LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 271
STENOGRAMA
2019 m. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame vakarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Vakarinį posėdį pradedame. (Gongas)
14.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio pranešimas „Maisto kainų tendencijos ir jų stebėsena“
Pirmas mūsų darbotvarkės klausimas. Yra atvykęs žemės ūko ministras G. Surplys. Prašom, ministre, į tribūną. Pusvalandis – „Maisto kainų tendencijos ir jų stebėsena“. Prašau, tribūna jūsų. Iki pusės valandos kartu su klausimais ir atsakymais, ministre.
G. SURPLYS. Mieli kolegos, laba diena. Malonu, kad domitės žemės ūkiu ir maisto kainų aktualijomis. Jums leidus, aš bandysiu pagal reglamentą ir pirma pristatysiu trumpai aktualijas, o tada atsakysiu į jūsų klausimus.
Taigi, kaip žinote, Vyriausybė savo protokolu pavedė Žemės ūkio ministerijai stebėti maisto kainas ir kas ketvirtį teikti ataskaitas apie jų augimo arba kritimo, jų dinamikos tendencijas Vyriausybei. Mes pirmą stebėjimą atlikome ir pateikėme savo išvadas Vyriausybei, po to Vyriausybė protokoliniu sprendimu pavedė Žemės ūkio ministerijai tęsti reguliarų kainų stebėjimą, informuoti Vyriausybę apie kainų kitimą ir jo priežastis. Taip pat buvo pavesta valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pagal vartotojų poreikius tobulinti viešą informacinį portalą produktukainos.lt ir didinti jo žinomumą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Teisingumo ministerijai ir vėlgi Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta iniciatyviai dirbti su Seimu siekiant inicijuoti įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, susijusių su konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos didinimu prekybos maisto produktais srityje, svarstymą ir priėmimą Seimo pavasario sesijoje.
Kaip jau minėjau, pagrindinis mūsų nuveiktas darbas yra atnaujintas informacinis portalas produktukainos.lt ir, kaip aš mėgstu sakyti, dabar liberalioji rinkos ekonomika turi matomą ranką, kur viename interneto tinklalapyje galima pažiūrėti pagrindinių maisto produktų kainas penkiuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. Pienas, mėsa, geriamasis vanduo, duonos gaminiai ir taip toliau – pirkėjas, apsilankęs šioje interneto svetainėje, gali patogiai pasižiūrėti, kas kur kiek kainuoja, ir atitinkamai formuoti savo prekybos įpročius.
Kalbant apie maisto kainų tendencijas, mes atlikome stebėjimą nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų sausio ir užfiksavome, kad iš tiesų 2018 metų pradžioje matėme pakankamai ženklų kainų stiebimąsi į aukštį, o metų pabaigoje kainos nuosaikiai stovėjo vietoje, sakyčiau taip, ir gruodžio mėnesį netgi šiek tiek krito žemyn. Tą galite matyti prezentacijos stulpeliuose: mėlyna spalva rodo Estiją, oranžinė – Europos Sąjungos bendras kainų lygis, tamsiai žalia – Latvija, šviesiai žalia – mūsų Lietuva su procentine išraiška virš stulpelio, na, ir Lenkija yra šalia – dar šviesesnis žalias stulpelis.
Taigi matome ne tik tai, kad Lietuvoje kainos iš tiesų stabtelėjo, bet ir matome, kad galime lygintis su kaimyninėmis šalimis. Matyti, kad iš tikrųjų kitur tos kainos vis dėlto augo greičiau negu Lietuvoje. Taigi padarėme išvadas, kad, kaip jau sakiau, nors metų pradžioje turėjome ženklų kainų augimą, metų pabaigoje stebėjome kainų stovėjimą vietoje, sakykime taip. Kalbant apie 2019 metų sausį, pasak ekonomistų, vėlgi tendencija bendra yra tokia, kad metų pradžioje kainos auga, tai vėlgi sausio mėnesį, mūsų duomenimis, maisto kainos Lietuvoje stovėjo vietoje, neaugo. Bendras 2018 metų spalio–gruodžio mėnesių mažmeninių maisto produktų kainų pokytis buvo +0,2 %, tačiau jeigu žiūrime į aplinkines valstybes, matome, kad tai yra daug mažiau negu, pavyzdžiui, Latvijoje, kur kainos augo 0,6 %. Vadinasi, tris kartus daugiau negu Lietuvoje. Lenkijoje paaugo 1 %, o Estijoje – beveik 2 %. Išskirtinis galbūt produktas yra pienas, pieno kainos, deja, bet Lietuvos rinkoje išlieka didesnės.
Dabar jums leidus aš perbėgsiu per kai kuriuos segmentus ir atkreipsiu jūsų dėmesį į kainų svyravimus, priežastis ir tendencijas, kaip tos kainos, mūsų manymu, galėtų kisti artimiausioje ateityje. Jeigu kalbėtume apie duonos gaminius – tiek tamsią duoną, tiek batoną – mes matome, kad mažmeninė tų produktų kaina krito nežymiai – maždaug po 1,5 %, tačiau krito. Tai vyko nepaisant augimo didmeninėje rinkoje ir nepaisant žaliavos brangimo. Suprantama, dėl to, kad 2018 metais išgyvenome sausrą.
Kodėl kaina mažmeninėje rinkoje neaugo? Mūsų matymu, taip yra dėl to, kad vyko įvairios akcijos ir atskiri prekių ženklai bandė užkariauti vietą rinkoje. Manau, kad tai gali būti susiję ir su tuo, kad produktų kainos dabar visų penkių prekybos tinklų yra viešos. Taigi kiekvienas pirkėjas gali jas palyginti. Tai reiškia, kad prekybos tinklai galbūt ir aktyviau ėmė kovoti kainomis arba įvairiomis akcijomis, tokiomis kaip „Pirk prekę lietuvišką ir atgauk 10 % kainos į savo kortelę“. Tuo būdu įvyko spaudimas kainoms. Kalbant apie tendencijas duonos gaminių, tikėtina, kad jų kaina kils dėl tos pačios priežasties, kad mes išgyvenome 2018 metų sausrą.
Kalbant apie mėsos kainas, konkrečiai apie kiaulienos, tai vėl yra ženklus, akivaizdus mažėjimas. Čia turime atvirkštinę tendenciją negu su duonos gaminiais. Ženkliai mažėjant žaliavos kainai, kiaulių supirkimo kainai, ženkliai mažėjant didmeninei kainai dėl afrikinio kiaulių maro ir dėl besikeičiančių vartojimo įpročių, šiek tiek mažiau mažėja mažmeninė kaina, jinai atsilieka ir matome, kad tas mažėjimas yra apie 1 %. Kalbant apie matomas perspektyvas, tai yra tendencija, kad kainos mažės. Aišku, tai yra gerai vartotojui, ne tiek gerai yra mūsų kiaulių sektoriui. Bet ta tendencija yra europinė ir netgi, sakyčiau, globali, susijusi su kiaulių maru.
Kalbant apie pieno kainas, tai matėme pastaraisiais mėnesiais, kad mažmeninė kaina, didmeninė kaina ir žaliavos kaina mažėjo. Mūsų manymu, tai yra susiję būtent su akcijomis, su kainų karu, sakykime, tarp penkių didžiųjų prekybos tinklų. Kalbėdami apie tendenciją, prognozuojame, kad artimiausiu metu išliks ta tokia nedidelė, bet kainų mažėjimo tendencija.
Dabar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šią skaidrę ir norėčiau pasakyti, kad tas mūsų tinklalapis www.produktukainos.lt leidžia, sudaro galimybę pamatyti ne tiktai produktų kainas kiekviename iš penkių didžiųjų prekybos tinklų, tačiau taip pat leidžia palyginti, pamatyti atskirų segmentų, tokių kaip pienas, mėsa ar duonos gaminiai, sudedamąją prekių kainos dalį. Štai čia mes turime geriamojo pieno, kuris yra labai aiškiai įvardinta rūšis, tai yra 2,5 % riebumo, sufasuoto į 0,9 arba 1 litro plėvelę, vadinamuosius maišelius, ir matome, kokią prekės kainos dalį, tai yra pieno litro dalį, pasiima pieno gamintojai – apačioje mėlynas stulpelis, perdirbėjai – raudonas stulpelis, prekybininkai – žalias stulpelis ir, aišku, viršuje yra PVM. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad, tarkime, pieno sektoriuje apie 30–35 % kainos sudaro prekybininko mažmenininko kaina. O mūsų pieno gamintojams, ūkininkams lieka apie 28–29 %. Matydami tai, tikimės, kad sudarysime spaudimą kainoms, tiek vartotojo kainai, tiek ir gamintojo kainai, nes kiekvienas pieno gamintojas galės derėdamasis dėl kainos parodyti prekybininkui ir perdirbėjui, kokią dalį galutinio produkto kainoje sudaro kiekvieno iš šių rinkos dalyvių dalis.
Keletas išvadų po mūsų atlikto ketvirtinio kainų stebėjimo. Nustatėme stiprią mažmeninių maisto kainų koreliaciją su gyventojų pajamomis (augant joms, auga ir kainos) ir perdirbėjų kainomis. Tačiau trūksta, mūsų manymu, mažmeninės kainos dalies teisingesnio pasidalijimo, ypač lyginant su žaliavinės produkcijos gamintojais ir tiekėjais, tai yra su žemdirbiais. Vėlgi, ką ir įrodžiau, kai kur mažmenininko dalis yra netgi apie 40 %, taigi manome, kad konkurencijos didinimas mažmeninės prekybos srityje galimai sudarytų prielaidas maisto kainų stabilumui ar netgi mažėjimui.
Tikėtina, kad informacijos sklaida portale produktukainos.lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinis dėmesys prisideda prie maisto produktų mažmeninių kainų stabilizavimo šalyje. Tikslinga pavesti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui užtikrinti nuolatinį maisto produktų mažmeninių, didmeninių ir žaliavinių kainų stebėjimą, informacijos viešinimą informaciniame portale ir vykdyti šio portalo tobulinimą. Be to, norėčiau pasakyti, kad tai nėra vieninteliai darbai, kuriuos Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija atlieka. Mes taip pat bandome sukurti civilizuotais (leisiu sau taip pasakyti) būdais spaudimą kainai per konkurencijos didinimą, per pasirinkimų vartotojui galimybių didinimą.
Norėčiau įvardyti tris žingsnius, ką mes darome. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi aktyvių veiksmų ir lengvina sąlygas gaminti maistą namuose, gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, o ne atiduoti savo žaliavinį pieną į supirkimo punktus arba savo grūdus išvežti į elevatorius. Taigi, gaminti sūrius, varškę, kepti duoną, šakočius ir pardavinėti mūsų vadinamosiose trumposiose grandinėse.
Plečiame tas ūkininkų grandines (tai antras žingsnis), plečiame vietų, kuriose mūsų žmonės galėtų įsigyti maisto produktų ir dažniausiai įsigyti tų produktų, kuriuos pagamino vietoje veikiantys ūkininkai, ar tai būtų mažos parduotuvės, ar tai būtų kokie nors atskiri paviljonai turguose, turgeliuose, ar tai būtų autofurgonai, ar tai būtų elektroninės prekybos parduotuvės. Visa tai dabar aktyviai propaguojame, plečiame ir esame šiuo metu paskelbę kvietimą teikti paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą po 120 tūkst. eurų ir įsteigti trumpųjų maisto grandinių ūkininkų produktų parduotuvėles. Tas kvietimas yra atviras iki balandžio vidurio. Padarėme pakeitimus, kad ta priemonė tikrai būtų patraukli, pavyzdžiui, leidome iki šimto procentų finansuoti pardavėjo atlyginimą, leidome tas parduotuves, tas prekybos vietas steigti miestuose, ko iki šiol nebuvo galima, ir tikimės, kad ta priemonė mums padės pirminiame etape sukurti mažiausiai 24 parduotuves visoje Lietuvos teritorijoje.
Dar vienas žingsnis, kurį darome, tai bandome stiprinti įpročius (arba juos ugdyti) apsipirkinėti būtent mažose parduotuvėlėse ir rinktis lietuvišką vietinę produkciją. Tam skirta ir mūsų e. vaučerių priemonė, tam skirta ir mūsų dabar paskelbtoje trumposios maisto grandinės programoje 10 % dalis, kuri gali būti skirta privilioti pirkėjams į tas naujai steigiamas parduotuvėles.
Taigi norime, kad ne tiktai steigtųsi tos mažos parduotuvėlės, tačiau ir vartotojus įvairiais būdais, ar tai būtų dovanos, ką dabar esame paskelbę, jeigu jūs įsigyjate prekių už 10 eurų, tai galite gauti suvenyrinės išskirtinės dešros ar sūrio, ar kitų maisto produktų, tuo būdu bandome privilioti, po to galvosime apie galimybę taikyti nuolaidas. Taigi norime sukabinti tą trumpąją grandinę, kad atsirastų ne tik poreikis pardavinėti, bet ir atsirastų įprotis vartoti.
Trumpai galbūt būtų tiek. Laukčiau jūsų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Turime 15 minučių klausti ir atsakyti. Siūlau pagal frakcijas, nes kai kurių frakcijų, matau, nariai tris kartus užrašę frakcijos vardu kalbėti. Ne. Pirmas kalba (sekundėlę) A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ministre, aš suprantu, kokią jums davė nelengvą užduotį per tuos Prezidento rinkimus – demonstruoti, kad labai rimtai kovojate su kainomis. Bet jūs parodėte tokių įdomių skaičių ir, pavyzdžiui, jūsų kovos rezultatas yra tai, kad 2017 metais pardavėjai nuo pieno kainos pasiimdavo 30 %, o dabar pasiima 34 %. Sakykite, koks bus jūsų tolesnių kovų rezultatas, nes tai reiškia, kad tą dalį pasiima nuo gamintojų? Didėja pardavėjų kaina, mažėja gamintojų.
Sakykite, ar jums pačiam neatrodo, kad jūs šiek tiek pastatytas į tokią pajuokos vietą? Nes dabar vienintelė priemonė iš keturių, jūs keturiais punktais įvardinote, yra ta, kad, jūsų manymu, labai gerai veikia tai, kad Vyriausybė kalba apie kainas, ir dėl to čia kainos pradėjo mažėti. Ir antras punktas, kad yra atsiradęs interneto puslapis produktukainos.lt. Gal jūs galite pasakyti, koks to puslapio lankomumas, pavyzdžiui, lyginant su puslapio „Delfi“ lankomumu?
G. SURPLYS. Jau galiu atsakinėti? (Balsai salėje) Dėkoju, ponas Andriau, už klausimus. Dėl lankomumo, tikrai jis mažesnis negu „Delfio“, bet mes darome viską, kad jis taptų didesnis, ir lankytojų skaičius auga. Dabar, kalbant apie tai, ką jūs sakėte, taip, ta tendencija egzistuoja, ir natūralu, kad jeigu prekybininkai bando spausti kainas žemyn, aišku, jie atsigroja ant silpniausios grandies, tai yra ant mūsų ūkininkų, ypač ant smulkiųjų ūkininkų.
Mūsų priemonių planas, manau, ilgainiui padės išspręsti ir šią bėdą, nes ir be tinklalapio produktukainos.lt, jame kviečiu ir jus apsilankyti, be to, kad jis dabar parodo, kokia dalis yra būtent gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko… Ir pagaliau mes bent jau galime apie tai kalbėti, nes iki tol net nebuvo tos informacijos. Mes einame toliau ir artimiausiu metu ruošiamės atnešti į Seimą nesąžiningų veiksmų pieno sektoriuje įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinsime, kad kainų ir jų dalies skelbimas apskritai eitų tokiu lygiu, kad kiekviena Lietuvos perdirbimo gamykla, kiekvienas Lietuvos kooperatyvas, arba vadinamasis tarpininkas, kuris supirkinėja pieną, turėtų skelbti, kiek jisai moka už pieną realiai kiekvienam savo partneriui. Ir tai vėlgi sudarys spaudimą, didinant gamintojo derybų galias derantis dėl kainų. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Kurdami trumpąsias grandines artimiausiu metu tikimės…
PIRMININKAS. Ministre, trumpiau. Atsakyti dvi minutės, frakcijos nespės paklausti.
G. SURPLYS. Atsiprašau. Stiprindami trumpąsias grandines, mes vėlgi kuriame galimybę ūkininkui parduoti savo pieną į daugiau vietų ir taip gauti didesnę kainą, pavyzdžiui, gaminant ir aukštesnės pridėtinės vertės produkciją. Ir galiausiai per Europos paramą mes vėlgi bandome subalansuoti, kad didesnė jos dalis atitektų ūkininkams ir jie galėtų modernizuoti savo ūkius. Tai trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Tikrai, ministre, dvi minutės. Klausia T. Tomilinas. Prašom. (Balsai salėje) Atsisakote. Tada kitas… Pagal frakcijas, gerbiamas kolega, yra pagal frakcijas. Iš jūsų frakcijos yra užsirašiusi seniūnė V. Čmilytė-Nielsen. Prašom, kolege. Viktorija! Gerbiamoji Viktorija. Atsisakote. K. Glaveckas. Prašom, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų įdomus pranešimas, bet aš noriu dėl kai kurių papildymų. Pagrindinė priemonė, kuria jūs siūlote su kainomis kariauti, yra apskaita ir kontrolė. Toks būdas yra naudotas prieš 60 metų. Konkurencija yra pagrindinis dalykas. Bet mano klausimas bus kitas. Kainų dinamika yra svarbus dalykas, bet ne esminis, nes perkamoji galia… pinigų ir žmonių, dėl to yra svarbiausias dalykas. Kiek tu gali nusipirkti to pieno, sviesto ar dar ko nors, faktiškai to matavimo nėra atlikta arba tas lygiagrečiai atliekama.
Ir dar vienas pastebėjimas. Dabar iš esmės Europoje prasidės defliacija, kitaip sakant, kainų mažėjimas. Stebėtojams bus iš tikro labai populiaru ir labai gražu konstatuoti kainų mažėjimą, kai bendra ekonomika pradės lėtėti. Tai tiesiog yra ekonominiai dėsniai. Klausimas. Sakykite, kokią įtaką tas tyrimas ir tas apskaitos, ir kontrolės sustiprinimas iki pat molekulinio lygio apačios… vis dėlto paveiks kainų dydį ir dinamiką Lietuvoje, nes, mano supratimu, be konkurencijos ir kitų dalykų…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū.
G. SURPLYS. Dėkoju, profesoriau, už tokią makroekonominę analizę. Iš tikrųjų natūralu, kad vien tiktai kainos.lt produktų tinklalapis nenulems kainų didelio didėjimo ar mažėjimo. Bet žiūrint… Mes tą ir sakome, kad yra pasaulinės rinkos tendencijos, grūdų supirkimo kainos ir t. t., tačiau taip, ką jūs sakote, mes tą bandome daryti, tai yra viešindami kainas, tuo būdu bandome kurti spaudimą, taip pat didindami konkurenciją. Tai vėlgi grįžtu prie tų pačių trumpųjų grandinių, kurios sudaro galimybes žmogui tą sviestą, apie kurį jūs kalbėjote, pasirinkti, kur pirkti, ar penkiuose didžiuosiuose tinkluose, kur rinka kol kas tikrai koncentruota, ar eiti į mažesnes parduotuvėles ir tuo būdu sukurti spaudimą tiems patiems prekybos tinklams, kad jie pagalvotų, pakonkuruotų dėl pirkėjo būtent kaina.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui. Tiesiai prieš jus, ministre. Laba diena. Dėkui, pirmininke, dėkui, ministre. Ar nagrinėjant kainų tendenciją, gal neišgirdau, negalėtumėte pakartoti, kokios yra… priežastine ir pasekmių prasme, dėl ko mažėja ir kokiu masteliu? Jei galima?
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
G. SURPLYS. Kalbame apie pasaulines tendencijas, situaciją rinkoje, situaciją su klimato kaita, su sausra ir su liūtimis, su pandemijomis. Sakau, tai rodo, kad grūdų kainos iš principo kyla, nes mažėja pasiūla dėl sausros, dėl prieš tai buvusių liūčių. Kiaulienos kainos eina žemyn dėl afrikinio kiaulių maro ir dėl to besikeičiančių vartotojų įgūdžių. Pieno kainos vėlgi seka ir grūdų tendencijas, tačiau iš principo Lietuvoje mes turime išskirtinę situaciją, kai turime penkis didelius perdirbėjus, turime ganėtinai koncentruotą prekybos rinką ir turime 36 tūkst. pieno gamintojų, kas natūraliai lemia, kad ta kaina vartotojui galbūt yra didelė, tačiau pradiniam pieno gamintojui, ypač jei jis yra mažas, mokama po maždaug 15 euro centų už litrą pieno. Vėlgi tai, kas man leidžia sakyti, kad Vyriausybės dėmesys kainoms ir viešas kainų stebėjimas gali daryti poveikį bendram kainų lygiui, yra tai, kad jeigu mes pažiūrėtume į kaimynines valstybes, tai ten per pastaruosius tris mėnesius tikrai kainos augo, maisto kainos augo daugiau, negu augo Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi P. Čimbaras. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs turbūt jaunesnis, neatsimenate, aš dar atsimenu tuos talonus, kurie būdavo prie Karaliaučiaus pakraščių, Vilkaviškio rajone, ir kaip jie lengvino gyvenimą, bet iš tikrųjų buvo kitaip. Mano klausimas yra kitas. Jūs čia daug priemonių skyrėte, kaip suvaldyti kainas. Bet kokia priemonė efektyviausia, man atrodo, būtų – tai vienodos europinės išmokos visiems žemdirbiams gamintojams. Gal galėtumėte pasakyti, kokias čia pastangas dedate ir kokių rezultatų turite, kad mūsų žemdirbiai, prasidėjus naujam finansiniam sezonui, neliktų vėl žemiau negu kitų šalių gamintojai? Ačiū už atsakymą.
G. SURPLYS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia pastangų buvo padėta iki man tampant ministru, todėl Europos Komisija praeitų metų birželio mėnesį pateikė pasiūlymą kiekvienai valstybei narei, kiek ji ruošiasi skirti Europos Sąjungos finansavimo. Mūsų žemdirbiams tas pasiūlymas, sakyčiau, yra neblogas, nes gauname 600 mln. eurų daugiau, negu gavome 2014–2020 metų laikotarpiu. Tačiau, jeigu mes pažiūrime į tai, kiek gauna vienas Lietuvos ūkininkas už vieną hektarą tiesioginių išmokų, matome, kad tai yra du kartus mažiau negu kitų Europos Sąjungos valstybių, už kai kurias valstybes net tris kartus mažiau. Taigi aš prisiėmiau iš karto tą uždavinį, kad tai nėra tiesiog sąžininga konkurencija, turint omeny, kad visi aplinkosauginiai reikalavimai, maisto saugos reikalavimai, galų gale trąšų ir kitų resursų, kurių reikia pagaminti produkcijai, kainos yra tokios pačios visoje Europos Sąjungoje. Iki šio momento jau esu susitikęs su 19 Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrais, ketvirtadienį važiuoju susitikti su Graikijos ministru. Visiems jiems aiškinu mūsų argumentus, mūsų skaičius teikiu, kad mums pagaminti produkciją kainuoja tiek pat, o gal ir brangiau negu kitų šalių ūkininkams. Taip pat aktyviai toje srityje veikia premjeras įvardinęs, kad žemės ūkis ir sanglauda yra mūsų du pagrindiniai prioritetai kalbant apie būsimąjį laikotarpį. Taip pat aktyviai veikia Prezidentė ir galiausiai žemdirbiai, protestuodami Briuselyje.
Manau, kad, sudėję visus tuos keturis ratus, užkūrę tą keturiais ratais varomą variklį, mes tikrai galime tikėtis išsikovoti dar daugiau, greitesnės tiesioginių išmokų konvergencijos, negu pradžioje mums buvo pasiūlyta Europos Komisijos.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kai jūs lankėtės Kaimo reikalų komitete, aš jums uždaviau klausimą dėl PVM lengvatų visam maistui. Kaip žinote, mes su A. Palioniu esame užregistravę šį projektą. Dabar žiūrėkite, kaimyninės šalys taiko tą PVM lengvatą. Kaimyninėse šalyse ūkininkai išmokas gauna didesnes, pas mus išmokos mažesnės, bet nenorime taikyti PVM visam maistui. Aš norėčiau jūsų konkrečiai paklausti. Jūs pasakėte komitete, kad pritartumėte, kad PVM maistui būtų mažinamas. Norėčiau paklausti, kokia būtų nauda mūsų žemės ūkiui, perdirbėjams ir apskritai vartotojams?
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą, pone Petrai. Mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad mes galėtume kaip bandomąjį projektą pabandyti įvesti lengvatinį maisto PVM, tarkime, vietinės gamybos daržovėms. Tas reikštų, kad tos daržovės taptų konkurencingesnės, mes užtikrintume, kad jos būtų tik lietuviškos, ir galėtume pažiūrėti, kokį poveikį ekonomikai arba biudžeto surinkimui tai daro.
Latvijos pavyzdys, kurį man pristatė Latvijos žemės ūkio ministras, dar buvęs ministras, yra toks, kad jie prognozavo analogiškai, kad nesurinks 17 mln. eurų į biudžetą, jeigu pritaikys tą lengvatinį PVM vietinės gamybos daržovėms, o surinko plius 5 mln. eurų. Taigi galėtume tikėtis, kad daržovių suvalgysime daugiau, na, galbūt sviesto ir nepavyktų daugiau, bet vietinių daržovių galėtume daugiau suvalgyti ir taip ne patuštinti, bet papildyti Lietuvos biudžetą.
Mes šiuo metu ministerijoje atliekame išsamią analizę, tyrimus ir kai išanalizuosime Latvijos pavyzdį, kai išanalizuosime kitus pavyzdžius, tada galėsime svarstyti ir pateikti pasiūlymą Vyriausybei. Kol kas, sakau, tai yra mano asmeninė nuomonė, kuri remiasi Latvijos, kaimynų, pavyzdžiu.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi V. Kamblevičius. Prašau, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų pateikėte įdomią informaciją ir kalbate apie tai, kad kainos Lietuvoje nedidėjo arba stabilizavosi. Tačiau, man atrodo, reikia vertinti taip, kaip vertina kiekvienas pirkėjas ir klientas, kad jeigu kaina nesikeitė, tai dažniausiai keitėsi kiekis. Tai batonas susitraukė, tai varškės pakelis lengvesnis pasidarė – perdirbėjai ir gamintojai imasi tokių gudrybių, kaip išlaikyti gana aukštą maisto produktų kainą.
Čia jau buvo P. Čimbaro klausimas apie lietuvišką produkciją ir PVM mažėjimą. Aš noriu paklausti. Kaip jūs, kaip žemės ūkio ministras, ir tas, kuris atsakingas mums pateikti medžiagą apie kainų reguliavimą… bendrą būtiniausių maisto prekių PVM mažėjimą. Mes prisidengiame maža rinka, mes prisidengiame, kad tai neturi įtakos galutinei kainai, nes taip ir yra iš tikrųjų, bet kitose valstybėse tai veikia ir toje pačioje Lenkijoje yra daug mažesnis PVM būtiniausiems maisto produktams, tik nesveikiems yra unifikuotas bendras standartinis. Jūsų nuomonė apie tai ir kaip vyksta dialogas su prekybininkais tais klausimais?
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Dėl tų susitraukiančių produktų noriu pasakyti, kad tame mūsų informaciniame šaltinyje produktukainos.lt yra matuojamos labai standartizuotų produktų kainos. Vadinasi, būtent litras, būtent tokia pakuotė, ne mažiau, ne daugiau. Todėl mes galime tiksliai palyginti kainas skirtinguose prekybos tinkluose.
Kalbant apie kaimyninių šalių patirtį su PVM lengvata, vis dėlto aš norėčiau tą klausimą palikti finansų ministrui, nes jis turi skaičius. Jie ten dėlioja ir mato, kiek nesurinktų, jeigu įvestume visam maistui, kiek nesurinktų, jeigu įvestume tiktai daliai maisto. Tačiau iki šiol yra tas tikėjimas, kad kol mes turime tiek koncentruotą mažmeninės prekybos sektorių, tai tas PVM sumažinimas nugultų būtent prekybininkų kišenėse, o ne atsilieptų geresnėmis kainomis vartotojams. Vis dėlto aš sakyčiau, kad pirma didiname konkurenciją, didiname tą mažų parduotuvėlių tinklą, o paskui galbūt galėsime kalbėti apie lengvatą. Tačiau vėl sakau, aš asmeniškai galbūt pasiūlyčiau pabandyti bandomąjį projektą ir galbūt įvesti lengvatinį PVM būtent šviežioms daržovėms. Kai mes turėsime skaičius ministerijoje, tada mes galėsime pateikti juos platesnei diskusijai. Kol kas, sakau, mes dar tik ruošiame.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Kamblevičius. Prašau, kolega, labai trumpai, jeigu galima.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų stebiuosi jūsų drąsa. Jeigu iš tikrųjų jūs padarysite tai, ką šiandien kalbėjote, tai jūs, sakyčiau, Valstiečių partijos prestižą grąžinsite į teigiamą lygį.
Ko norėjau jūsų paklausti. Kalbėdamas apie pieno kainas, jūs, sakyčiau, kalbėjote labai natūraliai, geranoriškai, bet nors prieš tai jums teko susitikti su šitais oligarchais ir pažiūrėti, kokia jų nuomonė. Ar nebus taip, kad jūsų tos kalbos liks tiktai tuščias burbulas?
G. SURPLYS. Dėkoju. Nežinau, apie kuriuos oligarchus jūs kalbate, pone Vytautai, bet tikrai susitikau ne su vienu ir su didžiųjų perdirbimo įmonių atstovais, direktoriumi, ir su mažesnių. Kas mane džiugina, kad kai kalbame apie kainas vartotojams, tai nėra joks Vyriausybės karas nei prieš prekybos tinklus, nei prieš kainas. Tai yra bandymas susitelkus pasiūlyti vartotojams gerą kainą. Štai tikrai mes dirbame komisijoje kartu su Prekybos tinklų asociacija, su prekybos tinklų atstovais. Tas kainas, kurias mes skelbiame, jie mums leidžia viešinti, jie patys duoda, dėl kai kurių mes pasiderame. Taigi tai yra bendras projektas, nes mes visi suprantame, kad kuo tos kainos bus patrauklesnės vartotojui, tuo daugiau vartotojų ir tuo didesnė mums galimybė išlikti – tiek prekybos sektoriui, tiek perdirbimo, tiek ir patiems ūkininkams.
Lygiai taip pat kalbant apie pieno sektorių, apie pieno kainas. Tai vėlgi yra tokia Pieno taryba, kurioje sėdi ir maži ūkininkai pienininkai, ir stambūs, ir tie perdirbėjai, ir visi kartu bandome surasti sprendimus, kurie būtų kompromisiniai ir geriausi visiems. Kai kuriuos sprendimus mums pavyksta priimti, kai kuriuos užkardo Europos taisyklės, bet, sakau, džiugina tai, kad mes kartu bandome tai daryti, nes suprantame, kad be smulkaus ar be stambesnio pieno gamintojo nebus ir tos perdirbimo įmonės. Ta logika vadovaudamiesi bandome ieškoti geriausių sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre.
14.33 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2857 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2857. Prašau, gerbiamas ministre. Pateikimas.
G. SURPLYS. Dėkoju. Pristatysiu Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad tuo projektu siekiama užtikrinti, kad topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys būtų tvarkomi pagal vienodus erdvinių duomenų modelius ir tai sudarytų galimybę šiuos duomenis pakartotinai naudoti.
Kitaip tariant, mes tiesiog norime pagaliau turėti vieną tvarkingą erdvinių duomenų sistemą. Šiuo metu topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, pavyzdžiui, pastatai, geležinkelio linijos, elektros tinklai ir taip toliau savivaldybėse yra tvarkomi naudojant geodezininkų pateiktus topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų skaitmeninius duomenis. Mes atlikome savivaldybėse sukauptų erdvinių duomenų analizę ir matome, kad tiktai Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės nuolat tvarko, atnaujina erdvinių duomenų rinkinį, o kitos savivaldybės erdvinius duomenis kaupia, tačiau jų netvarko, neatnaujina ir tokiu būdu sukaupti duomenys netinka įvairiapusiam naudojimui, pavyzdžiui, teritorijų planavimui, statybų projektavimui ir taip toliau. Neužtikrinamos sąsajos su valstybės registrais, kadastrais ir valstybės informacinėmis sistemomis. Be kita ko, erdviniai duomenų tvarkymo darbai yra dubliuojami, kadangi tuo pačiu metu šiuos duomenis kaupia ne tik savivaldybės, bet ir dalis juos valdančių institucijų.
Taigi įstatymo pakeitimo projektu nubrėžiama aiški takoskyra tarp minėtus erdvinius duomenis tvarkančių institucijų, tai yra savivaldybių ir institucijų, valdančių inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą.
Projekte taip pat yra numatytos prielaidos įsteigti topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, kuri būtų skirta informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai tvarkyti ir vieno langelio principu teikti naudotojams išsamius ir aktualius esamų ir projektuojamų topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis.
Siekiant aiškiai apibrėžti Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos kompetenciją topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo srityje, siūloma Žemės ūkio ministerijai pavesti koordinuoti ir kontroliuoti sistemoje esamų žemės paviršiaus objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus, o Aplinkos ministerijai planuoti, koordinuoti ir kontroliuoti projektuojamų žemės paviršiaus objektų erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus.
Pagrindiniai pakeitimai tokie, tačiau dar, be minėtų pagrindinių nuostatų, projektu siūloma prie valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų priskirti geografinių vietovardžių tvarkymą, kadangi gyvenamųjų vietovių pavadinimai yra vertinga mūsų tautos kultūros paveldo dalis, kurią būtina išsaugoti. Taip pat aiškiai įvardytume valstybinių, teminių ir savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų finansavimo šaltinius, ar tai būtų valstybės, ar savivaldybių biudžetų, ar Europos Sąjungos, ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos arba užsakovo lėšos.
Taip pat į Georeferencinio pagrindo kadastro objektų sąrašą būtų įtrauktos Lietuvos Respublikos teritorijos, jų išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje riba, nes šios informacijos iki šiol neturime jokiame valstybės registre ar kadastre. Tai gali sudaryti prielaidas kilti ginčams reguliuojant visuomeninius santykius, sprendžiant ekonominius, teisėsaugos ir kitus klausimus. Taigi, norime sutvarkyti ir šią sritį.
Šiuo metu ta nauja sistema yra kuriama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Planuojama, kad kasmet šitai sistemai palaikyti reikėtų apie 790 tūkst. eurų. Mes siūlome įstatymo projektu, kad tai tiesiog padengtume mokamomis šios sistemos duomenų paėmimo išlaidomis. Aišku, kita alternatyva yra finansuoti iš valstybės biudžeto, tačiau manome, kad turint omenyje, kad tie duomenys yra svarbūs ir jais naudojasi didelis skaičius suinteresuotų asmenų, būtų galima surinkti tą sumą iš užsakovų mokamo mokesčio.
Tai būtų tiek. Prašytume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – S. Gentvilas. Prašom, kolega. S. Gentvilo nematau. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar yra noras balsuoti? (Balsai salėje) Matau didelį norą balsuoti. Kolegos, balsuojame.
Motyvai už, prieš? Už – K. Mažeika. Nėra. Prieš – S. Gentvilas. Simono irgi nėra.
Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Planuojama svarstyti birželio 6 dieną.
Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Ačiū, bendru sutarimu.
Ačiū, gerbiamasis ministre.
G. SURPLYS. Dėkoju. Geros dienos!
Projektai, susiję su pasirengimu Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos
14.39 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3285, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3286, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3287, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3288, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3289, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3290, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3291, Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3292, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3293, Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 18 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3294, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3295, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3296, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3297, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 papildymo 40 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3298, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3299, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 papildymo 15 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3300, Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 papildymo 26 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3301, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3302, Konsulinio statuto 2, 8, 9, 15, 16, 17, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 31, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 71 ir 72 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3303, Konsulinio statuto 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1869 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3304, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3305, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1865 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3306 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kiti mūsų darbotvarkės klausimai – projektai, susiję su pasirengimu Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos. Kviečiu į tribūną gerbiamą užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių. Gerbiamas ministre, prašom į tribūną.
Mielieji kolegos, paaiškinu procedūrą. Dabar gerbiamas ministras pateiks darbotvarkės klausimus nuo 2-3.1 iki 2-5, lygiai taip pat ir 2-4. Klausimus bus galima užduoti atskirai dėl kiekvieno bloko, dėl 2-3 ir 2-4 klausimų blokų. Ir dar išsiskirs vienas. Gerbiamasis ministre, prašau abu blokus pristatyti.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų toks sudėtingas pratimas, kad mes pateikiame gana išsamų ir tokį platų įstatymų paketą, net 19 įstatymų projektų. Tai tikrai daug, bet aš pasistengsiu, taupydamas jūsų ir mūsų visų laiką, pabandyti apibendrintai juos pristatyti, nes jie susiję su viena priežastimi. Visa tai susiję su tuo procesu, kuris dabar vyksta Jungtinėje Karalystėje, ir labai sunku nuspėti, kuo jis baigsis. Bet mes, kaip sakėme ne kartą, ruošėmės visiems variantams, taip pat ir tam pačiam, mūsų požiūriu, prasčiausiam variantui, kad Jungtinės Karalystės turės pasitraukti be jokio susitarimo. Tikrai negalime teigti, kad ši opcija kaip ir atmesta, netgi priešingai – ta tikimybė tikrai labai didelė.
Šiuo atveju mes kalbame ne apie viską, kalbame apie piliečių teises. Konkrečiai šiuo atveju kalbame apie Jungtinės Karalystės piliečių teises Lietuvoje. Nėra tiek daug tų piliečių, iš karto pasakysiu, mūsų skaičiavimu, – apie 400. Bet vis dėlto mes norime, kad kitą dieną po įvykusio breksito, jeigu taip įvyktų, jų situacija nepablogėtų. Taip visiškai apibendrintai, kad ji būtų prilyginta Europos Sąjungos piliečių teisėms, kaip yra buvę iki šiol. Mes turime tokią tikimybę ir Jungtinės Karalystės vyriausybės patikinimą, kad mūsų piliečių ir kitų Europos Sąjungos piliečių teisės kitą dieną po tokio įvykio irgi nepablogėtų. Mes kalbame apie socialines, sveikatos apsaugos, švietimo, mokestines garantijas, taip pat kalbame ir apie kitus dokumentus.
Kadangi čia yra konkretūs įstatymai, jeigu jūs ne prieš, aš tikrai labai lakoniškai, trumpai, telegrafiškai, bet vis dėlto paminėsiu tuos įstatymus ir pasakysiu trumpai apie jų tikslą. Ir jeigu turėsite klausimų, ką galėsiu pats atsakysiu, bet čia, kaip jau sakiau, rengė septynios ministerijos, tad yra ministerijų atstovai, jie pasiruošę pakomentuoti, jeigu bus tie klausimai per pateikimą. Bet aš labai raginčiau gal susitelkti ir, jeigu bus toks reikalas, ar komitetuose, ar kur, nagrinėti tas detales. Mes dabar vargu ar turėtume skirti tiek daug laiko. Tačiau čia jūsų valia. Aš tiesiog siūlau išklausyti pačią esmę, jeigu mes pritariame principams ir tikslui, tuomet panagrinėti vėlgi skubos tvarka komitetuose ir pasiruošti tam atvejui, kuris gali atsitikti, tarkime, balandžio 12 dieną, jeigu jie nepriimtų kitų sprendimų ir pasitrauktų iš Europos Sąjungos be susitarimo.
Štai iš eilės. Užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymas ir lydimieji socialinės srities įstatymai, tai yra aštuonių įstatymų paketas. Jį rengė Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tikslas – reglamentuoti Lietuvos Respublikoje gyvenančių piliečių ir jų šeimos narių statusą nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos; numatyti devynių mėnesių pereinamąjį laikotarpį šių asmenų statusui pakeisti; nustatyti palankias minėtų piliečių apsigyvenimo sąlygas darbo, verslo, kitos teisėtos veiklos pagrindais; reglamentuoti socialinės apsaugos išmokų mokėjimą.
Dar konkrečiau. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektas. Taip pat čia yra du tokie projektai, skirti tam, kad nuostatos dėl prašymo išduoti leidimą tvarkos nagrinėjimo terminų… Tarp kitko, leidimas gyventi irgi būtų išduodamas nemokamai, kas irgi svarbu, ir, kaip sakau, turėtų devynis mėnesius laiko kreiptis.
Išmokų vaikams įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas leidžia Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi mūsų Respublikoje ir kurie ne mažiau kaip tris mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje, gauti išmokas. Tam skirtas šis įstatymas.
Toliau Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai, įtraukiant piliečius, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, ir jų šeimos narius, į įstatymo spektrą.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu galima, salėje tylos, išgirskime kiekvienam aktualų klausimą. Ministras pristato. Prašyčiau.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Čia logika ta pati, kadangi jie tampa jau trečiųjų šalių piliečiai, mes juos įtraukiame tokiu pat statusu, kaip kad būtų Europos Sąjungos piliečiai, kad nepablogėtų jų situacija pereinamuoju laikotarpiu. Tas pats pasakytina ir apie Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą. Lygiai ta pati logika, ką aš sakiau prieš tai.
Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimas. Taip pat pildomas straipsnis, išplečiantis įstatymo taikymą Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimų nariams. Tiesiog pridedama, kad ir jie įtraukiami prie tų sąvokų.
Tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Lygiai ta pati pastaba.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat nustatoma, kad stažas, įgytas Jungtinėje Karalystėje iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, įskaitomas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų reglamentuose nustatyta tvarka.
Toliau. Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo straipsnių pakeitimai, čia parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tikslas būtų reglamentuoti Jungtinėje Karalystėje įgytų profesijų kvalifikacijų, kurioms yra nustatyti būtiniausi rengimo reikalavimai Europos Sąjungoje, pripažinimą Lietuvos Respublikoje iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos be susitarimo; reglamentuoti įstatymo pirmame priede išvardintų Jungtinės Karalystės asociacijų ir organizacijų narių, kurie praktikuoja tam tikrą profesiją, profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo tam tikro straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas, be jokios abejonės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tikslas būtų reglamentuoti Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą darbuotojams, kuriems iki išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, vadovaujantis kaip tik Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatomis, buvo nustatyta Jungtinės Karalystės taikytina teisė.
Toliau. Sveikatos draudimo įstatymo tam tikro straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, parengė Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa. Įstatymo projekto tikslas būtų sudaryti sąlygas Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie iki išstojimo datos turėjo teisę gyventi Lietuvoje, kiek įmanoma palankesnes sąlygas, čia taip formuluojama, Lietuvoje gauti privalomą sveikatos draudimo apsaugą, kiek, tai detalizuota jau pačiame tekste, galima pasižiūrėti pasigilinus. O Lietuvos gyventojams, studijuojantiems Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose, irgi svarbi pastaba, pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis.
Toliau būtų finansinis paketas, irgi gana nemažas, parengtas Finansų ministerijos, apima penkis įstatymų projektus. Tikslas, aišku, užtikrinti mokestinės aplinkos tęstinumą, ką jau sakiau įžangoje. Jeigu konkrečiai, tai būtų Pelno mokesčio įstatymo papildymo tam tikru straipsniu įstatymo projektas, jis nustato dvejų metų nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos pereinamąjį laikotarpį. Šiam atvejui ir kitiems pasakysiu, kad eventualiai įsivaizduojama, kad vis tiek Europos Sąjunga turės pasirašyti susitarimus su Jungtine Karalyste. Kaip teigia abi pusės, tą darys prioritetine tvarka, bet žinome, kad irgi užtrunka. Tai manome, kad dvejų metų laikotarpis yra ganėtinai protingas laikotarpis, kai, tikėtina, tie susitarimai bus pasiekti. Bet kol to nėra, tai tas dvejų metų pereinamasis laikotarpis būtent ir sudaro palankias sąlygas, ir šiuo atveju mes kalbame apie palankią mokestinę situaciją.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo papildymo tam tikru straipsniu įstatymo projektas taip pat numato tuos pačius mano minėtus dvejus metus. Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektas. Čia, kaip jau sakiau ir įžangoje, siūloma atleisti Jungtinės Karalystės piliečius ir šeimos narius nuo valstybinės rinkliavos tuo pereinamuoju devynių mėnesių laikotarpiu, kuomet jie registruosis pagal mūsų įstatymus, legalizuos savo gyvenimą Lietuvoje, jiems tas leidimas neturėtų kainuoti.
Labdaros ir paramos įstatymo papildymas – taip pat yra siūlomas dvejų metų nuo išstojimo pereinamasis laikotarpis. Šiuo pakeitimu labdarą gaunančios Jungtinės Karalystės organizacijos prilyginamos Europos Sąjungos valstybių narių organizacijoms.
Buhalterinės apskaitos įstatymo papildymas – taip pat atitinkamos pastabos. Yra ir švietimo klausimai. Švietimo paketas, parengtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taip pat padės užtikrinti vienodas sąlygas Jungtinės Karalystės piliečiams ir Europos Sąjungos piliečiams dėl valstybės finansuojamų studijų, studijų kainos kompensavimo ir paramos skyrimo studentams, kas irgi labai aktualu, sutikime su tuo.
Ir konsulinis paketas. Šis vienintelis įstatymas, kuris siūlomas, galbūt ne tiek susijęs su breksito data, jeigu ji būtų, bet visais atvejais mes matome, kad to reikia, nes jau dabar yra didžiuliai srautai keisti dokumentus ir pasus išduoti, eilės didelės, ir kadangi tokio antplūdžio negalėjome planuoti ir tikėtis, tai mes maksimaliai tuos resursus stipriname. Tai čia yra sudarytos galimybės surengti tokias mobilias konsulines misijas, kurios vyktų į vietas, tarkime, pačią Jungtinę Karalystę iš Vilniaus. Taip pat yra suteikiamos galimybės pasitelkti išorinių paslaugų teikėjus ne sprendimams priimti, pabrėžiu, bet dokumentams surinkti, ir kad kai kurias funkcijas, kurias anksčiau galėjo atlikti tik konsulas, galėtų atlikti ir kiti įgalioti darbuotojai. Kitaip tariant, mes supaprastiname šitą procedūrą ne saugumo sąskaita, tačiau organizacijos prasme, sumažiname tą biurokratiją, pageriname piliečių aptarnavimą ir tikimės, kad bus bent jau kiek sušvelninti tie srautai.
Tai štai šio paketo toks tikslas, pabrėžiu, nepriklausomai nuo to, ar bus breksitas, ar nebus, norime, kad jis nuo gegužės 1 dienos įsigaliotų, tai vienintelis įstatymas, kuris turėtų įsigalioti anksčiau.
Aš faktiškai, gerbiamas pirmininke, ir paminėjau visus tuos 19 įstatymų projektų, kai kurie po kelis pakeitimus turi, bet jie iš tikrųjų aprėpia visa tai, ką kalbėjau įžangoje, – visą mokestinę, finansinę, draudiminę ir kitokią aplinką. Norime, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ji po galimo breksito ir išėjimo be susitarimo nepablogėtų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Išties išsamiai yra pristatyta. Kaip ir sakiau, mieli kolegos, nagrinėsime ir užduosime klausimus pagal tam tikrus pateikimo blokus. Kadangi yra maždaug keturi blokai, siūlau skirstyti į tris ir kiekvienam po 15 minučių, nes suplanuota valanda diskutuoti, ministras pateikė 15 minučių ir likusios 45 minutės – klausimams.
Pirmas pagrindinis įstatymų blokas būtų dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto Nr. XIIIP-3285 iki imtinai 2-3.9 klausimo – Socialinio draudimo pensijų projektas būtų paskutinis. Tai būtų gerai, kad dėl jų klausimus ir užduotumėte.
Pirmasis klausia A. Vinkus. Prašau, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Aš ir pradėsiu nuo socialinių pensijų. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, santykiuose su Jungtine Karalyste nebus taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, kurie šiuo metu reglamentuoja socialinės apsaugos išmokų skyrimą migruojantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, nebeliks teisinio pagrindo, nustatant teisę į socialinio draudimo pensiją, sumuoti Jungtinėje Karalystėje įgytą socialinio draudimo stažą. Dėl to labai išgyvena ten gyvenantys ir dirbantys, ir artimieji čia, Lietuvoje. Todėl Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurie grįš iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, taip pat Jungtinės Karalystės piliečiai, kurie dirba ir įgijo socialinio draudimo stažą Lietuvos Respublikoje, gali netekti teisės į socialinio draudimo pensiją. Ką galėtumėte tuo klausimu pakomentuoti?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas kolega, aš tą minėjau tame bloke. Tik pakartočiau, kad būtent ir yra tokie siūlomi projektai. Jeigu kalbėtume dėl to socialinio bloko, mes išplečiame įstatymo taikymą Jungtinės Karalystės piliečiams, teisingai, nes tas jau nebegaliotų, ir jų šeimos nariams, tiems, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai išduoti leidimai, tam jie turės laiko devynis mėnesius susitvarkyti nemokamai, beje, ne mažiau, kaip sakyti… jeigu tris mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje, tai reikalavimas jiems nebus taikomas tuo laikotarpiu, kai mes nustatysime pereinamąjį laikotarpį.
Tas pats pasakytina apie šalpos pensijas, apie tikslines kompensacijas, socialinio draudimo pensijas ir kitus dalykus. Jūs visiškai teisus, kad išstojus, be abejo, Jungtinė Karalystė jau būtų trečia šalis ir visai kitaip būtų reglamentuotos jų piliečių teisės, bet mes darome išimtis būtent tam, kad jie galėtų per tą pereinamąjį laikotarpį ir patys ramiau gyventi, ir mes turėtume laiko sutvarkyti tuos santykius tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Jie neturėtų rūpintis tuo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų klausia J. Olekas. Ruošiasi K. Glaveckas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, bet aš norėjau dėl Mokslo įstatymo paklausti. Gal jūs mane perkelsite ar leidžiate dabar?
PIRMININKAS. Sutariame ir perkeliame jus prie Mokslo įstatymo, prie kito mūsų paketo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. K. Glaveckas. Ruošiasi E. Pupinis. Prašau, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, iš tikro breksitas pasidarė visų galvos skausmu, ne tik T. Mei, parlamento, bet ir mūsų. Sakykite, ar turite vertinimus, jeigu netrukus įvyks tas kietasis breksitas, kokių Lietuva patirs nuostolių?
Dar vienas dalykas. Britanija išstodama iš Europos Sąjungos įsipareigojo, kaip suprantu, apie 45 mlrd. eurų sumokėti Europos Sąjungai už išstojimą. Kaip jie bus skirstomi, yra kalbėta ar nekalbėta, ar skirti kokioms kompensacijoms, pavyzdžiui, tas pats socialinis klausimas dėl pensijų, dėl kitų dalykų, ar yra koks nors planas padarytas, ar dar tik ruošiamasi daryti?
Ir paskutinis labai trumpas. Lietuva iš tikro išvakarėse priima visą šitą įstatymų paketą, nors Europos Sąjunga pažymėjo, kad yra visiškai pasiruošusi kitam išėjimui, tai yra ir įstatymine baze. Koks santykis tarp to, ką priėmė Europa Briuselyje, ir to, ką mes dabar siūlome? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Čia daug klausimų, bet pirmiausia tai čia mes daugiau kalbame apie piliečių teises ir tiktai apie tas teises, nes visa tai susiję su piliečių aplinka – finansine, mokestine ir kitokia. Čia tam yra skirta. Tai bus tuo atveju, jeigu išeis be susitarimo.
Dabar, ar ten taip bus, kaip jūs sakote, tai tikimybė, deja, nemaža, kadangi jie balsavo čia daug kartų. Vakar, beje, parlamentas perėmė breksito kontrolę į savo rankas. Mūsų parlamentas apskritai viską laiko savo rankose, tai čia nenuostabu, bet iš tikrųjų nėra visai juokinga ta prasme, kad yra visiška tokia politinė aklavietė. Tikėtina, kad rytoj gali būti vadinamieji indikatyvūs balsavimai, bandomieji, prieš ką nusiteikę parlamento nariai. Visos opcijos yra, visi pasirinkimai yra ant stalo: ar gali būti naujas referendumas, ar gali atsiimti tą pareiškimą, ar gali būti nauji rinkimai. Gali ir taip būti, kadangi, kaip žinome, atsistatydinimai iš Vyriausybės vis dažnėja, gal jaunesnių ministrų, tačiau vis tiek kabineto narių. Taigi iš tikrųjų yra labai didelė įtampa. O jeigu dėl nieko nebus susitarta, tai tas laikrodis tiksi. Šiuo atveju pratęsimas yra iki balandžio 12 dienos. Tai dar ne rytoj ir ne poryt, bet vis tiek tai gali atsitikti. Taigi tikimybė atsakant į jūsų klausimą yra didelė.
Dabar, jeigu bus be susitarimo išeita, tai tada jokie įsipareigojimai negalios iš to, ką jūs sakote. Irgi reikės viską aptarti – ir kaip siena bus sutvarkyta, ir kaip santykiai bus. Todėl Europos Sąjunga priėmė vienašališkus tokius trumpalaikius reglamentus, kurie sprendžia dėl socialinio paketo, sprendžia transporto klausimus, kad nenustotų mašinos važinėti, kad lėktuvai nenustotų skraidyti. Viskas tai apgalvota, bet tai yra laikina ir tuo laikotarpiu, kol susitarsime. Taigi, aš manau, gana solidžiai ir taip gana kruopščiai yra rengiamasi ir šalys narės rengiasi. Aš manau, kad mes irgi tai darome laiku ir apgalvotai. Vėlgi, jeigu neįvyks breksitas, tai šitas paketas kaip ir neturės prasmės, iškart noriu pasakyti, išskyrus tą mano konsulinį minėtą klausimą. Taigi tokie būtų atsakymai.
Taip, yra preliminariai aptarta, kaip tos lėšos bus naudojamos, nes žinome, kad Jungtinė Karalystė yra biudžeto donorė. Mes čia dėl to nerimaujame, nes gali nukentėti ir sanglaudos fondai, ir parama žemės ūkiui, ir šiaip išlaidos. Taigi čia daug yra tokių susijusių problemiškų dalykų, bet aš manau, kad dar, jeigu leisite, atsakysiu į jūsų klausimą.
Dabar labai daug publikacijų, gal kiek pavėluotų, ir pasaulio žiniasklaidoje, ir „Financial Times“ neseniai minėjo trilijoną svarų nuostolio dėl to, kad finansinės, paslaugų kompanijos keliasi į Europą – į Paryžių, į Frankfurtą. Kai kurios finansų ir paslaugų kompanijos keliasi ir į Lietuvą, kaip žinote. Taigi bėga kapitalas ir tai bus didelis nuostolis britų ekonomikai. Jau dabar turbūt didžiausias nuostolis bus jiems. Mes tokios ypatingos prekybos apyvartos tiesioginės neturime, kad pajustume, bet netiesiogiai…
PIRMININKAS. Ministre, atsakykite trumpiau, žinokite, nes čia tada…
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Įdomi tema, tai aš tiesiog įsijaučiau.
PIRMININKAS. Kolegos, pagal įstatymų projektus klausimai. Tai yra daugiau socialiniai klausimai, susiję su mūsų piliečiais tenai.
Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. J. Dagys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų čia, kiek suprantu, daugiau įstatymai, kuriais pasirūpinta bus (čia aš į kairę nuo jūsų) Britanijos piliečiais, bet ar mūsiškiai piliečiai ten taip pakankamai gerai informuoti? Ar jie tikrai žino, kokia situacija jų laukia, ar Britanija daro visus žingsnius, kad užtikrintų mūsų piliečių gerovę, ir iš tikrųjų nebūtų iš kitos pusės problemų, kad būtų maždaug veidrodinis atspindys, o ne kažkoks kreivas? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Geras klausimas. Čia iš tikrųjų dvi priežastys, kodėl mes tai darome. Pirmiausia tai yra politinis gestas šalies, kuri mums labai artima sąjungininkė, atžvilgiu. Mes tuo pasakome, kad ne tik žodžiais, bet tikrai įsivaizduojame, kad norime išlaikyti kuo glaudesnius santykius tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Mes tebelaikysime ją labai artima sąjungininke. Tikrai jie labai artimi ir požiūriu, ir vertybiškai, ir taip toliau. Šitaip parodomas toks geros valios gestas a priori, kol dar nieko neįvyko.
Dabar kita priežastis, irgi neslėpsiu, taip pat čia rūpinamės savo piliečiais, nes jeigu mes elgsimės su Jungtinės Karalystės piliečiais atitinkamai, tai tie pažadai, kurie Jungtinės Karalystės premjerės tikrai ne kartą buvo pasakyti, ir žinau, kad pavedimai jau duoti atitinkamoms ministerijoms – Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms būtent pasiekti tai, kad nebūtų pablogėjimo Europos Sąjungos piliečiams… Čia rūpinamės praktiškai… Tiesiogiai kalbama apie Jungtinės Karalystės piliečius, bet netiesiogiai tai tikrai yra mūsų piliečių teisių gynyba.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi M. Puidokas. Prašau, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs patikinote mus, kad iš tikrųjų mes turėsime dar laiko, suspėsime persiderėti įvairius socialinio draudimo aspektus, stažo skaičiavimo ir panašiai, nes tokiu atveju bus dvišaliai susitarimai.
Bet mano klausimas būtų susijęs su tuo sąrašu įvairių žmonių, kuriuos mes draudžiame iš valstybės. Čia jau mūsų žmonių, kurie ten dirba, studijuoja arba turi kokias nors programas, arba kokius nors konkursus laimėję, įvairiausius tarptautinius projektus ir panašiai. Iš to, ką jūs pateikėte, man susidarė vaizdas, suabejojau, ar tikrai tas baigtinis sąrašas, kur mes čia sprendžiame savo problemas, nes mes daug įsipareigojimų drausti esame priėmę ir įvairiausių pavadinimų.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Jeigu trumpai, tai aš manau, įsitikinęs, kad taip, nes buvo labai apgalvota, bet bus galima dar detaliau panagrinėti komitete, gal ateis ekspertai, specialistai. Noras buvo toks, kaip sakiau, kad nepablogėtų trumpą laiką, pereinamąjį laikotarpį, o po to jau mes sutvarkytume įstatymais. Jeigu norite detalesnio atsakymo dabar, tai galime paprašyti ministerijos atstovų, o jeigu nenorite dabar, tai gal vėliau galėsite įsigilinti, bus prasmingiau, nes dabar mes tiesiog įstrigsime laike. Kaip siūlote, ar pakaks pradžioje? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar ministerijos atstovai nori pakomentuoti, ar į frakciją?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Sako, kad ne. Komitetai.
PIRMININKAS. Komitetai. Ačiū, gerbiamasis kolega, už supratingumą. Kolega M. Puidokas ruošiasi klausti. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, norėjau pasiteirauti, ar dabar visame šitame breksito kontekste vis dėlto yra realių galimybių ne tik dėl breksito proceso nukėlimo, bet ir peržvelgimo? Ir ar yra išspręsta, bent iš dalies, situacija dėl Airijos ir Šiaurės Airijos sienos? Ir ar tai kaip nors paveiks Lietuvos piliečių situaciją tose šalyse?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Šie įstatymai apie tai nekalba. Kalbama apie piliečių teises. Nežinau, kaip man čia… Pastabos buvo teisingos, gal aš nesiplėsiu.
PIRMININKAS. Aš dar kartą, kolegos, prašau – klausimai, susiję su teikiamais įstatymų projektais.
Klausia V. Kamblevičius. Gerbiamasis Vytautai Kamblevičiau, prašau jūsų klausti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūs turbūt ir pats jaučiate, kad mūsų lietuvių politikų retorika ir aukščiausiu lygiu yra, sakyčiau, nekorektiška Anglijos atžvilgiu. Ir jūs, matyt, E. Makrono prisiklausę vykdote tokią pačią politiką. Ateityje tai reikės mums bendrauti su Didžiąja Britanija, ir mūsų žmonės ten gyvena. Kaip tada pasijusime mes? Retorikos laikysimės, kurią darome iki šios dienos?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Čia jūs man taikote ar…
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ir jums, ir Prezidentei. Taip. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, prašau klausti dėl įstatymų projektų.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Bet vis tiek, gal aš ką nors praklausiau? Bet mano retorika Jungtinės Karalystės atžvilgiu tikrai labai korektiška, aš net mintyse neturiu nieko neigiamo. Gal ką nors ne taip supratau, tai atleiskite.
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Ačiū, kolega. Klausia J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nors posėdžio pirmininkas ir neleidžia atsakinėti į tuos klausimus, bet jie mums irgi labai svarbūs. Nuo to priklausys pagaliau ir šių įstatymų likimas, jeigu mes juos priimsime. Pagal projektus numatyta, kad jie įsigalioja nuo išstojimo momento, tai yra, kaip jūs sakėte, kietojo breksito atveju. Tikimasi to paties iš Jungtinės Karalystės vyriausybės ir parlamento, kad mūsų piliečių teisės taip pat būtų analogiškos. Ar jos tikrai bus analogiškos, ar geresnės, ar blogesnės, aš irgi norėčiau tą sužinoti. Bet, iš kitos pusės, kokios, jūsų manymu, opcijos galimos dėl išstojimo scenarijaus? Ar yra įmanomas pats optimistiškiausias lietuvių variantas…
PIRMININKAS. Kolegos, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …naujo referendumo klausimas?
PIRMININKAS. Kolegos, aš dar kartą skelbiu pastabą. Visiškai nesusiję klausimai su teikiamais įstatymų projektais. Mieli kolegos, visiškai nesusiję! Prašau, ministre.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Aš atsakysiu, tas aktualu iš tikrųjų. Čia ne tas klausimas.
PIRMININKAS. Visiškai.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Visi variantai dabar yra ant darbo stalo. Jeigu nieko nesusitars balandžio 12 dieną, ir įvyks šitas pjūvis, kuriam mes ruošiamės.
Dabar kalbų yra visokių, ir net vyriausybės nariai, labai atsakingi vyriausybės ministrai, vyresnieji ministrai, jau kalba apie antro referendumo galimybę kaip apie realybę. Anksčiau buvo atmesta iš principo. Opozicija kalba apie įvairius sprendimus – išėjimas, bet su Muitų sąjunga, išėjimas, bet su bendra rinka. Norvegiškas išėjimo variantas ir kiti variantai, kur irgi… Žinome, kad Norvegija – ne Europos Sąjungos narė, bet labai susaistyta su Europos Sąjunga ir dėl įsipareigojimų į bendrą rinką, ir panašių dalykų. Tad visi variantai yra ant stalo. Ir dabar britai balsavo, kad jie nesutinka dėl išėjimo be susitarimo, jie dėl to balsavo, priėmė sprendimą ir turi tai realizuoti praktikoje. Čia ir visas kalambūras. Tai aš atsiprašau, kad nesusiję, bet tikrai tiems, kas domisi, mes pasiruošę detaliau – stebime tą situaciją faktiškai kiekvieną valandą. Ji keičiasi, ir visi laukiame kokio nors racionalaus sprendimo iš britų pusės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Gerbiami kolegos, dar kartą sakau, klausiame klausimų, kurie susiję su projektais. Matau, kyla daug klausimų, gal yra norinčių paskui pasišnekėti, kviestis į frakciją, kad plačiau pakomentuotų kitus procesus, nesusijusius su teikiamais įstatymų projektais, tai yra daugiau socialiniai projektai.
Gerbiami kolegos, už ir prieš nėra užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galima. Norite balsuoti? Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams Nr. XIIIP-3285, Nr. XIIIP-3286, Nr. XIIIP-3287, Nr. XIIIP-3288, Nr. XIIIP-3289, Nr. XIIIP-3290, Nr. XIIIP-3291, Nr. XIIIP-3292, Nr. XIIIP-3293, balsuojate už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 86. Vyriausybė prašo skubos tvarka. Pagal mūsų numatytą posėdžių darbotvarkę būtų balandžio 9 diena. Galime bendru sutarimu? Pagrindinis komitetas dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektų būtų Užsienio reikalų komitetas, likusių įstatymų projektų (nuo projekto Nr. XIIIP-3287 iki Nr. XIIIP-3293) – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime.
Dabar kitas klausimų raundas. Vienas yra dėl Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norite užduoti ministrui klausimą? Yra du. Kolega E. Pupinis, matau, užsirašęs. Prašom. E. Pupinis užduoda klausimą ministrui.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, tai taip pat svarbu, bet kaip bus su lietuviais, studijuojančiais ten, ir dėl tolesnio mūsų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo, nes procesas jau buvo labai toli nujudėjęs, ir taip negali būti, kad anksčiau buvo pripažįstama, dabar nepripažįstama. Kokia perspektyva tų žmonių, kurie studijuoja Britanijos universitetuose? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Kai bus susitarimas, tada bus reglamentuota, kaip bus. O iki tol, kurie turi teisėtų lūkesčių, kurie dabar studijuoja, mes siekiame, kad nepasikeistų situacija, nes jie įstojo esant kitokiai situacijai, kitokioms sąlygoms. Iš principo tokia mūsų vizija ir tokia siekiamybė. Tai, ką darome dėl Jungtinės Karalystės piliečių, tikimės, tikrai bus ir mūsų piliečiams. Taip trumpai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Klausia L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, nors mums posėdžio pirmininkas draudžia klausti šiek tiek platesnio konteksto klausimų, aš, jeigu leistie, pasinaudosiu žodžio laisve ir tai padarysiu.
Gerbiamas ministre, čia mes sprendžiame Lietuvos piliečių, esančių Britanijoje, reikalus.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Atvirkščiai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai. Bet pagalvokime apie bendrą sugrįžtančios Lietuvos koncepciją. Vyriausybėje yra rimtas svarstymas. Juk daug kas kalba, kad breksitas yra šiokia tokia galimybė kaip nors nutiesti tiltus žmonėms grįžti atgal į Lietuvą. Klausimas būtų toks: prašom pasakyti, tarkime, lietuviai Britanijoje dažnai kalba apie tai, kad jiems, jų vaikams yra labai sudėtinga grįžti į Lietuvą, integruotis į mokyklą, nes trūksta specialistų, kurie dirbtų su jais. Yra vienas lietuvybės centras Alytuje, bet galbūt tai galėtų būti įvairių savivaldybių modelis, toks kaip popamokinė veikla, ir tie skirtumai galėtų būti kaip nors moderuojami, mažinami, kad integracija būtų lengvesnė. Ar iš principo yra kalbama apie papildomą tokių mokinių krepšelį, nes čia jau yra fundamentalūs dalykai, bandant tuos tiltus nutiesti ir tuos žmones susigrąžinti.
PIRMININKAS. Laikas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ar yra tokių planų? Jeigu jūs žinote, tai būtų įdomu sužinoti. Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Aš žinau, kad apie tai yra galvojama, ką jūs sakote. Bet lozungais žmonių neprikviesi, turime sudaryti sąlygas, darbo vietas, mokymosi galimybes. Taip, iš principo. Aišku, jeigu čia visi iš karto sugrįžtų, kuriuos mes čia kviečiame, labai sunku būtų viską padaryti. Bet apie tai specialistai kalba, diskutuoja ir trumpai pasakysiu tiek – kiek mes čia pajėgūs tą padaryti, praktika parodytų. Bet kadangi vėlgi nesusiję, tai gal aš nekartosiu.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, Laurynai, ne todėl, kad aš norėčiau drausti ar riboti, tiesiog yra klausimai, susiję su teikiamu projektu, ir aš tikrai pagal Statutą turiu tą dalyką daryti.
Gerbiami kolegos, kadangi už, prieš nėra, gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat yra paprašyta skubos. Numatoma svarstyti balandžio 9 dieną.
Dabar Valstybinio socialinio draudimo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3295. Klausimų kol kas nematau, nėra. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Galime. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti taip pat balandžio 9 dieną. Galime pritarti? Galime.
Kitas mūsų projektas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3296. Klausti yra užsirašęs A. Vinkus. Kolega, norite klausti? (Balsai salėje) Dėl Sveikatos draudimo įstatymo. Nori paklausti kolega. Prašom, tokią teisę turite. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Įstatymo projektu siūloma valstybės lėšomis (PSDF) toliau drausti gyventojus, kurie studijuoja Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad paskutiniai studentai iki numatomo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pradėjo studijuoti Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose 2019 metais, Lietuvoje aukštųjų mokyklų studentai draudžiami iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 dienos, PSDF kontekste būtų tikslinga studijuojančius Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose valstybės lėšomis drausti iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Konkreti data nustatyta, siekiant teisinio aiškumo. Kaip jūs į tai žiūrite?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Mano komentaras būtų toks, kaip buvo anksčiau. Teisėti lūkesčiai, matau, kad pritaria kolega sveikatos ministras, būtent toks yra požiūris, kad jie nenukentėtų, nes jie įstojo tomis sąlygomis, turėtų ir baigti. Kiti, kurie ateis, matyt, jau turės tikėtis tų sąlygų, kurios bus reglamentuotos naujuoju susitarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Už, prieš nėra. Galima bendru sutarimu, kolegos? Ačiū, galime.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Taip pat numatoma svarstyti balandžio 9 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, galima.
Kitas mūsų didesnis paketas – tai yra Pelno mokesčio ir jo lydimieji teisės aktai, tarp jų ir Mokslo studijų. Kolegos J. Oleko klausimas. Atsiprašau, palaukite. Ne, ne, taip, taip, taip. Gerai, kad visi žinotumėte, Nr. XIIIP-3297 iki Nr. XIIIP-3302 ir paskutinis iš jų yra Mokslo ir studijų įstatymas. Buvo užsirašęs J. Olekas. Prašom. Pirma klausia J. Olekas, po to – P. Gražulis. Prašom. Tuojau, sekundėlę, nes perkėlėme. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu tik pasitikslinti dėl šito įstatymo, nes čia yra keletas pakeitimų, kurie yra įrašyti ir po to išbraukti. Pavyzdžiui, 3 straipsnio 4 dalyje yra įrašyta Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, po to išbraukta, tas pats yra 9 punkte. Aš čia buvo kokios techninės jūsų klaidos, nes atrodo, kad niekas nesikeičia? Tai būtų įdomu išgirsti.
Ir 1 straipsnio dalyje, kur yra įrašyta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, man atrodo, galbūt techniškai čia būtų tikslingiau, jei mes tą įrašą padarytume po Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečių, nes mes turime Europos Sąjungos piliečius, turime asociacijos valstybių piliečius ir galbūt, neduok Dieve, daugiau tokių valstybių, bet dabar turime Jungtinę Karalystę. Ar jūs nesutiktumėte su tokiu mano siūlymu ir teikimu? Ačiū už atsakymą.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Jeigu posėdžio pirmininkas sutiktų, tai gal dėl konkrečių straipsnių ministerijos atstovas galėtų pasakyti.
PIRMININKAS. Prašau, Švietimo ministerijos atstovas. Prašom.
D. SADECKAS. Ačiū. Labai trumpai, manau (Balsas salėje: „…paaiškintų dėl išbraukimo…“), kad komitete reikėtų pasižiūrėti, dabar įdėtos ir teisininkų pastabos, manau, kad reikia tą persižiūrėti būtent teisiniu aspektu. Bet nemanau, kad čia yra esminiai taisymai. Čia yra tiesiog teisinės technikos dalykai.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Juridinės technikos, norite pasakyti, dalykai?
PIRMININKAS. Tuojau, sekundėlę. Ir dar, prašau, kitos ministerijos atstovas. Prašom.
V. RAZUMAS. Čia gerbiamam J. Olekui atsakymas dėl išbraukimo. Ten yra pasakyta, kad įsigaliojus breksitui tas terminas nusitęsia iki 2021 m. sausio 1 d., ir tada reikės naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo tų straipsnių pakeitimo, kada taps trečiąja šalimi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos… Ai, P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, dabar teikiame įstatymų projektus, visą paketą, susijusį su breksitu. Bet po vakar ar užvakar dienos, kai Anglijos premjerė vis dėlto pasakė, kad neteiks antrą kartą balsuoti ar trečią, nes neturi daugumos, ir kada Europos Parlamentas lyg ir perėmė į savo rankas breksito klausimą, gal nebus to breksito, gal darykime dėl tų visų klausimų stabdį ir kai paaiškės, ar išstoja Anglija, ar neišstoja, tada tuos įstatymus priiminėkime? Kaip jums atrodo? Kokia dabar bus situacija su breksitu? Aš jau nieko nežinau.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Aš pasikartosiu. Visi variantai atviri ir, deja, išėjimas be susitarimo irgi yra įmanomas, tai mes jau ir ruošiamės. Matyt, protingai elgiamės, pasiruošime, jeigu nereikės tų įstatymų, tai tiesiog nereikės taikyti. Bet jeigu reikės, mes tiesiog nespėsime pasiruošti. Todėl ruošiamės ir siūlome skubos tvarka tą apsvarstyti.
PIRMININKAS. Tiesiog dėl posėdžių grafiko, gerbiamas Petrai, nes kitą savaitę dirbame apygardose ir prieš Velykas lygiai tokia pati situacija. Tiesiog dėl to ir vyksta pateikimas, nes galime nesuspėti. Viskas. Dėl motyvų už, prieš nėra.
Gerbiami kolegos, įstatymų projektams Nr. XIIIP-3297, Nr. XIIIP-3298, Nr. XIIIP-3299, Nr. XIIIP-3300, Nr. XIIIP-3301 galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame, gerbiami kolegos. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Balsuojame, gerbiami kolegos.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 94.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti balandžio 9 dieną.
Mokslo ir studijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-3302 galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatoma svarstyti balandžio 9 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.
Kitas mūsų paketas yra nuo projekto Nr. XIIIP-3303 iki projekto Nr. XIIIP-3306 imtinai. Klausimų nematau kol kas. Sekundėlę, dar gal kas nors užsirašo. Yra E. Pupinis. Kolega Edmundai Pupini, norite dar klausti? Ne. Viskas. Už, prieš nematau. Gal galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Gerai, bendru sutarimu įstatymų projektams Nr. XIIIP-3303, Nr. XIIIP-3304, Nr. XIIIP-3305, Nr. XIIIP-3306 po pateikimo pritariame.
Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Numatoma svarstyti balandžio 9 dieną. Galime bendru sutarimu, kolegos? Ačiū, kolegos.
Viskas, ministre, ačiū jums už tribūną. Ačiū, kolegos.
15.18 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3236 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas Nr. XIIIP-3236. Kviečiu į tribūną V. Simuliką pristatyti įstatymo projektą. Prašau, kolega.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Seimo narių grupės vardu, daugiausia Žmogaus teisių komiteto nariai, norime pateikti įstatymo projektą, papildyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektą vienu punktu.
Projektu siekiama praplėsti papildomos apsaugos suteikimo pagrindus numatant, kad papildoma apsauga būtų suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jam bus apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai įvairiais neteisėtais būdais yra bandoma susidoroti su nepriklausomais žurnalistais, žmogaus teisių gynėjais, opozicinių partijų lyderiais ir kitais aktyviais visuomenės veikėjais, kurie aktyviai kritikuoja valdžią, publikuoja straipsnius, atskleidžia valstybės pareigūnų korupcines veikas ir neteisėtą neveikimą. Tokie asmenys kilmės valstybėje yra persekiojami dėl politinių įsitikinimų, jiems yra grasinama susidorojimu, fiktyviai pradedami baudžiamieji persekiojimai, vykdomi politiškai motyvuoti areštai ir kiti aktyvūs neteisėti veiksmai, keliantys tiesioginę grėsmę šių asmenų sveikatai ir gyvybei.
Tokiais valdžios veiksmais yra pažeidžiama asmenų teisė į laisvę, teisingą bylos nagrinėjimą, laisvą dalyvavimą susirinkimuose. Siekiant apsaugoti asmenis nuo jų atžvilgiu vykdomų neteisėtų veiksmų, atsirastų galimybė jiems kreiptis dėl papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjant prieglobsčio prašymą, būtų išsamiai įvertinama reali persekiojimo grėsmės tikimybė vertinant ne tik bendrą padėtį kilmės šalyje, bet ir su konkrečiu asmeniu susijusias faktines aplinkybes ir realias galimybes pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą.
Noriu pasakyti, kad autoriai sutinkame su Europos teisės departamento pastabomis, kad jeigu bus pritarta po pateikimo, pagrindinę išvadą teiktų Vyriausybės atstovai, tai yra Migracijos departamentas, kuris būtent turi ne vieną tokią bylą.
Noriu atkreipti dėmesį, prieš gerus metus, kolegos, į mūsų komitetą kolegos Seimo nariai buvo kreipęsi, kad atkreiptume dėmesį – žurnalistui iš Rusijos Migracijos departamentas nebuvo davęs teisės į papildomą apsaugą. Jis ėjo į teismą ir teismas po svarstymo priėmė sprendimą netenkinti Migracijos departamento pozicijos. Noriu pasakyti, kad pakankamai kompetentinga institucija – Migracijos departamentas su specialiomis tarnybomis gali visiškai išnagrinėti kiekvieno prašančiojo papildomos valstybės apsaugos nuo šiuo atveju neteisėto, nepakankamai teisingo teismo trečiosiose valstybėse. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – E. Zingeris. Prašau, tribūna jūsų.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielas bičiuli, iš tikrųjų yra nepaprastai aktualus jūsų teikiamas įstatymas, kadangi mes esame užplukdyti politinių pabėgėlių. Kadangi, deja, demokratija nelaimėjo kaimyninėse šalyse po 29 metų nuo Sąjūdžio laikotarpio, mes turime nemažai totalitarinių režimų, nuo kurių bėga politiniai oponentai. Čia iš tikrųjų tiesiog stebėtina, kad tiktai dabar mes imamės teisinės bazės, kai turime aiškiai ne kokius nors neatpažįstamus kultūriškai arba visiškai nesuprantamus pabėgėlių srautus, o paprasčiausiai politinius oponentus iš tos pačios istorijos…
V. SIMULIK (LVŽSF). Kaimynus.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). O prieš tai dar iš tos pačios pavergtų tautų istorijos, kur mes taip lengvai atpažįstame, kas yra kas, ar jie yra tikri pabėgėliai, ar ne. Ko gero, dažniausiai tai yra tikri pabėgėliai, politiniai oponentai. Tada matome stebėtiną teismų elgesį, kai jie nusprendžia pagal įstatymo raidę, o įstatymo raidė esame mes. Lieka tik padėkoti jums, kad ir mums visiems pavėlavus, jūs bandote tuos patikslinimus padaryti, nes tenka Užsienio reikalų komitete susidurti…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …daugybę metų. Labai jums ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų Užsienio reikalų komiteto prašysiu įdėmiai į tai atkreipti dėmesį, į šitą problematiką. Manau, kad mūsų pozicija – pirmiausia žmogaus teisės, o visa kita yra institucijų reikalas įvertinti objektyvias sąlygas, surinkti dokumentus. Kaip tik šiandien Migracijos departamente turėjome debatus. Praeitais metais 800 ukrainiečių negavo leidimo gyventi Lietuvos teritorijoje dėl fiktyvių dokumentų. Vadinasi, yra kontrolė, yra sistema, yra prižiūrima, kad nebūtų piktnaudžiaujama kažkokiais papildomais dalykais. Tikrai prašysiu Užsienio reikalų komitetą į tai atkreipti dėmesį. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Norima balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio įstatymo projektui Nr. XIIIP-3236, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 9 dieną. Galime bendru sutarimu? Galime, kaip matau.
15.24 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465(2)VK (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465. Finansų ministerijos atstovas – viceministras D. Sadeckas. Prašau.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, prieš pristatydamas teikiamą įstatymo projektą, norėčiau priminti, kad atskirų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo teiktas dar 2017 metų gruodžio mėnesį ir vėliau, 2018 metų gegužės mėnesį, Seimas jį grąžino iniciatoriams tobulinti. Šiuo metu yra teikiamas naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektas, patobulintas tiek pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas, tiek pagal Seimo Audito komiteto išvadą, tiek atsižvelgiant į Vyriausybės sprendimą dėl vidaus audito funkcijų efektyvumo didinimo, tai yra konsolidavimo vidaus audito funkcijų ministerijose, o kai kuriais atvejais ir didelių įstaigų prie ministerijų centriniuose audito skyriuose.
Taigi, kokios problemos yra sprendžiamos šiuo įstatymo projektu? Vidaus kontrolės ir vidaus audito funkcija šiuo metu yra įgyvendinama ne visuose viešojo sektoriaus subjektuose. Taip pat vidaus kontrolės mechanizmas neatitinka tarptautinės gerosios praktikos, tai yra trūksta nustatytų principų, elementų bei dalyvių su jų funkcijomis. Taip pat yra nenumatyta šiuo metu institucija, atsakinga už vadovavimą visais vidaus kontrolės klausimais, ir yra neaktualūs vidaus audito tarnybų steigimo pagrindai.
Pagrindinis įstatymo tikslas yra patobulinti šiuo metu esamą vidaus kontrolės ir vidaus audito teisinį reglamentavimą taip, kad jis atitiktų tarptautiniu mastu pripažintą gerąją praktiką ir sudarytų sąlygas efektyviai vidaus kontrolei viešajame sektoriuje veikti. Siūloma įstatymo projekte išplėsti įstatymo taikymą viešojo sektoriaus subjektams, taip pat išsamiau reglamentuoti vidaus kontrolę institucijose, paskirti instituciją, atsakingą už vadovavimą visais vidaus kontrolės klausimais, ir atnaujinti vidaus audito tarnybų steigimo institucijose pagrindus.
Ir labai trumpai apie kiekvieną iš tų siūlomų priemonių. Siūlymas yra išplėsti įstatymo taikymą visiems viešiesiems juridiniams asmenims. Šiuo metu įstatymas yra taikomas viešosioms įstaigoms, tačiau dėl valstybės turto valdymo pokyčių, tai yra kad viešosios įstaigos turtą neretai valdo panaudos pagrindais, tai joms de facto tas reguliavimas yra netaikomas, taigi siūlome keisti. Siūlomas reguliavimas būtų taikomas viešosioms įstaigoms, kurios yra viešojo sektoriaus subjektai.
Taip pat, kaip ir minėjau, išsamiau būtų reglamentuota vidaus kontrolė, atsižvelgiant į tarptautinę gerąją praktiką. Būtų nustatyti vidaus kontrolės principai, elementai, dalyviai su savo kompetencija, taip pat viešojo juridinio asmens vadovo pareiga nustatyti vidaus kontrolės politiką ir atsiskaityti už visą vidaus kontrolę. Taigi, siūlomas vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje mechanizmas atitiktų gerąja tarptautinę praktiką, taip pat užtikrintų patikimesnę viešojo juridinio asmens atskaitomybę už savo veiklą.
Siekiant bendros vidaus kontrolės politikos metodologinės priežiūros plėtros, siūloma, kad Finansų ministerija būtų ta institucija, kuri būtų atsakinga už metodinį vadovavimą visais vidaus kontrolės klausimais. Šiuo metu Finansų ministerijos kompetencija yra tiktai už finansų kontrolę, tačiau ne už visą vidaus kontrolės sistemą.
Siūloma atnaujinti vidaus audito tarnybų steigimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagrindus, kaip anksčiau ir minėjau, centralizuojant vidaus audito funkciją ministerijose, o kai kuriais atvejais ir didelėse įstaigose prie ministerijų. Ką tai duotų? Būtų efektyvesnė vidaus audito sistema viešajame sektoriuje, būtų galima sutelkti kompetencijas, taip pat užtikrintų didesnį vidaus audito tarnybų veiklos nepriklausomumą, sisteminių vidaus auditų atlikimą ir aukštesnę vidaus audito tarnybų veiklos rezultatų kokybę.
Kaip matome, šiuo metu turime centralizuotas vidaus audito tarnybas savivaldybėse. Ministerijose turime dvejopą situaciją – turime tiek centralizuotas, tiek vidaus audito tarnybas. Pagal siūlomą reguliavimą ministerijose visos audito tarnybos būtų centralizuotos. Kaip matote iš grafiko apačioje, turėtų šiek tiek padidėti centralizuotų vidaus audito tarnybų. Tai, kaip minėjau, leistų sutelkti jose didesnes kompetencijas ir užtikrintų didesnį nepriklausomumą bei galimybę atlikti sisteminius vidaus auditus, ir sumažintų tų atskirų vidaus audito tarnybų skaičių.
Apskritai priėmus įstatymą būtų sudarytos sąlygos viešuosiuose juridiniuose asmenyse kurti ir tobulinti efektyvesnes vidaus kontrolės sistemas, padėsiančias viešiesiems juridiniams asmenims siekti geriausio rezultato, panaudojant turimus išteklius. Prašau priimti svarstyti teikiamą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gailius. Prašom, kolega. Gerbiamas Vitalijau Gailiau, turite galimybę užduoti klausimą. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū jums, gerbiamas posėdžio pirmininke. Įstatymo projektas, be jokios abejonės, reikšmingas, ir aš jį palaikysiu, tačiau bendrame kontekste atsispindi nepasitikėjimas šiandieniais viešųjų juridinių asmenų vadovais, nes, sakykime, audito rekomendacijos yra įgyvendinamos ir dėl jų galima diskutuoti, ginčytis, o pats kontekstas sąlygoja tai, kad jūs sieksite išimtinai imperatyvo – įgyvendinti audito rekomendacijas. Ar iš tikrųjų taip blogai šiandien yra administruojamas mūsų viešasis sektorius? Sistemiškai susipažinęs su teikiamu projektu ir Teisės departamentas kelia tokius pat klausimus. Ar tikrai labai bloga situacija su mūsų viešųjų juridinių asmenų valdymu?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tą situaciją atskleidė Valstybės kontrolės ataskaita. Trūkumų sistemoje buvo pastebėta gana nemažai. Mes manome, kad yra poreikis stiprinti vidaus kontrolės sistemą, ne tik turėti galbūt tą išorinę, paskesnę, kai Valstybės kontrolė jau, sakysime, audituoja. Manome, kad stiprios vidaus audito arba vidaus kontrolės sistemos turėjimas leistų turėti mažiau tam tikro reguliavimo, galbūt būtų mažesnis ir Valstybės kontrolės tam tikro vertinimo poreikis. Mes manome, kad vis dėlto vidaus kontrolės sistema yra labai svarbi grandis. Ir pirmiausia ji yra pirmoji gynybos linija.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Prašom, kolega. Juliaus nematau. Ačiū, gerbiamas viceministre.
Gerbiami kolegos, žiūrime už ir prieš. Sekundėlę. Už ir prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1465, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaikote.
Gerbiami kolegos, balsavo 79 Seimo nariai: už – 79. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Planuojama svarstyti gegužės 30 dieną. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
15.33 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra iš rytinės darbotvarkės – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo tęsinys. Matau kolegę A. Širinskienę. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog prašyčiau pusės valandos pertraukos, kad mūsų priėmimas vyktų sklandžiau.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, galime bendru sutarimu? Ačiū. (…) irgi ketvirtą valandą buvo numatytas. Gerai. Sekundėlę. R. Masiulio nematau.
15.34 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3257 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3257. L. Stacevičius. Prašom.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pateikti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis įtvirtina savivaldybių funkcijų sąrašą. Be kitų šiame straipsnyje nurodomų funkcijų, vietos savivaldybė vykdo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymo ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Taigi, taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, formuluotė „butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų“ turėtų reikšti visų rūšių paskirčių patalpų savininkų bendrijas, įskaitant, bet neapsiribojant „ir garažų bendrija“. Tačiau šiuo metu praktikoje kilo įstatymo aiškinimo problema. Keičiamame įstatymo punkte įtvirtinta taisyklė, kad aptariamą patalpų savininkų bendrijų priežiūrą ir kontrolę savivaldybės vykdo pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.
Vadovaujantis įstatymu ir taisyklėmis, nėra aišku, ar savivaldybės privalo vykdyti ir garažų savininkų bendrijų priežiūrą ir kontrolę, ar visgi ne. Šiuo metu nusistovėjusi praktika, kai savivaldybės aiškina aptariamą normą eliminuodamos iš jos reguliavimo sferos garažų bendrijas, todėl, nors ir aiškinant pagal lingvistinį teisės aiškinimo metodą, savivaldybės turėtų vykdyti visų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų priežiūrą ir kontrolę, garažų bendrijos nėra prižiūrimos ir kontroliuojamos savivaldybių. Todėl garažų savininkų bendrijų nariai yra diskriminuojami ir aptariamos normos atžvilgiu.
Taigi teikiamame įstatymo projekte aiškiai įtvirtinama, kad, be kitų funkcijų, savivaldybės turėtų atlikti ir garažų bendrijų priežiūrą. Ačiū. Būtų tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gailius. Prašom. Gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, netrukdykite Vitalijui Gailiui užduoti klausimą! Gerbiamas Vitalijau Gailiau, jūs turite galimybę užduoti klausimą pranešėjui.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jūs paminėjote lingvistinį teisės aiškinimo metodą. Aš nežinau, man ir sistemiškai aiškinant šią teisės normą kyla klausimų, ar neperteklinis yra įstatymo projektas? Tai gal apie tą metodą truputį. Kaip man tada čia, ar sistemiškai, ar lingvistiškai aiškinti tą teisės normą?
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Nemanyčiau, kad tai turėtų būti… kad tai yra perteklinis aiškinimas, nes, kaip aš jau minėjau, ir pagal mano gautus raštus, dažnu atveju užklausus savivaldybių paskirtų priežiūros skyrių asmenų, kaip jie galėtų įvertinti būtent garažų bendrijos veiklą, dažnu atveju atrašo, kad tai nėra jų kompetencijos klausimas. Teisės departamentas taip pat rašė, kad kaip ir įstatyme būtų perteklinis įrašymas garažų, bet praktika rodo, kad vis dėlto garažus reikėtų išskirti, nes garažų bendrijos, kurios vienija po 500 savininkų, vis dėlto neturi visiškos teisės atstovauti savo teisėms ir bendrijų pirmininkai dažnai viršija savo įgaliojimus.
PIRMININKAS. E. Pupinis. Ruošiasi I. Haase. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Savaime suprantama, čia ginčas turėtų būti daugiau tarp jūsų ir Teisės departamento, nes departamentas kitaip supranta. Pavyzdžiui, jeigu išplėstai žiūrėtume, tai prie daugiabučių būna sandėliukai, kur irgi bendrijos, ir kiti pastatai, tai vėlgi, ar tada visus reikėtų vardinti, ar vis dėlto, kaip Teisės departamentas sako, turėtume suprasti „kitų patalpų“. Ne vieną kartą jau buvo tokių pavyzdžių, kuomet kai kurie išaiškinimai tiko toms pačioms bendrijoms. Neseniai teikiau įstatymo projektą, kur buvo kalbama apie vartotojų teises. Iš tikrųjų Teisės departamentas išaiškino ir tą faktiškai pradėjo naudoti tie, kam reikia. Ar negalėtų taip ir jūsų būti, kad vis dėlto Teisės departamentas, o gal ir ministerijos išaiškins ir bus galima įstatymų lydimaisiais aktais… arba suprasti taip, kaip supranta Teisės departamentas? Ačiū.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų geras pastebėjimas. Aš manau, jei dabar būtų pritarta po pateikimo, svarstymo metu mes galėtume tiesiog apsvarstyti visą šitą situaciją, galima paskui tiesiog atmesti, bet kad būtų po to išaiškinta savivaldybių priežiūros skyriams, kad jie suvoktų, kad būtent ta priežiūra turi priklausyti ir jie turi atlikti tą funkciją. Jūs minėjote dar bendrijas, tai šiuo metu tokio garažų bendrijų įstatymo išvis nėra. Bendrijos kuriamos daugiabučių bendrijų pagrindu. Čia vėlgi yra tam tikrų kliūčių. Mes jau šiek tiek dabar dėliojamės įstatymo projektą ir ateityje turi būti pats garažų bendrijų įstatymas kaip atskiras.
PIRMININKAS. Klausia kolegė I. Haase. Prašom, kolege.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pritardama išsakytoms mūsų kolegų mintims, norėčiau jums pacituoti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 34 straipsnio nuostatas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai yra įrašyti garažai, ir kad šitos patalpos naudojamos vadovaujantis būtent Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. Todėl manyčiau, kad Teisės departamento pastaba, kad teikiamas įstatymo projektas yra kaip perteklinis, yra teisinga, ir ar verta mums dabar priimti dar vieną tokį patį įstatymą?
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, kolege, už klausimą. Aš dar kartą pakartosiu, kad aš turiu ne vieną raštą iš savivaldybių paskirtų priežiūros skyrių, kurie atsako, kad tai ne jų kompetencija šitą klausimą spręsti. Aš dabar neturiu pavyzdžio ir negaliu parodyti. Aš manau, mes savivaldybių komitete galėtume tai aptarti ir tiesiog galutinai sudėlioti taškus. Taip, yra įrašyta, bet kai gauname savivaldybių priežiūros skyrių atsakymą, jie parašo – „bendros nuosavybės daugiabučių garažai neįeina“.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Už, prieš nėra. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3257, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Planuojama svarstyti gegužės 7 dieną.
15.42 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3308 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3308. Kviečiu į tribūną E. Jovaišą. Gerbiamas kolega, prašau į tribūną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atsiprašydamas turiu jūsų prašyti leisti pateikti įstatymo projektą, kuriuo siekiu ištaisyti padarytą klaidą. Tiesiog paskutinį kartą priimant Mokslo ir studijų įstatymą, tai yra penktąjį (…), jį priėmus įsivėlė klaida ir dingo meno doktorantūra. Tai tiesiog yra neapsižiūrėjimas ir prašome leisti vėl įrašyti meno doktorantūrą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausimų nėra, už, prieš taip pat nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Pagrindinis komitetas būtų Švietimo ir mokslo komitetas. Numatoma svarstyti balandžio 11 dieną.
15.43 val.
Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3253 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3253. Prašau. Pristatys kolega L. Stacevičius. Prašau.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų priimami savininkų balsų dauguma. Civilinio kodekso to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei sušaukus susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas savininkų skaičius (50 % plius 1), pakartotiniame susirinkime sprendimai priimami dalyvaujančių pakartotiniame susirinkime savininkų balsų dauguma, be ne mažiau kaip 1/4, išskyrus tam tikras išimtis.
Aiškinant šias nuostatas susiduriama su klausimu, ar gali būti sušauktas pakartotinis savininkų susirinkimas tais atvejais, kai susirinkimas įvyko (į susirinkimą atėjo 50 % plius 1 savininkas), tačiau sprendimas nebuvo priimtas arba tiesiog buvo balsuota 50 ir 50. Šiuo metu pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 2 dalį pakartotinis susirinkimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu į susirinkimą atėjo ne daugiau kaip 50 % savininkų. Todėl tokiu atveju, kai susirinkime sprendimas nėra priimamas, sušaukti pakartotinį susirinkimą nėra galima. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad yra tikslinga pakeisti Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi savininkai dėl ir taip mažo jų aktyvumo sprendžiant klausimus arba dėl kai kurių savininkų piktybiškumo negali priimti sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi M. Majauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vis dėlto ir Teisės departamentas aiškina, kad gali būti tam tikrų problemų, nes kai kada sprendimas nepriimamas todėl, kad žmonės paprasčiausiai susiginčija, neranda sprendimo. Vienai pusei naudingas, kitai ne. Tai nereiškia, kad į kitą susirinkimą gali kviesti 1/4 žmonių, tuos, kurie tau tinka, ir taip prastumti, šiurkščiai tariant, tą sprendimą. Ar vis dėlto nemanote, kad galbūt geriau pakartoti procesą ir galbūt įrašyti kitą formuluotę, kad, tarkim, nepriėmus sprendimo vėl kviečiamas visuotinis susirinkimas ir taip kartojamas procesas arba teikiami kiti klausimai, jeigu šitas nepriimamas? Ačiū.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pasakyčiau, labai geras klausimas. Jūs paminėjote blogąją pusę, bet yra ir geroji pusė, kai gerų sprendimų nepriima ir tada tokiu atveju stringa būtent viso daugiabučio veikla. Bet dėl jūsų tos paminėtos blogesnės pusės, tai priimtą blogą sprendimą yra galimybė užginčyti arba tiesiog kreiptis į savivaldybės paskirtą priežiūros skyrių, kuris gali tą procesą sustabdyti. Aš manau, kad šiuo atveju mes giname būtent gerų sprendimų nepriėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš suprantu gerus tikslus ir norą, bet ar galite paaiškinti šiek tiek logiką, nes dabar taip, kaip yra sudėliotas įstatymas, sako, kad jeigu žmonės yra neiniciatyvūs, nenori rinktis, nenori bendrauti, nenori susirinkti ir spręsti svarbiausių klausimų, tokiais atvejais šaukiamas susirinkimas, žmonės neatėjo, nedalyvavo susirinkime, jie abejingi, todėl nusprendžia tie, kurie nėra abejingi, bet svarbu, kad ne mažiau kaip 1/4. Šiuo atveju jūs siūlote spręsti ne problemas tada, kai žmonės yra neabejingi, o spręsti net ir tais atvejais, jeigu jie susirenka, bet tiesiog nenusprendžia. Tada pažeminti kvorumo kartelę. Įstatymas, mano supratimu, buvo pritaikytas tiems atvejams ir tiems, kai žmonės nėra pilietiški, jie nesirenka į susirinkimą. Bet čia jūs sakote, kad žmonės pilietiški, jie susirinko, diskutavo, balsavo, bet nepriėmė sprendimo.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jau tada nebetaikoma jokio kvorumo kartelė ir gali susirinkti vos 1/4 ir priimti sprendimą. Kaip jūs čia užtikrinsite, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kai susirenka visi, nepriima sprendimo ir kitą kartą jau renkasi tiktai tie, kurie nori vieno arba kito sprendimo?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Pirmiausia turbūt mes įstatymais turėtume ir priimti, kad gyventojai ir daugiabučių savininkai vis dėlto domėtųsi, kas vyksta daugiabučiuose. Iš tikrųjų aš paminėsiu gal į priekį, kad yra rengiamas bendros nuosavybės valdymo įstatymas, kuris iš tikrųjų būtent apibrėš ir sujungs visas valdymo formas ir, be abejo, ir administratorius. Tai daugiau suteiks aiškumo. Galiu pasakyti, kad naujame įstatyme bus pradėtas ir gyventojų švietimo klausimas, nes šiandien aš labai stipriai būtent susiduriu, kad žmonės tiesiog nežino savo teisių ir galimybių, jie tiesiog nežino, kaip reikėtų sau atstovauti.
Dabar dėl jūsų klausimo. Iš tikrųjų jis lygiai toks, kaip ir jūsų kolegos klausimas. Būtent tą probleminę pusę – pažeidimus galima apskųsti, užginčyti ir taip pat apskųsti daugiabučių priežiūros skyriui, kuris vis dėlto atlieka tą funkciją. Jis turi galimybę ir bausti. Bet kai mes nepriimame gerų sprendimų, čia ir lieka klausimas, kad juos gali piktybiškai stabdyti. Aš manau, kad tiems blogiems sprendimams tikrai yra užkardymo priemonių, bet dėl gerų mes dabar ir norime pabandyti įteisinti. Bus diskusija ir aš manau, kad tada mes nuspręsime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už, prieš. Prieš – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų išgirdau teikėjo atsakymus, bet iki galo nelikau įtikintas, nes man atrodo, kad čia turi galimybę piktnaudžiauti tiek gerų, tiek blogų sprendimų norintys. Įsivaizduokime, yra 100 gyventojų, susirenka 90 ir 50 sako, mes norime renovacijos, 40 sako, nenorime renovacijos, ir sprendimas nepriimtas. Kitą kartą susirinkę 26 tie, kurie nenori renovacijos, galės nuspręsti, kad renovacijos nereikia, ir jos nebus, arba lygiai taip pat galės susirinkti 26, kurie nori renovacijos, nuspręsti, ir ta renovacija įvyks.
Man atrodo, kad reikalavimas sumažinti kartelę buvo pritaikytas tais atvejais, kai žmonės yra nepilietiški, nesidomi ir nesusirenka. Dabar gi mes siūlome sumažinti kvorumo kartelę tais atvejais, kai nepriima sprendimo, ginčijasi, diskutuoja ir sako, susitikime kitą kartą, padiskutuosime, pratęsime diskusiją, bet, žiūrėk, kitą kartą susirinkus jau nebereikia jokio kvorumo, užtenka tiktai 1/4 gyventojų priimti sprendimą. Man atrodo, kad tai yra šiek tiek rizikingas sprendimas, todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, kadangi nuomonės yra skirtingos. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3253, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti birželio 20 dieną.
15.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2306(2) (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2306(2). Kviečiu kolegę A. Papirtienę. Prašau kolegę A. Papirtienę į tribūną. Svarstymas.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas kovo 13 dieną svarstė Seimo nutarimo pakeitimo projektą „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui Nr. XIIIP-2306 pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ačiū, ačiū, viskas! Diskutuoti nėra užsirašiusių. Pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime.
Matau salėje Seimo Pirmininką. Jeigu galima, Seimo Pirmininko noriu paprašyti ypatingos skubos dėl Seimo nutarimo projekto, nes nėra diskusijų, Seimo narių pastabų, pasiūlymų negauta. Ne, matau, Seimo vicepirmininkė sako ne. Prašau per šoninį mikrofoną.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Didžiai gerbiamas kolega, išties labai gerai ir, atrodo, logiškas yra jūsų pasiūlymas, tačiau mes turime atsiminti Valstybės kontrolę, kuri dėl teisėkūros proceso tobulinimo yra įrašiusi esmines pastabas, kad šitas Seimas taiko ypatingą skubą, kad šitas Seimas neatsakingai priima įstatymus. Aš hiperbolizuoju, gal ne visai taip buvo ten pasakyta, bet kad mes priimame įstatymus ypatinga skuba. Čia yra statistika. Logika diktuota tai, ką jūs ir siūlote, tačiau statistika rodo ką kita. Ir kai kurie, pasiėmę statistikos vėliavą, mojuoja, kaip šitas Seimas dirba blogai, todėl aš nesiūlyčiau taikyti ypatingos skubos. Mes nuosekliai priimsime šitą įstatymo projektą. Ko gero, to nedarykime.
PIRMININKAS. Gerai, tiesiog norėjau, kad… Ketvirtadienį turėsime kitų klausimų. Prašau, per šoninį mikrofoną dar A. Papirtienė. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Švietimo taryba jau metai laiko yra nesuformuota ir neveikia.
PIRMININKAS. Viskas aišku, supratau, gerbiami kolegos. Aš pasiūliau. Kadangi matau, kad nėra pasiūlymų, pastabų, tai logiška turėti ypatingą skubą.
Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi mes turime atvykusį socialinių reikalų ir darbo ministrą ir jis jau kurį laiką laukia, ir, manau, pusvalandis yra beveik į pabaigą, aš siūlyčiau neversti ministro daugiau laukti, kviestis jį dabar į tribūną, kad jis paaiškintų motyvus, kaip jis įsivaizduoja ir kaip vertina rytiniame posėdyje priimtas pataisas.
PIRMININKAS. Tikrai seku laiką. Ačiū, mielas jaunas kolega, lygiai 16 val. 5 min. ministras bus tribūnoje. Tikrai esu susirašęs.
Dabar kitas rezervinis klausimas. Atsiprašau, labai atsiprašau, nepamačiau. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu palinkėti posėdžio pirmininkui neprovokuoti to, kas ne jūsų galioje ir valioje. Seimo Pirmininkas pats gali apsispręsti, o ne jūs turite prašyti, maldauti ar reikalauti. Kita vertus, džiaugiuosi, kad, parskirdus gandrams, valstiečiai atgavo sveiką protą. Dėkingas jums.
PIRMININKAS. Jeigu nėra pastabų, pasiūlymų negauta, kas pirmininkauja Seimo posėdžiui, gali kreiptis į Seimo Pirmininką dėl tokio dalyko. Ačiū. Irgi išmokau Statutą būdamas opozicijoje.
15.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3029(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3029. Prašau A. Navicką į tribūną. Prašom, kolega, svarstymas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininkas net užkimo. Kaip žinote, sujungus dvi komisijas, paprasčiausiai reikia atlikti techninį veiksmą – suderinti nuostatus, pagal kuriuos veiks nauja komisija. Kiek Žmogaus teisių komitete mes nagrinėjome ir žiūrėjome, nematau jokių problemų, yra tipiniai nuostatai. Manau, kad patvirtinti naujos komisijos nuostatus daugiau techninis klausimas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, diskutuoti nėra užsirašiusių. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritaria Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3029, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame.
Ačiū, gerbiami kolegos. Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1.
Toliau vakariniam posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Ačiū jums, kolegos, už posėdį.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, iš principo jau apsvarstyti visi darbotvarkės įstatymų projektai, net ir rezerviniai, kuriuos buvome numatę. Grįžtame prie rytinio posėdžio darbotvarkės klausimo. Buvo paprašyta pertrauka. Buvo taip pat paprašyta, kas seimų praktikoje jau yra buvę, buvo noras išgirsti ministrą, jeigu jis sutinka atvykti, o ministras sutiko ir sutinka paaiškinti situaciją. Nes Tėvynės sąjungos seniūnas paprašė, kad ministras galėtų atsakyti, ar jau mūsų priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsniai (o mes jau pastraipsniui priėmėme 19 straipsnių) neprieštarauja vienas kitam, ar nuostatos iki šiol yra suderintos.
15.58 val.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio informacija dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
Pageidavimą mes įvykdėme ir dėkojame ministrui L. Kukuraičiui, kad atvyko. Gal prašom į tribūną. Ačiū, kad jūs sekėte įvykius ir žinote apie šiandien priimamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Jau priimta 19 straipsnių. (Balsai salėje) Į klausimus nebus atsakinėjama, Statutas tokios normos nenumato. Ministras tiesiog atsako dėl tolesnės šio įstatymo priėmimo galimybės, ar priimti straipsniai neprieštarauja.
L. KUKURAITIS. Dėkoju posėdžio pirmininkei, dėkoju Seimo nariams už galimybę pasisakyti. Dėkoju, kad svarstote ir iš tiesų rimtai žiūrite į šį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kad analizuojate vos ne kiekvieną žodį, kuris yra įstatyme, kad sukurtume geriausią apsaugą vaikams, taip pat tą teisinį saugumą, kuris yra būtinas šeimoms. Aš tik priminsiu, kad būtent šie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo taisymai ir yra susiję su tuo, kad nuo to, kai liepos 1 dieną įsigaliojo Vaiko teisių pagrindų įstatymas, šeimos pasijautė teisiškai nesaugios, kad vaikai gali būti paimami lengva ranka, gali būti piktnaudžiaujama tarnybų veikla, dėl to buvo atidarytas įstatymas ir ieškoma būdų, kaip teisiškai užkardyti šitas grėsmes.
Pavardinsiu keletą tokių užkardymų, už kuriuos jūs balsavote. Mano galva, tą yra svarbu įsisąmoninti, kad tai, apie ką mes dabar kalbame, būtent apie reikšmingos žalos įvedimą tam tikromis sąlygomis, tam tikromis aplinkybėmis, yra tik dalis viso šeimų teisinės apsaugos paketo. Jau šiame įstatyme įvardinti principai, tokie kaip biologinės šeimos prioritetas, taip pat yra nustatomas pagalbos viršenybės prieš valstybės prievartos priemones principas, suintensyvinamas atvejo vadybos bei mobilių komandų darbas. Taip pat yra įvedama, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra, vaiko žinių vertinimas taip pat nelaikomas psichologiniu smurtu ir kitos principinės nuostatos. Atsisakoma šeimas nugąsdinusių grėsmės lygių vertinimo, dėl objektyvumo į Vaiko teisių tarnybos darbą įvedami garso ir vaizdo įrašai.
Įvedama administracinė atsakomybė už žinomai melagingus pranešimus, apsunkintas vaiko paėmimas iš šeimos. Įvedamas laikinos priežiūros institutas, kuriuo mes labai džiaugiamės, tai reiškia, kad vaikų iš šeimų paėmimas teismo sprendimu atidedamas gal net iki 60 dienų, jeigu laikinos priežiūros terminas būtų pratęstas antram mėnesiui.
Taip pat bylos nagrinėjamos žodine tvarka, tai būtų prievolė ir abiem tėvams, jeigu būtų… tėvai–šalys, yra skiriami nemokami advokatai. Sugriežtintos vaiko teisių specialistų nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos ir t. t., ir t. t. Yra didžiulis paketas, kaip yra padedama šeimoms, apsaugomos šeimos, kad valstybė nepiktnaudžiautų. Nė viena Seimo narių siūlyta formuluotė nebuvo atmesta. Iš tiesų buvo ieškota kompromisų ir ieškoma geriausių, o kartais ir kompromisinių formuluočių. Kitaip sakant, ši diskusija yra tik didžiulė jau iš esmės sutartos šeimų teisinės apsaugos dalis.
Antra, noriu pasakyti, kad jau su dabar egzistuojančiu įstatymu, jau su dabar veikiančia centralizuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba mes galime užtikrinti, kad vaikų iš šeimų yra paimama rekordiškai mažai net dešimties metų perspektyvoje. Tai, kas nutiko liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, kai mes pamatėme didžiulius skaičius, kurie nugąsdino šeimas, tai tiesiog buvo skaičiai. Mes juos pirmą kartą išvis Lietuvos istorijoje pradėjome fiksuoti, nes centralizuota struktūra pradėjo rinkti visus duomenis iš visų savivaldybių, ko anksčiau nedarėme. Kai mes juos surinkome, pamatėme, išsigandome ir pagalvojome, kad būtent šis įstatymas sudarė prielaidas, kad vaikai būtų paimami lengva ranka. Vaikai šiuo metu tiek gruodžio, tiek sausio, tiek kovo, tiek vasario mėnesiais yra paimami mažiausiai per dešimt metų. Ir tą mes turime žinoti. Ne dabar egzistuojantis įstatymas sukuria tam prielaidas, jeigu tarnyba veikia centralizuotai ir naudodamasi tomis pačiomis nuostatomis, normomis, o ne kiekviena savivaldybė veikia atskirai.
Kalbant apie šią konkrečią nuostatą, dėl kurios ir buvo keliamas klausimas, primenu, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo tvarka jau apribotas kiek įmanoma griežčiau kitais straipsniais. Pavyzdžiui, net ir nustačius vaiko apsaugos poreikį vis tiek jis nepaimamas, bet pritaikoma laikinoji priežiūra, taikoma pagalba.
365 straipsnis kalba apie vaiko apsaugojimą, kai visos kitos priemonės neveikia, tai yra kai laikinoji priežiūra nepasiteisina. Kitaip sakant, mes kalbame apie „reikšmingos žalos“ įdėjimą tik toje vietoje, kai jau išnaudojame visas pagalbos šeimai priemones ir matome, kad vis dėlto šeima nesitaiso, tada teismo būdu yra apribojamos tėvų teisės ir nustatoma vaikui globa. Tik tuo atveju mes kalbame apie reikšmingos žalos aspektą.
Seimui pritarus aptariamai formuluotei, išeitų, kad tais atvejais, kai nepasiteisino laikinoji priežiūra ir sprendžiama, ar apsaugoti vaiką, specialistas turės nustatyti, kad egzistuoja realus pavojus fiziniam arba psichiniam saugumui ar grėsmė gyvybei, ir įvertinti, kokių pasekmių ateityje tai turės vaiko fizinei, psichinei sveikatai ar normaliai raidai. Vienas be kito negalės egzistuoti, tai yra jeigu yra realus pavojus vaiko fiziniam saugumui, bet sunku įvertinti pasekmes ateityje, tuomet vaiko apsaugojimas tampa neįmanomas.
Daug diskutavau su specialistais šia tema, ar bus galima užtikrinti vaiko apsaugą, kai bus panaudotos visos galimybės, tai reiškia, kai bus pritaikyta laikinoji priežiūra, ar bus galima užtikrinti vaiko apsaugą, jeigu šių faktorių, kurie yra minimi, nebus pagrindimo, kad jis aktualus. Specialistai įvardina riziką, kad vertinamųjų faktorių tampa daug. Vadinasi, mes turėsime įvertinti ir realų pavojų, taip pat įvertinti, numatyti pasekmes, ar tai sukurs vienas ar kitas pasekmes. Visose situacijose numatyti pasekmių faktiškai neįmanoma. Net ir mes kitą kartą nežinome, kokių psichinių ar fizinių pasekmių sukels vienas ar kitas veiksmas prieš mus. Kai aš išgyvenu asmeniškai situaciją, net pats dėl savęs negaliu pasakyti, ką jau kalbėti apie specialistą, kuris turi įvertinti vaiko raidą.
Rizika egzistuoja, kai mes įdedame daugiau vertinamųjų faktorių. Tose abejotinose situacijose specialistai turės rinktis, ką apsaugoti: ar vaiką, ar save. To labiausiai norisi išvengti, bet, kita vertus, kaip ir kalbama, reikšmingos žalos įvedimas yra šeimos apsaugos dalis.
Kalbant apie reikšmingą žalą sveikatai, svarbu skaityti apibrėžimą. Perskaitysiu. Reikšminga žala sveikatai, kaip yra suformuluota įstatyme, apibrėžiama taip: „Fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba nepriežiūros ar smurto stebėjimo, kai vaikas yra smurto liudininkas, pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ir (ar) psichinės sveikatos ir (ar) normalios raidos sutrikdymu.“
Ką tai reiškia? Tai reiškia, bet koks galimas vaiko sveikatos sutrikdymas, net jeigu tai yra mėlynė ar koks kitas sveikatos sutrikdymas, jau būtų apibrėžiamas kaip reikšminga žala. Todėl tokios rizikos, kurią aš esu girdėjęs šitose diskusijose Seime, kad tokiu būdu mes pateisiname tam tikrą smurtą prieš vaikus, šis reikšmingos žalos įvedimas nesukuria, nes bet koks fizinės sveikatos sutrikdymas laikomas reikšminga žala. Riziką, kaip ir sakau, kelia ne pats apibrėžimas, ne pats reikšmingos žalos įvedimas, bet tai, kad atsiranda daugiau faktorių, kuriuos turės vertinti darbuotojas. Bet turint galvoje, kad jau reikės įvertinti, ar realus, kitais atvejais, ar yra tiesioginis pavojus, tai yra faktoriai – dar vieną faktorių reikės įvertinti ir apsispręsti. Kaip ir sakau, yra rizikos, kad vaikų teisių specialistai gali padaryti vieną ar kitą klaidą, tačiau mes viską darysime, kad klaidų, kad ir kaip Seimas nuspręs, nedarytume. Tą mes ir įsipareigojame.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Manau, kad ir kolegos Seimo nariai išgirdo aiškų dėstymą, argumentaciją ir gali šiandien dirbti toliau.
16.09 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034(3) (priėmimo tęsinys)
Mieli kolegos, kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Primenu, kad mes 19 straipsnių pastraipsniui jau priėmėme ir dabar 20 straipsnis – „Atvejo vadyba“.
Dėl šio straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šis 20 straipsnis yra skirstomas į du straipsnius ir įvedamas naujas 21 straipsnis. Todėl numeracija šiuo atveju pagal Teisės departamento išvadą keičiama.
Toliau. Teisės departamento dar yra vienas pasiūlymas dėl 20 straipsnio. Jam komitetas pritarė. Dėl 20 straipsnio yra Seimo narės D. Šakalienės ir A. Syso pasiūlymas išbraukti žodžius „tiesioginis pavojus“ ir komitetas tam pritaria, nes siūlė komiteto formuluotę. Ar neprieštarauja nei komiteto pirmininkė, nei išvadų rengėjai, nes sutinka su tuo…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne, čia labai aišku ir būtent pasiūlymo iniciatoriai Seimo nariai taip pat neprieštaravo, pritarė mūsų tokiam komiteto sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės departamento pasiūlymas dėl 20 straipsnio, jam komitetas pritarė iš dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarėme iš dalies todėl, kad pasiūlėme tokius atvejus, kurie buvo numatyti, detaliau reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuose, ir bendru sutarimu komiteto nariai tam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Galime. Ir visą 20 straipsnį galime priimti. Ir 21, kaip jau minėjau, atsiradusį straipsnį taip pat galime priimti? Galime priimti.
Mieli kolegos, aš noriu truputį atkreipti jūsų dėmesį. Matau, atvykusius svečius. Jie atvyko iš Lenkijos Respublikos Seimo Vietos savivaldos regioninės politikos komiteto, visa garbinga delegacija jus sveikina. (Plojimai) Sveikina komiteto pirmininkas A. Macejevskis. Seimo nariai džiaugiasi jūsų atvykimu ir susitikimu su mūsų Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu. Puiku, kad tarpparlamentiniai ryšiai stiprėja ir plečiasi.
Grįžtame prie mūsų įstatymo priėmimo. 22 straipsnis. Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas, kurį jis buvo… Atsiprašau, 21 straipsnis. Jį priimame. 22 straipsnis. R. Karbauskio pasiūlymas vasario 21 dienos. R. Karbauskis sako, kad jis atsiima šitą straipsnį. Yra kitas R. Karbauskio pasiūlymas jau kovo 22 dienos dėl 22 straipsnio. R. Karbauskis. Prašom pristatyti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Siūloma tikslinti atvejo vadybininko renkamų duomenų apimtį nustatant, kad atvejo vadybininkas renka tik būtinus sprendimui dėl šeimos ir vaiko priimti duomenis. Tai yra duomenis apie šeimos gaunamas socialines paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugas ir gaunamas švietimo paslaugas. Taip pat atvejo vadybininkas, kai tai neprieštarauja vaiko interesams, apie duomenų rinkimą turi informuoti tėvus. O jeigu nebus priimta mano siūlymo formuluotė, atvejo vadybininkas įgytų teisę rinkti bet kokius duomenis apie bet kokias paslaugas, kurias šeimos nariai gauna, taip pat ir buitiniam vartojimui skirtas paslaugas. Abejotina, ar toks neribotos apimties duomenų rinkimas, kaip siūloma komiteto variante, neprieštaraus Europos Sąjungos reglamentams, nustatantiems aukštus duomenų apsaugos standartus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies. Komitetas pasiūlė iš teikiamo pasiūlymo išbraukti žodžius apie teikiamas paslaugas, būtent „socialinės arba švietimo“, palikti tiktai apskritai paslaugas. Tokia komiteto nuomonė. Mūsų komiteto narių nuomonės išsiskyrė. Balsavimo metu buvo pritarta tiktai iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Mieli kolegos, ar motyvų niekas nenori išsakyti dėl 22 straipsnio? Dabar taip. Komitetas pateikė patobulintą, iš dalies pritardamas R. Karbauskio pozicijai. Ar sutinka R. Karbauskis? Ne, nesutinka. Reikalauja balsuoti pagal R. Karbauskio pateiktą redakciją.
Motyvai dėl R. Karbauskio pasiūlymo. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, dėmesio, balsuojame! Kas už tai, kad pritartume R. Karbauskio pateiktam pasiūlymui? (Balsai salėje) Balsuojame dėl R. Karbauskio pasiūlymo. Komitetas turėjo kitokią nuomonę ir pateikė savo siūlymą. Dabar balsuojame už tą formuluotę, kurią pateikė R. Karbauskis.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 62, prieš – 24, susilaikė 9. R. Karbauskio pasiūlymas priimtas. Visą 22 straipsnį su priimtu pasiūlymu galime priimti? Galime priimti. Dėkoju. Ir primenu, kad vienu numeriu straipsniai savo numeraciją keičia. Dabar tai yra 23 straipsnis.
Pagal naują redakciją 24 straipsnis, dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Teisės departamentas pasiūlė projekto 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas sujungti ir visą įstatymo 42 straipsnio 1 dalį pakeisti viena projekto straipsnio dalimi, nes 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos nuostatas reikia suderinti su įstatymo 363, 365 straipsniu ir 37 straipsnio 7 dalies nuostatomis.
Komitetas pasiūlė projekto 23 straipsnį laikyti 24 straipsniu, sujungti 1 ir 2 dalis ir išdėstyti vienoje 24 straipsnio 1 dalyje, tai yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto pozicijai? Pritariame. Ir dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, taip pat ir pakeisti straipsnius, ir suderinti formuluotes. Galime pritarti? Pritariame. Visą 23 straipsnį, kurį dabar jau vadiname 24 straipsniu, galime priimti? Priimame bendru sutarimu.
Dėl 24 straipsnio, kurį vadinsime 25 straipsniu, yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies pakeisdamas technines formuluotes.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tai yra techniniai, pirmininke, pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Taip, ne esminiai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne esminiai.
PIRMININKĖ. Pritarėme. Ir visą 24 straipsnį, kurį jau įvardinome 25 straipsniu, galime priimti? Priimame.
25 straipsnį, kuris tampa 26 straipsniu, galime priimti? Galime, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 26 straipsnio, kurį jau dabar 27 straipsniu įvardiname, pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Priimame.
Dėl 27 straipsnio, arba naujos redakcijos 28 straipsnio, yra Teisės departamento pasiūlymas ir jam komitetas pritarė iš dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarė iš dalies. Kadangi keičiasi atskirų straipsnių įsigaliojimo data, yra siūloma atitinkamai tikslinti projekto dabar jau 28 straipsnį ir įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą nustatyti taip: šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 8 dalys, 6 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalis, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnis įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. Aš čia paaiškinu, kad šitie straipsniai yra susiję su poįstatyminių aktų parengimu, su žmogiškaisiais ištekliais ir finansais, nes šiaip įstatymas įsigalioja nuo Prezidento pasirašymo dienos. Be to, yra pakeista šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnis įsigalioja nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Tad turi būti parengti poįstatyminiai aktai. Be to, yra patikslinta ir apskaičiuota, kokius įstatymų straipsnių lydimuosius aktus turi parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2019 m. gruodžio 31 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime tam pritarti ir visą 27, o dabar pagal naują redakciją 28 straipsnį, galime priimti? Dėkoju. Pastraipsniui priėmėme visus straipsnius. Dėl viso įstatymo projekto, dėl vedimo tvarkos – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamą pranešėją ir paprašyti, kad įvertintų Seimo statuto 158 straipsnyje numatytą galimybę paimti pertrauką, būtent komiteto pranešėjo reikalavimu, jeigu mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio. Būtent dėl to, kad šiame įstatymo projekte po to, kai pritarėme 19 straipsnio papildymui, atsirado daug prieštaravimų. Tikrai opozicijos vardu kreipiamės į jus, prašydami, kad dar… (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne, čia ne tokios pertraukos prašo. Aš tuoj paaiškinsiu…
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …prašau pertraukos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Kadangi mes kalbėjome, paaiškinsiu. Iš tikrųjų aš buvau pasirengusi prašyti tokios pertraukos po visų balsavimų, jeigu būtų buvę nepritarta Seimo nario R. Karbauskio dėl 19 straipsnio pateiktiems pasiūlymams, jų redakcijai. Tada iš tikrųjų būtų atsiradęs nesuderinamumas. Seimas balsavo ir pritarė Seimo nario R. Karbauskio teiktam pasiūlymui, todėl po to, kai buvo padaryta pertrauka, mes papildomai su biuro darbuotojomis, su R. Baškiene susėdome ir peržiūrėjome visus straipsnius. Reikšminga žala yra keturiuose straipsniuose: 1 straipsnio 4 dalyje yra sąvoka, nes tai yra susiję su reikšminga žala; 3 straipsnio 1 dalyje yra įvardijami principai, vėlgi atsiranda reikšminga žala; 15 straipsnio 3 dalyje – vertinime, kur yra nustatomas vaiko apsaugos poreikis, taip pat atsiranda reikšminga žala; ir būtent 19 straipsnis, dėl kurio mes balsavome ir buvo daroma pertrauka, 19 straipsnio 1 dalis – tai vaiko paėmimo atveju.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad reikšminga žala yra pateikta kaip sąvoka. Ir kaip sąvoka ji labai aiškiai apima viską. Ir ten, kur įvardinti mano straipsniai, nustatomos kitos sąlygos ir kiti reikalavimai dėl vertinimo, principų, vaiko paėmimo. Mes, komitetas, pradėję darbą išvadų rengėjai, dar po vasario 12 dienos, po svarstymo Seime, apsisprendėme, kada ir kaip turi būti taikoma reikšminga žala. Ir būtent mūsų komiteto išvadų rengėjų, po to balsavus komitete, buvo apsispręsta ir mūsų sprendimo laikytasi. Todėl dabar aš, kaip pranešėja, nematau poreikio prašyti daryti pertrauką iki kito posėdžio, kad komitetas galėtų vėl sugrįžti ir iš naujo peržiūrėti. Tai buvo atlikta šiandien pertraukos metu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, aš noriu visiems priminti 158 straipsnį, kad, pranešėjo reikalavimu, pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio Seimo posėdžio dienos. Tiek ministras, tiek komiteto pirmininkė išaiškino visą situaciją, tad kitų pozicijų aš neįžvelgiu. Komiteto pirmininkė neprašė pertraukos. Viskas nuosekliai. Pirmoji atsistojo M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš dar tik norėjau išsakyti papildomus argumentus gerbiamai pranešėjai ir komiteto pirmininkei R. Šalaševičiūtei. Šiandieną ponui R. Karbauskiui atsiėmus vieną savo pataisą, dėl kurios mes, kaip komitetas, buvome pasiūlę savo formuluotę, su kuria sutiko visi išvadų rengėjai, su kuria sutiko visi komiteto nariai, mes jai buvome pritarę po ilgų kompromisinių derybinių paieškų, šitos formuluotės teikti balsuoti mes tiesiog nebeturėjome galimybės, nes ponas R. Karbauskis atsiėmė šitą pasiūlymą ir liko prie kito pasiūlymo.
Todėl aš tik noriu paprašyti dar kartą jūsų, kaip komiteto pirmininkės ir pranešėjos, šiandien suteikti galimybę savo pačios komiteto poziciją apginti ir integruoti šią mūsų kompromisinę sąvoką, už kurią plenarinių posėdžių salėje galėtų balsuoti visi parlamentarai. Jeigu jūs pasinaudotumėte šia galimybe, tai būtų parodyta pagarba ir visam komitetui, jo nariams, ir išvadų rengėjams. Tai tikrai prašau jūsų ir kviečiu pasinaudoti šita galimybe.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama Monika, aš noriu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų tai, ką mes buvome suderinę, mes paprasčiausiai buvome išbraukę… prie reikšmingos žalos vaiko sveikatai ir gyvybei įvardydami, kad gyvybei negali būti reikšmingos žalos. Iš tikrųjų visa kita yra lygiai vienodai išdėstyta, tik yra šitas momentas. Kadangi Seimo narys atsiėmė buvusią savo pataisą, savo pasiūlymą, todėl buvo apsispręsta kitaip ir pasilikta prie tos nuomonės, už kurią Seimas jau nubalsavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Seimo valia buvo taip išreikšta.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tikrai ne… Dėl vedimo tvarkos suteiksiu žodį A. Kubiliui. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nesu komiteto narys, kuris svarstė šį įstatymą, bet aš dabar esu visiškai supainiotas, nes komitetas, kiek suprantu, arba nesvarstė R. Karbauskio pataisos, kuri buvo svarstoma čia, Seime, vadinasi, jos negalima buvo svarstyti Seimo salėje, arba komitetas jai nepritarė, bet Seimo salėje tai pataisai buvo pritarta. Šiuo atžvilgiu komiteto pirmininkė ir komiteto pranešėja kalba netiesą, nes iš tikrųjų pakeitus čia, Seimo salėje, komiteto nuomonę, mūsų įsitikinimu, pati pirmininkė neturi teisės už visą komitetą pasakyti, kad viskas yra suderinta. Šiuo atveju būtų gerai, kad dabar pirmininkė klausytųsi ne šalia stovinčios… a, jūs galite iš karto dviejų klausytis, gerai. (Šurmulys salėje) Aš tiesiog raginu iš tikrųjų nepalikti šioje vietoje visiško neaiškumo, nes jeigu komitetas tai pataisai nebuvo pritaręs, tai komiteto pirmininkė negali dabar sakyti čia atsistojusi, kad viskas yra suderinta.
PIRMININKĖ. Noriu pasakyti, kad nereikia klaidinti, nes jūs nebuvote komiteto posėdyje. (A. Kubilius: „Taigi aš ir…“) Svarstėme visus R. Karbauskio pasiūlymus. Dėl visų R. Karbauskio pasiūlymų buvo gautas ar negautas pritarimas, vienaip ar kitaip Seimas balsuodamas apsisprendė. Nebeklaidinkime vieni kitų ir dabar prašome, gerbiami kolegos, komiteto pirmininkės pozicija išsakyta, kitų Statuto normų nėra.
Mielieji kolegos, motyvai už – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, deja, bet turbūt negalėsiu prisiversti balsuoti už vien tik dėl paskutinės šitos diskusijos, kuri įvyko. Bet noriu pasakyti, kad visas procesas, kuris vyko ieškant kompromisų, – tikrai buvo didelis darbas padarytas su nevyriausybinėmis organizacijomis, su aktyviomis šeimų asociacijomis, parlamentarais, Vyriausybe. Tas darbas buvo vykdomas ilgai ir aš manau, kad pats įstatymas ir jo formuluotės tikrai nešė savyje gana gerą krūvį, – mes nuo grėsmių perėjome prie paslaugų, vaiko atėmimas iš šeimos būtų galimas tik kraštutiniu atveju, lygiai taip pat ir kompetencijos žmonių, kurie dirba sistemoje, būtų prižiūrimos daug atidžiau.
Tačiau šiandien tas begalinis noras išlaikyti sąvokų painiavas, suprastinti galimybes šį įstatymą taikyti kuo kokybiškiau, valdančiųjų nepasitikėjimas valdančiųjų frakcijos seniūno R. Karbauskio deleguotu ministru ir jo argumentais, kad nereikia papildomos sąvokinės painiavos įdėti į jau sutartą, visiškai kompromisinį variantą, kuris būtų buvęs geras… aš vertinu labai neigiamai ir neatsakingai. Todėl, deja, negaliu pasakyti pagiriamojo žodžio bendram įstatymo projektui tokiam, koks atrodo šiandien, ir man dėl to yra labai gaila. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų mes šiuo įstatymo projektu įteisiname nereikšmingą žalą vaiko sveikatai ir iš tikrųjų klausimas, ką Konstitucinis Teismas šiuo klausimu pasakys. Mes įteisiname psichologinį smurtą, jei tai yra vaiko gebėjimų vertinimas, tai irgi iš tikrųjų labai keista sąvoka, ir niekaip nepadedame šeimoms tvarkytis su smurto priežastimis. Iš esmės ignoruojame smurtą ir paliekame bėdoje šeimas, kurioms iš tiesų reikia pagalbos.
Kompetentingų vaiko teisių specialistų ir toliau trūks, nes atlyginimai apgailėtini, o motyvacijos tikrai nėra dirbti tokį sudėtingą darbą, šeimos ir toliau nesulauks realios pagalbos, ko iš tikrųjų labiausiai reikia ir ko iš tikrųjų jos labiausiai laukia. Pozityvios tėvystės kursų beveik nėra, reikia laukti mėnesių mėnesius, gydymo nuo alkoholizmo, ypač rajonuose, taip pat nėra, psichologinės pagalbos tėvams labai trūksta, reikia irgi stovėti eilėse. Ką jau kalbėti apie pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų.
Man atrodo, čia yra užburtas ratas, ir naivu būtų tikėtis, kad sušluotos po kilimu problemos staiga pradings. Todėl aš tikrai susilaikysiu dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ši formuluotė, dėl kurios mes šiandien ginčijamės, ir komiteto posėdyje tiems, kurie sėdėjo diskusijoje iki galo, kėlė abejonių, nes ta formuluotė nebuvo grakšti teisiškai. Todėl buvo ieškoma būdų, kaip ją patikslinti.
Šiandien mes nubalsavome vieną iš variantų patikslinto varianto, taip Seimas apsisprendė. Nieko jis iš esmės nekeičia, tik aiškiai pasako, kad pavojus dėl pavojų negalėtų tapti kokiu nors vaikų atėmimo pretekstu. Įsiklausykite į formuluotę „pavojus dėl pavojų“, tai mes būtume palikę. O šiaip čia susiduria dvi nuostatos, visą laiką dvi grupės ginčijasi.
Žmonės 28 tūkst. parašų kaip tik ir palaikė tokią formuluotę, kurią mes nubalsavome. Žmonės kėlė pagrįstų abejonių, kad jų konstitucinė teisė auginti ir auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir pažiūras būtų apginta. Konstitucinė teisė. Kitoje pusėje buvo noras reguliuoti, kaip jie įsivaizduoja, valdininkiškai reguliuoti, kaip vaikai turėtų būti auklėjami. Turėjo būti palikta krūva įvairiausių neapibrėžtų dalykų subjektyviai traktuoti. Mums pavyko po ilgų diskusijų padaryti keletą žingsnių į priekį.
Nors šitas variantas, už kurį mes dabar balsuosime, nėra grynasis variantas nei vienos, nei kitos pusės, tai iš tikrųjų yra kompromisinis variantas, reikės žiūrėti, kaip jis įgyvendinamas, bet ir biologinės šeimos išsaugojimo prioritetą įrašėme, ir pagalbos priemonių viršenybę įrašėme, ir kad vaiko paėmimas – kraštutinė priemonė. Daugelis dalykų, ką pasakė ministras, iš tikrųjų šiame įstatyme yra ir tai tikrai didelis žingsnis siekiant pašalinti tam tikras baimes. Aišku, teks dalyvauti šio proceso stebėjimo procese ir turbūt nevyriausybinės organizacijos taip pat smarkiai stebės. Siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, vieni į šitą įstatymą žiūri kaip į labai liberalų, kad vis dėlto mato galimybę ir be priežasties atimti vaiką iš šeimos, nes jei yra smulkiausias sveikatos sutrikdymas, net ir mėlynė, pagal šį įstatymą jau galima paimti vaiką iš šeimos. Kur veda tokios nuostatos, kai vaikai yra labai apsaugojami nuo tėvų, o tėvai apsaugojami nuo vaikų? Į visišką susvetimėjimą. Man daug kartų teko bendrauti su mūsų išeiviais, kurie daug metų gyvena Norvegijoje, jie sako – tik nesekime tuo pavyzdžiu. Ten visiškas susvetimėjimas, ten vaikai į tėvus žiūri kaip į prekę, į daiktą. Faktiškai senatvėje ar mirties atveju jau neatsisveikina su tėvais. Mes pažiūrėkime į tokias šalis kaip Gruzija, Armėnija ar kitos – nėra net Vaiko teisių apsaugos įstatymo, bet ten senas žmogus yra didžiausioje pagarboje. Ten nėra vaikų namų, ten nėra senelių namų. Ten viskas įrašyta kituose įstatymuose. Aš manau, kad mes einame vis tiek ne tuo keliu, kai reguliuojame. Šitas įstatymas – tai nepasitikėjimas tėvais, šeima. Klausykite, reguliuoja, nuo kiek metų galima palikti vaiką, nuo kiek metų negalima palikti vaiko. Juk tėvai savo vaikus labiau myli negu jūs, gerbiamieji Seimo nariai. Man labai keista. Aš augau tikrai didelėje šeimoje. Jau dabar ten nuo 10 ar kiek metų, nuo 6 metų negalima palikti vaiko. Buvo nuo 14 metų. Štai pažiūrėkite, buvo žemės ūkio ministras K. Starkevičius. 14 metų jo vaikas, sakė, jau traktorių vairuoja. Aš 10 metų jau karves ganiau vienas nuo ryto iki vakaro. (Balsai salėje) Taip, buvau išvarytas.
PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai, laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Ir kas atsitiko? Nieko neatsitiko. Man atrodo, taip nedarykime – priešais vaikų su tėvais ir tėvų su vaikais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas! (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, toliau motyvai. Petras… P. Urbšys. Atsiprašau. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro čia, Seimo salėje, mes esame pripratę versti problemas aukštyn kojom. Jeigu mes kalbame apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, sutikite, kad iš tikro tas įstatymas yra išeinantis iš paties konteksto, kaip mes suvokiame, kas yra šeimos stiprinimas. Mes šįryt priėmėme Šeimos stiprinimo įstatymą. Įstatymo tikslas – sudaryti teisines, organizacines prielaidas stiprinti šeimos institutą, įtvirtinti šeimos politikos įgyvendinimą užtikrinančias institucijas, apibrėžti jų pagrindines funkcijas ir numatyti šeimos stiprinimo organizavimą taikant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą. Mes priėmėme šitą įstatymą. Dabar šitos pataisos yra atsižvelgiant į šito įstatymo įgyvendinimo praktiką, mes būtent pataisome tam, kad atitiktų tą Šeimos stiprinimo įstatymo koncepciją. Aš tikrai nematau čia problemos, kai bandoma vėl spekuliuoti, ar čia mušimo, ar nemušimo vaiko įstatymas. Ne! Šito įstatymo pataisos yra tam, kad būtų apsaugotas vaikas nuo smurto, bet, kaip minėjau, jam saugiausia aplinka yra šeimos aplinka. Nesupriešinti vaiko su šeima, nepriešinti vaiko su tėvais – mes einame būtent tuo keliu tam, kad vaikas turėtų tą savo vaikystę ir turėtų tą gyvenimą, kuriame valstybė nebūtų virš šito gyvenimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Šakalienė – motyvai prieš. Ar įdėta jūsų kortelė? Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų apima svetimos gėdos jausmas klausantis kai kurių šitų argumentų, nes jeigu mes, kaip Seimo nariai, atrodo, ištikus skiepų situacijai, ištikus tymų protrūkiui sugebėjome suvokti, kaip pavojinga, kai vienoje pusėje yra duomenys, argumentai, moksliniai faktai, o kitoje pusėje yra sąmokslo teorijos ir populizmas, ir jau suprantame, kokių bėdų prisidarėme, ir bandome tai spręsti, tai vaiko teisių apsaugos situacija yra visiškai analogiška situacija. Vienoje pusėje yra labai konkretūs duomenys, skaičiai, faktai, daugybę metų toje srityje dirbantys profesionalai, o ne per vieną dieną gimę ir užaugę populistai, staiga pradedantys žaisti vaikų likimais.
Ir vis dėlto mes negalime suprasti, kad, priėmę tam tikras šito įstatymo nuostatas, mes tiesiog juodu ant balto matome parašytus konkrečius argumentus, kad iš penkių galimų vaiko apsaugos alternatyvų išlieka tik trys, kad įvedant papildomai reikšmingos žalos galimybę negali būti visapusiškai užtikrinta vaiko apsauga ir gerovė, kad negali būti pamatuotos pasekmės žiūrint į ateitį, negalima nuspėti ar įvertinti, kokią žalą vaikas patirs, ir todėl tai negali būti privaloma ir būtina aplinkybė, ir kad mažėja galimybės apsaugoti vaiką paliekant jį realiame pavojuje.
Jeigu mes nenorime girdėti šitų argumentų, mes užsiimame sofistika, skirstomės, kas čia iš mūsų yra konservatoriai, kas iš mūsų yra valstiečiai, kas socialdemokratai ar dar kažkas. Mes žaidžiame politinius žaidimus, užuot prisiėmę atsakomybę už įstatymą, kurį pradėjome taisyti praėjus trims mėnesiams nuo jo įsigaliojimo. Jokia kita valstybės reforma nebuvo pradėta taisyti praėjus vos trims mėnesiams po jos priėmimo ir dar nesant jokių realių duomenų ar argumentų, o tik sąmokslo teorijoms, panikoms, melui ir šmeižtui. Aš labai norėčiau, kad šiandien balsuodami mes vis dėlto bent kiek prisimintume tai, ką pažadėjome ant Konstitucijos padėję ranką.
PIRMININKĖ. Laikas!
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Sąžinę, savo sąžinę.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Tikrai šioje tribūnoje mes dažnai išgirstame daug melo, kaip ir ką tik pasisakiusios opozicijos atstovės pareiškime, nes daug reformų buvo taisyta ir taisyta greičiau, kad ir ta pati švietimo reforma.
Labai aiškiai matau ideologines priešpriešas ir skirtumas, kai vienoje pusėje yra tie žmonės, kuriems tradicinė šeima yra konstitucinė ir kertinė vertybė, yra ta uola, ant kurios laikosi mūsų valstybė, ir matau kitus žmones, kuriems tai nėra jokia vertybė, kurie čia plėšoti, draskosi, bando viską daryti, kad sustabdytų, sulaikytų tai, kas vyksta priimant šias pataisas. Be abejonės, tai kelia didžiulį nusistebėjimą, nes, na, ko gero, tie žmonės taip nesidraskytų ir nesiplėšytų net dėl tėvynės, kaip kad tą daro tam, kad sustabdytų tradicinės šeimos stiprinimą, vaikų ir šeimų saugumo užtikrinimą, teisę į tai, kad vaikai būtų auklėjami pagal tėvų įsitikinimus. Aš manau, kad tai yra kiekvieno iš mūsų kertinė teisė.
Aš tikrai visus kviečiu balsuoti už ir linkiu, kad mes būtume tokia valstybė, kuri laikosi savo Konstitucijos, savo konstitucinių nuostatų, kuri gerbia savo žmones, gerbia savo šeimas, nes be šeimų ir be žmonių šios valstybės nebūtų. Supraskite labai paprastą dalyką, kad ta politika, kuri buvo vykdyta tų sisteminių politinių jėgų, kurios dabar taip mėgina sustabdyti šias permainas ir pakeitimus, ir išvijo tūkstančius, šimtus tūkstančių žmonių iš šios valstybės, ir 33 % mūsų šalies žmonių nustūmė už skurdo ribos.
Tai yra jūsų visų atsakomybė ir jūs turėtumėte ją jausti, vieną kartą prabusti, o ne vaidytis ir pyktis dėl tokių dalykų. Bet aš to jūsų visų siekimo susitarti, siekimo matyti abi medalio puses jau daugybę laiko nematau ir to nemato visa valstybė. Niekam iš mūsų valstybės žmonių nereikia karų, visiems šioje valstybėje reikia realių darbų ir matymo, kas yra kas. Aš suprantu, kad gali būti ideologija, palaikanti LGBT…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas! (Triukšmas salėje)
M. PUIDOKAS (MSNG). …ir panašius dalykus, bet reikia atskirti, kur yra pelai ir kur yra grūdai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš visų pirma noriu padėkoti tiek Seimo komitetui, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovams ir ministrui už tą darbą, kuris buvo įdėtas per pastaruosius mėnesius tobulinant įstatymą. Mano galva, tikrai yra pasiektas geras, konstruktyvus susitarimas, ir labai gaila, kad finišo tiesiojoje mes užkliuvome už paskutinės kliūties. Iš tiesų šiandieną pritarėme vienai pataisai (aš pacituosiu Seimo komiteto išvadą, šiandieninę išvadą), kuri sako, kad esant realiam pavojui vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui jau neturėtų būti vertinama ar matuojama, kokį žalos mastą šis pavojus sukėlė ar gali sukelti ateityje.
Čia iš tribūnos anksčiau kalbėjęs ministras pripažino, kad sukuriama rizikinga situacija. Ir aš tikrai bijau, kad jeigu šiandien mes pritarsime tokiai įstatymo versijai, sudarysime situaciją, kai apginti bus galima tik reikšmingai sužalotus vaikus, todėl aš tikrai skaudančia širdimi nebalsuosiu už šitą įstatymą. Ir man labai gaila, kad mes tiesiog iššvaistėme galimybę priimti gerą įstatymą, sudėti visus taškus. Ir aš nesupratu, kodėl valdantieji nenorėjo išspręsti problemos, o sudarė prielaidas tolesniam chaosui.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo. Priėmimas.
Mieli kolegos, nesiregistravo esantys salėje Seimo nariai, nes užsiregistravo tik 68, balsavo 67, už – 67, prieš ir susilaikiusių nėra. Balsavimas atidedamas.
Replikos po balsavimo. Pirmasis stovėjo V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas yra iš esmės skirtas tam, kad visomis įmanomomis priemonėmis sustabdytume ir neleistume atsirasti neigiamoms pasekmėms, kokios jos bebūtų – kad išvis nekiltų neigiamų pasekmių. Ir šis įstatymo projektas iš tikrųjų neįgis to teisinio pagrindo, kuriuo jis yra kuriamas. Ir kompensuoti jį turės ne kas kitas, o represiniai teisės aktai. Ir dar kartą valstybėje mes, siekdami apsaugoti brangiausia, ką turime, – vaiką, būsime priversti naudoti represinius instrumentus, kraštutinę represinę priemonę, taip papildydami teistų, nuteistų, atliekančių bausmę asmenų skaičių. Visais atvejais gindami vaikus pradėsime baudžiamuosius procesus, o baudžiamieji procesai, kaip suprantame, pasibaigia tuo, kuo pasibaigia. Džiaugiuosi tokia balsavimo situacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Išties reikia pripažinti, kad balsavimo situacija neveda į gerus rezultatus dėl to, kad institucijos vis dar negali pradėti dirbti. Po svarstymo, tikrai buvo sudėtingas procesas Seime, kalbėjome su Valstiečių frakcijos vadovais ir buvome sutarę, kad kompromisas dėl šio įstatymo yra svarbiausias dalykas. Vaiko teisės negali tapti partinių priešpriešų, partinių kovų lauku. Ir atrodo, kad buvo galimybė to laikytis, tačiau neilgai. Su dideliu apgailestavimu pamatėme, kad R. Karbauskis registruoja naujas pataisas, dalyvavome naujose derybose. Mieli kolegos, kreipiuosi į gerbiamus R. Baškienę, R. Karbauskį, ministrą ir į kitus: dar kartą grįžkime prie svarstymo stadijos, suraskime tuos kompromisus, kurie buvo rasti per svarstymą, tada galėsime visi ramia širdimi balsuoti ir galės institucijos pradėti ramiai dirbti. Jeigu tai nebus padaryta, šį rezultatą šioje Seimo salėje mes galėsime matyti vėl ir vėl. Tai nebus gerai nei vaiko teisėms, nei jas vienai ar kitai ginančiai pusei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė replika – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kairės pusės dalyviai, man atrodo, kad mes iš tikrųjų galėtume būti visi proto ir progreso pusėje, jeigu suprastume, kad kiekvienas iš mūsų turi silpnų vietų. Štai jeigu aš jums pradėsiu aiškinti kam nors apie gramatiką ar kaip reikia teisingai rašyti, pasiųsite mane ant trijų rusiškų raidžių. Bet kai P. Gražulis pradeda aiškinti mums apie šeimą, jos stiprinimą ir dar ką nors, man norisi irgi lygiai tą patį padaryti. Jis tikrai prastas tos srities ekspertas. Kada D. Kepenis pradeda mus mokyti apie skiepus, apie aborto liekanas ir dar ką nors, su visa pagarba jo grūdinimuisi, dar kam nors man norisi lygiai taip pat pasakyti: gal nešnekėk apie tai, ko neišmanai. Yra pažangūs dalykai ir yra atžanga ir juodašimtiškumas. Tai neatstovaukime mes, būdami parlamentarai, vakar dienai. Leiskime tiems, kurie išmano tą sritį, ją ir vesti į priekį. Priimkime pažangias idėjas, o ne demonstruokime savo neišmanymo tose srityse, kuriose esame visiškai silpni ir neišmanę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsavimas atidėtas. (Balsai salėje) Ne. Mieli kolegos, kaip Seimo Pirmininko pavaduotoja, vedanti posėdį, vadovaujuosi Statuto 106 straipsniu, ar suteikti žodį replikai, sprendžia Seimo pirmininkas, vedantis posėdį. (Triukšmas salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). Bet paminėta mano pavardė!
PIRMININKĖ. Nebesuteikiu! Statute nėra parašyta, kad pavardžių paminėjimas suteikia galimybę. Laukia ministras. Ramybės. Grįžtame prie darbotvarkės. Netriukšmaujame! (Šurmulys salėje, P. Gražulis: „Būčiau konservatorius!..“) Jūs galėsite pareiškimus po viso posėdžio, jūs galėsite dar sakyti savo replikas Seimo narių pareiškimuose. O dabar kviečiu ministrą R. Masiulį. Ministras išties labai ilgai laukė. Ačiū jam.
16.50 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2, 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3282, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3283, Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3284 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Kelių įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3282. Gerbiamas ministre, noriu jūsų paklausti, jūs pateiksite kartu ir lydimuosius projektus Nr. XIIIP-2383 ir Nr. XIIIP-2384? Taip?
R. MASIULIS. Taip.
PIRMININKĖ. Prašom. Pateikimas. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir dar Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio įstatymai. Prašom.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pakeitimai yra daugiau skirti pagerinti sąlygas ūkininkams, važiuojantiems su didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, taip pat kariuomenei, policijai, ir atleisti nuo kelių mokesčių mūsų kariuomenę, taip, kaip jau yra atleistos užsienio šalių kariuomenės, važiuojančios per Lietuvą. Ir į įstatymą sukelti reguliavimus, kurie dabar yra ministro įsakymuose, nes to reikalauja Konstitucijos išaiškinimas.
Iš tokių svarbesnių pakeitimų paminėčiau, kad, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio nuostatų įgyvendinimą ir taip ateityje išvengti galimo Kelių įstatymo keitimo, siūloma vietoj konkrečios institucijos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodyti žodžiais „Vyriausybės įgaliota institucija“, kuriai bus pavesta vykdyti iki šiol Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos perduotas funkcijas. Tokiu būdu, jeigu funkcijos būtų perduotos dar kartą kuriai nors kitai institucijai, nereikėtų keisti įstatymo.
Aiškiau reglamentuoti leidimų važiuoti keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėms išdavimą, sumažinti leidimo išdavimo terminus toms didžiagabaritėms nuo penkių iki trijų darbo dienų, dėl ko buvo nemažai pageidavimų. Taip pat nustatyti, kad leidimo nereikia važiuoti keliais traktoriumi ar savaeige žemės ūkio mašina, kurių matmenys su kroviniu ir be jo neviršija susisiekimo ministro patvirtintų didžiausių leidžiamų, naudojantis keliais, transporto priemonių ir jų junginių techninių parametrų, važiuojant į lauką, iš vieno lauko į kitą, ar grįžtant iš jo, kai jos kraštiniai taškai paženklinti įjungtais oranžiniais švyturėliais.
Taip pat numatyti galimybę gauti metinį leidimą šešių ir daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė ir priekaba su suporintais penkių ar daugiau ašių ratais, tai yra tos mašinos, kurios veža mišką. Dabar yra kur kas trumpesni leidimai išduodami, yra daug popierizmo, todėl siūloma padaryti metinį leidimą ir numatyti maksimalų apkrovimą iki 48 tonų.
Atleisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos transporto priemones nuo kelių naudotojo mokesčio ir mokesčio už naudojimąsi keliais, važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Šiuo metu nuo minėtų mokesčių atleistos tik užsienio šalių karinės apsaugos sistemos transporto priemonės. Taip pat mokesčių už įregistruotas krovinines transporto priemones…
Nustatyti, kad persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina būtų kompensuojama Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos įstaigoms priklausančioms tarnybinio transporto priemonėms, taip pat Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal sutartis dirbantiems darbuotojams, tarnybiniam transportui. Iki šios dienos buvo toks nedidelis neatitikimas, kad Klaipėdos savivaldybės automobiliai Smiltynės perkėla negalėjo keltis be to leidimo ir tą reikia ištaisyti.
Taip pat neįgaliesiems yra palengvinama situacija. Nustatyti, kad neįgalieji ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomi automobiliai, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja, kas svarbu, kad nebūtinai jie turi juos vairuoti, turėtų teisę nemokamai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos. Šiuo metu gali keltis neįgalieji, kurie vairuoja specialiuosius lengvuosius automobilius, tik automobilius su rankiniu valdymu. Tai sprendžiama, kadangi ne visi neįgalieji privalo naudotis tuo, kai kurie techniškai gali vairuoti normalius automobilius su automatine pavara. Taip pat numatyti metinio leidimo važiuoti šešių ir daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais, priekaba suporintais ratais ir kurių ašies apkrova yra ne didesnė už didžiausią leidžiamą ašies apkrovą, o bendroji masė yra didesnė už didžiausią leidžiamą masę ir yra ne didesnė kaip 48 tonos, ribinius tarifus.
Gal tiek, tokie pagrindiniai dalykai. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. V. Ąžuolas. Ruošiasi P. Gražulis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sveiki, ministre. Iš tikrųjų norėčiau paklausti, ar šie įstatymų pakeitimai pakeis dabartinę problemą? Jeigu norime šeštadienį, sekmadienį pervežti stambiagabaritę priemonę, reikalingas leidimas, bet problema, kad šeštadienį ar sekmadienį leidimų gauti faktiškai neįmanoma. Ar bus išspręsta ta problema, ar ją kaip nors kitaip reikėtų spręsti? Atsitinka nenumatytų atvejų, kai reikia pervežti.
R. MASIULIS. Kiek man yra žinoma, dabar gana sklandžiai tai vyksta, nes elektroninėje erdvėje galima gauti leidimą. Nors pagal įstatymą yra dienos duoti leidimą, bet vidutinis laikas – 10 minučių šiandien, kai yra išduodamas tas leidimas.
PIRMININKĖ. P. Gražulis. Ruošiasi J. Baublys.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi pirmininkė R. Baškienė, labai prijaučianti konservatoriams, neleido man atsakyti į įžeidžiančią konservatoriaus repliką, noriu atsakyti. Taip, gerbiamieji, aš esu klystantis, kitaip nei jūs, nekaltai pradėti. Pažiūrėk, Masiuli, į savo frakciją, kiek ten išsiskyrusių, kiek palikusių žmonų ir panašiai. Pažiūrėk pirmiausia į save. Jūs kito akyje matote krislą, o savo akyje nematote rąsto. Pone Masiuli, pažiūrėk nors kartą į savo Konservatorių partiją.
O dabar klausimas gerbiamam ministrui. Ministre, čia girdėjau tokias privačias kalbas, kad gerbiamas uosto direktorius A. Vaitkus yra atleistas dėl to, kad jūs atseit jo prašėte, kad atsiimtų ieškinį prieš Liberalų partijos buvusį pirmininką E. Gentvilą, o jis to daryti nesutiko, jūs radote progą ir dėl to atstatydinote, o jūsų naujai paskirtas vadovas greičiausiai tą ieškinį arba pakoreguos, arba atsiims. Kiek šitose neoficialiose kalbose yra tiesos?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, tai nesusiję su… (Balsai salėje) Ministras neprivalo atsakyti į klausimus, kurie nesusiję su įstatymo projektu.
R. MASIULIS. Galiu atsakyti. Gandas neteisingas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys. Ruošiasi R. Sinkevičius.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, naudojantis valstybiniais ir vietinės reikšmės keliais, daugiagabaritės transporto priemonės turi būti lydimos atitinkamai pagal gabaritus arba vienos transporto priemonės su mirksinčiais švyturėliais, arba dviejų. Sakykite, ar tai palies žemės ūkio techniką, savaeiges mašinas, kitą techniką, kuri važinėja vietinės reikšmės keliais, ar nepalies žemės ūkio technikos? Ačiū.
R. MASIULIS. Būtent kalbant apie žemės ūkio techniką ir yra palengvinimas, kad toms, kurių matmenys neviršija, palydos nereikės, joms turės įtaisyti šone keturis besisukančius žiburėlius ir jomis galės patys važiuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Sinkevičius. Ruošiasi V. Rinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, daugelis nuostatų, kurias jūs pateikėte, iš tikro yra logiškos ir vertos pritarti. Tačiau man kirba vienas klausimėlis, jūs jį paveldėjote.
Krašto apsaugos ministerija visą laiką norėjo, kad stambiagabaričiai kroviniai ir perkėla į Kuršių neriją būtų nemokama. Bet kai pasižiūri, mūsų su jumis tikslas – kaip galima labiau padidinti KPP finansavimą, o Krašto apsaugos ministerija nėra iš tų neturtingųjų, kuri negalėtų susimokėti už perkėlą, už kelius. Galbūt galima suteikti kitų lengvatų: ne eilės tvarka juos praleisti arba su atidėtu mokėjimu, jeigu tai vyksta išeiginėmis dienomis, stambiagabaričių krovinių, sakykime, pervežimas, manevrų atveju ar panašiai. Tas klausimas, mano supratimu, yra svarstytinas. Kaip dabar biednesnis lyg ir dotuoja bagotesnį?
PIRMININKĖ. Laikas!
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų suma nėra tokia didelė. Prarasta suma būtų apie 300 tūkst. Įvertinus tą mūsų kariuomenės svarbą, tikrai ne ta suma, kuri kažką pakeistų KPP programoje. Mums didesnė nauda būtų, jeigu pavyktų įteisinti atstuminę apmokestinimo sistemą, kuri mums duotų papildomai 70 mln. keliams. Gal ir galima svarstyti, bet tikrai nėra tokia didelė suma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi A. Skardžius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, čia projekte visur Automobilių kelių direkcija yra išbraukiama ir įrašoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija. Jeigu matėte, yra Teisės departamento pastabos, kodėl nenurodoma konkreti institucija.
Klausimas. Ar ruošiamės Kelių direkciją likviduoti, ar privatizuoti ir kažkam tas funkcijas pavesti? Iš esmės ne viskas iki galo jūsų pasakyta, kas čia ruošiamasi daryti su Kelių direkcija, kadangi lieka neaiškus jos tolesnis likimas, kodėl mes ją išvis išbraukiame iš įstatymo?
R. MASIULIS. Tiesiog praktiniais sumetimais. Kelis kartus keitėsi tie, kas yra atsakingi, ir vis reikėdavo nešti ir keisti įstatymą. Galiausiai nutarėme įrašyti bendresnį žodį ir tada įstatymo nereikės keisti. Vyriausybės nutarimą lengviau keisti negu įstatymą. O jokių kažkokių specifinių planų nėra. Tik vienintelis planas, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija galėtų statyti atstuminę apmokestinimo sistemą sunkvežimiams. Ją reikėtų paversti valstybės įmone, kad ji galėtų skolintis, nes dabar jinai negali skolintis. Bet kitų kažkokių pakeitimų nėra numatyta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi J. Razma.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas ministre, išties jūs kaip pavyzdį visiems rodote savo pertvarką, padarytą „Lietuvos energijos“ struktūrose, energetiniame sektoriuje, kai pertvarkant įmones būtent jų statusas buvo pakeistas į UABʼus, kad būtų galima juos užskolinti, pinigus kažkur dėti, bet už viską susimoka vartotojas. Šiuo atveju dabar jūs tą „gerąją“ praktiką bandote perkelti į Susisiekimo ministerijos kuruojamą sritį. Ką tik kolega V. Rinkevičius jūsų klausė, kas numatyta su Kelių direkcija? Ar dabar pasiskaičius, ar pasiklausius, ką kalba dabartinis Kelių direkcijos direktorius, kad štai greičiau duokite tuos pinigučius, kuriuos tenai iš infrastruktūros mokesčio mes susirenkame, iš kelių akcizo, ir mes juos mokėsime kur padėti, ir niekas mums nemaišys, tvarkysimės kaip UABʼas… Į kur mes nueisime? Ar turėsime tokią padėtį, gerbiamas ministre, kaip ESO skirstomajame tinkle? Ar jūs to siekiate?
PIRMININKĖ. Laikas.
R. MASIULIS. Nežinau, kurią reformą jūs turite omenyje. Jeigu jūs turite „Lietuvos energijos“ reformą, tai ne aš buvau jos autorius. Tuo metu aš dirbau „Klaipėdos naftoje“, kai buvo reformuota „Lietuvos energija“. Man sunku komentuoti apie tą reformą, nors jos veiklos dabartiniame organizavime didelės problemos aš nematau. Yra VKEKʼas, kuris patikrina kiekvieną kašto elementą, ir tarifai yra tokie, kurie atspindi realius kaštus.
Dėl efektyvesnio valdymo, tai mes turime, pavyzdžiui, Latvijos pavyzdį. Latvijoje automobilių kelių direkcija yra akcinė bendrovė. Daugelyje šalių tai yra sutvarkyta. Tai tiktai duoda didesnę galimybę pačią įmonę laisviau valdyti, būti šiek tiek atskirtai nuo valstybės ir tapti efektyvesne.
Lygiai tas pats yra su atstumine apmokestinimo sistema. Tada jinai galės įdiegti atstuminę apmokestinimo sistemą, nes jeigu mes artimiausiu metu nepajudėsime, 2023 metais eurovinjetės bus atšauktos. Jau yra viskas – Europos Sąjungos sprendimas. Tai 40 mln., kuriuos surenkame iš eurovinječių, mums tiesiog nuplauks. Sumažės KPP biudžetas. O jeigu mes atstuminę sistemą pasistatysime, tai bus papildomi 70 mln. į tą patį KPP biudžetą. Jeigu mes norime kelių būklę gerinti, tai ta reforma ir padės šitą padaryti. O dėl valdymo – tikrai nuo valstybės nenutols ta įmonė toliau, negu yra dabar.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Palionis. Kadangi trys įstatymai, tai visi, kolegos, paklausite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, ar nesvarstėte galimybės pavesti savo viceministrui pateikti šį projektą, atsižvelgiant į dabar susiklosčiusias politines aplinkybes, kai dėl jūsų asmens tarp valdančiųjų ta atmosfera įkaitusi ir pykstama dėl jūsų principingo sprendimo atleidžiant uosto direkcijos vadovą? Ar neatsitiks taip, kad čia bus toks iškrovos balsavimas, nepaisant, kad projektas aiškus, logiškas? Gali būti išreikštas tokiu būdu santykis, taip sakant, su jūsų asmeniu.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Tikrai aš matau, kad yra normalus klausinėjimas, jokių problemų nematau, o viceministrai irgi užsiėmę. O į Seimą, kaip įprasta, turi eiti ministras. Stengiuosi visada eiti į Seimą pats.
PIRMININKĖ. A. Palionis klausia paskutinis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, neišgyvenkite, dauguma yra protinga ir viskam pritarsime, bet noriu pasiklausti jūsų. Gal galite pasakyti, kiek 2018 metais buvo skirta lėšų iš KPP programos Smiltynės uostui, kompensavimui už perkėlimą, kur pagal įstatymą yra įtvirtinta lengvata? Kitas toks būtų logiškas klausimas, jau prieš tai klausė, ar reikia kariškius atleisti nuo tos lengvatos? Bet gal reikėtų kariškiams pasiūlyti įsigyti keltą, kuris būtų pritaikytas karinei technikai ir kuris galėtų taip pat paraleliai ir civilius kelti? Ar nebūtų logiškas sprendimas?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Dėl kariškių reikėtų su jais diskutuoti, tikrai techniškai negaliu atsakyti.
O dėl Smiltynės dabar skaičių neturiu, bet rytoj į frakciją pas jus ateisiu, tai pasistengsiu iki to laiko gauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir buvo užsirašęs K. Masiulis, tačiau kažkaip išsibraukė. (Balsai salėje) Buvo, išsibraukė netyčia, ir aš suteikiu žodį jam. (Triukšmas salėje) Meilė visiems vienoda.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir P. Gražuliui, buvusiam krikdemui, irgi taip pat būtų galima suteikti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Trys įstatymų projektai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, ministre, vis dėlto dvejočiau vieninteliu aspektu, ar tikrai reikia atleisti kariškius. Jie gauna 2 % nuo BVP, vadinasi, dar papildomai mes dotuojame kitu keliu, bet daug kam reikėtų suteikti pagalbą, galbūt suteikti mokytojui, važiuojančiam korepetitoriaus pareigas atlikti, dar kam nors. Daug yra šventų dalykų. Bet yra pinigai, biudžetas yra ir tegu susimoka visi.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Jau klausė jūsų kolega to paties klausimo. Tikrai suma nėra didelė, iš kitos pusės, yra neatitikimas – užsienio kariškiai jau yra atleisti. Manyčiau, kad yra teisinga nustatyti, kad visi kariškiai, jeigu atleisti, tai visi, jeigu neatleisti, tai irgi visi. Kadangi kviečiame užsienio kariškius, tai tikrai logiška būtų juos atleisti nuo mokesčio. Suma nedidelė bet kokiu atveju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Trys įstatymų projektai pateikti, todėl ilgiau ir klausinėjome jūsų.
Motyvai. A. Matulas – motyvai už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad įstatymo projektas logiškas. Sumažės leidimų, sumažės biurokratija, taip pat nemanau, kad reikėtų valstybės pinigus, pavyzdžiui, iš kariškių kišenės perdėti į kitą sąskaitą, tuo labiau kad yra atleisti jau užsienio kariškiai. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui.
Bet į ką noriu atkreipti gerbiamo ministro dėmesį? Gyvenu periferijoje ir matau, kas dedasi. Išties ženkliai blogėja miško kelių būklė. Kažkaip anksčiau niekada nematydavau, kad rudenį, kada lietūs, žiemą būtų masiškai vežamas miškas, ir tie keliai dabar išklampoti. Nežinau, kas prisiims atsakomybę. Gal priežastis ta, kad urėdijose išties neliko vietinių šeimininkų, o iš Kauno ten nelabai kas sureguliuoja.
Ir dar viena problema, kad labai daug sunkiasvorių mašinų veža srutas iš įmonių, iš fermų Pakruojo, Pasvalio rajone, ir nebūtinai, kada prasideda laistymo sezonas, bet veža į lagūnas. Ir štai užvakar gavau skundą, kad Saločių seniūnijoje yra ženklas, kad leidžiama važiuoti ne daugiau kaip iki 8 tonų, bet, kiek matau, važiuoja sunkiasvorės mažinos, veža srutas ir ten iki 15 ir 20 tonų.
Labai atkreipiu dėmesį, kad reikėtų kaip nors gal kartu su policija, su savivaldybėmis, su Kelių direkcija, Susisiekimo ministerija kontroliuoti šį procesą. Žmonės mane tiesiog nuvežė prie to ženklo, mes pastovėjome – išties važiavo ne viena mašina, ir sako: mes kontroliuojančių institucijų nematome. Labai atkreipiu dėmesį, kad vis dėlto tos tvarkos būtų laikomasi, – kai keliai pažliugę, būtų ribojamas eismas. Į tai reikia atkreipti dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendru sutarimu galime pritarti? Balsuojame. Prašom balsuoti dėl Kelių įstatymo ir lydimųjų – Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Administracinių nusižengimų kodekso.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Ne? Jūs turite kitų pasiūlymų? A. Palionis – dėl pagrindinio komiteto.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visą laiką kelių priežiūrą ir finansavimą kuruodavo Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKĖ. Biudžeto ir finansų komitetas. Yra pasiūlymas skirti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti? Kolega R. Juška. Prašom. Atsiprašau – J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Prašau skirti papildomą Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKĖ. Dabar pirmiausia priimsime sprendimą. Ar bendru sutarimu galime pritarti, kad Biudžeto ir finansų komitetas? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, balsuoja už, kas mano, kad pagrindinis turėtų būti Ekonomikos komitetas, spaudžia mygtuką „prieš“. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 89 Seimo nariai: už tai, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, – 70, prieš, o tai reiškia, kad Ekonomikos komitetas, – 18. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Buvo pasiūlymas, kad papildomas būtų Kaimo reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Galime. Ekonomikos komitetas lieka papildomas. (Balsai salėje) Ne, nereikia. Nereikia. Bendru sutarimu? Ačiū. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną.
Dėl Administracinių nusižengimų kodekso pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutariame bendru sutarimu. Svarstoma gegužės 9 dieną. Visi įstatymų projektai apsvarstyti.
Dėl vedimo tvarkos – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašytume pakartoti nepavykusį balsavimą dėl kvorumo nebuvimo.
PIRMININKĖ. Jūs prašote…
J. JARUTIS (LVŽSF). Dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, nes buvo atidėtas balsavimas. Statutas nenumato, kiek laiko atidedama. Jūsų prašymas teisėtas.
17.14 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034(3) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, dėmesio! Yra kolegų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, prašymas pakartoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto priėmimą. Balsuojame.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Atidedame.
Gerbiami kolegos, Seimo narių pareiškimai.
Yra norinčių sakyti pareiškimus. Didžiai gerbiamas Dainiau Kepeni, ar jūs sutinkate, ar jūs atsisakote? Dainiau Kepeni! Dainiau Kepeni, jūs buvote užsirašęs. Išsibraukėte, nebenorite? Ačiū.
Mielieji kolegos, dėkoju už šiandien dienos darbą. Skelbiu posėdžio pabaigą. Registruojamės. Prašom.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Šios dienos rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Baigiame vakarinį posėdį, ačiū už patikslinimą. Kai kam dar rytas.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.