AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 248 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 str. įtvirtintą darbuotojų teisę streikuoti net ir šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, taip siekiant panaikinti teisės aktuose esančius prieštaravimus ir atstatant darbuotojų ir darbdavių santykio balansą ir nepaprastosios padėties metu.
Dėl susidariusios ypatingos geopolitinės situacijos, Lietuvos Respublikoje per labai trumpą laiką buvo paskelbtos net kelios nepaprastosios padėties situacijos, kurios būna pratęsiamos. Tikėtina, kad išorės valstybių keliami iššūkiai gali tęstis dar kurį laiką, todėl tikimybė, kad valstybė bus priversta skelbti ar tęsti nepaprastąją padėtį yra labai didelė.
Kadangi nepaprastoji padėtis yra specialus teisinis režimas, liečiantis daugelį piliečių, tame tarpe ir darbuotojų, teisių ir laisvių, nepaisant to, kad jos neturi jokios įtakos aplinkybėms dėl kurių kilo ar buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Viena tokių – teisė streikuoti, kuria ribojant yra sukuriamas nepagrįstas darbdavių pranašumas prieš darbuotojus. Todėl įstatymo projektu yra siūloma Darbo kodekse pakeisti imperatyvų draudimą streikuoti, vietoje jo įtvirtinant galimybę skelbiant nepaprastąją padėtį, numatyti draudimą streikuoti.
Nepaprastoji padėtis yra specialusis teisinis režimas, kuris dėl susidariusios padėties, įgalina valstybę tam tikrą laiką riboti piliečių laisvės ir teises. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnis, kuriame aiškiai yra nurodoma šių teisių ir laisvių ribojimo apimtis (t.y. gali būti ribojamos tik 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 LR Konstitucijos straipsniuose nurodytos teisės ir laisvės) , nenumato galimybės riboti vieną svarbiausių darbuotojų teisių streikuoti, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 str.
Darbo kodekso 248 straipsnio 2 d. yra įtvirtintas imperatyvus draudimas rengti streiką, kuomet šalyje yra paskelbta nepaprastoji padėtis. Todėl laikytina, kad šis draudimas streikuoti a priori galimai pažeidžia vieną iš svarbiausių darbuotojų teisių, t.y. teisę streikuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 1 d. yra išskiriamos svarbiausios tokiais atvejais sritys, kurių darbuotojai yra būtini valdant sudėtingas situacijas, tačiau tame pačiame straipsnyje 2 dalyje yra draudžiama streikuoti visiems darbuotojams.
Vadinasi, pritariant, kad net ne šalies viduje vykstantys veiksmai gali reikalauti specialaus teisinio režimo, būtina konstatuoti, kad aplinkybės dėl kurių skelbiama nepaprastoji padėtis dažnai yra skirtingo pavojingumo ar poveikio šalies vidiniam gyvenimui lygio. Skelbiant ją net nėra galimybės atsižvelgti į poreikį riboti atskiras socialinio-ekonominio šalies gyvenimo sritis.
Darbo kodekso 248 str. įtvirtintas imperatyvus draudimas streikuoti nepaprastosios padėties atveju, neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo, turint omenyje skirtingas situacijas ir aplinkybes dėl kurių yra skelbiama nepaprastoji padėtis. Visiškai nėra aišku, kokią neigiamą įtaką arba situacijos aštrėjimą gali įtakoti ilgą laiką trunkančios derybos dėl darbo sąlygų tarp darbdavio ir darbuotojų, profesinių sąjungų, pavyzžiui, Lietuvos sieną kertant migrantams iš Baltarusijos ar kitais atvejais. Taip pat nėra aišku, kodėl, tarkime, padidėjus iššūkiams pasienyje turėtų būti ribojama, tarkime, kitose regionuose dirbančių įmonių darbuotojų teisė streikuoti. Nepaisant to, kad tiesioginio ryšio nėra, darbuotojai dėl ydingo reguliavimo vis tiek netenka dalies savo teisių ir vieno iš svertų derybose su darbdaviu.
Maža to, toks ydingas teisinis reguliavimas taip pat sukuria ir darbdavių piktnaudžiavimo galimybes. Streiko paskelbimas yra ilga ir sudėtinga teisinė procedūra, o papildomai nujausdami tikimybę, kad nepaprastosios padėties situacija gali išlikti ilgą laiką, darbdaviai neturi jokių motyvų derėtis su darbuotojais dėl jų keliamų reikalavimų mėnesiais ar net metais. Vadinasi, galima laikyti, kad darbdaviai, dėl visiškai su jais nesusijusios situacijos įgyja nepagrįstą ir nesąžiningą pranašumą prieš ir taip silpnesne santykio dalimi laikomus darbuotojus.
Todėl siūloma svarstyti keisti Darbo kodekso nuostata taip, kad skelbiant nepaprastąją, karo padėtį ar esant ekstremaliai situacijai ar šalį užklupus stichinei nelaimei, būtų įvertintos objektyvios aplinkybės bei būtų apsispręsta dėl streikų ribojimo konkrečios situacijos atveju.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 248 straipsnį streikai nepaprastosios padėties, karo, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju ir jos laikotarpiu yra visiškai draudžiami, be jokių išimčių
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Siūloma imperatyvų draudimą streikuoti nepaprastosios, karo padėties, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju pakeisti į galimybę pritaikyti tokį draudimą.
Tikimasi, kad šiuo pakeitimu būtų panaikintas ne tik galimas prieštaravimas Lietuvos Respublikos konstitucijai, bet ir nebūtų nepagrįstai ribojamos darbuotojų teisės ir iškreipiamas darbdavių ir darbuotojų jėgų balansas tam tikrų, su jais dažnai nesusijusių ir aplinkybių laikotarpiu.
Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?
Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Streikas“
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo nariai Julius Sabatauskas
Tomas Tomilinas