal šias nuostatas suprantama, kad ¼ savininkų ir yra aktyvioji visų savininkų dalis, galinti teisėtai priimti sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kai ½ savininkų yra neaktyvi. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi savininkams pasirenkant ir kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą – sudarant jungtinės veiklos sutartį. (Pavyzdinė JVS forma patvirtinta aplinkos ministro (CK4.83 str. 3 d.)). Pvz. formos 29 p. nustatyta, kai jungtinės veiklos sutarties dalyvių skaičius nesudaro 1/4 visų savininkų, įgaliotinis arba ne mažiau kaip 1/4 savininkų Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka šaukia savininkų susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo formos pasirinkimo. Savininkams norint įsteigti bendriją pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, steigiamasis susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų namo savininkų ir jų sprendimas laikomas teisėtu, kai jį priima daugiau kaip pusė dalyvaujančiųjų susirinkime. Atsižvelgiant į minėtų valdymo būdų (bendrija, jungtinės veiklos sutartis) pasirinkimo ir pasibaigimo nuostatas, manytina, kad esant neaktyviai savininkų daugumai, ¼ aktyvių savininkų taip pat galėtų turėti teisę spręsti ir administratoriaus pakeitimo klausimą. Šis siūlymas nepaneigia galimybės savininkams aktyviau dalyvauti priimant sprendimus ir juos priimti ne ¼ savininkų balsų, bet daugiau kaip ½ visų savininkų balsų.
5.	Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras 2021-11-08	1 (4.84)	1 (4)		2. Teisės akto pakeitimu siūloma keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį nustatant trumpesnį administratoriaus skyrimo terminą. a) Motyvuojama tuo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą bendrojo naudojimo objektų administratorių penkerių metų laikotarpiui skiria savivaldybės vykdomoji institucija, o likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos pradedama nauja administratoriaus paskyrimo procedūra. Jei bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu nepareiškia pretenzijos dėl esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, esamo administratoriaus įgaliojimai pratęsiami dar penkeriems metams. Anot projekto iniciatorių, esamas reglamentavimas nesudaro galimybės daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams sužinoti apie esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų pabaigą ir galimybę rinktis kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių, nes informacija niekur nėra skelbiama. b) Siūloma nustatyti privalomą administratoriaus pasirinkimo procedūrą - siūloma jį skirti trumpesniam laikotarpiui – trejiems metams. Kaskart likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų termino pabaigos, nepriklausomai nuo to ar buvo gauta butų ir kitų patalpų savininkų skundų dėl esamo administratoriaus veiklos, savivaldybės vykdomoji institucija privalės organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, jei butų ir kitų patalpų savininkai nepasirinks kito bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo. LŽTKC nuomone, toks siūlymas pažeidžia teisinių santykių stabilumą daugiabučiame name, nes neaišku, kokios priežastys lemia prievolę keisti namo administratorių, nepriklausomai nuo to buvo/nebuvo gauta butų ir kitų patalpų savininkų skundų dėl esamo administratoriaus veiklos. Pažymėtina, kad namų administravimą savivaldybės vykdomoji institucija negali vykdyti nepaisydama namų savininkų nuomonės ir valios. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais namo administratorius turi veikti išskirtinai namo patalpų savininkų naudai, gaudamas už tai atitinkamą atlygį. Šiuo atveju namo savininkų nuomonės nepaisymas keičiant namo administratorių ir jo skyrimo procedūrą (skirti namo administratorių trumpesniam laikui, nepaisant buvo/nebuvo gauta butų ir kitų patalpų savininkų skundų dėl esamo administratoriaus veiklos) iškelia administratoriaus skyrimo procedūrą aukščiau už patalpų savininkų poreikius prižiūrėti namo bendro naudojimo objektus tinkamai. Minėtu įstatymo siūlymu savivaldybės vykdomajai institucijai namo administratoriaus skyrimo procedūra tampa savitikslė. Ja yra paneigiami patalpų savininkų lūkesčiai į tinkamą savininkų namo bendrosios nuosavybės turto priežiūrą bei valdymą o kartu paneigiama ir savininkų nuosavybės teisė nekliudomai valdyti savo turtą (namo bendrąją nuosavybę), nes nepaisant to, kad jie yra patenkinti tinkamu turto administravimu (nepriklausomai nuo to ar buvo gauta butų ir kitų patalpų savininkų skundų dėl esamo administratoriaus veiklos ), savivaldybės institucijos privalės juos gaišinti ir versti dažniau dalyvauti namo administratoriaus atrankos procedūrose. Akivaizdu, jog tai prieštarauja protingumo kriterijams. Atmestinas projekto iniciatorių teiginys, neva esamas reglamentavimas nesudaro galimybės daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams sužinoti apie esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų pabaigą ir galimybę rinktis kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių, nes informacija niekur nėra skelbiama. Pažymėtina, kad ir šiuo metu savivaldybės vykdomoji institucija turi pakankamus įgaliojimus tikrinti, kad patalpų savininkai laiku sužinotų apie esamo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimų pabaigą, apie galimybę rinktis kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių, tikrinti ar tokia informacija yra tinkamai skelbiama. Administratoriaus įgaliojimų terminų sutrumpinimas niekaip neįtakoja tinkamo informacijos paskelbimo apie galimybę rinktis kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių. Atsižvelgiant į tai Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras prašo: <...> 2. Atmesti siūlymą keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį nustatant trumpesnį administratoriaus skyrimo terminą ir atitinkamas administratoriaus pasirinkimo procedūras.	Atsižvelgti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu teikiamo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Tačiau siūloma Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. keisti pagal Vyriausybės teikiamas šios nuostatos pataisas.
6.	Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2021-06-08	1 (4.84)	3 (8)		Dėl LR CK 4.84 str. 8 d. pakeitimo 8. Projekto 4.84 straipsnio 8 dalimi yra siekiama nustatyti, kad „Administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, negali pirkti paslaugų, statybos ir kitų rangos darbų iš ūkio subjektų, kurie yra Administratoriaus ūkio subjektų grupėje kaip tai apibrėžia Konkurencijos įstatymas, išskyrus atvejus, kai tokiam pirkimui ar pirkimų grupei šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma pritaria butų ir kitų patalpų savininkai“. 9. Visų pirma, norime pažymėti, kad tam, kad teisės sistema būtų vientisa, nuosekli, darni ir veiksminga, teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi vadovautis tam tikrais bendrais principais ir imperatyviais reikalavimais. Juos nustato Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymas. Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. numato, jog vienas iš teisėkūros principų tikslingumas. Tikslingumo principas reikalauja, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 10. Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytas tikslingumo principas reikalauja, kad siekiami tikslai gali būti įgyvendinami tik siūlomu reguliavimu. Pagal Projekto aiškinamąjį raštą matyti, kad nepateikiama jokia informacija, duomenys, tyrimai ar statistika, kuri parodytų, kad toks reguliavimas yra reikalingas. 11. Pažymėtina, jog tokia Projekto nuostata pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį bei įtvirtina galimybes riboti konkurenciją. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Jeigu teisės aktais būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo paneigiama nuosavybės teisė, tai būtų ir iš esmės apribota Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžiningos konkurencijos laisvė, pažeistos kitos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos. 12. Ūkinės veiklos reguliavimo pagrindinis kriterijus – bendra tautos gerovė; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams. 13. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga, atsižvelgiant į valstybės išteklius, jos materialines ir finansines galimybes bei kitus svarbius veiksnius, reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant minėtą veiklą, derinti įvairias konstitucines vertybes, inter alia asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesų apsaugą. 14. Pažymėtina, kad asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Projekto rengėjai nėra nurodę jokių argumentų, kodėl būtina riboti ūkinės veiklos laisvę, kokie interesai dėl to yra ginami. Be kita ko, būtina nurodyti, kad tokie Projekte nurodyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs ir nediskriminaciniai, tačiau akivaizdu, jog Projekto rengėja numatydama tokius ūkinės veiklos laisvės ribojimus, neatsižvelgė į Konstitucinio teismo suformuotus kriterijus dėl tokių ribojimų būtinumo ir pagrįstumo. 15. Atkreiptinas dėmesys, jog LR Konkurencijos įstatymo paskirtis yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. LR Konkurencijos įstatymas numato, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus. 16. Būtina akcentuoti, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, konkrečiai LR CK 4.242 str., 4.243 str. nuostatos, kurios numato, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti, administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, o apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui, yra pakankamas. Analogiškos pozicijos laikosi ir LR Teisingumo ministerija. Todėl pagrįstai manytina, kad esamas teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir nėra jokių priežasčių, kurios lemtų, jog būtina įtvirtinti minėtą draudimą. 17. Be to, numatant galimybę butų ir kitų patalpų savininkams nuspręsti kitaip, t. y. kad gali būti perkamos paslaugos ir darbais iš susijusių fizinių ir juridinių asmenų, būtų sudaromos prielaidos taikyti skirtingus administratoriaus veiklos standartus administruojant turtą. 18. Toks reguliavimo griežtinimo reikalingumas nėra numatytas jokiais konkrečiais duomenimis ir neatitinka vieno iš teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto tikslingumo principo. Atkreiptinas dėmesys, kad administratoriaus ryšiai su kitomis įmonėmis nereiškia, kad susijusios paslaugos teikiamos brangiau ar jų kokybė prastesnė. Kadangi Projekto siūlymas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl Projektas, manytina, turėtų būti tobulinamas ir papildomai vertinama ar egzistuoja poreikis keisti galiojantį teisinį reglamentavimą. 19. Projektu siekiama įvesti naujus apribojimus, trikdančius administratorių ūkinę veiklą, apribojant jiems galimybę pirkti paslaugas iš susijusių asmenų. Kartu su šiuo pakeitimu ribojama konkurencija ir tuo kenkiama vartotojams. 20. Be to, Projekto 33 str. 6 d. nuostatos nesuderinamos su ES teise. Nustatomomis priemonėmis asmenys būtų verčiami pertvarkyti savo esamus veiklos būdus išimtinai tam, kad galėtų verstis administratoriaus veikla. Kartu, tam, kad atitiktų Projekto nuostatas asmenys tam tikrais atvejais būtų priversti net keisti savo teisinę formą. Pavyzdžiui, įmonė, turinti jai priklausančių kitų įmonių, iš šių įmonių nebegalėtų įsigyti prekių ir paslaugų, tačiau tai būtų įmanoma, jei perkančiosios įmonės (administratoriaus) veikla būtų pertvarkyta reorganizuojant susijusių įmonių veiklą į perkančiosios įmonės (administratoriaus) struktūrą. Tokios nuostatos ne tik sukurs reikšmingų apribojimų Lietuvoje jau veikiantiems asmenims, tačiau kartu sukurs reikšmingus apribojimus kitų ES valstybių narių asmenims, siekiantiems įsisteigti ar pradėti teikti administratoriaus paslaugas Lietuvoje, ir atitinkamai atgrasys juos nuo siekio teikti paslaugas Lietuvoje. Todėl tokios nuostatos vertintinos nesuderinamomis su SESV 49 ir 56 str. įtvirtintas įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo laisvėmis. 21. Kartu pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2006/123/EB 15 str. 3 d. ES valstybės narės turi patikrinti, ar teikėjo įsipareigojimas turėti tam tikrą teisinę formą atitinka nediskriminavimo, būtinybės ir proporcingumo principus. Šie reikalavimai atitinkamai yra perkelti į Paslaugų įstatymo 4 str. Pastarosios ES teisės normos remiasi jau minėta ESTT praktika, kuria nustatyta, kad nacionalinės teisės reikalavimai turėti tam tikrą teisinę formą gali būti pateisinami SESV 52 str. ar kitais būtinojo intereso pagrindais, jeigu jos nediskriminuojančios, tinkamos ir proporcingos. 22. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas nenumato jokių išimčių dėl jokių aplinkybių ir įstatyminis reguliavimas būtų taikomas visuomet. Tuo tarpu remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, teikiamas reguliavimas turėtų nustatyti tam tikrų išimčių, kad tam tikrose teritorijose nesant subjekto (subjektų), galinčio (galinčių) tinkamai ir savininkų interesus užtikrinančiu būdu teikti minėtas paslaugas, būtų užtikrintas paslaugų teikimas. 23. Paminėtina ir tai, kad Projekto aiškinamaje rašte nurodytus argumentus dėl LR CK keitimo, jau išsprendžia ir dabar galiojantys teisės aktai. Būtent tai atkreipė ir Seimo teisės departamentas savo išvadoje nurodęs, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ nuostatos neabejotinai įgalina butų ir kitų patalpų savininkus spręsti projekto aiškinamajame rašte keliamas problemas, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo. 24. Papildomai nurodome, kad Projekto rengėja neatliko teisės akto poveikio konkurencijai vertinimo. Remiantis Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 41 straipsniu 1 dalimi poveikio vertinimas užregistruotam Projektui buvo būtinas, nes Projekte įtvirtintos nuostatos apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą; padidina ar sumažina rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais; riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas; gali paskatinti naujų rinkų atsiradimą arba nustatyti esamų rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą); kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, prašome atsižvelgti į Būsto rūmų pateiktas pastabas dėl Projekto.	Nepritarti	Pažymėtina, kad dėl Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalies tobulinimo (konkrečiai pagal Seimo narės L. Girskienės registruotą pasiūlymą) gauta Konkurencijos tarybos išvada (Konkurencijos taryba pastabų ir pasiūlymų neturi). Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė įvertinusi Projekto XIVP-228(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų ir pasiūlymų taip pat neturėjo. Pastabos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatyta administravimas naudai.  Tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015. Šioje byloje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad administravimo santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta turto savininko interesų  pirmenybė.
7.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-03-14	1 (4.84)	3 (8)		Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022-02-03 raštą Nr. S-2022-410, teikia nuomonę dėl Seimo narės Ligitos Girskienės parengto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2) (toliau - Projektas). Projekto tikslui iš esmės pritariame, tačiau diskutuotini kai kurie teisinio reguliavimo aspektai keliamam tikslui pasiekti:   1. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nenustato prekių ir paslaugų pirkimo procedūrų, kai daugiabučiame name įvyksta avarija ir kyla pavojus žmonių sveikatai, gyvybei bei aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Tokiais atvejais administratorius privalo nedelsiant organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų gedimų ar defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, tačiau paslaugų pirkimas, naudojantis Lietuvoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis, dėl pirkimo procedūrų trukmės neleis administratoriui nedelsiant įsigyti minėtų prekių ir paslaugų. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, kad administratorius prekes ir paslaugas, susijusias su administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais, visais atvejais perka naudodamasis CPO administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis, išskyrus atvejus, kai gauna patalpų savininkų leidimą pirkti kitu būdu. Taigi, jeigu administratoriui butų ir kitų patalpų savininkai sprendimu nenustatė tvarkos, kaip jis turėtų pirkti prekes ir paslaugas, susijusias su administruojamu daugiabučiu namu tais atvejais, kai įvyksta bendrojo naudojimo objektų avarija, kai prekių ir paslaugų vertė neviršija tam tikros bendraturčių nustatytos sumos per mėnesį arba kai tam tikros paslaugos, pavyzdžiui, valymo turėtų būti perkamos iš konkretaus bendraturčių pasirinkto rangovo ir pan., visais atvejais administratorius prekes ir paslaugas privalo pirkti per CPO t.y. viešai, skaidriai, už rinkoje esančią prekės ar paslaugos kainą. 2. Projektu siūloma nustatyti, kad administratoriui nepavykus nupirkti prekių ir darbų per CPO, jis galės pirkimą vykdyti kitu būdu t. y. iš esmės savo nuožiūra. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas, nes pirkimą vykdyti naudojantis CPO administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis administratoriui gali nepavykti dėl įvairių subjektyvių priežasčių, pvz. nepakankamo pirkimą vykdančio administratoriaus atstovo kompiuterinio raštingumo ar jų manymu sudėtingos CPO sistemos ir pan. Tokiu būdu administratoriui paliekama teisinė spraga interpretuoti nepavykusį pirkimą sau naudinga linkme, kad po to pirkimą galėtų vykdyti iš savo nuožiūra pasirinktų prekių ir paslaugų tiekėjų, galimai didesnę nei rinkos kainą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projektas tobulintinas minėtu aspektu.      3. Nėra aišku, kaip savivaldybių vykdomosios institucijos, vykdydamos administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, bei bendraturčiai, kurie suinteresuoti gauti kokybišką paslaugą už mažiausią kainą, galėtų įvertinti administratoriaus pasirinkto rangovo pateiktą „racionaliausią kainos ir kitų pirkimo sąlygų pasiūlymą“. Siūloma formuluotė yra vertinamojo, subjektyvaus pobūdžio. Tikrindamos administratoriaus tokiu būdu vykdyto prekių ar paslaugų pirkimo teisėtumo atvejus, savivaldybės nuolat susidurtų su neapibrėžtumu, kaip turėtų būti vertinama, ar rangovo pateikta prekių ir paslaugų kaina yra racionali. Nenustačius konkrečių ir aiškių kriterijų kyla didelė ginčų tikimybė, todėl Projekto nuostatos tobulintinos šiuo aspektu. 4. Savivaldybių manymu, Projekto nuostata „Perkant kitu būdu, administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę pagal Konkurencijos įstatymą“ neužtikrins siekiamo rezultato – skaidrių pirkimų, nes, kiek žinoma, dažniausiai prekės ir paslaugos perkamos ne iš ūkio subjektų grupę sudarančių asmenų, o iš netiesiogiai su administratoriumi susijusių asmenų. Siūlomas teisinis reguliavimas neapribotų administratorių galimybės piktnaudžiauti ir pirkti prekes ir paslaugas iš su jais susijusių asmenų, kadangi, savivaldybių žiniomis, praktikoje pasitaiko atvejų, kai juridinio asmens dalyviai ir/ar vadovai yra tik de jure, o de facto naudos gavėjai yra kiti asmenys. Tokias aplinkybes yra labai sudėtinga identifikuoti ir įrodyti.	Atsižvelgti iš dalies	Patobulintame projekte atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, detalizuotos išimtys, kada netaikoma bendra taisyklė, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka naudodamiesi Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis, t.y. : kai paslaugų, prekių ir darbų nėra galimybės įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Taip pat pažymėtina, kad patobulintame projekte siūloma įtvirtinti, kad  bendrojo naudojimo objektų administratoriai su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka vadovaudamiesi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje būtų detalizuojamos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalies normų įgyvendinimo nuostatos. Patobulintame projekte sąlyga pateikti „racionaliausią kainos ir kitų pirkimo sąlygų pasiūlymą“ pakeista į „didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą“.
8.	Nacionalinė pastatų administratorių asociacija 2022-03-29	1 (4.84)	3 (8)		Nacionalinė pastatų priežiūros asociacija PREMA (buv. Nacionalinė pastatų administratorių asociacija) (toliau - Asociacija) susipažino su LR Seimo narės Ligitos Girskienės pateiktu pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2) (toliau - Projektas). Asociacija susipažinusi su Projektu, žemiau pateikia savo išvadą. 1. Projekte siūloma numatyti, kad su administratorius su administruojamu namu susijusių paslaugų, prekių ir darbų pirkimus vykdo vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Lietuvos Respublikos veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis ar nepavykus nupirkti, perka kitu būdu. 2. Asociacija pažymi, kad būtinybės numatyti pareigą pirkti prekes, darbus ir paslaugas būtent per Lietuvos Respublikos veikiančias centrinės perkančiosios organizacijos administruojamas elektronines pirkimų sistemas, kadangi tam tiesiog nėra jokios būtinybės ar prielaidų - Projekto iniciatorė nurodė tik tai, kad tokiu būdu būtų taupomos gyventojų sumokamos rinkliavos už atliktus darbus ir būtų skaidrus administravimas. Asociacijos nuomone, tokia iniciatyva vertintina kaip bandymas spręsti problemą, kurios paprasčiausiai nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Projekte net nėra nurodyta, kaip vykdyti pirkimus kai bus būtina lokalizuoti avarijas, stichines nelaimes ir pan., kai tokius darbus reikia atlikti greitai.   3. Atkreiptinas dėmesys, kad centrinės perkančiosios organizacijos administruojamos elektroninės pirkimų sistemos apriboja ir neleidžia patiems pirkimą organizuojantiems asmenims nustatyti darbų atlikimo specifikacijos, todėl didelė tikimybė, jog naudojantis šia sistema nebus galima tinkamai nustatyti darbų kiekių ir specifikacijų žiniaraščių. Taigi, susiklostys situacijos, kad darbų nebus iš viso galima atlikti, o dėl to labiausiai nukentės vartotojai.  4. Būtina nurodyti ir tai, kad CPO LT paslaugos yra mokamos, tiekėjai turi mokėti CPO LT už kiekvieną sudarytą sutartį - 0,6 proc. nuo pagrindinės sutarties kainos1. Tai lemia, kad tiekėjai siekdami nepatirti nuostolių, didins darbų atlikimo, paslaugų teikimo kainas. Tokia Projekto nuostata mažins konkurencija ir bus žalinga patiems vartotojams nes atneš didesnes administravimo ir darbų atlikimo kainas. Atsižvelgiant į tai, Projekto iniciatorė klaidingai nurodo, jog tokiu būdu perkant darbus būtų taupomos gyventojų rinkliavos. 5. Papildomai, tokia Projekto nuostata, kai išimtinai privatiems subjektams nurodoma naudotis tik perkančiosios organizacijos administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis, monopolizuoja pirkimų vykdymo procesą ir suteikia ekonominį pranašumą valstybės kontroliuojamoms sistemoms. 6. Manytina, jog tokios Projekto nuostatos akivaizdžiai lemia, jog bus pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo normos. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; šis straipsnis taip pat draudžia viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, kurie privilegijuotų ar diskriminuotų tam tikrus ūkio subjektus ir sudarytų skirtingas konkurencijos sąlygas. Konkurencijos taryba yra nurodžiusi, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies draudimas yra identiškas SESV106 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui nesiimti Sutarties principams prieštaraujančių teisinių priemonių dėl specialių ar išimtinių teisių įmonėms suteikimo ar palaikymo, kurio Lietuva įsipareigojo laikytis Europos Sutartyje2. 7. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokie ribojimai objektyviomis priežastimis negali būti pateisinti, nes paprasčiausiai šiuo atveju neegzistuoja joks objektyvus pagrindas (ir jokie pagrindai nebuvo nurodyti Projekto iniciatorės pasiūlyme), įrodantis, jog ekonomiškai racionalaus rezultato neįmanoma pasiekti prekes ar paslaugas įsigyjant ne per perkančiosios organizacijos administruojamas elektronines pirkimų sistemas. Priešingai, visuotinai žinoma aplinkybė yra tai, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai prekes bei paslaugas perka ne per tokias sistemas, tačiau tai nesumenkina jų konkurencingumo ar teikiamų paslaugų vertės. Atitinkamai, nagrinėjama nuostata ne tik, kad neturi jokio objektyvaus pagrindimo bet ir yra neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodome, jog nesutinkame su LR Seimo narės Ligitos Girskienės užregistruotu pasiūlymu dėl pirkimų organizavimo per centrinės perkančiosios organizacijos administruojamas elektronines pirkimų sistemas .	Nepritarti	Pažymėtina, kad patobulintame projekte detalizuotos išimtys, kada netaikoma bendra taisyklė, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka naudodamiesi Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis. Nuostata patobulinta numatant, kad „kitu būdu“ galima pirkti ir skubiais atvejais, t.y., kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Taip pat siūlomu reguliavimu neužkertamas kelias butų ir kitų patalpų savininkams priimti  sprendimą netaikyti 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyto pirkimo būdo (naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis) ir draudimo (pirkti iš ūkio subjektų, kurie su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme). Komiteto organizuotų klausymų metu Centrinės perkančiosios organizacijos direktorė atkreipė dėmesį, kad ne perkančioms organizacijoms skirtame kataloge „Elektroninių pirkimų centras“ pirkimų vykdytojai specifikacijas nurodo patys. Ir informavo klausymų dalyvius, kad dėl techninių nesklandumų, taip pat dėl netobulo funkcionalumo kviečia kreiptis į Centrinę perkančiąją organizaciją su pasiūlymais. Centrinės perkančiosios organizacijos direktorė taip informavo apie veiklos siekį, kad ne perkančiosioms organizacijoms skirtas katalogas būtų patogesnis, paprastesnis (kad pirkimai vyktų sklandžiau), bei didesnę laisvę ir galimybes tobulinti jo funkcionalumus. Pažymėtina, kad dėl Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalies tobulinimo (konkrečiai pagal Seimo narės L. Girskienės registruotą pasiūlymą) gauta Konkurencijos tarybos išvada (Konkurencijos taryba pastabų ir pasiūlymų neturi).
9.	Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2022-04-05	1 (4.84)	3 (8)		Lietuvos Respublikos būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau - Būsto rūmai) susipažino su pateiktu pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2) (toliau - Pasiūlymas). Būsto rūmai žemiau pateikia savo argumentus dėl pateikto LR Seimo narės Ligitos Girskienės pasiūlymo. Pasiūlyme nurodyta, kad administratorius su administruojamu namu susijusių paslaugų, prekių ir darbų pirkimus vykdo vadovaudamasis Vyriausybės ar jos Įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Lietuvos Respublikos veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis ar nepavykus nupirkti, perka kitu būdu. Pažymėtina, kad Pasiūlyme nurodyta, kad tokiu būdu būtų taupomos gyventojų sumokamos rinkliavos už atliktus darbus ir būtų skaidrus administravimas. Atkreiptinas dėmesys, kad CPO LT paslaugos yra mokamos. Per CPO LT tiekėjai turi mokėti už kiekvieną sudarytą sutartį 0,6 proc. nuo sutarties kainos. Daugiau negu akivaizdu, jog gyventojų lėšos nebus taupomos, nes tiekėjai mokamą dalį CPO LT padidins siūlomų darbų kainas. Papildomai paminėtina, kad reikalavimas pirkimus vykdyti per perkančiosios organizacijos administruojamas elektronines pirkimų sistemas išimtinai suteikia ekonominį pranašumą valstybės kontroliuojamoms įstaigoms, taip ne skatina konkurencijos ir lemia jos pažeidimus. Kaip yra pažymėjusi Konkurencijos taryba, suteikus išimtines teises vienam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai nebetenka galimybės patekti į rinką arba yra priversti pasitraukti iš jos. Tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas iš viso nesusiduria su konkurencija. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam ūkio subjektui suteikiama akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jam sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamoje rinkoje. Nagrinėtinu atveju, būtent CPO LT yra suteikiamos išskirtinės teisės veikti rinkoje, todėl kiti subjektai privalės iš jos pasitraukti, o kiti neturės galimybės į ją patekti. CPO LT yra ženkliai daugiau užsiregistravusių organizacijų, o tiekėjų pasirinkimas nėra pakankamas, todėl tai gali lemti, jog perkant prekes, darbus ar paslaugas neatsiras tiekėjas, kuris dalyvaus konkurse ir pateiks savo pasiūlymą, administratorius negalės atlikti jokių darbų, o tai lems, jog procesas dėl darbų atlikimo dar labiau prailgės ir dėl to labiausiai nukentės gyventojai, kurie darbų atlikimo lauks dar ilgiau. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgas darbų atlikimo procesas gali lemti ir didelius materialinius nuostolius, kurie gali įvykti daugiabučiame name iki tol, kol bus atlikti darbai. Būtina nurodyti, kad Pasiūlyme nėra numatyta jokios išimties avarinių darbų atlikimui, kuriuos administratorius privalo nedelsiant atlikti. Manytina, kad tai akivaizdūs Pasiūlymo trūkumai, kuriuos būtina apsvarstyti ir įvertinti. Darbų organizavimas per centrinės perkančiosios organizacijos administruojamas elektronines pirkimų sistemas neleidžia patiems pirkimą organizuojantiems asmenims nustatyti darbų atlikimo specifikacijos, kas sudaro sąlygas, jog nebus galima tinkamai ir visapusiškai nupirkti darbų. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, išskirtinio statuso suteikimas centrinės perkančiosios organizacijos administruojamoms elektroninėms pirkimų sistemoms, panaikintų tarpusavio konkurenciją su pirkimų, reikalingų paslaugų tiekimui, vykdymu kitais būdais ir suteiktų išskirtinį konkurencinį pranašumą vienam ūkio subjektui, taip pat tokie pakeitimai lems didėjančias darbų kainas, darbų pirkimo procesas užtruks ir gyventojai patirs papildomų nuostolių. Dėl šių priežasčių manome, jog pateiktas Pasiūlymas yra nepagrįstas ir turi būti atsisakytas.	Nepritarti	Pažymėtina, kad patobulintame projekte detalizuotos išimtys, kada netaikoma bendra taisyklė, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka naudodamiesi Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis. Taip pat siūlomu reguliavimu neužkertamas kelias butų ir kitų patalpų savininkams priimti  sprendimą netaikyti 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatytų pirkimo būdo (naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis) ir draudimo (pirkti iš ūkio subjektų, kurie su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme). Komiteto organizuotų klausymų metu Centrinės perkančiosios organizacijos direktorė atkreipė dėmesį, kad ne perkančioms organizacijoms skirtame kataloge „Elektroninių pirkimų centras“ pirkimų vykdytojai specifikacijas nurodo patys. Ir informavo klausymų dalyvius, kad dėl techninių nesklandumų, taip pat dėl netobulo funkcionalumo kviečia kreiptis į Centrinę perkančiąją organizaciją su pasiūlymais. Centrinės perkančiosios organizacijos direktorė taip informavo apie veiklos siekį, kad ne perkančiosioms organizacijoms skirtas katalogas būtų patogesnis, paprastesnis (kad pirkimai vyktų sklandžiau), bei didesnę laisvę ir galimybes tobulinti jo funkcionalumus. Pažymėtina, kad dėl Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalies tobulinimo (konkrečiai pagal Seimo narės L. Girskienės registruotą pasiūlymą) gauta Konkurencijos tarybos išvada (Konkurencijos taryba pastabų ir pasiūlymų neturi).
10.	Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2022-04-26	1			DĖL PASIŪLYMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.84 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-228(2) Lietuvos Respublikos būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau – Būsto rūmai) susipažino su LR Seimo narės Ligitos Girskienės pateiktu pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2) (toliau – Pasiūlymas). Būsto rūmai nesutinka su Pasiūlyme pateiktu nauju reglamentavimu, jog administratorius darbus, paslaugas, prekes pirktų per centrinės perkančiosios organizacijos administruojamas elektronines pirkimų sistemas. Atsižvelgiant į tai, Būsto rūmai žemiau pateikia savo pastabas ir argumentus. I. DĖL KONKURENCIJOS RIBOJIMO 1.1. Visų pirma, jokios būtinybės numatyti pareigą pirkti prekes, darbus ir paslaugas būtent per centrinės perkančiosios organizacijos administruojamas elektronines pirkimų sistemas (toliau – Elektroninės pirkimų sistemos / CPO LT), kadangi tam tiesiog nėra jokios būtinybės ar prielaidų – Pasiūlymo iniciatorė nenurodė, kokios priežastys lėmė šios idėjos atsiradimą. Todėl tokia iniciatyva vertintina kaip bandymas spręsti problemą, kurios paprasčiausiai nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Pasiūlyme abstrakčiai nurodoma, jog pirkti kitu būdu bus galima, jeigu nepavyks nupirkti per elektronines pirkimų sistemas, tačiau visiškai neaišku kaip reikės elgtis tuo atveju, jeigu savininkai suteiks administratoriui leidimą pirkti darbus ne per Elektronines pirkimų sistemas bei, kai darbus bus būtina atlikti kuo skubiau. 1.2. Būtina nurodyti ir tai, kad Lietuvoje veikianti centrinė perkančioji organizacija yra Viešoji įstaiga CPO LT, kurios paslaugos yra mokamos, tiekėjai turi mokėti CPO LT už kiekvieną sudarytą sutartį – 0,6 proc. nuo pagrindinės sutarties kainos. Tai lemia, kad tiekėjai siekdami nepatirti nuostolių, didins darbų atlikimo, paslaugų teikimo kainas. Tokia Pasiūlymo nuostata mažins konkurencija ir bus žalinga patiems vartotojams nes atneš didesnes administravimo ir darbų atlikimo kainas. Taigi, akivaizdu, jog nebus pasiekti tikslai, kuriuos numatė Pasiūlymo iniciatorė, jog tokiu būdu būtų taupomos gyventojų sumokamos rinkliavos už atliktus darbus ir būtų skaidrus administravimas, nes priešingai mokamos sumos CPO LT lems, kad darbų kaina ženkliai didės. 1.3. Papildomai, tokia Pasiūlymo nuostata, kai išimtinai privatiems subjektams nurodoma naudotis tik CPO LT, monopolizuoja pirkimų vykdymo procesą ir suteikia ekonominį pranašumą valstybės kontroliuojamai Viešajai įstaigai CPO LT: CPO LT garantuojami lėšų srautai, nes CPO LT užtikrinamas sandorių srautas, susijęs su prekių, darbų ir paslaugų pirkimu bendrojo naudojimo patalpų administravimo tikslais. 1.4. Manytina, jog tokios Projekto nuostatos akivaizdžiai lemia, jog bus pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo normos. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; šis straipsnis taip pat draudžia viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, kurie privilegijuotų ar diskriminuotų tam tikrus ūkio subjektus ir sudarytų skirtingas konkurencijos sąlygas. 1.5. Konkurencijos taryba yra nurodžiusi, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies draudimas yra identiškas SESV106 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui nesiimti Sutarties principams prieštaraujančių teisinių priemonių dėl specialių ar išimtinių teisių įmonėms suteikimo ar palaikymo, kurio Lietuva įsipareigojo laikytis Europos Sutartyje . 1.6. SESV 106 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „valstybės įmonėms bei įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, valstybės narės nepriima naujų teisės aktų ir nepalieka galiojančių, prieštaraujančių Sutartyje nurodytoms taisyklėms, ypač toms taisyklėms, kurios yra nustatytos 18 ir 101-109 straipsniuose“. Taigi, ES teisės aktai įpareigoja valstybes nares nepalikti galiojančių teisės aktų ir nepriimti naujų, prieštaraujančių Sutartyse numatytoms nuostatoms, ypač toms, kurios įtvirtinta diskriminacijos draudimą ir konkurencijos taisykles. 1.7. ESTT, taikydamas SESV 106 str., yra išaiškinęs, jog ES valstybės narės, neturi teisės nacionaliniu reguliavimu suteikti nepagrįstai plačių išimtinių teisių, kurios nėra būtinos siekiamiems bendro ekonominio intereso tikslams įvykdyti.4 Monopolio suteikimas yra neteisėtas pagal ES teisę, jeigu nesilaikoma proporcingumo principo ir viešą interesą galima apginti mažiau suvaržant konkurenciją. 1.8. Butų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų priežiūros darbus sudaro įvairus darbų spektras, kiekvienu atveju valdymo ir priežiūros funkcijas atliekantys subjektai nusprendžia kokia apimtimi darbus atliks patys, o kokiems darbams bus samdomi atitinkamas paslaugas teikiantys subjektai. Atsižvelgiant į tai, ES teisiniu reguliavimu draudžiama nustatyti reikalavimą darbus ir paslaugas pirkti tik naudojantis viena sistema. 1.9. Kaip yra pažymėjusi Konkurencijos taryba, suteikus išimtines teises vienam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai nebetenka galimybės patekti į rinką arba yra priversti pasitraukti iš jos. Tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas iš viso nesusiduria su konkurencija. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam ūkio subjektui suteikiama akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jam sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamoje rinkoje5 . Nagrinėtinu atveju, būtent CPO LT yra suteikiamos išskirtinės teisės veikti rinkoje, todėl kiti subjektai privalės iš jos pasitraukti, o kiti neturės galimybės į ją patekti.  1.10. Dėl šių priežasčių Pasiūlymas prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems principams: tikslingumo principui, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir efektyvumo principui, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. 1.11. Be to, Pasiūlymo nuostata susijusi su darbų, paslaugų ir prekių pirkimų per CPO LT nesuderinama ir su ES paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisvėmis, įtvirtintoms atitinkamai SESV 56 ir 49 str. Natūralu, kad kitose ES valstybėse narėse įsisteigę asmenys naudoja kitokias alternatyvas prekėms ir paslaugoms įsigyti, kurios lygiai taip pat gali užtikrinti konkurencingas įsigyjamų prekių ar paslaugų kainas, todėl nustatoma sąlyga, nors ir nustatoma visiems asmenims (t. y. tiek Lietuvos, tiek kitų ES valstybių narių) bus ypatingai nepatraukli būtent kitų ES valstybių narių asmenims ir dėl savo nepatrauklumo juos atgrasys nuo paslaugų teikimo ar įsisteigimo Lietuvoje. Asmenys, norintys teikti bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas Lietuvoje dėl tokio pateikto Pasiūlymo papildomai prisitaikyti išimtinai Lietuvoje taikomiems specifiniams reikalavimams. Be to, nepaisant to, kad Pasiūlymo nuostata iš esmės atgrasys asmenų suinteresuotumą teikti paslaugas Lietuvoje ar įsisteigti, tokia nuostata gali būti laikoma netgi sukuriančia netiesioginę diskriminaciją, nes nustatytą reikalavimą pirkti prekes, darbus ir paslaugas per Elektronines pirkimų sistemas lengviau galės atitikti tik asmenys, jau veikiantys ir teikiantys paslaugas Lietuvoje. 1.12.Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką SESV 56 str. reikalauja ne tik panaikinti bet kokią kitoje ES valstybėje narėje įsteigto paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir panaikinti bet kokius laisvo paslaugų teikimo apribojimus, net vienodai taikomus tiek nacionaliniams, tiek kitų ES valstybių narių paslaugų teikėjams, jei jie draudžia, trukdo ar daro mažiau patrauklią paslaugų teikėjų, įsteigtų kitoje ES valstybėje narėje, kurioje jie teisėtai teikia analogiškas paslaugas, veiklą6 . Analogiškai, remiantis SESV 49 str, kliūtys, trukdančios patekti į priimančios valstybės rinką, yra pripažįstamos įsisteigimo laisvės apribojimu7 . Apribojimo sąvoka apima priemones, kurių imasi ES valstybė narė ir kurios, nors ir taikomos vienodai, turi poveikio kitų ES valstybių narių įmonių patekimui į rinką8 . Taigi, SESV 49 ir 56 str. įtvirtintų laisvių apribojimo sąvoka pagal ES teisę suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokias kliūtis, kurios gali uždrausti, trukdyti ar daryti mažiau patrauklų paslaugos teikėjo ar potencialaus subjekto, kuris galėtų įsisteigti priimančioje ES valstybėje narėje, apsisprendimą pradėti teikti paslaugas ar įsisteigti.  1.13.Atsižvelgiant į tai, tokie ribojimai pagal ESTT praktiką yra draudžiami pagal SESV 49 ir 56 str., nebent jie būtų pateisinami SESV 52 str. nurodytais pagrindais ar kitais viešojo intereso pagrindais, kurie yra pripažįstami pagal ESTT praktiką. Papildomai tokie ribojimai turi būti nediskriminuojantys, tinkami siekiamam tikslui ir proporcingi. Jei ribojimai prilygsta netiesioginei diskriminacijai, jie taip pat pagal ESTT jurisprudenciją gali būti pateisinami SESV 52 str. nurodytais pagrindais ar viešojo intereso pagrindais9 . 1.14.Be to, teikiant Pasiūlymą nepagrįstai neįvertinta ir nenustatyta, kokias neproporcingai dideles neigiamas pasekmes siūlomas teisinis gal sukelti ne tik patiems administratoriams, bet ir jų administruojamų patalpų savininkams, palyginti su tikslais, kurių siekta pateikiant Pasiūlymą.  1.15. Pažymėtina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB) 16 str. 1 d. nurodyta, kad ES valstybės narės gerbia teikėjų teisę teikti paslaugas ne toje ES valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę. Toje pačioje dalyje nurodyta, kad ES valstybės narės savo teritorijoje neapriboja teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo jokiais reikalavimais, kuriais būtų pažeidžiami šie principai: a) nediskriminavimas: reikalavimas neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantis pagal pilietybę arba pagal valstybę narę, kurioje juridinis asmuo įsisteigęs; b) būtinybė: reikalavimas turi būti pagrįstas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos sumetimais; c) proporcingumas: reikalavimas turi būti tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti ir juo neturi būti reikalaujama daugiau, nei reikia tokiam tikslui. Šios nuostatos yra atitinkamai perkeltos į Paslaugų įstatymo 9 straipsnį.  1.16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ESTT praktiką bei Direktyvos 2006/123/EB reikalavimus, manytina, kad tokie ribojimai objektyviomis priežastimis negali būti pateisinti, nes paprasčiausiai šiuo atveju neegzistuoja joks objektyvus pagrindas (ir jokie pagrindai nebuvo nurodyti aiškinamajame rašte), įrodantis, jog ekonomiškai racionalaus rezultato neįmanoma pasiekti prekes ar paslaugas įsigyjant ne per Elektronines pirkimų sistemas. Priešingai, visuotinai žinoma aplinkybė yra tai, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai prekes bei paslaugas perka ne per Elektronines pirkimų sistemas, tačiau tai nesumenkina jų konkurencingumo ar teikiamų paslaugų vertės. Lygiai taip pat nėra priežasčių manyti, kad daugiabučių administratoriai ir savininkai negalėtų susitarti dėl atitinkamų prekių ar paslaugų pirkimo susitardami dėl prekių ar paslaugų kainos nustatymo principų, viršutinių ribų ar pan. Atitinkamai, nagrinėjama nuostata ne tik, kad neturi jokio objektyvaus pagrindimo bet ir yra neproporcinga. Todėl Pasiūlymu pateikti apribojimai vertintini kaip nepagrįstai ribojantys SESV 56 str. įtvirtintą teisę teikti paslaugas. 1.17. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad apie tokių reikalavimų nustatymą pagal Paslaugų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį turėtų būti pranešama Europos Komisijai pateikiant tokių nustatomų reikalavimų pagrindimą.  1.18. Pažymėtina ir tai, jog toks Pasiūlymas pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį bei įtvirtina galimybes riboti konkurenciją. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą10. Jeigu teisės aktais būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo paneigiama nuosavybės teisė, tai būtų ir iš esmės apribota Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžiningos konkurencijos laisvė, pažeistos kitos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos11. 1.19. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga, atsižvelgiant į valstybės išteklius, jos materialines ir finansines galimybes bei kitus svarbius veiksnius, reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant minėtą veiklą, derinti įvairias konstitucines vertybes, inter alia asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesų apsaugą. 1.20. Būtina akcentuoti, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, konkrečiai LR CK 4.242 str., 4.243 str. nuostatos, kurios numato, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti, administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, o apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui, yra pakankamas. Todėl pagrįstai manytina, kad esamas teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir nėra jokių priežasčių, kurios lemtų, jog būtina įtvirtinti minėtą draudimą. II. DĖL NEATLIKTO POVEIKIO KONKURENCIJAI VERTINIMO 1.21. Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 4 p. reikalauja atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kuomet reguliavimas apriboja galimybes vykdyti ūkinę veiklą. Tokiais veiklos ribojimais laikytina: įpareigojimas pagal pateiktą pasiūlymą prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu, pirkti per CPO LT el. pirkimų sistemą. Šiuo reikalavimu reikšmingai padidėtų ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką, kaštai bei būtų apribota pirkėjų galimybė spręsti, iš kurio ūkio subjekto pirkti prekes ar paslaugas. Dėl šių priežasčių būtinas poveikio konkurencijai vertinimas pagal Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 5 p. ir 13 p. 1.22. Be to, išskirtinio statuso suteikimas CPO LT panaikintų tarpusavio konkurenciją su pirkimų, reikalingų paslaugų tiekimui, vykdymu kitais būdais ir suteiktų išskirtinį konkurencinį pranašumą vienam ūkio subjektui – Viešajai įstaigai CPO LT. Dėl šių priežasčių būtinas šio reikalavimo vertinimas ir pagal Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 21 p. III. DĖL KITŲ PASIŪLYMO TRŪKUMŲ 1.23. Remiantis LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 d. rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. 1.24. Atkreiptinas dėmesys, kad Pasiūlymu yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas susijęs su darbų, paslaugų, prekių pirkimu administruojamuose daugiabučiuose namuose, nes numatoma tik galimybė darbus pirkti per CPO LT. Toks reglamentavimas iš esmės pakeis esamą tvarką susijusią su darbų, paslaugų, prekių pirkimu, todėl privalo būti atliktas ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kuriuo būtų nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas.  1.25. Būtina nurodyti ir tai, kad dėl Pateikto pasiūlymo nebuvo gauta LR Seimo teisės departamento išvada, LR Teisingumo ministerijos dėl atitikties Europos sąjungos teisei, nebuvo gauta ir LR Vyriausybės išvada, todėl Pasiūlymo negalėjo įvertinti atitinkamos institucijos bei pateikti savo nuomonės ir pasiūlymo dėl iš esmės keičiamo teisinio reglamentavimo. 1.26. Akcentuotina, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės principas yra pažeidžiamas, nes reikalavimas darbus, prekes ir paslaugas pirkti per CPO LT numatytas tik administratoriams. Pasiūlymo rengėja nepateikė pasiūlymų keisti ir kitų teisės aktų, kad tiek daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, tiek jungtinės veiklos sutarties dalyviai darbus analogiškai kaip ir administratorius pirktų per CPO LT. Pažymėtina, kad šie subjektai yra bendrojo naudojimo objektų valdytojai, todėl tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. 1.27. Taigi, darytina išvada, kad toks reglamentavimas yra nesuderinamas su teisine logika ir proporcingumo principu, todėl jo tikslingumas privalo būti įvertinamas iš naujo.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išskirtinio statuso suteikimas centrinės perkančiosios organizacijos administruojamoms elektroninėms pirkimų sistemoms, panaikintų tarpusavio konkurenciją su pirkimų, reikalingų paslaugų tiekimui, vykdymu kitais būdais ir suteiktų išskirtinį konkurencinį pranašumą vienam ūkio subjektui, taip pat tokie pakeitimai lems didėjančias darbų kainas, darbų pirkimo procesas užtruks ir gyventojai patirs papildomų nuostolių. Dėl šių priežasčių manome, jog pateiktas Pasiūlymas yra nepagrįstas ir turi būti atsisakytas.	Nepritarti	Pažymėtina, kad dėl Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalies tobulinimo (konkrečiai pagal Seimo narės L. Girskienės registruotą pasiūlymą) gauta Konkurencijos tarybos išvada (2022-03-01 Nr. (2.30Mr-43)6V-258), kad Konkurencijos taryba pastabų ir pasiūlymų neturi. Todėl nėra pagrindo papildomai atlikti poveikio konkurencijai, nes kompetentinga institucija dėl siūlomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai jau pasisakė. Tuo tarpu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas neįgaliotas teikti išvadų dėl atskirų Seimo narių pasiūlymų projektams. Tačiau Teisės departamento išvada teikiama dėl pagrindinio komiteto registruoto projekto prieš priėmimo Seimo posėdyje stadiją, todėl komiteto patobulintas projektas dar bus vertinamas Teisės departamente.  Pažymėtina, kad patobulintame projekte detalizuotos išimtys, kada netaikoma bendra taisyklė, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka naudodamiesi Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis. Taip pat siūlomu reguliavimu neužkertamas kelias butų ir kitų patalpų savininkams priimti  sprendimą netaikyti 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatytų pirkimo būdo (naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis) ir draudimo (pirkti iš ūkio subjektų, kurie su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę pagal Konkurencijos įstatymą). Taip pat pabrėžtina, kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatyta administravimas naudai.  Tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015. Šioje byloje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad administravimo santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta turto savininko interesų  pirmenybė.
11.	Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2022-05-03	1			Lietuvos Respublikos būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau – Būsto rūmai) susipažino su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-228(3) (toliau – Projektas). Būsto rūmai žemiau pateikia savo pastabas dėl pateikto Projekto. I. DĖL CK 4.84 STRAIPSNIO 4 DALIES PAKEITIMO 1.1. Projekte numatyta pakeisti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad „ Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.“ 1.2. Akcentuotina, kad dabartinė galiojanti redakcija numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus paskyrimo terminui gali pakeisti tik balsų dauguma. Manytina, kad poreikis keisti reglamentavimą neatitinka vieno iš teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto tikslingumo principo. Projekto rengėjai nenurodė, kodėl yra būtina keisti dabartinį galiojantį reglamentavimą ir kokių tikslų yra siekiama teikiant pasiūlymą, kuriuo būtų atsisakyta balsų daugumos reikalavimo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimui, kai norima pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus jo paskyrimo terminui.  1.3. Dėl šių priežasčių Projekto CK 4.84 str. 4 d. pakeitimas prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems principams: tikslingumo principui, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir efektyvumo principui, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytas tikslingumo principas reikalauja, kad siekiami tikslai gali būti įgyvendinami tik siūlomu reguliavimu. Kartu su Projektu nepateikiama jokia informacija, duomenys, tyrimai ar statistika, kuri parodytų, kad toks reguliavimas yra reikalingas. 1.4. Būsto rūmų nuomone, priėmus tokį CK 4.84 str. 4 d. pakeitimą nepagrįstai būtų apribotos daugumos butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, nuosavybės teisės, nes pagal pateiktą Projektą sprendimus dėl administratoriaus pakeitimo galėtų priimti pakartotiniame susirinkime dalyvaujančių savininkų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų savininkų. Vadinasi, sprendimai dėl administratoriaus pakeitimo būtų priimami neatsižvelgiant į didžiąją dalį kitų savininkų, o tai tinkamai neatspindės tikrosios patalpų savininkų valios bei sudarys prielaidas patiems savininkams piktnaudžiauti dėl administratorių keitimo bei paneigti daugumos savininkų interesus. 1.5. Manytina, kad Projekto rengėjai iš esmės keičia esamą reglamentavimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimui reikalingų savininkų balsų ir lemia situacija, kad pakartotiniuose susirinkimuose pakanka 1/4 savininkų balsų, jog būtų pakeistas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o tai yra nesuderinama su kitais Civilinio kodekso straipsniais bei prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. 1.6. Akivaizdu, jog tokios Projekto nuostatos lems situacijas, kad bus kišamasi į kitų bendraturčių nuosavybę, nors bendrojo naudojimo objektai priklauso visiems savininkams ir remiantis LR CK 4.75 str. 1 d. 1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal Projekto nuostatas, 1/4 savininkų galės spręsti dėl administratoriaus pakeitimo, o tai akivaizdžiai prieštaraus ir viešajam interesui, nes tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas1 . Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymėta, kad pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai jos neapribojus dėl turto pobūdžio ir (arba) kitų svarbių priežasčių nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui . 1.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą . Atsižvelgiant į tai, manome, jog būtina palikti galiojantį dabartinį reglamentavimą dėl balsų daugumos reikalavimo savininkams, jeigu yra keičiamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.  1.8. Papildomai paminėtina, kad pateiktas pasiūlymas sukurs neapibrėžtumą patiems administratoriams, kurie nebeturės galimybių tinkamai planuoti savo veiklos. Būtina nurodyti, kad daugiabučių namų valdymas yra grindžiamas daugumos principu, o Projekte pateiktas siūlymas paneigs daugumos savininkų nuomone bei suteiks galimybę administratorių pakeitimo klausimus spręsti mažesniajai daliai savininkų. Dabartinis reglamentavimas yra numatytas savitiksliai, yra optimalus, pagrįstas ir visiems priimtinas. Vyriausybės nutarime siūlomi pakeitimai padidintų minėtame procese dalyvaujančių subjektų administracinę naštą, sukeltų neapibrėžtumą administratorių veikloje, todėl Būsto rūmų nuomone, tokio pakeitimo turėtų būti atsisakoma. 1.9. Akcentuotina ir tai, jog tokia bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo tvarka prieštarautų ir pagrindiniams civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams – teisingumo, subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo bei pažeistų viešuosius interesus, t. y. namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, numatant galimybę dėl administratoriaus pakeitimo spręsti ne kaip yra dabar - balsų dauguma, bet sprendimą galint priimti ir ne mažiau kaip 1/4 savininkų. Taigi, teigiame, kad toks reglamentavimas yra nesuderinamas su teisine logika ir proporcingumo principu, todėl jo tikslingumas privalo būti įvertinamas iš naujo.  1.10. Pažymėtina, kad priėmus pakeitimus susidarys situacijos, kad administratorių galės pakeisti ir mažuma savininkų pagal LR CK 4.85 straipsnio 2 dalį, t.y. kai sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Manytina, kad toks pakeitimas palengvins savininkams keisti administratorių, kai administratorių keis mažuma namo savininkų, dėl to, tai sudarys prielaidas piktnaudžiauti savininkams ir sukurs neapibrėžtumą patiems administratoriams, kurie nebegalės tinkamai planuoti savo veiklos. 1.11. Būsto rūmai, mano, kad LR Vyriausybės teikiamas LR CK 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimas privalo būti tinkamai įvertintas ir numatytas toks pakeitimo tikslingumas bei poveikio vertinimas dėl galimos žalos daugiabučių namų administravime. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti CK 4.84 str. 4 d. pakeitimo ir palikti dabartinę galiojančią redakciją, kuri numato, jo jeigu norima pakeisti administratorių nesuėjus 5 metų terminui, tam reikalingas daugumos pritarimas.	Nepritarti	Argumentai pateikti prie ankstesnių pasiūlymų.
12.	Lietuvos Respublikos būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2022-05-03	1	3		II. DĖL CK 4.84 STRAIPSNIO 8 DALIES PAKEITIMO 2.1. Projekte numatyta pakeisti CK 4.84 straipsnio 8 d., numatant, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuri nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka per Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomas ir administruojamas sistemas. 2.2. Visų pirma, jokios būtinybės numatyti pareigą pirkti prekes, darbus ir paslaugas būtent per centrinės perkančiosios organizacijos administruojamas elektronines pirkimų sistemas (toliau – Elektroninės pirkimų sistemos / CPO LT), kadangi tam tiesiog nėra jokios būtinybės ar prielaidų – Projekto rengėjai nenurodė, kokios priežastys lėmė šios idėjos atsiradimą. Todėl tokia iniciatyva vertintina kaip bandymas spręsti problemą, kurios paprasčiausiai nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Projekte abstrakčiai nurodoma, jog pirkti kitu būdu bus galima, jeigu nepavyks nupirkti per elektronines pirkimų sistemas, tačiau visiškai neaišku kaip reikės elgtis tuo atveju, jeigu savininkai suteiks administratoriui leidimą pirkti darbus ne per Elektronines pirkimų sistemas bei, kai darbus bus būtina atlikti kuo skubiau. 2.3. Būtina nurodyti ir tai, kad Lietuvoje veikianti centrinė perkančioji organizacija yra Viešoji įstaiga CPO LT, kurios paslaugos yra mokamos, tiekėjai turi mokėti CPO LT už kiekvieną sudarytą sutartį – 0,6 proc. nuo pagrindinės sutarties kainos4 . Tai lemia, kad tiekėjai siekdami nepatirti nuostolių, didins darbų atlikimo, paslaugų teikimo kainas. Tokia Pasiūlymo nuostata mažins konkurencija ir bus žalinga patiems vartotojams nes atneš didesnes administravimo ir darbų atlikimo kainas. Taigi, akivaizdu, jog nebus pasiekti tikslai, kuriuos numatė Pasiūlymo iniciatorė, jog tokiu būdu būtų taupomos gyventojų sumokamos rinkliavos už atliktus darbus ir būtų skaidrus administravimas, nes priešingai mokamos sumos CPO LT lems, kad darbų kaina ženkliai didės. 2.4. Papildomai, tokia Projekto nuostata, kai išimtinai privatiems subjektams nurodoma naudotis tik CPO LT, monopolizuoja pirkimų vykdymo procesą ir suteikia ekonominį pranašumą valstybės kontroliuojamai5 Viešajai įstaigai CPO LT: CPO LT garantuojami lėšų srautai, nes CPO LT užtikrinamas sandorių srautas, susijęs su prekių, darbų ir paslaugų pirkimu bendrojo naudojimo patalpų administravimo tikslais.  2.5. Manytina, jog tokios Projekto nuostatos akivaizdžiai lemia, jog bus pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo normos. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; šis straipsnis taip pat draudžia viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, kurie privilegijuotų ar diskriminuotų tam tikrus ūkio subjektus ir sudarytų skirtingas konkurencijos sąlygas. 2.6. Konkurencijos taryba yra nurodžiusi, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies draudimas yra identiškas SESV106 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui nesiimti Sutarties principams prieštaraujančių teisinių priemonių dėl specialių ar išimtinių teisių įmonėms suteikimo ar palaikymo, kurio Lietuva įsipareigojo laikytis Europos Sutartyje6 . 2.7. SESV 106 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „valstybės įmonėms bei įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, valstybės narės nepriima naujų teisės aktų ir nepalieka galiojančių, prieštaraujančių Sutartyje nurodytoms taisyklėms, ypač toms taisyklėms, kurios yra nustatytos 18 ir 101-109 straipsniuose“. Taigi, ES teisės aktai įpareigoja valstybes nares nepalikti galiojančių teisės aktų ir nepriimti naujų, prieštaraujančių Sutartyse numatytoms nuostatoms, ypač toms, kurios įtvirtinta diskriminacijos draudimą ir konkurencijos taisykles.  2.8. ESTT, taikydamas SESV 106 str., yra išaiškinęs, jog ES valstybės narės, neturi teisės nacionaliniu reguliavimu suteikti nepagrįstai plačių išimtinių teisių, kurios nėra būtinos siekiamiems bendro ekonominio intereso tikslams įvykdyti. Monopolio suteikimas yra neteisėtas pagal ES teisę, jeigu nesilaikoma proporcingumo principo ir viešą interesą galima apginti mažiau suvaržant konkurenciją. 2.9. Butų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų priežiūros darbus sudaro įvairus darbų spektras, kiekvienu atveju valdymo ir priežiūros funkcijas atliekantys subjektai nusprendžia kokia apimtimi darbus atliks patys, o kokiems darbams bus samdomi atitinkamas paslaugas teikiantys subjektai. Atsižvelgiant į tai, ES teisiniu reguliavimu draudžiama nustatyti reikalavimą darbus ir paslaugas pirkti tik naudojantis viena sistema. 2.10. Kaip yra pažymėjusi Konkurencijos taryba, suteikus išimtines teises vienam ūkio subjektui, kiti ūkio subjektai nebetenka galimybės patekti į rinką arba yra priversti pasitraukti iš jos. Tuo tarpu išimtines teises gavęs ūkio subjektas iš viso nesusiduria su konkurencija. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam ūkio subjektui suteikiama akivaizdi privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jam sudaromos išskirtinės sąlygos veikti atitinkamoje rinkoje. Nagrinėtinu atveju, būtent CPO LT yra suteikiamos išskirtinės teisės veikti rinkoje, todėl kiti subjektai privalės iš jos pasitraukti, o kiti neturės galimybės į ją patekti. 2.11. Be to, Projekto nuostata susijusi su darbų, paslaugų ir prekių pirkimų per CPO LT nesuderinama ir su ES paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisvėmis, įtvirtintoms atitinkamai SESV 56 ir 49 str. Natūralu, kad kitose ES valstybėse narėse įsisteigę asmenys naudoja kitokias alternatyvas prekėms ir paslaugoms įsigyti, kurios lygiai taip pat gali užtikrinti konkurencingas įsigyjamų prekių ar paslaugų kainas, todėl nustatoma sąlyga, nors ir nustatoma visiems asmenims (t. y. tiek Lietuvos, tiek kitų ES valstybių narių) bus ypatingai nepatraukli būtent kitų ES valstybių narių asmenims ir dėl savo nepatrauklumo juos atgrasys nuo paslaugų teikimo ar įsisteigimo Lietuvoje. Asmenys, norintys teikti bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas Lietuvoje dėl tokio pateikto Pasiūlymo papildomai prisitaikyti išimtinai Lietuvoje taikomiems specifiniams reikalavimams. Be to, nepaisant to, kad Pasiūlymo nuostata iš esmės atgrasys asmenų suinteresuotumą teikti paslaugas Lietuvoje ar įsisteigti, tokia nuostata gali būti laikoma netgi sukuriančia netiesioginę diskriminaciją, nes nustatytą reikalavimą pirkti prekes, darbus ir paslaugas per Elektronines pirkimų sistemas lengviau galės atitikti tik asmenys, jau veikiantys ir teikiantys paslaugas Lietuvoje. 2.12. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką SESV 56 str. reikalauja ne tik panaikinti bet kokią kitoje ES valstybėje narėje įsteigto paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir panaikinti bet kokius laisvo paslaugų teikimo apribojimus, net vienodai taikomus tiek nacionaliniams, tiek kitų ES valstybių narių paslaugų teikėjams, jei jie draudžia, trukdo ar daro mažiau patrauklią paslaugų teikėjų, įsteigtų kitoje ES valstybėje narėje, kurioje jie teisėtai teikia analogiškas paslaugas, veiklą . Analogiškai, remiantis SESV 49 str, kliūtys, trukdančios patekti į priimančios valstybės rinką, yra pripažįstamos įsisteigimo laisvės apribojimu. Apribojimo sąvoka apima priemones, kurių imasi ES valstybė narė ir kurios, nors ir taikomos vienodai, turi poveikio kitų ES valstybių narių įmonių patekimui į rinką11. Taigi, SESV 49 ir 56 str. įtvirtintų laisvių apribojimo sąvoka pagal ES teisę suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokias kliūtis, kurios gali uždrausti, trukdyti ar daryti mažiau patrauklų paslaugos teikėjo ar potencialaus subjekto, kuris galėtų įsisteigti priimančioje ES valstybėje narėje, apsisprendimą pradėti teikti paslaugas ar įsisteigti. 2.13. Atsižvelgiant į tai, tokie ribojimai pagal ESTT praktiką yra draudžiami pagal SESV 49 ir 56 str., nebent jie būtų pateisinami SESV 52 str. nurodytais pagrindais ar kitais viešojo intereso pagrindais, kurie yra pripažįstami pagal ESTT praktiką. Papildomai tokie ribojimai turi būti nediskriminuojantys, tinkami siekiamam tikslui ir proporcingi. Jei ribojimai prilygsta netiesioginei diskriminacijai, jie taip pat pagal ESTT jurisprudenciją gali būti pateisinami SESV 52 str. nurodytais pagrindais ar viešojo intereso pagrindais. 2.14. Be to, teikiant Projektą nepagrįstai neįvertinta ir nenustatyta, kokias neproporcingai dideles neigiamas pasekmes siūlomas teisinis gal sukelti ne tik patiems administratoriams, bet ir jų administruojamų patalpų savininkams, palyginti su tikslais, kurių siekta pateikiant Projektą. 2.15. Pažymėtina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB) 16 str. 1 d. nurodyta, kad ES valstybės narės gerbia teikėjų teisę teikti paslaugas ne toje ES valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę. Toje pačioje dalyje nurodyta, kad ES valstybės narės savo teritorijoje neapriboja teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo jokiais reikalavimais, kuriais būtų pažeidžiami šie principai: a) nediskriminavimas: reikalavimas neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantis pagal pilietybę arba pagal valstybę narę, kurioje juridinis asmuo įsisteigęs; b) būtinybė: reikalavimas turi būti pagrįstas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos sumetimais; c) proporcingumas: reikalavimas turi būti tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti ir juo neturi būti reikalaujama daugiau, nei reikia tokiam tikslui. Šios nuostatos yra atitinkamai perkeltos į Paslaugų įstatymo 9 straipsnį.  2.16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ESTT praktiką bei Direktyvos 2006/123/EB reikalavimus, manytina, kad tokie ribojimai objektyviomis priežastimis negali būti pateisinti, nes paprasčiausiai šiuo atveju neegzistuoja joks objektyvus pagrindas (ir jokie pagrindai nebuvo nurodyti aiškinamajame rašte), įrodantis, jog ekonomiškai racionalaus rezultato neįmanoma pasiekti prekes ar paslaugas įsigyjant ne per Elektronines pirkimų sistemas. Priešingai, visuotinai žinoma aplinkybė yra tai, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai prekes bei paslaugas perka ne per Elektronines pirkimų sistemas, tačiau tai nesumenkina jų konkurencingumo ar teikiamų paslaugų vertės. Lygiai taip pat nėra priežasčių manyti, kad daugiabučių administratoriai ir savininkai negalėtų susitarti dėl atitinkamų prekių ar paslaugų pirkimo susitardami dėl prekių ar paslaugų kainos nustatymo principų, viršutinių ribų ar pan. Atitinkamai, nagrinėjama nuostata ne tik, kad neturi jokio objektyvaus pagrindimo bet ir yra neproporcinga. Todėl Pasiūlymu pateikti apribojimai vertintini kaip nepagrįstai ribojantys SESV 56 str. įtvirtintą teisę teikti paslaugas. 2.17. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad apie tokių reikalavimų nustatymą pagal Paslaugų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį turėtų būti pranešama Europos Komisijai pateikiant tokių nustatomų reikalavimų pagrindimą. 2.18. Pažymėtina ir tai, jog toks CK 4.84 str. 8 d. pakeitimas pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį bei įtvirtina galimybes riboti konkurenciją. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Jeigu teisės aktais būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo paneigiama nuosavybės teisė, tai būtų ir iš esmės apribota Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžiningos konkurencijos laisvė, pažeistos kitos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos. 2.19. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga, atsižvelgiant į valstybės išteklius, jos materialines ir finansines galimybes bei kitus svarbius veiksnius, reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant minėtą veiklą, derinti įvairias konstitucines vertybes, inter alia asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesų apsaugą. 2.20. Būtina akcentuoti, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, konkrečiai LR CK 4.242 str., 4.243 str. nuostatos, kurios numato, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti, administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, o apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui, yra pakankamas. Todėl pagrįstai manytina, kad esamas teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir nėra jokių priežasčių, kurios lemtų, jog būtina įtvirtinti minėtą draudimą.  2.21. Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 4 p. reikalauja atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kuomet reguliavimas apriboja galimybes vykdyti ūkinę veiklą. Tokiais veiklos ribojimais laikytina: įpareigojimas pagal pateiktą pasiūlymą prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu, pirkti per CPO LT el. pirkimų sistemą. Šiuo reikalavimu reikšmingai padidėtų ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką, kaštai bei būtų apribota pirkėjų galimybė spręsti, iš kurio ūkio subjekto pirkti prekes ar paslaugas. Dėl šių priežasčių būtinas poveikio konkurencijai vertinimas pagal Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 5 p. ir 13 p. 2.22. Be to, išskirtinio statuso suteikimas CPO LT panaikintų tarpusavio konkurenciją su pirkimų, reikalingų paslaugų tiekimui, vykdymu kitais būdais ir suteiktų išskirtinį konkurencinį pranašumą vienam ūkio subjektui – Viešajai įstaigai CPO LT. Dėl šių priežasčių būtinas šio reikalavimo vertinimas ir pagal Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 21 p. 2.23. Atsižvelgiant į šiuos išdėstytus argumentus, siūlome numatyti galimybę vykdyti pirkimus ne tik per Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomas ir administruojamas informacines sistemas, bet ir per kitas informacines sistemas, numatant bendrojo naudojimo objektų administratoriams galimybę patiems pasirinkti kokią informacinę sistemą naudoti vykdant pirkimus. Taip bus išvengta konkurencijos ribojimų ir nepagrįstai didelio pranašumo valstybės valdomai įmonei - CPO LT. 2.24. Paminėtina ir tai, kad Projekto rengėjai nurodė, kad pirkimas ne per Vyriausybės įsteigtas centrines perkančiosios organizacijos valdomas ir administruojamas informacines sistemas galimas, jeigu bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Pažymėtina, kad tokia nuostata turi būti suderinta su Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 p., todėl papildomai siūlome įtraukti ir likvidavimo darbų pašalinimą bei paslaugų atlikimą, kurias taip pat bendrojo naudojimo objektų administratoriui būtina nedelsiant suteikti, o per informacines sistemas tai padaryti greitai tiesiog neįmanoma. 2.25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Būsto rūmai siūlo tokį CK 4.84 straipsnio 8 dalies pakeitimą (siūlomi pakeitimai paryškinti raudonai): Bendrojo naudojimo objektų administratoriaius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris yra perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka vadovaudamasis šiuo įstatymu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis, kitomis informacinėmis sistemomis, arba kitu būdu, kai paslaugų, prekių ir darbų nėra galimybės įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus ir / ar paslaugas administratorius privalo organizuoti ir / ar suteikti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Perkant kitu būdu, bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą netaikyti šio draudimo. Šis draudimas taip pat netaikomas, kai susiję ūkio subjektai pateikia didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą. Butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą, taip pat gali priimti sprendimą netaikyti šioje dalyje nurodyto reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis arba kitomis informacinėmis sistemomis“.	Nepritarti	Argumentai pateikti prie ankstesnių pasiūlymų. Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse įtvirtinus galimybę pirkti su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus „kitomis informacinėmis sistemomis“ kiltų daug taikymo neaiškumų, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku kokios tai informacinės sistemos, kur ir kaip reglamentuota jų veikla, kaip būtų užtikrinamas kibernetinis saugumas (t.y. kokių veiksmų būtų reikalaujama imtis norint apsaugoti kibernetinę aplinką ir užtikrinti informacinėmis sistemomis perduodamos ar jose tvarkomos elektroninės informacijos prieinamumą, vientisumą bei konfidencialumą), o taip pat kaip bus užtikrinamas skaidrumas ir konkurencija. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 29 str. 3 d. įtvirtinta, kad avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją). Remiantis LR aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo“, matyti, kad statinio avarijos atveju atliekamas tyrimas, t.y.:  komepetentingos institucijos sudaro komisiją, kuri atlieka tyrimą ir pateikią išvadą. Šioje išvadoje be kitų dalykų, parengiamos rekomendacijos dėl avarijos padarinių likvidavimo būdų. Atsižvelgiant į tai, kad avarijos likvidavimas nėra toks ypatingai skubus kaip avarijos lokalizavimas bei tai, kad avarijos likvidavimas yra susijęs su savininkų turtu, o kompetentingų institucijų sudaryta komisija dėl avarijos likvidavimo būdų pateikia tik rekomendacijas, manytina, kad dėl konkretaus avarijos likvidavimo būdo turi būti priimamas savininkų sprendimas. Priimdami šį sprendimą, savininkai  spręstų ir dėl konkretaus su avarijos likvidavimu susijusių paslaugų, prekių ir darbų susijusių pirkimų būdo.
13.	Lietuvos Respublikos būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2022-05-03	2			III. DĖL PROJEKTO 2 STRAIPSNIO 3.1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.2. Atkreiptinas dėmesys, jog yra suteikiamas pernelyg trumpas terminas bendrojo naudojimo objektų administratoriams pasiruošti būsimiems pakeitimams, nes Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos įpareigojamos parengti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2022 m. spalio 31 d., o patys pakeitimai jau įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d.  3.3. Atsižvelgiant į tai, siūlome numatyti, kad CK pakeitimai įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d., kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai galėtų susipažinti su Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos parengtais įgyvendinamaisiais teisės aktais ir jiems tinkamai pasiruošti.  IV. DĖL KITŲ PROJEKTO TRŪKUMŲ 4.1. Akcentuotina, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės principas yra pažeidžiamas, nes reikalavimas darbus, prekes ir paslaugas pirkti per CPO LT numatytas tik administratoriams. Projekto rengėjai nepateikė pasiūlymų keisti ir kitų teisės aktų, kad tiek daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, tiek jungtinės veiklos sutarties dalyviai darbus analogiškai kaip ir administratorius pirktų per CPO LT. Pažymėtina, kad šie subjektai yra bendrojo naudojimo objektų valdytojai, todėl tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. 4.2. Taigi, darytina išvada, kad toks reglamentavimas analogiškai privalo būti nustatytas ir kitiems bendrojo naudojimo objektų valdytojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išskirtinio statuso suteikimas centrinės perkančiosios organizacijos administruojamoms elektroninėms pirkimų sistemoms, panaikintų tarpusavio konkurenciją su pirkimų, reikalingų paslaugų tiekimui, vykdymu kitais būdais ir suteiktų išskirtinį konkurencinį pranašumą vienam ūkio subjektui, taip pat tokie pakeitimai lems didėjančias darbų kainas, darbų pirkimo procesas užtruks ir gyventojai patirs papildomų nuostolių. Dėl šių priežasčių manome, jog būtina atsižvelgti į Būsto rūmų pateiktus pasiūlymus dėl Civilinio kodekso 4.84 str. 4 ir 8 dalies pakeitimų.	Nepritarti	Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. įtvirtinta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad svarstomu projektu gyventojams neužkertamas kelias priimti sprendimą netaikyti reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis.  Pastaboje nurodyti bendrojo naudojimo objektų valdymo būdai skiriasi iš esmės. Turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatyta administravimas naudai.  Tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015. Šioje byloje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad administravimo santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta turto savininko interesų  pirmenybė.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2022-02-18	1 (4.84)	3 (8)		Šiaulių miesto savivaldybės administracija pritaria Seimo narės L. Girskienės pasiūlymui svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-228(2).	Atsižvelgti
2.	Viešųjų pirkimų tarnyba 2022-02-24	1 (4.84)	3 (8)		Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. S-2022-h10, kuriame prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Seimo narės L. Girskienės pateikto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228 (2) dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos reglamentavimo tobulinimo. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 82 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms, išskyrus tam tikras išimtis, numatyta pareiga pirkti iš centrinės perkančiosios organizacijos, jeigu galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Taigi, jeigu bendrojo naudojimo objektų administratorius (toliau – Administratorius) yra perkančioji organizacija, kaip ją apibrėžia VPĮ, atitinkamai jis pirkimo procedūras atlieka vadovaudamasis VPĮ nuostatomis, todėl, mūsų nuomone, šiuo atveju CK pakeitimas nėra reikalingas. Tuo atveju, kai Administratorius nėra perkančioji organizacija, kaip ją apibrėžia VPĮ, mūsų nuomone, Administratoriui negali būti nustatomos pareigos, kurios taikomos perkančiosioms organizacijoms, ir Administratorius negalėtų naudotis VšĮ CPO LT valdomu katalogu, skirtu perkančiosioms organizacijoms. Ne perkančiosioms organizacijoms VšĮ CPO LT yra sukūrusi kitą elektroninę priemonę, atskirą katalogą „Elektroninių pirkimų centras“ (arba EPC Katalogas), kuriame atliekami pirkimai nėra laikomi viešuoju pirkimu, kaip jis apibrėžiamas VPĮ, todėl dėl šio katalogo naudojimo Tarnyba plačiau nepasisakys. Vis dėlto, Tarnybos nuomone, tuo atveju, kai Administratorius nėra perkančioji organizacija, klausimus, kaip bus perkamos prekės, paslaugos ar darbai, gyventojai turėtų numatyti sutartyje su Administratoriumi, o  Seimo narės L. Girskienės pateiktame pasiūlyme pateikiamos nuostatos neturėtų būti CK reguliavimo dalykas.	Atsižvelgti iš dalies	Siekiant didesnio skaidrumo ir viešumo administratorių veikloje (perkant pasaugas ar prekes, susijusias su administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais), Projektas patobulintas nustatant bendrą taisyklę, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka naudodamiesi Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis, taip pat įtvirtinant ir išimtis kada gali būti perkama kitu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reguliavimu neužkertamas kelias butų ir kitų patalpų savininkams priimti  sprendimą netaikyti 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatytų pirkimo būdo (naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis) ir draudimo (pirkti iš ūkio subjektų, kurie su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme).
3.	Konkurencijos taryba 2022-03-01	1 (4.84)	3 (8)		Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. S-2022-410 pateiktą siūlymą keisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2) nuostatą (išdėstant nauja redakcija Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalies nuostatą) (toliau – Nuostatos pakeitimas), pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Nuostatos pakeitimo neturi.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-09-08	1 (4.84)	(2)			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-135 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-228(2) (toliau – Įstatymo projektas) iniciatorių tikslams supaprastinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo ir paskyrimo tvarką, užtikrinti tinkamą butų ir kitų patalpų savininkų interesų atstovavimą bendrojo naudojimo objektų administratoriui perkant paslaugas, darbus ir prekes iš su juo susijusių ūkio subjektų, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tikslinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies, kurioje siūloma keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalį, nes siūlomos teisinio reguliavimo priemonės perteklinės. Butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – savininkai) bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reguliuojančios nuostatos įtvirtintos Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje, kuriame nurodyti subjektai, turintys teisę organizuoti savininkų sprendimo priėmimą susirinkime arba jiems balsuojant raštu, sprendimo priėmimo organizavimo tvarka ir terminai, savininkų kvorumo ir balsų, reikalingų sprendimui priimti, sąlygos ir reikalavimai, įtvirtintas pakartotinio susirinkimo institutas ir sprendimų priėmimo tvarka, kai sušaukus susirinkimą priimti sprendimą savininkų balsų nepakanka; reglamentuota, kada sprendimai priimami tik savininkų balsų dauguma, sprendimų skelbimo, įgyvendinimo ir apskundimo tvarka. Šio straipsnio nuostatos taikytinos ir kai savininkai priima sprendimą pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (toliau – administratorius) pasirinkimo, o savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalimi, rengia savininkų balsavimą raštu ar šaukia susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsisakant projektu siūlomų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalies pakeitimų.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-09-08	1 (4.84)	1 (4)			2. Tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kurioje siūloma keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį nustatant trumpesnį administratoriaus skyrimo terminą, imperatyviai reglamentuoti privalomą administratoriaus pasirinkimo procedūrą, likus šešiems mėnesiams iki administratoriaus skyrimo termino pabaigos, atsisakant šiuo metu savininkams suteiktos galimybės teikti pageidavimą svarstyti administratoriaus pasirinkimo klausimą iš naujo, reglamentuoti savininkų informavimą apie administratoriaus skyrimo termino pabaigą ir atsisakyti savininkams suteiktos galimybės priimti sprendimą pakeisti administratorių nesuėjus jo skyrimo terminui. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, administratorius skiriamas penkerių metų laikotarpiui. Toks reguliavimas įtvirtintas 2013 metais, atsisakius iki tol galiojusių nuostatų, kad administratorių neribotam laikui skiria savivaldybė. Nustatant administratoriaus skyrimo terminą, vertinta administracinė našta savininkams, kurie periodiškai turi rinktis į susirinkimą priimti sprendimus dėl administratoriaus pasirinkimo, savivaldybėms, kurioms suteikta pareiga organizuoti tokių sprendimų priėmimą, atsižvelgta į administravimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir joms atstovaujančių organizacijų pastabas dėl neapibrėžtų ūkinės veiklos perspektyvų, ribotų ūkinės veiklos planavimo galimybių. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, administratorių skyrimo procedūra daugiabučiuose namuose galėjo būti pritaikyta du kartus, tačiau nei iš savininkų, nei iš savivaldybių, nei iš administratorių negauta nusiskundimų dėl administratoriaus skyrimui nustatyto termino ar pasiūlymų šį terminą keisti. Todėl penkerių metų terminas yra optimalus, pagrįstas ir visiems priimtinas; Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai padidintų minėtame procese dalyvaujančių subjektų administracinę naštą. Be to, visais atvejais savininkai gali priimti sprendimą pakeisti administratorių ir nesuėjus jo paskyrimo terminui. Todėl atsisakytina siūlymo trumpinti nustatytą penkerių metų administratoriaus paskyrimo terminą. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos administratoriaus veiklos jo administruojamame daugiabučiame name tęstinumo nuostatos, pagal kurias administratoriaus skyrimo klausimas iš naujo svarstomas, jeigu bent 1/5 namo savininkų raštu pareiškia tokį pageidavimą arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo savininkų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Šios nuostatos, priešingai, nei teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, sudaro sąlygas savininkams spręsti administratoriaus veiklos termino jų name pratęsimo klausimą arba teikti pageidavimą savivaldybės vykdomajai institucijai svarstyti administratoriaus pasirinkimo klausimą iš naujo, jeigu administratorius veikia netinkamai. Šios nuostatos įpareigoja savivaldybę kontroliuoti administratoriaus veiklą ir inicijuoti jo paskyrimo klausimą iš naujo, jeigu ji gavo pagrįstų šio namo gyventojų nusiskundimų. Siūlymas atsisakyti galiojančių administratoriaus veiklos pratęsimo nuostatų ir nuostatų, suteikiančių teisę savininkams priimti sprendimus dėl administratoriaus pakeitimo nesuėjus penkerių metų terminui, neatitiktų savininkų interesų, mažintų jų aktyvumą, didintų visų administratoriaus skyrimo procese dalyvaujančių asmenų naštą, todėl siūlytina atsisakyti minėtų pakeitimų. Atsisakytina Įstatymo projekto nuostatų, kuriomis panaikinama savininkų teisė visais atvejais priimti sprendimus dėl administratoriaus pakeitimo ir nesuėjus penkerių metų jo skyrimo terminui. Tokia Įstatymo projekto nuostata apribotų savininkų teisę priimant sprendimus dėl administratoriaus pakeitimo, kai jis veikia netinkamai, galimai pažeistų konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Siekiant pagerinti galimybę savininkams pasinaudoti teise priimti sprendimus dėl administratoriaus pakeitimo, siūlytina nustatyti vienodus savininkų kvorumo ir balsų, reikalingų sprendimui priimti reikalavimus, kaip ir  jiems pasirenkant administratorių. Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 2 dalies nuostatas savininkams pakartotiniame susirinkime priimant sprendimą, administratoriui pasirinkti pakanka ¼ savininkų balsų, tačiau, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalimi, administratorius pakeičiamas tik savininkų balsų dauguma ir tai apsunkina savininkų galimybę keisti netinkamai veikiantį administratorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna yra gavusi šio namo gyventojų butų ir kitų patalpų savininkų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų dar penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.“	Pritarti	Papildomi Aplinkos ministerijos argumentai iš Vyriausybei teiktos  Vyriausybės šios išvados projekto derinimo pažymos: „Butų ir kitų patalpų savininkai bendrosios dalinės nuosavybės teisę įgyvendina Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimdami sprendimą balsų dauguma susirinkime ar balsuodami raštu. Kai sprendimui priimti susirinkime savininkų dauguma nesusirenka ar nedalyvauja balsuojant raštu, pakartotiniam sprendimui priimti pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pakanka ¼ savininkų balsų. Pagal šias nuostatas suprantama, kad ¼ savininkų ir yra aktyvioji visų savininkų dalis, galinti teisėtai priimti sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kai ½ savininkų yra neaktyvi. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi savininkams pasirenkant ir kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą – sudarant jungtinės veiklos sutartį. (Pavyzdinė JVS forma patvirtinta aplinkos ministro CK4.83 str. 3 d.). Pvz. formos 29 p. nustatyta, kai jungtinės veiklos sutarties dalyvių skaičius nesudaro 1/4 visų savininkų, įgaliotinis arba ne mažiau kaip 1/4 savininkų Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka šaukia savininkų susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo formos pasirinkimo. Savininkams norint įsteigti bendriją pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, steigiamasis susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų namo savininkų ir jų sprendimas laikomas teisėtu, kai jį priima daugiau kaip pusė dalyvaujančiųjų susirinkime. Bendrijai likviduoti pakanka 2/3 bendrijos narių balsų, t. y., mažiau, nei jai įsteigti.  Atsižvelgiant į minėtų valdymo būdų (bendrija, jungtinės veiklos sutartis) pasirinkimo ir pasibaigimo nuostatas, manytina, kad esant neaktyviai savininkų daugumai, ¼ aktyvių savininkų taip pat galėtų turėti teisę spręsti ir administratoriaus pakeitimo klausimą. Šis siūlymas nepaneigia galimybės savininkams aktyviau dalyvauti priimant sprendimus ir juos priimti ne ¼ savininkų balsų, bet daugiau kaip ½ visų savininkų balsų.“
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-09-08	1 (4.84)	2 (7)	N		Siekiant Civilinio kodekso nuostatų nuoseklumo, tikslinant Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje vartojamą formuluotę „yra Administratoriaus ūkio subjektų grupėje kaip tai apibrėžia Konkurencijos įstatymas“, siūlytina tikslinti ir Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies nuostatoje vartojamą formuluotę „asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą“.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-09-08	1 (4.84)	3 (8)			3. Tikslintina Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalis, kurioje siūloma keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalį nustatant draudimą administratoriui pirkti paslaugas ir darbus iš ūkio subjektų, kurie yra administratoriaus ūkio subjektų grupėje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Įstatymo projekte nurodyta administratoriaus ūkio subjektų grupės samprata neatitinka Konkurencijos įstatyme įtvirtintos susijusių ūkio subjektų grupės sąvokos. Siūlytina suderinti ūkio subjektų grupės sampratą vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 18 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Vykdant administravimo funkcijas, administratoriui draudžiama pirkti prekes, paslaugas ir darbus iš ūkio subjektų, kurie su administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę pagal Konkurencijos įstatymą. Draudimas netaikomas, kai tokiam pirkimui pritaria butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Nuostata patobulinta (iš dalies pritarus Seimo narės L. Girskienės pasiūlymui), įtvirtinant bendrą taisyklę, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka naudodamiesi Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis, taip pat nurodant ir išimtis kada galima pirkti kitu būdu. Pasiūlymas: „8. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris yra perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka vadovaudamasis šiuo įstatymu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis arba kitu būdu, kai nėra galimybės paslaugų, prekių ir darbų įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Perkant kitu būdu, bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą netaikyti šio draudimo. Šis draudimas taip pat netaikomas, kai susiję ūkio subjektai pateikia didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą. Butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą, taip pat gali priimti sprendimą netaikyti šioje dalyje nurodyto reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis.“
5.	Seimo narė L.Girskienė 2022-01-18	1 (4.84)	3 (8)			Argumentai: Pasiūlymu siekiama įvesti skaidrumą bendrojo naudojimo administravimo srityje. Siūloma, kad prekes ir paslaugas bendrojo naudojimo objektų administratorius pirktų tik iš Centrinės perkančiosios organizacijos ir tik tada, jei prekių ar paslaugų neįmanoma nupirkti per minėtą sistemą galima būtų pirkti kitu būdu ir su gyventojų sutikimu galima būtų pirkti iš susijusių įstaigų ar įmonių. Tokiu būdu būtų taupomos gyventojų sumokamos rinkliavos už atliktus darbus ir būtų maksimaliai skaidrus bendrosios nuosavybės patalpų administravimas. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadoje teiktas pastabas Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalies, be kita ko, svarbu, kad pirkimas įvyktų užtikrinant ir savininkų interesą ir administratoriaus pareigą – atlikti pirkimą, nes per CPO ne visas prekes, paslaugas ir darbus realiai pavyks nupirkti (jų gali nebūti, arba perkant gali būti negauta tiekėjų pasiūlymų), kaip būtų fiksuojamas šis faktas, kas apie jį informuojamas ir pan.,  taip pat svarbu įvertinti situacijas, kai savininkai neaktyvūs ir sprendimų nepriima, o pareiga nupirkti nustatyta administratoriui, taip pat įvertinti, kad siūlymas tikslinti reguliavimą siejamas su atvejais, kai administratorius nėra perkančioji organizacija, nes jei yra, jam taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, bet ne savininkų sprendimai dėl pirkimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 4.84 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: 8. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, perka prekes ir paslaugas iš Centrinės perkančiosios organizacijos ir  negali pirkti prekių ir paslaugų, statybos ir kitų rangos darbų iš ūkio subjektų, kurie yra Administratoriaus ūkio subjektų grupėje kaip tai apibrėžia Konkurencijos įstatymas, išskyrus atvejus, kai tokiam pirkimui ar pirkimų grupei šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma pritaria butų ir kitų patalpų savininkai. su administruojamu namu susijusių paslaugų, prekių ir darbų pirkimus vykdo vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis ar nepavykus nupirkti, perka kitu būdu. Perkant kitu būdu, administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę pagal Konkurencijos įstatymą. Draudimas netaikomas, kai tokiam pirkimui pritaria butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, arba nepriėmus sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus organizuotame ir vykdytame pirkime susiję ūkio subjektai pateikia racionaliausią kainos ir kitų pirkimo sąlygų pasiūlymą. Butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias patyrė administratorius, pažeisdamas šį draudimą.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Patobulintame projekte detalizuotos išimtys, kada netaikoma bendra taisyklė, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka naudodamiesi Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis. Taip pat įtvirtinama gyventojų teisė priimti sprendimą netaikyti šioje dalyje nurodyto reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis.   Sąlyga pateikti „racionaliausią kainos ir kitų pirkimo sąlygų pasiūlymą“ pakeista į „didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą“. Pasiūlymas: „8. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris yra perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka vadovaudamasis šiuo įstatymu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis arba kitu būdu, kai nėra galimybės paslaugų, prekių ir darbų įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Perkant kitu būdu, bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą netaikyti šio draudimo. Šis draudimas taip pat netaikomas, kai susiję ūkio subjektai pateikia didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą. Butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą, taip pat gali priimti sprendimą netaikyti šioje dalyje nurodyto reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis.“
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-09-08	2				4. Siūlytina papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kad prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūros, kurias administratorius, pradėjo vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vykdyti pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo.	Pritarti	Taip pat patobulinta įstatymo įsigaliojimo data – 2022 m. lapkričio 1 d.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė