LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 10, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3608(2)

2024-05-15 Nr. 103-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Martynas Šiurkus – viceministras, Ramūnas Šveikauskas – Paramos būstui grupės vadovas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Seimo nariai Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, 2024-05-08	1	1	Argumentai: Aplinkos ministerijoje nuo šių metų pradžios įkurta Būsto politikos grupė, kuri rengs būsto prieinamumo gerinimo strategiją. Ministras S. Gentvilas pristatė Seimo plenarinio posėdžio metu pasiūlymus kaip gerinti socialinio būsto sąlygas, minėdamas, kad Lietuvoje yra per mažai priemonių dėl nuomos kompensavimo. Šio įstatymo projekto 1 straipsnis dar labiau apriboja nuomos kompensavimą, tad yra priešingas ministro rekomendacijoms Seimui. Apribojimas, kad nuomos mokesčio kompensacijos dydis negali viršyti žmogaus pajamų yra beprasmiška, nes sugriauną pačią socialinio būsto politikos esmę – pagalbą mažas pajamas arba jokių pajamų neturintiems žmonėms. Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis šalpos senatvės pensijas Lietuvoje gavo 11 187 asmenys. Tai tie pensininkai, kurie nesukaupė stažo ir neturi įprastos Sodros pensijos. Šalpos senatvės pensijos dydis 2024 m. yra 197 eurai per mėnesį. Iš šių pinigų asmuo turi išgyventi. Tai būtent jam turėtų prasmę pagalbą nuomojant būtą, tačiau dėl savo itin mažų pajamų jis nuomotis būto su pagalba negalėtų. Tačiau pretenduoti į socialinį būstą jis galėtų. Tai neturi jokios logikos ir prasmės, nes socialinio būsto eilės didelės ir valstybė negali patenkinti viso poreikio. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą: „3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų. Apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotos pajamos, išskyrus pagal šį įstatymą mokamą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Jeigu Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamos, gautos iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti. Jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis) asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ir mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę, šio punkto reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas.“	Nepritarti.	Argumentai: 1. Pajamų ir įsipareigojimų vertinimas nustatant teisę į paramą sukuria kontrolės instrumentą siekiant, kad parama būtų teikiama tiems, kam ji labiausiai reikalinga, tuo pačiu ribojant itin brangaus būsto nuomą. 2. Nustatant teisę į paramą, projektu siūloma vertinti visas asmens ar šeimos pajamas. Tai naujas sprendimas, didinantis paramos prieinamumą pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms. 3. Civilinio kodekso 3.205 straipsnyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus savo tėvus ir jais rūpintis. Todėl vienišiems ir artimų giminaičių neturintiems asmenims turi būti užtikrintas socialinio būsto prieinamumas. Šiuo tikslu būtina peržiūrėti socialinio būsto politikos prioritetus. 4. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos esmė ir paskirtis – kompensuoti dalį asmens ar šeimos išlaidų apsirūpinant būstu. Todėl įsipareigojimų būsto nuomai ir pajamų santykio riba yra logiška ir tikslinga. Balsavimo rezultatai: Už – 5, prieš – 2, susilaikė – 4.
2.	LR Seimo nariai Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, 2024-05-08	3 (18)	(2)	Argumentai: Įstatymo projektu taisomas 2023 metų gruodžio mėn. LR Seimo priimtas įstatymas, kuriuo siekiama sugrąžinti galimybę mažas pajamas gaunantiems asmenims pasinaudoti būsto nuomos kompensacija. Minėtu įstatymu paramos intensyvumas buvo sumažintas kartais, nors būsto nuomos kainos, remiantis Aruodas.lt informacija Vilniaus mieste per 5 metus išaugo 40%, o visoje Lietuvoje, neskaičiuojant Vilniaus 36%. Žr. 1 ir 2 grafiką. Grafikas Nr.1, Būsto nuomos kainos padidėjimas Vilniuje per 5 metus. Aruodas.lt, Grafikas Nr.2, Būsto nuomos kainos padidėjimas visoje Lietuvoje išskyrus Vilnių per 5 metus. Aruodas.lt. Nustačius 1 VRP kompensacijos lubas 1 asmeniui, maksimali būsto nuomos kompensacija siekia 176 Eur/mėn. Turint galvoje, kad Vilniaus mieste 1 kv.m. kaina 2024 vasario mėn. siekia 14,65 Eur, ši kompensacija, net ir didesnėms šeimoms bus nepakankama paskata savarankiškai gyventi bei kompensuoti būtinuosius pragyvenimo kaštus. Socialinio būsto programoje, asmenys ir šeimos gauna būstus naudojimui ir jų išlaikymo kaštai, lyginant su 2023 m. gruodžio mėn. patvirtinta būsto nuomos kompensacija, yra ženkliai mažesni. Tokia programa praranda savo esmę ir nebetampa alternatyva metai iš metų laukiantiems socialinio būsto. Siekdami atstatyti pirminį būsto nuomos kompensacijos tikslą – sumažinti laukiančių socialinio būsto eiles, siūlome būsto nuomos kompensacijos dydį sumažinti padidinti bent dvigubai – žr. 2-ą ir 3-ią pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 procentų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis, ir negali viršyti 12 VRP dydžio vienam asmeniui ir 12 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms.“	Nepritarti.	Argumentai: 1. Didelė būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija įtakoja ir iškreipia būsto rinką, didina būsto nuomos kainą, mažina būsto prieinamumą visoms gyventojų grupėms. 2. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau - EBPO) pastebėjo, kad didelė būsto nuomos mokesčio kompensacija neskatina paramos gavėjų integruotis į darbo rinką ir ilgainiui gali formuoti ilgalaikių paramos gavėjų srautą. 3. Pagal projektą, ne mažesnę kaip 30 procentų būsto nuomos mokesčio dalį privalo apmokėti paramos gavėjas, todėl kompensacijos didinimas neužtikrina, kad paramos gavėjai turės galimybę ja pasinaudoti. 4. Pagal galiojančiame įstatyme nustatytą kompensacijos apskaičiavimo metodiką, taikant 2024 m. taikomą valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydį (176 eurai) ir atsižvelgiant į socialinio būsto ploto normatyvą, kompensacija sudaro nuo 6,50 eurų iki 12,57 eurų už 1 kv. metrą. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. VRP dydis tikėtina didės kompensacijos dydis atitinkamai didėtų nuo 8,20 eurų iki 15,79 eurų. Pritarus pasiūlymui kompensacija didėtų dvigubai. 5. Remiantis EBPO tyrimais[1], kompensacijos dydis, taikytas iki 2024 m. sausio 1 d., buvo vienas iš dosniausių, tačiau kompensacijos gavėjų aprėptis nebuvo didelė. Esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms, dosni kompensacija ribotų jos gavėjų ratą. Balsavimo rezultatai: Už – 5, prieš – 3, susilaikė – 4.
3.	LR Seimo nariai Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, 2024-05-08	3 (18)	(3)	Argumentai: Žr. argumentus aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinį mokesčio dydį asmeniui per mėnesį. Šiems asmenims būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti ~~0,5~~1 VRP dydžio.“	Nepritarti.	Argumentai: Žr. argumentus dėl 2 pasiūlymo. Balsavimo rezultatai: Už – 6, prieš – 2, susilaikė – 4.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

LR Seimo nariai

Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, 2024-05-08

Argumentai:

Aplinkos ministerijoje nuo šių metų pradžios įkurta Būsto politikos grupė, kuri rengs būsto prieinamumo gerinimo strategiją. Ministras S. Gentvilas pristatė Seimo plenarinio posėdžio metu pasiūlymus kaip gerinti socialinio būsto sąlygas, minėdamas, kad Lietuvoje yra per mažai priemonių dėl nuomos kompensavimo. Šio įstatymo projekto 1 straipsnis dar labiau apriboja nuomos kompensavimą, tad yra priešingas ministro rekomendacijoms Seimui. Apribojimas, kad nuomos mokesčio kompensacijos dydis negali viršyti žmogaus pajamų yra beprasmiška, nes sugriauną pačią socialinio būsto politikos esmę – pagalbą mažas pajamas arba jokių pajamų neturintiems žmonėms. Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis šalpos senatvės pensijas Lietuvoje gavo 11 187 asmenys. Tai tie pensininkai, kurie nesukaupė stažo ir neturi įprastos Sodros pensijos. Šalpos senatvės pensijos dydis 2024 m. yra 197 eurai per mėnesį. Iš šių pinigų asmuo turi išgyventi. Tai būtent jam turėtų prasmę pagalbą nuomojant būtą, tačiau dėl savo itin mažų pajamų jis nuomotis būto su pagalba negalėtų. Tačiau pretenduoti į socialinį būstą jis galėtų. Tai neturi jokios logikos ir prasmės, nes socialinio būsto eilės didelės ir valstybė negali patenkinti viso poreikio.

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą:

„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų. Apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotos pajamos, išskyrus pagal šį įstatymą mokamą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Jeigu Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamos, gautos iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti. Jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis) asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ir mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę, šio punkto reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas.“

Nepritarti.

Argumentai:

1. Pajamų ir įsipareigojimų vertinimas nustatant teisę į paramą sukuria kontrolės instrumentą siekiant, kad parama būtų teikiama tiems, kam ji labiausiai reikalinga, tuo pačiu ribojant itin brangaus būsto nuomą.

2. Nustatant teisę į paramą, projektu siūloma vertinti visas asmens ar šeimos pajamas. Tai naujas sprendimas, didinantis paramos prieinamumą pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms.

3. Civilinio kodekso 3.205 straipsnyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus savo tėvus ir jais rūpintis. Todėl vienišiems ir artimų giminaičių neturintiems asmenims turi būti užtikrintas socialinio būsto prieinamumas. Šiuo tikslu būtina peržiūrėti socialinio būsto politikos prioritetus.

4. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos esmė ir paskirtis – kompensuoti dalį asmens ar šeimos išlaidų apsirūpinant būstu. Todėl įsipareigojimų būsto nuomai ir pajamų santykio riba yra logiška ir tikslinga.

Balsavimo rezultatai:

Už – 5, prieš – 2, susilaikė – 4.

LR Seimo nariai

Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, 2024-05-08

(18)

(2)

Argumentai:

Įstatymo projektu taisomas 2023 metų gruodžio mėn. LR Seimo priimtas įstatymas, kuriuo siekiama sugrąžinti galimybę mažas pajamas gaunantiems asmenims pasinaudoti būsto nuomos kompensacija. Minėtu įstatymu paramos intensyvumas buvo sumažintas kartais, nors būsto nuomos kainos, remiantis Aruodas.lt informacija Vilniaus mieste per 5 metus išaugo 40%, o visoje Lietuvoje, neskaičiuojant Vilniaus 36%. Žr. 1 ir 2 grafiką.

Grafikas Nr.1, Būsto nuomos kainos padidėjimas Vilniuje per 5 metus. Aruodas.lt,

Grafikas Nr.2, Būsto nuomos kainos padidėjimas visoje Lietuvoje išskyrus Vilnių per 5 metus. Aruodas.lt.

Nustačius 1 VRP kompensacijos lubas 1 asmeniui, maksimali būsto nuomos kompensacija siekia 176 Eur/mėn. Turint galvoje, kad Vilniaus mieste 1 kv.m. kaina 2024 vasario mėn. siekia 14,65 Eur, ši kompensacija, net ir didesnėms šeimoms bus nepakankama paskata savarankiškai gyventi bei kompensuoti būtinuosius pragyvenimo kaštus. Socialinio būsto programoje, asmenys ir šeimos gauna būstus naudojimui ir jų išlaikymo kaštai, lyginant su 2023 m. gruodžio mėn. patvirtinta būsto nuomos kompensacija, yra ženkliai mažesni. Tokia programa praranda savo esmę ir nebetampa alternatyva metai iš metų laukiantiems socialinio būsto. Siekdami atstatyti pirminį būsto nuomos kompensacijos tikslą – sumažinti laukiančių socialinio būsto eiles, siūlome būsto nuomos kompensacijos dydį sumažinti padidinti bent dvigubai – žr. 2-ą ir 3-ią pasiūlymus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 procentų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis, ir negali viršyti 12 VRP dydžio vienam asmeniui ir 12 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms.“

Nepritarti.

Argumentai:

1. Didelė būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija įtakoja ir iškreipia būsto rinką, didina būsto nuomos kainą, mažina būsto prieinamumą visoms gyventojų grupėms.

2. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau - EBPO) pastebėjo, kad didelė būsto nuomos mokesčio kompensacija neskatina paramos gavėjų integruotis į darbo rinką ir ilgainiui gali formuoti ilgalaikių paramos gavėjų srautą.

3. Pagal projektą, ne mažesnę kaip 30 procentų būsto nuomos mokesčio dalį privalo apmokėti paramos gavėjas, todėl kompensacijos didinimas neužtikrina, kad paramos gavėjai turės galimybę ja pasinaudoti.

4. Pagal galiojančiame įstatyme nustatytą kompensacijos apskaičiavimo metodiką, taikant 2024 m. taikomą valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydį (176 eurai) ir atsižvelgiant į socialinio būsto ploto normatyvą, kompensacija sudaro nuo 6,50 eurų iki 12,57 eurų už 1 kv. metrą. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. VRP dydis tikėtina didės kompensacijos dydis atitinkamai didėtų nuo 8,20 eurų iki 15,79 eurų. Pritarus pasiūlymui kompensacija didėtų dvigubai.

5. Remiantis EBPO tyrimais[1], kompensacijos dydis, taikytas iki 2024 m. sausio 1 d., buvo vienas iš dosniausių, tačiau kompensacijos gavėjų aprėptis nebuvo didelė. Esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms, dosni kompensacija ribotų jos gavėjų ratą.

Balsavimo rezultatai:

Už – 5, prieš – 3, susilaikė – 4.

LR Seimo nariai

Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, 2024-05-08

(18)

(3)

Argumentai:

Žr. argumentus aukščiau.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinį mokesčio dydį asmeniui per mėnesį. Šiems asmenims būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti ~~0,5~~1 VRP dydžio.“

Nepritarti.

Argumentai:

Žr. argumentus dėl 2 pasiūlymo.

Balsavimo rezultatai:

Už – 6, prieš – 2, susilaikė – 4.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė

Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė

[1] prieiga internete: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/ca16ff6d-en/index.html?itemId=/content/publication/ca16ff6d-en