LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 185
STENOGRAMA
2018 m. birželio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį birželio 12 dienos posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1446(2) (svarstymas)
Pirmasis vakarinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1446. Išvadas pristato Energetikos komisijos ir Ekonomikos komiteto narys V. Poderys. Prašau.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, pristatau Ekonomikos komiteto sprendimą, jis skamba taip: „Pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui ir komiteto išvadai.“
Taip pat sprendimas sudarytas iš dviejų dalių. Ir antrasis skamba taip: „Prašyti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos iki 2018 m. rugsėjo 3 d. Ekonomikos komitetui pateikti išsamų veiksmų planą, numatant jame konkrečias priemones ir jų įgyvendinimo datas, užtikrinant Lietuvos energetinį ir geoenergetinį saugumą ir įgalinant išlaikyti elektros sistemos stabilų darbą jau 2021 metais, jeigu iškiltų būtinybė atsijungti ar būtume atjungti nuo BRELL elektros žiedo.“ Komitete pritarta bendru sutarimu.
Taip pat, pirmininke, jeigu nieko prieš, aš…
PIRMININKAS. Komisija.
V. PODERYS (LVŽSF). …perskaitysiu Energetikos komisijos sprendimą: „Iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-1446 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Seimo nario S. Gentvilo, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos, visuomenės iniciatyvos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė, taip pat į komisijos pasiūlymus.“ Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kas galėtų pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? Simonai Gentvilai, gal galėtumėte pristatyti komiteto išvadą?
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, kolegos, tiesiog nebuvau pasirengęs. Komitetas svarstė strategijos projektą. Balsavimo rezultatai buvo 5 už, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko nematau, bet irgi gal kas nors galėtų iš komiteto pristatyti? Tuoj pažiūrėsime, kas priklauso. Gal J. Jarutis galėtų? Taip. J. Jarutis galėtų pristatyti NSGK išvadą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atsiprašau, šiek tiek vėluojame. Kaip papildomo komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė 6 žmonės. Pirmasis – A. Kubilius. Prašom į tribūną.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš gal labai trumpai. Iš tikrųjų strategija ilgai svarstyta ir turbūt nereikia ten ieškoti kokių nors detalių. Daug kas pataisyta taip pat ir mūsų frakcijos narių pastangomis. Galbūt yra kai kurių neaiškumų, kurių norėtųsi išvengti, ir norėtųsi daugiau aiškumo. Aš visų pirma turiu omenyje tai, kaip yra formuluojamos kai kurios nuostatos dėl elektros generacijos pajėgumų Baltijos regione, kur yra labai aiškiai išdėstomi skaičiai, kaip atrodys per artimiausius dešimtmečius elektros suvartojimo poreikiai ir kaip mažės savi gamybos pajėgumai. Tuo tarpu naujai suprojektuotų pajėgumų galios kol kas yra labai menkos, todėl lieka daug neaiškumų, kaip atrodys per artimiausius dešimtmečius būtent ši sritis. Nenoriu sakyti, kad negerai, kad į tai nėra iš karto jau duodama atsakymo, bet tai, be abejo, palieka daug erdvės spėlionėms.
Kas man labiausiai kelia nerimą, į ką norėčiau atkreipti dėmesį, nors žinau, kad dėl to buvo daug diskutuojama ir komitetuose, ir lyg ir yra sudėliota tam tikra strategijos nuostatų redakcija, kuri lyg ir duoda atsakymus, bet būtų gerai, kad tie atsakymai būtų aiškiau formuluojami ir čia, Seimo salėje, būtų aišku, apie ką mes kalbame. Iš tiesų nemažai pastaruoju metu kalbame apie Lietuvos elektros sistemų sinchronizaciją su Vakarais. Čia premjeras ir Vyriausybė deda daug pastangų, kad susitartų su regiono partneriais ir su kaimynine Lenkija. Ne viskas pavyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Reali data yra 2025 metai, apie ją dabar kalbama. Tam reikia ir bendrų Europos Sąjungos pastangų, čia su datomis nieko daug pagreitinti turbūt neišeis.
Bet, iš kitos pusės, jei sekate energetikos tematiką ir sekate Rusijos žiniasklaidą, artimą Kremliui, tai iš ten girdisi nemažai pareiškimų, ar propagandinių, ar tikrų, kad Rusija bus pasirengusi Baltijos valstybes atjungti nuo BRELL sistemos jau 2020 metų pabaigoje. Ir todėl lieka klausimas, į kurį mes patys turime turėti atsakymą, galbūt to nebus, kad mus atjungs, kas čia žino, nežinom, nežinome, ar tikrai Rusija bus tam pasirengusi, bet atsakymus į jų šias kalbas, kurias aš vertinu kaip tam tikrą grasinimą, mes turime turėti savo strategijoje ir savo veikloje. Jeigu Rusija tikrai pasirengusi mus atjungti nuo 2020 metų pabaigos, o mes pasirengę sinchronizuoti savo elektros sistemas su Vakarais tik nuo 2025 metų, tai kyla natūralus klausimas, kaip mes gyvensime tarp 2020 metų pabaigos ir 2025 metų. Iš tikrųjų reikia labai aiškių atsakymų.
Mano įsitikinimu, techniškai ir technologiškai Lietuva turi galimybių pasirengti taip, kad kartu su Baltijos valstybėmis nebūtų šantažuojama ir gąsdinama. Bet norėtųsi, kad tą pareiškimą darytų net koks nors opozicijos parlamentaras, o kad tai darytų štai šitoje tribūnoje premjeras, turėdamas visą patikinimą ir „Lietuvos energijos“, ir „Litgrid“ kompanijos, ir visų kitų atsakingų Lietuvos įmonių, kad iš tikrųjų nepaliktume erdvės ir pagundos ar kokiam „Rosatomui“, statančiam Astravo elektrinę, ar Kremliui, ypač pasinaudojus mūsų kitų metų emocingu politinio gyvenimo sezonu ir artėjančiais rinkimais, primesti mums visiškai žalingą temą gąsdinant, kad Lietuva tariamai yra nepasirengusi dirbti, atsijungusi nuo BRELL sistemos, jeigu mus atjungs ta pati Rusija. Tada, gundant mus kokiomis nors pagundomis, kaip jūs čia galėtumėte išvengti visų problemų, kad jūsų Maskva per greitai neatjungtų, pavyzdžiui, jeigu mes sutiktume tuo metu priimti ir pirkti to paties Astravo elektrą.
Aš nežinau, ar tai yra tikėtinas scenarijus, ar netikėtinas scenarijus, bet aš matau erdvę. Jeigu mes tos erdvės neužpildysime savo sprendimais ir savo griežtais politiniais ir…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …bendru sutarimu padarytais pareiškimais, aš matau erdvę Kremliui bandyti mūsų stiprumą tokiais grasinimais arba tokiais šantažais. Kol kas, bent jau taip, kaip aš perskaitau strategijoje, tą sudėtingą kalbą, kur kalbama lyg ir apie tą laikotarpį po 2020 metų, aš nežinau, ar tikrai ta kalba yra pakankamai įtikinama, kad mes tikrai būsime pasirengę.
Aš tai perduodu ir V. Poderiui – strategijos rengėjui čia, Seime, ir kartu tikiuosi, kad premjeras ras progą ir iš tikrųjų duos ne tik mums atsakymą, bet duos ir Kremliui, kad tikrai čia mūsų niekas negalvotų šantažuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas diskutuos D. Kreivys. Nematau salėje. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke, kuris yra energetikas. Taip pat sveikinu su tokio strateginio dokumento priėmimu. Ne veltui turbūt sėdite tribūnoje. Iš tikrųjų norėtųsi pasidžiaugti tokio strateginio dokumento pristatymu, tokiu vyraujančiu konsensusu ir nekvestionavimu šitos strategijos.
Kuo ji man patinka? Kad iš esmės išvengta praeitų strategijų… arba tokios paradigmos mūsų energetikos sektoriuje. Virsmo taškas, kad mes pradedame kalbėti apie energetiką kaip apie decentralizuotą verslo santykių sistemą, kur valstybė dalyvauja ir nustato tik žaidimo taisykles, objektyvias tiek privačiam verslui, tiek valstybinio kapitalo verslui, tiek fiziniams asmenims. Nežiūrime kapitalo kilmės, to, kuris nėra pavojingas arba įtartinas, ir žiūrime į galimybę, kad šitokiomis žaidimo sąlygomis galėtume įkvėpti tiek inovacijas, tiek pačius efektyviausius sprendimus.
Praeitose strategijose visiškai kitaip buvo žiūrima į energetikos vystymą Lietuvoje, nes buvo vadovaujamasi logika, kad valstybė turi vykdyti makroprojektus, net ne privačios viešosios partnerystės, bet kartais tik išsamiai pati. Toks pasikeitimas šitoje strategijoje yra labai sveikintinas, nes jis atveria ir demokratiją, ir inovaciją, ir konkurenciją. Tačiau strategijoje yra labai daug deklaratyvumo, ir ypač svarstymo metu mes vis kamantinėjome Energetikos ministeriją, kur veiksmų planas, nes dėl jo daugiausiai ginčų bus. Jame bus matyti konkretika. Šiandien, kai nematome veiksmų plano, iš tikrųjų sunku balsuoti už deklaraciją ir sunku ją kritikuoti, nes kai kur, atrodo, viskas yra priimtina.
Štai strategijoje, pavyzdžiui, labai didelis akcentas ir sveikintinas akcentas – atsinaujinanti energetika, tačiau toje pačioje strategijoje kalbama apie gamtinių dujų vartojimo didinimą. Šitie skaičiai nei sueina, nei yra bendri grafikai, nei yra aiškus išaiškinimas, kaip tai koreliuosis. Jeigu mes masyviai investuosime į atsinaujinančią energetiką, kodėl mes vis dar didinsime gamtinių dujų vartojimą ir kodėl mes vis dar sakome, kad terminalo išpirkimas yra pati geriausia alternatyva, nes čia kol kas, kol nematome suvestinių skaičių, galime tiktai skėsčioti rankomis ir balsuoti už deklaraciją. Ar tai yra prielaida ir dėl to, kad kol kas strategijoje nekalbama apie aplinkos taršos mokesčius, kuriuos nuosekliai mums rekomenduoja Europos Komisija – ir šiandien ryte, ir per savo metines ataskaitas ir apžvalgas? Kodėl mes nekalbame apie tuos dalykus, kai visą akcentą, atrodo, dedame ant atsinaujinančios energetikos?
Labai pasigedau strategijoje Aplinkos ministerijos dalyvavimo, ypač klimato kaitos įsipareigojimų. Vėliau bus svarstomas mano pasiūlymas konkrečiai dėl šios strategijos, kur aš pats įtraukiau mūsų valstybinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Žiūrint Vakarų valstybių energetines strategijas, tai jos dažniausiai vadinamos energetikos ir klimato kaitos strategijomis. Šioje mūsų strategijoje tiktai vėliausiu etapu mes kalbame apie Lietuvą kaip darnią valstybę. Aš metu akmenį į valstiečius žaliuosius, kurie turėjo istorinį šansą iš esmės jau dabar užkoduoti ir pradėti kalbėti apie Lietuvą kaip apie visiškai visiškai žalią valstybę. Daug kas padaryta, trajektorija gera, bet mūsų įpareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas yra maži.
Kas dar džiugina šioje strategijoje? Kad ji pagaliau pasiekė Seimą. Pagaliau jinai pasiekė Seimą, nes buvęs energetikos ministras J. Neverovičius dar 2013 metų vėlyvą pavasarį vaikščiojo po Seimą ir sakė, jau rudenį mes atnaujinsime strategiją, bet sąmoningai ar nesąmoningai tada nebuvo patvirtinta strategija. Tikiuosi, iš gerbiamojo A. Butkevičiaus išgirsime… nes tada turėjo Vyriausybė laisvę iš esmės daryti daug dalykų. Kurtas „Lietuvos energijos“ holdingas, stipri valstybinė energetikos kompanija, „Independence“ kompensavimo mechanizmas buvo sugalvotas be strategijos, biokuras iškeistas į kogeneraciją. Strategija – puiku, bet su ja vėluojama bent trejetą metų. Kviečiu pritarti su visais kabliukais. Iš tikrųjų sveikintinas projektas, jis būtų dar sveikintinesnis, jeigu būtų pateiktas kartu su veiklos planu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pratęsiu kolegos išsakytą mintį dėl Lietuvos energetikos strategijos. Tikrai jinai buvo pradėta rengti 2013 metais. 2016 metais jinai buvo pristatoma įvairioms organizacijoms, frakcijoms ir taip toliau, o tas pristatymas labai ilgai užsitęsė.
Kalbant apie dabartinę Energetikos strategiją reikia pasakyti keletą svarbių minčių. Pirma, vis dėlto reikia pripažinti, kad Lietuva 2015 metais tapo energetiškai nepriklausoma valstybe, nes buvo elektros jungtys įgyvendintos su Švedija ir Lenkija ir buvo pastatytas Suskystintų gamtinių dujų terminalas, bet tai yra praeitis. Aš keletą minčių, kurių pasigendu strategijoje, apie ką mes tikriausiai, nepaisydami tos strategijos, turėtume kalbėti, diskutuoti ir numatyti tam tikrą priemonių planą. Apie priemonių planą ir gerbiamas A. Kubilius truputį buvo užsiminęs, kad mes, Lietuva, turime žinoti, kas vyksta ir kaimyninėse valstybėse, nes mes aiškiai esame pasakę, kad sinchronizuosimės su Vakarais.
Kai Rusija net ir raštu 2014 metais gavo iš Energetikos ministerijos aiškų atsakymą, kad mes BRELL sistemoje nebūsime, nebūsime ir sinchronizuosimės su Vakarais, tai Rusija pradėjo įgyvendinti tam tikrus planus. Pirma, Kaliningrado srity, tikriausiai jūs girdėjote, jau pastatytos, galima sakyti, keturios kogeneracinės elektrinės, kurių bendras pajėgumas bus 1 tūkst. megavatų. Aš žiūriu į V. Poderį – taip? Jų šiandienos elektros energijos gamybos pajėgumai yra irgi 1 tūkst. megavatų. Jie elektros energijos pasigamina užtektinai jau šiuo metu. Vadinasi, yra signalas, kodėl jie stato dar keturias kogeneracines elektrines. Tai yra signalas, tą kalbėjo ir gerbiamas A. Kubilius, pratęsiu jo mintį, kad tai yra tam tikras jau Rusijos tikriausiai numatytas žingsnis, kad Baltijos šalis reikia atriboti nuo BRELL, kiek įmanoma greičiau. Yra kitas kelias, jeigu jūs pastebėjote, ir mes kaip Energetikos komisijos nariai buvome „Litgrid“ bendrovėje, kad jie jau daro BRELL vadinamojoje sistemoje, be Baltijos šalių, irgi tam tikrą sinchronizaciją Rusijoje ir Baltarusijoje. Kas yra įdomu ir tai turi būti žinoma politikams, o ypač Energetikos ministerijos darbuotojams, ministrui ir Vyriausybei, kad, pavyzdžiui, nuo Baltarusijos link Visagino šiuo metu veikianti 750 megavatų elektros linija bus atjungta ir jų yra toks numatytas planas, žiūrint į perspektyvą. Ką Lietuva galvoja, kaip elgsis šituo atveju, jeigu, pavyzdžiui, Rusija daug anksčiau išeina į tą vadinamąją savo BRELL sistemą, palieka Baltijos šalis atskirai, o mes dar nebūsime, kaip sakyti, integravęsi į Vakarų Europos šalis? Tiek mums yra gerai, kad šio mėnesio 31 dieną, „Litgrid“ bendrovės vadovai sakė, bus galutinai parengta studija, kuri duos atsakymus, kokius Lietuvai reikia padaryti namų darbus, kad mes galėtume sėkmingai sinchronizuotis.
Kitas dalykas, mielieji, dažnai kalbame apie vėjo jėgainių statybą Baltijos jūroje. Nieko neradau šitoje strategijoje. Dar 2016 metais, kai Seime vyko diskusija, buvo daug pykčio, kad kas galės atlikti SPAVʼą, PAVʼą, geologiją ir visus kitus priešprojektinius dalykus. Mes tada Vyriausybėje tyliai pasisamdėme Klaipėdos universitetą, atlikome su jų turimu laivu beveik visus darbus. Galvoju, ginčykitės, bet mes darysime. Ginčykitės, ir iki šios dienos, kiek aš žinau, vyko visiškai neseniai diskusija, kaltinimai, kad kažkas protegavo tam tikras įstatymo pataisas. Šiandien aš pasiskambinau į Klaipėdą ir paklausiau, kas vyksta toliau dėl vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje? Nieko. Tylu. Jokių diskusijų nėra, jokių planų nėra, nieko nedavėme.
Kitas dalykas, prie TEC-3 buvome numatę kraštutiniu atveju, jeigu atsitiktų taip, kad elektros energiją atjungia nuo Lietuvos, buvo pradėta kalbėti ir diskutuoti net su Vokietija dėl baterijų pastatymo prie TEC-3. Strategijoje irgi nieko neradau. Mielieji, viena strategijos dalis yra gera pateikta, bet kokia gali būti strategija be veiksmų plano, plano A, plano B, plano C? Įvertinę išorinį poveikį, įvertinę staigius pokyčius elektros energijos, iš kur gausime rezervą? Jūs tikriausiai žinote, kad mes galime sukaupti rezervą užkūrę visas katilines, bet tam reikia 72 valandų, tai irgi ilgokai užtruktume. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas į diskusiją kviečiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, sveikinu visus, kurie prisidėjo prie strategijos rengimo, kurie galų gale ją pateikė, nes mes kol kas gyvename pagal 2012 m. birželio 26 d. A. Kubiliaus Vyriausybės strategiją. Labai patogu neturėti strategijos, tada gali daryti, ką nori. Vienos verslo grupės nori gaminti šilumą, degindamos dujas, kitos nori biokurą, trečios atliekas deginti, o už viską sumoka kas? Sumoka vartotojas. Nori vienos tiesti išilgai Lietuvos elektros linijas, kitos skersai, vėl moka. Vienos į Skandinaviją jungtį nori daryti, kitos į Lenkiją. Taip pat sumoka vartotojas. Kokie reikalingi pajėgumai? Mes, tiksliau sakant, verslo grupės save identifikuoja kartu su energetikos… nesant Energetikos strategijos kaip regionų lyderius, kaip Lietuvą, bet ar prie tos lyderystės finansiškai prisideda mūsų kaimynai latviai ir estai? Pasirodo, kad ne. Nė dėl vieno projekto nesame mes susitarę, nei dėl sinchronizavimo su Vakarų Europa, nei dėl dujotiekių sujungimo, nei dėl buvusios Visagino atominės elektrinės statybos, nei dėl LNG terminalo išlaikymo kaštų. Niekas neprisideda, todėl visi savitiksliai projektai, kuriuos inicijuoja verslo grupės, turėdamos didžiulius stogus, užsitikrinusios nepajudinamus stogus, verčia mūsų pensininkus išlaikyti tokius infrastruktūros projektus, mokėti po 100 mln. į Bermudus už laivo nuomą, kai savo laivą galėjome turėti ir per dvejus metus būtume tuos 250 mln. sumokėję Korėjos laivų statybos kompanijai. Aš turiu omeny dolerių, ne eurų, nes tiek kainavo tas laivas. O dabar mes sprendžiame: pirkti, nepirkti, toliau tą girnapusę vilkti. Bet atsivertęs naują strategiją tikrai matau džiuginančią tendenciją, tai yra kryptis, tikslas atsisakyti iškastinio kuro.
Gerbiamieji, mes milijardus šiandien suplanavę energetikos sektoriuje investuoti būtent į iškastinio kuro infrastruktūrą. O strategijos tikslas yra atsisakyti iškastinio kuro. Tai kuria kryptimi mes einame? Kryptis atsisakyti iškastinio kuro strategijos yra aiškiai nedviprasmė, Visagino atominė elektrinė – likviduota UAB. Tikslo nebėra atominės elektrinės, bet nesuprantama investicijos infrastruktūra. Tai čia tenka apgailestauti. Kaip komisijos pirmininkas dėl buvusios tos strategijos, kurią mes dabar keičiame nagrinėdami ją ir tirdami, galiu pasakyti: nė vieno energetinio projekto nebuvo daryta naudos ir kaštų analizė. Visi vadovaujantys ekonomistai vertė tą dalyką daryti, bet ne, buvo vienas burtažodis. Nesvarbu, kad strategijoje nėra to projekto, bet jis buvo pripažintas energetiniu nacionalinės svarbos strateginiu objektu ir čia naudos kaštų analizės nebereikia.
Todėl šiandien, aš manau, strategijoje (galbūt dar iki priėmimo) labai aiškiai reikėtų numatyti, kuria kryptimi Lietuva eina: ar, pavyzdžiui, šilumos gamyboje naudoja savo nacionalinį iškastinį kurą, t. y. biokurą, ar importuojamą brangų kurą? Ar energetikoje, elektros gamyboje naudojame vėją, t. y. nekainuojančią energijos rūšį, galbūt ateityje, kai atpigs ir saulės energetika… ar naudojame brangų importuotą? Tai aš suprantu, kad kuro importuotojai nori, kad mes importuotume, kad sėdėtume ant tos adatos, nesvarbu, ar tai būtų „Gazpromo“ adata, ar „Statoil“ adata, bet šiandien energetikos ekspertai aiškiai teigia, kad dujos tampa rezerviniu kuru. Rezerviniu, o mes jį įvardijame kaip strateginį.
Aš manau, kad kai strategijoje nėra aiškių krypčių, tada galima statyti, iš energetikos vartotojų įgyvendinti visokius projektus, kuriant šeimos verslui, įvairiems politikams infrastruktūrą, viską apmokėti, Vilniaus savivaldybei pirkti elektromobilius ir juos ten nuomoti, užsiimti visai pašaline veikla. Tad aš manau, kad strategija turi būti Konstitucija… atitiktis kaip Konstitucija energetikoje. Tai turi Energetikos strategiją ir nevalia nuo jos nukrypti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir paskutinis diskutuoti kviečiamas V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mielieji kolegos, džiugu, kad iš esmės kalbėjusių palankūs atsiliepimai, tik nuo savęs galiu pridėti, kas naujo šioje strategijoje ir kas čia yra keičiama. Visų pirma, palyginus su senąja, yra aiškiai išdėliota, aiškiai įsipareigota daryti sinchronizacijos projektus, t. y. atsijungimą nuo Rusijos sistemos ir prisijungimą prie Vakarų. Ir tai jau vyksta kaip realus ir aiškus projektas. Tik kolegą A. Kubilių, kurio čia nėra, galiu patikinti, kad jau valstybė turi tą ekstremalų planą, ką daryti ir kaip išlaikyti stabilų tinklą, jeigu reikėtų anksčiau dirbti savarankiškai ir stabiliai.
Antra tokia didžioji dedamoji žinia, aišku, yra žalioji energetika, arba atsinaujinanti energetika. Kitaip sakant, jau pasaulyje ar Vakarų pasaulyje vyko tas virsmas, kai žalioji energetika iš nišinės… energetika pažaidimui virsta pagrindine energetika. Ir ant tos – angliškai mean stresam, arba pagrindinės energetikos, stovi šalių ūkis. Ir šia linkme su daugeliu kitų Europos šalių ir einame.
Trumpai atsakant į pastabas dėl A. Kubiliaus nuogąstavimų, kad neturėsime ekstremalaus plano anksčiau nei 2025 metais, tai jis yra ir dar bus tobulinamas.
Dėl to, kad kartu su veiksmų planu, tai turbūt to veiksmų plano Vyriausybė ir negali kartu pateikti patvirtinto. Turbūt turime galvoje projektą arba apmatus veiksmų plano. Čia aš tikrai pritariu kalbėjusiems.
Dabar, kas savaime aišku ir kur einama, kad energetika ir klimato kaitos priemonės turi eiti kartu. Be abejo, Europos Komisija savo teisės aktais turbūt ir nustatys, kad jau nuo šių metų pabaigos visos šalys rengs klimato kaitos ir energetikos planus pagal tam tikrą formatą. Šiuo atveju visas tokias strategijas bus galima palyginti ir, kas dar svarbiau, regione galėsime turėti bendrą planą, nes visi tie planai pagal šalis bus pagal tam tikrą formatą, pagal tam tikrus reikalavimus.
Turbūt kliuvo kalbėjusiems, kad yra išplaukta dėl generacijos vystymo. Iš tikrųjų dėl generacijos vystymo paaiškės po kelių metų, ką dar turime pastatyti, ar dujines jėgaines, ar baterijas, kaip kolega A. Butkevičius minėjo, ar Kruonio 5-tą su kitokiu darbo režimo bloku, ar visus tris.
Jeigu atsiliepčiau į kolegos Artūro pastabą dėl didžiųjų projektų finansavimo, taip, iš tikrųjų kai kurie projektai, kurie tarnavo visoms trims Baltijos šalims, buvo finansuojami Lietuvos kartu su Europos Komisija. Taip, taip yra buvę. Bet dabar į priekį. Kai finansuoja Europos Komisija, jos reikalavimai yra, kad būtų paskaičiuojama, ar yra nauda regionui, ir prie finansavimo prisidėtų visos šalys, gaunančios naudą. Tai yra Komisijos kofinansavimo taisyklė. Aš tikiu, kad ir sinchronizacijos projekto atveju dalinsimės sąnaudas labai sąžiningai ir švariai pagal tai, kokią naudą gausime.
Kolegos, man atrodo, jau būtų laikas ir patvirtinti, ne šiandien, bet artimiausiomis dienomis, Energetikos strategiją. Dėkui už atsiliepimus. Dėkui, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijas baigėme.
Toliau pereiname prie siūlymų. Pirmasis Seimo narys S. Gentvilas turi savo siūlymą. Gal galėtumėte pristatyti?
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, siūlymas yra iš keleto dalių. Visų pirma, kadangi strategijoje aptariama, kokia dalis atsinaujinančių energetikos išteklių bus panaudota energijos gamybai 2050 metais, tai daugelis Vakarų pasaulio valstybių jau dabar pasakė, kad, pavyzdžiui, 2040 metais arba 2045 metais jie nebenaudos angliavandenilių išteklių, o naudos tiktai atsinaujinančią energetiką. Tai keletas siūlymų yra susiję su 2050 metų tikslu, kad 100 % Lietuvoje suvartotos energijos kiekis būtų pagamintas iš atsinaujinančios energetikos.
Kas yra labiau svarbu ir dėl ko su Energetikos komisija nesutariame, dėl ko greičiausiai balsuoti reikės, tai yra mano pasiūlymas dėl to, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų mes turėtume sumažinti iki 2030 metų. Čia reikia labai stipriai suprasti ypač gerbiamiems ūkininkams ir valstiečiams žaliesiems. Jeigu jūs nepritarsite šiam siūlymui, tai iš esmės įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir emisijas turės vykdyti būtent žemės ūkio sektorius, nes mano siūlymas yra, kad tai vykdytų… mes pakeltume kartelę transporto sektoriui ir energetikos sektoriui. Bet jeigu mes nepakeliame emisijos ribojimų transporto ir energetikos sektoriams, tada lieka labai didelė našta žemės ūkiui, kuris nėra įtrauktas į aplinkos taršos leidimų prekybos sistemą. Čia su Energetikos komisija nuomonės išsiskyrė. Aš labai siūlyčiau vis dėlto palaikyti mano pasiūlymą, kad mes įsipareigotume iki 2030 metų sumažinti mūsų emisijų kiekį 50 % aplinkos taršos leidimų prekybos sektoriuje dalyvaujantiems sektoriams ir 20 % tuose energetikos ir transporto sektoriuose, kurie nedalyvauja ATL prekybos sistemoje.
PIRMININKAS. Aš tikrai iš kalbos norėčiau pasitikslinti. Jūs balsuoti neprašote dėl 1–4, tik nuo 5 prašote. Taip?
Matau, linkčiojate galvą, taip. V. Poderys gal galėtų pristatyti komiteto išvadą dėl šio S. Gentvilo siūlymo? Galite iš vietos.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Taip. Dėkojame. Kviečiu balsuoti dėl šio S. Gentvilo siūlymo, būtent dėl šios dalies, kuri yra, kaip minėjau, nuo 5 dalies. Balsuojame. Kas pritariate S. Gentvilo siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 7. Siūlymui pritarta.
Kitas siūlymas yra Aplinkos apsaugos komiteto. Gal galėtumėte pristatyti, nes yra pritarta iš dalies, gal galime ir Seime pritarti iš dalies?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mums tinka ta formuluotė.
PIRMININKAS. Taip, pritariame iš dalies bendru sutarimu.
Dėl viso po svarstymo. Nuomonė už – D. Kreivys. Prašau. Dainiau! Dėl viso.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Čia dėl viso?
PIRMININKAS. Taip.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Energetikos strategija yra klausimas, kuris buvo svarstomas tiek Energetikos komisijoje, tiek Ekonomikos komitete, ir turbūt vienas iš tų retų klausimų, kai pozicijos ir opozicijos nuomonės sutapo, nes iššūkiai, laukiantys mūsų, yra dideli ir, matome, labai aiškiai apibrėžti strategijoje. Pirmiausia – sinchronizacija, tai nuosavos gamybos didinimas, tai atsinaujinančių išteklių plėtra, tai tie klausimai, kurie užtikrins, kad mūsų energetinė sistema bus stabili ir elektros energijos kainos ateityje nekils, o galbūt dar ir mažės. Be to, elektros energijos didesnį kiekį mes galėsime pasigaminti patys. Tačiau kartu yra iššūkių, į kuriuos mes taip pat atsakėme pridėdami tam tikrus protokolus prie Energetikos strategijos. Juose aiškiai pasakome, kad turi būti priimtos priemonės, kad tuomet, kuomet nuo 2020 metų, kai Rusija bus pasiruošusi veikti desinchronizuotu režimu ir Kaliningradas bus pasiruošęs veikti desinchronizuotu režimu, o mes tiktai 2025 metais sinchronizuosimės su Vakarų kontinentiniais tinklais ir penkerius metus mes turėsime tam tikrą neapibrėžtą laiką, ir būsime pažeidžiami, turime turėti labai aiškų priemonių planą, kaip tuos penkerius pažeidžiamus metus mes išgyvensime. Aš džiaugiuosi, kad mes taip pat radome kompromisą tiek komisijoje, tiek komitete. Įmonės tą planą turi parengti, jį pristatys. Džiaugiuosi, kad mes, kaip minėjau, turime ir strategiją, ir turėsime planą, kuris atlieps tuos iššūkius.
Ir paskutinis palinkėjimas būtų Energetikos ministerijai – ne tik pateikti strategiją, bet taip pat stebėti ir vykdyti jos įgyvendinimą, ko anksčiau nebūdavo. Turėdavome daug strategijų, bet jų įgyvendinimo proceso niekas nesekdavo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
15.40 val.
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1835(2)ES ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 8, 24, 25 straipsnių, devintojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1836(2)ES (svarstymas)
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1835(2)ES. Sveikatos reikalų komiteto išvadas pristato R. Martinėlis. Kartu pristato ir išvadą dėl lydimojo. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo pakeitimą. Esmė, kad yra perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos į Lietuvos teisinę bazę. Sveikatos reikalų komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Svarstymo išvada dėl lydimojo teisės akto – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Turime dvi pataisas. Pirmoji pataisa I. Degutienės. Prašom pristatyti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš sutinku su komiteto išvada, kad…
PIRMININKAS. Su siūloma korekcija. Gerai. Abi turite minty? Abi. Po svarstymo dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
15.42 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo ir 81 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1927(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 kai kurių straipsnių pakeitimo ir 81 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1927(2). Pranešėjas Ekonomikos komiteto – B. Matelis. Taip pat kartu gal galite pristatyti ir lydimąjį? Atsiprašau, tik dėl pagrindinio projekto.
B. MATELIS (MSNG). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, projektą Nr. XIIIP-1927. Komitetas atsižvelgė į Aplinkos apsaugos komiteto, Seimo Energetikos komisijos pastabas ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Skardžius pristatys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komiteto išvada dėl projekto Nr. XIIIP-1927 yra pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Poderys, Energetikos komisijos išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, bendru sutarimu komisija pritarė tokiam sprendimui: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1927 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Energetikos komisija; taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas įstatymo projekto Nr. XIIIP-1927 priėmimą derinti su įstatymų projektais Nr. XIIIP-1835 ir Nr. XIIIP-1836. Kaip minėjau, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė vienas Seimo narys – P. Saudargas. Kviečiu į tribūną.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas nėra tiek formalus, kiek praeitas, nes kalbama apie vienos iš radioaktyvias atliekas šiandien tvarkančių organizacijų, konkrečiai Ratos, likvidavimą, uždarymą, reorganizaciją. Tačiau prieš tai, prieš pereidamas prie konkretesnių techninių praktinių dalykų, norėčiau šiek tiek pradėti nuo strateginių, kad vis dėlto mes kalbame apskritai apie didžiausią Lietuvoje problemą, mastą, projektą, kuris vykdomas šiuo metu Ignalinos atominėje elektrinėje, tai yra mūsų radioaktyvių atliekų, kurios yra likusios atominę elektrinę uždarius, sutvarkymą. Čia esmė turbūt yra pinigai. Ten nei daug, nei mažai – apie 2 mlrd. eurų reikia, kad tą projektą mes užbaigtume sėkmingai.
Turbūt visa ta problema užsikodavo dar Lietuvai stojant į Europos Sąjungą: sutartyje mes įsipareigojome uždaryti atominę elektrinę, Europa įsipareigojo mums duoti pinigų, tačiau kas penkerius metus vėl vyksta persvarstymas ir diskusija, ar Lietuva gaus tuos pinigus ir ar jų gaus pakankamai. Ir man, kaip paprastam eiliniam Seimo nariui, gali kilti tam tikra sąmokslo teorija, kad dažnai už dyką pinigų niekas neduoda, ypač jei kalbama apie šimtus milijonų eurų ir uždarymo projekte dalyvauja tarptautinės kompanijos, didelė dalis iš Europos, kurios yra, tiesą sakant, kilmės iš Rusijos. Čia kalbama apie nuskambėjusį „Nukemą“, „Rosatomo“ dukterinę įmonę, tai kur čia gali būti problema? Aš galiu įžvelgti, kad Europos Sąjunga nėra kažkokia beveidė, bedvasė, beasmenė. Ten, tiek Europos Komisijoje, tiek Europos Parlamente, veikia konkretūs politikai, kurie atstovauja savo valstybėms, kurie galimai atstovauja galbūt tų valstybių stambioms įmonėms, kurios labai suinteresuotos dalyvavimu projekte Lietuvoje ir gali sudaryti paprastą situaciją – mes jums pratęsime adekvatų finansavimą, bet jūs nemeskite vieno ar kito žaidėjo iš žaidimo. Tai toks galėtų būti liūdnas vaizdas, bet čia tikrai ne mano kompetencija. Tai yra specialiųjų tarnybų ir Viešųjų pirkimų tarnybos, ir Energetikos ministerijos, ir Vyriausybės reikalas tą procesą kontroliuoti, be abejo, ir naujos mūsų Ignalinos atominės elektrinės vadovybės, generalinio direktoriaus atsakomybės klausimas. Aš tikiu, kad viskas bus išspręsta pozityviai, su kuo mažesniais nuostoliais Lietuvai.
Kalbėdamas apie šį projektą, aš vis dėlto siūlyčiau pritarti. Čia buvo būgštavimų, kodėl mes uždarome Ratą, ji galbūt reikalinga kaip atskira, tačiau situacija yra labai paprasta: Rata užsiima sutvarkymu radioaktyvių atliekų, kurių kilmė ne iš atominės elektrinės. Ir tai yra pavieniai atvejai, keli per metus tikriausiai, tai yra arba atgyvenusi mokslinė laboratorinė įranga, arba atgyvenusi medicininė tyrimų įranga, bet turiu pasakyti, kad radioaktyvių tyrimų mokslas Lietuvoje tikrai nesiplečia, jis traukiasi. Antras dalykas, medicininė įranga taip pat vystoma visiškai kita kryptimi, nebėra tiek galbūt rentgeno aparatų naudojama, ateityje vis dėlto bus kitos technologijos ir galbūt tas kiekis dar sumažės. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas, tos atliekos vis tiek atsiduria Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje, atliekynuose, kurie dabar yra kaip laikinos saugyklos, pastovios saugyklos įrenginėjamos, tai vis tiek visi tie dalykai suvežami tenai. Tai klausimas, ar reikia iš tiesų dar atskiro subjekto, ar užtenka to, kad pati Ignalinos atominė elektrinė ir sutvarkytų tą vieną kitą papildomą atlieką, atsirandančią per metus. Aš čia didelės bėdos nematyčiau ir pritarčiau projekto teikėjams, kad reikėtų šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – P. Saudargas. Jūs jau pasisakėte, nenorite, tai nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš šiek tiek turiu abejonių. Kodėl? Tiesiog siūlau pamąstyti, ar nebūtų geresnis sprendimas ne Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūrą prijungti prie Ignalinos atominės, o atvirkščiai – Ignalinos atominę prijungti prie agentūros. Girdime ir viešojoje erdvėje, kad yra daug neskaidrumų visokių būtent atominėje elektrinėje, o darant tokią reorganizaciją būtų galimybė daug ką galbūt ten ir išspręsti, sutvarkyti.
Ši agentūra, be abejo, yra gerokai mažesnė ir visais atžvilgiais bet kokią nors įmonių grupę valdantis holdingas irgi yra maža struktūra, yra valdanti struktūra, o čia pats pagrindinis potencialus teršėjas tampa ir atsakinguoju atliekų tvarkytoju. Aš nežinau, ar čia gerai. Ar vis dėlto ne geriau būtų palikti formaliai vadovaujančią tam procesui tą dabartinę agentūrą ir po ja atominę elektrinę.
PIRMININKAS. Ir vis dėlto atsirado pasisakančių už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet kai kolega Jurgis pradėjo kalbėti tokius dalykus, kur… Gerbiamas kolega, tiesiog rekomenduočiau nuvažiuoti pasižiūrėti, kaip ten iš tikrųjų veikia tos įmonės. Jeigu yra susitarimas, jeigu yra bendras sutarimas, bendra vizija, aš manau, kad tokių iškraipymų ar kažkokių baimių tikrai nereikia, nes tai yra kaip tik darbo efektyvinimas. Iš tiesų manau, kad šiuo atveju kažkokių abejonių tikrai neturi būti, ir kviečiu, kolegos, tikrai palaikykime ir leiskime eiti toliau ir tegul dirba.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pasisakė visi. Balsuojame dėl šio projekto.
Balsavo 94 Seimo nariai: 89 – už, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
15.51 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1928 (svarstymas)
Į tribūną kviečiu pranešėją B. Matelį, kuris pristatys Ekonomikos komiteto išvadas dėl šio Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIIP-1928. Prašau.
B. MATELIS (MSNG). Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1928. Ekonomikos komitetas nutarė pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kuria siūloma šį projektą atmesti. Argumentas toks, kad prieš tai svarstytas įstatymas jau nustato radioaktyviųjų atliekų tvarkytojų skyrimo tvarką. Priėmus aną įsigaliosiantį įstatymą, automatiškai ši pataisa nebetektų galios.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu siūlymams? Ačiū, pritarta.
15.53 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1733(2), Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1734(2), Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(2), Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1733(2). Kultūros komiteto išvadas pristato R. Šarknickas. Prašau. Jūs visų keturių galite? Visų? Gerai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Esminiai paketo siūlymai – siūloma nustatyti kadencijas visiems kultūros įstaigų vadovams regionuose. Tai reiškia, kad po vienos kadencijos vyksta konkursas, vėl dalyvauja, jeigu laimi, dirba vadovo darbą. Nacionalinių kultūros įstaigų vadovams nustatyti kadencijų ribojimą – ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės toje pačioje įstaigoje. Iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 m. liepos 1 d. į muziejų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Šių asmenų pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursą ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirma atitinkamo muziejaus vadovo kadencija. Kultūros komiteto bendru sutarimu yra sutarta.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš vis tiek norėjau paaiškinti, nes prašė kolegos.
PIRMININKAS. Dėkojame, kad taip išsamiai pristatėte išvadas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto – J. Varkalys. Yra? Yra. Jūs pristatote dviejų? Taip. Tai yra projektai Nr. XIIIP-1733 ir Nr. XIIIP-1734.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1733. Buvo pritarta šiam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, sulaikė 2.
Antra. Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1734. Komitetas apsvarstė ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Z. Streikus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė dėl visų keturių projektų.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtus įstatymus. Išvados yra tokios dėl Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.
Dėl visų keturių, taip? Dėl Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pakeitimo projekto. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.
Dėl Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Išvada – siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.
Ir paskutinio aš neturiu su savimi.
PIRMININKAS. Profesionaliojo scenos meno įstatymas. Tuoj, minutę, surasime. Ten, atrodo, pritarė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1737 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir A. Norkienė pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę dėl dviejų projektų, t. y. projekto Nr. XIIIP-1735 ir projekto Nr. XIIIP-1737. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindiniam komiteto įstatymo projektui pritarė ir siūlo tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei kitus siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė 1.
Dėl Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Už – 6, prieš – 2, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė. Iš karto pereiname prie pataisų. Pirmoji pataisa. R. Šarknicką kviečiu į tribūną. Pirmoji pataisa yra J. Razmos dėl Muziejų įstatymo projekto. Prašom pristatyti.
16.00 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1733(2) (svarstymo tęsinys)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš iš esmės nepritariu tai kadencijų rotacijų idėjai. Man keista, kodėl mes netinkamų kultūros įstaigų darbuotojų atleidimo nesprendžiame tiesiog pagal jų veiklos vertinimą. Aišku, komitetas padarė tam tikrus kompromisinius sprendimus – bent savivaldybių pavaldumo kultūros įstaigų vadovams nusprendė neriboti kadencijų, aišku, tai jau šis tas. Bet aš nemanau, kad yra būtinybė vesti kadencijas, jeigu dabartiniai vadovai yra atėję į šias pareigas konkurso būdu, be kadencijų ribojimo. Staiga po mūsų sprendimo sužino, kad jie dirba ribotą kadenciją. Ir po to turės eiti į konkursus pagal neaiškius kultūros ministrės patvirtintus reikalavimus, galbūt atsiras kažkokie naujosios viešosios vadybos testai ar dar kažkas, kas nusipelniusiam kultūros įstaigos darbuotojui, puikiai organizavusiam savo veiklą iki tol, gali būti ir sudėtinga problema. Plius, mes žinome, kaip konkursai vyksta. Deja, neretai tai tampa politiniais sandėriais, savivaldybėse neretai politinės daugumos pasidalina: man – kultūros centras, tau – bibliotekos vadovas ir t. t. Kol kas, deja, mes nesugebame užtikrinti konkursų objektyvumo, o tuos žmones, kurie pasiaukojamai dirbo už mažą atlyginimą, pastatome į sudėtingą situaciją. Aš manau, nėra jokios būtinybės tai daryti, ypač tokioje srityje kaip kultūra.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentas – kai kultūros įstaigų vadovams nėra numatytos kadencijos, tada atsiranda nepotizmas, neefektyvi įstaigos veikla ir kiti dalykai.
PIRMININKAS. Dėl pataisų – R. J. Dagys. Nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes jau galime apibendrinti tam tikrą patirtį visų rotacijų, kokias savu laiku esame pasiūlę. Ir turbūt visais atvejais galime pasakyti, kad tai buvo nieko gero neduodantis eksperimentas, dėl to nei kokybė, nei kita nepasikeitė. Turbūt reikia kuo greičiau to dalyko atsisakyti, pereiti prie normalių konkursų ir vertinimo sistemos, kuri kaip tik padėtų išsaugoti tuos, kurie normaliai dirba, ir pakeisti tuos, kurie dirba prastai. Darbo vertinimas yra pagrindinis dalykas, nebijokime tos sistemos. O mes čia išradinėjame dviračius, dėl ko nukenčia kokybė, išeina žmonės, kurių paskui mes niekaip nesusigrąžiname, ypač su tokiais atlyginimais, kuriuos galime jiems pasiūlyti. Pritariu kolegos J. Razmos siūlymui. Ir nustokime žaisti tuos žaidimus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Aš nežinau, kokia čia mada dabar atėjo. Mokyklų vadovų penkeri, visų penkeri, Seimo narių kadencija ketveri metai, Prezidento penkeri, ir dabar visur bus konkursai. Tai čia rinkimai. Sakykite, ar yra vadovų perteklius kaimuose, taip pat mokyklose, visi išlaiko egzaminus? Ar būtina šiandien teikti tokį svarbų Lietuvai ir valstybei klausimą? Manau, kad nereikia net gaišti laiko, balsuokite prieš. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl J. Razmos siūlymo.
Balsavo 95: už – 49, prieš – 23, susilaikė 23. Siūlymui pritarta.
Kitas klausimas – taip pat J. Razmos siūlymas dėl 3 straipsnio, bet kadangi susijęs, tai automatiškai ir šiam pritariame.
Toliau yra Seimo nario R. Šarknicko siūlymas. Gal jūs galite ir pristatyti? Čia pritarta iš dalies, tai jūs sutinkate?
R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi yra pritarta kolegos J. Razmos pasiūlymui, tai aš komiteto vardu siūlyčiau imti pertrauką, nes realiai keičia visą esmę. Nebėra pagrindo svarstyti.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną –V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad laikas nutraukti tą chaosą. Tikrai dauguma sėdinčių Seimo narių, atleiskite, bet aš matau, kad neįsigilinę ir tikrai nelabai supranta, apie ką čia buvo kalbama dabar. Ką tik mes pritarėme J. Razmos pasiūlymui, jis iš esmės keičia viso šio paketo prasmę. Pone pirmininke, jūs turėtumėte paprašyti pertraukos ir grąžinti visą šią procedūrą atgal. (Balsai salėje) Pranešėjas, atsiprašau, vis tiek be pirmininko leidimo jis to negalės padaryti. (Balsai salėje) Ne, na gali, bet ne be šito pirmininko, taip.
PIRMININKAS. Pranešėjui iš esmės ir spręsti, ar jūs prašote pertraukos, ar ne.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš iš esmės pritariu.
PIRMININKAS. Prašote pertraukos?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Tai Seimas bendru sutarimu gali pritarti šiam prašymui. Ačiū. (Balsai salėje) Kadangi toks sprendimas yra priimtas, tai pagal 154 straipsnio 4 dalį, jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.
Kadangi ir lydimųjų yra, tai siūlau kartu ir lydimuosius perduoti komitetui toliau svarstyti. Dar J. Sabatauskas turi pastabų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau paklausti, pertrauką dėl ko mes dabar darome? Ar dėl suderinimo, nes priimtas keičiantis prasmę pasiūlymas? Dėl suderinimo kitų straipsnių su šituo pasiūlymu, taip? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. 154 straipsnio 3 dalis. Prašom, Vytautai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik primenu, kad bent pora papildomų komitetų taip pat pateikė išvadas, kurios prieštarauja pagrindinio komiteto išvadoms, ir taip pat siunčia šį projektą tobulinti. Aš manyčiau, kad mes turėsime ilgą ilgą ir nuobodų darbą vėl iš naujo pradėti šį procesą.
Tuo pačiu, užbėgdamas už akių arba šiek tiek į priekį, nes tuoj pat turėtų pirmininkas pristatyti kito įstatymo projekto išvadą, kurios aš buvau teikėjas, bet pagal Seimo statutą man nebus leista dalyvauti diskusijoje. Ir šio komiteto išvadose taip pat yra siūlymas grąžinti tobulinti rengėjui. Aš tik noriu informuoti Seimą, kad nebuvo jokios mūsų komiteto pirmininko ir apskritai komiteto valios, kad bent būtume pasvarstę iš esmės tuos mano siūlymus, o jie tikrai yra labai svarbūs. Aš siūlyčiau visą tą paketą, įskaitant ir mano teiktą, grąžinti komitetui vis dėlto tobulinti arba paskirti kitą komitetą, nes aš matau, kad šiame chaose Kultūros komitetas nebėra pajėgus iš tikrųjų išspręsti labai svarbius klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Mes pritariame patobulintam variantui pagal Statuto normą nuo 2-1a iki 2-1d.
16.10 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 ir 91 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-765(2) (svarstymas)
Toliau iš eilės einame. Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 įvairių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41 ir 91 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-765(2). Kultūros komiteto išvadas pristato R. Karbauskis. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti… Atsiprašau, tuoj motyvus. Motyvai prieš – V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš dar kartą kartoju, kad šis įstatymo projektas iš esmės nebuvo svarstomas. Kultūros komiteto pirmininko, kurio nuolatinį persekiojimą aš jaučiu ir tikrai nemeilę, iniciatyva šis projektas tiesiog nebuvo svarstomas ir iš esmės į jį nebuvo atsižvelgiama nurodant, kad yra Teisės departamento pastabų.
Tai nėra motyvas nesvarstyti. Iš tikrųjų mes galime visi drauge susėdę surasti bendrų sąlyčio taškų. Tuo labiau kad tas mano projektas iš tikrųjų visus kultūros centrus reglamentuoja į vieną visumą, į vieną sistemą, ko šiandien nėra, ir Kultūros ministerija tokio projekto neteikia. Taigi jau metai, kaip tas projektas buvo užregistruotas. Aš manyčiau, kad mes geriau pasirinktume kitą komitetą, kuris iš esmės pažvelgtų į šį procesą labiau demokratiniu būdu ir reikalingu mūsų kultūros laukui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti už komiteto nuomonę. Kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 66, prieš – 25, susilaikė 14. Komiteto išvadai pritarta.
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Naujalio metais“ projektas Nr. XIIIP-2022(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Juozo Naujalio metais“ projektas Nr. XIIIP-2022(2). Pranešėjas A. Gumuliauskas Švietimo ir mokslo komiteto, taip pat Valstybės istorinės atminties komisijos išvadas pristato.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komiteto išvada – pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui, taip pat Valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymui ir Kultūros komiteto pasiūlymui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame. R. Šarknickas pristato Kultūros komiteto išvadas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komiteto išvada bendru sutarimu yra pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, ilgai jūsų dėmesio netrukdysiu. Iš tikrųjų šioje kadencijoje nedažnai tenka priiminėti nutarimus, dėl kurių nebūna gėda. Taigi labai džiaugiuosi, kad vis dėlto bent šiuo klausimu mes randame supratimą, ir aš tikiuosi, kad ir valdančiosios daugumos kai kurių komitetų pirmininkai, kurie arba nesupranta, arba apsimeta nesuprantą kūrybos išraiškos ir priedermės, šį kartą pritars, kad J. Naujalis – mūsų didysis kompozitorius, mūsų didi asmenybė, be kurio kūrybos ir apskritai buvimo mūsų valstybė Lietuva išties būtų daug skurdesnė.
Apskritai siūlau vis dažniau atsisukti į kūrybos žmones, į tuos, kurie kuria, o ne griauna, kurie kviečia, o ne draudžia. Turbūt pati geriausia kalba, kuri suprantama visiems, netgi atmetus ir tekstus, yra muzika. Taigi J. Naujalis yra ta asmenybė, kuri šiandien bent kelioms sekundėms, bent kelioms minutėms suvienija šį mūsų Seimą, kuriam aš linkiu, kad jūsų ranka nesudrebėtų ir paspaustumėte teisingą mygtuką, o ne tą, kurį parodys koks nors vienas iš pirmoje eilėje sėdinčių ar kur nors kitur. Pradėkime galvoti savo galva, kaip tai darė J. Naujalis ir kurio sekėjais paskui tapo visa Lietuva. Linkiu jums sėkmės!
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritariame po svarstymo bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Tuoj, minutėlę!
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Dar redakcinio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymas. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Bendru… Atsiprašau, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai – ir visi 97 už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2022(2) priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1947(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1948(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1947(2). Aplinkos apsaugos komiteto išvadas pristato K. Mažeika. (Balsai salėje) Kartu ir dėl lydimojo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Dėl Teritorijų planavimo įstatymo Aplinkos apsaugos komiteto sprendimas yra pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui. Sprendimas – pritarta bendru sutarimu. Lygiai taip pat ir dėl Statybos įstatymo – pritarta bendru sutarimu.
Ir dar yra mūsų komiteto pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos, išskyrus 3 dalį, įsigaliojimo data – 2018 m. lapkričio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą gal galėtų pristatyti J. Jarutis?
J. JARUTIS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimojo Statybos įstatymo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip pat ir Statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai. Tuojau. Dėl motyvų taip pat. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
16.20 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-502(3)ES (svarstymas)
Kitas klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-502(3)ES. Aplinkos apsaugos komiteto išvadas pristato V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. Įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Seimo narių pateiktus pasiūlymus ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, atrodo mažmožis ir klausimas, bet labai sveikinu šiuo atveju valdančiuosius už iniciatyvą, bet kartu norėčiau paklausti, ką veikia jūsų Aplinkos ministerija ir konkrečiai aplinkos viceministras D. Krinickas? Į dalį iš jūsų kaip vienmandatininkus turbūt kreipėsi dalis Lietuvos įmonių, o ta dalis yra 2 tūkst. įmonių, kurios arba gamina, arba importuoja produkciją. Jie gal importavo arba pakuotes, kurios turi metalo, arba kažką gamino su metalu šiek tiek anksčiau ir pateko į vadinamąjį „Metrailo“ skandalą 2013–2015 metais. 2013–2015 metais „Metrailo“ įmonė neteikė Aplinkos apsaugos agentūrai ataskaitų, ir labai sveikintina, kad įpareigojama šituo įstatymu teikti ataskaitas, bet tai įvyko 2015 metais. 2 tūkst. Lietuvos įmonių šį gruodį buvo įpareigotos sumokėti 20 mln. eurų taršos mokesčių už tai, kad įmonė „Metrail“ 2013–2015 metais nesutvarkė metalo atliekų, kurias įmonės buvo jai perdavusios.
Labai žmoniškai tai paaiškinu. Įsivaizduokite situaciją, kad jūs nuvarote automobilį į autoservisą tam, kad pakeistų tepalus. Autoservisas pakeičia tepalus, bet išpila juos į griovį, aplinkosaugininkai vis negali metus, dvejus, trejus patikrinti, ar tas autoservisas sutvarkė tuos tepalus. Po ketverių metų supranta, kad visgi nesutvarkė. Ir 100 eurų jūs sumokėjote už tepalų pakeitimą autoservisui, bet ateina Aplinkos ministerija ir sako, ne, ne, mielieji, jūs 100 jau sumokėjote, bet dabar jūs sumokėkite 2,5 tūkst. eurų mums, Aplinkos ministerijai, o konkrečiai Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui. Į tokią kuriozišką situaciją šiandien yra patekę penktadalis Lietuvos gamintojų, importuotojų ir penktadalis Lietuvos gamintojų, importuotojų yra 2 tūkst. Lietuvos įmonių. Gruodžio mėnesį joms yra išsiųsti mokestiniai pavedimai apmokėti už jau įgyvendintas sąlygas ir Aplinkos ministerija tiesiog nesusitvarkė.
Kas vyksta po to? Penketą mėnesių Aplinkos ministerija imituoja taikos derybas su gamintojais, importuotojais už nesutvarkytas metalo atliekas, penketą mėnesių yra apsimetinėjama ir terminui pasibaigus išsiunčiami inspektoriai, jie jau pradeda rašyti protokolus, bausti įmones, kitos įmonės negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl to, kad Aplinkos ministerija iš esmės nerado sprendimo. Tai aš labai sveikinu gerbiamą Virginiją, gerbiamą K. Mažeiką, kad pateikė šitą įstatymo projektą, bet aš labai klausiu… (Balsai salėje) Ministras, kuris ruošia atsakymus savo interpeliacijos tekstui, ar jis padarė su savo viceministru išvadas po „Metrailo“ skandalo? Gerbiamieji, „Metrailo“ skandalas įvyko prieš penketą metų, šiandien Seimo narių dėka mes turime įstatymo projektą, bet Aplinkos misterija yra visiškai pasyvi. Dar kartą sveikinu už iniciatyvą, kviečiu jai pritarti, nes sąžiningas verslas neturi kentėti už nesąžiningai dirbančio verslo nuodėmes.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Turime du pasiūlymus. Į tribūną kviečiu Virginiją pristatyti komiteto nuomonę, kartu ir savo siūlymus.
Pirmasis siūlymas dėl 2 straipsnio. Ar yra 10 Seimo narių, kurie palaiko? Yra 10 narių. Tai, Virginija, prašom pristatyti savo pirmąjį siūlymą dėl 2 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas buvo: pasitelkus ekspertus, specialistus ir reikiamų žinių, patirties turinčius ekspertus vertinti patikrinimo duomenis. Tai pasiūlymas buvo „nešališkus ekspertus“, įvertinant tai, kad nešališkumo principas yra vienas iš svarbesnių aspektų, juo labiau valstybės tarnyboje, stengiantis išvengti situacijų, kad ekspertai gali atstovauti tam tikrai tyrimų suinteresuotai grupei. Todėl pateiktas toks pasiūlymas, ir komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėl pataisų nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Manau, kad turi būti sudarytos visos įmanomos sąlygos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės institucijoms ir pareigūnams atlikti patikrinimus, prireikus nustatyti, ar laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat privalo būti sudaryta galimybė pasitelkti ekspertus, tai ir buvo minėta, visų pirma, nustatant girtumą turi būti palengvinta protokolo surašymo tvarka, o svarbiausia sutvarkyti absurdai, pretenzijos ar ieškiniai dėl padarytos žalos gamtai pateikimo procedūrose. Taigi gamtą saugoti būtina, manau, ne tik deklaracijomis ir gražiais žodžiais, bet visų pirma veiksmais, todėl tai realiai savo darbe atliekantiems pareigūnams turi būti atrištos rankos daryti tą darbą, kuris jiems yra patikėtas. Tai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū, pritarta.
Toliau kitas siūlymas yra dėl 3 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kitam siūlymui komitetas nepritarė ir aš pati atsisakyčiau, gal galima tada ir nebalsuoti?
PIRMININKAS. Atsisakote?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl viso. J. Razma – nuomonė už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiam projektui, nes čia yra vienas medžiotojams labai svarbus punktas. Priėmus tą projektą, aplinkos apsaugos inspektoriai galės tikrinti medžiotojų blaivumą. Todėl rezultatai tik pagerės ir bus medžiojama tai, ką reikia medžioti. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime bendru sutarimu?
Jurgis siūlo balsuoti. Prašom balsuoti dėl projekto. Kas pritariate – už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
16.29 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1650(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1650(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas pristato A. Norkienė. Kviečiu į tribūną.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 25 dieną svarstė Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto esmė, kad institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, turi galimybę naudoti asmens veido atvaizdą. Bendru sutarimu pritariame komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams, kad įstatymo įsigaliojimas būtų nuo rugpjūčio 1 dienos, ir visos institucijos, atliekančios nelegalaus darbo kontrolę, kiek būtina asmens tapatybei nustatyti, galėtų naudoti veido atvaizdą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu L. Talmontą, kuris pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadą.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1650 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dalyvauti diskusijoje ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
16.31 val.
Šeimos kortelės įstatymo projektas Nr. XIIP-4130(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4131(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Šeimos kortelės įstatymo projektas Nr. XIIP-4130(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas pristato R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymą ir nori atkreipti dėmesį, kad kai kurios išvados, padarytos Vyriausybės, yra dar anos kadencijos, todėl į tai reikėtų žiūrėti būtent per tą prizmę. Komitetas iš esmės patobulino įstatymo projektą. Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis irgi parengė naują įstatymo versiją, kuriai pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Visi balsavo už. Dar atitinkamai parengė ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriam komitetas irgi pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kas galėtų? Gal pirmininkas? Taip, gali pirmininkas. Kviečiu į tribūną S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė, kad reikėtų pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas bei siūlymus. Šiai nuomonei buvo pritarta bendru sutarimu. Tiesa, šis sprendimas buvo dar 2016 metais, todėl neprisiimu moralinės atsakomybės už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė šį projektą 2016 metų gruodžio mėnesį ir priėmė sprendimą bendru sutarimu siūlyti pagrindiniam komitetui Šeimos kortelės įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas.
O lydimasis – Vietos savivaldos įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo – irgi buvo 2016 metų gruodžio mėnesį svarstytas, ir bendru sutarimu nutarta siūlyti pagrindiniam komitetui Vietos savivaldos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, derinant su Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dalyvauti diskusijoje kviečiu gerbiamą Seimo narį R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstome įstatymo projektą, kuris ilgai tęsiasi, todėl komiteto išvados yra gana skirtingos. Nuo kai kurių išvadų jau praėjo daugiau negu metai ir daug kas keitėsi politiniame gyvenime. Komitetas iš principo nusprendė, kad reikia svarstyti Šeimos kortelės įstatymą. Tai yra gera praktika, taikoma daugelio valstybių. Ir štai keletas argumentų, kodėl mes tą turėtume daryti. Tiesą pasakius, pakomitetis kartu su komitetu organizavo svarstymą su verslo visuomene, savivaldybių asociacijomis ir nevyriausybiniu sektoriumi, turėjo iš dalies net ir tarptautinę konferenciją Rytų ir Baltijos regiono valstybių. Joje irgi buvo pristatyta šeimos kortelės idėja. Tai iš principo geras dalykas, mūsų kaimynai ir latviai, ir lenkai turi. Tas, jų vertinimu, tikrai pasiteisina.
Kokia jos prasmė ir esmė? Šiaip kortelė yra sugalvota tam, kad būtų galima tikslingiau kooperuoti ir valstybės, ir privataus sektoriaus pastangas pagelbėjant šeimoms, daugiavaikėms šeimoms, šeimoms, kurios augina neįgalius vaikus, jų buityje arba dėl galimybės gauti vienokias ar kitokias paslaugas. Užuot lėšas išsklaidžius, tokiu būdu yra mėginama sutelkti bendrų sprendimų labui.
Yra numatytas trijų lygmenų kortelės veikimas. Šiaip jinai yra vienoda ir galioja per visą Lietuvą. Visi ją turės. Daugiavaikės šeimos ir šeimos, kurios augina neįgalius vaikus, galės ja naudotis. Daugiavaikė jau bus nuo trijų vaikų. Tie trys lygiai yra tokie. Pirmas yra tai, ką pati valstybė garantuoja, kokias nuolaidas, naudojantis paslaugomis ir taip toliau, yra numatę pagal mūsų galiojančią tvarką. Antras lygmuo yra tai, ką pavyksta susitarti valstybei su įvairiais tinklais, kompanijomis, kurios taiko tam tikras nuolaidas šeimoms. Ir trečias yra savivaldybės lygmuo, kai galima savivaldybės teritorijoje susitarti, kad kokios nors paslaugos veikia būtent tos savivaldos gyventojams. Labai platus spektras įvairiausių iniciatyvų ir galimybių ir atlaisvina įvairiausius veikimo būdus, kad būtų galima labiau padėti ir parodyti tam tikrą dėmesį šioms šeimoms.
Kartu tai ir pagarbos šeimai visuomenės išraiška, būtent toms, kurios nusprendžia auginti didesnę šeimą, turėti daugiau vaikų, arba toms, kurios turi neįgalius vaikus, tai parodymas joms dėmesio ir bendro solidaraus veikimo. Šita kortelė, kaip sakiau, bus vienoda, ir manau, kad tai bus nebloga paskata visiems labiau atkreipti dėmesį į visų šitų problemų sprendimą. Iš tų šalių, kurios ją įvedė, iš tikrųjų negirdėjau kokių nors neigiamų aspektų, dėl kurių būtų galima tuo suabejoti.
O kokia bus praktika, pamatysime. Šiuo metu įstatymas apima aštuonis straipsnius, yra įdėti bendrieji principai, jų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, pakanka. Būtų gerai, kad mes priimtume iki išeidami atostogauti, nes ir kortelių gamybai, ir susitarimui su savivaldybėmis, o jos ir prižiūrės, praktiškai realizuos šitą tvarką, reikia laiko, parengti visus reikiamus dokumentus, galų gale net ir kortelėms atspausdinti reikia atitinkamų konkursų, sureguliuoti tam tikrą norminę bazę duomenų apsaugos ir taip toliau. Siūlyčiau nedelsti, nes tai iš tikrųjų pasiteisinęs ir geras dalykas daugelyje Europos Sąjungos valstybių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti kviečiu R. Tamašunienę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji Seimo nariai, iš tikrųjų Šeimos kortelės įstatymo projektas užregistruotas praeitoje kadencijoje, labai gražiai pristatė kolega Seimo narys R. J. Dagys pačią esmę šitos kortelės. Po svarstymo pasikeitė tiek pagrindinio komiteto nuomonė, tiek Vyriausybės, kuri realiai praeitą kadenciją tikriausiai nesuprato esmės, kad tai bus savanoriška ir solidari akcija. Akcija, rodant pagarbą šeimai, gausiai šeimai Lietuvoje, tai yra trys plius – trys ir daugiau vaikų, taip pat šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus.
Ta akcija mes kviečiame visus, tiek valstybę – parengėme katalogą savo paslaugų, kurias valstybė teikia gausioms šeimoms, pradedant nuo išmokų, baigiant paslaugomis, kurios teikiamos galbūt konkrečiai seniūnijose. Antras, be abejo, pakviestas verslas. Taip pat noriu padėkoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris organizavo diskusijas su verslo atstovais. Jie suprato, kad tai yra geranoriškumo principais teikiamas įstatymo projektas, ir jie iš tiesų nori plėtoti socialiai atsakingą verslą. Labai džiugina, kad didelės įmonės, įmonės, kurios turi savo tinklus visoje Lietuvoje, yra suinteresuotos turėti šeimos kortelės logotipą. Tai rodo, kad jie yra atsakingi, kad jiems rūpi Lietuvos demografinė padėtis, jie taip pat nori, kad Lietuvoje tėvai augintų daugiau vaikų. Tai kalba apie mūsų visų ir visos šalies ateitį.
Taip pat buvo paminėtas savivaldybių vaidmuo, kad savivaldybių tarybos bus paskatintos ieškoti būdų išsiskirti šalies mastu ir pasiūlyti dar įdomesnių ar patrauklesnių paslaugų šeimoms. Pavyzdžiui, galbūt atsidarys koks nors sporto… ar jau veikiantis sporto kompleksas, kuris teiks nuolaidą, arba kavinė, restoranas, kuris pakvies daugiavaikę šeimą nemokamos arbatos, kartu gal ką ir nusipirks daugiavaikė šeima. Rodys dėmesį būtent toms šeimoms su vaikais.
Manau, kad tai labai puiki proga valstybei kiekvienais metais rodyti dėmesį šeimai ir tuo formuoti šeimos politiką, t. y. kad mes tą katalogą galėtume kas metus papildyti vis nauja paslauga daugiavaikėms šeimoms. O čia mes turime iš tikrųjų daugiau galimybių: daugiau muziejų atvertų duris, daugiau meno ir muzikos mokyklų būtų pasiekiamos daugiavaikėms šeimoms, jų vaikams, būtų pasiekiamos sporto mokyklos. Tai galima daryti per pavėžėjimą, tai galima daryti per apmokėjimą. Tokių galimybių yra daug. Aš tikiuosi, kad mes vis papildysime kortelę.
Šiaip pataisų labai daug. Iš tikrųjų pakomitetis labai padirbėjo, bet aš neprieštarauju toms pataisoms. Man atrodė, galbūt mano išsamesnis buvo įstatymo projektas, tačiau frakcijos vardu mes pritarėme, kad vis dėlto pati idėja pradėtų gyventi. Labai tikiuosi Seimo narių palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso. Nuomonė už. R. J. Dagys jau viską pasakė. Prieš – M. Majauskas. M. Majauskas – prieš. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Man pati idėja atrodo graži, bet šiek tiek primena sovietinius laikus. Jeigu prisiminsite, daugiavaikėms šeimoms buvo duodami talonėliai prieš šventes ir šiaip, eidavo į specialias parduotuves, galėdavo nusipirkti žirnelių, majonezo, mandarinų. Tai irgi labai panaši idėja, bet vis dėlto man atrodo labiau primenanti praeitį.
Šiandien, man atrodo, daugiau reikia kalbėti tiesiogiai apie paslaugas, arba paslaugas visoms šeimoms, kalbėti apie tai, jog galėtų lengviau įsidarbinti, gauti auklę, jeigu reikia, vaikams prižiūrėti. Kalbėti apie tai, jog šeimos galėtų vesti vaikus į darželius, kad kiekviena šeima turėtų galimybę palikti vaiką ir kuo greičiau grįžti į darbą arba sudaryti galimybes dirbti namuose. Man atrodo, reikia labai konkrečių, pamatuojamų sprendimų, kuriais mes galėtume paskatinti jaunas šeimas grįžti į darbą ir auginti vaikus. O čia atrodo tiesiog labai platus gerų norų ir gerų palinkėjimų įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar mačiau, kad nuomonę prieš išsakyti užsirašė A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Sveiki. Turbūt mano seneliai buvo tremtiniai ir neaugau toje šeimoje, kur žirnelius dalino šeimoms ar ne šeimoms. Šis atvejis man visiškai nesuprantamas. Iki šio argumento, iki šio pasisakymo tikrai negalvojau kalbėti, bet šeimos kortelė tai yra labai normalus – iš esmės būtent pilietinę visuomenę skatinantis ir socialinį verslą skatinantis mechanizmas, kuris galioja daugelyje pasaulio valstybių, Europos valstybių. Man labai patinka Lenkijos pavyzdys, nes Lenkijoje labai pabrėžta, kad tai nėra kokia nors išmalda, o tai yra būtent įvertinimas, kad vaikų auginimas yra visuomenei naudingas darbas. Ir iš esmės, aš nežinau, šiuo atveju tai tikrai netrukdo nei auklių paramai, tai netrukdo kitiems dalykams. Tai yra būtent mechanizmas, pasiūlymas, kuris yra nuostabus bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų arba privataus verslo pavyzdys. Man šiuo atveju tai tikrai nekvepia žirneliais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi motyvai skiriasi, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto, kartu ir dėl lydimojo.
Balsavo 103 Seimo nariai: 93 – už, prieš – 2, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
16.47 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1744(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1744(2). Sveikatos reikalų komiteto išvadas pristato A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą kaip pagrindinis komitetas ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkojame. Paskui pakviesime dar dėl kito, lydimojo. Sveikos gyvensenos komisija – D. Šakalienė. D. Šakalienę kviečiu pristatyti Sveikos gyvensenos komisijos išvadą.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, kolegos, kad užtrukau. Komisijos sprendimas buvo pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1744 grąžinti iniciatoriams patobulinti. Bendru sutarimu – už.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti. Užsirašęs buvo A. Matulas, bet netyčia išsitrynė, tai vis tiek kviečiu į tribūną. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš išsitryniau dėl to, kad užsirašyčiau frakcijos vardu, nors frakcija turi ir kitų nuomonių.
Išties teikiamas įstatymo projektas, manau, sukelia dvejopų minčių, nes prieš tai, bent jau dvi kadencijas iš eilės, kolegos liberalai teikė panašius įstatymų projektus ir ministerijos darbuotojų tarnybos vieningai pateikė argumentus, kad negalima plėsti vaistų prekybos degalinėse, parduotuvėse, nes gali sukelti vaistaligę, sukelti vidaus organų tam tikras patologijas. Bet dabar mes matome, kad tie patys žmonės, kurie dirba tose pačiose tarnybose, jau teikia kitas išvadas. Matyt, yra padarytas tam tikras politinis sprendimas. Komiteto posėdžio metu, tiek Seime pristatant įstatymo projektus vis dėlto mes neišgirdome rimtų argumentų, kodėl reikia leisti prekiauti tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, parduotuvėse. Buvo teigiama, kad padidins prieinamumą, bet, kolegos, visuose tinkluose yra vaistinės, kurios dirba tokį pat laiką. Iš esmės jokio prieinamumo padidinta nebus, bet tiesiog bus vaistai parduodami ne taip saugiai.
Lieka vienas dalykas, lyg ir argumentas, kad žmonės galėtų įsigyti tam tikrų vaistų galbūt įstaigose, kurios dirba visą parą – tai degalinėse. Iš esmės ta problema egzistuoja. Jūs užsukite į bet kokią degalinę ir paklauskite operatorių, ar pravažiuojantys žmonės klausia nakties metu, vakare, savaitgalį kokių nors vaistų. Taip, klausia keleto vaistų nuo skausmo, nuo skrandžio rūgštingumo, virškinimo, nuo sausų akių sindromo. Iš esmės jeigu mes leistume, pritartume įstatymo projektui tokiam, koks dabar yra, išties atsirastų rizika, kad mes sunaikinsime paskutines mažąsias vaistines. Šiuo metu apie 18 % yra mažų vaistinių, kurios jau įsikūrė ne tik kaimuose, nes jau kaimuose seniai nėra vaistinių. Yra įsikūrusių nemažuose miesteliuose, tokiuose kaip Ariogala ir panašiai. Jos dabar dirba mažu pelningumu. Rentabilumas ten yra 1–1,5 %. Jūs įsivaizduojate, jeigu sumažės apyvarta, tada dvi išeitys – arba reikia kelti vaistų kainas, kad išsilaikytų, arba jos turės užsidaryti. Užsidarius toms paskutinėms apie 260, atrodo, privačių nedidelių vaistinių, vadinasi, tose vaistinėse nebus galima nusipirkti net kompensuojamųjų vaistų. To tikslo, kurio siekia ministerija, iš esmės rezultatas bus priešingas – tiesiog sunyks paskutinės vaistinės.
Dėl ligoninių vaistinių, kad dienos stacionaruose ligoninių, kurios turi dienos stacionarus, kad ten būtų galima prekiauti, parduoti vaistus dienos stacionarų lankytojams, pacientams, čia kaip ir logiška.
O dėl prekybos nuotoliniu būdu šiandien dar yra iš esmės nepasiruošta. Todėl aš visiškai pritariu ir Sveikatos reikalų komitetas daugumos balsais pritarė kolegos R. Martinėlio siūlymui, kad būtų atidėtas nuotolinės prekybos leidimas iki 2021 metų ir kad nebūtų leista prekiauti vaistais mažmeninėje prekyboje, kur yra prekiaujama alkoholiu. Iš esmės tai, ką aš ir sakiau, kad dauguma tinklų, dauguma parduotuvių prekiauja alkoholiu, tai turi apsispręsti – arba keli vaistai, arba alkoholis. Tada atsirastų galimybė galbūt vienoje, kitoje degalinėje, kurios įsikūrusios prie didžiųjų trasų, ir įsigyti keletą tų vaistų. Aš manau, kad šitam įstatymo projektui, jeigu nebus pritarta kolegos R. Martinėlio siūlymui, pritarti negalima, o jeigu bus pritarta kolegos R. Martinėlio siūlymui, tai iš esmės galima tokiam įstatymo projektui pritarti.
Dar vienas dalykas rodo, kad demokratijos mūsų parlamente ir komitetuose trūksta. Prieš dvi savaites mes komitete svarstėme, kaip ir sakiau, kolegos R. Martinėlio pataisas. Rodos, 7 balsais už pritarėme. Dabar praeitą savaitę buvo pateiktos pataisos, kurios vėl sugrąžina viską į pirmykštę padėtį ir jau dabar už komiteto… į darbotvarkę klausimas buvo įtrauktas iš esmės slapta, nes darbotvarkėje nebuvo. Tiesiog buvo svarstomos pataisos kai kurių daugumos kolegų ir jau dabar 4 komiteto balsais (komitete yra 11 žmonių), 4 komiteto balsais už, 1 susilaikius ir 1 – prieš buvo pritarta jau toms pataisoms.
Kolegos, kokia čia yra demokratija? Aš tikrai raginu visus pritarti kolegos R. Martinėlio pataisoms ir tada tas įstatymo projektas, manau, atitiks tam tikrus lūkesčius ir, be abejo, nesukels tam tikrų komplikacijų, nes parduotuvėse prekiauti vaistais, kad ir su tais dabar įvestais kai kuriais apribojimais, yra nepaprastai rizikinga. Ir šiandien jums visiems Seimo nariams, mačiau, yra išplatintas profesoriaus Š. Tarasevičiaus straipsnis, kreipimasis su prisegtais tam tikrais moksliniais straipsniais, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad vaistų vartojimas, kad ir, atrodo, paprastų, nekaltų vaistų vartojimas – ibuprofeno, paracetamolio – gali sukelti labai dideles sveikatos pasekmes. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Turime nemažai pasiūlymų. Pirmasis… (Balsas salėje) Pranešėja, taip… A. Kubilienę kviečiu dar į tribūną. Pirmasis pasiūlymas yra J. Razmos. Iš esmės aštuoni pasiūlymai, atrodo, jeigu gerai suskaičiavau, ir tarpusavyje susiję. Gal galite visus ir pristatyti vienu kartu? Dėkui.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia mano visi pasiūlymai susiję ir, kai jau balsuosime dėl kitų, tikrai balsuoti nereikia. Aš vis dėlto siūlau Seimo nariams atsikvošėti ir suvokti, kad vaistai yra ypatinga prekė, kad ir dėl paprastesnių vaistų reikalinga farmacininko konsultacija, patarimas. Dabar siūloma pagrindiniame projekte laisvai paleisti tų nereceptinių vaistų prekybą visuose kioskuose, degalinėse, prekybos centuose, o tai, aš manau, tikrai sukels daugiau žalingų pasekmių nei kokių nors teigiamų.
Čia kalbama, kad ta konkurencija numuš tų vaistų kainas. Aš labai abejoju, ar kur nors „Maximoje“, kai tam pačiam pastate yra Eurovaistinė, kad staiga „Maximoje“ pasirodys pigesnių paracetamolių ar kokių nors espumizanų. Teikiant tą projektą, deja, nebuvo atlikta kaštų ir naudos analizė, o jeigu ji būtų atlikta, aš manau, parodytų būtent tas gresiančias žalingas pasekmes, kai praradusios dalį pajamų mažiau parduodančios ne pagrindinius vaistus vaistinės turės kelti svarbių žmonėms vaistų kainas, kad užsidirbtų kokias nors pajamas, ir žmonėms svarbūs vaistai tada pabrangs. Čia jau kolega minėjo, kad mažosios miestelių vaistinės gali ir nebeišlaikyti to mūsų sprendimo ir nieko gero čia nebus.
Aš vis dėlto kviečiu vaistų neprilyginti saldainiams ir kokiems nors limonadams, o vis dėlto palikti taip, kaip dabar yra, nesvaičiojant čia apie kokius nors vartotojų interesus ir kainų mažėjimus. Aš suprantu, kad sveikatos apsaugos ministras vaistines yra padaręs pagrindiniu savo priešu ir vis teikia naujus projektus, bet aš siūlau nepasiduoti šitai isterijai.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada – nepritarti. Argumentai yra tokie, kad iš esmės siūloma leisti prekiauti vaistais tiktai vaistinėse ir drausti kitoms mažmeninėms prekybos įmonėms. Ir noriu atkreipti dėmesį dar į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninėms prekybos įmonėms siūloma leisti parduoti tik labai ribotą vaistinių preparatų asortimentą. Tai bus atskiras sąrašas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl J. Razmos siūlymo nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šiaip esu labai nustebęs, kad žalieji pateikė būtent tokį įstatymo projektą, nors sprendžiant iš ikirinkiminių ir kitokių kalbų net nekvepėjo tokių interesų atstovavimu. Manau, kad mes turime susimąstyti, ką mes svarstome? Vaistai nėra saldainiai. Bet kuris vaistas yra iš principo nuodingas. Jis padeda nuo vienos ligos, bet gali kenkti visiškai kitiems. Nes jeigu tai būtų saldainiai, mes juos valgytume kiekvieną dieną. (Balsai salėje) Šiuo atveju susimąstykime, ką darome: mes patikime tuos vaistus bet kam prekiauti, visiškai bet kam, neturintiems žalio supratimo, kam duoti, o kam neduoti, naudinga tai ar nenaudinga. Tai yra didelė rizika.
Kitas dalykas. Taip mes suduodame tam tikrą smūgį smulkioms vaistinėms, kurios išnyks, gali išnykti, ypač kaimiškose teritorijose. O kas vietoj jų atsiras po to? Tie patys prekybos centrai su kioskeliais, su paracetamoliu. O kaip kiti vaistai? Kas jiems juos parduos? Ką mes darome šiuo atveju? Kieno interesams mes atstovaujame? Čia tikrai ne kainų mažinimas, gerbiamas Gražuli, nebent savo asmeniniams interesams jūs ir atstovaujate. Bet žmonės čia niekuo dėti visiškai. Aš manau, tie, kurie bent jau šiek tiek studijavo ką nors, nors ką nors mokėsi, bent biologijos pamokas lankė, negalėtų tam pritarti.
PIRMININKAS. Dėl pataisų. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų mokiausi ne biologijos, mokiausi finansų Australijoje. Ten ant kiekvieno kampo parduotuvėje gali nusipirkti vaistų nuo skrandžio rūgštingumo, vaistų nuo galvos skausmo ar apskritai nuskausminančių, nereceptinių, ir ten problemos nėra. Lygiai taip pat ir nemažai Vakarų šalių, kur tokia galimybė yra. Man atrodo, labai svarbu atskirti tai, ką daro vaistinės, ir tai, ką daro parduotuvės. Vaistininkai iš tikrųjų Lietuvoje yra kvalifikuoti teikti daug daugiau paslaugų ir daryti daug daugiau, negu dabar jie daro. Mes juos esame pavertę tokiais elementariais prekybininkais, bet jie gali ir skiepyti, gali ir konsultuoti, gali atlikti įvairią kitą veiklą. Ir, man atrodo, reikia stengtis koncentruoti, kad jie darytų tą darbą, kurį geriausiai išmano. O dėl nereceptinių vaistų, kaip ir minėjau, palikti galimybę žmonėms, grįžtantiems vėlai po darbo, užsukti į parduotuvę kieme ar kur nors gatvėje ir nusipirkti tabletę nuo rūgštingumo ar nuo galvos skausmo, nebūtina važiuoti į vaistinę ir ieškoti naktį dirbančios vaistinės tam, kad būtų galimybė nusipirkti.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu Seimo narius balsuoti dėl J. Razmos siūlymo. Kas pritariate J. Razmos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 23, prieš – 35, susilaikė 35. Visiems siūlymams nepritarta.
Kiti siūlymai. Seimo nariai… Replika po balsavimo. Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Man patinka, kaip susiklostė šis balsavimas, nes liberalai ir praėjusioje kadencijoje, ir šioje teikė projektus. Man tik neaiški valstiečių pozicija, kodėl tyčiojasi iš mano projekto, balsavo prieš ir atmetė be teisės tobulinti. Šiandien, kai jau teikiate patys, viskas gerai. Mes buvome nuoseklūs, palaikėme jūsų poziciją, bet prašytume jūsų nuoseklumo opozicijos atžvilgiu ateityje.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip pat noriu pasakyti repliką gerbiamam R. J. Dagiui. Aš manau, jūs visą laiką raginate žmones pasitikėti, būti atsakingesnius, kaip sakoma, kad nebūtų reguliavimo, kad nebūtų draudimų. Tikrai, jeigu bus galimybė įsigyti binto, kokių nors vaistų nuo rūgštingumo ar galvos skausmo kolonėlėje, kai vaistinės jau nedirba, nakties metu, o didelė dalis kuro degalinių tikrai dirba visą naktį, bus tik lengviau žmonėms. Aš manau, geras sprendimas, reikia jam pritarti. Nedarykime, pone Rimantai, problemos ten, kur jos nėra. Kokius jūs čia interesus turite, aš nežinau.
PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėta pavardė, R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos iš daugumos, kurie balsavote prieš šią pataisą, jeigu iškiltų kokių nors sveikatos problemų, kreipkitės į gerbiamą P. Gražulį, jis viską jums paaiškins, pasakys diagnozę, ką reikia gerti, kokias tabletes.
PIRMININKAS. Dėkojame už pasiūlymus – įvairius ir keistus.
Toliau žiūrime. Seimo nariai S. Tumėnas ir A. Gumuliauskas siūlo irgi įvairius pakeitimus, tačiau, kaip matau, komitetas nepritarė. Ar jūs norite pristatyti, ar atsiimate? Prašom, Stasy.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tik trumpai. Kadangi komitetas nepritarė, čia, matyt, vilčių yra mažai. Mūsų žiūros taškas yra panašus kaip pono R. J. Dagio, panašus yra žiūrėjimas, ir mes esame tos pozicijos, kad vaistai vis dėlto yra… Reikia skirti vaistų pardavimą nuo limonado pardavimo ar duonos pardavimo, tai yra padidinto jautrumo prekė. Mes tais siūlymais norėjome tiesiog atkreipti dėmesį ir Seimo, ir Sveikatos reikalų komiteto, kad ateityje bent jau būtų daugiau išgirsta netinklinių vaistinių nuomonė, mažųjų vaistinių, kurių yra mažai išlikę. Ir tie senieji specialistai mažųjų vaistinių turi nuostabių, įvairių gerų pasiūlymų, bet, deja, jie yra ignoruojami ir neišgirstami. Mūsų pasiūlymai irgi yra… Pavyzdžiui, parašyta, kad iki 16 metų vaistai būtų parduodami. Tai mes dabar pakėlėme kartelę, kad stiprūs gėrimai parduodami nuo 20 metų, o vaistus leidžiame iki 16 metų. Noriu pasakyti, kad Tarptautinėje vaiko teisių konvencijoje yra parašyta, kad vaikas yra asmuo iki 18 metų, jeigu atskirais atvejais yra nenusakoma kitaip. Tai manome, kad čia yra prieštaravimų.
Tais siūlymais mes norime mažinti vaistų prieinamumą, nes tikrai pritariu gerbiamojo R. J. Dagio nuomonei, kad vaistai neturėtų būti kaimo parduotuvėlėse prie gėrimų. Nesvarbu, kad tie vaistai yra nereceptiniai, bet, pavyzdžiui, paracetamolį sumaišius su stipriu gėrimu, mirtis ištiks tą patį vakarą.
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mūsų tokie jums neatrodę rimti pasiūlymai, bet mūsų buvo toks žiūrėjimo kampas.
PIRMININKAS. Tai aš dar kartelį klausiu, ar jūs prašote balsuoti, ar atsiimate savo siūlymus?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tai atsiimsime, nes beviltiška.
PIRMININKAS. Atsiimate. Supratau. Dėkojam.
Žiūriu kitus siūlymus. Seimo nario R. Martinėlio. Ar yra 10 palaikančių? Yra.
Seimo nary, prašom pristatyti savo siūlymą.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pasiūlymas mano, kad prekyba negalima medikamentais tose parduotuvėse, kurios turi licenciją prekybai alkoholiu, trumpai apibūdinant. Iš tikrųjų bus prekyba galima degalinėse, kurios veikia visą parą, ir tikrai prieinamumas pakankamas, aš manau, o įstaigos, kurios prekiauja alkoholiu, kaimuose dirba labai trumpai. Per tą laiką faktiškai dirba ir vaistinės. Aš manau, kad tai yra visiškai nepriimtina, ir siūlau, kad būtų neprekiaujama medikamentais.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors nepritarėte mano radikalesnei pataisai, kviečiu bent pritarti kolegos R. Martinėlio pasiūlymui. Tai iš tikrųjų tam tikrais atvejais, kai būtų susiaurintas pardavimų vietų skaičius, liktų degalinės, gal dar kitos alkoholiu neprekiaujančios vietos, šiek tiek vis dėlto tą vaistų prekybą ne vaistinėse sumažintų ir spręstų bent tą klausimą, kai rajonuose iš tiesų kartais nėra visą parą budinčios vaistinės. Žmonėms palengvinti vieną kitą preparatą būtų galima nusipirkti degalinėse, jų tinklas tikrai yra pakankamas ir žmogus nesunkiai čia išspręstų tą problemą. Kviečiu pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nėra blogas siūlymas, tai yra kompromisinis variantas. Tai yra tikrai geriau negu tai, kaip galioja dabar, kai yra absoliutus draudimas ir tik vaistinės gali prekiauti, šiuo atveju tos įstaigos, kurios neprekiavo alkoholiu. Bet reikia suprasti, kas po tuo paslėpta, t. y. kad nė vienas prekybos centras negalėtų to daryti. Vis dėlto, jeigu einame, eikime iki galo ir priimkime tokį įstatymą, kokio iš tikrųjų reikia, ir taip, kokia praktika yra taikoma Vakaruose. Bet vėlgi, jeigu bus priimtas kompromisinis variantas, tai yra tikrai geriau, negu yra dabar.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsakytos, kviečiu balsuoti dėl R. Martinėlio siūlymo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 45, prieš – 27, susilaikė 26. Siūlymui nepritarta.
Yra to paties Seimo nario antras siūlymas. Prašau pristatyti. Dešimt Seimo narių tikrai, matau, yra, jie leis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano antras pasiūlymas yra toks. Skamba taip, kad įstaigos nėra įrengtos tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, kuriuo yra išduota vaistinės veiklos licencija.
Trumpai apibūdinsiu. Sakykim, prekybos centre, ar tai „Akropolis“, ar koks kitas prekybos centras, kuriame tuo adresu jau yra vaistinė, prekių salėje prekiauti medikamentais negalima. Esmė yra ta, kad vaistinė dirba iš esmės visą laiką to prekybos centro, ir visi žmonės, kurie nori įsigyti medikamentų, jų gali įsigyti vaistinėse. Privalumas tas, kad prekyba vaistinėje turės dar ir farmacinę paslaugą – vaistininkas galės patarti įsigyti ne tik mažą kiekį medikamentų, bet vaistinėse galima įsigyti absoliučiai visą spektrą.
Aš manau, kad tai yra logiškas sprendimas, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vėlgi šis pasiūlymas šiek tiek mažina galimybę pirkti ne vaistinėse vaistus, bent jau didžiuosiuose prekybos centruose, kur žmonių srautai išties nemaži, kur yra kartais ir ne viena vaistinė. Ten vis tiek vaistų klientai nusipirks vaistinėse. Šiuo atveju tai geriau negu nieko. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Ir pirmu atveju, kurį mes atmetėme, ir dabartiniu atveju dėl siūlymo mes galvokime, kas yra naudingiau žmogui, o kas naudingiau prekybininkams.
Kitas dalykas. Gali būti ir skirtingas darbo laikas tų įstaigų – vaistinės ir parduotuvės, o žmogus, eidamas prekybos centre pro kasą, kokį paprastą vaistuką pasiims. Vaistinė tikrai labai nenukentės. Jeigu norės konsultacijos, užeis į tą pačią vaistinę. Taigi aš nematau čia problemų, kad būtų viename pastate prekiaujama ne vienoje vietoje.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. O komiteto nuomonė buvo nepritarti, ar ne?
Kviečiu balsuoti dėl R. Martinėlio siūlymo. Kas pritariate, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 34, prieš – 17, susilaikė 43. Siūlymui nepritarta.
Ir paskutinis R. Martinėlio siūlymas. Prašau pristatyti.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Daugiau mano siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Trečias siūlymas, kuriam komitetas pritarė. (Balsai salėje)
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Čia ir buvo.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia ir buvo tas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Čia ir buvo tas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Anas dubliuoja tą.
PIRMININKAS. Bet jis gautas po išvados, tai reikia, kad Seimas pritartų.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Tada siūlyčiau Seimui tikrai balsuoti dėl mano pasiūlymo ir pritarti jam, nes, dar kartą pakartosiu, iš tikrųjų, sakykim, prekybos centruose esančios begalės parduotuvėlių iš esmės visos galės prekiauti medikamentais. Sakykim, bulkučių kioskas galės prekiauti medikamentais, realiai absoliučiai visur, prekiaudami kojinėmis ar dar kuo nors, kiekviename kioskelyje bus vaistai. Ar tai yra logiška, kai yra normali vaistinė, kur gali žmogus gauti farmacinę paslaugą iš vaistininko ir įsigyti visą spektrą medikamentų, ne tik tai, kas yra būtiniausių sąraše? Aš tikrai nematau čia logikos, kad iš esmės kiekviename kioskelyje būtų prekiaujama su bulkutėmis ar kojinėmis, sakykim, medikamentais, kai yra vaistinės. Siūlyčiau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, čia tam tikri aiškūs dalykai yra. Mes atidarome didelę Pandoros skrynią, kad kiekvienas taškas, kuris kuo nors užsiima, ar tai bus malkomis, ar tai bus drabužiais, ar maistu, ar bakalėja prekiaujanti įmonė, ar mes turėsime vos ne Tymo turgų, Kalvarijų turgų, galės prekiauti. Ar jūs įsivaizduojate, kaip šitą bus galima kontroliuoti? Jeigu kontroliuosime, tai kokie kaštai bus? Vaistų kaštai kils iš tikrųjų ir vaistai kiek pabrangs. Aš tikrai siūlau pritarti kolegos R. Martinėlio siūlymams.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, tie, kurie prieštaraujate, kad atsirastų galimybė nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, iš tikrųjų galite pritarti tam siūlymui. Bet kažkodėl tie, kurie dabar pateikė argumentus, kodėl negalima prekiauti kitose vietose, o tik vaistinėse, nutyli vieną esminį faktą, tai daugiau liečia prekybos centrus. Prekybos centruose, visi žinote, yra įsitvirtinę ne kas kita, o stambių vaistinių tinklai. Pagal šią siūlomą pataisą yra taip, kad jeigu prekybos centre yra vieno ar kito stambaus vaistinių tinklo vaistinė, vadinasi, negali atsirasti jokios kitos lentynos. Tai akivaizdžiai atitinka stambių vaistinių interesus ir galima juos pridengti, kaip mes norime. Bet tie, kurie mano, kad vis dėlto alternatyvų sukūrimas gali išjudinti kainų monopolizavimą ir būtent jas priartinti prie žmonių sveikatos poreikių, manau, galėtų balsuoti ir prieš šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl Seimo nario R. Martinėlio siūlymo. Kas pritariate, balsuokite už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikykite. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad komiteto nuomonė – pritarti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 37, prieš – 11, susilaikė 46. Nepritarta.
Žiūrime, kas čia dar liko. Seimo narių A. Verygos ir R. Karbauskio siūlymas. (Balsai salėje) Komiteto nuomonė?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ar Aurelijus norėtų pristatytų projektą?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai trumpai. Gerbiami kolegos, vienas iš esminių dalykų, kuris čia siūlomas, tai paankstinti datą, nuo kada būtų galima įteisinti nuotolinę prekybą vaistais, ir buvo išsakomi argumentai, kad sistema yra nepasiruošusi, kad reikėtų tą datą atidėti iki 2021 metų. Aš noriu priminti kolegoms, kad ši nuostata nėra prievolė. Tos įstaigos, kurios bus pasiruošusios, galės realizuoti tokią nuostatą, o ministerija įsipareigoja iki numatytos pasiūlytos datos parengti visus reikalingus teisės aktus. Siūlyčiau pritarti datų korekcijai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš dėl šio siūlymo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia ir išaiškėja, kokią mes čia demokratiją šiandien turime. Aš jau iš kelių Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narių šiandien girdėjau, kas dėjosi pas juos frakcijoje ir koks spaudimas buvo daromas kolegai R. Martinėliui dėl tų pataisų. Kaip sakiau, buvo pritarta kolegos R. Martinėlio pataisai, kad būtų atidėtas įsigaliojimas iki 2021 metų, mes pritarėme, rodos, 7 balsais. Praeitą savaitę klausimas įtrauktas į darbotvarkę prieš posėdį, 4 balsavus už, mums net nedalyvaujant su kolege Irena ir kitais, nes buvome komandiruotėse ir visa kita, pritarta 4 balsais jau dabar pataisoms, kurios atkelia tą įsigaliojimą. Akivaizdu, kad šiandien elektroninė sveikata neveikia taip ir čia bus daug daugiau problemų. Kolegos, siūlau, įsigilinkite, tikrai blogai, kada ekonomistas aiškina apie tai, kad vaistų prekybą reikia plėsti, krepšininkas aiškina, kad einant pakeliui prie kasos nusipirkti vaistą visai nieko blogo. Ar jūs žinote, kad žmogus, gerai užvalgęs ir įkalęs porą butelių alaus, dar porą paracetamolio, rytoj turėdamas kepenų nepakankamumą jau gulės ligoninėje. Ar jūs suprantate šituos dalykus, ar ne? Vaistinėje teikiama farmacinė rūpyba, paaiškinama, dėl ko perki, kiek, kokią dozę vartoti. Tai ką mes čia dabar darome, kas čia kam atstovauja?
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Gražulis. (Triukšmas salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes čia lygioje vietoje kažkaip paslydome ir sukeliame tokias diskusijas. Kas neturite išvažiavusių giminių, artimųjų į Angliją? Jūs pažiūrėkite, vis dėlto valstybė ir turtinga, ir demokratinė. Kas nebuvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose? Paimkite papildus, maisto prekių parduotuvės Amerikoje pilnos papildų įvairiausių, ir neišmirė Amerika, neišsinuodijo.
Antras dalykas, galų gale baikime su tais draudimais, pakalbėkite su savo artimaisiais, kurie išvykę į Angliją. Nueini į vaistinę, nuo visų skiepų tave paskiepija vaistinėje, nereikia eiti į kažkokias poliklinikas. Pas mus čia žmogų varo, reikia ar nereikia, visais klausimais į polikliniką arba į ligoninę. Kitas dalykas, elementariausi tyrimai. Aš kalbu iš principo, atlaisvinkite, išlaisvinkite tą mediciną ir leiskime vaistinėms, kaip sakoma, nebijokime žmogaus, kad jis toks nesąmoningas, tas žmogus, kad išgers alkoholio ir iš karto paims paracetamolio. Ar jis dabar namie neturi paracetamolio? Baikime lygioje vietoje ginčytis. Balsuokime už ir eikime prie kitų klausimų.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti dėl Seimo narių A. Verygos ir R. Karbauskio siūlymo. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 66, prieš – 12, susilaikė 17. Pasiūlymui pritarta.
Motyvai dėl viso.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas svarstė ir Sveikos gyvensenos komisijos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė tobulintam įstatymo projektui.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip. Ai, nepritarė, teisingai, nepritarė.
PIRMININKAS. Teisingai, komitetas nepritarė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nereikia balsuoti?
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, akivaizdu, kad yra daug aistrų dėl šio įstatymo projekto. Man atrodo, kad dažnai įvairūs pokyčiai kelia nerimą ir baimes, bet pasižiūrėkime į Vakarų Europos Sąjungos šalis, kur absoliuti dauguma turi būtent tokią sistemą, kur tu gali ar degalinėje, ar vadinamojoje Corner Store – nedidelėje parduotuvėje savo kieme, šalia kažkur nusipirkti nereceptinių vaistų. Tai daroma ir tai nesukelia jokių problemų. Taip, yra tam tikros rizikos, pavyzdžiui, dėl paracetamolio – didelis paracetamolio kiekis gali būti labai pavojingas ir net yra didelė rizika, kad žmogus gali mirti suvartojęs. Todėl siekiant įgyvendinti efektyvias savižudybių prevencijos programas Vakaruose tu negali nusipirkti didesnio kiekio paracetamolio tablečių. Tokius dalykus reikėtų įgyvendinti Lietuvoje. Bet dėl nereceptinių vaistų pardavimo liberalizavimo iš tiesų reikėtų žengti tą žingsnį ir pasimokyti iš Vakarų šalių. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Smagu klausyti buhalterijos bakalaurą turintį žmogų, kalbantį apie Vakarų patirtį. Bet net ir buhalterijos mokslai turėtų leisti suprasti, kad jeigu centruose ir leidome prekiauti visose parduotuvėse, nes tokios pataisos perėjo, aš galėsiu paracetamolio nusipirkti ir kojinių parduotuvėje, ir kitose parduotuvėlėse, ir galų gale viskas bus kartu sudėta į krūvą, niekas mano tos dozės nežiūrės, tai yra akivaizdu. Gal vis dėlto reikėtų profesionalesnės diskusijos. Aš tiesiog nustebęs dėl gerbiamo A. Verygos – jis visą laiką prieš narkotikus kalbėjo ir panašiai, dabar mes turėsime daug derinių įvairiausių.
Pavyzdžiui, galbūt bus galima pavadinti mišinį – ibuprofenas plius starka – pono Gražulio vardu. Geras toks dinamitas. Arba paracetamolį su viskiu sumaišius galima skelbti net naujų pavadinimų konkursą. Ką mes čia darome? Net elementari gerbiamo R. Martinėlio pataisa, sureguliuojanti tuos dalykus, buvo atmesta. Man atrodo, mes paprasčiausiai jau prarandame protą pavasarį, turbūt reikia baigti sesiją, nes net ir tie specialistai, kurie ką nors mėgina, bent jau turi išsilavinimą, tiesiog pamiršta, ką jie dabar daro. Pamiršta, kad tai vaistai, tai yra ne saldainiai, tai yra nuodai, kuriuos mes legaliai leidžiame pardavinėti. Nuodai. Visi vaistiniai preparatai yra nuodai. Kas bent kiek susidūrė su ta sritimi… Čia ne kokių nors psichologų išmąstymai, bet tai yra elementari biochemija, chemija ir panašiai, kas tuos dalykus žino.
Aš tikiuosi, kad vis dėlto iki priėmimo valdančioji dalis nepasiduos gerbiamojo P. Gražulio naujo preparato poveikiui ir tiesiog priims tokius sprendimus, kuriais bent jau racionaliai siūlomas tam tikras kompromisas. Bet tokiam pasiūlymui dabar pritarti būtų tiesiog negerbti tų žmonių, kurie profesionaliai tuos dalykus sprendžia…
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …ir siūlo apsaugoti mūsų sveikatą.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio projekto. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: 57 – už, prieš – 4, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau gerbiamų kolegų, kurie kvestionuoja mūsų visų išsilavinimus, atkreipti dėmesį, kad jeigu kada nors bus kalba apie kokį nors projektą paskelbti kokio nors muziko metais ir jeigu jūs neturėsite aukštojo muzikinio išsilavinimo, diplomo, jūs neturėsite teisės diskutuoti ir kalbėti. Ir šiaip turbūt priimant į Seimą pirmiausia reikėtų patikrinti muzikinę klausą, nes ji yra absoliučiai koreliuojanti ir su sveika mąstysena, ir logika.
Kolegos, suprantu, reikia diskutuoti, reikia ginčytis, bet ribą užsibrėžkime, nes gėda patiems prieš save. Tai viena moteris aiškina, kad kūrybininkai užsiima ne kūryba, kiti dar kvestionuoja. Kas čia per sambūris? Baikime vieną kartą turgų!
PIRMININKAS. Dėkojame.
Ir E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mes, kaip Liberalų frakcija, palaikėme dėl prekybos liberalizavimo, jau prieš tai replikavau, mūsų pozicija seniau tokia buvo. Tačiau negalėjome balsuoti dėl viso projekto, nes čia įrašytas ligoninių vaistinių tinklo sukūrimas. Taigi paties projekto viena dalis mums visiškai priimtina, deja, kita dalis kitaip atrodo, todėl susilaikėme.
PIRMININKAS. Paskutinė replika – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kad ir kaip būtų, koks fonas būtų, tikrai galime atiduoti duoklę ir pagirti liberalus, kurie ir anksčiau, kitose kadencijose, ir dabar laikosi nuoseklios politikos. Visų kitų nesuprantu. Mes samdome ekspertus, skaitome, klausome ir dabar vadovaujamės kažkieno nurodymu, prievarta. Man labai keista Sveikos gyvensenos komisija sukurta. Žinau, Sveikos gyvensenos komisija vienbalsiai nutarė nepritarti šiam įstatymo projektui. Ponas D. Kepenis visur aiškina, kuo mažiau vaistų vartoti, žirnius lesti, plaukyti, bėgioti, šaltame vandenyje mirkti ir panašiai. Komitete ir dabar abudu sėdi, visi vienbalsiai balsuoja. Kas čia vyksta, kolegos? Ar mes galime nuosekliai mąstyti, ar visuomenei šnekame apie sveiką gyvenseną, o čia dabar bruksime, kaip sakė, kasoje nusipirksime vaistų pakelėje ir su kuo nors juos gersime?
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijas baigėme.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-8b klausimas – projektas Nr. XIIIP-1745. Dar vienas Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Kviečiu A. Kubilienę. Svarstymas.
17.31 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1745 (svarstymas)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šitą projektą. Sprendimas yra grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1745 iniciatoriams tobulinti. Už – 5, prieš – 5, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ne? Balsuojame.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 37, prieš – 28, susilaikė 25. Komiteto nuomonei nepritarta.
Dabar reikia apsispręsti, kuriam komitetui siūlome. Gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog siūlyčiau patikėti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas projektą atiduoti svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Pritariate? Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-1745 grąžintas Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti.
17.34 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-866 (svarstymas)
Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-866. Svarstymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto narį A. Vinkų. Pirmininke, prašom jus, nes nėra A. Vinkaus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šitą projektą. Sprendimas yra Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti komiteto išvadai? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarta komiteto išvadai projektą atmesti.
17.35 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1292(2) (svarstymas)
Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1292(2) svarstymas. Kviečiu R. Martinėlį, Sveikatos reikalų komitetas. Replika po balsavimo?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ne, čia dėl šio projekto.
PIRMININKĖ. Kaip?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome pertraukos, nes iškilo kai kurių klausimų, norime dar padiskutuoti.
PIRMININKĖ. Nieko aš negirdžiu, ką jūs kalbate.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Prašome frakcijos vardu pertraukos.
PIRMININKĖ. Iki kada?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra siūlymas daryti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Kokio 16?.. (Balsai salėje) Aš noriu gerbiamos kolegės paprašyti įvardinti įstatymo projektą, nes dabar kiekvienas kalba, kaip interpretuoti. (Balsai salėje)
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Jūs ką tik paskelbėte, dėl 16 straipsnio prašome pertraukos.
PIRMININKĖ. Sakau, Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio…
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip, jūs minėjote 17 straipsnį, todėl mes ir sakėme, kad 16.
PIRMININKĖ. Supratau. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Balsuojame, jeigu nesutinkate.
Balsavo 88: už – 63, prieš – 16, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.37 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1628(2) (svarstymas)
Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1628(2) svarstymas. Kviečiu G. Vaičekauską, Audito komitetas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, ponia pirmininke, ačiū, mieli ponai. Paskaitysiu Audito komiteto sprendimą. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1628 ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui, todėl bendru sutarimu (už – 4), priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto išvadoms ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1628. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritarta po svarstymo bendru sutarimu Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
17.39 val.
Statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-957 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2148(2) (svarstymas)
Statistikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2148(2). J. Varžgalys, Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamasis pirmininkas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas įvertino šį įstatymo projektą, kadangi tai yra techninis dalykas, pripažinti netekusiu galios, todėl buvo pritarta bendru sutarimu. Niekam nekilo jokių abejonių, kad tai tikrai yra pamatuotas ir reikalingas sprendimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu Statistikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-957 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui.
17.40 val.
Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2273 (pateikimas)
Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2273. Pateikimas. Kviečiu vidaus reikalų ministrą E. Jankevičių.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Teisingumo ministras, bet prieš tai dirbęs Vidaus reikalų ministerijoje.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, teisingumo ministras.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, prieš kelias savaites teikiau įstatymų projektus, susijusius su asmens direktyvos reglamento įsigaliojimu. Dabar perkėlėme direktyvą į nacionalinę teisę. Iš esmės projektai yra labai identiški, apie tą patį.
Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų pareigas, nustatyti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įgaliojimus šio įstatymo laikymosi priežiūros srityje.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau iš tikrųjų pritarti po pateikimo ir, gerbiama pirmininke, jeigu neprieštarausite, skubos tvarkai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, šiaip keista matyti iš Teisingumo ministerijos, aš suprantu, projektas rengtas anksčiau, bet ar jis vertas pateikti – 28 pastabos mūsų Teisės departamento, tai yra rekordas. Teisingumo ministerija turėtų išsiskirti, juk teisėkūros procesas vis dėlto yra jos arkliukas. Atrodo labai keistai. Galbūt reikėjo ne pristatyti, o tiesiog parengti antrą variantą?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Vėlgi tik devynios šalys įgyvendino šitas nuostatas. Mes skubame ir labai prašome Seimo pritarti po pateikimo. Taip, pastabų yra labai daug, kadangi didelės apimties ir svarbus įstatymo projektas. Mes komitetuose labai atidžiai vertinsime, tikrai viską įvertinsime ir susitarsime, nebus likusių pastabų.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, nežinau, gal jūs atsakysite ir į nelabai susijusį klausimą. Ne per seniausiai Teisėjų taryba nusprendė, kad žurnalistai, kurie nori filmuoti arba įrašinėti medžiagą, įskaitant bylas, turi pateikti visą informaciją, taip pat savo namų adresą, ir nusikaltėliai, kurie yra baudžiami, turi teisę sužinoti. Į tai plačiai reagavo žurnalistų bendruomenė. Ar šiuo įstatymu bus kaip nors paliestos žurnalistų teisės ir apsauga, ar neįmanoma įtraukti šito klausimo? Dėkoju.
E. JANKEVIČIUS. Įstatymai, susiję su reglamento įgyvendinimu, padės žurnalistams išspręsti šituos klausimus. Kai jie visi bus įgyvendinti, tikrai atsiras daugiau aiškumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso pateikto įstatymo projekto. V. Kamblevičius – už.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Mieli kolegos, pirmą kartą girdžiu, kai ministras taip nuoširdžiai prašo padėti, kad būtų įgyvendintos jo svajonės. Aš siūlau už tai balsuoti. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti projektui po pateikimo? Projektui Nr. XIIIP-2273 pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymas numatomas birželio 26 dieną.
17.45 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2197, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1093 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2198, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1094 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2199, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1095 1 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2200, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1098 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2201, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1099 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2202, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1100 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2203, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 6, 9, 40, 74, 76, 77, 80, 82, 85 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2204 (pateikimas)
Kol kas nėra krašto apsaugos ministro, gal palauksime, kol jis ateis, todėl dabar V. Ąžuolą kviečiu į tribūną pateikti aštuonis projektus: Nr. XIIIP-2197, Nr. XIIIP-2198, Nr. XIIIP-2199, Nr. XIIIP-2200, Nr. XIIIP-2201, Nr. XIIIP-2202, Nr. XIIIP-2203, Nr. XIIIP-2204. Tai yra Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir visi mano išvardinti lydimieji. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Teikiu aštuonis įstatymų projektus, kurie iš tikrųjų suderintų, techniškai būtų suderinti įstatymų projektai: Lietuvos banko įstatymų paketas, Mokėjimų įstatymų paketas ir Draudimo įstatymo nuostatos. Kadangi kartu su kolega buvau vienu pagrindinių šiuos paketus kuruojančių asmenų, tai iškilo, jau tuos įstatymų paketus priėmus, tam tikri nesusipratimai – dėl įsigaliojimo datos, nuostatų, kitų dalykų. Juos reikia būtinai suderinti ir tą suderinimą reiktų padaryti iki šio mėnesio galo, kad visi įstatymai sklandžiai galėtų įsigalioti.
Norėčiau pabrėžti, kad teikiamais projektais nėra nustatomi jokie nauji ar panaikinami seni reikalavimai, o tiesiog anksčiau priimtų, bet dar neįsigaliojusių įstatymų nuostatos techniškai priderintos prie šią savaitę priimto Lietuvos banko įstatymo nuostatų. Atsižvelgdami į tai, kad šias suderintas nuostatas reikia inkorporuoti į balandį priimtus įstatymus iki jų įsigaliojimo ir reikia projektus priimti dar šio Seimo pavasario sesijoje, projektų rengėjai prašo projektus svarstyti skubos tvarka. Tad trumpai būtų tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju už visų aštuonių projektų pateikimą. Niekas nenori jūsų klausti. Motyvai dėl visų projektų. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo visiems aštuoniems projektams pritarti? (Balsai salėje) Dėl visų aštuonių balsuojame tada, jeigu reikalaujate. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. Visiems aštuoniems įstatymų projektams pritarta. Pagrindinis komitetas dėl visų projektų – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas numatomas birželio 19 dieną.
17.47 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 651, 67, 68, 69, 70, 72 ir 772 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu ir priedais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2286, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2287 (pateikimas)
Dabar grįžkime prie darbotvarkės 2-14a ir 2-14b klausimų. Atvyko krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. Kviečiu pateikti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 651, 67, 68, 69, 70, 72 ir 772 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 611 straipsniu ir priedais įstatymo projektą Nr. XIIIP-2286 ir lydimąjį Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2287. Prašau į tribūną viceministrą.
V. UMBRASAS. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu minėtų KASOKTI ir Tarptautinių operacijų ir pratybų bei kitų bendradarbiavimo renginių įstatymo pakeitimo įstatymo projektus, keičiami tie straipsniai, kuriuos paminėjo gerbiama posėdžio pirmininkė.
Šiuose projektuose yra numatomi pakeitimai, susiję su karių tarnybinio atlyginimo skaičiavimo sistemos ir karių socialinių garantijų paketo tobulinimu. Šis įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatą dėl karių atlyginimo vidurkio padidinimo iki 30 % ir karių socialinių garantijų ir tarnybos sąlygų gerinimo. Prieš mažiau kaip dvi savaites Seimas pritarė Lietuvos kariuomenės principinei struktūrai ir krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ribiniam skaičiui 2019–2024 metais. Tam, kad 2024 metais pasiektume Seimo nustatytą minimalią tarnaujančių karių ribą – 14 tūkst. 500, per ateinančius šešerius metus kasmet į Lietuvos kariuomenę privalome priimti apie 800 profesinės karo tarnybos karių, tačiau, atsižvelgdami į tai, kad kasmet į atsargą išeina 300–400 karių, priimamų į profesinę karo tarnybą skaičius turėtų būti ne mažesnis kaip 1 tūkst. 100. Atlikus analizę, kaip kariai vertina tarnybos sąlygas, ir įvertinus esamą Lietuvos kariuomenės komplektavimo ir karių motyvavimo sistemą, buvo nuspręsta, kad pagrindinės komplektavimo ir motyvavimo sistemos pertvarkos kryptys turėtų būti tarnybinio atlyginimo apskaičiavimo sistemos tikslinimas ir karių socialinės paramos paketo tobulinimas.
Siūlomais įstatymų projektų pakeitimais siekiame trijų pagrindinių tikslų. Pirmas, pakeisti karių tarnybos apmokėjimo sistemą, padarant ją labiau motyvuojančią, sudarančią palankias sąlygas pritraukti ir išlaikyti karius krašto apsaugos sistemoje.
Antra. Reglamentuoti karių tarnybos apmokėjimą įstatyme vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu suformuluota doktrina, kai reglamentavimas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų perkeliamas į įstatyminį reglamentavimą.
Trečia. Gerinti karių socialinę apsaugą tobulinant karių socialinių garantijų paketą.
Norėčiau trumpai pristatyti numatomus pagrindinius pakeitimus. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai susiję su karių tarnybinio atlyginimo sistemos apskaičiavimu.
Pirma. Subalansuotas tarnybinio atlyginimo augimas su laipsnio augimu, tikslinami koeficientai, jų didėjimo laikas. Iki šiol turime situaciją, kai karių tarnybinis atlyginimas nustoja didėti anksčiau, negu kad karys gali siekti aukštesnio laipsnio.
Antra. Įvedamas papildomas tarnybinio atlyginimo augimo dydis, kai tarnybinis atlyginimo koeficientas nustoja augti turint tarnybinį laipsnį. Šiuo metu karių tarnybinis atlyginimas esant tam pačiam laipsniui didėja tik tam tikrą laiką, todėl ilgiau tuo pačiu laipsniu tarnaujantys kariai negali tikėtis tarnybinio atlyginimo didėjimo. Tai ypač aktualu kariams specialistams, kuriems kartais dirbtinai keliamas laipsnis, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti jo tarnybinio atlyginimo didėjimą ir išlaikymą kariuomenėje.
Iš viso karių tarnybinis atlyginimas turėtų didėti iki 30 %. Pokyčio įgyvendinimas numatomas iki 2020 metų, karių tarnybinį atlyginimą didinant 2018 metais ir 2019 metais po 10 %, o 2020 metais – 5 % iš krašto apsaugos sistemai suplanuotų skirti asignavimų. 2017 metais karių tarnybinis atlyginimas jau buvo padidintas 5%.
Tik noriu atkreipti dėmesį, kad kariams tarnybinis atlyginimas augs skirtingai. Tikslus augimas priklausys nuo laipsnio ir jį turint ištarnauto laiko. Didžiausias augimas bus jaučiamas tose laipsnių kategorijose, kur yra didžiausias karių trūkumas, nutekėjimas, tai yra eiliniai, vyr. eiliniai ir grandiniai, taip pat vyr. leitenantai, kapitonai, majorai.
Karių tarnybos apmokėjimą reglamentuojant įstatyme numatoma perkelti esmines nuostatas dėl priedų ir išmokų mokėjimo, kurį šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
Pažymėtina, kad naujų priedų ir išmokų kategorijų nenumatoma įvesti. Siūlomais pakeitimais tik perkeliamas reglamentavimas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų į įstatymo projektą. Vienintelis pakeitimas šioje srityje – atkuriamas prieš krizę nustatytas dydis už vadų atsakomybę.
Tobulinant karių socialines garantijas, įstatymo projekte numatyta sudaryti galimybę atsargos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, gauti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo Lietuvos nacionalinės sistemos sveikatos priežiūros įstaigose. Nustatyti daugiau vienkartinių kompensacijų kariams, sužeistiems dėl tarnybos priežasčių, yra įteisintos papildomos vienkartinės kompensacijos, mokamos kariams dėl sveikatos sutrikimo, susijusio su kario tarnyba ar kario statusu, kai po gydymo neliko liekamųjų reiškinių arba nesumažėjo tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę. Sutrumpinti kompensacijų, mokamų karių sveikatos sutrikimo ar žūties dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, atvejais, išmokėjimo terminus nuo buvusių 30 mėnesių iki 12 mėnesių.
Įteisinti materialinių pašalpų mokėjimą visiems kariams, t. y. kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, taip pat asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat šeimos nariams kario mirties atveju. Šiuo metu teisę į šias pašalpas turi tik profesinės karo tarnybos kariai ir kariūnai.
Suvienodinti karių, pasiųstų į užsienio institucijas tarnybos ir mokymosi tikslais, ir jų sutuoktinių, kurie yra profesinės karo tarnybos kariai, garantijas būti perkeltiems į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Užtikrinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių teisę į tėvystės atostogas.
Įgyvendinus numatomus pakeitimus, tikimės pritraukti daugiau personalo į profesinę karo tarnybą, išlaikyti esamą, motyvuoti karius siekti karjeros, užtikrinti geresnę socialinę apsaugą, garantijas tiek tarnaujantiems, tiek į atsargą išėjusiems kariams. Pakeitimų įgyvendinimas numatytas iš krašto apsaugos sistemai skiriamų asignavimų. Siekiame, kad siūlomi įstatymo projekto pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos, todėl prašome svarstyti skubos tvarka. Tikimės Seimo pritarimo teikiamam įstatymo projektui.
Atsižvelgiant į atliekamus įstatymo projekto pakeitimus, atitinkamai tikslinamas ir Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas, kuriame pateikiama nuoroda į KASOKTĮ dėl karių tarnybos apmokėjimo. Vėlgi apmokėjimas perkeliamas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmens į Krašto apsaugos sistemos organizavimo karo tarnybos įstatymą. Tik tiek dėl to antro projekto. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsamų pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, viceministre. Iš tiesų įstatymas neblogai parengtas ir tikrai jame yra gerų dalykų. Vienas iš jų yra atlyginimų, algų diferenciacija, kuri paskatintų karius siekti geresnių rezultatų ir motyvuotų. Jūs paminėjote vieną svarbų momentą ir čia yra šiek tiek nerimo. Jūs kalbėjote apie dirbtinai keliamus laipsnius siekiant užtikrinti motyvaciją. Ar dabar algos kėlimas netaps kompensacija už nepaskirtą laipsnį? Gal verta didinti ribinius laipsnių skaičius, kad kariai, atitinkantys reikalavimus, gautų tuos laipsnius, o ne kelerius metus lauktų laipsnio pakėlimo su didesne alga?
V. UMBRASAS. Iš tikrųjų teisinga pastaba, gerbiamasis Seimo nary, bet aš kalbėjau apie praeitį. Dabar būtent ir numatoma, kad nebūtų šitų dirbtinų dalykų išlaikant tam tikrą kario motyvaciją, sakykim, kario, kuris turi tą patį laipsnį jau daug metų, galbūt jis yra geras specialistas ir jis reikalingas kariuomenei, tačiau dėl tam tikrų dalykų nei jis pats nesuinteresuotas, nei galbūt jis netinka, kad jam pakeltų aukštesnį laipsnį, o čia jam atsiranda tam tikra motyvacija likti ir tęsti savo darbą kaip kariui specialistui.
Iš tikrųjų tas koeficientų kėlimas nėra didelis, jis bus pradėtas 2019 metais tiktai, jeigu bus priimtas šis įstatymo projektas, ir priklausomai nuo… Jis pradedamas tik tada, kai karys ištarnauja su tuo laipsniu jam numatytus metus, ir paskui arba turi gauti aukštesnį laipsnį, arba lieka su tuo pačiu laipsniu. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą kiekvienas karys su tam tikru laipsniu turi ištarnauti tam tikrus metus. Koeficientas priskiriamas tik po to ir, kaip minėjau, tai yra motyvacinė priemonė, kad žmogus, geras specialistas liktų toliau kariuomenėje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, kaip tik norėčiau paklausti apie specialistus. Iš tikrųjų svarbu, kad kariuomenėje taip pat būtų aukšto lygio specialistai ir kai rinkoje yra tam tikrų specialistų deficitas arba aukštas atlyginimo lygis, iš tikrųjų pagal bazinį atlyginimo lygį gana sudėtinga išlaikyti juos kariuomenėje. Noriu paklausti, ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų ne tik taikant bazinius koeficientus, bet ir atsižvelgiant į rinkos pasiūlymą, t. y. kiek darbo rinkoje kainuoja vienas ar kitas specialistas, nes iš esmės taip gali būti, pavyzdžiui, kibernetinės atakos arba informacinių technologijų saugumas taip pat reikalauja tam tikrų žinių. Kaip jūs sprendžiate tas problemas?
V. UMBRASAS. Iš tikrųjų įstatymo projektas ir numato tokį lankstesnį apmokėjimą, kad galėtume geriau reaguoti į tai, kas vyksta, kaip jūs sakote, ir darbo rinkoje. Deja, tikrovė yra tokia, kad kariuomenę palieka profesionalūs žmonės dar ir dėl to, kad ieško geresnių sąlygų, geresnio apmokėjimo sąlygų. Tas atlyginimų pakėlimas ir susijęs būtent su tuo, kad norime išlaikyti profesionalus, išlaikyti kariuomenę, išlaikyti karius ir dar užauginti iki tiek, kiek Seimo yra patvirtinta, kaip minėjau.
Artimiausiais metais numatytas smarkus profesinės tarnybos karių augimas. Todėl čia yra tam tikrų priedų. Tik jie perkeliami iš Vyriausybės nutarimo, jie visi išlieka. Kaip minėjau, tik už vadų atsakomybę šiek tiek didėja, bet skaičius tokių vadų yra labai nedidelis. Sakykime, gal keliasdešimt žmonių. Kiti priedai išlieka, ir tada yra galimybė mokėti jiems toliau už ypatingą specifiką, už kvalifikacines kategorijas, už, kaip sakiau, laipsnį, jeigu žmogus nedaro karininko karjeros, bet tiesiog yra specialistas. Taip, būtent dėl to tai ir yra daroma, kad išsilaikytume, išlaikytume rinkos spaudimą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Iš tikrųjų noriu paklausti, ar tiesa, kad Lietuvoje tarp puskarininkio ir generolo yra didžiausias skirtumas visoje Europoje? Kiek gauna algos į rankas puskarininkis ir generolas?
V. UMBRASAS. Puskarininkis yra puskarininkis, turbūt niekur Europoje ir niekur NATO šalyse generolas negauna tiek, kiek puskarininkis. Sakykim, šių metų statistika: į rankas (atsiprašau, tik generolo turbūt neturiu, bet pulkininko turiu) eilinis kareivis, jūreivis vidutiniškai gauna (čia nuo daug ko priklauso) 604 eurus, o pulkininkas gauna 1 tūkst. 742 eurus. Nemanau, kad čia būtų labai dideli skirtumai. Atsiprašau, dabar generolo tiksliai nepasakysiu, bijau improvizuoti, neturiu su savimi. (Balsai salėje) Ne, tikrai ne tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū, galėsite komitete paklausti, pasitikslinti. Užtenka. Labai ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. J. Jarutis. Dėkoju, viceministre.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, viceministre, už pristatymą. Iš tikrųjų Seimas, vykdydamas partijų susitarimą, dviem metais anksčiau, ne nuo 2020 metų, o nuo 2018 metų, priėmė sprendimą skirti 2 % nuo bendrojo vidaus produkto. Tų 2 % turbūt pati svarbiausia dalis yra kariai, žmonės, jų socialinės garantijos, jų saugumas, motyvacija eiti tarnybą ir siekti karjeros. Investuokime pirmiausia į žmones, o į techniką vėliau. Kviečiu palaikyti šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti prieš. Galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame? Prašom.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Kaip pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymas numatomas birželio 21 dieną.
18.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2309 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar toliau rezerviniai klausimai. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas. Pateikimas. R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Siūlau papildyti pavasario sesijos darbų programą Politinių partijų įstatymo projektu Nr. XIIIP-2266, įrašyti į programą ir svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nieko nenori paklausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kad turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 69, prieš – 2, susilaikė 5. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.04 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266 (pateikimas)
Gerbiamas kolega, dabar prašau pristatyti Politinių partijų įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2266. Pateikimas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Įstatymo projekto rengimą paskatino kontroversiška, orientuota į praeitį šiuo metu egzistuojanti valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinėms partijoms, paskirstymo sistema. Šiuo metu numatyti politinių partijų finansavimo paskirstymo pagrindai neatitinka įstatymuose apibrėžtų šio finansavimo tikslų. Taip pat daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi kiti pagrindiniai biudžeto lėšų paskirstymo politinėms partijoms kriterijai. Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Pietų Korėjoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir kitur pagrindinis valstybės lėšų paskirstymo kriterijus yra parlamente turimų narių skaičius. Taip pat naudojami ir įvairūs papildomi kriterijai. Turtingiausiose demokratinėse valstybėse numatytas visų politinių partijų valstybinio finansavimo rėmimas. Taigi būtina tobulinti politinių partijų finansavimo sistemą, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų paskirstyti pagrįstais finansavimo tikslais.
Šiuo projektu iš esmės yra siūloma pakeisti porą punktų ir nustatyti, kad du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų būtų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų – politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. Taip pat numatytas atvejis, kad jeigu politinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir registruojama nauja politinė partija, turinti daugiau partijos narių Seimo narių nei buvusi partija, valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta už išrinktus Seimo narius, padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. G. Skaistė. Nematau, nėra. J. Sabatauskas. Nėra. E. Pupinis klausia.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, čia turbūt jūs šiek tiek prisitaikote sau tą įstatymo projektą. Jeigu jūs kalbėjote apie valstybės lėšų padalinimą, atsižvelgiant į pagrindinį kriterijų – parlamentarų skaičių Seime, tai gal turite pavyzdžių, kai pinigai yra dalinami eigoje, jei partija suskyla ir Seimo nariai išsivaikšto po kelias frakcijas? Ar yra tokių pavyzdžių, ar čia jau jūsų išradimas? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS. (LSDDF). Na, aš nepasakyčiau, kad ką nors asmeniškai sau aš čia bandau prisitaikyti. Aš tik bandau pritaikyti įstatymines nuostatas, kurios labiau atitiktų demokratinius principus, skaidrumą ir dalinimąsi, kas yra labai svarbu socialdemokratinėje ideologijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Salamakinas. Nematau. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų jūsų išvardintose valstybėse, beje, parlamentai renkami pagal sąrašus. Didžiulis skirtumas nuo to, kokia sistema egzistuoja Lietuvoje. Jūs siūlote nustoti vertinti partijų surenkamų balsų skaičių, o vertinti tik perbėgėlius iš vienos frakcijos į kitą. Aš suprantu, kai mokinių krepšelis seka paskui moksleivį. Bet dabar jūs norite, kad ir pinigai, skiriami parlamentinėms partijoms už iškovotas vietas, sektų paskui parlamentarą, kuris bėgs iš frakcijos į frakciją. Šiuo atveju vis dėlto paaiškinkite, kodėl jūs nenorite, kad būtų paliktas, nes jūs išbraukėte visą sistemą, ir skaičiavimas nuo rinkėjų balsų.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Žiūrėkite, jūs sakote, kad pinigai sektų dabar paskui parlamentarą ir pagal savivaldybės tarybos narį. Bet jūs taip pat sakote, kad pinigai šiuo išvardintu atveju seka paskui rinkėją. Tai ar taip, ar taip, tie pinigai seka, tik, matyt, šiuo atveju sekimas vieno masto ir skaičiavimas daug sudėtingesnis, sekimas kito masto irgi yra ne be trūkumų.
Aš skaičiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Taip, ten yra pastabų. Aš nesakau, kad čia pateikta pati idėja yra bloga, bet nesakau, kad ji yra negalima tobulinti.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Rimantai, iš tikrųjų šmaikšti jūsų idėja, bet prisimenant šio ryto Prezidentės kalbą apie politinių partijų stiprinimą, kaip manote, na, politologiškai, Prezidentė labai politologinę kalbą šiandien pasakė ir jinai išsiskyrė iš kito konteksto, kaip paveiktų politinių partijų stabilumą ir ideologinę kryptį toks sprendimas? Aš suprantu, kai yra pagal rinkimų balsų skaičių, tai iš esmės įpareigoja partijas laikytis į rinkėją orientuotos politikos, o toks skirstymas lyg ir nuplauna tą atsakomybę kiekvienais metais. Kaip tai paveiktų politinių partijų ideologinę prizmę, stabilumą? Šiandien mes irgi tokie truputį abejojantys, kas čia jus suskaldė iš vidaus.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamas Simonai. Turiu pasakyti, kad stabilumas gerai, bet konkurencija, ko gero, yra geriau. Šiuo atveju pasinaudojusios galėtų gauti tam tikrą finansavimą ir tos politinės partijos, kurios šiandien jo negauna, nes kai kurios turi ir Seimo narių nedidelį skaičių, ir turi savivaldybės tarybos narių. Taigi atsirastų dar didesnė konkurencija ir, matyt, iš to išaugtų kas nors gero.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, grįžkime prie pirminio varianto. Partija dalyvauja rinkimuose ir jau turi kokį nors biudžetą, ar ne? Dabar visi kartu dalyvaujate, jūsų tiek išrenkama. Ar tie, kurie išeina, nelieka įsiskolinę tam pirminiam variantui partijos ir neturi grąžinti pirmiausia tos skolos, o paskui pretenduoti į tai, ką iškovojo partijos branduolys? Čia iš tikrųjų gali labai kuriozinių dalykų pasitaikyti. Pagal šitą įstatymą sugalvos kokia nors dalis atskilti, susiviliojusi nemažu biudžetiniu kapšu ateinantiems rinkimams, ir prasidės vaikščiojimas vieni nuo kitų.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Sutinku su jumis ir su pačia jūsų išsakyta mintimi, kad toks perbėgėliškumas iš vienos partijos į kitą nėra skatintinas dalykas ir nėra pats geriausias pavyzdys mūsų visuomenei ir rinkėjams. Šiuo atveju tai yra smerktinas pavyzdys, bet teisinių instrumentų, kaip apriboti tokius dalykus, mes kol kas nesiūlome. Bet kaip finansavimo neperskirstyti ar numatyti periodiškumą, dėl šio įstatymo galėtų būti teikiami pasiūlymai ir jie galėtų būti vertinami.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Žinodamas socialdemokratų polinkį į solidarumą, debatus ir ypač socialdemokratdarbiečių polinkį į šitas vertybes, noriu paklausti pirmą klausimą: ar su ponu G. Palucku derinote, suderinote šituos dalykus prieš atimdami iš jų pinigus?
Antras dalykas. Ką jūsų partija ir frakcija darys, jeigu, priėmus šitą įstatymą, tarkim, keturi Seimo liberalai nutars papildyti J. Oleko frakciją? J. Oleko frakcijoje bus 12 Seimo narių, o jūsų frakcijoje liks 11 ir jūs vėl nieko negausite.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Mes džiaugsimės, jeigu liberalai kaip nors atsisakys savo liberalių idėjų ir pereis prie socialdemokratinių idėjų. Matyt, jūs paklauskite G. Palucko, ar būsite tinkami.
O manęs klausėte, ar suderinau su G. Palucku. Kaip žinoma, teisine prasme neturiu privilegijos ir privalomumo tą daryti, o moraline prasme nemanau, kad to reikia.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. (Balsas salėje)
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Aš tikiu, kad G. Paluckas nori pasidalinti tuo, ką turi. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nebėra V. Kamblevičiaus. Išsibraukėte, taip? Tada R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už tokį žaismingą pateikimą. Įdomiausia bus pažiūrėti, kaip mūsų didžiausia frakcija balsuos, kaip jie savo perspektyvą mato, ar vieningą, ar ne. Bet klausimas turbūt susijęs, nes jūs krepšelio principą iš esmės siūlote su Seimo nariu arba tarybos nariu. Kaip dabar bus su tais, kurie normaliai gali išsikelti kaip pavieniai kandidatai, nepriklausantys kokiai nors politinei partijai? Kaip tas krepšelis jiems? Jie nešiosis tą krepšelį ar gaus tą finansavimą, ar negaus? Kaip čia dabar, jūsų manymu, turėtų būti? Lygiai taip pat ir savivaldybės lygmeniu.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Žiūrėkite, o šiuo metu patys išsikėlę gauna ką nors? (Balsai salėje) Tai koks klausimas? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju, atsakėte į visus klausimus. Gerbiamas pranešėjau, ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. J. Bernatonis – už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, aš matau, kad priimtas projektas labai linksmai, tačiau šiandien situacija tikrai nelinksma: visus biudžeto pinigus pasidalina septynios partijos, daug politinių partijų, kaip žinote, Prezidentė minėjo, kad yra 24, yra diskriminuojamos. Pagal šitą siūlomą modelį lėšas iš biudžeto, atsižvelgus į tai, kokie pasiekimai rinkimuose, gaus jau 17 partijų, vadinasi, jau didesnis ratas partijų turės biudžetinį finansavimą.
Taip pat galbūt kolegos konservatoriai nepaskaitė projekto, ten kalbama apie išrinktus Seimo narius ir išrinktus tarybų narius, taigi paskui bėgiojančius jokie krepšeliai nebėgios, o kitas dalykas, čia kalbama ne apie lėšų paskirstymą išrinktiems piliečiams, o kalbama apie būdą, kaip tos valstybės dotacijos paskirstomos politinėms partijoms. Kalbėti apie save išsikėlusius ar politinius judėjimus yra ne į temą, reikalingi kiti įstatymai, todėl aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors projektas čia taip linksmai pristatomas, bet aš manau, kad jis gana svarbus mūsų politinės bendruomenės perspektyvai. Manau, kad jis dar labiau paskatins įvairius perbėgėlius, susiskaldymus, taip sakant, negerbimą rinkėjų nuomonės, kurią jie išreiškė balsuodami už vienos ar kitos partijos sąrašą. Siūlau projektui nepritarti, išlaikyti dabartinį principą, finansuojant politines partijas, kai rinkėjas, balsuodamas rinkimuose kartu už tą ar kitą partijos sąrašą, ir nulemia, kokiai partijai jis skiria ir biudžetinį finansavimą.
Dabar norima, kad nulemtų perbėgėlių gausa, ne rinkėjas, o perbėgėlių gausa. Nereikėtų autoriams čia aiškinti, kad jie labai jau čia susirūpinę kai kuriomis smulkiomis partijomis, kurios vieną kitą tarybos narį turi kažkur savivaldybėje, na, akivaizdu, kad čia yra rūpinimasis savimi. Gerbiamieji, jeigu jau apsisprendėte atskilti, kurti kitą partiją, ne tą, už kurią balsavo rinkėjai, tai jau ir žinojote tokio atsiskyrimo aplinkybes. Matyt, pasiplanavote, kad iš to buvimo valdančiojoje koalicijoje pakankamai gėrybių nusigriebsite, ir jau galėtumėte nebepretenduoti į tą biudžetinį finansavimą? Kviečiu tuos, kurie nepalaiko tokių atskilėliškų tendencijų, vis dėlto nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 47, prieš – 19, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas numatomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti birželio 28 dieną.
Replika po balsavimo – gerbiamas J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Kaip pagrindinį siūlome Biudžeto ir finansų komitetą, nes tai yra finansavimo klausimai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, vienas siūlymas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, paprastai visada taip būdavo, o kitas siūlymas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, Biudžeto ir finansų komitetas. Alternatyvus balsavimas. Kas už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, balsuojate už, kas už Biudžeto ir finansų komitetą, balsuojate prieš.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 28, prieš – 52. Taigi pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas numatomas birželio 28 dieną. Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kai vidury dienos Seimo posėdyje pavagia iš vienos partijos pinigus, tai ir galioja tautos pasakymas: „Čia jokios apgaulės, tik rankų miklumas ir valstiečių parama.“ (Balsai salėje)
18.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2308 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, keliaujame toliau. Kviečiu į tribūną R. Žemaitaitį pateikti Seimo nutarimą dėl papildymo Lietuvos Respublikos pavasario sesijos darbų programos.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega Jonai, pristatysiu, ką aš noriu. Noriu pateikti Politinių partijų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimą. Politinių partijų atstovai dalyvavo prieš keletą savaičių forume ir visi sutarėme, kad narių skaičius politinei partijai įkurti turėtų būti mažinamas nuo 2 tūkst. iki 1 tūkst. Ir vienas procentas, kad būtų galima gauti valstybės finansavimą. Ryšium su tuo, su besikuriančiais judėjimais, komitetais, kad žmonės negali realizuoti savo idėjų, savo minčių, noriu, kad Seime atsirastų, grįžtų nauja buvusi idėja, buvęs teisės akto reglamentas ir pradėtume diskutuoti iš naujo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 48, prieš – 4, susilaikė 24. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.23 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2261 (pateikimas)
Vėl kviečiu R. Žemaitaitį pateikti Politinių partijų įstatymo 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dar sykį ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš jau prieš tai, kai pristačiau nutarimo projektą, pristačiau, kad steigėjų užtektų 1 tūkst. narių, o kad gautų dotaciją, būtent užtektų 1 %. Turime tokių situacijų, kad ir Seime buvo, ir ne viena partija irgi taip pat išgyveno savivaldos rinkimuose, jie turėjo po atstovą, o Seime neperėjo 5 % ribos, o mes turėjome tris vienmandatininkus. Aš prisimenu Rimą, Antanas buvo ir Konstantas Ramelis, kaip pavyzdys. Buvo ir kitų politinių partijų. Todėl išties kalbama apie partinę discipliną, kalbama apie tai, kad visą atsakomybę turi prisiimti ne komitetas, ne judėjimai, ne dar kažkokie laikini dariniai, o tik politinė partija. Ir per politines partijas galima organizuoti valstybės valdymą ir kartu kelti atsakomybę. Todėl siūlome ir siūlau pažeminti tą kartelę.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs tada ir siūlykite, kad komitetai būtų prilyginami partijoms, o ne atvirkščiai, kad būtų didinamas partijų skaičius. Aš norėčiau paklausti, kaip tai koreliuoja su žmonių lūkesčiais, nes kai nuvažiuoji į susitikimus, žmonės paprastai būna nepatenkinti, kiek šitų partijų gali būti, kodėl jų tiek daug. Iš tikrųjų gal reikia ieškoti viduriuko, o ne stengtis dauginti partijų, o atvirkščiai, galbūt šiek tiek įrėminti į partinį lygį reikalavimus komitetams ir visiems laisviems piliečiams, kurie dalyvauja rinkimuose. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, kaip žinote, komitetų dar nebuvo ir komitetai žmonėms yra dar nepriimtini, kaip ir judėjimai nėra priimtina, nes politinės partijos Lietuvoje veikia 28 metus. Komitetai viso labo tik ketveri metai. Tokį pat klausimą galėsite užduoti po kitų metų savivaldos rinkimų, kai kiekvienoje savivaldybėje bus įkurta po 10 komitetų, o dalyvaus tik keturios arba penkios parlamentinės partijos. Apie tai ir reikėtų kalbėti.
Dabar dėl tūkstančio narių. Mes turime didžiuosius miestus, kai įkuriamas judėjimas. Judėjimas suformuojamas iš 200 žmonių, finansavimas netaikomas pagal Politinių partijų finansavimo kontrolės įstatymą, o judėjimo steigėjai, naudodamiesi visuomenės eteriu, sako: mes kurtume politinę partiją, mes prisiimtume tą atsakomybę, bet 2 tūkst. narių mes nesurenkame. Tai čia toks yra diskusinis dalykas. Todėl noriu, kad komitete, plenarinių posėdžių salėje, Seime mes apie tai diskutuotume, darytume konferencijas ir iki kitų rinkimų tai būtų išdiskutuota ir priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, žinote, gal ir būtų galima svarstyti, tačiau jūs minite tuos žmones, kurie sako: mes tūkstančio, 2 tūkst. narių nesurenkame. Tai ir tūkstančio jie nesurinks, nes ateina 100 žmonių su po dešimt įgaliojimų kišenėse ir kuria partiją. Jų niekad nebūna tiek. Aš manau, kad tegul tada ateina 200 narių po 10 įgaliojimų, jūs nesiūlote keisti tos normos, ir kuria partiją. Aš manau, kad šiuo atveju kartelė yra visiškai normali. Gal pasiūlykite pirmiausia, kad bent į pirmą steigiamąjį susirinkimą susirinktų tas tūkstantis, tada būtų galima, ko gero, svarstyti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, geras pasiūlymas. Kaip suprantu, jūs pritarsite mano siūlymui, įregistruosite pasiūlymą, kad steigiamajame susirinkime ir būtų tūkstantis narių, o kitą pasiūlymą registruosime kartu, kad būtent nebūtų tų įgaliojimų.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau, jūs rengiatės kurti naują partiją nes, ko gero, jau su ta partija jūs turite problemų, kaip mes turėjome su Darbo partija, ir jūs mažinate tą kartelę. Bet, kaip jūs puikiai suprantate, anksčiau irgi buvo tas tūkstantis steigėjų, ir dabar jūs norite tą kartelę pamažinti, bet mes norime kaip tik stiprinti tradicines partijas, kad jų būtų kuo mažiau, bet jos būtų tvirtos ir gintų valstybės vertybes. Bet pas mus jų prisikuria ir, ko gero, mes pirmaujame Europoje pagal partijų skaičių, todėl žmonės mumis nepasitiki. Kaip jūs manote, kai partijų daug, ar tai yra gerai?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolega Petrai. Tai jums atsakymas iškart dėl informacijos. Lietuva – mes esame žemiau nei vidurkis pagal politinių partijų skaičių, tai mums dar toli gražu iki Europos vidurkio, jei skaičiuotume vienam gyventojui ir kiek yra kuriama. Mes būsime pirmaujantys Europoje kitų metų savivaldos rinkimuose pagal judėjimus ir komitetus, tą aš jums galiu garantuoti, nes jau dabar kiekvienas Seimo narys po penkis savo komitetus kuria.
Antras dalykas, tai nėra gimęs pasiūlymas, kaip jūs kalbate, įkurti kokią nors politinę partiją. Ši idėja ir šis projektas gimė po visų parlamentinių partijų debatų forume, kai mes nusprendėme, kad tokiam pasiūlymui reikėtų pritarti, t. y. visos politinės partijos pasisakė už tokių įvedimą. Vienos pasisakė už tai, kad būtų net mažinamas mažesnis procentas, kitos pasisakė, kad būtų mažinamas perėjimas net į Seimą mažesnis. Aš paėmiau tą diplomatinį optimaliausią variantą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Petras paklausė, bet aš norėjau paklausti, kolega, galbūt jūsų partijoje dabar narių sumažėjo, ir jūs tiesiog, kad išliktumėte kaip parlamentinė partija, dėl to to ir siekiate? Galbūt yra koks asmeninis motyvas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolega. Man pradėjus pirmininkauti politinėje partijoje „Tvarka ir teisingumas“ buvo 13 tūkst. 500 narių, dabar mes turime 13 tūkst. 427. Tai mums dar iki tūkstančio toli gražu. Bet aš žiūriu į regionus, aš žiūriu į didžiuosius miestus ir žiūriu tą problemą, kuri yra, ir galiu pasakyti kitą įdomų dalyką, siūlyčiau ir jums, kolegos, pasižiūrėti, kaip kai kurie dabar rajonų ar regionų merai judėjimus kuria regionų ir miestų pagrindu. Penkių savivaldybių merai nusprendžia kurti judėjimą. Tai kaip jums atrodo? Kokią atsakomybę turės? Ar judėjimas turi, ar politinė partija turi atsakomybę? Tik per politinę partiją šiandien įmanomas valdymas tiek parlamente, tiek Vyriausybėje. Tai šiandien mes turime visi susitarti, ir klausimas yra, ar mes norime į žaidimą įtraukti daugiau žmonių ir kad daugiau atstovų dalyvautų? Aš manau, kad šiandien mes turėtume apie tai kalbėti ir leisti jiems dalyvauti kartu su mumis politiniams valdyme.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gal žinote, kaip yra didžiosiose Vakarų demokratijos valstybėse – Prancūzijoje, Vokietijoje?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ten yra, matot, irgi regioniniai rinkimai, vienas dalykas. Yra mišrios rinkimų sistemos, kur vienmandatės, pavyzdžiui, ta pati Latvija. Mes turime regionų principu. Procentai yra mažesni ir politinių partijų yra daug daugiau, ir galimybė gauti finansavimą iš valstybės yra daug didesnė. Tokiu atveju mes kaip ir uždarome ratą. Gerai, aš puikiai prisimenu užpraeitą kadenciją – kolegą Rimą, kolega Antanas sėdi, K. Ramelio nebėra. Aš labai puikiai prisimenu: trys atstovai – trys žmonės. Ir finansavimas toje vietoje baigiasi, ir jie negali pretenduoti į valstybės finansavimą. Jie tik gauna finansavimą pagal savivaldos rinkimus. Dabar lygiai taip pat mes turime kolegą Naglį – Centro partijos pirmininką. Kai kuriose savivaldybėse turite, esate Seimo narys. Jis negali, bet, tarkim, partija irgi turi. Mes turime kolegą L. Balsį – lygiai taip pat. Jie turi tuos 2 tūkst. narių. Jie tikrai juos surinks, tik klausimas yra, kiek savivaldoje jie turi narių ir kiek ne. Mes čia tam ir turime susirinkti ir diskutuoti. Tam bus komitetas, tam reikia daryti konferencijas ir pasižiūrėti geriausią praktiką.
PIRMININKĖ. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas kolega, jūs siūlote tokį variantą (aš turiu omeny partijos narių skaičių), kuris vėlgi siūlo atvirkštinį procesą. Mes kaip tik prieš keletą metų didinome reikiamą skaičių tam, kad stiprintume politines partijas. Dalis partijų, kurios turi tūkstantį narių, jau buvo likviduotos. Beje, aš noriu pasakyti, kad jeigu idėjos geros, mūsų, socialdemokratų, pavyzdys parodė, kad susirinko per 4 tūkst. steigėjų, ir nebuvo jokios problemos. Bet aš noriu jūsų paklausti ne apie tai. Jūs siūlote įvesti 1 % barjerą, kad partija gautų biudžetinį finansavimą. Galbūt jūs pritartumėte prieš tai pateiktam projektui, kur apskritai visoms partijoms, kurios turi išrinktus savo narius, siūlomas biudžetinis finansavimas be jokio 1 % barjero. Tada ir Centro partija, ir Žaliųjų partija taip pat gautų biudžetinį finansavimą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, pritarčiau iš dalies. Prieš tai susilaikiau ir pasakysiu dėl ko. Aš esu šalininkas prieš dėl teisės, kad žmogus, išrinktas pagal vieną politinę partiją, galėtų lakstyti per kitas politines partijas ir… (Balsas salėje) Ne, ne, aš tik sakau, dėl ko aš laikausi to motyvo – išrinko tas, finansavimą gauna tas. Mes turėtume tada kalbėti… (Balsas salėje) Viskas. Tada tvarka.
Antras dalykas, kad visi turėtų gauti. Tame forume irgi buvo tokių klausimų iškelta ir, tarp kitko, G. Kirkilas, man atrodo, apie tai kalbėjo. Aišku, į pasiūlymą galima tą dalyką įtraukti. Bijau dėl kolegos Gedimino, bet man atrodo, kad lyg ir buvo kolegos pasakyta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėkui „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkui už demokratinę iniciatyvą ir bandymą Lietuvą prilyginti senoms Vakarų valstybėms, kuriose tos kartelės ir finansavimo, ir barjero peržengimo yra mažesnės. Kolegos kitų partijų ir ypač didžiųjų partijų atstovai, aš jus raginu – nesielkite kaip didieji prekybos tinklai, kurie iš esmės nebepalieka vietos nei smulkioms, nei vidutinėms parduotuvėlėms. Leiskite demokratijos šventę, išplėskite tas ribas. Galbūt ir jus rinkėjai kada nors sumažins ir jūs atsidursite žemiau tų dabartinių 3 %, ir prisiminsite šią dieną. Aš siūlau vis dėlto sekti Prancūzijos, Vokietijos pavyzdžiu ir atsižvelgti į R. Žemaitaičio tikrai demokratišką ir puikiai parengtą pataisą.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu, kad kolegai Remigijui gal gresia kažkokie išsiskaidymai – iš vienos pusės, R. Paksas su P. Gražuliu, iš kitos pusės – jo kažkokie šalininkai. Bet tie argumentai, kad štai padiskutavome vienoje laidoje ir pagalvojome, kad reikia mažinti barjerus, man atrodo nerimtai. Vis dėlto ir pastarasis parlamentinis tyrimas parodė, kad mums reikia ne taip kažkaip greitosiomis, o rimtai pasvarstyti, kokia situacija yra su partijų finansavimu, ką čia reikia daryti, kad būtų daugiau skaidrumo ir mažiau tikimybių kokiems nors netinkamiems ryšiams. Manau, kad šitie pasiūlymai tikrai to klausimo nesprendžia visiškai, ir nemanau, kad politinės sistemos perspektyvai yra naudinga paskatinti atsiradimą dar smulkesnių partijų, galinčių pretenduoti ir į biudžetinę finansinę paramą. Vargu ar tokios partijos galės prisiimti reikiamą atsakomybę, ar sugebės parengti rimtas programas, išugdyti žmones užimti svarbias politines pareigas. Manau, kad čia yra ne tas kelias, kad mes turėtume skatinti dar didesnį partijų smulkėjimą. Kaip tik, aš manau, reikia rūpintis partinės sistemos stiprinimu per gausesnių partijų stiprinimą ir jų veiklos reglamentavimo tobulinimą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 22, prieš – 10, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta.
Dabar turime apsispręsti. Alternatyvus balsavimas: balsuojantys už – grąžinti iniciatoriui tobulinti, balsuojantys prieš – atmesti.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 52, prieš – 20. Projektas grąžinamas iniciatoriui tobulinti, tiksliau, iniciatoriams.
18.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2313 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP- 2313. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau pateikti nutarimo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio pakeitimo projektą įtraukti į pavasario sesijos darbų programą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių jūsų paklausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2313) priimtas. (Gongas)
18.39 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-939 (pateikimas)
Vėl kviečiu A. Širinskienę pateikti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio pakeitimo projektą. Kartu su kolega V. Baku, su kuriuo kartu registravome šį projektą, siūlome keisti minėto straipsnio 3 dalį ir suteikti galimybę Seimui in corpore pasisakyti dėl ekspertinės išvados.
Kviečiu pritarti ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių jūsų… Atsirado vienas – S. Jovaiša. Atsiprašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ką reiškia dėl ekspertinės išvados? Į kurią pusę mes čia turėsime?.. Prašau paaiškinti plačiau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip žinote, pagal esamą reguliavimą, pasiūlius Seimo narių grupei, yra privalu atlikti teisės akto ekspertinį vertinimą. Tiek kituose Seimo statuto straipsniuose, tiek ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra gana aiški nuostata, kad jeigu Seimo narių grupė ar Seimo narys turi kažkokią iniciatyvą, tą iniciatyvą gali kvestionuoti arba turėti ir Seimas in corpore. Šiuo atveju, kada mes kalbame apie ekspertinio vertinimo reguliavimą, tiesiog yra toks reguliavimas, kad, pareiškus nuomonę Seimo narių grupei, Seimas neturi teisės in corpore pasakyti savo nuomonės, tai yra pritarti poreikiui ekspertinio vertinimo ar jam nepritarti.
Mes su kolega siūlome įvesti tokį reguliavimą, kad Seimas turėtų galimybę išreikšti savo poziciją dėl ekspertinio vertinimo būtinumo. Iš tiesų, įvertinus Teisės departamento pastabas, yra svarstytina, ar turėtume keisti 3 dalį, ar papildyti 2 dalį. Šiandien aš įregistravau pasiūlymą, orientuotą į 2 dalį, bet manau, kad mes komitete, tiesiog įvertinę Teisės departamento pastabas, tą juridinės technikos problemą išspręstume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – nėra, prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia dar vienas tokios paslėptos politinės cenzūros atvejis siūlomas, kai Seimo dauguma galės nuspręsti, ar ta ekspertinė išvada – lydintysis dokumentas, ar ne, ar ji patinka valdantiesiems, ar nepatinka. Kažkokios nepalankios ekspertinės išvados dėl jų projekto, jau, matyt, nulems, kad ta vertinimo išvada bus metama į šiukšlių dėžę ir netaps lydimuoju dokumentu. Tai aš kviečiu nepritarti tokiam nedemokratiškam siūlymui, beje, netiesiogiai varžančiam ir opozicijos teises, tuo labiau kad tikrai čia tokios būtinybės nėra, nebuvo tų ekspertinių išvadų prašymų gausos. Vienu, antru atveju tai buvo iškilę, bet tikrai tai nėra kažkokia problema, dėl ko reikėtų eiti tokiu antidemokratiniu keliu.
PIRMININKĖ. J. Bernatonis – už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Jeigu aš teisingai supratau šį projektą, tai pasiūlymas yra labai racionalus, nes nepriklausomos išvados prašymas, kuris užtrunka, kaip žinote, reikia viešuosius pirkimus daryti ir t. t., nestabdys pačių procedūrų. Abudu procesai vyks lygiagrečiai, o jau į priėmimą mes eisime su ta nepriklausoma išvada ir spręsime Seime, ar atsižvelgti į ją, ar turėti kitą nuomonę. Todėl čia kaip tik palengvina procedūras Seime ir nestabdo procesų tais atvejais, kai priimti pataisas yra svarbu.
PIRMININKĖ. Balsuojame. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“) J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad Seimo nariai yra pervargę ir komentuoja ne tai, kas parašyta. Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes tai, ką J. Bernatonis komentavo, čia visiškai ne taip parašyta. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Siūlymas yra, bet vis tiek reikia balsuoti. Balsuojame. Kas už pertrauką?
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 18, prieš – 41, susilaikė 6. Pertrauka iki kito posėdžio. (Plojimai)
Aš čia dėl protokolo ir Dokumentų skyriui noriu pasakyti, kad projektus Nr. XIIIP-2309, Nr. XIIIP-2308 ir Nr. XIIIP-2313 reikia sujungti.
18.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2160 (pateikimas)
Na, o dabar rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projekto Nr. XIIIP-2160 pateikimas. Kviečiu D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mielieji kolegos, teikiu jūsų sprendimui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-2160. Dokumentą jūs turite. Jau apie tai buvo kalbėta, matyt, cituoti ir platinti turbūt nebereikia. Jeigu turite klausimų, prašom, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jau aš prieš tai šnekėjau, tam tikru momentu džiaugiausi, kad atsirado tokia komisija, ir galvoju, kad jūs tam tikrą patirtį įdėjęs perkelsite į tam tikrą teisinę bazę, ir Lietuva pasidarys sveikesnė. Man patiko jūsų ryžtas, jūsų ir profesoriaus A. Kirkučio ryžtas vis dėlto sveikatinti žmones be vaistų. Ir įstatymo projektui jūs vieningai nepritarėte, kad būtų plečiama vaistų prekyba, bet dabar kažkaip ir komitete…
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Klausiu. Ir komitete, ir dabar štai šiandien Seime jūs balsavote už tai, už įstatymo projektą, kad parduotuvėse, visur būtų galima prekiauti vaistais. Kaip čia tą jūsų poziciją paaiškinti – Sveikos gyvensenos komisijos ir jūsų kaip primininko?
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš neabejoju, kad ateityje vaistų mums reikės kur kas mažiau, nes mes jų vartojame gerokai per daug. Tačiau aš pasiklioviau tyrimu, kurį atliko Sveikatos ministerija ir pateikė, kad daugiau negu 60 % Lietuvos gyventojų pageidauja didesnio prieinamumo vaistų, ypač tų, kurie galbūt nepavojingi arba nereceptiniai. Pasiklioviau jų apklausa ir palaikiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių daugiau jūsų klausti. Ačiū pranešėjui. Dabar motyvai dėl viso. Gal galime bendru sutarimu? Ar A. Matulas nori būtinai kalbėti? Prašom, už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aišku, kad reikia pritarti, kolegos.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Kepeni, galite grįžti į savo vietą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aišku, kad reikia pritarti. Jeigu tokią komisiją įsteigėme, reikia pritarti ir nuostatams, ir tikrai linkiu sėkmingo darbo. Bet, gerbiamas Kepeni, jeigu jūs vadovausitės apklausos rezultatais ir visuomenės norais, tai gal jums pateikti informaciją, kiek žmonių norėtų, kad alkoholį būtų galima įsigyti naktį arba vakare vėlesnėmis valandomis, tai ten bus ir 70, ir 90 %. Jeigu jūs tokiais kriterijais vadovausitės, tai, neduok Dieve, neduok Dieve.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, bet čia mums nenurodyta data, kada svarstyti. Gal galima rudens sesijoje, ar jūs dabar turite? (Balsai salėje) Gerbiama pirmininke Kubiliene, ar šią sesiją galima, aš tada pasižiūrėsiu grafiką kada, ar jūs pati turite kokį siūlymą?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galime ir nukelti.
PIRMININKĖ. Kaip sakote?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galime ir nukelti, nes iš tikrųjų dabar labai didelis…
PIRMININKĖ. Į rudens sesiją?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Jeigu jūs neprieštaraujate, tai tada svarstymas numatomas rudens sesijoje. Gerbiami kolegos, lygiai 18 val. 50 min. Darbotvarkė turėtų būti baigta, bet yra dar du rezerviniai, kurie yra protokoliniai, būtent peticijos. Ar mes juos paliekame, ar pabaigiame dabar? (Balsai salėje) Pabaigiame. Gerai. Dėkoju. Čia tikrai, man atrodo, ilgai neužtruks, porą minučių.
18.49 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ (projektas Nr. PNP-53) priėmimas
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas. Kviečiu P. Čimbarą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke, ačiū, Seime, kad pratęsėte darbą. Norėčiau pristatyti A. Miškinio peticiją, kurią nutarėme atmesti, kuria buvo siūlyta pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, suvienodinant sąlygas, kurioms esant, karo tarnybos pareigūnai turi netekti savo laipsnio.
Komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos pateiktą nuomonę. Manytina, kad nėra būtina suvienodinti vidaus tarnybos pareigūnų ir karių laipsnių atėmimo sąlygas, nes Konstitucijoje įtvirtinta diferencijuota civilinių valstybės institucijų, karinių bei sukarintų valstybės institucijų samprata sudaro teisines prielaidas teisės aktais diferencijuoti, reguliuoti santykius, susijusius su civilinių valstybės institucijų ir karinių bei sukarintų valstybės institucijų veikla. Todėl labai prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl viso? Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Pritarta komisijos išvadai prašymą atmesti.
18.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Alberto Kučinsko peticijos“ (projektas Nr. PNP-54) priėmimas
Ir dar vienas Seimo protokolinis nutarimas dėl A. Kučinsko peticijos.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Balandžio 11 dieną iš esmės išnagrinėjo A. Kučinsko peticiją, tačiau sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą priėmė tik gegužės 30 dieną. Peticijoje pateiktas pasiūlymas yra toks: inicijuoti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, išplečiant baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto taikymą dviem atvejais: kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymo.
Komisija tikrai labai atsakingai ir detaliai nagrinėjo šią peticiją ir priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Jį detaliai išanalizavo Teisingumo ministerija, taip pat Seimo Žmogaus teisių komitetui buvo pateiktos Lietuvos teisės instituto, Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus universiteto teisės fakultetų nuomonės, kuriose teigiama, kad esamas reglamentavimas užtikrina asmenų teisę prašyti atnaujinti baudžiamąją bylą nepažeidžiant baudžiamosios bylos atnaujinimo kaip išimtinai taikomo baudžiamojo proceso instituto, iš esmės – ir paskirties.
Norėčiau paminėti ir tai, kad šis pareiškėjas kreipėsi ne tik į mūsų komisiją, bet ir į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Žmogaus teisių komitetą. Kiek mums žinoma, abu komitetai nesiėmė iniciatyvos inicijuoti peticijoje pateikto pasiūlymo įgyvendinimo.
Todėl labai prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenori nieko kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti komisijos išvadai peticiją atmesti?
Seimo pareiškimų mes neturime. Registruojamės.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. 2018 m. birželio 12 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.