LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-326 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO nR. XIVP-3529
2024-06-12 Nr. 109-P-22
Vilnius
1. Posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis.
Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 14 d. |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 punktą ir jame įtvirtinti nuostatą, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazė „organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų“, t.y. siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, pagal kurią yra apmokestinama „suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą“. Vertindami siūlomą reguliavimą, pažymime, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, savo aktuose yra suformavęs atitinkamą oficialią konstitucinę doktriną, kurioje numatyta, kad nustatydamas mokesčius įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo principų (2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (2007 m. liepos 5 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2022 m. spalio 20 d. ir kiti nutarimai). Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui mokesčių teisės prasme būdinga tai, kad mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, o teisingas apmokestinamas užtikrinamas tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų. Atsižvelgus į tai, manytina, kad lošimų mokestis vis dėlto turėtų būti siejamas su lošimus organizuojančių bendrovių grynosiomis pajamomis (gaunamu pelnu), o ne su jų gaunamomis pajamomis (apyvartinėmis lėšomis) apskritai, iš kurių neatimtos patirtos išlaidos (faktiškai lošėjams išmokami laimėjimai). Priešingu atveju praktikoje galimos situacijos, kai lošimus organizuojančių bendrovių sumokamas lošimų mokestis būtų net didesnis už per ataskaitinį laikotarpį gautas grynąsias pajamas, kas, mūsų nuomone, neatitiktų minėtųjų teisingumo ir proporcingumo principų. Taip pat pažymime, kad lošimų mokesčio bazės nereikėtų lyginti su loterijų mokesčio baze (loterijų mokesčio bazė yra išplatintų loterijos bilietų nominalioji vertė), nes loterijų laimėjimų fondas visada sudaro tik atitinkamą procentinę dalį (ne mažiau kaip 50 procentų) nominaliosios numatomų išplatinti loterijos bilietų vertės. Tuo tarpu organizuojant azartinius lošimus gausimos grynosios pajamos bei atitinkamas jų dydis mokestiniu požiūriu negali būti vertinami kaip absoliutus garantas.
|
Pritarti. |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 14 d |
|
|
|
2. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. |
Pritarti. |
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“.
2024 m. birželio 5 d. gauta Vyriausybės nuomonė. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 14 d |
2 |
|
|
3. Projektu siūloma įsigaliojimo data 2025 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra numatyta, kad loterijų ir lošimų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis, o loterijų ir lošimų mokestis už mokestinį laikotarpį apskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą pasibaigus kiekvienam mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio 15 dienos. Atsižvelgus į tai ir siekiant išvengti galimų praktinių normos taikymo problemų, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis dėl jo taikymo, nurodant už kurį mokestinį laikotarpį apskaičiuojant ir deklaruojant loterijų ir lošimų mokestį būtų taikomos projekto nuostatos. |
Pritarti. |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 14 d |
1 |
|
|
4. Atsižvelgus į projektu daromus pakeitimus, siūlytina projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę dėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:“, o toliau atitinkamai dėstyti tik minėtąjį punktą. |
Pritarti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
|
||||||
|
1. |
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2024 m. birželio 11 d. |
|
|
|
|
Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3529 („dėl specialiojo mokesčio bazės“)
Pastabos 1 straipsniui:
1. Siūlymas pakeisti specialiojo mokesčio bazę į statymų sumą yra akivaizdžiai lošimo paslaugų organizavimo ir matematikos principams prieštaraujantis siūlymas, kurį įgyvendinus dalies lošimo paslaugų teikimas turėtų būti nutrauktas nedelsiant. SIŪLYMAS: a. Projektą atmesti.
Pastabos G.Skaistės pasiūlymui:
2. Gintarės Skaistės pasiūlymas prieštarauja teisinės technikos taisyklėms (pasiūlymu įstatymo projektui negali būti teikiamas siūlymas keisti kitą, įstatymo projekte nesiūlytą keisti įstatymo straipsnį, tokiu atveju turi būti registruojamas atskiras įstatymo projektas) ir todėl turi būti paliktas nenagrinėtas. Pasiūlymu Seimo narė siūlo keisti įstatymo 5 straipsnį, kai įstatymo projekte siūlyta keisti tik 4 straipsnį. 3. LPT paskelbtos lošimo organizatorių 2023 metų finansinės atskaitomybės rodo, kad 2023 metais iš 12-os rinkoje veikiančių azartinių lošimų organizatorių: b. 3 bendrovės veikė nuostolingai: i. „Nesė“ (-588 tūkst. €) ii. „BalticBet“ (-415 tūkst. €) iii. „Novogaming Vilnius“ (-306 tūkst. €) c. 5 bendrovės veikė su 2-8% pelno marža: i. „Limonas“ (2,41% pelno marža – 111 tūkst. € pelno) ii. „Party Casino“ (2,93% pelno marža – 18 tūkst. € pelno) iii. „Tornado“ (VSGA) (3,52% pelno marža – 321 tūkst. € pelno) iv. „Unigames“ (6,65% pelno marža – 562 tūkst. € pelno) v. „Tete-a-tete“ kazino (8,28% pelno marža – 1 917 tūkst. € pelno) d. 3 bendrovės veikė su 17-20% pelno marža: i. „Lošimų strateginė grupė“ (Betsafe) (17,42% pelno marža – 3 383 tūkst. € pelno) ii. „Amber gaming“ (7bet) (19,53% pelno marža – 2 655 tūkst. € pelno) iii. „Olympic Casino Group Baltija“ (20,74% pelno marža – 8 163 tūkst. € pelno) e. 1 bendrovė veikė su 54% pelno marža: i. „Top Sport“ (54,03% pelno marža – 52 169 tūkst. € pelno) 4. Kitas svarbus bendrovių veiklos skirtumas – tai jų kaštų struktūra. Pavyzdžiui, nuotolinių lošimų organizatoriai turi apie iš esmės fiksuotus kaštus (nuotolinių lošimų platformas). Būtent todėl, augant jų pajamoms ir didėjant rinkos daliai, pelnas auga geometrine progresija. Kitaip yra antžeminių lošimų organizatorių išlaidomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su lošimo vietų skaičiumi (kiekvienoje aritmetiškai didėjant darbo užmokesčio, patalpų nuomos ir priežiūros, įrangos aptarnavimo ir kitiems kaštams). Todėl jų pelningumas nuosekliai mažėja. 5. Trečias skirtumas – tai galimybė lanksčiai keisti paslaugos kainą. Jeigu neribotų statymų lošimo paslaugos ir loterijos gali savo nuožiūra formuotų kainodarą, tai kai kuriose lošimo paslaugų rūšyse (pavyzdžiui, B kategorijos lošimuose) paslaugos kaina (statymo dydis) yra įtvirtinta įstatymu ir nebuvo keista nuo 2015 metų. Augant kaštams lanksčios kainodaros bendrovės gali prisitaikyti prie situacijos keldamos paslaugos kainą (tas taikytina tiek azartiniams lošimams, tiek loterijoms), tačiau įstatyme fiksuotų kainų paslaugos tokios galimybės neturi. 5. Finansų ministrės Gintarės Skaistės siūlymas padidinti mokesčio tarifą „visiems rinkos dalyviams vienodai“ reikštų kone pusei bendrovių labai realią bankroto riziką. Juo labiau, kad kiti šiuo metu svarstomi ALĮ pakeitimai reikalaus itin didelių kapitalo investicijų, o reklamos uždraudimas bei be realaus pagrindimo bandymas antžeminiams lažybų punktams ir B kategorijos automatams kelti amžiaus cenzą nuo 18 iki 21 metų reikšmingai sumažins veiklos pajamas. Dėl visų šitų iniciatyvų neišvengiamas ne „deklaruojamų“ problemų sprendimas, o rinkos stambėjimas kelių nuotolinių lošimų organizatorių naudai ir galutinis lažybų punktų, totalizatorių, bingo ir B kategorijos automatais salonų išnykimas, kurio tendencijos už kelis paskutinius metus stebimos, o jau matomos 2023 metų bendrovių finansinėse ataskaitose. 6. Tuo pačiu toks Finansų ministrės Gintarės Skaistės pasiūlymas yra tiesiogiai naudingas rinkoje dominuojančioms trims bendrovėms, kurios kartu uždirba apie 94% viso rinkos pelno, nes dominuoja nuotolinių lošimų sektoriuje. Neišvengiamai bankrutavus arba susitraukus nuosaikių lošimo rūšių sektoriams, minėti rinkoje dominuojantys subjektai palengva sėkmingai perims šių rinkos dalis ir to sąskaita kompensuos padidėjusio specialiojo lošimų mokesčio bei kitą naujų veiklos barjerų kaštų naštą. Dėl šios aplinkybės Gintarės Skaistės pasiūlymas turi būti įvertintas antikorupcinio požiūriu kaip tiesiogiai ignoruojantis padėtį rinkoje ir proteguojantis dominuojančias joje bendroves. 7. Atskirai paminėtina, jog Finansų ministrės Gintarės Skaistės pasiūlymas, jeigu įgyvendintas, padarytų itin neigiamą įtaką tiems lošimo paslaugų rinkos sektoriams, kuriuose dirba didžiausia dalis darbuotojų (t.y. antžeminių ribotų statymų organizatoriams). Todėl pasiūlymo deklaracija apie neva papildomus 4 mln. eurų pajamų grįžtų bumerangu, nes dėl neigiamo poveikio bankrutuotų arba iš esmės sumažintų veiklą didelė dalis rinkos dalyvių. Tai esminis pasiūlymo trūkumas, nes nėra įvertinta neigiamas poveikis. 8. Dėl milžiniško kai kurių nuotolinių lošimų bendrovių pelningumo dabar veikianti šio sektoriaus apmokestinimo sistema savo paskirties jau nebeatlieka, veikia neefektyviai ir neužtikrina socialinio teisingumo. Dėl to valstybės biudžetas negauna milžiniškų sumų. Tokią netoleruotiną situaciją būtina kuo greičiau keisti. 9. SIŪLYMAS: 1. Gintarės Skaistės pasiūlymą atmesti dėl teisinės technikos klaidų. 2. Kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu įvertinti Gintarės Skaistės pasiūlymą antikorupciniu požiūriu. 3. Pasiūlyti Finansų ministerijai peržiūrėti atskirų bendrovių veiklos tęstinumo galimybes ir pasiūlyti koreguoti jų apmokestinimo naštą, siekiant išsaugoti konkurenciją rinkoje ir nesuformuoti jos pagal galimai monopoliu virtusią loterijų rinką. 4. Atsižvelgti į NLŽVA dar 2023-06-19 raštą, kuriuo kreiptasi į Finansų ministeriją, Seimo BFK ir SRDK su siūlymu imtis priemonių dėl dalies lošimo paslaugų tiekėjų kaupiamo milžiniško dydžio viršpelnio grąžinimo valstybei ir visuomenei. Būtent šiame rašte pasiūlytas Vakarų Europos valstybėse taikomas progresinis lošimų apmokestinimo modelis ir turėtų būti privaloma tvarka bei kuo greičiau parengtas ir svarstomas. Nes tik jo pagalba galima subalansuoti padėtį rinkoje. 5. Pavesti Finansų ministerijai įvertinti, kurių pareigūnų neatsakingumas lėmė, jog nebuvo analizuojamas perteklinis pelno kaupimasis atskirose nuotolinių lošimų bendrovėse, kodėl ir kas lėmė, kad laiku nebuvo reaguota į NLŽVA siūlymus įvesti progresinio apmokestinimo modelį. |
Įvertinta. |
|
8. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
|
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2024 m. kovo 18 d. |
|
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3529 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti. |
|
9. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024 birželio 5 d. |
|
|
|
|
4. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3529 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3529) siekiui – didinti loterijų ir lošimų mokesčius, sudarant galimybę į biudžetą surinktas lėšas nukreipti į socialinių reklamų finansavimą ir kitas prevencines priemones, tačiau nepritarti siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių: 4.1. siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo principo, reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, ir sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Nors Projektu Nr. XIVP-3529 siekiama sudaryti galimybę į valstybės biudžetą surinkti daugiau lėšų, tačiau siūloma keisti mokesčio bazės, o ne mokesčio tarifo teisinį reguliavimą. Projektu Nr. XIVP-3529 siūlomos teisinio reguliavimo priemonės nesuderinamos su galiojančiu Azartinių lošimų įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad A kategorijos lošimo automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų, o B kategorijos lošimo automatų – ne mažiau kaip 80 procentų visų įmokų sumos. Loterijų ir lošimų mokesčio tarifas, taikomas organizuojant lošimus, yra 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. XIVP-3529 siūloma keisti mokesčio bazę, ir į tai, kad 2023 metais A kategorijos lošimo automatais organizuojamų lošimų laimėjimų fondas sudarė 91 procentą visų įmokų sumos, lošimų organizatorius negalėtų vykdyti jam Azartinių lošimų įstatyme nustatytų prievolių dėl laimėjimų išmokėjimo. Toks teisinis reguliavimas, siūlant keisti mokesčio bazę, o ne didinti mokesčio tarifą, neužtikrintų didesnių pajamų surinkimo į valstybės biudžetą. Be to, Seime 2024 m. gegužės 9 d. registruotas Seimo nario pasiūlymas dėl Projekto Nr. XIVP-3529, kuriuo siūloma padidinti loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatorius, tarifą ir kuriam Vyriausybė pritaria; 4.2. organizuojant lošimus taikoma galiojanti loterijų ir lošimų mokesčio bazė – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą, atitinka daugelio Europos valstybių lošimų apmokestinimo praktiką. Tokią praktiką taiko Austrija, Lenkija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Malta, Nyderlandai, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vokietija. Kitose Europos Sąjungos valstybėse taikomas mišrus apmokestinimo modelis, t. y. taikomas fiksuotas lošimo įrenginių mokestis ir mokestis, skaičiuojamas nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą.
|
Pritarti. |
|
||||||||||||||||||||||
|
2. |
Seimo narė Gintarė Skaistė, 2024 m. birželio 9 d. |
1 |
|
|
|
Argumentai: Pasiūlymo Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3529 tikslas – surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą, padidinant loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifą. Pasiūlymu siekiama didinti visuomenės švietimo probleminio lošimo galimos (daromos) žalos temomis galimybes ir apimtis. Vertinant lošimo bendrovių veiklos rodiklius, stebima bendra rinkos augimo tendencija[1]. Pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą informaciją, Lietuvoje lošimus organizuoja 12 uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimų pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) 2021–2022 m. augo nuo 136,2 mln eurų iki 195,8 mln eurų (arba 44 procentais). 2023 metais bendrosios lošimų pajamos siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 procento daugiau, palyginti su 2022 metais. Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 39,8 mln eurų 2021 m. iki 59,9 mln eurų 2023 m. Tarptautinė praktika lošimų mokesčio srityje yra įvairi, taikomi tiek skirtingi lošimo mokesčiai (procentinis dydis nuo bendrųjų pajamų, fiksuotas lošimo įrenginių mokestis, mišrus apmokestinimo modelis – procentinis dydis ir fiksuotas mokestis), tiek ir skirtingi jų dydžiai. Taip pat yra atvejų, kai taikomas santykinai nedidelis lošimų mokestis, tačiau tuo pačiu yra nustatytas terminuotas licencijos galiojimas bei gana didelis jos palaikymo kasmetinis mokestis. Be to, yra šalių, kuriose taikomi ne tik licencijos ir lošimų, bet ir papildomi mokesčiai, kaip pvz. specialusis mokestis į priklausomybių fondą ar pan. Dėl taikomo skirtingo reglamentavimo, mokesčio tarifo dydis turėtų būti vertinamas tik bendrame tos jurisdikcijos kontekste. Tačiau, nepaisant skirtumų, galima palyginti mokesčius tose šalyse, kuriose taikoma panaši mokesčio bazė ar mokesčius taikomus nuotoliniams lošimams.
*Taikomi papildomi ar progresiniai mokesčiai **Nuotolinių lošimų mokestis 12% nuo apyvartos.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra nustatyta, kad laimėjimų fondas organizuojant lošimus A kategorijos automatais turi būti ne mažesnis kaip 90 procentų, o organizuojant lošimus B kategorijos lošimo automatais ne mažesnis kaip 80 procentų visų įmokų sumos. Atitinkamai lošimų organizatoriaus grynosios pajamos iš lošimų veiklos sudaro 10–20 procentų. Pakeitus mokesčio bazę, kaip siūloma projekte, lošimų organizatorius negalėtų vykdyti jam Azartinių lošimų įstatymu nustatytų įpareigojimų dėl laimėjimų išmokėjimo, nes, mokestinė našta viršytų lošimų organizatoriaus grynąsias pajamas. Todėl, siekiant projekto tikslo, siūloma didinti mokesčio tarifą, o ne keisti mokesčio bazę. Pažymėtina, kad 2022 m. lošimų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 31,8 mln eurų, o 2023 m. – 43,7 mln eurų lošimų mokesčio. Loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifo padidinimas nuo 20 procentų iki 22 procentų nuo lošimų organizatorių bendrųjų pajamų, leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą bei šias papildomai gautas pajamas naudoti prevencinėms veikloms įgyvendinti – šviesti visuomenę probleminio lošimo galimos (daromos) žalos temomis, vykdyti socialinę reklamą. Papildomų 4,4 milijonų eurų nukreipimas socialinės lošimų prevencijos reklamos sklaidai taip pat padėtų sušvelninti poveikį potencialiam žiniasklaidos segmento pajamų sumažėjimui, jei būtų priimtas šiuo metu Seime paraleliai svarstomas lošimų reklamos draudimas. Tai turėtų teigiamą poveikį visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo tikslams, kuriems pasiekti yra sudarytas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – Fondas). Šio Fondo sudarymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, pagal šį įstatymą fondo lėšos naudojamos visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus, remti. Taip pat šiuo įstatymu įtvirtinti ir fondo lėšų šaltiniai, kurie, be kita ko, apima ir dalį įplaukų nuo lėšų, gautų iš loterijų ir lošimų mokesčio. Taip pat Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos aktyviai įgyvendina prevencines veiklas, per įvairias žiniasklaidos priemones vykdo socialinę reklamą.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
„
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Organizuojant lošimus lošimo automatais,
stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų
ir lošimų mokesčio bazei taikomas |
Pritarti. |
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
„
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Organizuojant
lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir
nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3. |
||||||||||||||||||||||
|
2. |
Seimo narys Andrius Palionis, 2024 m. birželio 11 d. |
1 |
|
|
|
Argumentai: Šis pasiūlymas yra teikiamas iš dalies pritariant projekto aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams, kad didėjant azartinius lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių pajamoms, gautoms iš šių paslaugų vykdymo ir teikimo, atsirado poreikis ne tik teisiškai, teisingai ir proporcingai sureguliuoti lošimų mokesčio tarifus, tačiau tuo pačiu užtikrinti, jog šios papildomai į valstybės biudžetą surinktos lėšos būtų tikslingai paskirstytos prevencinių tikslų įgyvendinimui. Vadovaujantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) duomenimis, Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2023 m. buvo 222,2 mln. eurų (iš antžeminių lošimo vietų 73,8 mln. eurų; iš nuotolinių lošimų 148,4 mln. eurų.) Vertinant 2019 - 2024 (I ketv.) Priežiūros tarnybos teikiamus lošimų rinkos bendrųjų lošimo pajamų duomenis, pastebimas akivaizdus nuotolinių lošimo paslaugų augimas ir dominavimas lošimų rinkoje ir tuo pat metu antžeminių lošimų nuosmukis. Tai reiškia, kad esamas azartinių lošimų reguliavimas ir prieš kelis metus nustatytas lošimo rūšių apmokestinimo suvienodinimas Lietuvoje paneigė pastaruosius dešimtmečius deklaruotą tikslą apsaugoti asmenis nuo perteklinio vartojimo. Legalizavus nuotolinius lošimus, vartotojui buvo suteikta nevaržoma prieinamumo galimybė naudotis lošimo paslaugomis iš bet kurios Lietuvoje esančios vietos, 365 dienas per metus, 24 valandas per parą. Ir kaip rodo lošimams išleidžiamų pinigų duomenys, vartotojas renkasi pačią pavojingiausią lošimų rūšį – neriboto statymo ir laimėjimo A kategorijos lošimo automatus. Per 2023 m. iš nuotoliniuose lošimuose bendrai išleistų 148,4 mln. Eur., A kategorijos lošimo automatuose išleista 97,1 mln. Eur. Kai tuo tarpu riboto statymo ir laimėjimo B kategorijos lošimo automatuose tik 3,3 mln. Eur. Vertinant antžeminių lošimų rinką, pastebimą priešinga tendencija, t.y akivaizdus paslaugų vartojimo tarp riboto ir neriboto statymo ir laimėjimo lošimų rūšių balansas, bet kartu ir akivaizdus nuosaikių lošimų nuosmukis dėl nuotolinių lošimų prieinamumo ir teikiamos pasiūlos bei neproporcingai nustatytos visoms lošimo rūšims vienodos mokestinės aplinkos, neįvertinant tipinių sąnaudų dydžių disproporcijos tarp antžeminių ir nuotolinių lošimo paslaugų teikėjų (lošimo vietų įsisteigimo, nuomos, personalo ir kt. būtinų sąnaudų). Vadovaujantis mokesčių nuspėjamumo bei proporcingumo ir tikslingumo principais, mokestinės aplinkos formavimas turi atitikti realią padėtį lošimų rinkoje, o taip pat nepažeisti šią ūkinę veiklą vykdančių subjektų teisių ir interesų labiau nei būtina įstatymo projekto tikslams pasiekti. Prieš didinant mokesčių tarifus privalu atsižvelgti į lošimų rinkos pokyčius, veiklos organizavimo skirtumus (nuotolinių ir antžeminių) bei įvertinti, kaip mokesčių padidinimas gali ateityje paveikti ne tik minimą verslo sritį, tačiau ir įstatymo projekto rengėjų tikslą surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Lyginant mokesčių bazės dydžius, kurie taikomi kitose Europos šalyse, pamatysime, jog daugumoje jų yra taikomas diferencijuotas apmokestinimo modelis, atsižvelgiant į lošimų rūšių pavojingumą (riziką per trumpą laiko tarpą išleisti daug pinigų) (Vokietija, Prancūzija, Šveicarija, Belgija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir kt.). Šiuo pasiūlymu siekiama lošimų mokesčių tarifus diferencijuoti pagal šiuos kriterijus: (a) antžeminiai ir nuotoliniai, (b) neriboti lošimai (A kategorijos lošimo automatai, stalo lošimai) ir riboti (B kategorijos automatai, totalizatorius, antžeminės lažybos, bingo). Pažymėtina, kad 2022 m. lošimų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 31,8 mln eurų, o 2023 m. – 43,7 mln eurų lošimų mokesčio. Diferencijuotų lošimų mokesčių, kuriuos moka lošimų organizatoriai, tarifų nustatymas, lyginant su 2023 bendrosiomis lošimo pajamomis leistų surinkti apie 3 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą, o įvertinus Priežiūros tarnybos pateiktus 2024 (I ketv.) nuotolinių lošimų augimo duomenis, pajamos į valstybės biudžetą padidėtų iki 6 mln. Eurų. Šias papildomai gautas pajamas nukreipiant prevencinėms veikloms įgyvendinti – probleminio lošimo mažinimui, visuomenės edukacinėms programoms, socialinei reklamai. Siekiant kiekvienai lošimų rūšiai nustatyti pagrįstą mokestinį tarifą, o tuo pačiu ištaisyti šiuo metu egzistuojančius vienodus skirtingų tos pačios rinkos segmentų apmokestinimo iškraipymus, siūlytina:
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Organizuojant Papildyti 5 straipsnį 21 ir 22 dalimis: 21. Organizuojant lošimus A kategorijos lošimo automatais, rulete, kortų arba kauliukų stalais, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 procentų mokesčio tarifas. 22.Organizuojant nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 22 procentų mokesčio tarifas.
|
Nepritarti. |
Lošimai negali būti niekaip skatintina veikla, nes jie gali sukelti neigiamų pasekmių lošėjų sveikatai. Tarifo mažinimas reikštų kad valstybė remia šią veiklą, be to psichologai neišskiria vienų lošimo rūšių kaip mažiau pavojingų palyginti su kitomis, todėl tai neturėtų būti argumentas mokesčio mažinimui. Loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifo padidinimas visiems lošimų organizatoriams nuo 20 procentų iki 22 procentų nuo lošimų organizatorių bendrųjų pajamų, leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą, o pagal Seimo nario siūlymą būtų surinkta mažiau pajamų - papildomai apie 3 mln. eurų į biudžetą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra nustatyta, kad laimėjimų fondas organizuojant lošimus A kategorijos automatais turi būti ne mažesnis kaip 90 procentų, o organizuojant lošimus B kategorijos lošimo automatais ne mažesnis kaip 80 procentų visų įmokų sumos. Reiškia, kad pelningumas, organizuojant veiklą B kategorijos lošimo automatais yra apie 10 procentų didesnis, negu organizuojant veiklą A kategorijos lošimo automatais.
Balsavimo rezultatai: už 3, prieš 0, susilaikė 6 . |
||||||||||||||||||||||
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.
7. Komiteto sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3529(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, V. Ąžuolas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3529(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis