LIETUVOS RESPUBLIKOS AUGALŲ SĖKLININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. IX-602 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO
PAPILDYMO 1391, 1392 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1391, 1392 straipsniais įstatymo projektą (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, kad licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimai ir esminės ūkinės veiklos sąlygos turi būti nustatytos įstatymu. Įstatymo projekte nustatomi dauginamosios medžiagos tiekėjų pažymėjimų (toliau – pažymėjimas) išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai.
ANK projektas parengtas siekiant nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, juridinio asmens vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už augalų dauginamosios ir (ar) augalų, skirtų sodinti, privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimą. Taip pat ANK projektu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, juridinio asmens vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už veiklos, nurodytos įstatymo projekto 7 str. 1 d., vykdymą, neturint pažymėjimo ar tais atvejais, kai asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo vykdo veiklą pagal veiklos sritis ir (ar) augalų grupes, kuriai nėra išduotas pažymėjimas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus (vedėjas V. Ašmonas, tel. 239 1368) vyr. specialistė I. Abraitytė, tel. 239 1243.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Galiojančiame Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme (toliau – įstatymas) nereglamentuojami pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai, taip pat reikalavimai, keliami pažymėjimų turėtojams. Pažymėjimo išdavimo ir panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti Dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 266 „Dėl Dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėjimus išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal modelį „G“, nurodytą Licencijavimo pagrindų apraše ir Licencijų informacinės sistemos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas ir Licencijų informacinės sistemos nuostatai).
Įstatymo 2 straipsnyje yra pateikiamos pagrindinės sąvokos, kurių daugumą reikia patikslinti, nes jos skiriasi nuo kituose teisės aktuose vartojamų sąvokų, pvz., įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalies apibrėžtyse yra minima Europos Bendrija, nors teisės aktuose vartojama formuluotė „Europos Sąjunga“.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi nustatomos augalo veislės įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą sąlygos, tačiau nėra aišku, kad augalo veislė įrašoma į minėtą sąrašą, jei yra įvykdytos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos, taip pat nenurodyti subjektai, kurie organizuoja ir atlieka šioje dalyje nurodytus tyrimus. Be to, įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nacionalinį augalų veislių sąrašą sudaro ir tvarko Tarnyba, tačiau nenumatyta institucija, kuri tvirtina šį sąrašą. Taip pat Įstatyme nenumatytos įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą teisinės pasekmės.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad dauginamoji medžiaga sertifikuojama pagal privalomuosius dauginamosios medžiagos reikalavimus, kuriuos nustato Žemės ūkio ministerija. Įstatyme nenumatytos dauginamosios medžiagos sertifikavimo teisinės pasekmės.
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Tarnyba atlieka dauginamosios medžiagos vegetacinius bandymus. Vegetacinių bandymų tikslas – nustatyti, kad sertifikuotos sėklos veislės tapatumas ir veislinis grynis nesikeičia. Vegetacinių bandymų metu per visą augalų vegetacijos laikotarpį sertifikuotos sėklos veislės lyginamos su standartinės veislės pavyzdžiais. Jei Tarnyba vegetacinių bandymų metu nustato, kad tikrinama sėkla neatitinka veislės tapatumo ir veislinio grynio reikalavimų, sustabdo tokios sėklos dauginimą, kaip numatyta įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje. Tačiau įstatyme nenumatyta Tarnybos teisė uždrausti tiekti rinkai tokią sėklą ir panaikinti Tarnybos išduotą dauginamosios medžiagos sertifikatą.
Įstatymo 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 2 bei 3 dalyse įtvirtinta, kad dauginamoji medžiaga turi būti pakuojama, fasuojama ir ženklinama (įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse išskirti reikalavimai dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir apdorojimui naudotų medžiagų nurodymai ant fasuočių) pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir už šiuos veiksmus bei už dauginamosios medžiagos siuntos kokybę atsako asmenys, tiekiantys rinkai dauginamąją medžiagą.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad dauginamąją medžiagą tiekti rinkai gali tik dauginamosios medžiagos tiekėjai; dauginamosios ir sodinamosios medžiagos kokybės reikalavimai nustatyti žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintuose privalomuosiuose dauginamosios medžiagos reikalavimuose, o 4 dalyje nurodoma, kad Tarnyba kontroliuoja dauginamosios medžiagos kokybę; šiuo metu kontrolinių mėginių paėmimas augalų sėklininkystės srities teisės aktuose nėra reglamentuotas.
Įstatymo 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai įvežamai į Lietuvos Respubliką ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintai dauginamajai medžiagai, taip pat atvejai, kada tokia dauginamoji medžiaga turi būti įvežama su vienkartiniu leidimu.
Nei įstatyme, nei įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, reguliuojančiuose sėklininkystės politiką, nėra nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su ES teisės aktuose nereglamentuojamų augalų rūšių dauginamąja medžiaga ir (ar) augalais, skirtais sodinti, išaugintais ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse. Dėl teisinio reguliavimo nebuvimo į Tarnybą kreipiasi asmenys, siekdami išsiaiškinti, kokie veiksmai yra leidžiami su tokia dauginamąja medžiaga. Tuo tikslu įstatymo projekte nustatomi dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, kilusių ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir ne Europos ekonominės erdvės valstybėse, tiekimo rinkai reikalavimai.
Tarnyba skiria baudas asmenims už dauginamosios medžiagos ir sodinamosios medžiagos kokybės reikalavimų nesilaikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 139 straipsnį, kuriame nustatyti baudų dydžiai už prekių, paslaugų, žaliavų kokybės neatitiktį teisės aktų nustatytiems privalomiesiems kokybės reikalavimams, ir pagal 156 straipsnį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatyta tvarka nepaženklintų prekių pateikimą rinkai, tiekimą rinkai, pardavimą vidaus rinkoje, taip pat neteisingos informacijos apie prekę pateikimą.
Atsakomybė asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už veiklos, nurodytos įstatymo projekto 7 str. 1 d., vykdymą neturint pažymėjimo ar tokios veiklos vykdymą neatitinkant pažymėjime nurodytų reikalavimų nėra numatyta.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu nustatomi dauginamosios medžiagos sertifikavimo reikalavimai (augalo veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių, Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą ar Europos Sąjungos sodo augalų rūšių veislių sąrašą, atitiktis privalomiesiems dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimams, kuriuos tvirtina žemės ūkio ministras), taip pat sertifikavimą atliekanti institucija, kuri, nustačiusi atitiktį minėtiems reikalavimams, išduoda dauginamosios medžiagos sertifikatą.
Dauginamosios medžiagos sertifikatas nėra licencija, nes tai dokumentas, kuriuo patvirtinama vienos augalo veislės ir dauginamosios medžiagos kategorijos siuntos atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Šis dokumentas nurodo tik dauginamosios medžiagos siuntos kokybę ir nenustato nei ūkinės veiklos su dauginamąja medžiaga pradėjimo ar vykdymo, nei įrašymo ar įsirašymo į sąrašą, registrą, valstybės informacinę sistemą, kuriais įgyjama teisė pradėti ar vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą. Todėl dauginamosios medžiagos sertifikatui netaikomos Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatos.
Tam, kad augalo veislė būtų įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, selekcininkui, jo įgaliotajam atstovui ar veislės palaikytojui įstatymo projekte nustatoma pareiga Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti paraišką ir kitus šios institucijos nustatytus dokumentus. Be to, įstatymo projektas tikslinamas, nustatant augalų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą sąlygų visumą, kurios numatytos 4 straipsnio 2 dalyje. Taip pat įstatymo projekte nustatomi subjektai, atsakingi už tyrimų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1 (išskirtinumo, vienodumo, stabilumo), 3 (ūkinio vertingumo) punktuose, organizavimą ir atlikimą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos, susijusios su šio sąrašo tvirtinimu, tvarkymu ir skelbimu.
Viena iš augalų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą sąlygų yra augalo veislės atitiktis išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimams. Veislės išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimus organizuoja Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas, įgaliotas žemės ūkio ministro (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 3D-510 „Dėl Įgaliojimų Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos suteikimo“ ši tarnyba yra įgaliota atlikti Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo funkcijas). Tuo tikslu Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas kreipiasi į selekcininko, jo įgalioto atstovo arba veislės palaikytojo paraiškoje nurodytą Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingą instituciją dėl augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų rezultatų gavimo, jei šie tyrimai atlikti. Jei augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai nėra atlikti, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas kreipiasi į Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Ekonominės erdvės valstybės kompetentingą instituciją, kurioje būtų atliekami augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai (atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje nėra atliekami augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai). Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas nustatydamas kompetentingą instituciją, kurioje bus atliekami augalų veislių išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimai, įvertina galimybę selekcininkui, jo įgaliotam atstovui ar veislės palaikytojui stebėti augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimo eigą, taip pat įvertina Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Ekonominės erdvės valstybėje realią situaciją dėl augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimo (ar augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai yra atliekami, ar augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai tuo metu yra atliekami, ar augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus planuojama atlikti tik surinkus pakankamą paraiškų skaičių). Jei selekcininkas, jo įgaliotas atstovas arba veislės palaikytojas nesutinka su Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodyta kompetentinga institucija, kurioje bus atliekami augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai, jis turi teisę atsiimti paraišką (praktikoje tokių atvejų nepasitaikė, nes tokiu atveju nebūtų įvykdyta įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga – augalo veislė atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus ir augalo veislė negalėtų būti įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą). Selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas moka už augalų veislių išskirtinumo vienodumo, stabilumo tyrimų atlikimą.
Be to, įstatymo projektu nustatomos augalų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą teisinės pasekmės:
- dauginamoji medžiaga sertifikuojama, jei žemės ūkio augalų (javų, grikių, sėklinių bulvių, runkelių, aliejinių ir pluoštinių, pašarinių augalų), daržovių, sodo augalų veislės yra įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių, Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą ar Europos Sąjungos sodo augalų rūšių veislių sąrašą. Tai numatyta įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje;
- tiekti rinkai leidžiama tik sertifikuotą žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių augalų, runkelių, aliejinių ir pluoštinių augalų) sėklą, sėklines bulves, daržovių sėklą, sodo augalų, išskyrus CAC, dauginamąją medžiagą. Tai numatyta įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje
- tiekti rinkai leidžiama sodo augalų CAC dauginamąją medžiagą, dekoratyvinių augalų, daržovių, išskyrus sėklą, dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti, gėlių ir prieskoninių augalų sėklą, jei ji atitinka privalomuosius dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimus. Tai numatyta įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad kai augalo veislė išbraukiama iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo (taikoma tik toms augalų veislėms, kurios įrašytos ir į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių ar Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą), Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių ar Bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo, jos dauginamąją medžiagą leidžiama sertifikuoti ir tiekti Lietuvos Respublikos rinkai iki trečiųjų kalendorinių metų po augalo veislės išbraukimo iš minėto sąrašo ir Bendrojo žemės ūkio augalų rūšių veislių ar Bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo birželio 30 dienos (įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalis). Šis reikalavimas perkelia 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2021/971, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Įstatymo projekto 5 straipsniu tikslinamos Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos funkcijos (augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimų rezultatams nagrinėti ir vertinti), taip pat nustatoma, iš kokių atstovų būtų sudaryta ši komisija.
Įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatomas sertifikuotos žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų) sėklos tikrinimas, atliekant vegetacinius tyrimus. Vegetacinių tyrimų metu tikrinamas iš sertifikuotos žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų) sėklos išaugintų augalų veislės tapatumas ir veislinis grynis. Sertifikuotos žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų) sėklos tikrinimas, atliekant vegetacinius tyrimus, yra privalomas. Sertifikuotos žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos) vegetacinių tyrimų metu Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius, kad augalo veislė netapati ir (ar) negryna, ji sertifikuotos sėklos siuntą (-as) uždraudžia tiekti rinkai ir panaikina Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dauginamosios medžiagos sertifikatą.
Įstatymo projekto 7 straipsniu nustatomi pažymėjimo išdavimo, jo keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Fiziniai arba juridiniai asmenys, vykdantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą pagal augalų grupes, nurodytas šioje dalyje, privalo turėti pažymėjimą. Pažymėjimas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai diena. Teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą veiklą atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas įgyja nuo pažymėjime nurodytos datos. Kadangi turintis pažymėjimą fizinis arba juridinis asmuo įgyja atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo statusą, įstatymo projektu nustatoma, kad fizinis arba juridinis asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas, laikomas atestuotu dauginamosios medžiagos tiekėju. Įstatymo projektu taip pat nustatomos Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekamos procedūros ir terminai, susiję su pažymėjimo išdavimu, jo keitimu galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir galiojimo panaikinimu.
Įstatymo projektu nustatomi reikalavimai atestuotiems dauginamosios medžiagos tiekėjams (8 straipsnis), tikslinama Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija, susijusi su atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos priežiūra (9 straipsnis) ir teise neatlygintinai imti dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, kontrolinius mėginius (10 straipsnio 4 punktas), taip pat fizinių arba juridinių asmenų, nustatoma atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų atsakomybė už tiekiamos rinkai dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, kokybę (11 straipsnio 4 dalis).
Įstatymo projekto 11 straipsnyje nustatomi dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, tiekimo rinkai reikalavimai. Tiekiant rinkai tam tikrų grupių dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti (sodo CAC dauginamąją medžiagą, daržovių dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti, dekoratyvinių augalų dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti), atestavimo reikalavimas netaikomas, tuo tikslu šiems subjektams apibrėžti įstatymo projekte vartojama sąvoka „fiziniai arba juridiniai asmenys“. Taip pat įstatymo projekto 10 straipsnyje nustatomi reikalavimai fiziniams arba juridiniams asmenims, tiekiantiems rinkai dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti.
Įvertinus 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendime 2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir dėl trečiosiose šalyse užaugintos sėklos lygiavertiškumo su visais pakeitimais, išdėstytus reikalavimus, įstatymo projektu nustatomi tokios sėklos tiekimo rinkai reikalavimai – tiekti rinkai leidžiama ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintą žemės ūkio ir (ar) daržo augalų sėklą, jei ji yra lygiavertė išaugintai Europos Sąjungoje sėklai, vadovaujantis 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimu 2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir dėl trečiosiose šalyse išaugintos sėklos lygiavertiškumo, su visais pakeitimais. Be to, atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai, tiekdami rinkai tokią sėklą, turi turėti ne Europos Sąjungos valstybės narės ar ne Europos ekonominės erdvės valstybės oficialios institucijos, atsakingos už dauginamosios medžiagos sertifikavimą, išduotą sėklos kokybės dokumentą.
Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintą sodo, dekoratyvinių augalų, daržovių, išskyrus sėklą, dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti, leidžiama tiekti rinkai, jei atitinka reikalavimus, keliamus Sąjungos reguliuojamiems nekarantininiams kenkėjams, nurodytuose įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB, su visais pakeitimais, bei priemones, priimtas pagal Reglamento 2016/2031 37 straipsnį.
Kadangi ES direktyvose (1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2020/177, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/971, 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014, 1992 m. balandžio 28 d. Tarybos direktyva 92/34/EEB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais, su visais pakeitimais, 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/72/EB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2019/990) nustatytos augalų gentys ir rūšys, kurias leidžiama tiekti rinkai, jei atitinka nurodytuose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, įstatymo projektu nustatomas leidimas tiekti rinkai Europos Sąjungos teisės aktais nereglamentuojamų augalų rūšių dauginamąją medžiagą (pvz., krapų, gėlių sėklą), kuri yra išauginta ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse, jei atitinka žemės ūkio ministro patvirtintus privalomuosius reikalavimus.
Be to, Įstatymo projekto 12 straipsnyje reglamentuojami veiksmai, kurie nelaikomi dauginamosios medžiagos tiekimu rinkai. Šiuo straipsniu perkeliamos 1998 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvos 98/95/EB iš dalies pakeičiančios Direktyvų 66/400/EEB, 66/401/EEB, 66/402/EEB, 66/403/EEB, 69/208/EEB, 70/457/EEB ir 70/458/EEB dėl prekybos runkelių sėkla, pašarinių augalų sėkla, javų sėkla, sėklinėmis bulvėmis, aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, daržovių sėkla ir dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo vidaus rinkos stiprinimo ir genetiškai modifikuotų augalų veislių ir augalų genetinių išteklių atžvilgiu, nuostatos. Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 punkte nurodyti veiksmai (tiekimas paslaugų teikėjams turint tikslą išauginti tam tikrą žemės ūkio žaliavą pramonei ar išauginti dauginamąją medžiagą tolesniam dauginimui, jei paslaugų teikėjas neįgyja nuosavybės teisės į dauginamąją medžiagą ar į gautą derlių) taikomi tais atvejais, kai atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas neturi ar nenuomoja žemės, o pateikia augintojui (-ams) padauginti dauginamąją medžiagą, siekiant gauti žemesnės kategorijos dauginamąją medžiagą ar išauginti augalus, sutartyje nustatytomis sąlygomis. Tokiu atveju atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai paraišką, kurioje nurodoma informacija, susijusi su augintoju (vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas), augalo rūšimi (-imis), veisle (-ėmis), kategorija (-mis), auginamas (-ais) plotas (-ais) (pagal augalo rūšį, veislę, kategoriją). Vyriausybės įgaliota institucija, turėdama atestuoto dauginamosios medžiagos tiekėjo ir augintojo (paslaugos teikėjo) nuasmenintos sutarties kopiją, aprobuodama pasėlius gali vykdyti atsekamumą, siekdama nustatyti, ar augalo rūšis (-ys), veislė (-ės), kategorija, auginamas (-i) plotas (-ai) atitinka nurodytuosius paraiškoje, kaip numatyta įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje.
Įvertinus tai, kad augalų dauginamoji medžiaga ir (ar) augalai, skirti sodinti, turi atitikti privalomuosius dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimus, ANK projektu nustatoma administracinė atsakomybė asmenims, juridinio asmens vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus. Tuo tikslu ANK projekto 1391 straipsnyje numatoma, kad augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Baudų dydžiai už augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus nustatomi tokie pat, kaip ir nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 139 straipsnyje (paslaugų, žaliavų, kurių kokybė, eksploatacinės savybės, sudėtis, komplektiškumas ir pakuotė neatitinka technologinių normų, receptūrų, techninių specifikacijų (sąlygų), standartų ir kitų deklaruojamų dokumentų, teisės aktų nustatytų privalomų kokybės reikalavimų), pagal kurį Tarnyba skyrė baudas už augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus. Be to, patikslintos baudos už pakartotinį administracinį nusižengimą – apatinę baudos ribą už pakartotinį administracinį nusižengimą numatant tokią pat, kaip ir viršutinė baudos riba už pirmą kartą padarytą tokį pat administracinį nusižengimą.
Atsižvelgiant į tai, kad atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų vykdoma veikla tik pagal pažymėjime nurodytą (-as) veiklos sritį (-is) ir augalų grupę (-es) yra teisėta, Tarnyba nustato atvejus, kad fiziniai arba juridiniai asmenys vykdo veiklą, nurodytą įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje, be pažymėjimo ar pažymėjime nurodyta informacija pagal vykdomos veiklos sritis ir (ar) augalų grupes neatitinka vykdomos veiklos pobūdžio. Šiais atvejais Tarnyba tokiems asmenims neturi poveikio priemonių. Be to, fiziniai arba juridiniai asmenys, vykdantys veiklą su dauginamąja medžiaga ir turintys pažymėjimą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei vykdantys veiklą pagal augalų grupę (-es), numatytą įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje, ir neturintys pažymėjimo. Tokie asmenys nėra praėję Tarnybos vertinimo etapo, susijusio su atestavimu, ar sandėliavimo patalpos, įranga atitinka žemės ūkio ministro nustatytus reikalavimus, be to, nėra sumokėję valstybės rinkliavos už pažymėjimo išdavimą. Tai pažeidžia ne tik sąžiningos konkurencijos laisvės principą, bet ir lygiateisiškumo principą, o dėl veiklos vykdymo su dauginamąja medžiaga, neturint pažymėjimo, gali nukentėti dauginamosios medžiagos kokybė. Baudų dydis už ANK projekto 1392 straipsnyje nurodytus pažeidimus nustatytas užtikrinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą (<...> poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai), taip pat šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio priemonių skyrimo ūkio subjektams nuostatas (poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes).
Tuo tikslu ANK projekto 1392 straipsnyje numatoma, kad su augalų dauginamąja medžiaga vykdomas tiekimas rinkai ir dauginimas, įvežimas, fasavimas, perfasavimas neturint pažymėjimo ar su augalų dauginamąja medžiaga vykdoma veikla, neatitinkanti Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tiekimą rinkai ir dauginimą, įvežimą, fasavimą, perfasavimą, kuria verčiantis reikalingas pažymėjimas, nuostatų; asmenims nustatomos baudos – nuo keturiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Kadangi priėmus ANK projektą, Vyriausybės įgaliota institucija skirs baudas pagal ANK projekto 1391, 1392 straipsnius, tikslinama Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija, susijusi su administracinių nusižengimų teisenos pradėjimu, administracinių nusižengimų tyrimų atlikimu ir administracinių nusižengimų protokolų surašymu, be to, atsisakoma funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 139 ir 156 straipsniuose.
Taip pat ANK projektu nustatomos pereinamosios nuostatos, susijusios su ANK projekto taikymu.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas.
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Atsisakius išankstinio fizinių arba juridinių asmenų, siekiančių gauti pažymėjimą, tikrinimo iki pažymėjimo išdavimo, sumažės administracinės našta verslui. Remiantis administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita, apskaičiuota, kad administracinė našta sumažės 105,50 Eur. Kadangi pažymėjimai bus išduodami remiantis modeliu „D“, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo ir licencijų informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, fiziniams arba juridiniams asmenims pažymėjimas bus laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai diena. Teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą veiklą atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas įgis nuo pažymėjime nurodytos datos.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybės nutarimu Vyriausybė įgalios instituciją, atlikti funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme.
Priėmus įstatymo projektą, žemės ūkio ministras patvirtins pažymėjimų išdavimo, jų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo taisykles. Taisyklėse bus nustatyti pažymėjimų išdavimo, jų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekami veiksmai, vertinant fizinių arba juridinių asmenų pateiktus dokumentus, susijusius su pažymėjimų išdavimu, keitimu, taip pat jų galiojimo sustabdymu, galiojimo panaikinimu, ir terminai nurodytiems veiksmams atlikti.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Konkrečių valstybės rinkliavų dydžių sąrašą ir Valstybės rinkliavos mokėjimo grąžinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Nutarimo pakeitimo tikslas –patvirtinti valstybės rinkliavą už pažymėjimo išdavimą.
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 266 „Dėl Dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame apraše bus nustatyti reikalavimai atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sandėliavimo, gamybinėms, kitoms patalpoms, taip pat reikalavimai technikai, įrangai.
Priėmus įstatymo projektą, reikės panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-694 „Dėl Vienkartinio leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ne Europos Sąjungos valstybėse ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintą dauginamąją medžiagą ir (ar) augalus, skirtus sodinti, kurie nepripažinti lygiaverčiais dauginamajai medžiagai ir (ar) augalams, skirtiems sodinti, išaugintiems Europos Sąjungoje, išdavimo taisyklių patvirtinimo“.
Vyriausybės įgaliota institucija turės pakeisti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. A1-402 „Dėl sertifikuotos sėklos siuntos tikrinimo vegetaciniais tyrimais metodikos patvirtinimo“, kurioje bus nustatyta, žemės ūkio augalų (javų, grikių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos) vegetacinių tyrimų atlikimo laikas, sertifikuotos sėklos pagal kategoriją tikrinimo, atliekant vegetacinius tyrimus, procentinis dydis, vegetacinių tyrimų atlikimo tvarka.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Priėmus įstatymų projektus, valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektų derinimo metu Teisingumo ministerija pateikė pastabą <...> svarstytina, ar Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateikiama sąvokos „siunta“ apibrėžtis – „vienos veislės ir kategorijos dauginamosios medžiagos kiekis“, atitiktų bendrinę žodžio reikšmę. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad įstatymo projekte vartojama sąvoka „siunta“ perkelia 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvos 2008/90/EB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais 2 straipsnio 13 dalies nuostatas. Be to, dauginamoji medžiaga sertifikuojama, tiekiama rinkai siuntomis (siuntų dydžiai pagal augalų grupes yra apibrėžti privalomuosiuose dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai reikalavimuose, kuriuos tvirtina žemės ūkio ministras). Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama fizinių arba juridinių asmenų veiklos, susijusios su dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, tiekimu rinkai, priežiūrą, ima mėginius iš dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, siuntų, siekdama nustatyti, ar dauginamosios medžiagos ir (ar) augalų, skirtų sodinti, kokybės rodikliai atitinka siuntos pakuočių ar fasuočių etiketėse nurodytus rodiklius. Įvertinus tai, kad terminas „siunta“ yra vienas iš svarbiausių elementų, įgyvendinant sėklininkystės politiką, ir tai, kad dauginamoji medžiaga būtų rinkoje kokybiška, į siūlymą remtis Lietuvių kalbos žodyne pateikta sąvokos „siunta“ reikšme atsižvelgti negalima.
Taip pat Teisingumo ministerija pateikė pastabą, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje siūlytina vartoti 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką „atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas“. Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad įstatymo projekte nustatytas reikalavimas būti atestuotam dauginamosios medžiagos tiekėju, taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems veiklą su dauginamąja medžiaga ir (ar) augalais, skirtais sodinti, kurių grupės nurodytos įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus tai, kad atestavimo reikalavimas netaikomas fiziniams arba juridiniams asmenims, vykdantiems veiklą su kitų grupių dauginamąja medžiaga ir (ar) augalais, skirtais sodinti (daržovių dauginamąja medžiaga, išskyrus sėklą, ir (ar) augalais, skirtais sodinti, dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga ir (ar) dekoratyviniais augalais), tokių subjektų negalima laikyti atestuotais dauginamosios medžiagos tiekėjais. Siekiant nustatyti reikalavimus šiems asmenims ir atlikti tokių asmenų veiklos priežiūrą, įstatymo projekte vartojama sąvoka fiziniai arba juridiniai asmenys.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šį projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „dauginamoji medžiaga“, „augalo veislė“, „dauginamosios medžiagos sertifikavimas“, „dauginamosios medžiagos tiekimas rinkai“.