LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 190
STENOGRAMA
2018 m. birželio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame 2018 m. birželio 21 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės. (Gongas)
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Opozicinių frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
15.03 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1850(4) (priėmimas)
Popietinis plenarinis posėdis – opozicinių frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė.
Pirmasis po pietų klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektas, priėmimas. Kviečiu M. Majauską.
Gerbiami kolegos, nors yra priėmimas, iki 6 straipsnio nėra jokių siūlymų, tačiau dėl 6 straipsnio, o jis iš esmės apima visiškai naujai visą įstatymo projektą, yra Seimo narių G. Landsbergio, M. Majausko, I. Šimonytės, A. Kubiliaus, V. Juozapaičio siūlymas. Kadangi kolega Mykolas atstovauja komitetui, tai gal kas nors kitas iš autorių galėtų pateikti šį siūlymą. I. Šimonytė. Jūs paskui atsakysite, po to, kai I. Šimonytė pristatys klausimą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog trumpai norėčiau priminti paties įstatymo pakeitimo esmę, kad tai yra ne kokia nors pridėtinės vertės mokesčio lengvata, o labai smulkioms įmonėms suteikiama galimybė mokėti pridėtinės vertės mokestį į biudžetą tada, kada yra gaunamas apmokėjimas už prekes arba paslaugas. Akivaizdu, kad apyvartinių lėšų problema yra labai aktuali, aktuali smulkiajam verslui. Dabar įstatymo projekte yra pateiktas siūlymas, kad smulkaus verslo riba būtų 60 tūkst. Mūsų pasiūlyme yra pateiktas siūlymas, kad tai būtų 300 tūkst. eurų – lygiai ta pati apyvartos riba, kuri Pelno mokesčio įstatyme yra naudojama apibrėžti smulkųjį verslą ir taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą. Tiesiog tokia pasiūlymo esmė.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad pradėtume svarstyti? Galime. Dabar gerbiamas M. Majauskas – komiteto nuomonė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tiesų šio įstatymo pakeitimo projekto istorija prasidėjo dar praeitoje Seimo kadencijoje ir čia buvo vienas iš pirmųjų projektų, kurį mes svarstėme Biudžeto ir finansų komitete. Yra šiek tiek abrakadabros su visu įstatymo projektu ir aš pabandysiu truputėlį paprastais žodžiais paaiškinti.
Žmogus, asmuo, ar fizinis, ar juridinis, kuris uždirba iki 45 tūkst. eurų, gali savo nuožiūra, savo sprendimu tapti PVM mokėtoju, pildyti PVM deklaracijas ir mokėti PVM. Kai yra 45 tūkst., jis privalomai įtraukiamas ir nuo 45 tūkst. gauna sąskaitą. Per ataskaitinį laikotarpį, kokį jis turi, nesvarbu, ar gavo apmokėjimą, ar negavo, jis turi sumokėti PVM valstybei. Valstybė, suprasdama, kad verslas yra smulkus ir jam sunku, nustatė ribą nuo 45 iki 60 tūkst., kad tu, gerbiamas smulkus verslininke, gali pildyti PVM deklaracijas kas pusę metų.
Nuo 60 tūkst. jau esi stambus verslas ir kaip pats stambiausias, kaip „Maxima“ ar dar kas nors, turi kas mėnesį pildyti PVM deklaracijas. Ką tai reiškia? Kad net jeigu ir negavai apmokėjimo už paslaugas ar prekes, kurias pardavei, iškart turi kiekvieną mėnesį sumokėti valstybei. Žinome, kad smulkusis verslas dažnai yra skriaudžiamas stambaus verslo. Stambus verslas neatsiskaito, delsia vieną, antrą, trečią, ketvirtą mėnesį, o smulkus verslininkas iš karto turi sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį.
Tai buvo siūlymas pritaikyti specialią apmokestinimo tvarką, kad sumoki tik tada, kai gauni pinigus. Vyriausybė tam nepritarė. Komitetas kartu su Mokesčių inspekcija, su Finansų ministerija ieškojo sprendimo ir rado tokį bendrą sutarimą: jeigu yra iki 45 tūkst., tai tu nesiregistruoji PVM mokėtoju, taip, kaip viskas buvo iki šiol; nuo 45 tūkst. iki 300 tūkst. ribos, ką I. Šimonytė minėjo, kaip smulkusis verslas tu gali pildyti deklaracijas ne kas pusę metų arba kas mėnesį nuo 60 tūkst., o kas ketvirtį.
Toks yra siūlymas, tokia buvo Biudžeto ir finansų komiteto išvada bendru sutarimu ir toks papildytas visas įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs gerokai viršijote laiką…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. …bet aš leidau kalbėti, kiek jau čia galima. Išvadą pasakėte, tačiau aš dabar noriu, kad jūs iš karto pasakytumėte komiteto nuomonę dėl Vyriausybės.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tiek Vyriausybės, tiek pasiūlymo teikėjams yra pritarti iš dalies ir galiu perskaityti argumentus. „Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarime nurodytus nepritarimo tokiam siūlymui argumentus, atsižvelgiant į projekto tikslą spręsti finansines problemas, kylančias dėl nesavalaikio atsiskaitymo su smulkiomis įmonėmis ir fiziniais asmenimis, bei sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, taip pat siekiant paprastesnio PVM administravimo ir įvertinus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu išdėstytą poziciją dėl ketvirtinio mokestinio laikotarpio nustatymo galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo patobulinti įstatymo projektą ir numatyti, kad PVM mokėtojai, kurių pajamos iš ekonominės veiklos per kalendorinius metus neviršija 300 tūkst. eurų, turėtų teisę pasirinkti taikyti kalendorinio ketvirčio mokestinį laikotarpį, neplečiant specialaus apmokestinamojo momento taikymo tvarkos, pagal kurią PVM į biudžetą būtų sumokamas ne pateikus prekes ar paslaugas, o gavus apmokėjimą už jas.
Atsižvelgiant į Respublikos finansų ministerijos pateiktą poziciją šiuo klausimu, BFK siūlo tokią naują projekto redakciją.“ Jums leidus aš ją perskaitysiu.
PIRMININKĖ. Ne, ne, nebereikia dabar nieko skaityti. Aš tik noriu paklausti I. Šimonytės, ar jūs sutinkate su tokia komiteto nuomone dėl naujos įstatymo projekto redakcijos?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi aš matau ūkio ministrą, užsirašiusį kalbėti už mano pataisą, aš vis dėlto paprašysiu Seimo dėl jos balsuoti, nes kaip tam tikras kompromisas tai galėtų būti, tačiau pasiūlymas, manau, sprendžia daugiau problemų, negu komiteto siūloma redakcija. Tai, šiaip ar taip, galbūt panagrinėkime patį pasiūlymą dar.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada kol kas mes negalime naujos redakcijos nagrinėti. Kviečiu V. Sinkevičių dėl pataisos kalbėti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Iš tiesų tikrai sveikinu I. Šimonytę – parengta pataisa yra lengvinanti, mažinanti, vienas dalykas, administracinę naštą. Antras dalykas. Tai iš tiesų lengvinanti smulkaus ir vidutinio verslo situaciją dėl apyvartinių lėšų. Aš manau, šiuo atveju tai yra toks siūlymas, kur neturėtų būti pozicijos ar opozicijos, o turėtume vieningai palaikyti.
Kalbant dėl kompromisinio varianto. Jis taip pat nėra blogas savo esme. Jeigu Seimo dauguma mano, kad tai sprendžia daugiau problemų, aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, bet tikrai dar kartą sveikinu I. Šimonytę. Projektas labai reikalingas, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui šalies regionuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mes dabar turime balsuoti. Kas pritariate I. Šimonytės, A. Kubiliaus, V. Juozapaičio, G. Landsbergio ir M. Majausko siūlymui pakeisti 14 straipsnio 9 dalį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę… Tie, kurie pritariate komiteto naujajai redakcijai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 55, prieš – 5, susilaikė 22. Taigi pataisai pritarta.
Gerbiamas Majauskai, ačiū jums už Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės pristatymą.
Dabar pastraipsniui. 1 straipsnis. Dabar bus šeši straipsniai iš eilės, nes jūsų pataisai yra pritarta, ir mes negalime naujos redakcijos, kadangi komitetas, t. y. Seimas apsisprendė už pataisą. 1 straipsnis – pakeisti 14 straipsnio 9 dalį taip, kaip čia išdėstyta su visų autorių pataisa. Ar galime bendru sutarimu pritarti?
Gerbiamas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Pasikonsultavęs su biuru, aš prašau pertraukos, kadangi gali keistis ir įstatymo projektas, ir detalės, reikia redaguoti, todėl prašau pertraukos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Teisėtas komiteto pirmininko prašymas pertraukos.
Balsuojame. Kas pritariate dėl pertraukos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 74, prieš – 5, susilaikė 10. Pertrauka.
Gerbiamas Jakeliūnai, dabar kreipiuosi į jus. Pagal 158 straipsnio 3, 4 dalis šitas visas projektas grįžta į svarstymo stadiją.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerai. Artimiausiu metu, kai bus Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, mes apsvarstysime jį ir tada jau galėsime indikuoti, kada galima būtų svarstyti Seime.
PIRMININKĖ. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad ne į priėmimo stadiją grįžtame, o į svarstymo stadiją pagal mano nurodytus straipsnius. Ačiū.
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Suprantu valdančiosios daugumos, apskritai viso Seimo daugumos valią, bet su apmaudu kreipiuosi. Jau praeitas Seimas pateikė siūlymą, buvo teikimas, svarstymas, užtruko daugiau kaip pusantrų metų suredaguoti projektą, rasti bendrą poziciją ir patobulinti įstatymo projektą taip, kad įsigaliotų jau nuo sausio 1 dienos. Buvo suderinta ir su Finansų ministerija, ir su Vyriausybe. Dabar mes grįžtame atgal į svarstymo stadiją, grįžtame atgal į komitetą. Panašu, kad šioje sesijoje įstatymo projektas priimtas nebus ir smulkus verslas dėl to tik nukentės. Man atrodo, čia toks puikus pavyzdys, kai biurokratinės procedūros žlugdo verslą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, su didžiu apgailestavimu noriu pasakyti, kad Seimo statutas yra įstatymas, o Seimo nariai privalo įstatymų laikytis, nežiūrint, ar kam patinka, ar nepatinka.
15.16 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-867(2) (svarstymas)
Popietinės darbotvarkės 2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Kubilienę. Sveikatos reikalų komitetas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, 2018 m. birželio 6 d. svarstė įstatymo projektą. Sprendimas yra pritarti Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-867(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkui. M. Majauskas, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. Kviečiu A. Kubilienę į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Klausimas iš tikrųjų yra labai jautrus, nes, viena vertus, šitie atvykę žmonės negauna gydymo Lietuvoje, t. y. lėtinių ligų gydymo, kita vertus, jie nemoka draudimo ir už juos sumoka Lietuvos pensininkai. Manau, kad Sveikatos reikalų komiteto nariai nevisiškai įsigilino į šitą klausimą. Jis turėtų būti sprendžiamas tarptautinėmis sutartimis, nes Lietuvos pensininkai, nuvykę tiek į Rusiją, tiek į Baltarusiją, tų paslaugų negauna. Kalbama apie lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Tai visiškai neliečia tų žmonių, kurie turi kokias nors ekstrines būkles ir jų gydymas iš tikrųjų yra garantuotas.
Reikia pažymėti ir tai, kad tokiu atveju, kada jie atvažiuoja, pavyzdžiui, pas vaikus ir turi tam tikrų lėtinių ligų, draudimą už juos galėtų sumokėti vaikai arba jie galėtų susimokėti ir patys. Tačiau jeigu mes patvirtintume šitą pataisą, tai visi trečiųjų šalių užsieniečiai, laikinai gyvenantys Lietuvoje ir gaunantys valstybinio socialinio draudimo pensiją, būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Tokie asmenys turėtų teisę gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, o ja naudodamiesi Europos Sąjungos šalyse gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidas turėtume apmokėti PSDF lėšomis.
Taigi, jeigu paslaugos būtų suteiktos Prancūzijoje, Vokietijoje, kur įkainiai iš tikrųjų yra didesni, mes turėtume sumokėti už gydymą tų pacientų, kurie nėra Lietuvos piliečiai. Tokia įstatymo pataisa suteiktų minėtiems asmenims teisę ir į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą visose kitose Europos Sąjungos šalyse.
Gerbiami kolegos, manau, kad klausimas yra tikrai spręstinas ir tai reikia daryti, tačiau reikia spręsti tarptautiniu lygiu, kad mūsų pensininkai, nuvykę į tas šalis, gautų visą gydymą, apmokamą iš draudimo, ir čia atvykę pacientai taip pat gautų tą gydymą. Todėl šita pataisa, manau, iš tikrųjų yra ne laiku ir šiuo metu negaliu jai pritarti, todėl kviečiu ir jus nepritarti šitai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš suprantu kolegos geranoriškumą padėti iš kitų šalių atvykusiems piliečiams, ypač vyresniems asmenims, gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos Respublikoje. Bet aš noriu dar kartą jums visiems akcentuoti, kad tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek ministerija, tiek Vyriausybė yra prieš tokį problemos sprendimą.
Aš pabandysiu keletą argumentų jums pasakyti. Pirmiausia turėkime galvoje, kad net ir tie skaičiai, kuriuos pateikia gerbiamasis A. Dumbrava, t. y. tie 100 galimų asmenų, kuriems būtų taikoma tokia tvarka, šiandien, mūsų žiniomis, yra nevisiškai tikslūs ir kalbame greičiausiai bent jau apie 600 asmenų, kuriems yra per 65 metus, ir tikėtina, kad jie yra pensininkai. Ateityje tokių asmenų skaičius galėtų dar labiau augti, nes žmonės, kurie atvažiuoja iš trečiųjų šalių, gali būti, kad atsiveš ir savo tėvus. Mes iš tikrųjų atidarytume savotišką Pandoros skrynią.
Turėkime galvoje, kad mes šiandien ne visus net ir savo pensininkų, savo pensinio amžiaus pacientų poreikius gebame patenkinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Negalime patenkinti dantų protezavimo poreikio, daugybės kitų paslaugų, kurių mūsų šalies piliečiams trūksta. Turėkime galvoje, kad jeigu mes pritarsime tokiems įstatymų pakeitimams, turėsime labai aiškiai pasakyti savo šalies pensininkams, pagyvenusiems žmonėms, kad negalėdami patenkinti visų jų poreikių, mes puolame tenkinti trečiųjų šalių gyventojų sveikatos poreikius. Manau, kad tai būtų mažų mažiausiai nesąžininga mūsų piliečių atžvilgiu.
Tikrai siūlyčiau nepritarti šitiems teikiamiems siūlymams ir šitas problemas spręsti dvišalių sutarčių pagrindu, raginti tas trečiąsias šalis, jeigu jiems tikrai rūpi jų šalių piliečiai, grįžti ir peržiūrėti sutartis ir tų sutarčių pagrindu užtikrinti savo šalių piliečiams sveikatos priežiūros paslaugas ir jų finansavimą. Kviesčiau nepritarti teikiamiems įstatymo pakeitimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, noriu informuoti, kad pas mus svečiuose Izraelio Valstybės ambasadorius ir visi ambasados darbuotojai. (Plojimai)
Dar A. Dumbravą kviečiu diskutuoti.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai nežadėjau kalbėti, bet matau, kad diskusijos truputį pradeda virti. Gerbiama Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, tie pensininkai, Lietuvos pensininkai, kurie išvažiuoja į Rusiją, į Baltarusiją, į Ukrainą, yra draudžiami sveikatos draudimu. Tai yra pirma. Ką jūs sakėte, kad jie nėra draudžiami? Jie yra draudžiami.
Antras dalykas, tai mes suteikiame sveikatos draudimą tiems žmonėms, kurie gauna lietuvišką pensiją. Atvažiuoja iš trečiųjų šalių ir jie gauna lietuvišką pensiją. Tai nėra 600 žmonių, tai yra 100 žmonių. Ministre, tai ne mano informacija, tai yra „Sodros“ pateikta informacija. Tai Lietuvos valstybės biudžetui kainuos apie 18–19 tūkst. eurų. Tikrai, aš manau, nereikia klaidinti žmonių. Mes žinome, atvažiuoja pagyvenę žmonės, dabar sakome, tegul vaikai apsiima. Jūs žinote, kaip nenoriai privačios bendrovės imasi drausti pagyvenusių žmonių ir kiek tai kainuoja. Mes, pasirodo, esame labai nejautrūs atvykstantiems žmonėms. Tikrai siūlyčiau, kolegos, vis dėlto galbūt įveikti tas ambicijas, nes tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Sveikatos reikalų komitetas tam pritarė. Nėra tų žmonių tiek daug, bet parodykime savo geranoriškumą, nekalbėkime apie kokią nors Kremliaus politiką, bet parodykime savo žmogiškumą. Ir tikrai tie žmonės, kurie atvažiuoja, suserga, negali niekur kreiptis į gydymo įstaigas. Tai tikrai Lietuvos valstybei nėra didelė našta. Aš kviečiu parodyti visiems savo geranoriškumą, savo toleranciją. Įsivaizduokime, kaip dabar gali vykti kokios nors derybos su Rusija ar dar su kuo nors, kai tokie santykiai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš perskaitysiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę. Sveikatos reikalų komitetas Vyriausybės išreikštai pozicijai nepritaria. O Vyriausybės nuomonė yra nepritarti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
Dabar motyvai dėl viso. Mes turime dviejų komitetų nuomones pritarti. Vyriausybės nuomonė nepritarti, jai nepritaria Sveikatos reikalų komitetas.
Motyvai dėl viso: vienas – už, vienas – prieš. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiama pirmininke, aš gal praleidau, Sveikatos reikalų komitetas pritarė. Ir Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Tie žmonės, kurie atvyksta iš trečiųjų, konkrečiai kalbame apie Rusiją, laikinai gyventi Lietuvoje, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kad būtų draudžiami. Gauna leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jie jau automatiškai draudžiami. Bet yra penkerių metų laikotarpis, kai tikrai žmonės negali, neturi galimybės draustis Lietuvoje. Aš tikrai norėčiau, kad mes priimtume tokį sprendimą, kokį turi mūsų šalies pensinio amžiaus piliečiai, gyvenantys ten. Jie yra draudžiami, nepriklausomai nuo pensijos gavimo vietos. Tikrai siūlyčiau palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo mūsų pensijų draudimo. Pensijos mokamos pagal atitinkamus tų valstybių tarpusavio susitarimus. Pirma. Ne automatiškai, o pagal susitarimus, kai pasveriami tos ir anos valstybės norminiai aktai, įsipareigojimai, nauda ir visa kita, tie dvišalių pusių mechanizmai yra suderinami. Socialinis draudimas yra daugmaž unifikuotas Europos Sąjungos erdvėje.
Lygiai tas pats dėl sveikatos draudimo. Turėtų būti analogiškas draudžiamasis susitarimas tarp tos valstybės, iš kurios norime, ir Lietuvos, nes tai yra draudimo pinigai, ne mūsų biudžeto pinigai, tai draudimo pinigai, draudikų, ligonių kasų pinigai. Jeigu mes norime tiems žmonėms mokėti, tai mokėkime iš valstybės biudžeto atitinkamai arba draudimą, kol jie įgis draudimo teisę ir panašiai, bet ne draudikai turi apmokėti dėl mūsų noro. Kitu atveju reikia naikinti mūsų sveikatos draudimą kaip tokį. Intencija, ką kolega teikia, iškraipytų visą esmę. Kodėl? Mes faktiškai atidarytume didžiulę Pandoros skrynią. Mūsų žmonės sakytų, atsiprašau, mes visą laiką mokame pinigus, kad galėtume gydytis, o mūsų sumokėtus pinigus, nes tai yra draudimo pinigai, jūs nusprendėte atiduoti kitiems. Teisėtas klausimas. Tai atitinkamai turi būti normaliai sutvarkyta. Todėl toks pateiktas projektas, mano galva, yra ydingas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 31, prieš – 16, susilaikė 49. Taigi nepritarta po svarstymo.
Dabar turime apsispręsti, ką darome toliau. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Gerbiami vyrai, išsiaiškinsite už Seimo salės ribų. Gerbiamas Dagy! Gerbiamas Dagy, nekelkite triukšmo! Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už tobulinimą, kas prieš, tas už atmetimą.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 59, prieš – 36. Projektas grąžinamas iniciatoriui tobulinti.
15.31 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1260 (pateikimas)
Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Miela pirmininke, gerbiami kolegos, aš noriu pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jau mes žinome, kad vadovų rotacijos principas priimtas beveik visose institucijose, pradedant švietimo institucijomis, baigiant prokuratūra, ir t. t. Praėjusį antradienį mes kaip tik priėmėme, sakyčiau, jau paskutinį momentą, kai buvo priimta kadencija net kultūros ir bibliotekų vadovams. Todėl šiandien mano, sakyčiau, yra priešpaskutinis pateikimas, nes vienintelė institucija neturi šito rotacijos principo. Todėl, mieli kolegos, nors labai atsakinga institucija, visur turi būti griežta tvarka ir vienoda. Todėl siūlau įtvirtinti, kad tas pats asmuo įstaigos vadovu turi būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ačiū. Viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju Vytautui. Klausti niekas nenori.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū visiems už palaikymą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritariame Seimo kontrolierių įstatymo… Ai, balsuojame. Gerai. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Numatomas svarstymas – rudens sesijoje. Taip, klausau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Prašyčiau papildomu komitetu… Kaip visada tokius klausimus svarsto Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jį paskirti kaip papildomą.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas kaip papildomą Socialinių reikalų ir darbo komitetą… Ar pritariate? (Balsai salėje) Pritariame. Todėl, kad greičiausiai čia atlyginimai.
15.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo ir 641 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2272(3) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, A. Bilotaitė, būdama jauna mama, prašo jos klausimą suteikti galimybę pateikti anksčiau. Ar tam galime pritarti? (Balsai salėje) Aš kviečiu A. Bilotaitę pateikti Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo ir 641 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, dėkoju už supratingumą. Norėčiau šiandien jums pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą. Pirmiausia dėl argumentų, kas paskatino parengti šį teisės aktą.
Šiuometiniame reglamentavime už Viešųjų ir privačių interesų įstatymo pažeidimus yra atsakomybė, galbūt neadekvati, tą patį argumentavo ir naujasis VTEK’o vadovas čia, šioje tribūnoje, todėl teikiamos pataisos, kuriomis siekiama šitą atsakomybę sugriežtinti. Jeigu kalbėtume apie dabartinį reglamentavimą, už pažeidimus yra numatyta bauda, pirmą kartą padarius pažeidimą, nuo 140 iki 300 eurų, o pataisomis siūloma padidinti šią baudą nuo 560 iki 1 tūkst. 200 eurų. Už pakartotinį šiuo metu yra numatyta nuo 300 iki 580 eurų, o naujomis pataisomis siūloma didinti nuo 1 tūkst. 510 eurų iki 2 tūkst. eurų.
Taip pat šiomis pataisomis siūloma panaikinti galimybę taikyti administracinį nurodymą asmenims, padariusiems įstatymo pažeidimus pakartotinai.
Gerbiami kolegos, manau, tikrai norime, kad įstatymų būtų laikomasi ir kad atsakomybė būtų adekvati, atgrasanti. Tiesiog mielai atsakysiu į jūsų klausimus ir kviečiu palaikyti šitą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Agne, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs esate viena didžiausių skundikių kartu su ponu A. Anušausku čia, Seime. Norėčiau paklausti, ar nematote interesų konflikto teikdama štai šią pataisą? Asmeninio.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad šiuo metu, kai Seimas yra priėmęs Pranešėjo apsaugos įstatymo projektą, jis įsigalios, pradės veikti kitais metais, skundikas yra kaip komplimentas. Labai ačiū jums. Bet kalbant apie visas sritis, atsakomybė turi būti neišvengiama ir adekvati.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš principo pritardamas, kad dabartinė skiriama baudos suma nėra pakankama, aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų susieti su valdininkų, tarnautojų, valstybės politikų darbo apmokėjimu, jų dydžių koeficientais, nes vienam 1 tūkst. eurų yra gana reikšminga suma, kitam, užimančiam aukštesnes pareigas, kuris gauna atlyginimą iki 3 tūkst., tai tikrai nėra pakankama ir adekvati suma?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tikrai jūsų argumentai yra suprantami. Kalbant ne tik apie valstybės tarnautojus, bet ir apie kitus pažeidėjus bei baudas, kurios numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse, deja, mūsų kodekso visa konstrukcija yra tokia, kad mes iš tikrųjų neturime galimybių pasiūlyti tokio reglamentavimo. Aišku, aš būčiau už, bet tada turėtume iš viso keisti mūsų Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tikriausiai, jeigu būtų politinė valia, būtų galima svarstyti, bet aš sunkiai įsivaizduoju.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiama kolege, jūsų projekte siūlomos tik keistinos sankcijos. Jūs jas siūlote didinti daugiau nei keturis kartus.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet nepateikėte jokios analizės ir informacijos, kokie mastai, kokios tendencijos tokių pažeidimų, kiek buvo taikyta, tarkim, per artimiausius paskutinius trejus penkerius metus? Iš tikrųjų, norint taikyti, arba didinti, arba mažinti sankcijas, vis dėlto reikia išanalizuoti, ar įstatyme numatytos baudos daro poveikį, ar daugėja, ar mažėja tokių pažeidimų. Aiškinamajame rašte, deja, jūs nepateikėte jokios informacijos.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Jūs ne visiškai teisus, esame pateikę informaciją. Buvome užklausę VTEKʼo, kad jie pateiktų informaciją apie tai, kaip yra taikomas šitas straipsnis. Deja, iš tikrųjų supratome, kad kažkodėl nelabai dažnai naudojasi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ta galimybe surašyti protokolą ir skirti baudas. Į klausimą, kodėl ji to nedarė iki šiol, aš atsakymo taip ir negavau. Bet statistika tokia, kad nuo 2017 metų buvo surašytas vienas toks protokolas ir planuojama surašyti dar tris. Čia tikriausiai klausimas ankstesniems vadovams, kodėl nebuvo vykdoma įstatyme numatyta pareiga. Negaliu atsakyti. Tikiuosi iš to atsakymo, kurį pateikė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kad dabar bus kitoks požiūris ir bus principingiau žiūrima į pažeidimus ir atsakomybę.
PIRMININKĖ. Ačiū, Agne. Dėl vedimo tvarkos A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš dėl to, kad buvo paminėta mano pavardė, pasakysiu tik repliką, kad „Parodyk akytes“ istorijos autorius ir herojus žinotų, kad mes neskundžiame, mes tikriname viešumoje pasirodžiusią informaciją. Jeigu tokios bus, tai tą darysime ir ateityje. Taigi galite per daug nenusiraminti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar dėl viso projekto A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Parodyk akytes ar užpakaliuką, aš nežinau, ką jūs turite omenyje, ponas Anušauskai, bet esmė yra ta, kad atsakomybė skundikams, kai skundas virsta šmeižtu arba kai skundikas dalyvauja apmokamoje, organizuotoje, geroje šmeižto kampanijoje, kur suplanuoti nuo taško A iki taško Z visi veiksmai, tai atsakomybė tokių šmeižikų taip pat turėtų būti įvertinta. Būtent apmokestinta, tad siūlau padidinti baudas ir atsakomybę, svarstant šitą įstatymo projektą. Aš manau, kad tikrai reikėtų jam pritarti ir įvertinti būtent tą mano paminėtą aspektą, kad nekiltų noras dalyvauti apmokamoje šmeižto kampanijoje.
PIRMININKĖ. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 39, prieš – 9, susilaikė 43. Po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime vėl balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad grąžintume iniciatorei tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 56, prieš – 29. Grąžinta iniciatorei tobulinti.
15.44 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2265 (pateikimas)
O dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. J. Razma. Jurgi Razma, į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų galėjau ir suabejoti, ar beeiti į tribūną, nes identišką Miškų įstatymo pataisą pristatė kolega K. Mažeika. Bet kadangi aš esu įregistravęs trimis dienomis anksčiau, kažkaip nepatogu atsiimti. Skirtumai tarp mūsų projektų nedideli, tik iš esmės skiriasi siūlomas ribojamos miško valdos dydis – mano 1 tūkst. hektarų, kolegos 1 tūkst. 500. Bet aš nesu užsispyręs tvirtindamas, kad 1 tūkst. čia yra būtinai geriau, gali būti ir 1 tūkst. 500, gal gali būti ir 2 tūkst. Čia reikia svarstyti, kokia ta racionali miško valda galėtų būti pagal mūsų matymą.
Tikiuosi, kad jūs antrą kartą man neteiksite tų pačių klausimų, kurių sulaukė kolega, nes atsakymai, matyt, irgi būtų panašūs. Gal taupykime laiką, eikime pasivaikščioti į dar nesugadintus miškus. Tikiuosi, kad, kaip kolega sakė, projektus formaliai galime sujungti ir galbūt kažką galų gale priimti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė. Nėra. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, tikrai matau tą galimybę, kaip ir kolega Jurgis užsiminė, kad galima sujungti, diskutuoti tuo klausimu toliau, kreiptis į asociacijas, į juridinius asmenis ir į miškų sektoriaus darbuotojus, mokslininkus. Siūlau balsuoti ir sujungus tą klausimą spręsti bendrai.
PIRMININKĖ. Jurgi, atsakyk į klausimą. Čia nebuvo klausimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia klausimo nebuvo, tai aš neturiu ką atsakyti. Neprieštarauju tam, ką pasakė kolega Kęstutis.
PIRMININKĖ. Tada klausia A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų šis klausimas gana subtilus, nes jis prasidėjo, ko gero, nuo sausio mėnesio, kai spaudoje pasirodė, kad IKEA jau yra įsigijusi didžiulius plotus miškų. Šiandien miškų savininkų yra apie 250 tūkst. Vidutinis miškas sudaro nepilnai 4 hektarus. Klausimas pirmiausia, kodėl vis dėlto miškų savininkai parduoda?
Šiandien mes turime labai daug apribojimų. Pavyzdžiui, vienas iš tokių, kad jokios statybos miške neįmanomos. Jeigu privačiame miške būtų leidžiama pastatyti kokią nedidelę poilsinę arba, sakykime, pirtelę, ko gero, atsirastų miško kita prasmė – kad savininkas iš jo tiesioginės naudos neturi, bet kaip laisvalaikiui praleisti tas miškas būtų prižiūrimas.
Na, o 1 tūkst. hektarų, ko gero, nėra visai pagrįstas, nes iš verslo pusės jis yra per mažas. Kaip kolega K. Mažeika sakė, 1 tūkst. 500 – jau ta riba, kai galima daryti verslą. Siūlau vis dėlto, kaip ir K. Mažeika siūlo, sujungti, bet kitas klausimas, ar neturėtume ieškoti tų priežasčių, dėl ko savininkai parduoda mišką?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sutinku, kad reikia svarstyti ir tam tikrą galimybių praplėtimą, kad miško savininkas galėtų kokį nors poilsinį statinį pastatyti laisviau. Tuomet būtų didesnė tikimybė, kad jis tą mišką saugos, norės, kad jis gražiai atrodytų, o ne skubės kuo greičiau pasiimti tą naudą, padarydamas plynus kirtimus pagal atitinkamą miškotvarkos projektą. Čia yra ta kryptis, kur ir Aplinkos komitetas gal kartu su jūsų komitetu gali svarstyti. Tai nesikerta su mano ir Kęstučio idėjomis dėl ribojimo, nes, kaip jūs užsiminėte, yra ir visuomenės tam tikri nuogąstavimai, kad stambieji medienos perdirbėjai, galėdami pasiūlyti pakankamai galbūt santykinai neblogą kainą, gali sukoncentruoti tuos miškus savo rankose labai nemažu mastu.
Dabar dar yra nagrinėtina ir tokia problema, kai teoriškai pagal galiojantį Miškų įstatymą lyg ir pirmenybė parduodant turėtų tekti besiribojančiam savininkui, bet tai paneigiama, nes parduodantysis siūlo ne vieną mišką, o visą miškų sklypų paketą. Tada tas kaimyninio sklypo savininkas stovi su paketu, nenori ir dažnai negali įpirkti, ir tai paskatina tokias koncentracijos tendencijas. Dėl tų dalykų, man atrodo, dar yra taisytinas ir Miškų įstatymo 41 straipsnis.
Dėl ribojimo dydžio. Aš tikrai, kaip sakiau, nesu užsispyręs dėl tūkstančio. Gali būti pusantro, gal net du. Čia reikia svarstyti. Bet nereikėtų įsivaizduoti, kad iš to ploto savininkas būtinai jau turi užsitikrinti tokias pakankamai dideles pajamas ir visam gyvenimui, kad toks plotas tai garantuotų. Čia tai sudėtinga įsivaizduoti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt, jeigu teikiate klausimą, nagrinėjote koncentracijos mastą. Ar iš tikrųjų gavote kokios nors informacijos, kad tai yra tikrai pavojus ir atsiranda daug įmonių? Žemės ūkyje kažkaip dabar viskas aiškiau, kur ta žemė, kaip ji koncentruojasi, o miškų ūkyje kol kas toks neatsakytas klausimas. Tiktai vienas kitas straipsnis pasirodo. Bet galbūt turite kokios nors tokios informacijos, kuri priverstų suklusti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano žiniomis, gerai yra tai, kad miškų koncentracijos reiškiniai dar nėra taip toli pažengę, kaip yra atsitikę su žeme. Aš klausiau Miško savininkų asociacijos vadovo A. Gaižučio, koks didžiausias miško valdos plotas tarp jo narių. Jis paminėjo, kad didžiausias savininkas turi 1 tūkst. 300 hektarų, galbūt įskaitant ir ne tik mišką, bet ir žemę. Bet yra dar kita Privačių miškų savininkų asociacija, jos nariai yra ir tie pramonininkai, ten yra didesnių. Kolega taip pat minėjo, kad yra žinoma, kad ir po keliasdešimt tūkstančių hektarų jau tiesiogiai arba per susijusius asmenis yra, bet apskritai šiandien toks įstatymas prevenciškai tikrai efektyviai veiktų, nes koncentracijos traukinys, mano supratimu, nėra nuvažiavęs toli.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų aš pritariu reglamentavimui, pritariu, kad turi būti nustatytas tam tikras kiekis, kurį gali įsigyti vienas asmuo. Jūs paminėjote, kad gerbiamas A. Gaižutis minėjo, kad 1 tūkst. 200 turi. Mano žiniomis, juridiniai asmenys tikrai turi dešimtimis tūkstančių, ir, kaip jūs minėjote, pats laikas tą įstatymą priimti, nes miškai kertami, lieka tik kirtavietės ir tos kirtavietės kartais parduodamos neaišku kam. Tačiau ar jūs nematote čia irgi pavojaus, kad bus tada perkamas status miškas? Išsikirs statų mišką, parduos, o savininkui liks kirtavietė, kurią turės prižiūrėti, atsodinti, ir jis galbūt to nesugebės padaryti. Ar neįžvelgiate čia truputį irgi tam tikrų galimų problemų dėl kirtaviečių nepriežiūros?
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia, ką jūs paminėjote, yra svarbūs dalykai. Aš tą aspektą šiek tiek paliečiau atsakydamas į kolegos A. Stančiko klausimą. Mes turime galvoti, kaip paskatinti, kad savininkui, žmogui rūpėtų ne tik tas greitas naudos gavimas iškirtus mišką. Kad matytų prasmę, galimybė būtų taip šiek tiek leidus statybą, tam tikrą poilsinę, rekreacinę veiklą organizuoti ir t. t. Apie tai reikia galvoti. Aišku, mano šis projektas kuklus, juo tie klausimai nesprendžiami. Bet, aš manau, tam yra Aplinkos apsaugos komitetas, jis turi svarstyti tuos platesnius aspektus, jeigu nori išsaugoti tą gražų miškų pavidalą. Tikiuosi, kad entuziastingas komiteto pirmininkas apie tai galvoja, jaučia atsakomybę ir ką nors sugalvos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Nežinau, kas čia pasikeitė Seimo narių galvose, aš šį įstatymo projektą siūliau praeitoje kadencijoje, šioje kadencijoje siūliau, žinoma, aš susiejau su žemės kiekiu. Kadangi Lietuvoje yra ribojamas žemės kiekis, ne daugiau kaip 500 hektarų juridiniams ir fiziniams asmenims, aš susiejau su turimu žemės kiekiu. Tačiau visi Seimo nariai, visi Seimo nariai balsavo prieš. Aš manau, vis tiek teisingas įstatymas, reikia jam pritarti, bet reikėtų susieti su žemės kiekiu. 1 tūkst. hektarų yra labai didelis kiekis ir, man atrodo, reikėtų mažinti tą kiekį, tada būtų vienodai. Nebūtų dvigubų standartų – tiek dėl žemės, tiek dėl miško būtų vienodi plotai. Kitu atveju gali net prieštarauti Konstitucijai, nes yra skirtingi kiekiai. Pritariu įstatymo projektui. Geriau vėliau šis įstatymas yra teikiamas negu niekada.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kurie nesate susidūrę su miškotvarkos arba miškų ūkiu, turėtumėte žinoti viena – priešingai nei žemės ūkyje, miškų ūkyje egzistuoja Valstybinė miškų tarnyba, kuri pasako, kiek ir kuriame Lietuvos krašte gali būti per metus, per dešimtmetį, per dvidešimtmetį iškirsta miškų. Tos taisyklės galioja tiek valstybiniams miškams, kurių yra 60 %, tiek privatiems, kurių yra 40 %. Jeigu kertama per intensyviai, reikia kaltinti ne privačių miškų savininkus ar valstybinių miškų savininkus, bet Valstybinę miškų tarnybą, kuri leidžia arba neleidžia vienaip ar kitaip kirsti. Tai nepriklauso nuo nuosavybės formų.
Aš vis dar nesuprantu, kodėl reikia riboti miškų nuosavybės dydį? Paklauskime savęs pačių, ar tas investuotojas, kuris investavo į didelį miškų plotą, yra suinteresuotas atsiimti kuo greičiau pinigus? Ne, man atrodo, tas, kuris investuoja į didelį miškų plotą, yra suinteresuotas kiekvienais metais iškirsti po truputį ir kiekvienais metais atsodinti po truputį. Bet jeigu mes smulkinsime miškų savininkus, jie bus suinteresuoti kuo greičiau iškirsti, nes tada nereikės technikos samdyti, o didesnis miškų savininkas bus suinteresuotas pirkti techniką, ją naudoti kiekvienais metais optimaliai, ir prieš tai įstatymo projekte, kurį pristatė K. Mažeika, buvo pasakyta, kad optimalus miškų plotas yra bent 1 tūkst. 500 hektarų. Čia kalbama apie 1 tūkst. Optimalumas atsiranda tik su 1 tūkst. 500. Šiuo įstatymu siūloma – 1 tūkst. hektarų. Visa logika, jeigu mes norime turtą naudoti efektyviai, reikėtų jį stambinti, o ne taip, kaip dabar yra 3,5 hektarų vidutinė miškų ūkio valda. Aš nematau logikos, kodėl reikėtų palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 85: už – 54, prieš – 6, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
15.59 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1380 atitikties Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 47, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1381 atitikties Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Žemės mokesčio įstatymo Nr. XI-1829 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1382 atitikties Konstitucijai
Gerbiami kolegos, dabar yra nemažai projektų, t. y. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Pelno mokesčio įstatymo 47, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurie gali prieštarauti Konstitucijai. Todėl mes turime išklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl atitikties Konstitucijai. Gerbiama A. Širinskienė. Kiekvieną atskirai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, šiandien popietinė darbotvarkė yra tokia, kad turėsime net keturis prieštaravimus Konstitucijai. Leiskite pristatyti pirmuosius tris. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas. Jį svarstėme gruodžio 13 dieną. Komitetas dešimčia balsų už, nesant balsavusių prieš ar susilaikiusių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas, preliminariai įvertino įstatymo projektą ir konstatavo, kad vis dėlto įstatymo projekto 17 straipsnio nuostatos, kuriomis yra siūlomas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį vieni asmenys, gaunantys pajamas iš žemės ūkio veiklos ir nepatyrę nuostolių, įgytų pranašumą kitų asmenų, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos ar vykdančių kitokią veiklą ir patyrusių nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, atžvilgiu, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Ta pati situacija yra su Pelno mokesčio įstatymo projektu Nr. XIIIP-1381. Vėlgi tame pačiame posėdyje mes konstatavome visais komiteto balsais, dešimčia balsų už, jog ta pačia apimtimi reglamentavimas vienos žemės ūkio įmonės, nepatyrusios nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, įgytų pranašumą kitų žemės ūkio įmonių, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos, bei kitų apmokestinamųjų vienetų, patyrusių nuostolių, atžvilgiu, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Ir trečiasis įstatymo projektas, kuris buvo vertintas komitete ir dėl kurio vėl balsuojant visais komiteto balsais už buvo pripažinta, jog yra prieštaravimas Konstitucijai, tai yra Žemės mokesčio įstatymo projektas. Vėl yra ta pati problema, t. y. asmenys, kurie nepatyrę ekstremaliosios situacijos, gaudami mokesčio lengvatą, įgytų pranašumą prieš tuos, kurie yra patyrę. Šiuo atveju mes taip pat pripažinome, kad Konstitucijos 29 straipsnis galėtų būti pažeistas, t. y. asmenų lygiateisiškumo principas.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, dabar mes dėl kiekvieno turėsime balsuoti atskirai.
Pirmasis yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kad prieštarauja Konstitucijai. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad prieštarauja Konstitucijai? Pritarta.
Antras – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Pelno mokesčio įstatymo 47, 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto išvada – prieštarauja Konstitucijai. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Ir trečias – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto išvada – prieštarauja Konstitucijai. Ar galime tam pritarti? Pritarta.
Projektai Nr. XIIIP-1380, Nr. XIIIP-1381 ir Nr. XIIIP-1382 nebus pateikiami, kadangi prieštarauja Konstitucijai.
16.04 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1534 (pateikimas)
Pelno mokesčio įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1534. Pateikimas. Kviečiu K. Bartkevičių. Kęstuti Bartkevičiau, į tribūną.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamo projekto tikslas – numatyti, kad 75 % pelno mokesčio būtų įskaitomi į valstybės biudžetą ir 25 % į savivaldybių biudžetus. Apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą. Pagal esamą sistemą savivaldybėms dotacijos skiriamos nepriklausomai nuo jų finansinės ar ekonominės veiklos sėkmės. Gyventojų pajamų mokestis, kurį sumoka kiekvienas pajamas gaunantis Lietuvoje, skiriamas savivaldybėms viešosioms paslaugoms vykdyti. Gyventojų pajamų mokestis sudaro vidutiniškai 85 % savivaldybių mokestinių pajamų.
Dabartinė savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas ir imtis pritraukti investicijų.
Norint pasiekti didesnį Lietuvos konkurencingumą, reikia padėti sustiprėti ekonominiams centrams regionuose. Tam, kad gerus rezultatus demonstruojančios savivaldybės augtų, būtini nauji įstatymai, pakeisiantys savivaldybių biudžetų sudarymo tvarką.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, prašau pritarti po pateikimo siūlomo Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1534.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Jūs čia viską labai gražiai teoriškai pasakėte, bet mes truputėlį pakalbėkime apie tokio projekto pasekmes. Natūralu, kad didžiųjų įmonių ir didžiųjų pelno mokesčių mokėtojų buveinė dažniausiai bus Vilnius. Koks yra Mažeikių savivaldybės indėlis į tai, kad ten yra „Mažeikių nafta“?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū. Klausimas geras. Norėčiau pasakyti, kad pelno mokestį sumokėtų toje savivaldybėje. Jūs ką tik paminėjote Mažeikių „Orlen“ gamyklą, sakykime, turi filialą Būtingėje, tai Būtingės dalis pelno atitektų Palangos savivaldybei.
Kaip principą galėčiau tik pateikti vieną pavyzdį, kad mokesčių administratorius gerai administruoja mokesčius už aplinkos teršimą. Šiandien 70 % aplinkos taršos mokesčio atitenka savivaldybėms ir 30 % – į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius puikiai susitvarko pagal filialus, kad galėtų atskirti, kam kokia pelno įmonė uždirba.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, labai sveikintina pataisa, nes šiandien vis dar yra per daug savivaldybių ir merų, kuriems nelabai rūpi mokesčių mokėtojų gerovė, ir toks įstatymo pakeitimas labai paskatintų. Ar jūs esate susidūręs su kokiais nors konkrečiais pavyzdžiais, kur akivaizdžiai matyti, kad tokio įstatymo reikia? Tarkime, merai, savivaldybių administracijų direktoriai sako: man visiškai nesvarbu, kaip jūs veikiate, bet man svarbu, kad vienas ar kitas niuansas būtų, man jūsų įmonės sėkmė visiškai nesvarbi. Ar turite tokių pavyzdžių? Galbūt šis įstatymas įtikintų, kad pakeitimas iš esmės motyvuotų savivaldybių vadovus labiau stengtis dėl smulkiųjų ir vidutinių?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū už užduotą klausimą. Jūs labai teisus, kaip ir atsakėte į savo užduotą klausimą. Taip, yra daug savivaldybių, kurios labai norėtų matyti, ir ne tik savivaldybių vadovai ir tarybos nariai, bet ir gyventojai, kiek tie žmonės, kiek tos įmonės uždirba, kiek atneša pelno, kokia pelno dalis atitenka savivaldybei. Nors sumos, turėčiau pasakyti, nebus didelės, visas planas šių metų pelno mokesčio yra apie 677 mln. eurų. Ta dalis – 15 %, kuri atitenka, tai nėra dalis. Bet labai motyvuotų savivaldybių vadovus, tarybos narius ir tuos pačius gyventojus.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu vis dėlto jūsų siekis yra paskatinti savivaldybių vadovus nemiegoti ir rūpintis investicijomis per tą planuojamą iš jų gauti pelną, gal reikėtų ieškoti kitokių parametrų, kaip savivaldybė galėtų gauti tą grąžą, nes vis dėlto čia didžiulius pelno mokesčius gali mokėti ir įmonės, kurios istoriškai be jokių dabartinių savivaldybių pastangų yra kažkur atsiradusios. Kiek Jonavos savivaldybei priskirsime nuopelnų, kad pas juos yra „Achema“? Man atrodo, svarbu, kad būtų naujos įmonės.
Kitas dalykas. Jūs sakote, kad nedideli praradimai valstybės biudžetui, bet vis dėlto kaip juos kompensuotumėte? Kofinansuoti atsisakytumėte, kai paimame vieną kitą šimtą milijonų eurų?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Manyčiau, kad šio įstatymo pakeitimo tikslas gal daugiau motyvuoti savivaldybes, skatinti verslumą, daugiau pritraukti užsienio kapitalo ir ne tik užsienio kapitalo ateiti į regionus. Yra tokių regionų, kad ir, sakykime, nemažų įmonių, kad ir Kazlų Rūdoje medienos apdirbimo įmonių, lentpjūvių daug. Tiesiog manyčiau, kad tas tikslas ir buvo išgryninti pelną ir kad galėtų savivaldybės vadovai ir gyventojai, tiesiog nesnaustų, galėtų pozityviai žiūrėti būtent į šią tokią, manyčiau, nedidelę… (Balsas salėje) …ir pagal naujas darbo vietas. Taigi tas pelnas, manau, kad atsilieptų mūsų gerovei.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Bartkevičiau. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Už – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai sveikintina idėja. Manau, su valdančiosios daugumos deklaruojamais dalykais tai koreliuoja, nes iš tiesų tai yra regionų stiprinimo projektas. Taip pat aš manau, kad tai paskatintų investicijų pritraukimą į regionus.
Dar kitas labai svarbus aspektas vis dėlto yra socialinės politikos stiprinimas regionuose. Manau, būtent tos lėšos galėtų būti skiriamos socialinėms reikmėms, nes tikrai tenka bendradarbiauti, bendrauti su savivaldybėmis, ir jos nuolat skundžiasi, be abejo, kad neturi tam pakankamai lėšų. Manau, kad šita iniciatyva yra sveikintina. Aš pritarsiu. Manau, kad reikėtų Vyriausybės išvados, tačiau iš esmės siūlyčiau ir kolegoms palaikyti šitą idėją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame ar bendru sutarimu pritariame? Pritariame bendru sutarimu, kolegos, taip? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 92: už – 75, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
V. Rinkevičius – replika po balsavimo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Reikia prašyti Vyriausybės išvados, kadangi tai susiję su dideliais biudžeto perskirstymais. Būtina mums turėti išvadą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra prašymas Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Teisingai, biudžetinis klausimas. Turime atsiklausti Vyriausybės. Taigi dar prašome Vyriausybės išvados.
16.13 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1634 (pateikimas)
Kviečiu V. Kamblevičių pateikti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 11 straipsnio pakeitimo“ projektą.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, susiimkite, nes labai rimtas įstatymo pakeitimo projektas. (Balsai salėje) Gerai, ačiū.
Iš tikrųjų aš noriu pakalbėti ta tema. Mes labai dažnai kalbame, tiek Seimo vadovybė, tiek naujos kadencijos Seimo nariai, kad iš tikrųjų reikia pakelti Seimo prestižą. Visi kalbame jau daug metų ir vieni kitus agituojame, tačiau situacija negerėja. Praėjusios kadencijos bendras lankomumas buvo 54 %, atėjus naujai kadencijai šiek tiek pagerėjo – šešiais punktais, kai atėjo valdantieji (aš kalbu apie valstiečius). Todėl, matyt, jiems rūpi, kad tie rodikliai būtų dar geresni. Aš, jausdamas jų intuiciją, ir teikiu šitą klausimą, kad iš tikrųjų reikalinga drausmė Seime ir reikia pakelti bet kokia kaina Seimo prestižą.
Mieli kolegos, ilgai nekalbėdamas, negaišdamas laiko, kadangi yra svarbus ir atsakingas momentas, labai labai nuoširdžiai prašau valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų frakcijos – jūsų geros idėjos ir noras turi pateisinti žmonių lūkesčius ir paties Seimo darbą. Todėl ir siūlau, kad iš tikrųjų šitas mano pasiūlytas, sakyčiau, įstatymo pakeitimas būtų priimtas vienbalsiai. Ačiū už dėmesį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, atsiprašau, bet aš nesupratau, o kur tas įstatymo pakeitimas?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Dar neaišku? Gerai, pakartosiu. Iš tikrųjų reikia… Pas mus yra taip numatyta, kad jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusėje esančių ir numatytų įvykusių balsavimų tik dėl teisės aktų priėmimo ir užsiregistravo posėdžiuose, laikoma, jau viskas, yra pateisinama. Mano tikslas yra toks, kad turi būti visuose posėdžiuose, dalyvauti ir balsuoti. (Šurmulys salėje) Tokia tvarka turi būti!
Faktiškai, sakyčiau, čia tik minimaliai aš paėmiau, kad jūs nepervargtumėte. Dabar lankomumas yra 60 %, aš pakėliau ribą iki 75 %. Pagal Konstitucinio Teismo teisėjo V. Sinkevičiaus išaiškinimą faktiškai mes turime lankyti 100 %. Kaip žmonės eina į darbą, taip ir mes ateiname. O dabar, šiuo momentu, paimkime „Maximos“ arba kokios nors parduotuvės pardavėją kasininkę. Kas būtų? Chaosas! Mes sakome, kad blogai, o kai mes neateiname į darbą, lyg ir normalu. Mes esame tautos pavyzdys ir veidrodis! (Balsai salėje) Yra klausimų?! (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jums leidus, aš paskaitysiu, ką jūs parašėte. „Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose ir dalyvavo bent trijuose ketvirtadaliuose iš anksto numatytų ir numatytų laiku įvykusių visų Seime balsavimų.“
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Konkrečiai – 75 %.
PIRMININKĖ. Dabar jūsų nori paklausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerais norais kelias į pragarą nugrįstas yra. Aš norėčiau paklausti jūsų, o politikai turi teisę boikotuoti posėdžius, protestuoti dėl nesiskaitymo ir panašiai, pasitraukti ir nedalyvauti? Tokios formos jums yra žinomos ar jūs dar nesate girdėjęs?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Pagal jus, aš nesu girdėjęs. Jo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš tik norėjau pasitikslinti, ar jūs taip pat turite omenyje ir komitetų, ir komisijų posėdžius ir balsavimus? Ir kiek tada reikėtų papildomų jėgų, žmogiškųjų resursų skaičiuoti, sumuoti? Ar neperkrausime darbuotojų darbu, kada jie skaičiuos, registruos, kas atėjo, kas balsavo ir panašiai? Ačiū.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielas kolega, negi dabar mes dar pradėsime registruoti, ar pačiam reikia ateiti į darbą, ar nereikia? Pareiga – ir ateini, ir viskas! Kokios čia papildomos lėšos? Visur priklauso, turi dalyvauti. Jeigu kas nors pavargo, tai reikia pasitraukti, užleisti kitiems, kurie ateina su jaunatviška energija ir nori dirbti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už pristatymą. Palietėte iš tiesų aktualią temą. Mano manymu, Seimo narių plenarinių posėdžių lankomumas yra vienas iš prioritetų, ir neretas atvejis, kad popietiniuose posėdžiuose tikrai mes matome pustuštę salę. Tikrai yra taisytina teisinė bazė. Mano klausimas, kokios vis dėlto sankcijos už Seimo narių piktnaudžiavimą yra numatytos šiuo klausimu jūsų įstatymo projekte?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Žiūrėkite, aišku, čia galima tartis, ateityje priimsime, visi tarsimės ir mąstysime. Taip, yra paprasta logika, kad nereikėtų taikyti aukštosios matematikos principų. Faktiškai 75 % priklauso, dalyvauji; peržengi, įvykdai 75 % ribą – gerai; 74 % lankomumas – 74 % algos; 50 % – 50 %, 40 % – ir viskas aišku. (Šurmulys salėje) Labai viskas aišku, nereikia aukštosios matematikos – kokie procentai, tokia ir alga. (Juokas salėje) Viskas!
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kolegos paklausti. Projekte yra numatyta sąlyga, kad tik vykusius numatytu laiku, o jeigu tas klausimas nenumatytu posėdžio laiku vyksta, bet aš užsiregistruoju ir balsuoju, ar jis bus įskaitomas į tuos 75, ar ne? Logiškai mąstant, jis nebus įskaitytas, o mūsų klausimų svarstymo laikas dažnai neatitinka darbotvarkės laiko.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra ir išimčių, būkime atviri, įvairiausios komandiruotės, sirgimas – viskas yra mūsų rankose. Dabar mes, atrodo, lyg norime išrasti kažkokią naują abėcėlę, kaip ateiti į darbą ir kaip save įforminti. Juoką kelia.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Klausia E. Pupinis! Atsisako. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų popsų yra daug, bet kaip jūs vertinate, kaip dabar populiaru, krepšinį, vakar jau žiedai įteikti. Tai yra komanda ir yra tų, kurie visą laiką sėdi ant atsarginių suolelio, ir tų, kurie žaidžia. Tai gal geriau žaidžiantys žaidėjai? Nes norint gerai žaisti, reikia ir pasiruošti, ir nebūtinai dalyvaujant trukdyti laiką, klausinėti, jeigu ne tavo specifika. Juk yra šiuolaikinių modernių priemonių – gali ir kabinete, gali per internetą žiūrėdamas visa tai stebėti. O kada tavo klausimas, susikaupti, rimtai pasiruošti, pristatyti klausimą, sutelkti savo gerbėjus ar kaip juos pavadinsi, ir priimti gerus įstatymus.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Kazimierai, labai geras klausimas. Iš tikrųjų man patinka jūsų toks pasakymas. Pažiūrėkite, kas dabar darosi: mes pateikėme vieną ar kitą įstatymo projektą, visiškai nedalyvauja 30–40 žmonių, faktiškai tik tie žmonės, kurie sėdi, ir įsigilina. Kita dauguma nieko nežino. Kai vyksta priėmimas, faktiškai dauguma, dalyvaujant lobistams… Mes priimame įstatymą, o paskui prabundame po kelių mėnesių ir jį taisome. Faktiškai dėl nedalyvavimo apskritai visuose posėdžiuose nukenčia įstatymų kokybė. Todėl pažiūrėkite, kas du tris mėnesius ar pusę metų mes vėl keičiame, grįždami prie to paties įstatymo. Pavyzdžiui, aš manau, komanda yra komanda, kai visi tą dalyką žino. Atsimenu, buvau televizijoje, priminė gerbiamoji R. Juknevičienė, sako, aš tik domiuosi NATO. Taip, jeigu domiesi tik NATO, važiuok dirbti į NATO, užleisk tą, kuriam rūpi visos mūsų gyvenimo sritys.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš labai džiaugiuosi, nes matau, kad jūs turbūt įsigilinęs absoliučiai į visas sritis ir viską konkrečiai žinote. Tai manau, kad man, kaip naujokei, iš jūsų tikrai dar reikia to pasimokyti. Bet norėjau paklausti, išgirdau apie sankcijas, o kodėl nepritaikius… pavyzdžiui, gal apskritai šalinti iš Seimo žmogų, kuris nesilanko tuose 75 % posėdžių.
O kitas klausimas. Į parlamentinę turbūt įeina ir bendradarbiavimas, ir komandiruotės, ir įvairiausi tarpparlamentiniai ryšiai. Kaip žiūrėti į tai? Jūs minėjote, kad čia būtų galima kaip nors spręsti, bet šitame siūlyme jūs nerašote, kaip mes spręsime tokius atvejus, kai išvykstame į komandiruotes ir t. t. Tai gal konkrečiai ir nurodykite, kad mes žinotume?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, jūs apsimetate ir žaidžiate su manimi kaip katė ir pelė. Faktiškai jūs labai gerai žinote: priimate įstatymą, po to poįstatyminiai aktai juos keis ir formins, ir darys… Jūs norite, aš jums viską galiu pasakyti. Jeigu jūs paklausytumėte normaliai, ką aš kalbu, ir būtų įdomu, aš galiu iki ryto kalbėti. Bet vis tiek jūs juokais paverčiate šitą mano diskusiją. Kaip žinote, jūsų problema.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, nesinori juokais paversti, todėl du rimti klausimai. Vienas šiek tiek panašus į tai, kas jau buvo paklausta. Sakykite, yra Seimo narių, kurie dirba užsienio politikos srityje ir važiuoja į komandiruotes. Jūsų manymu, ar komandiruotės turėtų būti išskaičiuotos iš to laiko, nes supraskime, kad E. Zingeris tokiu atveju gautų kokius 8 % atlyginimo – tai čia pagal jūsų skaičiavimo logiką. Čia vienas dalykas. O kitas dalykas – sutinku su nuostata, kad darbą reikia dirbti, kai turi darbą. Bet darbas yra ne tik sėdėjimas ir mygtukų spaudymas, bet lygiai taip pat ir savo pozicijų gynimas, argumentavimas, įstatymų leidyba, jų inicijavimas ir panašiai. Būna atvejų, kai žmogus gali labai daug sėdėti savo darbo vietoje, spaudyti mygtukus, bet visiškai nieko daugiau nedaryti – nei argumentuoti, neginti pozicijų, įstatymų leidyba neužsiimti. Kaip šiuo atveju? Ar jūs matote situaciją kaip nors kitaip? Ačiū.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Galiu atsakyti gal nuo paskutinio klausimo. Jeigu Seimo narys sėdi ir nieko nedaro, paprastai kitoje kadencijoje rinkėjai įvertina, ar jis ten sėdėjo, ar nesėdėjo. Viskas, matyt, ateičiai. Jau nepakeisi dabar.
Kitas dalykas. Aš dar kartą pakartosiu. Mieli kolegos, tie, kurie važiuoja į komandiruotes, viskas yra pateisinama. Bet jeigu nuoširdžiai kalbėtume, pas mus turistų daugiau, negu reikia, ir nelabai ką gero jie atneša Lietuvai. Daugiau negu reikia.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas V. Kamblevičiau, laikas baigėsi. Atsakymai į klausimus yra pateikti, bet aš vis dėlto norėčiau pasakyti Seimo nariams. Mes patys iš savęs juokiamės. Gerbiamas V. Kamblevičius kalbėjo ir jo projektas yra apie be pateisinamos priežasties praleistus posėdžius. Kai mes patys aiškiname, kad išvykimas į komandiruotę dirbti darbo yra nepateisinama priežastis, aš tikrai bevelyčiau visiems pasiūlyti paskaityti tiek Konstituciją, tiek Seimo statutą išsamiai, kokios yra Seimo nario pareigos ir atsakomybės. Kai mes patys kalbame, kad komandiruotė politikui nėra darbas, apie tai paskui rašo ir mūsų žiniasklaida, kad mes turistaujame ir keliaujame. Tikrai atsakingai galiu pasakyti, kad valdyba darbo metu be reikalo neišleidžia į keliones nė vieno Seimo nario.
Dabar po pateikimo vienas už, vienas prieš. Už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, pasiūlymas mokėti tik tam tikrą procentą lankomų posėdžių surinkusiems Seimo nariams šimtaprocentinę algą, aš pasižiūrėjau, galiotų trim: S. Jovaišai, G. Vasiliauskui ir L. Stacevičiui, nes jie lanko, jų balsavimo dažnumas yra 98 %, sveikinu kolegas ir linkiu visiems sekti jų pavyzdžiu. Aš raginu, teisingai, kaip kolega projekto rengėjas ir siūlė, pritarkime vieningai. Aš – už.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolega N. Puteikis pats negautų algos, taip raginęs čia. Kadangi žino, kad nebus pritarta, labai stipriai pučia žandus žiniasklaidai.
Aš noriu pasakyti, kad politinė veikla turi labai įvairių formų. Vieną formą mes neseniai čia patys naudojome, kai protestuodami prieš valstiečių diktatą išėjome iš posėdžio. Yra daugybė parlamentų, ir ne vienas pasaulyje parlamentas, kai opozicija nesilanko posėdžiuose, visiškai nesilanko posėdžiuose, protestuodami prieš pozicijos vykdomą diktatą, ir tai trunka ne vieną dieną. Yra įvairiausių darbo formų ir būdų pozicijai išreikšti. Dabar atsiranda vienas žmogus, kuris nesupranta, kas yra politika. Šiaip, ko gero, nereikėtų jam ir būti šioje vietoje. Nesupranta, kas yra parlamentinis darbas. Jis įsivaizduoja, kad mes esame kaip sunkvežimio vairuotojai – jeigu nevairuoji, tai nevairuoji. Deja, mūsų darbas yra daug sudėtingesnis ir įvairesnis. Aš siūlau nepritarti šiems neprotingiems siūlymams.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 36, prieš – 10, susilaikė 44. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 85: už – 43, prieš – 42. Grąžinta iniciatoriui tobulinti.
Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties reikia padėkoti kolegai už iniciatyvą, bet aš susilaikiau, nors man negresia, kad būtų nubraukta atlyginimo nemaža dalis, nes lankau pakankamai sąžiningai. Bet mes, keli Etikos ir procedūrų komisijos nariai, neseniai lankėmės Čekijoje ir buvom nesuprasti Čekijos parlamento, Senato, kai paklausėme, kaip pas jus kontroliuojamas lankomumas, kiek algos nuskaito. Jie nesuprato. Po kelių klausimų pakartojimo sakė: čia rinkėjai vertina. Man atrodo, kelias turėtų būti rinkėjų informuotumas, mūsų sąžiningumo ugdymas, atsakomybės, bet Seimo nario darbas ne vien sėdėjimas čia, nors tikrai tai raginu visus daryti.
Kitas dalykas, į ką atkreipiu dėmesį. Kai Čekijos Etikos komisijos paklausėme, kiek procentų užima skundų nagrinėjimas – skundų vieno Seimo nario prieš kitą, jie irgi nustebo, nes nėra gavę nė vieno skundo nei iš Senato, nei iš žemųjų rūmų parlamentarų vieno prieš kitą, o mes apie 40–50% svarstome skundus vieno prieš kitą Seimo narį. Čia mums pamoka ir pavyzdys, kad vis dėlto mes turime ir lankyti turėdami atsakomybės jausmą, o ne kokias nors sankcijas…
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš norėjau jūsų, pirmininke, paklausti. Jūs turbūt blogai supratote? Kai paklausė dėl išvažiavimo į komandiruotę, aš manau, kad įsiskaitys, tik, sakau, gal per daug tų turistų yra. Bet jūs tada mane blogai supratote.
PIRMININKĖ. Gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kolegoms norėčiau pasakyti, kad tokių šalių kaip, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos Kongrese lankomumas posėdžių tikrai yra privalomas ir net jų parlamento pirmininkas tam, kad išeitų susitikti su užsienio delegacija, turi ieškoti tos minutės, kai yra pertrauka tarp balsavimų, nes dalyvavimas yra griežtai privalomas. Taigi visą laiką reikia pagalvoti, kokias taisykles pas mus įsivesti. Aš nesakau, kad jos būtinai turėtų būti tokios pat griežtos kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose. Be abejonės, kai yra komandiruotės ir vizitai ar asamblėjose, ar kitur, kur yra tikrai būtinas mūsų dalyvavimas, natūralu, kad tai yra taip pat pateisinama priežastis, bet tam tikras taisykles, kurios vis dėlto apibrėžtų dalyvavimą, aiškesnes, raginčiau sukurti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, labai aiškiai taisyklės yra sukurtos, Statute viskas surašyta. Jūs cituojate vieną kongresą. Aš siūlyčiau po kokių dešimties metų, kai jūs pabūsite Seimo nariu ir aplankysite visus parlamentus bent Europoje, tada mes galėsime su jumis padiskutuoti, kaip reikia lankyti ar nelankyti posėdžius ir koks yra Seimo nario darbas ir jo pareigos.
Dabar A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, tikrai aš kalbėsiu ne apie lankomumą. Šiek tiek noriu sugrįžti prie Miškų įstatymo, kuris buvo pateiktas K. Mažeikos. Norėčiau, kad Kaimo reikalų komitetas būtų kaip papildomas komitetas, kadangi analogiškas pasiūlymas yra gerbiamo J. Razmos ir Kaimo reikalų komitetas yra papildomas. Kadangi vis tiek mes turėsime sujungti juos, tai logiška yra, kad ir Kaimo reikalų komitetas svarstytų abu projektus.
PIRMININKĖ. Gerbiamas komiteto pirmininke, mes tikrai tam pritartume, bet aš dabar negaliu pasakyti nieko dėl protokolo, nes nepamenu, koks numeris K. Mažeikos projekto. Jeigu jūs turite, gal galite pasakyti?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Tuoj, sekundę. Atrasime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, bet čia sufleruoja teisingai R. Žemaitaitis, kai bus svarstomas Miškų įstatymo projektas, kurį pateikė J. Razma, visada gerbiama R. Baškienė rašo ir kitus projektus tuo pačiu pavadinimu… Jūs puikiai turite teisę svarstyti visus juos, kurių bent vienas yra įtrauktas į darbotvarkę ir nurodyta, kad svarstymas yra Kaimo reikalų komiteto.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Supratau. Jeigu iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Problemų tikrai nebus.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kad nebūtų nesusipratimų, nes pati logika sako, kad abu turime nagrinėti.
16.35 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2307 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Teisingai. Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagal galiojantį reglamentavimą dabar rezervuota teisė dalyvauti pirkime gali būti suteikta ir atitinkamą statusą turintiems tiekėjams, pavyzdžiui, socialinei įmonei, neįgaliųjų socialinei įmonei. Be abejo, tai skatina nepalankioje padėtyje atsidūrusių asmenų ar grupių socialinę integraciją. Bet šiame kontekste nereikėtų pamiršti ir nevyriausybinių organizacijų, kurios taip pat, kaip ir socialinės įmonės, socialiniai verslai, visais atvejais veikia visuomenės ar jos grupės naudai, todėl turi teisę į tokio pobūdžio paramą, nes vykdo visuomenei naudingą veiklą. Turime ugdyti nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia bendro gėrio, verslumo įgūdžius. NVO įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą tam tikrais atvejais, aš manau, prie to prisidėtų.
Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, be abejo, svarstymo metu galima formuluotę patikslinti, kad nevyriausybinės organizacijos turi atitikti direktyvos 20 straipsnyje nurodytus kriterijus ir jų tikslas – skatinti socialinę integraciją.
Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti, kad perkančiajai organizacijai atliekant supaprastintus pirkimus galima rezervuoti nurodytiems, mano nurodytiems, tiekėjams ne mažiau kaip 5 % (dabar 2 %) per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės apie Teisės departamento išvadas. Iš tikrųjų tos asociacijos dabar tampa ne visai vienodos, kai kurios netgi tampa pusiau politinėmis organizacijomis, po to virsta įvairiais sąrašais ir panašiai. Vėlgi ar jūs tikrai sutiktumėte, kad, pagal Teisės departamento išvadas galbūt būtų skiriamas koks nors kitoks?.. Tos nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba socialinėje srityje, kokias nors paslaugas teikia, o ne šiaip užsiima kokiais nors kultūriniais renginiais ar kitokiais dalykais, kurie kai kada galėtų būti susiję ir su komercija. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tiesą sakant, Teisės departamentas ir siūlo, kaip turėtų būti apibrėžtas nevyriausybinių organizacijų ratas. Žinoma, kad ne visos jos atitinka ir negali atitikti, todėl manau, kad svarstant būtų galima patikslinti tą nuostatą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 37, prieš – 6, susilaikė 47. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriui tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 83: už – 50, prieš – 33. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
16.39 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1275(2) (pateikimas)
Dar V. Kamblevičius pateiks vieną projektą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, šitą projektą aš bandau pristatyti antrą kartą ir pasakysiu kodėl. Kadangi pirmą kartą aš buvau pasiūlęs lengvatinį PVM iki 5 % vaisiams, uogoms ir daržovėms, tačiau jis neperėjo, mane paskatino mūsų kolegos iš kitų frakcijų, sako, reikėtų grįžti antrą kartą prie šio projekto, nes iš tikrųjų jis yra aktualus. Kadangi tokie garbingi žmonės kaip D. Kepenis, R. Šarknickas, E. Jovaiša, G. Kirkutis ėmėsi iniciatyvos, tiesiog paprašė, kad aš tą klausimą pakartočiau, todėl aš drąsiai atėjau į tribūną bandyti išspręsti mūsų visų bendras problemas.
Noriu aiškiai pasakyti, kadangi praėję metai buvo labai lietingi, kai kurios daržovės ir vaisiai gal buvo nuimti, nenuimti, kadangi drėgnos sąlygos, dauguma supuvo, nesulaukė pavasario, jos buvo brangokos, šiemet atėjo kiti metai, kaip matote, sausra, ko gero, bus dar prastesni metai, todėl šita pataisa ir leistų padidinti atitinkamai produktų konkurencingumą. Todėl siūloma, kad reikėtų taikyti 9 %, Lietuvoje, pabrėžiu, užaugintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Viskas?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Viskas.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, šitas klausimas yra keliamas jau daugelį metų dėl lengvatinio PVM tarifo tam tikriems vaisiams, daržovėms ir jūs dabar keliate šitą temą. Tačiau iš kitos pusės, ar nekilo klausimas, juo labiau kad mes ir turime patirties, kai pati produkto kaina galutiniam vartotojui vis dėlto nemažėja. Kaip kontroliuoti tokiu atveju, kad prekybos centrai nepasinaudotų būtent šita lengvata, nepakeltų savo gaunamo pelno, nes mes jau turime tokios patirties kažkada bandytu atveju. Kitas aspektas, vėlgi žiūrint į tą Europos teisės departamento išvadą, tai kalbama apie tai, kad tai prieštarauja konkurencingumo sąlygoms Europos Sąjungos prasme. Kaip jūs žiūrėtumėte į tai?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Miela kolege, iš tikrųjų jūs kartojate tuos klausimus, ką kalba mūsų vadovybė. Ar bus galima kontroliuoti, kaip čia bus? Aš taip manau, jeigu valdžia turi instrumentus ir nepadaro jokios tvarkos, tai tokia ir valdžia. Viską galima padaryti, tik reikia noro ir ryžtingumo.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, klausimas beveik apie tą patį. Iš tikrųjų ar jūs taip mąstote, kad bendroje ekonominėje rinkoje gali būti skirtingos parduodamos produkcijos kainos, nes iš esmės PVM ir lems kainos dydį, tai galime prieiti prie to, kad tuoj priimsime įstatymą, kad iš kitų šalių įvežamos prekės bus apmokestintos muitais. Turite suprasti, kad to daryti neįmanoma. Bet vėl klausimas, buvo svarstoma apie visą maistą, nes iš esmės maisto produktai yra visi be lengvatos. Tai kodėl to neteikiate?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Labai geras klausimas. Aš irgi pradžioje taip galvojau. Pamenate, mes buvome anksčiau bandę priimti šviežiai mėsai, žuviai PVM? Dabar man išaiškino mūsų vyrai, kurie labai domisi sveikata, konkrečiai D. Kepenis, G. Kirkutis ir R. Šarknickas, tiesiai šviesiai man pasakė, kadangi aš apie tai nepamąsčiau. Kadangi žmonės iš tikrųjų, būkime atviri, gyvena vargingai, tiems, kurie yra senyvo amžiaus, mūsų senjorams, iš tikrųjų reikia daugiau daržovių, vaisių. Kadangi jie yra brangūs, neįperkami, o tai yra jų išgyvenimas, todėl aš sakyčiau, čia daugiausia ši pataisa yra taikoma tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų nesuduria galo su galu.
PIRMININKĖ. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kai jūs ruošėte šį klausimą pateikti, turbūt analizavote ir partijų programas. Tai kurios partijos būtent žadėjo tą PVM lengvatą, sumažinimą, tai gal pavardinkite?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Kazimierai, ačiū už atsakymą. Atsakymas aiškus, žiūriu į dešinę pusę.
PIRMININKĖ. Ir J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, prašom pasakyti, vis dėlto šiemet, jeigu matėte turgaus kainas, braškės, lietuviškos braškės buvo gana brangios, lenkiškos pigesnės, vengriškos dar pigesnės. Taip pat ispaniškos ir kita produkcija buvo. Ar mūsų ūkininkai tą kainą turguje padidins, ar sumažins? Vienas klausimas.
Ir antras klausimas. Man trūksta dar čia ir auginamų miško gėrybių, uogų. Taip pat žemuogės, turėtų būti grybai, kaip pievagrybiai, tai galima visą asortimentą, būtų galima padaryti bendrą išklotinę.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Niekas nesako. Pirmiausia bandykime priimti šitas pataisas, paskui žiūrėsime ir dėl grybų, ir dėl uogų. Bus galima pateikti pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Nėra prieš norinčių kalbėti.
Sergejau, jūs labai norite kalbėti? Tai prašom. Dabar ir prieš yra, tada S. Jovaiša už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau ir atsakyti kai kuriems kolegoms. Vis dėlto šis pateikimas yra taikomas būtent tiems, kurie augina daržoves. Jie mokės mažesnį mokestį, todėl gaus didesnį pelną, galės investuoti, galės samdyti žmones, jiems mokėti atlyginimus ir panašiai. Toje grandinėje, kas vyks toliau, tai čia nuo jų nepriklausys. Mes palengvinimą darome būtent tiems, kurie užsiima tiesiogiai vaisių, uogų, daržovių auginimu.
Dabar jūs sakėte apie konkurencingumo pažeidimus. Tai ką tada atsakytų latviai, kurie sumažino tą mokestį daržovėms ir sau laimingai gyvena? Kažkada buvo siūlymas 5 %, dabar 9 %. Aš manyčiau, jis yra pakankamai racionalus ir siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas S. Jakeliūnas prieš.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Minima Lenkija, tai jeigu ten ir taikomi lengvatiniai PVM tarifai, tai tikrai ne tiems produktams, kurie užauginti ar pagaminti Lenkijoje. Tai tikrai yra PVM direktyvos pažeidimas. Jeigu mes sugalvotume ką nors panašaus, tai sulauktume baudų. Taigi šis projektas jau buvo teiktas, argumentai tie patys prieš buvo išsakyti. Šį kartą tikrai negalime leisti, manau, svarstyti toliau šį projektą.
O palinkėjimas būtų, kad tie dalykai, kurie prieštarauja direktyvoms ir vieną kartą buvo atmesti, daugiau nebebūtų teikiami. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 92: už – 36, prieš – 15, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta. Taigi vėl balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad atmestume, atsiprašau, tobulintume, balsuojate už, už atmetimą – prieš.
Balsavo 83: už – 47, prieš – 36. Grąžinta iniciatoriui tobulinti.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2354. R. Žemaitaitis. Pateikimas.
Ar dar repliką po balsavimo nori gerbiamas V. Kamblevičius?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš noriu priminti gerbiamam S. Jakeliūnui. Jūs visuomet sakote – Europos nurodymai, viskas. Kai žemdirbiai gauna tiesioginių išmokų daug mažiau, ten negalioja Europos nurodymai?
PIRMININKĖ. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiek tiek norėčiau prieštarauti gerbiamam S. Jakeliūnui. Latvija padarė 5 % PVM, tačiau nebuvo nubausta. Nežinau, kokiais kriterijais jis tai sako, o mes šiuo atveju darome kompromisą – 9 %.
Kitas dalykas. Mes juk kalbame apie sveiką gyvenseną. Vaistų kainos tikrai yra… Dar nėra mažos. Ar didelės, ar mažos – nesvarbu, bet mes turime eiti per vaisių, daržovių prizmę ir skatinti sveikatos gerovę. Man šiuo atveju… Bet dėkoju, kad bent leidote tobulinti.
PIRMININKĖ. A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pirmiausia būtent PVM lengvata yra ne gamintojui, o vartotojui, nes PVM mokėtojas yra vartotojas. Jis būtent sumoka. Tai yra skatinimas, kad vartotojas vartotų daugiau. Vadinasi, tada skatinama gamyba ir atitinkamai tas ratas sukasi. Aišku, žiūrint į mokesčių politiką būtent per gamybą, per kitus mokestinius santykius, biudžetas, ko gero, pinigų nepraras. Tik visada yra klausimas, kaip garantuoti, kad šita lengvata pasiektų būtent vartotoją, o ne nusėstų prekybininkams ar perdirbėjams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, prašau pateikti Seimo nutarimą.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2354 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano siūlymas yra dėl papildymo – į pavasario, vasaros darbų programą įtraukti Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalies papildymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Rinkevičius dėl Seimo nutarimo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip. Norėčiau kolegos paklausti. Dar Seimo rinkimai toli. Gal mes galėtume į rudens sesiją nukelti tą klausimą? Dabar čia penktadienį, šeštadienį – ištisai daug įvairių klausimų užbaigti tą sesiją, o įtraukiame vis naujus į sesijos programą, kurie nebuvo numatyti. Gal rudens sesijoje bus daugiau laiko, laisviau ir išdiskutuota daugiau. Nešturmuokime taip skubiai tokių klausimų.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas kolega. Kaip žinote, šitas pasiūlymas buvo parengtas su jūsų frakcijos nariu ūkio ministru V. Sinkevičiumi, dalyvaujant E. Gentvilui, A. Kubiliui, G. Kirkilui ir man. Buvo bendras po debatų diskusinės laidos… Nuspręsta kuo greičiau parengti šitokį projektą ir jį teikti Seimui. Eiti ir registruoti bendra pozicija nepavyko, tai einama per opoziciją, o kadangi aš esu opozicijos atstovas, tai kaip opozicijos atstovas teikiu.
Kaip kalbėdama kolegė jums ką tik sakė: būtent mes, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, jį parengėme, nes opozicinė darbotvarkė šiandien yra mūsų, tai yra ideali galimybė jį per pateikimą pateikti. Todėl ir teikiame šiandieną jį, o per rudens sesiją atidėsime svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Daugiau nėra norinčių klausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Svarstymas. Ar galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo, kad įtrauktume klausimą į…
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 50, prieš – 2, susilaikė 35. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.54 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2262 (pateikimas)
O dabar R. Žemaitaitis pateiks Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ačiū, kad pritarėte ir leidote pateikti. Kaip ir sakiau, prieš mažiau nei mėnesį įvyko diskusijų forumas, ar Lietuva nelaiko per aukštos kartelės politinėms partijoms patekti į parlamentą ir dalyvauti valstybės valdyme. Buvo toks kompromisinis pasiūlymas, kad politinei partijai būtų brūkšnys ne 5 %, bet 4 %, o jeigu sudaromas jungtinis sąrašas, vietoj 7 % – 6 %.
PIRMININKĖ. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 23, prieš – 12, susilaikė 53. Po pateikimo nepritarta.
Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas balsuojate prieš – atmesti.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 51, prieš – 38. Grąžinama iniciatoriams tobulinti.
16.56 val.
Seimo savaitės (2018-06-25–2018-06-29) – 2018 m. birželio 26 d. (antradienio), 28 d. (ketvirtadienio), 29 d. (penktadienio) ir 30 d. (šeštadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti savaitės, prasidedančios birželio 25 diena, posėdžių darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, birželio 26, 28 ir 30 dienomis yra mūsų posėdžiai. Leiskite pristatyti. Dauguma klausimų… 26 dieną bus priėmimai, t. y. Civilinio kodekso, Mokėjimų įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio, Pensijų kaupimo, kurie pateikiami šią savaitę. Toliau – Gyventojų pajamų mokesčio, Pensijų kaupimo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Sveikatos draudimo, Farmacijos įstatymo, Švietimo įstatymo, Diplomatinės tarnybos, Klimato kaitos, Energetikos įstatymų svarstymai. Antradienio darbotvarkė turėtų baigtis gana vėlai, 20 valandą, ir dar į antradienio darbotvarkę… (Balsai salėje) Užsirašęs vėliau? Gerai, tada aš pristatysiu kitas dienas.
Birželio 28 dieną, ketvirtadienį, tų pačių įstatymų priėmimai – Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo, t. y. mokytojų apmokėjimo, įstatymo, ir turėtume baigti 18 val. 40 min.
Nenumatyto posėdžio darbotvarkė yra tvirtinama valdybos, todėl jos pristatyti… Ją tiesiog turėsite, matysite internete.
Birželio 30 dienos, šeštadienio, posėdžio darbotvarkė. Taip pat daugumos įstatymų, kurie buvo svarstomi, priėmimai. Ir 13 val. 10 min. turėtume giedoti himną, baigti sesiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke, už pristatymą. Norinčių klausti nėra.
V. PRANCKIETIS. K. Mažeika norėjo klausti.
PIRMININKĖ. Čia nieko mums nerodo. Yra.
V. PRANCKIETIS. Yra, yra.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Tvarka.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išgąsdinau truputį. Gerbiamas Pirmininke, išties planavome lyg ir į šiandienos darbotvarkę, bet neišėjo įtraukti Medžioklės įstatymo su lydimaisiais. Turbūt svarbu priimti iki liepos 1 dienos, nes yra ir mokestinių klausimų dėl įsigaliojimo. Yra sutarta su medžiotojų bendruomene, su žemės ūkio savininkų bendruomene, su ūkininkų bendruomene, lyg ir išdiskutuotas klausimas, nesinorėtų tempti. Prašyčiau, kad atsirastų antradienį, kad mes galėtume iki liepos 1 dienos priimti.
V. PRANCKIETIS. Įrašome į rezervinius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Labai ačiū.
V. PRANCKIETIS. O vėliau tada matysime, kur galima.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėkui.
V. PRANCKIETIS. Gerai. Daugiau?
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, noriu paklausti jūsų dėl dviejų įstatymų projektų. Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto Nr. XIIP-4758, kur yra surinkti dešimtys tūkstančių parašų, ir kaip tik šiandien matėme premjerą tribūnoje dėl šio klausimo. Antras yra Seimo nutarimas dėl „Lietuvos energijos“ „NT Valdų“ žemių, ten priėmimas, atrodo, buvo likęs. Mes po svarstymo pritarėme. Atsiprašau, tada dėl projekto Nr. XIIP-4758.
V. PRANCKIETIS. Tuojau patikslinsime pirmąją klausimo dalį. (Balsai salėje) Šiuo metu darbotvarkėje nėra. Jeigu yra kažkas, kad įmanoma papildyti, tai Seniūnų sueigoje prašome iškelti tą klausimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pirmininke, atsakymas – svarstymo tęsinys.
V. PRANCKIETIS. Atsakymas – svarstymo tęsinys, bet jo nėra darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. Nėra. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gal jūs galite pasakyti, kas čia tokio ypatingo Lietuvoje yra atsitikę, kad per vieną savaitę mes turime tiek radikalias reformas įtvirtinančių įstatymų priimti – ir valstybės tarnybos esminiai pakeitimai, ir mokytojų esminės darbo sąlygos, mokesčių reforma, pensijų reforma, kai tikrai nėra jokių galimybių visuomenei apie tai paaiškinti, pasikeisti nuomonėmis, kad būtų didesnis supratimas ir pritarimas. Ar jūs rasite bent vieną laikotarpį per visas Seimo kadencijas, kur per vieną savaitę būtų tiek esminių pakeitimų padaryta? Ir manote, kad jūs tuo pasigirsite, kad čia labai energingai dirbate ir kad labai puiku viskas?
V. PRANCKIETIS. Gerbiamas kolega, pasigirti yra ne mūsų profesija, o atsakant į jūsų klausimą dėl šitų reformų – jų buvo siekiama dvejus metus. Dabar yra tik rezultatas ir priėmimas. Maloniai prašome dalyvauti procese.
PIRMININKĖ. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, vakar Sveikatos reikalų komitete buvo pristatytas, vyko svarstymas tam tikro sveikatos sistemos įstatymų paketo ir lydimųjų įstatymų dėl rimtų permainų sveikatos sistemoje. Buvo labai daug pastabų, Konkurencijos taryba iš viso informavo, kad prieštarauja daugeliui teisės aktų ir konkurencijai. Bet štai šiandien, plenarinių posėdžių metu, į komitetą neatvykus septyniems nuolatiniams komiteto nariams, buvo surinkti pakaitiniai ir daugumos, vien tik daugumos, balsais pritarta neatsižvelgiant į jokius siūlymus. Aš noriu paklausti, nes kitą savaitę numatytas ir priėmimas, jeigu tas įstatymas… Aišku, tą įstatymą apskųsime Konstituciniam Teismui ir kreipsimės į Prezidentę, jeigu jisai bus priimtas su prieštaravimais Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Ar jūs prisiimsite asmeninę atsakomybę už tai, kad Seimo darbas organizuojamas taip, kad posėdžių metu vyksta komitetų posėdžiai ir tokios rimtos permainos, tokios rimtos reformos yra priimamos balsais pakaitinių žmonių, kurie iš esmės neturi suvokimo apie tai, kaip turi būti formuojama sveikatos politika?
V. PRANCKIETIS. Asmeninę atsakomybę turbūt komiteto pirmininkė prisiims už sprendimus. Sprendimas yra, į darbotvarkę įtrauktas, o svarstyme jūs taip pat dalyvausite tų įstatymų čia, posėdžių salėje.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, numatomi per likusias dienas iki sesijos pabaigos dar aštuoni posėdžiai, keturios darbo dienos, įskaitant šeštadienį. Kiek supratau, Seniūnų sueigoje buvo lyg ir kalbama, kad jeigu bus kažkokios aplinkybės, tai gali būti ir pratęsta sesija. Kokios tos aplinkybės turi ištikti, atsitikti, kad būtų pratęsta sesija, ir kiek ji gali būti pratęsta? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Turbūt jūs ir pats žinote, kokios tos aplinkybės galėtų būti. Tos aplinkybės yra, jeigu įvyktų kas nors dėl procedūrų ir vis dėlto turėtume priimti, pabaigti įstatymo priėmimą, tai galėtų būti sesija pratęsta, bet kol kas nenumatome tokių aplinkybių, kurios galėtų priversti, o posėdžiai liko septyni, ne aštuoni, šeštadienį – vienas.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. O posėdžiui toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
A. Kubiliaus replika.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį ir Seimo Pirmininko. Kitą savaitę planuojama verstis per galvą, kaip J. Razma sakė, ir priimti iš tikrųjų sudėtingus klausimus. Bet vienas klausimas yra visiškai pamirštamas ir užmirštas.
Šią savaitę, birželio 19 dieną, Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo vieną skubos darbą, praeitos sesijos pabaigoje verčiantis per galvą padarytą, kai dėl universitetų buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, suteikta galimybė ministerijai priimti sprendimus ir naikinti nemažai programų… tas straipsnis buvo pripažintas antikonstituciniu. To pasekmės yra tokios, kad dalis universitetų programų yra sustabdytos. Dalis universitetų apskritai nebežino, ar jie gali toliau tęsti veiklą, ar negali. Dabar priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas sako, kad padaryti ministerijos sprendimai buvo visiškai netinkami. Dar daugiau, Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas pasakė, kad tokio teisinio nihilizmo jis nėra matęs.
Tai kas dabar tas pasekmes per likusią savaitę planuoja ištaisyti ir kokiu būdu toliau universitetai gyvuos? Dar klausimas, kokių dar teisinio nihilizmo pavyzdžių per kitą savaitę bus padaryta šitaip dirbant?
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū. Kolegos, turėtume baigti darbotvarkę. Gerai? Prašom. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamasis pirmininke, tiesiog Seimo Pirmininkas, pristatydamas darbotvarkę, paminėjo, kad projekto Nr. XIIP-4758, dėl kurio buvo klausiama ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas prašė, tęsinys nenusitęstų į rudens sesiją, o svarstymo tęsinys būtų artimiausioje antradienio darbotvarkėje, jeigu galima paprašyti, kad taip galima būtų po pristatymo tą dalyką bendru sutarimu užfiksuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Kaip suprantu, Seimo Pirmininkas sakė, kad įtrauksime. Taip? Dėl darbotvarkės galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Yra motyvų. J. Razma – prieš. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai kviečiu suvokti mūsų atsakomybę, kad negalima taip skubotai priimti tokių svarbių projektų, kaip yra siūloma, kitą savaitę. Jeigu kalbame apie pensijų sistemą, tai yra žmonių lūkesčiai, kuriuos jie formuoja kartais ne vieną dešimtmetį. Ypač jautriai reiktų žiūrėti į tos sistemos keitimus, siekti visų partijų susitarimo, kad nebūtų pasikeitus daugumai vėl kas nors radikaliai keičiama. Lygiai taip pat skuboti sprendimai siūlomi dėl mokytojų atlyginimų sistemos keitimo.
Aš kviečiu nepritarti tokiam kitos savaitės darbotvarkių rinkiniui. Tuo labiau Seimo vadovams reiktų pasirūpinti, kad būtų priimtas įstatymas, mūsų pačių veiklą reglamentuojantis. Jau metus svarsto komitetai ir niekaip nesugeba. Dėl kitų – greičiausi, radikaliausi pakeitimai, jūs žinokitės, o savo veiklą susitvarkyti niekaip negalime. Ponia A. Širinskienė kaip marinavo tą projektą…
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …taip marinuoja.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kas pritariate pasiūlytai darbotvarkei, balsuojate už, kas turi kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 62, prieš – 12, susilaikė 20. Pritarta.
17.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2351 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-11a, 2-11b, 2-11c klausimai. Bet pradžioje 2-11a klausimas – Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos pakeitimo, projektas Nr. XIIIP-2351. Pristato S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš pristatydamas projekto pakeitimą, prašau pratęsti IV (pavasario) sesiją tam, kad klausimas būtų įtrauktas į šią sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Nieko nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
Balsuojame. Priėmimas. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2351, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta. (Gongas)
17.11 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2228, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2229 (pateikimas)
Prašom gerbiamą kolegą S. Jovaišą pristatyti projektus Nr. XIIIP-2228 ir Nr. XIIIP-2229.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kalbėsiu apie Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio pakeitimą. Tai bus labai nedidelė dalis. Nuo 2015 metų iki 2017 metų VTEKʼo nustatytų pažeidimų skaičius išaugo net keturis kartus. Mano siūlymas yra kandidatams, kurie kandidatuoja į savivaldybes, į Seimą, taip pat į merus, rinkimų kandidato anketoje papildomai įrašyti prie visų kitų duomenų, ten, kur yra ir apie teismo sprendimus jų atžvilgiu, ar nėra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu pripažintas padaręs pažeidimą. Aš manau, tikrai čia nėra labai kažkoks skausmingas dalykas. Tiesiog toks tiksintis žadintuvas, priminsiantis apie pareigą deklaruoti visus savo interesus, kad nereikėtų paskui stovėti ir aiškintis prieš Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Tai tiek. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, gal jums reikėjo šiek tiek patikslinti, ar šiurkščiai pažeidė, ar vieni metai? Tiesiog gali būti, kad Etikos komisija svarstys ir vieną dieną jūs pavėluosite pateikti kokią nors deklaraciją ir būtinai reikės nurodyti. Gal reikėtų patikslinti? Kokia jūsų nuomonė?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Bet toks tikslinimas kažin ar turi prasmę. Prasmę turi apskritai, ar svarstytas ir baustas, pripažintas padaręs nusižengimą. Užtektų. Mes tikrai neskaidysime į smulkmenas. Vienas dėl deklaravimo, kitas gal dėl kokio nors elgesio ir panašiai.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas panašus, bet dar papildau. Iš tiesų tie pažeidimai turi tam tikrą laiką, kada jie turi teisines pasekmes. Tai kai kuriais atvejais yra vieni metai, kai kuriais atvejais treji metai. Kai praeina tas laikotarpis, laikoma, kad asmuo nebuvo pažeidęs. Todėl Teisės departamentas ir atkreipė dėmesį į tai.
Mano klausimo dar kita dalis būtų, kodėl jūs nesiūlote, t. y. siūlote tik savivaldybių rinkimuose ir Seimo rinkimuose? Kodėl nesiūlote kandidatams rinkimuose į Europos Parlamentą, kandidatams į Prezidento pareigas tokios pačios deklaravimo pareigos?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Į pirmąją dalį atsakyčiau taip, kad tas kandidatas, kuris rengiasi dalyvauti skaidriai politikoje, parašys nesusimąstydamas ir nevengdamas, neslėpdamas to, kad jis buvo kažkada pažeidęs. Rinkėjas apsispręs. Čia tikrai irgi nematau problemos.
Dabar dėl antros dalies. Vis dėlto aš galvojau įtraukti ir tą konjunktūrą, bet, kaip žinome, į Prezidentus kandidatuoja labai nedaug žmonių. Jie visi yra tikrai išnarstyti. Ir dar specialiai tą įrašyti, na, ir taip, manau, žiniasklaidos bus iškelta, paskelbta ir visiems žinoma. Tas pats ir į Europos Parlamentą. Tai žmonės, kurie politikoje ne vieną dieną ir tikrai žino, kiek daug reiškia būti sąžiningam, skaidriam ir etiškai stipriam politikoje, ir jie tokių dalykų neturi. Paprastai renkame geriausius, be jokių šešėlių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, o kaip galvotumėte, gal reikėtų dar išplėsti? Turbūt Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra daug rimtesnis nusižengimas, tai gal ir juos reikia sužymėti? Tada rinkėjas žinotų, kaip mes elgiamės keliuose, ar nesame chuliganai, ir pasirinktų balsuodamas. (Balsai salėje)
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš norėjau pasirinkti iš dviejų dalykų, ar įrašyti asmenis, kurių pavardė prasideda S raide, ar kelių pažeidėjus. Tai nepasirinkau nė vieno, manau, kad pakaks ir to.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Kas pritariate įstatymų projektams Nr. XIIIP-2228 ir Nr. XIIIP-2229, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame po pateikimo. (Šurmulys salėje) Netriukšmaujame!
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 42, prieš – 5, susilaikė 39. Nepritarta.
Balsuojame dėl tobulinimo arba atmetimo. Alternatyviai. Kas pasisako už tobulinimą, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš. Alternatyviai.
Gerbiami kolegos, už – 72, prieš – 10. Grąžiname tobulinti.
Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti mūsų Dokumentų departamento visus Seimo nutarimus sujungti į vieną, nes turėsime jų dar daugiau. (Balsai salėje) Taip, darbų programoje.
17.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2352 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kiti darbotvarkės klausimai yra 2-15a, 2-15b. Taip, tik du. Projektas Nr. XIIIP-2352 ir projektas Nr. XIIIP-1831.
Kviečiu R. Žemaitaitį pristatyti Seimo nutarimą dėl sesijos darbų programos pateikimo. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kviečiu. Taip, čia Darbo kodekso 123 straipsnis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau leisti pristatyti Darbo kodekso pakeitimą ir įtraukti į pavasario darbų programą.
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Gerbiami kolegos, galime pritarti po pateikimo? Pritarta.
Svarstymo stadijoje yra norinčių kalbėti. Prašau. Nespėja kompiuteris, palauksime. V. Rinkevičius norėjo. Į tribūną, kolega! Gerai, galite ir iš čia.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, aš norėjau paklausti. Atsiprašau, gal ne ten užsiregistravau. Norėjau paklausti kolegos dėl…
PIRMININKAS. Deja, per vėlu.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Tada atsisakau.
PIRMININKAS. Gerai. Galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritarta.
Yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui Nr. XIIIP-2352. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, ten gale esate labai triukšmingi.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 72, prieš – 2, susilaikė 14. Seimo nutarimui pritarta. (Gongas)
17.20 val.
Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1831 (pateikimas)
Kviečiu R. Žemaitaitį pristatyti Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1831. Pateikimas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, čia buvo praėjusios kadencijos vienas iš siūlymų, buvo mūsų kolegų, kurie buvo pateikę tą projektą. Tada buvo pateikta pastabų, kad jis turėtų būti šiek tiek kitoks. Šią kadenciją mes vėl jį pakoregavome, pataisėme, ir Darbo kodeksu siūlome riboti, kad būtent švenčių dienomis ir paskutinį mėnesio savaitgalį mažmeninės prekybos centrai nedirbtų. Tai yra modelis, panašus į mūsų kaimyninės valstybės Lenkijos, jie per keturių mėnesių pereinamąjį laikotarpį ėjo.
Jeigu būtų uždrausta dirbti visomis dienomis – visais sekmadieniais ir švenčių dienomis, galimas biudžeto netekimas galėtų būti apie 60–80 mln. Galimas. Bet kartu noriu atkreipti dėmesį, kad tai būtų pereinamasis laikotarpis, kad ne iš karto. Toks yra siūlymas. Kartu, kad leistų dirbti mažoms parduotuvėlėms, vadinamosioms grocery shops, arba vietinėms, kurios yra vietinių ūkininkų, vietinių užaugintų… Tokias, kokias mes dabar jau Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje realiai turime veikiančias, mažuose miestuose sudėtingiau. Bet, kaip pavyzdys, Žemaitijoje mes turime Rietavo turgų. Jeigu į Rietavo turgų ūkininkai atvažiuoja, prekiauja mėsos produktais ir kitais savo užaugintais produktais, tai, ko gero, galėtų atsirasti ir savo miestuose savo produkcija prekiauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – T. Tomilinas. Nėra?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Yra.
PIRMININKAS. T. Tomilinas klausia pirmasis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dėl švenčių dienų.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atsiprašau. Gerbiamas kolega, aš norėjau jūsų paklausti, kaip jūs manote, jeigu prekybos tinklai iš esmės patys susitartų dėl tokio reguliavimo, jeigu jie priimtų tą sprendimą ir be mūsų, kaip įstatymų leidėjų, įsikišimo, ar tai nebūtų geresnis kelias, rodantis būtent socialinio dialogo brandą mūsų šalyje? Jūs, kaip aktyvus žmogus, ūkininkas ir verslą išmanantis, buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas, gal manote, kad mažiau…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Labai geras jūsų klausimas. Mes tam ir buvome, kai buvau anoje kadencijoje komiteto pirmininku, sukvietę visas verslo interesų grupes, buvo jų paprašyta eiti socialinės partnerystės pagrindu ir galvoti apie ne darbą švenčių dienomis. Aišku, išsiskyrė dvejopa nuomonė. Vieni pasisakė taip, kiti prieš. Tada sakėme, jeigu jūs nesutariate, mes būsime priversti taikyti jums teisinį reguliavimą. Tada praeitais metais jie pasakė, kad gerai, tvarka, mes jau susitarėme. Tai išėjo taip, kad vienas prekybos centras sutarė, kiti nesutarė.
Šiandien gaunu iš Verslo asociacijos elektroniniu paštu laišką, kad taip, diskutuotinas, svarstytinas klausimas, ir gal Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas galėtų jį nagrinėti. Aš suprantu, kad netgi iš dalies pats verslas nori, kad būtų valstybinis įsikišimas arba valstybinis sprendimas, nes jie tarpusavyje nesuranda to sprendimo būdo. Aišku, yra keista, bet, matyt, kiekvienas kovoja dėl savo. Jeigu uždraudėme prekiauti alkoholiu sekmadieniais iki 15 valandos, tai vieni valandas nukirpo, nedirba iki 15 valandos.
Bet, iš vienos pusės, dar įdomus dalykas, kolega Tomai, aš žiūrėjau šiek tiek statistikos, žiūrėjau savo regiono, tai ji šiek tiek šiurpinanti. Kai žmonės dirba prekybos centruose ir dirba būtent savaitgaliais, kažkodėl dirba pagal slankųjį grafiką kas antrą, kas trečią dieną. Tada klausimas, ką tie žmonės dirba likusias dvi dienas? Jų pajamos yra minimali alga arba virš minimalios algos 20 eurų. Visi realiai yra arba vienos, arba kitos grupės socialinių pašalpų prašytojai. Todėl aš pažiūrėjau, mes su Darbo biržos ir su „Sodros“ darbuotojais pabandėme pamodeliuoti: jeigu mūsų rajone būtų uždrausta dirbti prekybos centrams, koks darbo užmokesčio santykis pasikeistų? Realiai visiems darbo užmokestis, kurie dirba prekybos centre, iš karto 7 % pakiltų. Vadinasi, per GPM, per „Sodrą“ tas biudžeto netekimas grįžtų į biudžetą.
PIRMININKAS. Klausia J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš žaviuosi Remigijaus išradingumu. Jis tokius pasiūlymus teikia, ir lenkų pavyzdys – ten nevažiuoja ir sunkiasvoris transportas išeiginėmis dienomis ir švenčių dienomis, pas mus važiuoja. Ar mes nepriskaldysime malkų uždarinėdami visas šias parduotuves ir kitus dalykus vien todėl, kad nesikreipiame į pirkėją? Pirkėjas dieną dirba iki 17 valandos, neturi kada, darbo metu turi bėgti apsipirkti. Mes dar sekmadieniais uždarysime ir sunaikinsime kaip mažas bluseles visas tas parduotuvėles, ir kas tada atsitiks? Vis dėlto, ar galime daryti, kad parduotuvės dirbtų antrą pamainą, sakykime taip, tai darbo liaudis galėtų apsipirkti ir nereiktų tokių sunkių sprendimų priimti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega Jonai, čia yra šiek tiek kita problema. Mes kalbame ne apie apsipirkimą, bet kalbame apie švenčių dienas. Mes galime kalbėti apie socialinį dalyką ir kiti sakys, kad švenčių dienos yra tam, kad skirtų, kad švęstų. Bažnyčia sako – sekmadienį turi nedirbti, nes reikia eiti į bažnyčią. Tų argumentų aš čia galėčiau tūkstantį traukti kaip tą kiškį iš kepurės, bet rezultato nebus. Bet yra paprasčiausias argumentas – tai ekonominis, kad žmonės dirba pagal slankųjį grafiką, pajamos jų yra minimali alga ir virš minimalios algos 20 eurų. Tą grafiką… Jeigu šiandien mums pavyktų per mėnesį vieną sekmadienį nedirbti, tokiu atveju darbo užmokestis automatiškai didėtų, užimtumas vėlgi didėtų.
Dabar kai kalba, kad nespėjama apsipirkti, tai nei jūs, nei aš, mes irgi, ko gero, nesuspėtume. Priežasčių rastume labai daug, kodėl reikėtų ar grąžtą, ar pieno produktą nupirkti šeštadienį ar sekmadienį, kaip pavyzdys, sekmadienį. Aš labai abejoju, kad ar jūs, ar aš puolame sekmadieniais pirkti. Mes kalbame apie didelius prekybos centrus, kur šiandien yra sukoncentruotas didelis žmonių skaičius. Bet dar kartą sakau – čia yra kiti dalykai, tai yra ekonominiai skaičiai, o ne, kaip jūs sakote, noras apsipirkti.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų suprantu dėl jūsų noro uždrausti prekiauti švenčių dienomis, nes švenčių dienomis darbuotojai nori pabūti su šeimomis, ypač tomis pagrindinių švenčių dienomis. Bet, sakykite, kaip suprasti tą paskutinį mėnesio sekmadienį? Ar tada kiekvienas sekmadienį turės galvoti, ar čia paskutinis, ar ne paskutinis? Ar nesimaišys tiems pirkėjams ir tiesiog bus apsunkinta, tam būtent… Arba visus sekmadienius imti ir uždrausti, tai suprasčiau tada, arba nė vieno, nes paskutinis tikrai keistai skamba. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolega. Mano kolega Airijos socialinės apsaugos ministras… Prieš ketverius metus kalbėdamas aš lygiai tokį pat klausimą uždaviau, kai Seimo narių grupė buvo pateikusi, tuo metu buvo pirmininkavimas ir man buvo proga labai gerai su juo ir su kitais… Tai jis sako: prieš 30 metų, kai mes uždraudėme dirbti savaitgaliais, uždraudėme dirbti sekmadienį, visi panašiai tai kėlė. Praėjus dvejiems metams, niekam klausimų nebekilo. Lenkai, mūsų kaimynai, kaip pats puikiai žinai, paėmė pereinamąjį laikotarpį – kiekvienais metais uždraudė po vieną sekmadienį dirbti. Kažkodėl irgi nebekyla klausimų. Esmė – turi žmogus suvokti ir mes turime suprasti, koks šiandien yra gėris, ar todėl, kad mes bijome ką nors daryti, ar todėl, kad mes žiūrėtume į priekį, kad žmogus gautų didesnes pajamas ir jo užimtumas būtų didesnis. Tokiu atveju jeigu mes pradedame vieną sekmadienį eliminuoti, tai visi tie slankieji grafikai (…). Krenta ne dėl to, todėl, kad šiandien turime situaciją su minimalia mėnesio alga. Jeigu Lietuvoje nebūtų minimalios mėnesinės algos, o viską mes skaičiuotume nuo vidutinio darbo užmokesčio arba minimali alga būtų prilyginta vidutiniam darbo užmokesčiui kartu su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, mes tos problemos neturėtume šiandien. Čia jau yra kiti – mokestiniai dalykai.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs turbūt matėte paskutinius tyrimus ir apklausas, dėl ko mūsų žmonės emigruoja. Pagrindiniai ne ekonominiai aspektai, o būtent požiūris ir pagarba žmogui. Savo tokiu atsainiu požiūriu į dirbančiuosius, ar kaip tik mes nesiūlome jų išvaryti iš Lietuvos, nes požiūris aiškus – jeigu man reikia, tu dirbsi už minimalią algą. Kai jūs skaičiuojate ekonominę naudą, ar neturėtumėte įvertinti ir tą žalą, kurią žmogus, emigruodamas iš Lietuvos… tiesiog dėl tokio mūsų požiūrio patiria mūsų valstybė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, esminis dalykas, kad mes gauname per kitus mokestinius dalykus. Čia kalbama apie tai, ar valstybė yra pasiryžusi būti socialine donore ir remti žmones, skirti įvairaus pobūdžio socialines paramas, ar mes sutariame taip, kad slankiojo grafiko nėra, žmogus dirba ne už minimumą automatiškai, o dirba pagal savo išdirbtą laiką, išdirbtas valandas, ir tokiu atveju jo pajamos yra didesnės. Jis automatiškai nepretenduoja į bet kokią socialinę pašalpą. Tai reikėtų šiandien aiškiai pasakyti. Aš manau, kad šita kryptimi mes ir turėtume eiti. Aišku, tai yra vienas iš siūlymų. Kartu ir mokesčių reforma yra daromi tam tikri dalykai.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties įstatymo projektas yra tam tikra forma pakoreguotas, nėra naujas. Jau turbūt kai buvo leista prekybos centrams užimti miestų centrus, išstumti smulkųjį ir vidutinį šeimos verslą, už minimumą suvaryti darbuotojus prekybininkus į getus, t. y. į prekybos centrus, mes pamatėme tas vergiškas sąlygas už minimumą. Galų gale žmogus yra sociali būtybė, turi šeimą, turi artimuosius, turi turėti laisvalaikį. Be abejo, tai yra sveikintinas dalykas, bet jūs turbūt prisimenate (priminkite kolegoms), kuriai Vyriausybei esant ir kada atsirado didieji prekybos centrai (priešingai negu visoje Europoje, steigiami už miesto ir savaitgaliais nedirbantys), visą savaitę dirbantys ir miestų centruose.
PIRMININKAS. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš tikrai laiko negaliu pasakyti, nes buvo didžiausia bėda. 1997 metais buvo priimtas čia, Seime, Bendrųjų planų rengimo įstatymas, kuriame buvo numatytos specialiosios zonos prekybos centrams. Tada kiekvienas meras, kovodamas už šituos dalykus, tai darė.
Aš galiu jums pasakyti kitą absurdą. Tai yra Šilalės absurdas. Šilalės meras viešai giriasi, kad pritraukė į Šilalę investicijų ir Šilalėje pastato dabar antrą prekybos centrą, jūsų žiniai. Antrą pastato. Aš dabar žiūriu į jį ir niekaip nesuprantu. Kepyklėlė (…), kuri turėjo tris krautuvėles, kepė duoną, kepė pyragus – automatiškai joms, ko gero, sudėtingas periodas. Ūkininkės iš Jomantų ir ūkininko iš Pajūrio Stanislovo, kurie gamino pieno produktus, dar prekiavo ir išsilaikė turgelyje, faktas, nebeliks. Virginijai ir Eitučiams, kurie gamino žuvį, patys rūkė žuvį, aš manau, irgi bus sudėtingas procesas.
Bėda, kad mes, Seimas, gal per daug pasitikėjome savivalda ir savivaldai suteikėme specialiųjų planų išdėstymo schemą prekybos centrų. Kolega, pats puikiai žinai ir kitus Lietuvos kraštus, kaip ir sakei, pačiame senamiestyje, pačiame centre. Pažiūrėkite, kas atsitiko su mūsų Vilniaus senamiesčiu. Šiandien viso Senamiesčio kaip tokio nebėra, visas Senamiestis persikėlė į šalia esančius prekybos centrus.
Tai yra apgailėtina, bet, aišku, vienintelis atvejis kovoti su šitais dalykais – tai mėginti drausti sekmadieniais. Po ketverių metų mes gal sutarsime, kad kiekvieną sekmadienį nebedirbs, ir tą socialinę problemą išspręsime. Todėl aš siūlau tai spręsti laipsniškai, kad verslas prieš mus nesukiltų ir nesakytų, kad mes čia draudimais, kažkokiais apribojimais darome, po truputį įvažiuoti į tą dalyką.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė. Kolegos, leiskime paklausti visiems. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai labai sveikintina iniciatyva ta intencija, kad mes galbūt palaipsniui, kaip jūs minėjote, apskritai pereisime prie laisvų dienų sekmadieniais ir prekybos centrų darbuotojai galės iš tikrųjų šiek tiek ir pailsėti, ir galiausiai bus paskatintas smulkusis verslas, kaip yra kitose šalyse. Be abejo, ta pati Vokietija, mes turime labai aiškų pavyzdį, nė vieną sekmadienį nedirba ir netgi šeštadienį nuo pietų prekybos centrai nedirba ir vartotojai puikiausiai…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Išsisuka.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …išsisuka. Tikrai išsprendžia visus klausimus. Kaip jūs galvojate, per kiek laiko mes galėtume prieiti prie to, iš pereinamojo laikotarpio pereiti, kad visiškai sekmadieniais?..
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš esu įsitikinęs, šiek tiek turėjau progą, dar kartą sakau, (…) kitų valstybių praktiką. Mano galva, ketveri ar penkeri metai yra tarpinis periodas, per kurį mes galime pereiti, nes tada verslas gali pasiruošti, tada verslas gali planuoti investicijas, tada mes galime šnekėti apie šalia esančias degalines, nes, kaip puikiai žinome, šiandien degalinės tampa prekybos centrais, reikia kalbėti apie jų integravimą ir ką jos daro.
Dabar Farmacijos įstatymas, mes turėjome trečiadienį, kaip tik ir ministras buvo, šnekėjomės apie leidimą vaistų prekybos degalinėse. Vėlgi tas ratas labai stipriai plečiasi. Grafikas žmonių… iš tikrųjų važiuoja. Klausimas, ar mes turime pereiti savaitgaliais prie iš dalies automatinių, kaip pavyzdys, jeigu degalinė gali būti, nes mes dabar turime?.. Mes turime šnekėti apie turgelius ir mažąsias parduotuves, jų įvedimą į rinką ir jų skatinimą.
Vėlgi yra kvailystė, gaila, kad žemės ūkio ministras nėra Seimo narys, bet paskutinė nesąmonė smulkiajam verslui skatinti – 15 tūkst. eurų. Žmogus šiandien, vietinis ūkininkas, kuris turi hektarą šilauogių, hektarą braškių ir turi apie 60 avilių, net negali pretenduoti į 15 tūkst. eurų paramą, nes jo ūkis laikomas per mažas. Klausimas, kur jam tą produkciją reikia išparduoti, kad jis sėkmingai… Kas esate važiavęs nuo Žemaičių Naumiesčio į Šilutę, Liaučiuose turi savo krautuvėlę ir prekiauja. Jis dabar negalės gauti paramos, negalės paruošti savo produkcijos ir mes vėl į prekybos centrus sustumsime. Aišku, čia yra daug kompleksinių dalykų.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti, jūs čia minite, kad bandysite riboti didžiųjų prekybos centrų veiklą. Bet pagal pasiūlymo formuluotę, aš taip suprantu, čia visų įmonių.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jį reikės tobulinti, nes esminis dalykas kvadratūra. Kadangi mes nesiejame, gera jūsų pastaba, bet čia jau į poįstatyminius turėsime įdėti.
V. BAKAS (LVŽSF). Ne, būtent įstatyme. Poįstatyminis negali prieštarauti įstatymui. Mes uždrausime apskritai visų įmonių veiklą. Gal jį verta patobulinti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tą patobulintą reikia atiduoti Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetams, kad jie surinktų medžiagą, kaip mes padarėme su užstato sistema, taromatmačiais, Virginija, ko gero, puikiai prisimena. Iš pradžių buvo visiems, po to susėdome Ekonomikos komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas, susirinkome visą medžiagą, informaciją, iki kokios kvadratūros parduotuvė gali surinkti, gali būti automatas, gali būti ir rankinis surinkimas ir panašiai. Tokią praktiką mes jau turėjome.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Taip, taip, paskutinis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas kolega, nors aiškinamajame rašte jūs nurodote ir įvairias pramonines parduotuves, maisto prekių, alkoholinių gėrimų, bet jos būtent sugrupuotos, jūs nediferencijuojate. Vadinasi, bus taikoma visiems. Ar nereikėtų diferencijuoti įmonių? Aš jau pritariu ir kolegos Vytauto klausimui, kad formuluotė yra netiksli, nes nematyti, kad čia tik didelės įmonės, t. y. prekybos centrai. Bet ar nereikėtų dar diferencijuoti pagal rūšis prekių, kuriomis jos prekiauja?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia, kolega, aš sakau, noriu, kad būtų pritarta ir komitetai tą išstudijuotų, nes visa informacija ateitų iš Finansų ministerijos, nes vėlgi tas licencijavimas. Degalų prekyba yra licencijuojama, alkoholio yra licencijuojama ir kiti srautai. Aš manau, tas pats… Ūkinių prekių parduotuvė, jeigu nori prekiauti cheminėmis trąšomis, vėl gauna specifinį dalyką – leidimą. Aš siūlyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas, kurie yra išties kompetentingi, atsisėstų, įsigilintų ir tą projektą patobulintų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, raginu balsuoti už. Manau, kad tą diskusiją jau seniai turėjome pradėti. Deja, verslas nerodo socialinės atsakomybės ir dėl to susitarimo, kurio iniciatorius yra socialinės apsaugos ir darbo ministras jau nuo vasario 16 dienos, iš esmės tęsiasi diskusija su prekybos tinklais. Kovo 11-oji praėjo, verslas buvo visaip raginamas kalbėtis, iš tikrųjų realiai kalbėtis, tartis, ieškoti sprendimų, bet tų sprendimų vis nėra, vis atidedami. Visokių pretekstų randama, kad susitarimo nerastų. Iš tikrųjų mūsų socialinio dialogo didžioji problema, pasirodo, po tam tikrų svarstymų man paaiškėjo, kad iš tikrųjų problema yra net ne darbuotojų vienybės stoka, bet realiai darbdavių nesugebėjimas susitarti strateginiais klausimais tarpusavyje. Čia koją kiša taip pat ir Konkurencijos tarybos atstovai, kurie aiškina, kad verslas neturi teisės tartis. Čia visiškai neteisingas požiūris, nes verslas turi galimybę tartis dėl viešojo intereso, dėl svarbių visuomenei dalykų, tikrai ne dėl kainų, bet dėl socialinės atsakomybės iniciatyvų ir taip toliau. Verslas privalo tartis. Visame pasaulyje būtent verslo susitarimo pagrindu ir atsiranda gerovė, žmonių, dirbančių tame versle, gerovė. Aš raginu balsuoti už, manau, kad tai bus puikus argumentas tolesnėse derybose su verslininkais dėl susitarimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-1831… (Balsai salėje) Ai, yra jau prieš. Prieš yra J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiami kolegos, tiesiog aš noriu išreikšti abejonę, nesu tikras, ar tikrai šį įstatymą reikia taisyti, ar Darbo kodeksą, nes čia labiau kalbama apie ūkio subjektų teises ir pareigas, o ne santykius su darbuotojais, ką apibrėžia Darbo kodeksas. Štai todėl aš ir norėjau pasisakyti, reikšdamas tokią abejonę, kad galbūt pagrindinis komitetas, svarstydamas šį projektą, ras būdą, kur ir kokioje vietoje įdėti tokį teisinį reguliavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra sutarimo. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1831. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip suprantu, kaip pagrindinis. Taip? Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kaip papildomą siūlome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dar reikia vieno komiteto? (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas? Ir Ekonomikos komitetas papildomas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
17.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2353 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės klausimai 2-16a ir 2-16b. Pirmiausia dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos pakeitimo. Pristatyti kviečiu R. Žemaitaitį. Pateikimas. Projektas Nr. XIIIP-2353.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ačiū už praėjusį balsavimą. Čia irgi šiek tiek panašus, daugiau susijęs su socialiniu klausimu, t. y. dėl darbo užmokesčio, tiksliau, prašysiu įtraukti, kad leistumėte pristatyti Darbo kodekso 146 straipsnio papildymą, kad darbo užmokestį būtų galima mokėti, iš karto galiu pasakyti – neprivaloma, bet kad būtų galima mokėti keturis kartus, pagal pasirenkamumą. (Balsai salėje) Dabar ne.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra norinčių klausti. Galime pritarti po pateikimo?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Keturis kartus negali.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritarta. Ačiū.
Svarstymas. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Balsuojame dėl priėmimo. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2353, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 71, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2353) priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Darbo kodekso 146 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1847 (pateikimas)
Darbo kodekso 146 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1847. R. Žemaitaitis. Prašom. Pateikimas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Kolegos, atsakau į kolegos klausimą. Būtent dabar ir neleidžia, yra tokia galimybė, yra pasakyta, ne rečiau kaip du kartus, o darbuotojo prašymu – vieną kartą, todėl ir siūloma keturis kartus. Europos Sąjungoje yra daugelis valstybių, kurios nustatė tokį dalyką, kad darbuotojo sutikimu ir atsiradus galimybei mokėti keturis kartus. Čia, aišku, galėtume labai daug ginčytis, ar tai gerai, ar tai blogai. Bet ką rodo Anglijos, Airijos, Skandinavijos praktika, netgi Amerikos? Amerika iš viso moka tik už valandinį darbą ir kiekvieną dieną tu gauni atlyginimą.
Mes šiandien turime problemą Lietuvoje ir, ko gero, kai kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės turėjo su verslininkais arba su įmonių savininkais, kurie yra nesąžiningi, kurie delsia atsiskaityti su darbuotoju iš karto arba net vėluoja mėnesį ar du mėnesius, taip iš tikrųjų žmogų klampina į skolas. Atlikome tokią praktiką, ta praktika yra šiurpinanti, kai žmonės, likus savaitei arba penkioms dienoms iki naujo atlyginimo gavimo, tiesiog neišgyvena, eina į lombardą, parduoda savo asmeninius daiktus, kad galėtų išgyventi, arba yra priversti imti greituosius kreditus, vartojimo kreditus, kad galėtų išsilaikyti, išgyventi. Todėl mes ir siūlome, kad atsirastų galimybė darbuotojų sutarimu, sutikimu keturis kartus mokėti darbo užmokestį.
PIRMININKAS. Klausia G. Vasiliauskas. G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Atsižvelgiant į tai, kad strateginė šio Seimo užduotis sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, norėčiau paklausti, kaip šis pasiūlymas prisidės prie to? Ir ar nereikėtų galvoti apie darbo užmokesčio kėlimą, užuot išskaidžius dalimis ir taip jau daliai žmonių mažą atlyginimą. Antroji klausimo dalis būtų, ar toks pakeitimas buvo aptartas su socialiniais partneriais ir kokia jų nuomonė šiuo klausimu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Kolega, atsakydamas į pirmą – dėl darbo užmokesčio, mes dabar kelsime per mokesčių reformą, kur siūloma peržiūrėti ir GPM, ir „Sodros“ įmoką, ir mažinti 1 % įmoką už darbuotoją. Minimalios mėnesinės algos kėlimo mūsų rankomis, ką aš dar kartą pasakysiu, mano galva, neturėtų būti, turėtume sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu – neapmokestinamų pajamų dydį didinti. Dabar, manau, žmogui jaustis oriai padeda tai, kad savaitės pabaigoje gauna už atliktą savo darbą. Kai verslininkai, dar kartą pakartosiu, delsia atsiskaityti dvi tris savaites, ir yra negražių fiksuojama įvykių, kai įmonėje yra pinigų, įplaukų yra, bet tie pinigai dedami į skolinimą ir dar verslininkas iš to uždirba, kai tuo metu darbuotojas negauna atlyginimo… Aš manau, kad tai leistų.
Užsienio kompanijų įmonės, kurių užsienio kapitalas, manau, problemos neturi. Dėl socialinių partnerių kalbėjau su nauja profesinių sąjungų pirmininke, kaip tik šeštadienį turėjau progą renginyje, tai ji irgi pritaria. „Solidarumo“ atstovai irgi pritaria. Kai kurios verslo asociacijos iš esmės pritaria ir sako, gal dabar mūsų nebekaltins, kad mes kokie nors gobšūs arba neatsiskaitome. Yra tokių, aišku, kurie ir nepritaria. Vienos nuomonės tikrai nesurasime, žinokite.
PIRMININKAS. Ačiū. Už norėtų pasisakyti N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Sveikinu „Tvarką ir teisingumą“ užėmus teisingą turbūt nelygybės mažinimo nišą ir stumiant valstiečius arčiau jų rinkimų pažadų. Čia aš nesišaipau nė iš vienos partijos, tikrai tuo džiaugiuosi ir raginu kolegas balsuoti už tikrai labai gerą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Nesu labai prieš, bet man toks klausimas, ar negali patys darbdaviai pagal įstatymą? Ir tada yra dar vienas pavojus, taip sakant, aš po savaitės gavau, labai apsidžiaugiau ir galiu dingti, o suprantate, kaip būna Lietuvoje. (Juokas) Gerai, siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1847 – Darbo kodekso 146 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Labai garsiai kalbame, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Reikia kitų komitetų? Nereikia. Galime pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.49 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1355 atitikties Konstitucijai
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės 2-17a klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1355 atitikties Konstitucijai. Kviečiu kolegę A. Širinskienę. Kolegos, kol Agnė eina, aš perskaitau Statuto 139 straipsnio 1 punktą. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos įstatymo projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svartyti Seimui. Jeigu Seimas Seimo narių balsų dauguma nepritaria išvadai, kad įstatymo objektas prieštarauja, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto. Prašom, Agne.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 13 dieną svarstė Asmens tapatybės kortelės įstatymo projektą Nr. XIIIP-1355. Minėtu įstatymo projektu yra siekiama į asmens tapatybės kortelę įrašyti asmens duomenis apie asmens teistumą. Teisės departamentas buvo pareiškęs pastabas dėl to, kad minėtas reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 29 straipsniui, asmens lygiateisiškumo principui bei konstituciniam principui, jog asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą.
Mūsų manymu, projekte siūlomas reguliavimas įtvirtintų tokį teisinį reguliavimą, kuris sukurtų precedentą į asmens tapatybės kortelę įrašyti ir kitus ypač jautrius, ypatingus asmens duomenis ir tiesiog formuotų kartu ir netinkamą teisinę praktiką. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas vieningai, t. y. 10-čia balsų už, nesant balsavusių prieš ar susilaikiusių, pripažino, kad siūlomo įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, asmenų lygiateisiškumo principui ir 31 straipsniui – mano minėtam principui, kad negali būti baudžiamas asmuo už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
PIRMININKAS. Ačiū Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei A. Širinskienei. Yra norinčių kalbėti. R. Žemaitaitis – prieš. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Mieli kolegos, aš tikrai nekvestionuodamas kaip teisininkas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijos, tiesiog dėl ko sakau, kad gal… Manau, bent jau norėčiau būti įsitikinęs, kad tikrai jis neprieštarauja Konstitucijai, nes šitie asmenys, kurie yra teisiami už lytinius nusikaltimus prieš nepilnametį asmenį… Reikia suprasti, kad mes nebegyvename Šiaurės Korėjoje, mes nesame uždaroje teritorijoje, šitie asmenys sėkmingai važiuoja į kitas Europos Sąjungos šalis ir sėkmingai dirba mokytojais, ugdymo specialistais, neformalaus švietimo specialistais.
Dar baisesnis dalykas, kad jie gali dirbti ir nevalstybinėse institucijose arba ne valstybės steigėjo viešosiose įstaigose, bet, kaip antai, nusprendžia koks nors žmogelis X įkurti asociaciją – baidarių mokyklą. Ir žmogus, nuteistas už seksualinį priekabiavimą, seksualinį nusikaltimą arba ištvirkavimą su vaiku ir panašiai, dirba sėkmingai mokytoju. O kadangi prieš įdarbinant reikia turėti asmens tapatybės dokumentą arba pasą, kad jį galėtumei patikrinti, tuos duomenis matydamas, galėtumei jo neįdarbinti. Todėl aš ir siūlau nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o leisti pateikti, kad toliau Teisės ir teisėtvarkos komitetas žiūrėtų, kaip išspręsti šitą susidariusią problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, mes dabar balsuosime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Išvada sako, jog prieštarauja Konstitucijai. Taigi kas balsuos už, palaikys Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, kas balsuos kitaip, nepalaikys šitos nuomonės. Balsavimas pradėtas dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei. Taigi kito klausimo – 2-17b nesvarstome.
17.54 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1657 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1657. Pateikimas. Kviečiame kolegą R. Žemaitaitį. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia žiūriu į ministrą, taip kažkaip nejauku, bet aš žiūriu į kolegas, kurie yra iš regionų, ko gero, visi supras.
Ką aš noriu pasakyti? Išties tai yra projektas pakankamai ilgai brandintas. Man teko šiek tiek diskutuoti vienoje laidoje su Valstiečių frakcijos lyderiu ir partijos pirmininku R. Karbauskiu, jis irgi pasakė, kad nebūtų prieš, jeigu tai būtų normalus teisinis reguliavimas. Aš pamėginau įstatymu sukurti, kas kaip turėtų būti. Aišku, kad Ūkio ministerija, Finansų ministerija jį turėtų užtikrinti. Kaip žinote, aš siūlau, kad būtų leista ūkininkams ir ūkininkams, kurie įregistravę kaimo turizmo sodybą, gaminti alkoholinį gėrimą, kuris yra ne stipresnis kaip 65 tūrio etilo alkoholio koncentracijos. Aišku, jis turėtų būti registruotas, turėtų būti akcizinis sandėlis, turėtų turėti visas sutartis ir panašiai, ir panašiai. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti keletas kolegų. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Užuojauta, kolega. Pirmą įstatymą, kiek pamenu, 2002 metais teko man su ponia D. Teišerskyte iš Austrijos atvežti. Iš tikrųjų ten yra tradicija, žemės ūkio mokyklose yra mokoma tos procedūros, yra kultūrinis paveldas, neprapuola nė vienas sukirmijęs obuoliukas. Tiesiog viskas yra sunaudojama tiesioginiams poreikiams, ar žmonėms, ar gyvuliams, ar tradicijoms puoselėti.
Tikrai sveikinu šitą projektą ir noriu paklausti jūsų. Vis tiek jūs analizavote. Kokią tai turės įtaką girtavimo paplitimui, ypač kaimiškose vietose, kur geria bambaliais stiprų alų, vadinamąjį kaukolinį, kaip koreliuos su jūsų siūlomu produktu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, labai ačiū jums už gerą klausimą. Latviai prieš ketverius, beveik prieš penkerius metus, nes ketveri metai kaip veikia, jie lygiai taip pat galvojo ir latviai labai bijojo, bet kažkodėl Latvijoje trejus metus veikia tas įstatymas ir kaimo turizmo sodybos šiandien sėkmingai jį gamina. Kaimo turizmo sodybose gali nusipirkti ir problemos nėra.
Aš šimtu procentų galiu garantuoti, kad to alkoholio, kaip mes sakome, žmonės, kurie turi problemų, net neįpirks. Prisiminkite, prieš devynerius metus Seime buvo svarstoma galimybė kaimo turizmo sodybose pagaminti alaus ir vyno ir jį parduoti. Mes žinome, kuo tai baigėsi – vyno butelis ten kainuodavo tuo metu nuo 25 iki 50 Lt, o dabar kainuoja 10–15 eurų ir kažkodėl neperka niekas.
Kitas dalykas. Bent jau aš taip galvoju ir manau, kontrolė, taip, kaip yra Švedijoje, taip, kaip yra Norvegijoje, Suomijoje, bijau sumeluoti, buvau nuvažiavęs, ten išvis yra įdomi situacija. Žmogus, ūkininkas, kuris augina savo derlių, kaip jūs sakote, dažniausiai jie iš vaisių daro, turi tam tikrą kiekį šitos produkcijos, iš kurios gamins, susisiekia su Mokesčių inspekcija, dirbančia tame rajone. Mokesčių inspekcija turi aparatą, vadinamąjį bravorą, su juo sėkmingai atvažiuoja, išverda, per skaitiklį išbėga skystis, kiek skysčio išbėga, tiek akcizo išrašė, tiek susimokėjo. Baudos ten kosminės. Kai aš paklausiau (…), tai aš jums galiu pasakyti, buvo kosminės – apie 100–120 tūkst. eurų bauda, jeigu pagautų arba užfiksuotų, kad žmogus be leidimo pagamino. Latvijoje baudos yra mažesnės. Aš prieš tris savaites buvau pas kolegas Latvijoje ir vienoje iš kaimo turizmo sodybų jie pavaišino savo antpilu, savo iš tikrųjų padarytu receptu.
Aš manau, kad mes irgi, tuo labiau kad iš 28 Europos Sąjungos šalių, jeigu dar Angliją skaičiuotume, 17 gamina ir daro, kitos irgi turi, tik prekiauti negali, bet kaimo turizmo sodyboje gali prekiauti ir savo klientą vaišinti. Esmė – skirtinga forma, o pardavimas ir prekyba – 17-oje.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, šiemet dėl sausros bus labai menkas rugių derlius, kad tik duonai užtektų. Šitam reikalui nebus žaliavos, gal tada atidėkime metams, kitąmet išspręsime? Bet jeigu čia tik kaimo turizmo sodyboms bus galima daryti, tai gal šiaip taip išsiversime.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, jūs buvote vienas iš iniciatorių, kai buvote užpraeitą kadenciją Seime, iš tiesų jūs tai palaikėte. Taip, derlius iš tiesų, galiu pasakyti, bus prastas. Tiek, ko gero, jūsų ūkyje, tiek mano ūkyje. Sausra yra milžiniška. Bet šitas taurus gėrimas gaminamas ne vien tik iš rugių. Mes turime iš tikrųjų aviečių. Beje, Latvijoje, kaip ir sakiau, prieš tris savaites mane pavaišino iš aviečių pagamintu. Buvau nustebęs ir dėl kokybės, ir dėl skonio, ir dėl visų kitų dalykų. Atrodo, mes daugiau kalbame apie rugius, o prašau – galima iš vaisių.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tiesų naminukė nėra blogas reikalas, mes turbūt visi bandėme, tikrai įvairių skonių yra, tikrai ne pats blogiausias dalykas, ne pats kenksmingiausias alkoholis, kurį galima vartoti.
Iš tikrųjų ir tradicijos, ir kultūra yra, bet ar mes pradedame nuo to galo, nes Lietuva nepasižymi saikingu alkoholio vartojimu? Alkoholizmas yra didelė problema, žmonių, mirštančių nuo alkoholio, kepenų cirozės, yra labai dideli skaičiai, norinčių gydytis yra daug, galinčių gydytis yra daug mažiau. Prieinamumo normalios, nemedikamentinės terapijos beveik nėra, rajonuose dažnai gydoma koduojant, tai veikia, bet labai trumpą laikotarpį, nes įrodyta, kad ilgesnį laikotarpį tokie dalykai neveikia. Ar jūs negalvojate, kad reikėtų pirma sutvarkyti kultūrą ir užtikrinti, kad mes turėtume prieinamą gydymą nuo alkoholizmo, o tada kalbėti apie šiokį tokį praplėtimą ir naminukės įteisinimą?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolega. 15 % sutinku su jūsų klausimu, o 85 % nesutinku, nes, kaip dar kartą sakau, žmonės tikrai jo neįperka, jo neįpirks. Jūs, ko gero, su savo žmona, norėdamas vakare ar eidamas kažkur į svečius, tikrai nepasiimate – žiūriu į kolegas, kurie visą laiką mane kritikuoja dėl bonkučių ir visų kitų – tos taros su stipriu alumi, kažkokio „Tornado“, ir nešatės. Nešatės kažkokio tauraus, gražaus gėrimo. O antras dalykas yra turizmas. Vėlgi degustacija šituo atveju auklėja ir ugdo žmogų. Jeigu mes įsivaizduojame, kad maždaug upeliai tekės, tai tikrai abejoju, ar taip bus.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, prieš tai kolega dalį klausimo uždavė dėl atsakingumo, tai tiesiog pratęsiu ir noriu tik pasamprotauti. Žinome mūsų kaimo žmonių kultūrą, dalis tikrai yra kultūringi, bet žinome ir tą dalį, kad atsiskaitymas vyksta būtent tokiais būdais, t. y. buteliuku ar kita kažkokia alkoholio dalimi, ir dirbama už alkoholį, dažnai yra tokia praktika kaimuose. Tai noriu tik paklausti. Ar nemanote, kad tai gali paskatinti būtent tų žmonių sveikatingumą, ypač kalbant apie alkoholį, žinant, kad pirmieji lašai yra metilo alkoholis, kuris yra nuodingas ir kenksmingas sveikatai? Tai tie, kurie gamins tą kokybišką daiktą savo klientams, savo, vadinkime, brangų alkoholį, tą pirmąjį panaudos vietiniams žmonėms, kurie dirbs už tuos nuodus, panaudos tokiu būdu.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, aš abejoju ir tikrai taip nebus, nes taip būtų buvę jau seniai Latvijoje, taip būtų Slovakijoje, taip būtų Čekijoje, taip būtų Vokietijoje. Paimkime tą pačią Rumuniją. Kad apsisaugotume, dar kartą sakau, yra kaina ir jo tikrai nepirks. Šiandien tai, ką jūs kalbate apie kaimą, ir Aurimas gali tą patį pasakyti, yra dviejų–trijų litrų alaus tara, po du litrus, po litrą pilstoma ir panašiai. Tai dažniausiai yra atsiskaitoma šia tara. Šitos taros tikrai nebus. O šiaip tai yra kokybė. Aš dar kartą sakau, klausiau latvių, tikrai pakankamai dažnai man tenka ten lankytis, tai žinokite, ko gero, viena aukščiausių kokybių, kokią jie sugebėjo pasiekti. Jie išreikalavo kokybės ir kontrolės, Mokesčių inspekcija juos visus kontroliuoja taip, kaip turi būti, juolab kad čia yra tai, ką ūkininkas užaugina. Automatiškai tai, ką ūkininkas užaugina, jis privalės deklaruoti ir nuo to mokėti mokesčius.
Kitas dalykas, sprendžia fizinis sandėlis. Tai aišku… (Balsas salėje) Visko gali būti. Aš sėkmingai buvau ne taip seniai zuikių medžioklėje Suvalkijoje ir pavaišino cukrinuke. Dabar sako, viskas draudžiama, bet kažkodėl kažkas pavaišino. Gali, bet gerai buvo. Čia klausimas yra, viską galima apeiti, bet mes turime turėti protingumo.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Čia taip gražiai, linksmai, bet, pranešėjau, jūs įvardinate Latviją, kelis kartus įvardinote, tai gal nereikėjo mums ir pradėti – paragauti latviško, nors pauostyti būtumėte atnešę į posėdžių salę, būtume kuo greičiau… Žiūriu į ministrą. Jūs dabar ką tik paminėjote, kad vaišinotės medžioklės metu. Jūs pats sau prieštaraujate, vėliau bus kur kas brangesnės vaišės, tą samagoną apmokestinsime, viskas. Ir jums brangiai kainuos, neapsimokės, gal jo išvis nereikia priimti.
Bet jeigu rimtai, tai nemanau, kad Lietuva ir kultūra… su gėrimo kultūra mes ką nors pasieksime. Žinome lietuvių išradingumą, kaip mokame apeiti visus įstatymus. Štai mašinų atvežimas, kai iš dviejų skenduolių padaro vieną liuks mašiną kokie nors mūsų auksarankiai. Manau, kad ir samagono tūkstančio litrų išvarvinimas bus 10 tonų. Kaimo turizmo sodybose vyksta daug švenčių, vestuvės, viskas, bus laisvai liejamos upės samagono ir gersime. Jis bus, aišku, neapmokestinamas visas…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Tai ir klausiu, ar ne per anksti mes norime šitą priimti?
PIRMININKAS. Ar ne per anksti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tikrai, kolega, ne. Prieš tris kadencijas su jūsų kolega V. Rinkevičiumi mes sprendėme ir A. Matulo dėl alaus legalizavimo ir gaminimo. Prisiminkite, tokie patys klausimai buvo dėl Pasvalio, dėl Biržų, dėl Kupiškio. Lygiai tokie pat klausimai buvo, kiek litrų leisti. Prisimink, Viktorai, kokių kryžiaus kelių nėjo pereiti čia, Seime, teikiant loginius įrodymus, kad, žiūrėkite, jeigu dabar šiandien veikia tas procesas, nereguliuojamas, nekontroliuojamas, tai mes jį legalizuokime ir iš to surinkime mokesčius. Tuo keliu ir pradėjome eiti. Tą patį padarėme su vynu prieš devynerius metus ir jau žiūrėkime – mes turime po 100 tūkst. eurų papildomai, į biudžetą pareina šiuo atveju. Mes visko negalime, neuždrausime, barikadomis neužsidarysime. Šiandien nuvažiavai į Latviją, nusipirkai ir parsivežei, niekas to nedraudžia. Europos Sąjunga yra. Aš manau, kad siūlymas dėl 1 tūkst. litrų yra per didelis, galime mes kalbėti apie 500, galime apie 200. Čia turėtų jau komitetas pasisakyti, kaip turėtų tai būti, bet aš tikrai manau ir noriu, kad būtų bent jau pritarimas, pateikimas ir kad komitete apie tai mes kalbėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Už nori kalbėti K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš daug kartų balsavau po Remigijaus pateikimų ir balsuodavau prieš. Šį kartą noriu palaikyti jį, nes jis, žiūrėkite, savo pavyzdžiu rodo, vieną kartą paragauja, nenumirė, antrą kartą paragauja, nenumirė ir netgi antsvorio atsikratė. Iš tikro man tai daro įspūdį. (Juokas salėje) Man daro rimtą įspūdį ir netgi pavydas kilo. O visai neseniai lankiausi Kelmėje, buvo Kelmės miesto šventė. Kelmės miesto šventėje austrai buvo atvažiavę, austras ūkininkas. (Štai čia ūkininkai sėdi arba ūkininkų atstovai.) Jis gamina. Atvežė savo legaliai pagamintos, legaliai išpilstytos vyšninukės. Žinokite, dar neparagavau, bet matau, kad sveika, paragausiu. Ir nenoriu uždrausti kitiems žmonėms ragauti, todėl palaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – kolega A. Veryga. Prašom, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Žiūrėkite, kolegos, pradėsiu nuo tokių gal tiesiog linksmesnių klausimų. Pirmiausia tai labai įdomu, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas pristato įstatymą apie naminę degtinę. Jau labai įdomu. Toliau, dar kas yra labai įdomu, jau iš kelinto Seimo nario girdžiu prisipažinimus apie tai, kad jie tiesiogiai stebėjo, kaip yra pažeidžiami įstatymai, ir dalyvavo pažeidžiant įstatymus. Tai čia dar įdomiau, ir visa tai sklinda Seime.
Bet dabar grįžtant prie pačių pasiūlymų esmės. Aš jums siūlyčiau paskaityti šio įstatymo tikslą. Pačioje pradžioje yra parašyta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir jo prieinamumą. Gerbiamas kolega, kaip šie siūlymai mažina prieinamumą ir kaip jie mažins vartojimą?
Toliau. Jeigu paskaitytumėte, įstatyme yra išvardinti valstybės alkoholio kontrolės politikos principai. Tik keletą pacituosiu: „Remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą.“ Kaip tai prisideda prie tos laisvos aplinkos nuo alkoholio planavimo? „Skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą.“ Jūs teigiate, kad tai kažkaip padės turizmui. Mes kuriame ne laisvą nuo vartojimo aplinką, bet, atvirkščiai, viską darome priešingai. Iš esmės šie siūlymai prieštarauja ir įstatymo tikslui, ir alkoholio kontrolės principams, kurie yra šiame įstatyme numatyti. Dar nebuvo nė vienos kadencijos, kuri nebandytų šitų siūlymų priimti. Aš vis dėlto siūlyčiau žiūrėti į tai rimtai, laikytis nuoseklumo, ką šitas Seimas yra pradėjęs, ir vis dėlto labai rimtai siūlyčiau nepritarti šitiems siūlymams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra sutarimo. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1657. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo.
Gerbiami kolegos, už balsavo 37, prieš – 13. Nepritarta.
Balsuojame alternatyviai. (Triukšmas salėje) Pritarta. Atsiprašau, kolegos, atsiprašau. (Balsai salėje) Gerai, pritarta. Siūlomas Ekonomikos komitetas. Taip? Galime pritarti? Ar reikia kitų? (Triukšmas salėje) Sveikatos reikalų komitetas. Supratau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF) Sveikatos reikalų komitetą prašome.
PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komitetas papildomas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Balsas salėje: „Kaimo reikalų!“) Ar pranešėjas sutinka, kad ir Kaimo reikalų komitetas? Gerai, dar Kaimo reikalų komitetas papildomas.
Prašau. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ką aš noriu pasakyti? Ne įstatymo yra pažeidimas. Mes gyvename Europos Sąjungoje, bendroje prekių laisvo judėjimo principo valstybėje. Įsigyta prekė iš Europos Sąjungos šalies, tuo atveju Latvija, dar negirdėjau, kad būtų paskelbta Rusijos sudėtine dalimi ar kažkieno, išmesta iš Europos Sąjungos, drąsiai gali nusipirkti ir jo parsivežti šičia. Jeigu jūs norite, kad aš jums jo parvežčiau, be jokios problemos. Šalia Latvijos, apie 20 kilometrų, yra kaimo turizmo sodyba, kuri laisvai gali (…). Jeigu norite vengriškos ar čekiškos slivinicos, jūs drąsiai galite duty free parduotuvėje nusipirkti. Netgi jūs galite nusipirkti lietuviškos samanės, pagamintos „Stumbro“, tiktai jos neperveši, nes jos laipsniai neleidžia. Taigi, ministre, galima.
Vienas dalykas yra kiekis ir kokybė. Žmonės, kurie turi problemų dėl alkoholizmo, dažniausiai ir kovoja su alkoholizmu. Tai reikia šiandieną įsidėmėti. Aš, kaip Sveikatos reikalų komiteto narys, kaip jūs sakote, nebijau jo teikti. Aš tikrai nebijau jo teikti, nes nematau, kad mes turime kažkokių didelių baimių ar kažko bijoti. Mes turime pradėti įvairiomis temomis diskutuoti.
Aš lygiai taip pat palaikiau jūsų kolegės A. Širinskienės pateiktą siūlymą dėl kanapių medicinos tikslams. Mes irgi čia galime sakyti: Dieve mano, kas čia yra, žinai, ką mes čia planuojame daryti? Nereikia. Pradėkime diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ir čia tikrai nebus blogas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš pritariu. Balsavau už ir galiu pasakyti dėl ko. Lietuvoje, deja, yra toks reiškinys – nelegali naminės degtinės gamyba. Tai jau turbūt šimtmečių tradicijos ir negalime to išnaikinti. Jeigu mes tai įteisinsime ir bus sureguliuota įstatymais, tai tas, kas įgis teisę tai gaminti, apie visus nelegalus praneš teisėsaugos institucijoms ir, aišku, jie bus visi likviduoti, toje apylinkėje nelegalų tikrai nebus.
Iš kitos pusės, kai gamins legaliai ir bus kontroliuojama kokybė, tikrai, aš manau, gamybos mastai bus daug mažesni, negu dabar yra. Bet mes kartais turime tokius stereotipus – bijome ir nežinome ko. Aš manau, geriau įvesti tvarką, negu tą pačią betvarkę šimtmečius laikyti, kaip dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ministras nori? Prašau. A. Veryga. Prašom, kolega.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš labai trumpai, tiktai sureaguosiu. Jeigu jūs tą naminę tikrai atsivežėte iš Latvijos, kaip jūs sakote, tvarka, bet aš manau, kad mes visi suprantame, apie ką čia šnekate, – jinai, ko gero, tikrai ne iš Latvijos buvo.
Bet dabar tiesiog replikuoju dėl to, kad neliks taškų. Kolegos, pasakykite, kiek yra veikiančių parduotuvių ir ar kam nors rūpi, taškai veikia ar neveikia? Šitas argumentas yra iš tikrųjų, deja, niekinis. Pagal tą logiką visos parduotuvės kaimuose turėtų būti suinteresuotos, kad neliktų nė vieno taško. Deja, nesu girdėjęs, kad nors viena būtų apie ką nors pranešusi.
PIRMININKAS. Dar V. Kamblevičius nori? Prašau. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų palaikau gerbiamą V. Rinkevičių ir Remigijų, nes jis pasakė – reikia mokėti gerti, žinoti, kada sustoti.
18.15 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2293 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, visi gražiai pasisakėte, įdomiai, einame prie darbotvarkės 2-19 klausimo – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2293. Kviečiu R. Žemaitaitį. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolegos. Šiandien vos ne visą dieną aš čia, žiūriu. Teikiamas projektas daugiau inicijuotas švietimo įstaigų arba savivaldybių. Kai mes dabar keitėme pedagogų apmokėjimo tvarką, iš tikrųjų mes nepalietėme ir nėra jokių pasiūlymų dėl asmenų arba mokytojų, kurie dirba su specialių poreikių turinčiais vaikais, apmokėjimo tvarkos ir jų valandų. Aš tiesiog siūlau papildyti 5 priedą, būtent kaip tai turėtų būti apmokama, įkeliant konkrečius laikus, įkeliant, kiek laiko turėtų dirbti, papildomą tarifikavimo tarifą, kuris turi būti, ir čia iš tikrųjų labai milžiniška problema. Aš asmeniškai jos nežinojau, tikrai galiu pasakyti, nežinojau, kol nesusidūriau savo apygardoje ir kol apygardoje nepradėjo kalbėti šie mokytojai.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? (Balsai salėje) Yra. Nematau. Jūs ko norėjote? Prieš? Dėl motyvų? Dėl motyvų, prašau. Kolega A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai gražu, kad kolega R. Žemaitaitis rodo iniciatyvą, bet Švietimo ir mokslo komitetas šiuo klausimu dirba labai rimtai ir kompleksiškai, ir aš manau, kad šita problema jau ten kompleksiškai sprendžiama. Todėl aš manau, kad ji šiuo metu yra tikrai ne laiku ir ne vietoje. Tad imame ir šitą – yra darbo grupė, kuri rimtai dirba, kaip tik šitas klausimas buvo iškeltas paskutiniame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ir buvo aiškiai paaiškinta. Aš manau, kad kolega R. Žemaitaitis paprasčiausiai paskubėjo.
PIRMININKAS. Taip, negaliu dabar jums leisti pagal Statutą. Kolegos, balsuojame po pateikimo. (Balsai salėje) Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2293, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje) Kolegos, labai triukšmaujame.
Gerbiami kolegos, balsavo 67 Seimo nariai: už – 26, prieš – 5, susilaikė 36. Nepritarta.
Balsuojame alternatyviai, kas siūlo grąžinti ir tobulinti projektą, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš. Alternatyviai balsuojame, susilaikiusiųjų neskaičiuojame. Už – tobulinti, prieš – atmesti.
Gerbiami kolegos, balsavo 66 Seimo nariai: už – 49, prieš – 17. Grąžiname tobulinti.
J. Sabatauskas. J. Sabatauskas, prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiami kolegos, būčiau nekalbėjęs, bet mane suglumino argumentacija kalbant prieš – neteikite, Seimo nariai, projektų, čia ne jūsų nosiai, jūs ne tos srities specialistai, nes dabar dirba darbo grupė, ministerija rengia, Vyriausybė pateiks projektą. Kiekvienas Seimo narys turi teisę teikti projektą – bet kurios srities: jeigu jis susitinka su rinkėjais, jeigu jis gauna klausimų, pasiūlymų, jisai turi teisę teikti projektą iš bet kurios srities. Vien tokių argumentų balsuoti prieš, kad dabar dirba kažkokia darbo grupė, o tu nesugebi, nes tu ne tos srities specialistas ir ne tavo nosiai teikti tokius projektus – labai atsiprašau, kolegos, čia ne tas argumentas. Mes čia visi esame lygūs. Visi vienodai turime laisvą Seimo nario mandatą ir nereikia mojuoti savo galia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Galėčiau pritarti J. Sabatauskui. Iš tikrųjų argumentuokime kitaip.
18.20 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1641 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės 2-21 klausimas. Kviečiu J. Oleką. Odontologijos praktikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1641. Pateikimo tęsinys. Tik nelabai žinau, kurioje vietoje jūs… Prašom, kolega J. Olekas. Pateikimo tęsinys. Buvo pertrauka iki kito posėdžio.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš, man atrodo, argumentuotai pateikiau labai analogišką Medicinos praktikos įstatymą, sulaukėme jūsų visų pritarimo, tai aš stabtelsiu. Žodžiu, dirbantys jaunieji gydytojai rezidentai odontologai taip pat turi ženkliai mažesnį koeficientą, todėl yra siūlymas tą koeficientą kilstelti bent iki bazinio dydžio atlyginimo.
PIRMININKAS. Klausia kolega A. Vinkus. Antanas Vinkus. Prašom, daktare.
A. VINKUS (LSDDF). Aš norėjau pasisakyti.
PIRMININKAS. Norėjote pasisakyti? Gerai. Nėra klausimų. Dėl motyvų. Kolega A. Vinkus dėl motyvų. Už? Kolega A. Vinkus nori pasisakyti už. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Dėl motyvų. Vis dėlto noriu pasakyti, kad palaikau, gerbiami Seimo nariai, šiuos siūlomus tiek Medicinos praktikos įstatymo, kuris anksčiau buvo pristatytas, tiek Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimus. Kadangi, kaip sakė ponas J. Olekas, jie liečia mūsų jaunąją kartą, dėl kurios emigracijos masto mes nuolatos susimąstome ir nuolat ieškome ją stabdančių sprendimų. Su darbo apmokėjimu susijusių nuostatų įteisinimas įstatymo lygmeniu sudarys patikimesnį pagrindą jų socialinėms garantijoms ir sąlygas jauniems žmonėms būti tikresniems dėl savo ateities. Siūlomi įstatymų pakeitimai aiškiai apibrėžia rezidentų bazinio darbo užmokesčio dydį, taip apskaičiuojant, kad jis apimtų ir mokamą stipendiją.
Ir pabaigai. Manau, kad šis žingsnis tam tikru laipsniu prisideda prie rezidentų apsisprendimo savo žinias ir praktiką realizuoti čia, Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsuojame po pateikimo. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1641, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas.
Kolegos, už – 65, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Dar reikia? Prašom, norite pasisakyti?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau paprašyti Vyriausybės išvados, nes čia…
PIRMININKAS. Reikia Vyriausybės išvados? Taip. Pateikėjas pritaria? Pritaria. Vyriausybės išvada. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Gerbiami kolegos, mes dirbame labai konstruktyviai, bet yra likęs rezervo r-1a klausimas, tačiau mes neturime pranešėjo, todėl teks svarstyti kitame posėdyje. (Balsai salėje) Pažiūrėsime, kaip ten išeis, turbūt bus nukelta į antradienį.
Gerbiami kolegos, pareiškimų neturime. Registruojamės. Kolegos, registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai, patys ištvermingiausi.
Vakarinis Seimo posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro ir futbolo. Kolegos, primenu – rytoj posėdis 10 valandą. Komitetai, bent jau Europos reikalų komitetas, prasideda 8 valandą, kiek žinau, Užsienio reikalų komitetas – 9 valandą. Visus kviečiame aktyviai dalyvauti.
Ačiū, gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.