AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2126 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30-1, 35-1, 35-2 IR 66 STRAIPSNIAIS PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO NR. XIV-2115 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2125 2, 3, 4, 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Teisės aktų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
I. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Miškų įstatymas) siūloma spręsti klausimą dėl miestų plėtros metu miestų teritorijoms priskirtų teritorijų, kuriose buvo/yra privačios nuosavybės teise valdomų miškų, siekiant racionalizuoti teisinį reguliavimą dėl miesto teritorijoje esančių miškų statuso ir išvengti valstybei tenkančios prievolės naujai į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų.
Miestų plėtros poreikis atsiranda nuolat, tačiau viena iš priežasčių, dėl kurių miestų plėtros realizavimas (įgyvendinimas) tampa problematiškas – miestų plėtros metu prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė turi išpirkti. Šią prievolę lemia galiojančios teisės aktų nuostatos, kurios aptariamos šio aiškinamojo rašto 3 punkte.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nebūtų priskirtini miestų miškams, kurie turi valstybinės reikšmės miško statusą, ir nebūtų valstybei prievolės juos išpirkti, t. y. sudaryti galimybes asmenims, kuriems miškai priklauso privačios nuosavybės teise ir toliau disponuoti savo nuožiūra jiems priklausančia nuosavybe, užtikrinti pastarųjų teisėtus lūkesčius bei teisinio reguliavimo stabilumą.
II. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Atkūrimo įstatymas) parengtas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams. Įstatymo pakeitimą inicijuoti taip pat paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl užsitęsusių procesų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miestų teritorijose turėtą žemę bei su tuo susijusią kompensavimo būdo pinigine išraiška tvarką, piniginių kompensacijų dydį.
Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektu siūlome papildyti 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildomomis nuostatomis, suteikiant galimybę piliečiams atkurti nuosavybės teises į žemę kitame tos pačios savivaldybės mieste, jeigu mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, naujų žemės sklypų nėra galimybės jiems pasiūlyti. Suteikus asmenims pasirinkti tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, būtų išspręstas ilgai besitęsiantis atkūrimo į žemę procesas miestuose bei išpildyti asmenų lūkesčiai grąžintis žemės sklypus miestuose.
III. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 24, 27, 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės įstatymo pakeitimas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo(toliau – Žemės įstatymo pakeitimas Nr. 2, kartu toliau Žemės įstatymo pakeitimas Nr. 1 ir Žemės įstatymo pakeitimas Nr. 2, vadinama – Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) projektai parengti atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) struktūros pasikeitimą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje nebelieka 50 teritorinių skyrių, o veiks 5 apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nurodoma, kad įvairius sandorius (nuomos, panaudos) ar sprendimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija (servitutų nustatymas administraciniu aktu) pavesta vykdyti (priimti, pasirašyti) Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui, tačiau pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai ir sumažėjus administracijos padalinių iš 50 į 5, sumažės ir vadovų, o administracinių sprendimų kiekiai, siejant juos su valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarka, tam tikrais atvejais neženkliai sumažės ar apskritai nepasikeis (pvz. valstybinės žemės pardavimo sandorių per 2022 m. buvo sudaryta 8 504 vnt., valstybinės žemės nuomos – 17 326 vnt.). Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją.
Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio pakeitimu siūloma savivaldybėms, dėl kurių teritorijų yra neišnagrinėtų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nesuteikti teisės perduoti tretiesiems asmenims nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. Šiuo atveju nuomos ir (ar) panaudos sandorius siūloma sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai.
Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, siūloma atskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo procedūrą, nurodant, kad projektai keičiami, tik kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje projektu suplanuotoje teritorijoje. Taip pat šiuo pakeitimu siūloma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai galėtų būti koreguojami keičiant ir (ar) nustatant papildomus sprendinius šiais projektais suplanuotų teritorijų dalyse ir (ar) taisant technines klaidas ir šie koregavimo atvejai būtų aprašyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų pakeitimų projektus parengė Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
I. Vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti miestų miškams.
Tai suponuoja, kad keičiant miestų savivaldybių ribas ir prie pastarųjų prijungiant kaimų teritorijas, jose esantys privatūs miškai turi būti valstybės išperkami ir atitinkamai tam turi būti numatytos privačių miškų savininkams piniginės kompensacijos. Kompensacijų šaltinis yra savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos ir kt.
II. Šiuo metu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nėra nurodyta galimybė mero sprendimu patvirtinus, kad savivaldybėje žemės sklypų ir (ar) žemės ploto pakanka visiems prašymus atkurti nuosavybės teises pateikusiems asmenims ir daugiau valstybinės žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti skiriama nebus, Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo toje pačioje savivaldybėje esančiame kitame mieste.
III. Šiuo metu Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme (redakcijos nuo 2024-01-01) numatyta, kad sudaryti ir (ar) pasirašyti sandorius (nuomos, panaudos ir kt.) bei įvairius kitus su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis susijusius administracinius sprendimus, gali priimti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas.
Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 8 straipsniu keičiamo 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. <…>”.
Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiant pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, nurodoma, kad „11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. <...>“; „12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
I. Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti išimtį, kad privačios nuosavybės teise valdomi miškai, esantys miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., nėra priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir išimtine nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos Respublikai.
Priėmus Miškų įstatymo pakeitimo projektą, neliks valstybei prievolės į miesto teritoriją patenkančius privačius miškus išpirkti iš privačių asmenų. Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie sklandesnio ir spartesnio miestų plėtros sprendinių įgyvendinimo.
II. Priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas ir įvykdyti įsipareigojimai piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginta už ją jų pačių pasirinktu kitu būdu. Tai būtų dar viena galimybė asmenims užtikrinti teisingą ir proporcingą nuosavybės teisių atkūrimą.
III. Priėmus Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo pakeitimų projektus būtų užtikrintas sklandus Nacionalinės žemės tarnybos vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbas, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrai.
Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 30 straipsnio pakeitimą, būtų užtikrintas tiesioginis procesas asmenims sudaryti valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sandorius dėl statinių, esančių tokiuose valstybinės žemės sklypuose eksploatavimo su valstybinės žemės patikėtiniais miestuose ir miesteliuose - savivaldybėmis.
Priėmus Žemės įstatymo pakeitimo Nr. 1 5 straipsniu keičiamo pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, kuriame išdėstytas 40 straipsnio pakeitimas, bus aiškiai atskirta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimas nuo koregavimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pakeitimų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.
7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektais siūlomi nuostatų pakeitimai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Įstatymų projektų rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei.
12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminių įstatymų projektų žodžių nėra.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.
Teikia Seimo nariai
Aistė Gedvilienė
Simonas Gentvilas