LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS komitetas

 

 P A P I L D O M O  K O M I T E T O  I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-684

 

2017-09-20 Nr. 107-P-30

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Valerijus Simulik, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, AM TPD vyr. specialistas Marius Žvinklis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narys Arvydas Avulis.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma

keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-05-17

1

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Statybos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 53 dalyje siūloma nustatyti, kad statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 straipsnio nuostatas, taip pat į projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, kyla neaiškumų, kuo remiantis būtų nustatomas visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio ir visiškai nesunykusio statinio atribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, net ir tokio statinio, kuris sunykęs tiek, kad likę tik jo pamatai, atstatymas būtų laikomas ne nauja statinio statyba, bet kapitaliniu remontu. Todėl kyla teisinis neaiškumas, kokia turėtų būti sugriuvusio, nugriauto ar sunaikinto statinio būklė, kurios pagrindu turėtų būti vykdomas ne statinio kapitalinis remontas, bet naujo statinio statyba. Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,statinio atstatymas“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-05-17

1

2

 

2. Vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis, kurios numato, kad terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalis.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-05-17

2

 

 

3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad statytojas įgyvendina statytojo teisę, kai jam žemė priklauso nuosavybės teise ar kitais valdyti įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi statytojas teisę statyti galėtų įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, siūloma nustatyti, kad reikalavimas statytojui valdyti žemę nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais netaikomas ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.“ (pabraukta mūsų). Taigi, statytojui atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan. nereikėtų turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemę, kurioje pastatyti tokie pastatai. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, statytojas savo teisę gali įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Be to, nuostata ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan.“ nėra išbaigta ir tiksli. Nėra aišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardintų projekte, statytojui, įgyvendinant statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl taikant įstatymą, vertinama projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-05-17

3

1

 

4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-05-17

 

 

 

5. Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statinių kapitalinį remontą, statytojo teisės įgyvendinimą. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.

Pritarti

Antikorupcinis vertinimas atliktas, STT išvada gauta.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-05-17

 

 

 

6. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statytojo teisės įgyvendinimą, statinių atstatymą, statinių kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados.

Pritarti

Vyriausybės išvada gauta.

 

3.  Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė

2017-07-12 nutarimas Nr. 598

1

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-267 „Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį – apibrėžti terminą „visiškai nesunykęs statinys“ ir nustatyti, kad tokių statinių atstatymas priskirtinas statinio kapitaliniam remontui. Šiomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama – siekiama statyti iš esmės naują statinį teigiant, kad tai – visiškai nesunykusio statinio kapitalinis remontas. Valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityje tai aktualu, kai parduodama ar nuomojama ne aukciono būdu valstybinė žemė joje esančių statinių savininkams / nuomininkams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, be aukciono gali būti nuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems pastatams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis, nei reikia minėtiems pastatams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, yra pabrėžęs, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms (2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 ir kitos). Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Nunykus statiniui, jo savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, tai yra statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Todėl žemės sklypas nelaikomas naudojamu ir būtinu statiniui eksploatuoti, jeigu jame yra tik fiziškai sunykę statiniai ar jų pamatai, kurių naudoti pagal paskirtį negalima. Tokiu atveju kiltų priešprieša tarp valstybinės žemės sklypo naudojimo pažeidimo ir statinio savininko teisės atstatyti statinį atliekant jo kapitalinį remontą.

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė

2017-07-12 nutarimas Nr. 598

 

 

 

2. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo:

2.1. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad statytojas turi valdyti žemės sklypą, kuriame statomas statinys, ir nustatyti, kad statytojas turi valdyti tiesiog žemę, kurioje statomas statinys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Taigi dėl nesuformuoto žemės ploto negali būti sudaromi sandoriai, kurių pagrindu būtų suteikiamos žemės valdymo ir naudojimo teisės. Kadangi nesuformuota atskirais žemės sklypais dalis valstybinės žemės, darytina išvada, kad Įstatymo projekto nuostatos leistų susidaryti tokiai situacijai, kai valstybinės žemės plotuose, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, būtų statomi nauji statiniai vietoj išlikusių pavienių konstrukcijų fragmentų ar panašiai, tai yra piktnaudžiauti teise lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės valdymo teisę. Tai neatitinka valstybės interesų ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų.

2.2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato, kada statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame statomas statinys, tačiau pateiktas atvejų, kuriais nereikalaujama žemės sklypą valdyti (naudoti) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sąrašas – nebaigtinis, todėl neaišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardytųjų Įstatymo projekte, statytojui, įgyvendinančiam statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama ir įgyvendinama.

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-05-24

1

1

 

Dėl Projekto Nr. XIIIP-684 teikiame šias pastabas:

5. Projekto Nr. XIIIP-684 1 straipsnyje siūloma papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnį  113 dalimi ir apibrėžti „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoką („visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikusi bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų“), taip pat pakeisti minėto straipsnio 53 dalies nuostatas ir nurodyti, kad „statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-684 siūlymai svarstytini keliais aspektais:

5.1. Projekto Nr. XIIIP-684 „visiškai nesunykusio statinio“ formuluotė neatskleidžia, ar norint statinį pripažinti visiškai nesunykusiu ir pasinaudojant Projekte Nr. XIIIP-684 nurodyta galimybe kapitalinio remonto darbais tokį statinį atstatyti, išlikusioms statinio konstrukcijoms ar jų dalims bus keliami inžineriniai ir technologiniai (Statybos įstatymo ir susijusių teisės aktų (statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimai, pavyzdžiui: kad išlikusios konstrukcijos ar jų dalys atitiktų esminius statinių reikalavimus, leistų užtikrinti saugų atstatomo statinio eksploatavimą ir pan. Priešingu atveju, priėmus Projektą Nr. XIIIP-684, nebūtų aišku, kaip visiškai nesunykusius statinius atstatyti kapitalinio remonto statybos darbais tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai yra išlikusios, tačiau netinkamos atstatymui iš esmės neatkuriant (neperstatant) statybos darbais būklės konstrukcijos ar jų dalys), ir tai neatitiktų Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyto naujo statinio statybos, kurios tikslas – atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą ar nugriautą statinį.

Taip pat nenurodyta, kokios statinio konstrukcijos turi būti išlikusios, kad statinį būtų galima pripažinti „visiškai nesunykusiu statiniu“, pavyzdžiui, abejotina, ar išlikusi tik maža dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų ar jų dalis (daugiaaukščio pastato pamatų dalies konstrukcija) būtų pripažįstama visiškai nesunykusiu statiniu.

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-05-24

1

2

 

5.2. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte Nr. XIIIP-684 nurodytos visiškai nesunykusio statinio atstatymo atliekant statinio kapitalinį remontą nuostatos yra panašios į Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatas, reglamentuojančias visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio atstatymą vykdant naujo statinio statybą, nėra aišku, kas ir kokia tvarka patvirtintų, ar statinys yra visiškai nesunykęs arba, priešingai, visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas.

Jeigu šiems faktams konstatuoti būtų reikalingas kompetentingų institucijų ar jų atstovų sprendimas, siūlome tai nustatyti Projekte Nr. XIIIP-684.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto Nr. XIIIP-684 „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoka yra abstrakti ir neatskleidžia, kuo skiriasi „visiškai nesunykęs statinys“ ir „visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas statinys“. Projekto Nr. XIIIP-684 1 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos nevienodai. Teisinio aiškumo požiūriu ydinga ir tai, kad „visiškai nesunykusio statinio“ sąvokoje vartojama „išlikusių konstrukcijų“ formuluotė, kurios turinys Projekte Nr. XIIP-684 nekonkretus. Dėl to Projekto Nr. XIIP-684 1 dalies nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama siekiant iš esmės naujo statinio statybas įvykdyti prisidengiant visiškai nesunykusio statinio kapitalinio remonto statybos darbais.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-05-24

2

 

 

6. Projekto Nr. XIIIP-684 2 straipsnyje siūloma pakeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai, „atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.“ statytojui netaikomas reikalavimas nuosavybės teise arba kitais pagrindais valdyti ir disponuoti žeme, kurioje statomas statinys (pabrauktas tekstas – Projektu Nr. XIIIP-684 naikinamos nuostatos).

Kadangi Projekto Nr. XIIP-684 2 straipsnio nuostatos nustato nebaigtinį atvejų, kuriems esant statytojui nekeliamas reikalavimas nuosavybės ar kitomis formomis valdyti ir disponuoti žeme, kurioje yra statomas statinys, sąrašą, neaišku, kokiais atvejais, išskyrus pastatų atnaujinimą (modernizavimą) bei statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, toks reikalavimas nebūtų taikomas. Be to, neaišku, kas ir kokiais pagrindais priimtų sprendimą, kad kitais (Projekte Nr. XIIIP-684 nenumatytais) atvejais toks reikalavimas statytojui netaikomas.

Kadangi Projekto Nr. XIIIP-684 siūlymai sudarytų sąlygas nevienodam jų taikymui, siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIIP-684 2 straipsnio nuostatas.

Apibendrinant Projektų Nr. XIIIP-682–XIIIP-684 siūlymus galima daryti išvadą, kad Projektu Nr. XIIIP-682 panaikinus žemės nuomos termino nustatymo kriterijus, pagal Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatas statinių ir įrenginių nuomotojai ir savininkai įgytų teisę disponuoti išnuomotais valstybinės žemės sklypais faktiškai neapibrėžtam terminui, t. y. iki nuosavybės teisių į statinius ir įrenginius pasibaigimo. Tokio termino neapibrėžtumą galėtų lemti pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinių savininkams suteikiamos galimybės vykdant kapitalinio remonto statybos darbus atstatyti iš esmės sunykusius, sunaikintus arba sugriuvusius statinius ir taip užtikrinti nuosavybės teisės į statinį tęstinumą. Pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinio ir žemės sklypo naudojimo paskirtis gali nesutapti ir ši aplinkybė gali būti palanki norint disponuoti didesniu (ar mažesniu), nei būtina statiniui (taip pat ir atstatytam), valstybinės žemės sklypu teisės aktų nustatyta tvarka.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Valerijus Simulik

2017-08-22

1

2

 

Argumentai:

Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,113. Visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m. po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikę bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų, taip pat kadastro duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimu Nr. 598 pateikė išvadą, kuria iš esmės nepritarė siūlomiems įstatymo pakeitimams. Kadangi komitetas pritarė minėtai išvadai, šiam siūlymui negali būti pritarta.

2.

Seimo narys Valerijus Simulik

2017-08-22

2

 

 

Argumentai: nėra.

Pasiūlymas:

    Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstyti taip:

    ,,2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

           1) statytojas žemę, kurioje statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

          2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

          3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.“ 

Nepritarti

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimu Nr. 598 pateikė išvadą, kuria iš esmės nepritarė siūlomiems įstatymo pakeitimams. Kadangi komitetas pritarė minėtai išvadai, šiam siūlymui negali būti pritarta.

 

6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: nepritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas bei argumentus.

6.2. Pasiūlymai: nėra. 

7. Balsavimo rezultatai: 4 –„už“, 1 –„prieš“, 1–„susilaikė“.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                  Kęstutis Mažeika       

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė