AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS VĖLIAVOS IR KITŲ VĖLIAVŲ ĮSTATYMO NR. I-1497 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį suintensyvėjo priešiškų valstybių propagandos skleidžiami priešiški naratyvai nukreipti į Lietuvos istoriją. Rusijos propaganda jau daugiau nei kelerius metus bando nuneigti Lietuvos valstybės ilgalaikį egzistavimą, ją prilyginant Rusijos ir slaviško pasaulio daliai nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Vienas pagrindinių šių propagandinių žinučių tikslų – Lietuvos piliečių nuteikimas prieš Lietuvos valstybę, patriotinių jausmų menkinimas ir abejonių valstybe kėlimas. Taip pat dalis priešiškų Rusijos naratyvų yra nukreipta į Lietuvos valstybės ilgalaikio egzistavimo neigimą, skleidžiat melą, kad Lietuvos valstybės užuomazgos atsirado tik XX a. ir kurios egzistavimas priklausė nuo sovietų Rusijos pagalbos Lietuvai (pvz. Vilniaus krašto atidavimas Lietuvai). Pabrėžtina, jog dalis Rusijos propagandos žinučių taip pat yra skirta išskirtinai Rusijos gyventojams, formuojant melagingą vaizdinį apie Lietuvos valstybės egzistavimą ir jos ilgaamžę istoriją. Kaimyninėje Baltarusijoje taip pat skleidžiami panašūs naratyvai, neigiantys šiandieninės Lietuvos istorinį tęstinumą iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Šio projekto vienas tikslų – Lietuvos istorinės vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose. Pabrėžtina, jog Lietuvos istorinė, Vyčio, vėliava yra viena seniausių vėliavų Europoje. Tokiu būdu visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas pasitiktų Lietuvos istorinė vėliava, kaip ilgaamžės Lietuvos istorijos simbolis, užsienio piliečių, kertančių Lietuvos pasienio kontrolės punktus, akyse, įtvirtinantis Lietuvą kaip ilgaamžę istoriją turinčią, ją vertinančią ir prisimenančią valstybę. Pabrėžtina, kad istorinės vėliavos iškėlimas pasienio punktuose būtų atsakas pavyzdžiams, kuomet Rusija savo pasienio punktuose iškelia Rusijos vėliavas matomas reikšmingoje dalyje Lietuvos pasienio ruožų (ne tik pasienio kontrolės punktuose). Istorinės, Vyčio, vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose būtų lygiagretus Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimui, kuris galiotų: tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Šis būdas įtvirtinti Lietuvos istorinę atmintį pasiektų ne tik priešiškai nusiteikusių valstybių asmenis, keliaujančius per pasienio ruožus ar kertančius Lietuvą tranzitu. Istorinė Vyčio vėliava būtų iškelta visuose pasienio punktuose, todėl ši vėliava pasiektų visų šalių gyventojus, atvykstančius arba išvykstančius iš Lietuvos.
Taip pat šiuo įstatymu remiama gyventojų iniciatyva kelti istorinę Lietuvos vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu. Istorinės vėliavos prie gyvenamųjų namų kėlimas vis labiau plinta, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo paskirtis numato jog šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos valstybės vėliavą, kitas vėliavas, jų aprašymus, oficialaus naudojimo Lietuvos Respublikoje principus ir tvarką, atsakomybę už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus ar vėliavų išniekinimą, vėliavų gamybą ir priežiūrą. Todėl istorinės vėliavos naudojimas prie gyvenamųjų namų taip pat turi būti reglamentuotas įstatymu.
Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat būtų keliama prie, virš ar ant kitų, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų ir Liepos 6 – ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną. Istorinė Lietuvos vėliava neatsiejama nuo liepos 6 dieną minimos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, kuri gali būti laikoma Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės atskaitos tašku. Istorinės valstybės vėliavos kėlimas prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų liepos 6 – ąją stiprins Lietuvos valstybės istorinio tęstinumo įamžinimą ir jo simbolių naudojimą. Tai prisidės prie visuomenės patriotinių jausmų stiprinimo, istorinės atminties plėtros, augins pagarbą Lietuvos istoriniams simboliams ir stiprins Valstybės tapatybę bei tautinį identitetą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Andrius Kupčinskas ir kolegos
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja Lietuvos istorinės vėliavos naudojimą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Nuostatą nuolatos iškelti Lietuvos istorinę vėliavą pasienio kontrolės punktuose šiuo įstatymo pakeitimo projektu bus siūloma įtraukti į įstatymo trečio skirsnio 10 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią Lietuvos istorinės vėliavos nuolatinio iškėlimo vietas. Taip pat bus siūloma keisti šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 6 dalis siekiant įgyvendinti šio rašto pirmoje dalyje numatytus tikslus. Teigiamų rezultatų lūkesčiai aprašyti aiškinamojo rašto pirmojoje dalyje.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įtakos kriminogeninei situacijai ir (ar) korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis LR valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „istorinė vėliava“, „pasienio kontrolės punktas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
.
Teikia
Seimo nariai Andrius Kupčinskas