Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 253
STENOGRAMA
2023 m. kovo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame kovo 28 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 122 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, pradėsiu nuo pareiškimo. Yra gautas pareiškimas dėl pasitraukimo iš frakcijos. Pasitraukia iš Socialdemokratų partijos frakcijos A. Skardžius. Taigi dar stiprėja Mišrioji grupė.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. kovo 28 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės norinčių pasisakyti nematau. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.01 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 8, 9, 14, 20, 21, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499(2). Priėmimo stadija. Šį įstatymo projektą sudaro dešimt straipsnių. Pasiūlymų nė dėl vieno nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš tų straipsnių? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kolegos, kad šiandien rytinis balsavimo laikas yra nuo 10 val. 45 min.
10.02 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 7, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2500(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2500(2). Taip pat priėmimo stadija. Šį projektą sudaro 17 straipsnių. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta nė dėl vieno iš jų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl projekto Nr. XIVP-2500 nėra niekas užsirašęs. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
10.03 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.241, 3.246, 3.250, 3.260, 3.262, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503(2). Šį pakeitimą sudaro devyni straipsniai. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta nė dėl vieno iš jų. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Šio įstatymo yra labai daug lydimųjų, taigi priėmimas tęsiamas pastraipsniui.
10.03 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 364, 41, 42, 43, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2504(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2504(2). Yra septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš tų straipsnių bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.03 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2505(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2505(2). Jį sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.04 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 141, 16, 17, 192, 252, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2506(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2506(2). Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimą sudaro septyni, atsiprašau, aštuoni straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl 1-4.4 klausimo nėra užsirašiusių. Balsuosime numatytu laiku.
10.04 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2507(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.5 klausimas – projektas Nr. XIVP-2507(2). Šį pakeitimą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta nė dėl vieno iš jų. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl 1-4.5 klausimo užsirašiusių nėra.
10.04 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 9, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2508(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.6 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2508(2). Šį pakeitimą sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų negauta nė vieno. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.05 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2509(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.7 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2509(2). Priėmimas pastraipsniui. Klausimo 1-4.7 projektą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų ir pastabų nė dėl vieno iš jų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.05 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2510(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.8 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2510(2). Sudaro du straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl 1-4.8 klausimo užsirašiusių nėra.
10.06 val.
Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2511(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.9 klausimas – Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2511(2). Šį projektą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.06 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2512(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.10 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2512(2). Šį projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų dėl jo nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų dėl 1-4.10 klausimo nėra.
10.06 val.
Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2513(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.11 klausimas – Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2513(2). Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.07 val.
Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2514(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.12 klausimas – Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2514(2). Jį sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš šių straipsnių bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.07 val.
Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-21)“ Nr. I-576 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2515(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4.13 punktas – įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms“ vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2515(2). Jį sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių dėl 1-4.13 klausimo nėra.
10.08 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2516(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.14 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2516(2). Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.08 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2517(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.15 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2517(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš tų straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl 1.4-15 klausimo užsirašiusių nėra.
10.09 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 3, 4, 5, 8, 15 ir17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2518(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.16 klausimas – Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2518(2). Priėmimo stadija. Šiame projekte yra septyni straipsniai, pasiūlymų nė dėl vieno iš jų nėra. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.09 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2519(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.17 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2519(2). Du straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.09 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1723 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2520(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.18 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2520(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš keturių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl 1.4-18 klausimo užsirašiusių nėra.
10.10 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2521(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.19 klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2521(2). Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš tų straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
10.10 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-934 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2522(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.20 klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2522(2). Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl 1-4.20 klausimo užsirašiusių taip pat nėra. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad pirmasis balsavimo intervalas šiandieną numatytas 10 val. 45 min.
10.11 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 111 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501(2). Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje turime keturis straipsnius. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais“ projektas Nr. XIVP-1715(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais“ projektas Nr. XIVP-1715(3). Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti gerbiamas V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF*). Gerbiami Seimo nariai, pritardamas sprendimui paskelbti šituos metus anksčiau išvardintų adresatų metais, norėčiau vis tik išsakyti nuomonę dėl to, kaip gerbiamas kolega R. Lopata pristatė Prezidento A. Smetonos veiklą, ir tokiu būdu tas pakeitimas buvo sietas jau nebe su laiku, kad praėjo tik penkeri metai nuo paskutinio minėjimo, bet jau su pačia esme.
Manyčiau, kad šis klausimas reikalautų gilesnio nagrinėjimo. Matyt, pristatyti reikėtų šitą klausimą ne taip emocionaliai ir trimis žodžiais, bet visai rimtai, nes manau, kad žmonėms šitas klausimas yra labai svarbus. Aš tada prašysiu Seimo Pirmininkės, kad suteiktų galimybę pakviesti gerbiamą istoriką A. Butkų, jis pristatytų, kaip iš tikrųjų šitą situaciją reikėtų vertinti, ne tik pačius faktus, bet ir jų vertinimą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai jau, matyt, ne Seimo posėdžio klausimas, o tolesnės diskusijos. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl 1-6 klausimo numatytu balsavimo laiku.
10.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2535(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2535(2). Svarstymo stadija.
Svarstymo stadijoje kalbėti diskusijoje užsirašė A. Vinkus. Prašau į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke, už suteiktą žodį. Šiandien mes svarstome Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektą, kuriuo siūloma Aleksandro Stulginskio žvaigžde apdovanoti garbingas ir iškilias asmenybes – Č. Juršėną, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, buvusį Seimo Pirmininką, ir R. Stefančuką, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininką.
Norėčiau dar tarti keletą žodžių iš pono Č. Juršėno gyvenimo istorijos. Visi mes buvome vaikai. Taip ir Č. Juršėnas, būdamas vaikas (yra iš katalikiškos šeimos), ruošėsi Pirmajai Komunijai Ceikinių parapijoje, Ignalinos rajone. Klausėsi garsaus klebono B. Laurinavičiaus pamokymų. Kaip Ignalinos klebonas ir mokytojai gyrė jaunąjį Juršėniuką. Po Pirmosios Komunijos ceremonijos pasakė: vienas iš jų turbūt bus pamokslininkas.
Pamokslininkas iš Č. Juršėno neišėjo, bet išėjo geras oratorius, ta savybė labai puikiai pasitarnavo jam dirbant Seime. Bet nei anais, nei šiais laikais prieš Bažnyčią jis neburnojo. Paskutiniais dešimtmečiais Č. Juršėnas gilinosi į parlamentarizmo istoriją, teoriją ir praktiką, kiek galėjo, kiek turėjo, stengėsi padėti, paaiškinti kitiems, ir nebūtinai iš tribūnos. Jis vadovavosi Sokrato maksima, sakydavo, aš žinau, kad aš nieko nežinau. Bet pridurdavo: nelaimė ta, kad kiti nežino, kad jie nieko nežino. Kad ir daug žinodamas ir išmanydamas, jisai savikritiškai, su lengva pašaipėle žvelgė į save ir siūlė šią sentenciją: juokis iš manęs, juokis iš savęs ir būsi stiprus.
Č. Juršėnas dažnai cituodavo istoriką V. Trumpą, jis yra sakęs: tautos istorija – tai ne tik laisvėjimas, bet ir laisvinimasis. Laisvinimąsi supranta žymiai plačiau, negu tik išsivadavimą nuo svetimųjų valdžios. Laisvinimasis – tai vadavimasis nuo blogų įpročių, nuo dvasios apsnūdimo, nuo tingėjimo, nuo pykčio, nuo pavydo ir nuo tų savybių, kurios mus atitolina vienus nuo kitų. Kaip žmonėms, protingoms būtybėms, tos savybės trukdo augti, kelti ir klestėti, gyventi sąžiningai. Č. Juršėnas, būdamas ir Seimo Pirmininku, ir kituose postuose, visada kreipdavosi į auditoriją ir sakydavo: venkime destruktyvių, neigiamų emocijų, išpuikimo, pasipūtimo ir pavydo, nes būdami kantrūs ir tolerantiški iš tikrųjų dalyvaujame kovoje su neapykanta ir pykčiu.
Norėčiau tarti keletą žodžių dėl gerbiamojo R. Stefančuko. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas yra vienas iš valstybės lyderių, stojusių kovos už Ukrainos laisvę priešakyje. Savo asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu įkvepia ukrainiečius priešintis Rusijos agresijai. R. Stefančukas, eidamas Ukrainos parlamento pirmininko pareigas, kartu su visa ukrainiečių tauta gina laisvę ir demokratines vertybes, yra vienas iš svarbiausių Ukrainos prezidento V. Zelenskio bendražygių.
Nuoširdžiai tikiu, kad Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui R. Stefančukui būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių žmonių dideles pastangas ir nuopelnus. Nuoširdžiai tikiu, kad šis Seimo apdovanojimas žadins kiekvieno žmogaus širdyje pagarbos ir atsakomybės jausmus, didžiuotis Lietuvos istorija, branginti laivę, kovoti už demokratines vertybes ir dirbti tėvynės labui. Tai aš ypač akcentuoju dėl gerbiamo Č. Juršėno, kuriam gegužės 18 dieną sukanka 85 metai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų už kalba A. Vinkus. (Balsai salėje) R. Žemaitaitis kalba už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, išties keista šiandien matyti, kad yra mūsų kolegų, kurie dar galvoja prieš. Tokiame fone, kas dabar, šiandien, vyksta, ir taip, kaip mes vertiname, kaip buvo įkurtas būtent Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimas, kokia buvo jos idėja, išties, ko gero, šiandien man sunku kalbėti, matant, kad žmogus dar kalbės prieš.
Dabar grįžtant prie to, ką kalbėjo mano kolega gerbiamas A. Vinkus: mes išties šiandien turime du asmenis, du žmones, kurie tikrai verti šio apdovanojimo, verti šios nominacijos, nes tiek vienas, tiek kitas asmuo savo gyvenimo tarpsnyje, savo gyvenimo etape yra nuveikęs išties labai daug darbų. Tiek Aukščiausiosios Rados pirmininkas nuo pat praeitų metų įvykių parodė drąsą, parodė savo įžvalgą, parodė neabejingumą ir mes, visas Seimas, su juo buvome kartu.
Č. Juršėnas. Apie šį žmogų, ko gero, galėčiau daugiau kalbėti. Tai yra žmogus, kuris buvo mano mokytojas. Tai yra žmogus, kuris 2000 metais man pradėjus dirbti Seime pradėjo rodyti, kas išties yra Seimas. Seimas nėra vien televizinė institucija. Tai nėra vien institucija, kur mes čia baramės, ginčijamės ir nesutariame. Seimas gali būti kitoks, kai užsidaro plenarinių posėdžių salė, kai užsidaro komiteto durys ir visi komiteto nariai kartu susėda, kai diskutuoja ir kalbasi. Č. Juršėnas buvo tas asmuo ir yra tas asmuo, kuris jauniesiems politikams buvo tarsi kelrodė žvaigždė, rodė, kokia ta politika turėtų būti. Deja, ta politika šiandien šiek tiek keičiasi. Leisiu sau aš pacituoti amžinąjį atilsį K. Glavecko žodžius. Kęstutis labai dažnai šiuos žodžius minėdavo: „Kiekvieni rinkimai atneša kažką naujo mūsų Seime. Kiekvienas Seimas bus blogesnis. Kiekvieną Seimą pakels vis daugiau ir daugiau nepasitikėjimo žmonėmis.“ O Č. Juršėnas buvo nepamainomas optimistas.
Tikrai visus kviečiu vienbalsiai pritarti apdovanojimui – būtent Aleksandro Stulginskio žvaigždės suteikimui, nes šie žmonės yra mūsų ateitis, jie buvo mūsų praeitis ir yra mūsų dabartis.
PIRMININKĖ. V. Semeška – motyvai prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai suplakimas į vieną nutarimą Č. Juršėno, seno nomenklatūrininko (su visa pagarba jam), baigusio partinę mokyklą, tiesa, galbūt atsitiktinai, galbūt ne tapusio signataru, ir gerbiamo R. Stefančuko yra nepriimtinas. Todėl norėčiau pasakyti, kad susilaikysiu, ir kviečiu kitus kolegas tai padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku dėl šio klausimo.
10.22 val.
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326(2)ES, Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 2, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2327(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326(2). Svarstymo stadija. Ir lydimasis. Norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą M. Skritulską, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Ir dėl lydimojo.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip pat svarstė lydimąjį teisės aktą ir taip pat bendru sutarimu pritarė parengtam įstatymo projektui su tam tikrais pataisymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju už pristatytas išvadas. Diskutuoti užsirašiusių nėra.
Dėl motyvų po svarstymo dėl 1-8.1 klausimo ir lydimojo? Nėra užsirašiusių, taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.23 val.
Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3458(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3459(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3460(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3458(2). Svarstymo stadija. Ir du lydimieji. Kviečiu gerbiamą K. Starkevičių, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą. Tačiau jo nematau salėje šiuo metu. Galbūt M. Skritulskas galėtų pristatyti ir šią išvadą? Dingo. Galbūt galėtų A. Bagdonas pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą? Tai yra klausimas – Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas ir du lydimieji.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą. Siūlo jį projekto iniciatoriams grąžinti tobulinti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir dėl lydimųjų taip pat?
A. BAGDONAS (LSF). Dėl visų trijų projektų buvo toks pats komiteto narių balsavimas – grąžinti tobulinti projekto iniciatoriams. Ekonomikos komiteto balsavimas – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Dėl motyvų užsirašė kalbėti L. Savickas. Už grąžinimą tobulinti. L. Savicko nėra. J. Džiugelis – motyvai už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, kadangi iš tiesų dalyvavau darbo grupėse dar praeitoje kadencijoje Socialinio verslo įstatymui tobulinti, turiu pripažinti, kad nemenką įtaką įstatymo projektui turėjo atskiri verslo sektoriai. Akivaizdu, kad dabartinė redakcija netenkina nei nevyriausybinio sektoriaus, nei smulkiojo verslo, todėl kviečiu įstatymo projektą iš tiesų grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taip pat norėčiau priminti iniciatoriams, kad ši Vyriausybė yra užsibrėžusi priimti Socialinio verslo įstatymą, todėl grąžinamas tobulinti įstatymas neturėtų būti tobulinamas iki begalybės, kviesčiau spėriai pasidarbuoti vasaros laikotarpiu ir rudens sesijoje teikti naują redakciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytą nuomonę. Balsuosime numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Kadangi buvo pertrauka iki kito posėdžio, liko balsavimas, tai kol kas mes jo nesvarstome, palauksime balsavimo laiko.
Dabar galėtume apsvarstyti klausimus iš rezervinės darbotvarkės.
10.26 val.
Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-725 (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-725. Pranešėjas – J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mieli kolegos, komitete 5 balsavus už, 4 – prieš ir 2 susilaikius, komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Sysas, tačiau šiuo metu salėje jo nematau. Taigi apsispręsime dėl šio įstatymo projekto per laiką, numatytą balsuoti.
10.27 val.
Darbo kodekso 217 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-928 (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Darbo kodekso 217 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-928. Pranešėjas – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. 9 balsavus už ir 2 susilaikius, įstatymo projektą siūloma atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime, kaip balsuoti, numatytu laiku.
10.28 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375 (pateikimas)
Kadangi dar turime šiek tiek sutaupę laiko iki balsavimo, galėtume pradėti 2-11 klausimą, jei gerbiamas L. Kasčiūnas pristatytų Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projektą. Ar galite pateikti? Dėkoju. Taigi kviečiu į tribūną. Primenu, 2-11 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, stoviu prieš jus tesėdamas žodį. Praeitų metų pačioje pabaigoje, kai pratęsė nepaprastąją padėtį, pažadėjau T. Tomilinui, V. Bakui, kuris dabar manęs neklauso, kad registruosime pataisas, kad reikės ateiti į parlamentą, jeigu ekstremaliąją situaciją mes pratęsime pusę metų, ir po pusės metų ateiti pasitikrinti. Tai tesiu žodį ir pristatau jūsų dėmesiui ir teismui šias pataisas, geram teismui. Opozicija turėtų pritarti, nes mes atliepėme jūsų prašymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už tokį lakonišką pristatymą. R. Žemaitaitis norėtų paklausti, ruošiasi T. Tomilinas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Laurynai, opozicijos buvo ne toks siūlymas – buvo 3 mėnesiams, o jūs registravote 6 mėnesiams. Tada buvo apie kompromisą kalbėta, kad 6 mėnesiai Vyriausybėje ir 3 mėnesiai tokiu atveju Seime. Tai kaip čia išėjo, kad vis dėlto 6 ir 6, nes išeina, kad yra metai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad ne viskas taip paprasta. Yra kompromisų menas. Be abejo, jūs galėsite registruoti savo siūlymą ir dėl 3 mėnesių, o po to mes Seime apsispręsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir T. Tomilinas taip pat norėjo klausti. Jo šiuo metu nėra, tai…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Širdimi jis su mumis.
PIRMININKĖ. Taigi dėkoju, gerbiamas Laurynai, už pristatymą.
Motyvai po pateikimo. T. Tomilinas. Jo, deja, nėra. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2549 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą G. Skaistę, kad pristatytų 2-8 klausimą – įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-2549. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). 2022 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje pasirašytas protokolas, kuriuo keičiama 1997 metų Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, jis, kaip ilgalaikės ekonominės sutarties pakeitimas, vadovaujantis Konstitucijos 138 straipsnio nuostatomis, turi būti ratifikuotas Seimo, todėl nešame šį sprendimą į Seimą.
Projekto tikslas ir esmė – ratifikuoti sutarties pakeitimo protokolą, kuriuo būtų įgyvendintos 2015 m. lapkričio 16–17 d. EBPO ir G20 valstybių vadovų patvirtintose Mokesčių bazės irimo ir pelno perkėlimo galutinėse ataskaitose numatytos priemonės, susijusios su dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis, kurias Lietuva, būdama EBPO narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti. Ir užtikrinti šios sutarties suderinamumą su ES Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią nacionalinėje teisėje neleidžiama kartoti Europos Sąjungos pirminės teisės nuostatų tam, kad būtų išvengta neteisingo jų taikymo. Tuo tikslu, įsigaliojus ES Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, sutarties pakeitimo protokolu keičiamas šiuo metu taikomas Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo protokolas, išbraukiant jo nuostatas, susijusias su asmens duomenų apsauga kompetentingiems asmenims keičiantis mokestine informacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, mano tokia kasdienė problemėlė. Į mane, kaip į Seimo narį, jau ne kartą kreipėsi piliečiai, kurie sumoka mokesčius Vokietijoje, nes ten yra jų darbas, ir paskui gauna iš Lietuvos atitinkamų institucijų, kad antrą kartą turi sumokėti įvairius mokesčius. Ar aš teisingai suprantu, kad priėmus šitą pataisą, šitą įstatymą, nebebus to dvigubo mokėjimo mūsų piliečiams, kurie dirba Vokietijoje ir ten susimoka visus mokesčius? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis jau seniai yra priimta. Čia yra labiau jos patikslinimas atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo pasirašyta ganėtinai seniai. Nuo to laiko ir kai kurie Europos Sąjungos teisės aktai buvo pakeisti. Čia tiesiog yra patikslinimas tam, kad nebūtų išvengiama tokio apmokestinimo bandant deklaruoti, tarkime, sąnaudas ir vienoje, ir kitoje šalyje. Yra tam tikri patikslinimai. Sakyčiau, jeigu yra kokių nors praktinio taikymo aspektų, kurie, manote, yra neteisingi, visgi Valstybinė mokesčių inspekcija įgyvendina šių sutarčių praktinį taikymą. Turbūt reikėtų kreiptis į Mokesčių inspekciją su paklausimu ir gauti konkretų atsakymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau užsirašiusių klausti nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.33 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-726 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2177ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2177. Prašau, gerbiama ministre.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai taip pat yra patikslinimas. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2022 metų birželio mėnesį gautą Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl poreikio patikslinti priimtus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, parengtus perkeliant direktyvos, skirtos kovai su mokesčių vengimo praktika, nuostatas. Įstatymo projektu siūloma patikslinti Lietuvos hibridinio subjekto sąvokos apibrėžtį tik tiek, kiek tai susiję su valdymo dalies reikalavimu, vietoj „daugiau kaip 50 %“ įrašyti, nustatyti „50 % ar daugiau“, siekiant, kad tai atitiktų direktyvos nuostatą. Savo esme tai yra labiau techninio pobūdžio pakeitimas teisinio aiškumo tikslais.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Niekas neužsirašė jūsų paklausti. Dėl motyvų užsirašiusių po pateikimo taip pat nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.34 val.
Baudžiamojo kodekso 1001, 1003 ir 1131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2547, Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2548 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą E. Dobrowolską, kad pristatytų 2-7.1 klausimą – Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2547 ir lydimąjį.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pristatyti įstatymų projektus. Įstatymų projektais šalinami Jungtinių Tautų Asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo komiteto ir Jungtinių Tautų Komiteto prieš kankinimus nustatyti Tarptautinės konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę trūkumai.
Įstatymų projektais siūloma papildyti įtvirtintus priverstinio dingimo sudėties požymius elementu „suėmimas“, taip pat siūloma papildyti nauja 2 dalimi kriminalizuojant vado tyčinį neveikimą, kuriuo jis, žinodamas, kad jam pavaldūs asmenys padarė ar ketino padaryti nusikaltimus žmoniškumui, karo ar priverstinio dingimo nusikaltimą, neužkirto kelio šių nusikaltimų įvykdymui ar kėsinimuisi įvykdyti arba neperdavė šios informacijos kompetentingoms institucijoms ištirti.
Taip pat praplėsti įtvirtintą nukentėjusiųjų apibrėžtį, papildant ją priverstinai pradanginto fizinio asmens šeimos nariais ir artimais giminaičiais; taip pat padidinti Baudžiamojo kodekso 103 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą nuo penkerių iki septynerių metų ir taip užtikrinti, kad kankinimo nusikaltimas būtų priskirtas prie sunkių nusikaltimų kategorijos.
Dėl Teisės departamento gautų pastabų tikrai esame linkę diskutuoti Teisės ir teisėtvarkos komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą klausimą. Jūsų paklausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių taip pat nėra, apsispręsime balsavimo laiku jau netrukus.
Kadangi apsvarstėme klausimus iš rytinės darbotvarkės ir kelis iš popietinės, siūlau padaryti trumpą pertrauką iki 10 val. 45 min. Tada rinksimės tam, kad balsuotume. (Balsai salėje) Pareiškimus galima, jeigu tokių turime. Sekundę. P. Gražulis atsisako. V. Ąžuolo šiuo metu nėra. K. Mažeika irgi persigalvojo, P. Gražulis persigalvojo, V. Ąžuolo salėje nėra. Taigi grįžtu prie pradinio pasiūlymo. Trumpa pertrauka iki 10 val. 45 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Prašom užimti vietas, nes netrukus pradėsime balsuoti.
10.45 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 8, 9, 14, 20, 21, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2499(2) (priėmimo tęsinys)
Pradedame balsuoti nuo rytinės darbotvarkės pačios pradžios, nuo 1-2 klausimo – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 114, prieš – 1, susilaikė 2. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 7, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2500(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2500. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 123, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas priimtas. (Gongas)
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš gal pasiūlyčiau tą jau išbandytą praktiką – 15 sekundžių trukmės balsavimą, nes dabar kompleksinis 20 projektų…
PIRMININKĖ. Tai ir ketinau siūlyti. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-4.1 klausimas yra kompleksinis įstatymas su 20 lydimųjų. Kadangi visi jau vietoje, galbūt po 15 sekundžių kiekvienam balsavimui? Ar galime sutarti bendru sutarimu? Visiems tinka. Ačiū.
10.48 val.
Civilinio kodekso 3.210, 3.241, 3.246, 3.250, 3.260, 3.262, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2503. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 122, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2503) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 364, 41, 42, 43, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2504(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-2504(2). Replika po balsavimo. Prašom. Gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Atsiprašau, mano balsą įskaitykite už. Kažkaip apsirikau.
PIRMININKĖ. Būtinai įskaitysime. Dėkoju. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-4.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2504(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 121, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2504 ) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2505(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2505(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 121, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2505) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 141, 16, 17, 192, 252, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2506(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2506(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 121, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2506) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17, 20, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2507(2) (priėmimo tęsinys)
Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2507(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 121, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2507) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 9, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2508(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2508(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 122, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2508) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2509(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2509(2) Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 121, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2509) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2510(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2510(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 122, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2510) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2511(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-4.9 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2511(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 124, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2511) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2512(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas 1-4.10 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2512(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 124, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2512) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2513(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas 1-4.11 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2513(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 123, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2513) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2514(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas 1-4.12 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2514(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 123, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2514) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-21)“ Nr. I-576 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2515(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.13 klausimas – projektas Nr. XIVP-2515. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 120, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2515(2) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2516(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.14 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2516(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2516(2) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2517(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.15 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2517(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2517(2) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 3, 4, 5, 8, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2518(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.16 klausimas – Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2518(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2518(2) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2519(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.17 klausimas – taip pat lydimasis projektas Nr. XIVP-2519(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 123, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2519(2) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1723 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2520(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.18 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2520(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 128, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2520(2) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2521(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.19 klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2521(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 127, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2521(2) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-934 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2522(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis lydimasis projektas, darbotvarkės 1-4.20 klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2522(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 126, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2522(2) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 111 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2501(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIV-2501(2). Grįžtame prie 30 sekundžių. (Balsai salėje) Nebūtinai? Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 127, prieš nebuvo, susilaikė 1. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais“ projektas Nr. XIVP-1715(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais“ projektas Nr. XIVP-1715. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124: už – 120, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1715) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2535(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2535. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi čia apdovanoti siūlomos dvi asmenybės, aš nežinau, ar gerai balsuoti taip urmu už abi. (Šurmulys salėje) Vis dėlto nuopelnai yra individualūs apdovanojant… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, kadangi taip yra nutarimas suformuluotas ir diskusijos metu jau apie tai buvo kalbėta, matyt, pasirinkimo mes tikrai neturime. Taip jau buvo apsvarstyta ir pateikimo, ir svarstymo stadijose. Dabar mes balsuojame po svarstymo. Balsuojame.
Balsavo 123: už – 120, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas Jurgi, tikrai nesitikėjau tokio akibrokšto iš jūsų ir net nebūčiau ėjęs prie šoninio mikrofono, bet leiskite dabar pagarsinti vieną pareiškimą, kur, ko gero, jums dabar bus labai gėda. Tiksliau, visai jūsų didžiausiai frakcijai. 1952 m. vasario 22 d. pareiškimas: „Prašau priimti mane į Lenino komunistinio jaunimo sąjungos narius. Duotus uždavinius pasižadu vykdyti. V. Landsbergis.“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas yra Seimo nutarimo dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo priėmimas. Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašė kalbėti kolegos dėl viso. P. Saudargas kalba už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Labai trumpai. Jeigu nėra didelės diskusijos, paaiškinsiu, dar kartą paargumentuosiu, kodėl teikiau gerbiamą R. Stefančuką būti apdovanotam. Tai išties ne tik vienas iš pagrindinių kovojančių Ukrainos lyderių, tačiau mums svarbus ir kaip parlamento vadovas. Jis dar būdamas parlamento vicepirmininku, dar prieš prasidedant plataus masto karinei Rusijos invazijai, labai rūpinosi pasaulio ir kitų parlamentų dėmesiu vėlgi Rusijos agresijai. Pats vyko į fronto teritorijas, kartu kvietė kitų valstybių lyderius. Vėliau, jau tapęs Aukščiausiosios Rados pirmininku, prasidėjus karui, taip pat buvo vienas iš tų lyderių, kurie telkė tarptautinę paramą. Viena iš svarbiausių jo inicijuotų platformų – vadinamoji Krymo platforma. Čia susirenka visų demokratinio pasaulio parlamentų lyderiai. Štai buvo ne per seniausiai Kroatijoje susirinkę. Iš tiesų stebina gausa ne tik Europos Sąjungos ar NATO valstybių, bet iš viso pasaulio susirinkę ar nuotoliu prisijungę lyderiai remia, išreiškia paramą. Tai tikrai labai išmintingos platformos, išmintingi būdai. Liublino trikampio formatas: Lietuva, Lenkija, Ukraina. Taip pat labai daug įdėjęs pastangų dėl šių formatų. Todėl aš manau, kad jo apdovanojimas aukščiausiu Seimo apdovanojimu – Aleksandro Stulginskio žvaigžde – būtų labai gražus žingsnis. Aš tik tikiuosi, kad jis ras progą atvykti į Lietuvą tuo metu, kai mes galėsime jam įteikti. Gal mes kaip nors prisiderinsime. Nutarimas yra vienas, tai aš raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bent jau man yra problema balsuoti už šitą nutarimą, nes už vieną asmenį noriu balsuoti, už kitą nesinori balsuoti. Kad ir kiek čia kolegos bandytų palyginimais sumenkinti Č. Juršėno veiklą sovietmečiu, jis buvo Komunistų partijos Propagandos ir agitacijos skyriaus vadovu, ne eiliniu nariu, siekusiu karjeros kokioje nors Muzikos akademijoje ar dar kur nors. Tos karjeros negalėjo padaryti nebūdamas partijos nariu, tai sovietmečiu buvo suprantama ir labai lengvai paaiškinama. Buvo Centro komiteto Propagandos ir agitacijos skyriaus vadovu, pagrindiniu ruporu, jį mes matėme per televiziją, Komunistų partijos laikraščiuose ir panašiai jis aiškindavo. Aš labai gerai jį kaip tokį asmenį atsimenu. Man sunku už jį balsuoti. Aš būsiu priverstas susilaikyti dėl abiejų asmenų, nors vieną gerbiu, o kitą nelabai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš vis tik pasisakysiu už. Mes girdėjome argumentus dėl gerbiamo R. Stefančuko. Aš pasisakysiu dėl gerbiamo Č. Juršėno. Nors mūsų politinės filosofijos nuostatos turi tam tikrų skirtumų, gerbiamo Č. Juršėno puikios charakterio savybės yra man tikras įkvėpimas. Džentelmeniškumas, nuoseklumas, gebėjimas rasti kompromisus ir prisipažinti klydus yra tikras pavyzdys, o ką jau kalbėti apie šypseną, kuri nieko nekainuoja, bet viską nuperka. Tačiau visi žino, šios malonios charakterio savybės nereiškia, kad gerbiamą Č. Juršėną pavedžiosi už nosies. Nei tada, nei dabar. Tai žmogus, turintis stuburą, mylintis Lietuvą. Aš džiaugiuosi turėdamas galimybę savo balsavimu prisidėti prie padėkos šiam svarbiam žmogui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Mieli kolegos, vis dėlto dauguma iš mūsų, matyt, kaip ir aš, gimėme sovietiniame kalėjime. Vienas iš kalėjimo prižiūrėtojų ir buvo Komunistų partijos įtakingas veikėjas Č. Juršėnas. Jis rūpinosi visais ir dėl visko, kad būtų viskas sutvarkyta, kad būtume visi vienodi. Šiandien suplakti su tokiu garbingu žmogumi ukrainiečiu į vieną nutarimo projektą buvusį komunistą, nomenklatūrininką, dariusį įtaką gyvenimui sovietiniame kalėjime, manipuliavusį žmonėmis, yra tikrai nepriimtina. Todėl kviečiu tikrai gerai pagalvoti ir kitą kartą pasimokyti iš tos pamokos, kad į vieną nutarimo projektą negalima suplakti tokių dalykų. Todėl susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, aš buvau pateikęs, komisija svarstė dėl dviejų žmonių, tai yra dėl pono R. Stefančuko ir gerbiamo J. Hanibalsono. Ką gi, šiandien sprendimas yra pateiktas toksai. Paulius nupiešė R. Stefančuko įnašą. Tarp kitko, mūsų visos delegacijos, kurios vyksta, Radoje pasisako. Ir pasisakė Vasario 16-ąją čia esantys deputatai, savaitę iki rusų ofenzyvos pradžios, tokią jaudinančią akimirką. Tai R. Stefančuko įnašas tikrai yra neabejotinas. Bet kartu, pateikus du žmones, iš kurių aš vieno neteikiau, vis dėlto kompromiso vardan balsuosiu už, nes R. Stefančuko apdovanojimas čia yra lemtingas, lemtingas mūsų broliškumo Ukrainos Seimui parodymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Turiu garbės pažinti abu nominantus. Jie yra visiškai iš skirtingų epochų, jų skirtingos situacijos. Ponui R. Stefančukui tikrai šiuo metu reikia priimti labai svarbius sprendimus. Tie sprendimai, jo vadovaujamos Rados sprendimai ir visos Vyriausybės, ir Prezidento sprendimai, leidžia išgyventi jau antrus metus karo sąlygomis.
Gerbiamas Č. Juršėnas tais 1990 metais taip pat turėjo pasirinkimą. Jis drąsiai priėmė šį pasirinkimą ir tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. Kažin, kolegos, kai skaičiuojate kokius nors partinius nuopelnus, kiek iš 126 pasisakiusių už Lietuvos nepriklausomybę buvo Komunistų partijos nariais? Ir jūsų, ir mūsų, ir visų kitų, nes tiesiog dar kitų partijų nebuvo, gretose buvo žmonių iš tos partijos, bet jie tiesiog pasirinko savo gyvenimo kelią eiti su Lietuva. Gerbiamas Č. Juršėnas, pritariu kolegoms, yra mums visiems pavyzdys, kaip vienas iš geriausių buvusių parlamento spikerių. Kviečiu palaikyti abu tikrai vertingus nominantus ir suteikti jiems tas žvaigždes. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Maniau, nekalbėsiu, bet čia išsakyta tiek tokių minčių, kurios iš principo daro ir deda lygybės ženklą tarp šitų abiejų asmenų. Žinoma, pripažindamas pono Č. Juršėno politinę inteligenciją, erudiciją ir jo viešą atsiprašymą iš Seimo tribūnos už savo ankstesnę veiklą, galėčiau sakyti „pliusas“, tačiau reikia atsiminti, kad 1973–1975 metais ir 1983–1988 metais LKP CK instruktorius, LKP CK Spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus vedėjas buvo ponas Č. Juršėnas. Tai buvo metas, kai kūrėsi Tikinčiųjų teisėms ginti komitetas, Lietuvos Helsinkio grupė, buvo leidžiama Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, o tokie narsūs disidentai kaip kardinolas S. Tamkevičius, monsinjoras A. Svarinskas ir A. Terleckas buvo suimami, tardomi, teisiami ir kalinami.
Ką dar pasakysiu? Visos šios panašios represijos buvo atitinkamai, tai yra melagingai ir nesąžiningai, nušviečiamos tuometinės sovietinės propagandos industrijos, buvo maišomi su purvais tie žmonės, patriotai, jų giminės, jų veikla. Sakyčiau taip: tauta suteikė ponui Č. Juršėnui unikalią galimybę dalyvauti atkuriant valstybę. Aš manau, už tai reikėtų tautai padėkoti. O apdovanojimų, ko gero, reikėtų atsisakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Taigi balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 120, prieš nebuvo, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326(2)ES, Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 2, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2327(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2326(2)ES ir lydimasis. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Atsiprašau, pakartojame balsavimą.
Balsavo 121: už – 121, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
11.15 val.
Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3458(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3459(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3460(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 1.9-1 klausimas ir lydimieji projektai – po svarstymo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių aš nematau, balsuoti reikalaujančių nėra. Taigi bendru sutarimu pritarta grąžinti tobulinti.
11.16 val.
Baudžiamojo kodekso 1001, 1003 ir 1131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2547, Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2548 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuokime dėl jau apsvarstytų klausimų. Pirmiausia yra 2-7.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2547 ir lydimasis. Pateikimas. Balsuojame.
Balsavo 122: už – 120, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
11.16 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2549 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2549, jį pristatė G. Skaistė. Balsuojame.
Balsavo 124: už – 124, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Nematau kitų norinčių pasisakyti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.17 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-726 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2177ES (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2177. Balsuojame.
Balsavo 123: už – 117, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūloma, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
11.18 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375 (pateikimo tęsinys)
Kitas mūsų jau apsvarstytas klausimas yra 2-11 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 121: už – 109, prieš – 2, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis. Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.19 val.
Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-725 (svarstymo tęsinys)
Taip pat apsvarstėme rezervinį 1 klausimą – Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-725. Siūloma atmesti. Galbūt galima būtų pritarti bendru sutarimu atmetimui? (Balsai salėje: „Ne.“) Ne, negalima, reikia balsuoti. Taigi, kas pritariate atmetimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 64, prieš – 45, susilaikė 15. Atmetimui pritarta.
11.20 val.
Darbo kodekso 217 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-928 (svarstymo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Darbo kodekso 217 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-928. Taip pat siūloma atmesti. Balsuojame. Kas pritariate atmetimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 109, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta atmetimui.
Taigi pabalsavome dėl visų, kuriuos jau buvome apsvarstę.
11.21 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1377(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1377(2). Tai yra svarstymo tęsinys. Buvo paskelbta pertrauka iki kito posėdžio. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A. Vyšniauską į tribūną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Turime tęsti nuo 4 straipsnio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsavimo intervalas dar nesibaigė. Kolegos, gal būtų galima sutarti jį pratęsti, kad pabalsuotume dėl šio įstatymo, ir tuomet skirstysimės iki kito balsavimo intervalo. Prašau, gerbiamas Andriau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tęsiame svarstymą nuo 4 straipsnio. Čia buvo Vyriausybės pasiūlymas, diskusija dėl sąvokos „vidaus saugumas“. Komitetas siūlo nepritarti šiam Vyriausybės siūlymui. Argumentai. Kaip tik kriminalinės žvalgybos subjektų uždavinys yra užtikrinti vidaus saugumą. Čia buvo tokia techninė diskusija. Nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų dėl šios pataisos užsirašė kalbėti P. Gražulis, bet jis nebenori kalbėti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Galbūt komiteto nuomonei nepritarti galime pritarti bendru sutarimu?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Galime. Dėkoju. Toliau 5 straipsnis.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl 5 straipsnio buvo gautas Vyriausybės pasiūlymas. Jo esmė labai paprasta. Vyriausybė siūlė patikslinti provokacijos sąvoką. Komitetas nusprendė nepritarti.
Argumentai yra tokie. Posėdžio metu apsispręsta atsisakyti šių nuostatų nustatymo įstatyme atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „provokacija“ galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme taip pat yra per siaura ir tik teismai galiausiai nustato visus galimus provokacijos atvejus. Siauros sąvokos įrašymas į projekto nuostatas apribotų teismo galimybę nuspręsti, koks kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmas gali būti pripažintas kaip provokuojantis asmens padarytas nusikalstamas veikas. Siūloma sąvokos neįrašyti, nes dabar yra suformuota praktika.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi komitetas nepritarė. Motyvai dėl šio pasiūlymo. Vyriausybei tinka komiteto variantas. Ar tada galime bendru sutarimu pagal komiteto siūlymą nepritarti? Dėkoju.
Dėl 7 straipsnio vėl Vyriausybės siūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlė į 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą įrašyti žodį „sudėtinga“. Skambėtų taip: „Vykdyti kriminalinę žvalgybą tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus.“ Komitetas siūlo nepritarti.
Argumentai. Derinant Kriminalinės žvalgybos projekto nuostatas darbo grupės posėdžiuose buvo ilgai diskutuota apie žodį „sudėtinga“. Kaip papildomos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantijos, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens teisių ar valstybės interesų. Be to, žodis „sudėtinga“ yra vertinamojo pobūdžio ir ne visuomet galimas objektyvus aplinkybių, dėl kurių pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, įvertinimas. Tai dėl to subjektyvumo buvo nuspręsta atsisakyti šio žodžio ir nepritarti Vyriausybės siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi komitetas nepritarė, Vyriausybė sutinka dėl vieno žodžio ir visas Seimas gali bendru sutarimu pagal komiteto pritarimą. Dėkoju.
Dėl 8 straipsnio nėra. Dėl 9 straipsnio taip pat buvo Vyriausybė siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlė nustatyti detalesnį ir aiškesnį sankcijos dėl konspiracijos suderinimo mechanizmą. Yra pritarta iš dalies, nes buvo apsistota prie Lietuvos apeliacinio teismo pasiūlytos formuluotės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, Vyriausybę taip pat tenkina. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Toliau dėl 17 straipsnio… Taip, pritarti iš dalies tokiam komiteto siūlymui. Seimas pritaria.
Toliau dėl 17 straipsnio taip pat buvo Vyriausybės siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, Vyriausybė siūlė, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys, galintys atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę, sudaro valstybės paslaptį. Ši nuostata stokoja teisinio reguliavimo užbaigtumo ir nuoseklumo. Yra pritarta iš dalies. Argumentai. Projekto 17 straipsnis yra specialusis straipsnis, skirtas kriminalinės žvalgybos slaptiesiems dalyviams, jame nuosekliai reglamentuojama dėl kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių. Vyriausybės siūlymas išbraukti šias nuostatas iš projekto 17 straipsnio netikslingas, tačiau siūlome patikslinti reglamentavimą pagal pastabose pateiktą pastabą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybę tenkina pritarimas iš dalies. Tai galime pagal komiteto redakciją bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 18 straipsnio taip pat yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Prašom pakomentuoti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlė, trumpai tariant, tai, kad siekiant suvienodinti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo tvarką, terminus ir apskundimo tvarką, kai atsisakoma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir kartu atliepti praktikoje esantį poreikį pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų, būtinų taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, panaudojimą sankcionuoti apygardos teisme. Keičiamos įstatymo straipsnio nuostatos siūlomos išdėstyti taip, kaip siūlė. Komitetas pritarė iš dalies. Pritarė Generalinės prokuratūros pateiktam variantui, kuris atliepia ir tai, ką siūlė Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybė pritaria, galime pritarti komiteto pasiūlytam variantui. Dėkoju, pritarta.
Dėl 19 straipsnio situacija taip pat analogiška. Vyriausybės siūlymui komitetas pritarė iš dalies.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė kėlė abejonę, ką reikėtų daryti su atskiromis kriminalinės žvalgybos duomenų bazėmis. Kadangi šiuo metu jos yra skirtingos, kaip suprantu, buvo tam tikra iniciatyva turėti vieną duomenų bazę. Komitetas pritarė iš dalies. Tokie argumentai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas suponuoja, kad kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos, susijusios su kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais, informacinės sistemos steigimas yra kiekvieno kriminalinės žvalgybos subjekto teisė. Informacinės sistemos yra atskiros ir jų steigimas yra kiekvienos kriminalinės žvalgybos institucijos teisė Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip tariant, subjektams leidžiame apsispręsti, kiek jie nori tų duomenų bazių turėti. Jeigu nori vienos, susitarti dėl to.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybę tenkina. Seimas, tikiuosi, gali bendru sutarimu taip pat pritarti komiteto pasiūlytam variantui?
Dėl 20 straipsnio yra Vyriausybė siūlymas, jam komitetas nepritarė.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlė: atsižvelgiant į Teisėsaugos ADTAĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūlytina nurodyti ir pareigą informuoti duomenų subjektą apie asmens duomenų tvarkymą, išskyrus atvejus, nustatytus minėtame Teisėsaugos ADTAĮ. Komitetas nepritarė. Argumentai tokie. Asmens informavimo sąlygos ir apribojimai numatyti projekto 20 straipsnio 3 dalyje. Tai yra ganėtinai detalizuota esančiame straipsnyje. Manome, kad tiesiog nuostatas atliepia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybė neprieštarauja, tai bendru sutarimu? E. Dobrowolska nori pasisakyti dėl šio? Vis dėlto dėl šio pasiūlymo vyksta diskusija. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Taip, dėl šio pasiūlymo. Noriu atkreipti dėmesį, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas nenumato bendros kriminalinės žvalgybos subjektų pareigos informuoti asmenį apie tvarkomus duomenis, tai yra apie surinktą informaciją ir jos duomenis.
Komitetas tik teisės apribojimo sąlygas numato, kad asmuo informuojamas tik apie jo atžvilgiu padarytus pažeidimus, tačiau turi būti iš pradžių bendra taisyklė, o tik po jos… Išimtys negali (…), kad tokios teisės apskritai nėra, todėl negalėčiau sutikti su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs siūlote balsuoti dėl šio pasiūlymo. Taigi kas dabar balsuos už. Teisingumo ministrė išsakė kitą nuomonę, yra nepritarimas. Tai ką dabar daryti?
Per šoninį mikrofoną gerbiama premjerė norės pasisakyti. Praleiskite ją. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš neprašau balsuoti dėl šito pasiūlymo. (Balsas salėje: „O mes prašome.“) Jūs neturite pasiūlymo. Jūs registruokite pasiūlymą iki priėmimo ir tada prašykite balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė neprašo, tai, matyt, nebalsuojame.
PIRMININKAS. Dar V. Mitalas nori pasisakyti.
V. MITALAS (LF). Aš tai manau, kad taupydami laiką ir spręsdami tokius kazusus apsispręskime balsuodami ir tada žiūrėsime. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip. Yra registruotas pasiūlymas ir salėje dėl jo reikalaujama balsuoti. Taip pat Vyriausybės narė pasisakė ir siūlo balsuoti. Manau, kad apsispręsime balsuodami. Kas balsuoja už, vadinasi, balsuoja už Vyriausybės siūlymą, nors dėl jo Vyriausybėje nėra bendro sutarimo, kaip matau. O kas balsuoja prieš, vadinasi, balsuoja prieš pasiūlymą, taip, kaip komitetas siūlė. Prašom balsuoti. (Balsai salėje: „Dar patikslinkite, už ką balsuoti.“) Ne, ne. Tas, kas balsuoja už, balsuoja už Vyriausybės pasiūlymą. Tas, kas balsuoja prieš, pagal komiteto variantą atmesti balsuoja.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 52, prieš – 50, susilaikė 12. Taigi pasiūlymui nepritarta. Viskas.
Toliau buvo kitas taip pat Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašom pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybės siūlymas skamba taip: „Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatos nenustato asmenų teisės skundus dėl teisių ir laisvių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tokia teisė nustatyta Teisėsaugos ADTAĮ. Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies ir 23 straipsnio nuostatas tokius skundus nagrinėtų prokurorai ir bendrosios kompetencijos teismai. Atsižvelgiant į Teisėsaugos ADTAĮ 44 straipsnio nuostatas, kad asmenų skundus dėl teisių ir laisvių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, turi teisę nagrinėti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmai ar neveikimas, susijęs su asmens duomenų tvarkymu, gali būti skundžiami keičiamo įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka.“
Kitaip tariant, nori, kad nebūtų skundžiama prokurorams ir teismams. Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai: pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto nuostatas nei prokuratūra, nei teismai nėra kriminalinės žvalgybos institucijos, nes jos nevykdo kriminalinės žvalgybos, nepriima sprendimų dėl kriminalinės žvalgybos pradėjimo, nutraukimo ar panašiai. Šios institucijos pagal savo esmę ir turinį užtikrina kriminalinės žvalgybos kontrolę ir tinkamą asmens teisių apsaugos…
PIRMININKAS. Gerbiamas komiteto atstove, aš truputį pastabdysiu. Ar nesusijęs šis pasiūlymas su ką tik balsuotu? Ar nėra taip, kad jie vienas prie kito? Ne, nėra, ministre. Gerai, tvarka, tęskite. Atsiprašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Nėra, nėra, čia yra atskiras. Taip. Trumpai tariant, mes siūlome palikti, kad prokuratūra ir teismai galėtų būti tos instancijos, į kurias galima toliau kreiptis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip matau, vėl yra įvairių nuomonių. Matyt, už pasiūlymą – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Visų pirma, tikrai nekvestionuojamas prokuratūros nepriklausomumas. Taip, pagal direktyvą gali veikti kelios nepriklausomos priežiūros institucijos, tačiau prokuratūra galimai negalėtų vis dėlto būti tokia institucija. Atkreipsiu dėmesį, kad prokuratūra koordinuoja ir kuruoja kriminalinę žvalgybą. Kitas svarbus aspektas. Šiandieną kriminalinė žvalgyba vyksta, niekas nekvestionuoja tikslingumo ir poreikio, tačiau šiandien tokios informacijos nekoordinuoja ir netiria būtent prokuratūra. Ar tikrai reikėtų šitą galiojantį mechanizmą keisti? Pagal įstatymo nuostatas tai yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Tai yra siūloma tiesiog to nekeisti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kaip žinote, kai teikiami naujos redakcijos įstatymai, pasiūlymų paprastai visada būna daug, įskaitant ir iš Vyriausybės, bet tam ir vyksta darbas komitetuose, kad tos pastabos būtų aptartos, suderintos ir būtų priimti suderinti sprendimai. Tame darbe bendradarbiauja ministerijos, institucijos ir komitetas. Aš noriu pasakyti, kad tas komiteto padarytas atsižvelgimas į Vyriausybės pastabas Vyriausybę tenkina, todėl siūlyčiau dėl šito pasiūlymo nebalsuoti, bet jeigu kas nors labai užsispyręs balsuoti, tai tuomet balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyksta procedūra, kad… (Balsai salėje) Ar yra reikalaujančių balsuoti? Yra. Gerai, balsuojame dėl pasiūlymo. Labai paprastas būdas išsiaiškinti Seimo valią yra balsuoti dėl pasiūlymo. Kas balsuoja už, balsuoja už Vyriausybės siūlymą, kuriam komitetas nepritarė, o kas balsuoja prieš arba susilaiko, vadinasi, balsuoja prieš pasiūlymą pagal komiteto valią.
Užsiregistravo 109, balsavo 105: už – 44, prieš – 51, susilaikė 10. Pasiūlymui nėra pritarta. Taigi, lieka, kaip komitetas… taip pat nepritarė. (Triukšmas salėje) Šiek tiek per daug triukšmo salėje, gerbiami kolegos!
Dėl 23 straipsnio yra Seimo narės gerbiamos A. Širinskienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina? Tenkina. Tai tada galbūt galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Teikėją tenkina komiteto redakcija. Dėkoju, pritarta šiam pasiūlymui pagal komiteto redakciją.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas R. Lopata. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Mes 20 straipsnį jau baigėme, bet buvo liberalų pasiūlymas dėl 20 straipsnio. Kodėl mes?..
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, neišlaikytas terminas tą pasiūlymą registruoti, todėl bus nebent kitoje stadijoje, šioje mes dabar neturime galimybės. (Balsai salėje)
Toliau yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybės siūlymas skamba taip: „Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad kai teismas pripažįsta kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia žalos atlyginimo klausimą ir žalos dydį, žala atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Siūloma nuostatą dėl žalos atlyginimo Vyriausybės nustatyta tvarka vertinti kaip perteklinę, nes santykius, susijusius su atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja kiti įstatymai.
Komitetas pritarė iš dalies klausymų metu atsižvelgęs į teismų atstovų išsakytus argumentus, kad žalos dydis neturėtų būti nustatomas nagrinėjant skundą, o turėtų būti nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nutarta 23 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip, yra pateikta, kaip išdėsto, tiesiog du sakiniai. Ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Vyriausybę visą tenkina? Tenkina. Dėkoju. Ar gerbiamas Seimas gali bendru sutarimu pagal komiteto redakciją? Dėkoju.
Toliau yra gerbiamos A. Širinskienės vėl pasiūlymas. (Balsai salėje) Gerai. Stabdome dėl šito.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, čia kolegos sako, bardakas, aš tokių žodžių nevartosiu. Jūs paminėjote, kad yra pavėluotai pateiktas Liberalų sąjūdžio pasiūlymas. Paaiškinkite argumentaciją, turėtume visi vienodai suprasti.
PIRMININKAS. Jau buvo prasidėjęs svarstymas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Šitą įstatymą mes svarstėme ketvirtadienį ir buvo pertrauka paimta, tai mums beliko procedūrą užbaigti. Jūsų pasiūlymas keliauja į priėmimą.
PIRMININKAS. Labai atsiprašome, bet jau teks tada kitoje stadijoje. Atsiprašau.
Toliau buvo gerbiamos A. Širinskienės pasiūlymas. Ar jus tenkina komiteto pritarimas iš dalies? Dėkoju. Galime pagal komiteto redakciją tada, jeigu teikėją tenkina? Dėkoju, pritarta.
Toliau buvo dėl 2 straipsnio pačioje pabaigoje Vyriausybės siūlymas, jam pritarta iš dalies. Galbūt galime pritarti bendru sutarimu? Čia visi pritarė. Dėkoju, pritarta pagal komiteto redakciją. Gerai. Tada įveikėme įstatymą. Dėkoju pranešėjui.
Dabar motyvai. Už – gerbiamas K. Masiulis, bet jo nėra. (Balsai salėje) Yra vietoje. Jūs bėgiojate. Prašom sėsti į darbo vietą ir kalbėti. Jūsų motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėl visko?
PIRMININKAS. Taip, dėl viso projekto. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektas yra subalansuotas. Reikėjo padaryti pakeitimus, kad atsirastų galimybė žmonėms kreiptis į teismą (taip, yra tokia galimybė) ir sužinoti, ar buvo prieš juos taikytas koks nors kriminalinės žvalgybos darbas, ar tai buvo atliekama teisėtai. Žmonės tokį dalyką galės sužinoti.
Tačiau aš girdžiu, ypač iš liberalų, kuo labai stebiuosi, nes pats jaučiuosi tokiu liberaliu žmogumi, idėjas, kad reikia kažką dar suminkštinti ir po penkerių metų leisti sužinoti, kas ten nelaikė liežuvio, tarkim, kriminaliniuose sluoksniuose, kokioje nors mafijoje, ir įskundė žmogų. Ką tai reikštų? Tai yra baisūs dalykai. Tai reikštų, kad būtų atvertas langas tiems baisiems nuteistiems asmenims sužinoti, kas juos įskundė, o galbūt ir atkeršyti po kurio laiko. Tikrai mes taip negalime. Iš tikro reikia tik sužinoti, jiems suteikti teisę sužinoti, ar buvo teisėtai prieš juos taikyta, o jeigu neteisėtai, tada jie galės skųsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Trumpa replika Kęstučiui. Gal geriau perskaitykite įstatymą, nes jūsų argumentai absoliučiai nuplaukė į kitą pusę. Gal paskaitykite.
Dabar prie įstatymo, ko gero, reikėtų grįžti. Iš tiesų gaila, kad šiandien nebuvo galima svarstyti Liberalų sąjūdžio pasiūlymų, kurie iš esmės būtų ir pakeitę tą įstatymą. Ko gero, gal būtų galima ir balsuoti už. Liberalų sąjūdžio frakcijai, ko gero, reikėtų padėkoti, kad jie šiandien realiai reagavo į šituos procesus – reaguoja į žmogaus teisių galimus pažeidimus šiame įstatyme. Keista, kad valdančioji dauguma niekaip nesupranta ir niekaip neranda galimybės perskaityti, susipažinti su įstatymo pasekmėmis, kurios gali kilti ne po penkerių metų, gerbiamas Kęstuti, bet po dar kelerių metų.
Aš norėčiau valdančiąją daugumą pasveikinti, kad bando prastumti vadinamąjį KGB liustracijos įstatymą. Panašų įstatymą jūs esate prastūmę, kad 75 metus apie žmogų negalima paskleisti informacijos, kad jis galimai, menamai arba tikėtinai bendradarbiavo su įvairiomis tuometinėms Rusijos tarnybomis. Dabartinis jūsų toks įstatymo projektas, koks jis yra dabar, be pataisų ir be pasiūlymų, kaip tik ir kalba apie Baltarusijos, Rusijos valdymo modelį, kad žmogus neturės teisės sužinoti, ar prieš tą asmenį vienomis ar kitomis priemonėmis buvo taikomos vienos ar kitos priemonės, nepraėjus tokiam ir tokiam laiko tarpui.
Gerbiamieji, jūs suprantate, kad tai yra žmogaus teisės? Tai gali būti melagingi pranešimai, tyčiniai pranešimai, kurie išaiškėjo tik po 10, po 20 metų. Jau rodo ir Amerikos praktika, kai kartais žmonės yra nuteisiami, bet praėjus 10–15 metų po papildomos informacijos atskleidimo, po supažindinimo su papildomais dokumentais išaiškėja, kad dėl melagingų parodymų žmogus buvo nuteistas.
Aš niekaip nesuprantu valdančiosios daugumos. Ar jūs suvokiate ir suprantate, kad šiandien jūs pastatėte pamatą dėl žmogaus teisių, ar jūs tiesiog jas norite sutrinti taip, kaip trina šiandien Putinas, kaip trina Lukašenka? Kam jūs galų gale atstovaujate ir ką iš tokio projekto darote?
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju, laikas. Taigi motyvai išsakyti ir galėsime apsispręsti balsuodami, nes balsavimo langas buvo pratęstas iki šio klausimo svarstymo pabaigos. Prašom balsuoti dėl viso Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame dėl viso Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto Nr. XIVP-1377(2). Baigsis balsavimo langas, kai šitas baigsis.
Užsiregistravo 119, balsavo 119 Seimo narių: už – 59, prieš – 25, susilaikė 35. Taigi nepritarta. Po svarstymo nėra pritarta. (Plojimai, šurmulys salėje) Yra trys variantai.
A. Ažubalis per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos. Audroniau, prašom kalbėti, kur jūs pabėgote? Nenorite? Gerai, niekas nenori. Toliau mes galime eiti tik pagal Statutą. Ką tik įvyko balsavimas, nepritarėme įstatymo projektui. Dabar yra trys variantai: grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti, grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti ir atmesti projektą, prireikus pavesti parengti naują. Siūlau balsuoti turint tris alternatyvas.
Dabar dar J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom. Garsiau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, kad niekas nesiūlo kito komiteto. Šis komitetas yra įsigilinęs, tai arba grąžiname tam pačiam komitetui, arba atmetame, jeigu jau kas mano, kad projektas blogas. Aš siūlau du variantus.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, logiškas pasiūlymas, čia turbūt ne dėl komiteto problemos. Jeigu balsuojame už, vadinasi, grąžiname komitetui tobulinti, jeigu balsuojame prieš, vadinasi, atmetame. Bus du variantai. Gerai? Du variantai. Balsuojame. Balsuojame alternatyviai. Viskas. Už – grąžiname komitetui, prieš – atmetame. Du balsavimo variantai. Už – grąžiname komitetui tobulinti, prieš – atmetame. Jau aiškiau nebūna.
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 69, prieš – 47. Grąžinamas pagrindiniam komitetui tobulinti. Viskas aišku.
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2554 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2554.
Aš matau, gerbiamas J. Razma prie šoninio mikrofono. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu dėl šio klausimo prašyčiau pusvalandžio pertraukos. Kai kurie frakcijos nariai dar prašo laiko susipažinti su žurnalistiniu tyrimu, jis yra nemažos apimties, ir tuomet po pusvalandžio galėsime svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime bendru sutarimu dėl pusvalandžio pertraukos? Dėkoju, pritarta.
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-2565 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Žydrūną Bartkų iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-2565.
Per centrinį mikrofoną gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašote pertraukos iki kito posėdžio. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsas salėje: „Galime, galime.“) Gerai, bendru sutarimu, niekas neprieštarauja. Pertrauka dėl šio klausimo iki kito posėdžio. Tikiuosi, kad turėsime šiandien ką svarstyti.
11.50 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 143, 144, 145, 154, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 1714, 172, 174, 178, 1806, 1862, 2021 straipsnių ir dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2435 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2435. Pateikimo tęsinys. Čia gerbiamas J. Razma prašomas ateiti į tribūną ir pateikti projektą iki galo. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, buvau paaiškinęs projekto esmę praėjusiame posėdyje, bet trumpai priminsiu pagrindines siūlomas nuostatas. Šiuo projektu siūloma aiškiai įvardinti priėmimo ir svarstymo procedūras Seime, nes dabar Seimo statute kartais „svarstymo procedūra“ vartojama ir bendresne prasme, apimant ir projekto priėmimo stadiją, todėl kyla įvairių nesusipratimų. Kartais turi tam tikras situacijas aiškinti Etikos ir procedūrų komisija.
Taip pat yra siūloma sukonkretinti ir pašalinti neapibrėžtumus dėl ekspertinės išvados prašymo. Būtų aiškiai pasakoma, kad ekspertinė išvada turi būti gauta, kol pagrindinis komitetas nepadarė esminių sprendimų, neapsvarstė projekto. Yra nurodyti terminai, kai yra kreipiamasi į institutus, nuo 10 iki 30 dienų yra numatoma galimybė pratęsti tą terminą. Žodžiu, viskas yra tiksliai susakoma, kad nebūtų kokių nors piktnaudžiavimo galimybių palikta ir kad išvadą mes tikrai prasmingą gautume.
Taip pat yra keletas smulkesnių patikslinimų, jų galbūt aš plačiau ir nekomentuosiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs galite grįžti į savo vietą, nes klausimai jau buvo užduoti aname posėdyje, jūs tik priminėte. Iš tikrųjų ilgas projektas ir gal kolegos pamiršo, kadangi buvo… Dabar motyvai.
Už – gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbant apie išvadas, ta procedūra, kuri yra dabar, buvo patobulinta šiame Seime, bet matome, kad jai tobulumo tikrai trūksta. Mes Teisės ir teisėtvarkos komitete susidūrėme su tokiais atvejais, kai reikia gana dažnai, vadinkime, ekspertinių išvadų, nors taip jau nebevadiname, bet toks yra žargonas, kai jų reikia ir kai kreipiamės į institutus. Jiems iš tikrųjų labai trūksta laiko, reikia įsigilinti į įstatymą, pateikti, susitarti, kuris mokslininkas vertins ir panašiai, tai tas yra labai svarbu. Man atrodo, kad čia yra esminė ir svarbiausia nuostata – praplečiame dienomis terminus, numatome tikrai detalesnę ir geresnę tvarką būtent išvadų pateikimo. Dėl to šis įstatymas yra labai svarbus. Kviečiu jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Stebinate mane, valdančioji dauguma, nors užmušk jumis. Jau jūsų gyvenimo istorija yra parodžiusi, jūs Lietuvoje per 30 metų tris kartus buvote valdžioje, šešis kartus buvote opozicijoje, kad šitaip būtų sugebama siaurinti opozicines teises, tai, ko gero, retoje Europos Sąjungos šalyje surasime. Ne Europos Sąjungos šalyje, tai Baltarusijoje, Rusijoje, Šiaurės Korėjoje ir visoje Afrikoje mes tikrai surasime. Su tuo ir norėčiau sveikinti, kad jūs iš jų mokotės ir tobulinatės.
Kitas dalykas. Šiame Statute iš karto yra numatytos galimybės. Jeigu po svarstymo keičiasi projektas, keičiasi koks nors kitas teisinis reguliavimas, naujos ekspertizės vertinimo jūs jau nebegalėsite prašyti, vadinasi, dabar jau išvadų.
Ir trečias dalykas. Kažkodėl Vyriausybei jūs leidžiate metus, iki metų Vyriausybės išvadas pateikti, po 3, po 4, po 5, net po 6 mėnesius, tačiau, prašydami pateikti išvadas dėl ypač svarbaus projekto, jūs nustatote 30 dienų terminą. Aš vis tiek niekaip negaliu, man sunku suvokti ir suprasti: parlamentinėje valstybėje, kuri jau formuoja tam tikras tradicijas, kad būtų taip tyčia, piktybiškai mažinamos opozicijos teisės.
Dar kartą tiesiog noriu pakartoti: aš suprasčiau, tikrai pritarčiau tokiam projektui, jeigu jūs analogiją siūlytumėte ir Vyriausybei, kad Vyriausybė dėl teikiamų projektų pateiktų išvadą per 30 dienų. Tai būtų viskas gerai. Dabar Vyriausybė per metus gali pateikti, ekspertai, institutas – per 30 dienų. Niekaip neišeina protu paaiškinti jūsų tokį sprendimą. Tikrai kviečiu, kolegos, balsuoti prieš. Tie, kurie mano, kad vis dėlto parlamentas turi judėti demokratijos link, kad parlamentas neturi būti dūma 2 ar dūma 3, čia Lietuvoje netaptų, tai aš tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju, argumentai išsakyti. Balsuosime tam numatytu metu.
11.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 45, 53, 77, 78, 140 straipsnių ir III dalies pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2531 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo statuto kitų straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2531. Vėl gerbiamas J. Razma. Pateikimo tęsinys, prašom priminti projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Trumpai priminsiu kai kurias projekto nuostatas. Šiuo projektu siūloma, kad nuolatinių Seimo komisijų narių pavaduotojai būtų taip, kaip dabar yra komitetuose, nes Statute yra pasakyta, kad iš esmės nuolatinė komisija dirba taip pat, kaip ir komitetas, ir visi reglamentavimai yra tokie patys, tačiau pavaduotojų kol kas mes neturėjome.
Taip pat siūloma patikslinti, kad Seimo komitetų posėdžiai paprastai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę, įrašomas žodis „paprastai“, nes Statute dabar yra kietai įrašyta, kad sesijos metu privalo kas savaitę būti komiteto posėdis. Na, realiai taip ne visada būdavo, mes žinome praktiką. Taip pat yra patikslinama, kad tarp sesijų komitetų posėdžiai rengiami pagal poreikį.
Šiek tiek yra patikslinimų dėl Etikos ir procedūrų komisijos, nes reikia pasakyti ir dėl šios komisijos narių pavaduotojų. Jie būtų parenkami pagal tą patį principą, kaip dabar yra parenkami nariai. Tai yra opozicija parinktų iš valdančiųjų, valdantieji parinktų iš opozicijos tiek narius, tiek pavaduotojus.
Taip pat yra viena nuostata, kuri kelia daugiausia opozicijos priekaištų, tai yra galimybė Seimo nutarimu 71 balsu pasisakyti prieš Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Tai atitinka tą principą, kuris dabar yra numatytas dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl prieštaravimo Konstitucijai, nes iš tikrųjų Seimo vidinių struktūrų sprendimai negali būti aukštesni už paties Seimo sprendimus, juo labiau priimamus 71 ar didesniu balsų skaičiumi. Taip pat yra formalus patikslinimas dėl projekto atsiėmimo. Tai būtų iš esmės visos pagrindinės nuostatos, kurios teikiamos šiame projekte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiamas R. Žemaitaitis klausia pirmas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Dar vieno dalyko nepasakėte, kad grįžtate į nepriklausomybę ir į Tarybų Sąjungą, kai mokytoja parašydavo, kad jūsų vaikas praleido pamoką, tai, gerbiami tėvai, parašykite pasiaiškinimą, dėl ko praleido. Tai čia toks man įdomus žanras jūsų atsiranda.
Dabar dėl to Afrikos modelio, kad jeigu mums nepatinka Etikos ir procedūrų komisija, tai mes galime ją nukirsti Seime 71 balsu. Gerbiamas Jurgi, tai yra teismas. Šiandieną Etikos ir procedūrų komisija yra skundžiama teismui. Tai dabar taip išeina, kad teisminės valdžios funkciją perims 71 Seimo narys? Kaip jums atrodo dėl Konstitucijos ir Seimo nario teisių?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip minėjau, Seimo Etikos ir procedūrų komisija ar komitetai yra vidinė Seimo struktūra ir jų sprendimai negali būti svarbesni ir aukštesni už paties Seimo sprendimus. Čia yra paprasta logika. Ar Seimas naudosis ta galimybe balsuoti prieš komisijos sprendimus, galbūt ir nebus tokių atvejų, galbūt, jeigu ir bus, to 71 balso nebus. Kiek aš prisimenu, nors teoriškai yra galima Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paneigti Seimo nutarimu 71 balsu, aš neprisimenu, kad Seime taip būtų pavykę padaryti. Dėl to aš nemanau, kad ši nauja nuostata sukels kokių nors didelių praktinių klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Sysas. Prašau. Gerbiamas A. Sysas užduoda klausimą gerbiamam J. Razmai dėl Statuto pataisų. Prašau, jeigu norite.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl noro keisti Etikos ir procedūrų komisijos formavimo tvarką. Kodėl atsirado toks noras, gerbiamas Jurgi? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Formavimo tvarka nekeičiama. Kaip ir dabar yra, išlieka tas pats principas, kad opozicijos parašais parenkami valdančiųjų atstovai, valdantieji parenka opozicijos atstovus. Koks buvo, toks ir lieka santykis. Tik kadangi mes siūlome įvesti nuolatinių komisijų narių pavaduotojus, parašoma, kad ir šios komisijos narių pavaduotojai renkami pagal tokį patį principą. Nieko čia nėra iš esmės keičiama Etikos ir procedūrų komisijoje. Tik dėl pavaduotojų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Noriu paklausti įstatymo projekto iniciatorių. Tikrai yra sveikintinų pakeitimų šiame įstatymo projekte, tokių kaip pavaduojantys asmenys komisijose (tokius mes turime ir komitetuose), kitų techninių pakeitimų, kurių išties labai reikia, tačiau 6 straipsnis išties ir mane stebina. Galiu dar kartelį jį pacituoti: „Seimo Pirmininko, Seimo posėdžio pirmininko, Seimo valdybos, komiteto ar nuolatinės komisijos pirmininko prašymu dėl Etikos ir procedūrų komisijos sprendimų dėl Seimo statuto pažeidimų ar procedūrinių ginčų gali būti balsuojama Seime.“
Ar iš tiesų aš gerai suprantu, kad jūs, teikdami tokį įstatymo projektą, norite kvestionuoti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimus, kurie gali būti skundžiami teismui, bet kuris iš jų? Joje valdančioji dauguma turi 1 balso persvarą: 6 yra valdančiosios daugumos atstovai ir 5 opozicijos. Klausimas būtų toks. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, jeigu žiūrėtume politiškai, man, kaip valdančiosios daugumos atstovui, čia nėra politinių interesų, kai yra valdančiųjų persvara toje komisijoje. Bet čia yra tokia teorinė galimybė, jeigu vis dėlto Etikos ir procedūrų komisija priimtų, kaip Seimui atrodytų, klaidingą sprendimą, nebūtinai čia politiškai dauguma, mažuma, tiesiog teisiškai padarytų klaidą, kad Seime mes galėtume tą klaidą ištaisyti nebūtinai nueidami iki teismų, kaip jūs sakote, kur tikrai yra galimybė skųstis.
Aš matau, kad čia dėl šito 6 straipsnio yra daug priekaištų. Bet mes, priimdami Statutą, dėl kiekvieno straipsnio balsuosime atskirai. Jeigu šito 6 straipsnio nepriimsime dėl Etikos ir procedūrų komisijos nutarimų, aš čia didelės bėdos, tiesą sakant, nematysiu, nes man atrodo, kad čia būtų grynai labiau teorinė nuostata, neturinti ypatingos praktinės reikšmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėl Etikos ir procedūrų komisijos jau ir anksčiau kalbėjome. Mano manymu, bet koks aštresnis komisijos sprendimas gali sulaukti projekte įvardinto asmens, komiteto, komisijos pirmininko prašymo perbalsuoti. Todėl bet koks skirtingai traktuojamas Etikos ir procedūrų komisijos balsavimas ir sprendimas bus perbalsuojamas politiškai. Man tai atrodo keista, ypač kai mūsų Statute numatyta, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pozicija automatiškai yra atiduodama opozicijai. Tai čia atrodo kaip invazija į opozicijos veiklos lauką.
Žiūrėdamas į projekto autorius aš matau, kad ponas S. Šedbaras jau tikrai nebeplanuoja būti nei pozicijoje, nei opozicijoje. Kaip jūs, gerbiamas Jurgi, ar planuojate būti pozicijoje, ar opozicijoje, nes gali būti taip, kad atsidursime opozicijoje ir mums nepatiks šita nuostata?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš minėjau, kad aš nežiūriu į šitą nuostatą per pozicijos ir opozicijos prizmę. Jūs sakote, kad Etikos ir procedūrų komisija atiduota opozicijai pirmininko pareigybe, bet nėra visiškai taip. Juk šeši komisijos nariai yra valdančiųjų, penki – opozicijos. Ta pirmininko pareigybė čia nieko nelemia. Yra balsavimas 6 ir 5, jeigu jau ten politiškai kažkaip dalintųsi. Čia aš visiškai nematau, kad būtų kažkaip atakuojama opozicija šiuo siūlymu. Bet, kaip minėjau, jeigu yra abejonių dėl šio straipsnio, galite siūlyti jį išbraukti. Kaip minėjau, vis tiek priimant Statutą dėl kiekvieno straipsnio reikia 71 balso. Nepriimsime, maža bėda.
Man šiame projekte yra daug svarbesnės kitos nuostatos, būtent dėl galimybės turėti pavaduotojus komisijose. O čia Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė šią nustatą dėl Etikos ir procedūrų komisijos nutarimų tiesiog, matyt, iš tokio teisinio nuoseklumo, kadangi būtent tokia nuostata yra dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kai fiksuojamas galimas prieštaravimas Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Dėkoju ir savo kolegoms, kurie išsakė tam tikrus nusistebėjimus. Aš taip pat įžvelgiu paslėptą opozicijos teisių ribojimą, ypač kalbant apie Etikos ir procedūrų komisiją. Ši tvarka yra seniai nustatyta, jūs, gerbiamas Jurgi, žinote ir tikriausiai niekada anksčiau, būdamas opozicijoje, nesumanėte to keisti, siūlyti tokius keitimus. Tai gal dabar išduotumėte, kokia yra tikroji šių jūsų pasiūlymų priežastis? Kas nutiko, kad dabar nerimas dėl to, kad valdantieji susilpnėjo, ar kad opozicijai paskutinės kadencijos metus reikia tiesiog uždėti tokį apynasrį? Tai ar išduotumėte paslaptį tikrosios priežasties?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jokios paslapties nėra. Aš nesu šios idėjos autorius. Čia pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai ir mano parašas po projektu nėra pirmasis. Jeigu jau jūs įžiūrite kažkokią paslaptį, klauskite pasirašiusių Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių. Bet kaip aš įsivaizduoju, jie būtent dėl mano minėto teisinio nuoseklumo, norėdami prilyginti situaciją Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų likimui, kai Seimas gali dėl jų balsuoti, dėl prieštaravimo Konstitucijai, ir tiek. Bet jūs pasiūlykite išbraukti tą 6 straipsnį, labai nesunku tokį pasiūlymą parašyti, ir baigsis tos aistros, jeigu jų čia tiek kyla.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas Jurgi, tikriausiai jūs jau pats suprantate, kad iš tikrųjų neverta šiandien net po pateikimo pritarti šioms Statuto pataisoms, nes realiai yra dvi komisijos, kurios priklauso pirmininkų opozicijai, ir vieną iš jų jūs šiandien bandote išdarkyti.
Pirma, kodėl jūs iš viso tada nesiūlote visose komisijose daryti pakaitinius asmenis ir taip užsitikrinti visada valdančiųjų dalyvavimą, nes realiai čia reikia žūtbūt, kad tie 6 valdančiųjų būtų ir balsuotų palankiai valdančiajai daugumai.
Antras momentas. Kvestionuojate sprendimus Etikos ir procedūrų komisijos, bet nekvestionuojate Valdybos priimtų sprendimų. Tai galbūt ir dėl Valdybos priimtų sprendimų imkime ir nubalsuokime Seime. Tai taip pat yra mūsų vidinė institucija. Valdybos sprendimų mes nekvestionuojame, o tiesiog priimame kaip bendrą kolegialų sprendimą. Man dar pasakykite, kodėl jūs tuomet neįtraukiate Valdybos ir kodėl paliekate kitas, reikia pakeisti ir Antikorupcijos komisiją, kodėl jūs pasirinkote tik Etikos ir procedūrų komisiją?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl pavaduotojų – jūs neatidžiai skaitėte projektą. Pavaduotojai yra siūlomi visose nuolatinėse komisijose, tiek Antikorupcijos, tiek Priklausomybių prevencijos ir taip toliau. Čia nėra išskirtinai tik Etikos ir procedūrų komisijai.
Dėl Valdybos. Aš nesu tikras, ar dabar nėra numatyta galimybė Seimo nutarimais atšaukti ar pakeisti Valdybos nutarimus. Galbūt ne pakeisti, bet tiesiog panaikinti. Aš nieko blogo nematyčiau, jeigu tokią nuostatą jūs pasiūlytumėte. Nors man atrodo savaime suprantamas dalykas, kad Seimas savo sukurtų vidinių struktūrų atžvilgiu turi viršenybę ir tai nėra tas pats kaip Seimo santykis su kokia nors išorine struktūra, tarkime, su Konstituciniu Teismu, kur, be abejo, mes negalime Seimo nutarimu keisti. Bet, sakykime, dėl komitetų sprendimų, dėl išvadų mes balsuojame prieš, paneigiame išvadas ir taip toliau. Lygiai taip pat čia yra tas nuoseklumas irgi išlaikytas dėl šios komisijos, bet su didesne atsarga, taip sakant, reikalaujant 71 balso.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimams numatytas laikas baigėsi. Dabar motyvai už. Gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, dėl pavaduojančių narių tikrai sutarėme, kadangi tas pats reguliavimas kaip ir komitetuose, matome, kad tai yra prasminga ir naudinga tiek pozicijai, tiek opozicijai.
Bet dabar kalbant apie Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimus verta paminėti, kad kalbame tik apie tuos išaiškinimus, kurie apima Seimo statutą. Seimo statuto pataisos yra priimamos 71 balso dauguma. Tačiau mes turime situaciją, kai Etikos ir procedūrų komisija 6, 5, o kartais net ir 4 balsais gali nubalsuoti ir pakeisti kokio nors Seimo statuto normos esmę. Išaiškinti taip, kad nuostatos pati esmė keičiasi. Kas tada dažniausiai įvyksta? Dažniausiai tokiu atveju yra registruojama Seimo statuto pataisa ir bandoma ta pataisa tiesiog pakoreguoti einant per visas balsavimo procedūras. Mūsų siūlymas toks, kaip yra dėl prieštaravimų Konstitucijai, dėl kurių sprendžia Teisės ir teisėtvarkos komitetas, – numatyti galimybę balsuoti Seimo salėje ir tokiu būdu nuspręsti, ar Seimas pritaria tokiam išaiškinimui, ar nepritaria 71 balso dauguma. Tikrai, man atrodo, tai yra gana didelė dauguma tam, kad būtų apsaugotos ir opozicijos teisės, bet ir valdančioji dauguma turėtų kažkokį savo žodį šiame procese. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbėtų gerbiamas R. Žemaitaitis, bet aš jo nematau. Tada gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tik laukiu, kada jūs nuspręsite registruoti pataisas uždrausti opoziciją ir iš viso panaikinti Etikos ir procedūrų komisiją. Dabar labai gražiai meluojate, kad čia kaip Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarsto dėl Konstitucijos pataisų. Bet šiuo atveju teikti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą balsuoti Seimui spręs Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba komiteto pirmininkas, kuris yra netgi ne kolegialus organas, o vienasmenis valdančiųjų atstovas. Etikos ir procedūrų komisijai po to, kai ji pasisakė dėl narkotikų dekriminalizavimo perbalsavimo, jūs bandote uždėti apynasrį. Vienu ypu nesusitvarkėte su A. Bagdonu, tai dabar atsidūrė pakaitiniai nariai, kurie tą A. Bagdoną, kuris buvo nesuvaldytas, pakeistų. Nesusitvarkote su Etikos ir procedūrų komisijos sprendimais, pripažįsta etikos pažeidimą, staiga atsiranda jūsų iniciatyva padaryti, kad dėl Etikos ir procedūrų komisijos perbalsavimo būtų ne kaip visąlaik dabar perbalsuojama, bet būtent kaip pateikia valdančiųjų atstovai, komitetų pirmininkai arba Seimo Pirmininkas. Man tik gaila, kad J. Razma, senas ir patyręs, ilgaamžis politikas, išties pasimauna jau kelintą kartą ant projektų, kurie yra skirti opozicijai paniekinti ir teisėms mažinti. Matėme iš pradžių, kadencijos pradžioje, norą atimti iš opozicijos Etikos ir procedūrų komisiją ir Antikorupcijos komisiją, dabar matome norą vėl susiaurinti opozicijos teises tais perbalsavimais. Iš tikrųjų nereikia tos demagogijos, vadinkime daiktus tikraisiais vardais: jūs nenorite perbalsuoti dėl narkotikų dekriminalizavimo. Iš to ir atsiranda šios pataisos.
PIRMININKAS. Laikas, dėkoju. Laikas. Gerbiami kolegos, tikrai aš nesiūlau rikiuotis prie šoninių mikrofonų, nes mes dar balsuosime tam numatytu metu. Dabar yra motyvai išsakyti. Aš dar spėčiau apsvarstyti rezervinį 3 klausimą, kaip tik galėtų gerbiamas A. Vyšniauskas eiti į tribūną. Ar tikrai visi norite pasakyti replikas? Gerai, trumpai P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad tai, ką norėjau pasakyti, A. Širinskienė paminėjo, ir A. Bagdoną, ir J. Sejonienės atvejus. Bet, man atrodo, čia labiau užkrėtė Izraelis, kur, vienu žodžiu, Izraelis siūlo, kad Knesetas galėtų atmesti teismo sprendimus. Man atrodo, mes jau einame tuo keliu, einame visiškai diktatūriniu keliu, ir aš nenustebsiu, jeigu greitai bus pasiūlytas toks variantas, kad teismo sprendimus Seimas gali naikinti kaip ir Izraelyje.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, aš išjungiu todėl, kad nei dėl vedimo tvarkos, nei replika po balsavimo, nes balsavimo nebuvo. Tai koks čia žanras?
12.14 val.
Protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2074(3), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2080(3), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2082(3), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2083(3), Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2085(3) ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2097(3) svarstyti atsisakymo“ projektas
Gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš dėl vedimo tvarkos. Aš frakcijos vardu siūlau dėl rezervinio 3 klausimo daryti pertrauką, kadangi noriu įspėti, kad Seimas nusprendė svarstyti valstybės tarnybos labai svarbią reformą, kurią sudėtinga reforma pavadinti, ir buvo nuspręsta gauti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. O dabar štai priimame tokį protokolinį nutarimą, kad jau išmestume iš svarstymo tą komitetą. Vis dėlto reikia pagalvoti. Aš galvoju, iki to laiko komitetas ir pasvarstys. Kalbėdama iš esmės prieš tokį protokolinį nutarimą, siūlau pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame dėl pertraukos? Kaip suprantu, niekas neprieštarauja. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, dar iki balsavimo lango liko šiek tiek laiko. Tada gal pareiškimą galima perskaityti? Kas yra užsirašęs? P. Gražulis buvo užsirašęs. Pareiškimas. Atsisako. Gerai, P. Gražulis pareiškimo atsisako.
Gerbiamas V. Ąžuolas taip pat buvo užsirašęs pareiškimą perskaityti. Ar yra salėje? (Balsai salėje) Ką reiškia ne laikas? Mes sutaupėme laiko, nes yra paimta vieno klausimo svarstymo pertrauka. Jį mes štai ir pradėsime svarstyti, bet dar 2 minutės.
Tada 2 minučių techninė pertrauka. Toliau svarstysime klausimą, dėl kurio buvo paimta pusvalandžio pertrauka, tada bus balsavimo langas, mes galėsime už visus klausimus balsuoti. Bet dabar, kadangi nei balsavimo lango nėra, nei pusvalandis dar nepraėjęs, tai iš esmės mes neturime ką svarstyti. Iš vakarinės darbotvarkės daug apsvarstėme, galėtume svarstyti 2-10 klausimą, bet dar negali gerbiamas ministras, todėl tenka palaukti iki 12 val. 19 min, tai lieka pusantros minutės. Tai laukiame.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gerai pagalvojęs kviečiu dar 40 sekundžių luktelėti ir mes galėsime pradėti ne nuo klausimo, dėl kurio padaryta pusvalandžio pertrauka, svarstymo, bet nuo balsavimo, nes liko keli balsavimai. Tiesiog tuos klausimus paleistume į gyvenimą ir nekabėtų jie mūsų darbotvarkėje.
Tai kviečiu visus susirinkti, kai išmuš 12 val. 20 min., galėsime pradėti balsavimą dėl klausimų, kuriuos esame apsvarstę. Ir tada jau pereisime prie 1-12 klausimo. Kviečiu užimti vietas, netrukus pradėsime balsuoti.
12.20 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 143, 144, 145, 154, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 1714, 172, 174, 178, 1806, 1862, 2021 straipsnių ir dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2435 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, tada kviečiu sėsti į vietas ir pradėsime balsavimą dėl Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-2435. Pateikimas. Įvyko pateikimas. Prašom balsuoti dėl šio projekto. Vyksta balsavimas dėl Seimo statuto keleto straipsnių pakeitimo projekto.
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 53, prieš – 39, susilaikė 1. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu, žinoma, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.21 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 45, 53, 77, 78, 140 straipsnių ir III dalies pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2531 (pateikimo tęsinys)
Toliau yra Seimo statuto keleto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2531. Taigi kitas statutinis projektas buvo pateiktas. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 48, prieš – 43, susilaikė 21. Taigi nėra pritarta šiam projektui. Apsispręskime – galbūt grąžinkime iniciatoriams tobulinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Buvo ir gerų dalykų, tad tegul patobulina pagal salėje išsakytą kritiką. Dėkoju, bendru sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti.
12.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2554 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar tada grįžtame prie 1-12 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projekto Nr. XIVP-2554. Taigi pagal Statutą pirmiausia kviečiu iniciatorių atstovą kalbėti iki 10 minučių. Iniciatorių atstovas gerbiamas B. Matelis kviečiamas į tribūną pristatyti nutarimą. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Norėčiau pristatyti Antikorupcijos komisijos siūlymą atleisti komisijos pirmininką A. Stončaitį dėl nepasitikėjimo. Iš karto norėčiau iškelti klausimą, kodėl komisija ėmėsi tokios iniciatyvos. Norėčiau priminti, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė informacija, kuri vienaip ar kitaip lietė mūsų komisijos pirmininką. Komisija nusprendė atlikti tyrimą ir patikrinti kai kuriuos faktus.
Norėčiau priminti, kad buvo tokie trys faktai paminėti, tai yra ar teisėtai ponui A. Stončaičiui buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, ar jam buvo siūloma ir ar iš tiesų atsisakė tikrintis poligrafu ir kitas klausimas buvo slapta pažyma, kurioje neva yra buvę minima apie pono A. Stončaičio ryšius su abejotinos reputacijos žmonėmis.
Komisija ėmėsi ir pavedė ir man, nevarginsiu jūsų dėl to nueito kelio. Iš tiesų mes bandėme tuos kažkokius faktus patikrinti. Jeigu kalbėtume dabar apie tą iškeltą nepasitikėjimą, norėčiau iš karto užbėgti už akių jau dabar vykstančioms spekuliacijoms, tiek žiniasklaidoje kartais pasigirsta. Dažnai minima, kad šis išreikštas nepasitikėjimas neva dėl to, kad gavo leidimą neteisėtai dirbti su slapta informacija, neva dėl poligrafo. Ne, mūsų komisija, ištyrusi tuos visus faktus, atmetė. Buvo iš tiesų apklaustas ir Valstybės saugumo departamento vadovas. Mes negavome kokių nors tokių labai tikrų faktinių aplinkybių, ar išduotas tas leidimas teisėtai, ar neteisėtai, ar turėjo tikrintis poligrafu, ar ne. Valstybės saugumo departamentas pateikė savo paaiškinimus. Aš manyčiau, jie galbūt ir gana įtikinantys. Mes jų patikrinti neturime galimybių.
Todėl aš norėčiau visiems pasakyti, kad šis nepasitikėjimas ponu A. Stončaičiu keliamas tik dėl vieno vienintelio klausimo, tai yra, kaip minėjau, Valstybės saugumo departamente ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra slapta pažyma, kurioje yra minimi pono A. Stončaičio galimi ryšiai su abejotinos reputacijos žmonėmis. Tai yra faktas. Ir Valstybės saugumo departamentas, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pripažįsta, kad tokia pažyma yra. Tačiau jie ir mūsų komisijai, net ir tiems, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, atsisakė pateikti tos pažymos turinį. Dabar mūsų komisija, iš tiesų dirbanti su jautria informacija, atsidūrė tokioje situacijoje. Žinome, kad tokia pažyma yra…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš truputį pertrauksiu jus, jeigu galima. Aš vieną procedūrinį aspektą, nes pagal užsirašančius matau. Bus galima klausti pagal Statutą ne gerbiamo B. Matelio, bet gerbiamo A. Stončaičio. Vėliau. Turėkite omenyje, kai užsirašote klausti. Iniciatoriaus pagal Statutą nėra galimybės paklausti. Jis keliaus į savo vietą, o ateis A. Stončaitis į tribūną, pasakys savo matymą, tuomet klausimai. Tiesiog atkreipiu dėmesį.
B. MATELIS (TS-LKDF). Štai mūsų komisija atsidūrė tokioje situacijoje, kai žinome, kad ta pažyma yra, mums su ja neleidžia susipažinti, mūsų komisija iš tiesų dirba su jautria informacija. Kaip mes turėtume toliau elgtis? Mes iš tiesų ieškojome kompromiso sutarti ir dirbti toliau taip, kad galėtume išeiti iš tos situacijos. Mes, komisija, kreipėmės į poną A. Stončaitį ir paprašėme: geranoriškai sušaukite spaudos konferenciją, paaiškinkite visuomenei, taip pat ir komisijai, kokie tie ryšiai galėjo būti fiksuoti, su kokiais asmenimis, kokiomis aplinkybėmis, ar tie ryšiai galėjo kaip nors galbūt pažeisti valstybės interesus ar Seimo reputacijos dalykus. Jei ponas A. Stončaitis tai atlieka, mes tiesiog dirbame toliau. Nieko nepadarysi, mes negalime rasti kokios nors papildomos informacijos ir jokio nepasitikėjimo nekeliame.
Ponas A. Stončaitis, gavęs šį pasiūlymą, atsisakė jo. Mūsų komisijai neliko nieko kito. Jeigu žmogus… Mes pasiūlome tokį kompromisinį variantą, žmogus atsisako kalbėti, vietoj to užpila įvairias institucijas, ir prokuratūrą, ir Etikos ir procedūrų komisiją, skundais, kad čia kažkas blogai daroma. Bet mes sakome, bent jau paaiškinkite visuomenei, ir mes stojame ir dirbame. Ne, tokių paaiškinimų mes nesulaukėme. Tuomet mums neliko nieko kito, kaip tik tuo vieninteliu pagrindu, kad ponas A. Stončaitis atsisakė išsklaidyti abejones… tiesiog komisija mano, kad tokiu pirmininku mes negalime pasitikėti. Jei jis kažką nutyli, kaip mes paaiškinsime visuomenei, jei visuomenė turės kreiptis į mūsų komisiją su skundais arba institucijos. Ar jie pasitikės mūsų komisija? Mes manome, kad gali ir nepasitikėti, todėl siūlome poną A. Stončaitį atleisti iš einamų pareigų dėl nepasitikėjimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui iniciatorių atstovui. Dabar kviečiu A. Stončaitį į tribūną taip pat išsakyti savo poziciją. Tada bus galimybė ir paklausti. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami kolegos! Pirmiausia vis dėlto pora žodžių apie pačią Antikorupcijos komisiją. Kažkodėl daugelis yra susidarę klaidingą nuomonę, kad Antikorupcijos komisija yra Seimo opozicijos parlamentinės kontrolės įrankis. Anaiptol ir toli gražu, kadangi komisiją sudaro 7 valdančiųjų atstovai ir 5 opozicijos atstovai. Taigi, turint tokią dominuojančią valdančiųjų atstovų daugumą komisijoje, iš esmės darbotvarkes formuoja ir sprendimus priima arba atmeta valdantieji. Ir jokios opozicijos pagalbos ar sutarimo jiems čia nereikia. Visi balsavimai komisijoje dėl nepasitikėjimo manimi, kaip komisijos pirmininku, taip pat yra atlikti išskirtinai komisijos valdančiųjų atstovų balsais. Nė karto nebuvo opozicijos balsų.
Ir vis dėlto. Kaip ir buvo minėta gerbiamo B. Matelio, praėjusių metų lapkričio mėnesį viešojoje erdvėje pasirodė publikacijų, kuriose buvo skelbiama, kad neva pagal Valstybės saugumo departamento praktiką man, kaip tuometiniam Vyriausybės kancleriui, tai buvo 2019 metai, galimai neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su slapta informacija. Dėl leidimo man dirbti su įslaptinta informacija išdavimo teisėtumo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, taip pat Antikorupcijos komisija kreipėsi į tam tikras institucijas. Gauti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento raštai patvirtino, kad leidimas man dirbti su įslaptinta informacija išduotas teisėtai ir griežtai vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Taigi manau, tai, ką nutyli gerbiamas B. Matelis, visos žinios, kad ir kokios būtų pažymos išduodant leidimą, yra įvertinamos, nes kalbama apie tą patį laikotarpį.
Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras pagal kompetenciją tuo metu atliko patikrinimą ir informacijos, dėl kurios galėtų kilti abejonių dėl mano asmens patikimumo, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo, nenustatė.
Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas, atsakydamas į paklausimą, pažymėjo, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija man buvo išduotas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų. Gautame atsakyme buvo nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas, atlikdamas asmens, tai yra mano, kaip pretendento gauti leidimą, tikrinimą ir siekdamas nustatyti, ar nėra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kreipėsi į Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Policijos departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Muitinės kriminalinę tarnybą, tai yra į visas tarnybas. Daugiau, matyt, kaip ir ponas B. Matelis čia kalbėjo, net nėra subjektų, kurie galėtų kokias nors vienokias ar kitokias pažymas surašyti ir apibendrinimus padaryti. Bet kokiu atveju tuo metu buvusi informacija buvo įvertinta. Patikrinimo metu Valstybės saugumo departamentas vertino turimą ir būtent iš šių institucijų gautą informaciją apie tikrinamą asmenį, tai yra mane. 2019 m. liepos 18 d. raštu informavo Vyriausybės kanceliariją, tuometinę mano darbovietę, kad atlikus mano patikrinimą aplinkybių, kurias nustačius leidimas dirbti su įslaptinta informacija negalėtų būti išduodamas, nėra. Minėtos institucijos atsakymus į paklausimus kartu su laišku esu išsiuntęs, mieli kolegos, kiekvienam iš jūsų, visi atsakymai yra pridėti. 5 mėnesiai nuolatinio spaudimo man iš kai kurių išskirtinai valdančiosios daugumos kolegų atrodo jau tikrai ne kaip noras objektyviai išsiaiškinti, o paprasčiausias politinis pjudymas.
Pažymiu, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nurodyta, kad pagrindinis asmens tikrinimo tikslas yra nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tai yra ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytas sąlygas ir tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta net 20 sąlygų ir tai yra baigtinis sąrašas. Įstatyme nustatyta, kada leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas. Tikrinančios institucijos tikrinamą asmenį gali išsikviesti pokalbio. Mano skurdžiomis žiniomis, papildomai paaiškinti praktikoje kviestas ne vienas Seimo narys, kuris pretendavo gauti tokį leidimą. Taip pat institucijos gali pareikalauti rašytinio asmens paaiškinimo ir tikrinimui reikalingų dokumentų, taip pat Poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimą poligrafu.
Dėl tyrimo poligrafu. Vadovaujantis Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra įstatymo patvirtinta tvarka, ne kokios institucijos, visų pirma priimamas sprendimas, kuriame nurodoma asmens, kuriam skiriamas tyrimas, vardas, pavardė, tyrimo tikslas ir pagrindas, o asmuo, kuriam skiriamas tyrimas poligrafu, su sprendimu, informuojant jį apie tyrimo laiką ir vietą, supažindinamas pasirašytinai.
Kolegos Seimo nariai, tai, ką girdime, matome ir su kuo susiduriame šiandieną, yra visiškai nenormalu. Nenormalu, kad apie žmogų kaupiamos niekuo nepagrįstos, melagingos istorijos, paminami visi moralės ir teisės principai. Tokie dalykai neturi ir negali vykti demokratinėje valstybėje. Pažymiu, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gavau Valstybės saugumo departamentui įstatymo nustatyta tvarka atlikus išsamų tikrinimą ir konstatavus, kad aplinkybių, kurias nustačius leidimas dirbti su įslaptinta informacija negalėtų būti išduotas, nėra. O tai, kad aš galimai atsisakiau tikrintis poligrafu, yra melas, nes sprendimas, kuriuo man skiriamas tyrimas poligrafu, niekuomet nebuvo priimtas, aš jo nesu nei matęs, nei buvau supažindintas. Absoliutus melas yra specialiai skleidžiama žinia, kad kas nors galėjo tarpininkauti išduodant leidimą, tai, beje, patvirtino ir Valstybės saugumo departamento direktorius. Tiesą pasakius, aš labai sunkiai įsivaizduočiau, kas ir kam tokį spaudimą galėtų padaryti.
Lietuva yra teisinė valstybė, kurios veikimo laisvė yra ribojama teisės. Pažymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija įvertinusi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytas aplinkybes Lietuvoje išduoda tik įstatymu įgaliota institucija ir tai yra Valstybės saugumo departamentas. Taigi gautas šios institucijos atsakymas į Seimo narių paklausimą patvirtino, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo išduotas teisėtai, todėl spekuliacijų šia tema toliau neturėtų būti, nes teisinėje valstybėje viešpatauja teisė, o ne savivalė.
Dar trumpai dėl kriminalinės žvalgybos tyrimų. Jų, matyt, vykdoma daug ir įvairiausių, tačiau didžiulis skaičius jų baigiasi tiesiog informacijos patikrinimu ir tyrimų nutraukimu. Tai yra logiška. Kriminalinės žvalgybos rezultatas galimas vienas iš keturių. Kitokių aš paprasčiausiai neįsivaizduoju.
Pirmas – tai ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Negirdėjau, kad toks man būtų kada nors pradėtas. Antras galimas dalykas – drausmės ar tarnybinės drausmės priemonių taikymas išslaptinus medžiagą. Taip pat niekas niekada dėl manęs, mano nubaudimo niekur nesikreipė. Surinktos medžiagos svarstymas Etikos ir procedūrų komisijoje, jeigu buvo toks pažeidimas. To taip pat mano atžvilgiu nebuvo. Ir ketvirtas – kriminalinės žvalgybos tyrimo nutraukimas kaip nepasitvirtinusio. Kitokių variantų bent aš nežinau.
Mieli kolegos, patikėkite, kad pirmininkauti komisijai tikrai nėra pats didžiausias mano gyvenimo tikslas ar svajonė, tačiau, kaip minėjau, laikausi nuomonės, kad mes gyvename teisinėje valstybėje. Juk būtent šį argumentą šioje tribūnoje visiškai neseniai naudojo ir Seimo Pirmininkė, kai buvo svarstoma dėl galimo informacijos nutekinimo. Tai buvo pagrindinis argumentas. Ir teisingas argumentas. Kaip ir jūs, esu davęs priesaiką ir sąžiningai jos laikausi. Dirbti su įslaptinta informacija turiu visus būtinus leidimus, išduotus griežtai vadovaujantis šalies įstatymais, o Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas visada vykdžiau laikydamasis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, atsakomybės ir kitų Respublikos politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politikų elgesio principų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, gal tada sudarykime…
A. STONČAITIS (DFVL). Man liko tik pusė minutės.
PIRMININKAS. …galimybę paklausti. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Nėra jokių abejonių, kad svarstomu klausimu kiekvienas jūsų sprendimą priimsite pagal savo sąžinę. Koks bus jūsų sprendimas, tokį be išlygų ir gerbsiu.
Visiškai pabaigoje. Mieli kolegos, būkime pakantesni vieni kitiems. Kartais tikrai baugiai bent jau man atrodo, kai vienas ar kitas elgiamės tiesiog žeidžiančiai. Juk esame tik politiniai oponentai, tačiau tikrai nesame kažkokie valstybės arba vieni kitų priešai.
Mano būtų tokie paaiškinimai, tokie argumentai. Be abejo, laukiu balsavimo, nes ta situacija paprasčiausiai žmogiškai per ilgai yra užsitęsusi, reikalingi sprendimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar A. Kubilienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, prašymas įtraukti į protokolą mano balsavimą dėl paskutinio balsavimo. Aš balsavau už, bet iš tikrųjų esu prieš. Prašau pakeisti.
PIRMININKAS. Dėl protokolo jūsų balsas… Jis buvo dėl Statuto, taip?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Gerai. Aišku.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pats paskutinis.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš siūlyčiau organizuoti apkaltą – balsavo prieš savo sąžinę.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, dėkui. Dabar yra klausimai gerbiamam A. Stončaičiui. Pirmas užduos A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas komisijos pirmininke, turbūt niekam nekyla abejonių dėl jūsų lojalumo valstybei ir dėl to, kad jūs turite leidimus dirbti su visa įslaptinta informacija ir juos turėjote. Bet vis dėlto turbūt klausimas būtų, ar jūs deklaravote, ar išreiškėte lojalumą Konservatorių partijai ir jos atstovams, tai yra dabartinei opozicijai? Čia turbūt yra esminis klausimas, kurį norėjo iškelti jums organizuojantys jūsų nušalinimą iš šios opozicijai itin svarbios komisijos pirmininkų?
Gerbiamas pirmininke, kokius siūlus jūs užčiuopėte ir ką jūs atsisakėte tirti arba ką jūs norėjote tirti ir blokavo jūsų tyrimus per tą pusmetį? Tad, gerbiamas pirmininke, aš manau, jūs išdrįsite atsakyti iš šios tribūnos. Ačiū.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, man tikrai būtų, matyt, sunku čia pasakyti dėl meilių deklaravimo. Aš tikrai esu visur deklaravęs ir visiems sakau, kad pirmiausia aš myliu savo žmoną ir savo vaikus, tai čia nėra abejonių. Taip pat myliu padorius, gerus žmones. Ir nėra to skirstymo į partijas, į rajonus, regionus. Jeigu padorus žmogus, padoriai besielgiantis žmogus, kad ir turintis kitokią nuomonę, yra gerbtinas su ta savo kita nuomone. Bet, kaip minėjau, matyt, čia reikia, kaip daugelis iš jūsų, patyrusių politikų, sako, užsiauginti jaučio odą, kad nereaguotum į tuos dažnus įžeidimus, na, nežinau, kartais į tokį neapykantos metamą žvilgsnį, kadangi niekaip neperprantu, kodėl reikia žmogaus neapkęsti, o ne jam oponuoti. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, atsakant į antrą klausimo dalį. Aš savo pasisakyme sakiau, mieli kolegos, tai yra optinė apgaulė, kad Antikorupcijos komisija yra tokia svarbi ir parlamentinės kontrolės įrankis opozicijos pusėje. Taip turėtų būti normaliame pasaulyje. Deja, Lietuvoje to nėra. Jūs supraskite, kad visą laiką veikia aritmetinė didžioji dauguma, tai yra 7 ir 5 opozicijos, ir darbotvarkės yra patvirtinamos arba kokie nors vienoki ar kitokie sprendimai yra priimami dėl tų klausimų, kuriuos patvirtina dauguma, fizinė dauguma, vieną ar kitą klausimą.
Buvo daug siūlymų ir iš opozicijos: Vilniaus miesto klausimai, nepotizmas, statybos, darbuotojų ir įvairių valdininkų, jų žmonų ir šeimos verslo susipynimas priimant viešuosius sprendimus. Lygiai taip pat buvo keliami klausimai dėl kai kurių noro valstybinius sklypus perduoti galbūt saviems. Buvo noro pasvarstyti ir kitus klausimus. Deja, galime svarstyti tiek, kiek yra pritariama ir kas patvirtinama darbotvarkėse. Tad aš, gink Dieve, nenoriu nė vieno čia kaltinti ar teisti. Na, yra, kaip yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tikrųjų yra kažkokia paslaptis, kodėl taip konservatoriai bando jus nušalinti iš Antikorupcijos komisijos pirmininkų, nors, kaip jūs pasakėte, vis tiek jie turi daugumą. Atrodo, esate gana ramus žmogus, tikrai į atlapus nekimbate valdančiajai daugumai. Kaip jūs mąstote, pats pasakykite, gerbiamas pranešėjau, gerbiamas Algirdai, kokia čia priežastis, kodėl jūs taip jiems neįtinkate? Darbotvarkė formuoja jie, jūs negalite įtraukti į darbotvarkę klausimų, kuriuos norite, kad atskleistų kokius nors korupcinius reiškinius valdančiojoje daugumoje. Kas čia yra, kodėl jie čia taip ant jūsų užsisėdo?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, reikėtų, aišku, gal įsiklausyti į konservatorių arba kitų valdančiųjų atstovus, kokie yra tie jų matymai. Aš galiu tik spėlioti, bet pateikti spėliones visai šaliai… Tai yra viso labo spėlionės.
Matyt, priežasčių yra. Galbūt yra ir tų vidinių, nes buvo tie norai mano nuėmimo ir prieš metus laiko. Ir tada, ir dabar, prieš 5 mėnesius, aš sakiau, tikrai nesivaikau šio posto. Nėra man jis kažkokia gyvenimo… kad be šito aš negaliu. Tikrai priimsiu sprendimą, jeigu jis bus ir neigiamas, jūsų, kolegos, kitas tegu eina pasidarbuoti kartu su jumis, su kitais pretendentais komisijoje. Tai nėra toks jau saldus priedas prie kažko.
Iš kitos pusės, jeigu taip žmogiškai, be abejo, kad darbuotis tokioje situacijoje kaip komisijos pirmininkui nėra paprasta. Teiki klausimus, renki medžiagą, darai užklausas, o klausimas neįtraukiamas. Ir nepasieki to rezultato, dėl ko ši komisija yra lyg ir sukurta. Ir tada pagalvoji, kad galbūt be reikalo yra švaistomas laikas, be reikalo, sakykime, net trukdomos institucijos, nors manau, kad tokios komisijos reikalingumas sklandžiai jai darbuojantis yra gana didelė prasmė. Toks ir atsakymas būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas komisijos primininke, visiškai neseniai prisijungiau prie komisijos, bet pagrindinis klausimas yra dėl galimų jūsų ryšių su abejotinos reputacijos asmenimis. Klausimas jums labai paprastas. Kodėl jūs negalėjote eiti į spaudos konferenciją ir vis dėlto atsakyti į visus klausimus tiek žurnalistams, tiek visuomenei dėl savo galimų abejotinų ryšių su abejotinos reputacijos asmenimis. Juk mes taip pat žinome, kad yra bent jau kalbama viešojoje erdvėje apie VSD pažymą, kurios komisijai nepavyko gauti. Tai tiesiog einate į spaudos konferenciją, gaunate klausimus, atsakote ir tos abejonės būtų išsklaidytos Todėl ir pasitikėjimo klausimas galbūt nebūtų čia keliamas. Klausimas, kodėl jūs to nepadarėte? Ačiū.
A. STONČAITIS (DFVL). Žinote, kad kas nors būtų komentuojama, reikia žinoti, ką komentuoti. Tai yra svarbiausias dalykas. Manęs kažkada iš jūsų B. Matelis ar kiti klausinėjo: ar buvai kriminalinės žvalgybos tiriamas? Buvai ar nebuvai? O jūs pasakykite, kuris žinote, buvote ar nebuvote, esate galbūt ir dabar. Tai lygiai taip pat ir aš nieko negaliu jums atsakyti. Taigi šiandien mes ir svarstėme įstatymo projektą, pagal kurį pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą logiška būtų, kad būtų esant tam tikroms sąlygoms, aišku, jeigu tai nepakenkia tolesniems kažkokiems tyrimams, kad būtų žmogus informuojamas. Tu gali gintis ir pasakyti, kad to nebuvo, to nebuvo, tai klaidinga. Tai yra viena medalio pusė.
O nueiti dabar samprotauti ir galvoti, kas ten galėjo būti parašyta, gali paprasčiausiai prisisamprotauti iki kažkokių nesąmonių. Todėl, mielieji kolegos, supraskite teisingai, kad tikrai mes čia kalbame apie situacijas, rinktą medžiagą iki 2019 metų, iš tų laikų. Ir dabar jau nekartosiu, gerbiami kolegos. Aš jums išvardijau visas institucijas, visas operatyvinės veiklos institucijas, kurios tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas išduoti naują leidimą ar neišduoti, visos buvo paklaustos. Visos medžiagos buvo įvertintos ir buvo priimtas sprendimas. O sprendimui priimti, pavyzdžiui, aš jokios įtakos neturiu. Ir jūs neturėtumėte, jeigu jūs kreiptumėtės dėl tokio leidimo. Taigi toks ir atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tik pasistenkime šiek tiek trumpinti klausimus ir atsakymus, nes spaudžia laikas.
Gerbiamas V. Bakas dabar paskutinis turbūt klausia. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas kolega, išklausiau pono B. Matelio pristatymą, jis atrodo maždaug taip, kad iš kažkur kažkas žino, kad yra kažkokia pažyma, tačiau niekas jos nematė, ir tuo pagrindu pakanka teikti nepasitikėjimą. Aš noriu jūsų paklausti: jūs pats suprantate, dėl ko yra reiškiamas nepasitikėjimas jumis?
Ir antras klausimas. Jeigu pozicija žino iš kažkur kažką apie kažkokią pažymą, gal buvo pačioje Antikorupcijos komisijoje imtasi iniciatyvos išsiaiškinti, kas yra žinoma, kas turi kokią pažymą ir kokie yra konkretūs kaltinimai, kurie galėtų būti keliami?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Vytautai, pirmas dalykas, mes negalime kalbėti apie kokius nors kaltinimus, aš sakiau, laiko praėjo labai daug nuo to laiko, apie kurį mes kalbame. Vienas iš keturių, iš keturių galimų variantų, labai trumpai tik primenu. Arba ikiteisminis tyrimas pagal surinktą medžiagą, arba drausminė tarnybinė atsakomybė, kas buvo jau mūsų praktikoje taikyta, prisiminkite, išslaptinus dalį tyrimo ir pritaikyta tokia atsakomybė. Trečias dalykas panašus į antrą – Tarnybinės etikos komisija teikia, jeigu mato pažeidimą iš surinktos medžiagos. Ketvirtas, įvertinama, kad pažeidimo nebuvo, ir tyrimas nutraukiamas, jeigu toks tyrimas buvo, taip. Tikrai nenoriu čionai drabstytis kažkokiais purvais, nenoriu kažko kaltinti, ne ta ir esmė, galų gale dirbant vykdomojoje valdžioje nėra įprasta taip drabstyti purvais kitą kolegą.
Aš kitų įvertinimų neturiu, o kad komisija darė pastangas išsiaiškinti, visgi komisija darė, ne tik komisija, bet lygiai taip pat darė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tie atsakymai yra duoti. Manau, kad tikrai viskas yra sudėliota ir kokių nors nukrypimų nuo teisės, nuo teisingumo tikrai nėra ir negali būti.
Todėl, mieli kolegos, dar kartą sakau, bet koks jūsų sprendimas bus sprendimas, jis bus gerbiamas, vykdomas, be abejo, kitaip ir negali būti, tačiau, na, pasverkime visas aplinkybes, kurias aš pasistengiau šiandieną pristatyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, atsakėte į visus klausimus. Dabar pereiname prie svarstymo stadijos. P. Gražulis kviečiamas į tribūną. Diskusija. Pasistenkime, gerbiami kolegos, šiek tiek trumpiau, nes 13 valandą numatome… Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro labai nesigilinau į visą šitą situaciją, kur kaltinamas gerbiamas A. Stončaitis tokiais dalykais, kad jis nesitikrino melo detektoriumi, kad jis negavo leidimo dirbti su slapta informacija. Tai aš daugiau girdėjau iš žiniasklaidos. Bet, pasirodo, gavo iš visų institucijų teisę dirbti su slapta informacija. Bet kaip pateikta informacija viešojoje erdvėje? Žmogus yra pažemintas. Pasirodo, niekas net nesiūlė jam oficialiai tikrintis melo detektoriumi. O ką mes girdime iš viešos informacijos? Ir, be abejonės, pats originaliausias kaltinimas – bendravo su prastos reputacijos žmonėmis.
Tai išvardinkite tuos prastos reputacijos žmones. Man, pavyzdžiui, asmeniškai yra labai prastos reputacijos žmogus V. Landsbergis. Jis jau 1952 metais Stalino prašė, kad jį priimtų į komjaunimą. Mane tikrai žemina tokie faktai. Man, pavyzdžiui, labai aukštos reputacijos yra monsinjoras A. Svarinskas, kuris kalėjo 23 metus lageriuose, bet V. Landsbergis jį išmetė iš Persitvarkymo Sąjūdžio, jis jam netiko, jis jam buvo prastos reputacijos žmogus. Tai kas yra ta reputacija? Pagal kiekvieno suvokimą arba moralinį supuvimą ta reputacija. Ir va taip paima kažkokį bendrą sakinį, kad tu negali atsiplauti. V. Landsbergiui arba konservatoriams žmogus, kuris man yra aukštos reputacijos, jiems yra prastos, ir aš su tokiu negalėčiau bendrauti, o kas yra konservatoriams aukštos reputacijos, man yra pačios prasčiausios reputacijos.
Tai kas čia per kaltinimai? Kodėl jūs užsisėdote ant A. Stončaičio, aš visiškai nesuprantu, man jokio argumento nėra. Jis tikrai ramus žmogus, išlaikytas žmogus, mandagus, bet kalate beveik metai laiko. Ir išaiškėjo, kad už nieką jį kalate, už nieką norite pašalinti. Ar jūs norite pastatyti Antikorupcijos komisijos pirmininką visiškai jums paklusnų, kad įtrauktų į darbotvarkes tik tuos klausimus, kurių jūs norite, kad grynai atstovautų jums? Tai absurdas!
Gerbiamieji konservatoriai, gėda turėtų būti jums už tuos žeriamus jokiais argumentais nepagrįstus kaltinimus. Jeigu jūs turėtumėte nors kiek savigarbos, turėtumėte ateiti čia atsiprašyti ir atsisakyti balsuoti. Visa opozicija nedalyvaus šitame jūsų kalimo prie gėdos stulpo projekte, mes visi išeisime. Prisiimkite sau kaltę jūs, nekaltai pradėtieji.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pereiname prie priėmimo stadijos. Motyvai dėl viso. Gal, gerbiami kolegos, jau užtektinai pakalbėjome šituo klausimu, gal galėtume atsisakyti dėl motyvų? Ar tie, kurie užsirašė, gali atsisakyti, nes jau reikia balsuoti? (Balsai salėje) Ar galime? Gerai, galime. Dėkoju, nes mums iš tikrųjų 13 valandą… (Balsai salėje) Ar jūs, Artūrai Skardžiau, neatsisakote? Atsisako visi bendru sutarimu. Tada dėkoju, nes 13 valandą reikia pradėti balsuoti.
Aš norėčiau paskelbti slapto balsavimo biuletenį. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Jis yra šiek tiek kitoks – reikia išbraukti vieną iš langelių, matysite. Dėkoju, pritarta. Balsavimas gali prasidėti, kaip numatyta, ir baigsis 13 val. 20 min.
Balsų skaičiavimo grupė: G. Burokienė, V. Gapšys, S. Lengvinienė, E. Sabutis, M. Skritulskas, R. Tamašunienė, V. Targamadzė, R. Vaitkus. Dėkoju.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, sveiki grįžę į Seimo salę. Baigėme Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.