LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 6 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4871

2020-06-03 Nr. 103-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: P. Urbšys – Seimo narys, S. Krėpšta – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, V. Augustinavičius – Respublikos Prezidento patarėjas, I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, V. Šapoka – finansų ministras, D. Brasiūnaitė – finansų viceministrė, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, E. Bajorinienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja, D. Čibirienė – Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21	1			Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1¹ dalį, įtvirtinant, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., gyventojo gautų pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų pajamų pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų dalis, neviršijanti 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, būtų apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, projektu dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1 punkto formuluotė „pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis“ diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamų mokesčio tarifo dydis turėtų priklausyti ne nuo pajamų gavimo, o nuo jų apskaičiavimo datos. Pastebėtina, jog nesiejant projektu siūlomo pajamų mokesčio tarifo dydžio sumažinimo su pajamų apskaičiavimo data, susidarytų situacija, kai sumažintas tarifas būtų taikomas arba nebūtų taikomas akivaizdžiai nepagrįstai. Pavyzdžiui, sumažintas tarifas galėtų būti taikomas 2019 metais apskaičiuotoms pajamoms, jei pastarosios būtų gautos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; atitinkamai sumažintas tarifas būtų taikomas ir 2021 metais apskaičiuotoms pajamoms, jei pastarosios būtų gautos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (pavyzdžiui, jei darbuotojui būtų suteiktos atostogos nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. sausio 20 d.); tačiau jei darbuotojui darbo užmokestis už 2020 m. gruodį būtų mokamas 2021 m. sausį, sumažintas tarifas už 2020 m. gruodį apskaičiuotas pajamas negalėtų būti taikomas. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo formuluotę „pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis“ siūlytina atitinkamai patikslinti. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 20 straipsnių pakeitimo projektu siūloma laikinai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 VDU, tokiu būdu atliepiant visuminės paklausos sumažėjimą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas pajamų mokesčio tarifas nuo 20 iki 15 procentų būtų sumažintas apmokestinant ne tik gyventojo pajamas iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), bet ir tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas.	Pritarti.
2.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21	1			2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 2 punkto formuluotė „6 straipsnio 1¹“ keistina žodžiu „šios“.	Pritarti.
3.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21	3	2		3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad gyventojo pajamos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. Pastebėtina, kad pagal teikiamą siūlymą pajamų mokesčio tarifo dydis priklausytų ne nuo pajamų gavimo, o nuo jų apskaičiavimo datos, skirtingai nei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1 punkte, todėl taikytinos šios išvados 1 pastaboje pateiktos pastabos ir projektas tikslintinas nustatant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuotos gyventojo pajamos, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. Be to, atsižvelgus į tai, kad gyventojo pajamos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., gali būti išmokėtos tiek iki 2020 m. liepos 1 d., tiek po 2020 m. gruodžio 31 d., projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo minėtų situacijų atveju, susiejant sumažinto pajamų mokesčio tarifo taikymą su pajamų apskaičiavimo, o ne gavimo data.	Pritarti.
4.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21	3	3		4. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Siūloma nuostata diskutuotina. Keičiamo įstatymo 27 straipsnyje reglamentuojama pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, permokos grąžinimo ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka, numatanti, kad tais atvejais, kai reikalinga perskaičiuoti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, teikiama mokesčių mokėtojo metinė pajamų mokesčio deklaracija. Taigi pajamų mokesčio perskaičiavimo institutas taikomas teikiant metines deklaracijas, o ne sudarant mokesčių mokėtojo ir mokestį išskaičiuojančio asmens susitarimus dėl mokėtino mokesčio perskaičiavimo. Iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos nuostatos ir teikiamo siūlymo santykis.	Pritarti.
5.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21				5. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 nuostatos, kuriomis nauja redakcija išdėstomos keičiamo įstatymo 6 bei 20 straipsnių nuostatos. Svarstytina, ar teikiant projektu dėstomus siūlymus buvo atsižvelgta į minėtą įstatymą.	Atsižvelgti.
6.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21				6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų viduryje (2020 m. liepos 1 d.). Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia.	Atsižvelgti.
7.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21				7. Projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė.	Vyriausybės išvados paprašyta.
8.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-21				8. Projekto nuostatos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.	Atsižvelgti.
9.	LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-05-27				Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871 atitikties Europos Sąjungos teisei: Įvertinę <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4871 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2020-05-21 (G-2020-4451)

LR Seimui, LR Prezidentūrai

Dėl <...> įstatymo projekto XIIIP-4871:

Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto XIIIP-4871.

Nepritariame šiai ekonomikos skatinimo priemonei, nes jos taiklumas yra žemas, o lėšų poreikis didelis. Jei vertinti pateiktą priemonę iš esmės, manytume, kad yra taiklesnių, paprastesnių ir lengviau įgyvendinamų instrumentų, leidžiančių greičiau padėti atsigauti ekonomikai. Pavyzdžiui PVM maisto prekėms sumažinimas.

Žemiau pateikiame skaičiavimus, kurie parodo, kad daugiau naudos gaus daugiau uždirbantys ir mažiau gaus, mažiau uždirbantys. Pagal XIIIP projektą MMA (607 eur) uždirbančių pajamos į rankas padidėtų 5%, kai VDU (1240 eur) uždirbančiojo pajamos didėja 7%.

Darbo užmokestis iki mokesčių, eur	GPM suma, atskatom iš darbo užmokesčio, eur		Skirtumas, darbuotojo pajamų padidėjimas, eur	Darbo užmokesčio padidėjimo proc.
	Įstatymas	Projektas
	GPM=20 %	GPM=15 %
	NPD=350-0.17x(DU-MMA)	NPD=400-0.19x(DU-MMA)
607	51.4	31.05	20.35	5 %
1240	199.52	144.04	55.48	7 %

Jei vis dėl to būtų svarstomas GPM tarifo ir NPD formulės keitimo projektas dėl balsavimo Seime, siūlome atlikti techninius koregavimus, dėl kurių būtų daugiau pasiekta teisingumo ir būtų mažiau patirta biudžeto nuostolių.

I. Sumažintas GPM tarifas netaikomas senų ir ateities periodų pajamoms, kurios nėra susijusios su COVID-19, bet taikomas tik 2020 m. II pusmečio pajamoms pagal jų išmokėjimo datą.

Siūlome patikslinti GPM įstatymo keičiamas nuostatas taip, kad 15% GPM tarifas būtų taikomas 2020 m. liepos 1d.-2020m. gruodžio 31d. periode išmokėtoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kai jos yra priskaičiuotos tik už 2020 m. liepos 1 d.– 2020 m. gruodžio 31d. periodą.

GPM deklaravimas dėl šito pokyčio keistųsi tiek pat, kiek jis keičiasi, jei būtų taikoma pradinė GPM įstatymo keitimo redakcija:

1.1. Mėnesinės GPM deklaracijos GPM313 dėl pakeitimo nereikėtų keisti, nes jose pajamos nėra rūšiuojamos pagal GPM tarifus;

1.2. Metinėje deklaracijoje GPM312 bet kokiu atveju reikėtų suprogramuoti kiekvienam darbuotojui papildomą eilutę dėl darbo santykių 15% GPM tarifo, kurioje būtų deklaruojamos 2020m. liepos 1d.-2020,m. gruodžio 31d. išmokėtos su darbo santykiais susijusios pajamos, kai joms buvo taikytas 15% tarifas. Greta liktų senosios eilutės, kuriose būtų 20% GPM tarifas darbo santykių pajamoms išmokėtoms per 2020 m. ir 15% GPM tarifas ligos išmokoms, kurios buvo 2020 m.

Jei būtų neatliekamas šis koregavimas, sumažintas GPM tarifas būtų taikomas ir darbo santykių pajamoms, kurios nėra susijusios su COVID-19 ir dėl to bus finansuojamos ne tik COVID-19 periodo su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Pagal užregistruotą GPM įstatymo redakciją didesnę naudą gautų tie asmenys, kurie pavėluotai mokėjo su darbo santykiais susijusias pajamas. Biudžeto lėšos būtų naudojamos su mažesniu tikslingumo laipsniu ir būtų didesni nuostoliai dėl GPM tarifo sumažinimo.

Pavyzdžiui:

1. Jei darbdavys iki liepos 1d. neišmokėjo 2019 m. gruodžio-2020 m. birželio periodo darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui būtų taikomas 15% GPM tarifas vietoje 20% GPM, nors kitų įmonių darbuotojams už tą patį periodą buvo pritaikytas 20% GPM tarifas, nes jų algos buvo mokamos tada, kada jos buvo uždirbtos. Šiuo atveju pažeidžiamas teisingumo principas. Didesnę naudą gauna tie, kurie pažeidinėjo teisės aktus ir laiku neatsiskaitė su darbuotojais.

2. Jei 2021m. darbo užmokestis arba autorinis atlyginimas iš darbdavio bus išmokėtas avansu per 2020 m. II pusmetį, jam bus taikomas mažesnis tarifas, nei autoriniam išmokėtam 2021 m. Šiuo atveju didesnę naudą gauna tie, kurie turi daugiau pinigų.

Jei naujas GPM tarifas būtų taikomas pagal išmokėjimo dieną, tai verslas susidurs su didele našta, kai per trumpą laiką reikės atlikti GPM tarifo keitimo darbus: pvz. jei 2020 m. birželio algos yra mokama liepos 1 d., tai jos mokesčiai turėtų būti skaičiuojami pagal naują tvarką jau birželio mėnesį. Laiko nustatymų keitimui lieka labai mažai. Dėl ko yra aukšta rizika, kad didelėse įmonėse vėluos birželio mėnesio algų mokėjimai, kai jos įprastai mokamos liepos mėnesį.

Nustačius nuostatą, kad naujas GPM tarifas taikomas išmokėtoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms, jei jos yra paskaičiuotos už 2020 m. II pusmetį, birželio mėnesio algai nepriklausomai nuo to, kada jinai yra išmokėta, būtų taikomas birželio mėnesį galiojantis GPM tarifas ir būtų daugiau laiko pasiruošti naujos tvarkos taikymui, kuri būtų pradėta taikyti dėl liepos periodo darbo užmokesčio.

II. Pereinamosios nuostatos iki 2021m. sausio 10d. dėl naštos verslui sumažinimo

Siūlome nustatyti pereinamąsias nuostatas, pagal kurias 15% GPM tarifas būtų taikomas 2020m. II pusmetį priskaičiuotoms išmokoms, jei jos išmokėtos iki 2021m. sausio 10 d.

Jei tai nebus padaryta, gruodžio mėnesio darbo užmokesčio skaičiavimas bus sudėtingas ir darbuotojai nesupras ar jie gavo naudą. Jei nebūtų pereinamųjų nuostatų, darbo užmokesčio dalis, kuri išmokėta iki gruodžio 31d. būtų apmokestinama kaip 2020m. gautos pajamos, o ta dalis, kurios išmokėjimas yra 2021m. turėtų būti apmokestinama pagal 2021m. taikomas kitas mokesčių skaičiavimo taisykles, kas labai apsunkina skaičiavimus ir gyventojų supratimą apie jų mokamus mokesčius bei gaunamą pajamų dydį.

Pritarti iš dalies.

Žr. Komiteto sprendimą.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Seimo nariai Povilas Urbšys, Gediminas Kirkilas, Rasa Budbergytė, Irena Degutienė, Naglis Puteikis, Algirdas Butkevičius, 2020-05-26	1 (6)	(1¹⁾	(1)		Argumentai: Siūloma nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d taikyti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą visų darbuotojų pajamoms iki 1 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 1358,6 eurų bruto). Tikėtina, kad teikiamas siūlymas reikšmingai padidintų asmenų pajamas ir paskatintų asmenų vartojimą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1¹dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis, neviršijanti 18 6 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą;“	Nepritarti. Žr. Komiteto sprendimą.
2.	LR Seimo nariai Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas, 2020-05-26	1 (6)	(1¹)			Argumentai: įvertinus tai, NPD didinimas pasieks savo tikslą – didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, o kad GPM mažinimas būtų labiausiai naudingas ne sunkiau besiverčiantiems, bet dideles pajamas gaunantiems asmenims, bei įvertinant tai, kad Vyriausybės prioritetas mažinant COVID-19 sukeltas socialines pasėkmes Lietuvos žmonėms pirmiausiai yra parama mažas pajamas gaunantiems asmenims ir skurdo mažinimas, siūlytina atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip: 1) pajamų, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., dalis, neviršijanti 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą; 1 2) metinė pajamų dalis~~, išskyrus 6 straipsnio 1¹dalies 1 punkte nurodytas pajamas,~~ neviršijanti 84 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 2 3) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.“	Pritarti.
3.	LR Seimo narė Aušrinė Armonaitė, 2020-05-28	1 (6)	(1¹)	(4)		Argumentai: LR Gyventojų pajamų mokesčio 6 straipsnio pakeitimo pasiūlymas parengtas siekiant paskatinti pastaruosius 3 metus darbo rinkoje nedalyvavusius asmenis kuo greičiau įsilieti į darbo rinką, taikant jiems lengvatinį 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) tarifą. Šis įstatymo pakeitimas teigiamai paveiks tris visuomenės grupes: 1) Jau sugrįžę ir grįžtantys emigrantai. Taikomas lengvatinis GPM trejus metus Lietuvoje su darbo santykiais susijusių pajamų neturėjusiems asmenims, taptų reikšminga paskata sugrįžti į Lietuvą ir kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Žmonės renkasi išvykti iš Lietuvos dažniausiai siekdami ieškoti geriau apmokamo darbo užsienio rinkose. Europos migracijos tinklo duomenimis[1], beveik pusė (45 proc.) sugrįžtančių lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 26 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos. Labai tikėtina, kad taikant GPM lengvatą, grįžtamoji migracija padidėtų. Svarbu paminėti, kad beveik 72 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų, t.y., darbingo amžiaus asmenys, todėl siūlomas Įstatymo projektas jiems itin aktualus. 2) Jaunimas. GPM lengvata iki šiol darbo rinkoje nedalyvavusiems asmenims suteiktų galimybę gauti didesnį bruto darbo užmokestį. Kaip žinia, studentai dažniausiai dirba mažai kvalifikuotą darbą, kuris nėra itin gerai apmokamas, todėl kiekviena mokestinė lengvata yra reikšminga. Pabaigę studijas specialistai pirmaisiais darbo metais dažniausiai negali tikėtis itin didelio ir konkurencingo darbo užmokesčio. Įstatymo projekte siūloma lengvata suteiktų didesnes finansines galimybes jaunam žmogui. 3) Ilgalaikiai bedarbiai. Kaip ir kiekvienoje visuomenėje, taip ir Lietuvoje yra asmenų, kurie turi ilgalaikio bedarbio statusą, gyvena iš įvairių socialinių pašalpų bei pajamų, gautų iš nelegalaus darbo. Tokius asmenis yra be galo sunku motyvuoti sugrįžti į legalią darbo rinką. Įstatymo projektu siūloma mokestinė lengvata gali tapti didele paskata dirbti legaliai, tokiu būdu kaupti lėšas pensijai, turėti kitas socialines garantijas, kurių nesuteikiama dirbant nelegalų darbą. Įstatymo pasiūlymo tikslas – įtvirtinti 10 proc. GPM tarifą asmenims, kurie pastaruosius 3 mokestinio laikotarpio metus negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikoje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. Papildyti 6 straipsnio 1¹ dalį 4 papunkčiu: „4) taikant 10 procentų mokesčio tarifą asmenims, kurie pastaruosius 3 mokestinio laikotarpio metus negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikoje.“	Nepritarti. Žr. Komiteto sprendimą.
4.	LR Seimo nariai Agnė Širinskienė Ramūnas Karbauskis, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas, 2020-05-26	3				Argumentai: Žr. 2 pasiūlymo argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 3 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2. Gyventojo pajamos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet išmokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apmokestinamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas. 3.2. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2020 metų sausio 1 dienos deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. Mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Pasibaigus 2020 metų mokestiniam laikotarpiui, dėl pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio mokėtinas gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas, gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, o susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus.“	Pritarti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateikto įstatymo projekto nuostatai dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimo iki 400 eurų nuo 2020 m. liepos 1 d. ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal 2020-05-26 Seimo narių grupės (Agnės Širinskienės, Ramūno Karbauskio, Valiaus Ąžuolo ir kitų) pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Komitetas nepritarė įstatymo projekto nuostatai dėl gyventojų pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, gautų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d., dalies, neviršijančios 18 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos, apmokestinimui taikomo gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimui iki 15 procentų.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1 , susilaikė – 4.

8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė.

Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė

Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė