LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
aplinkos apsaugos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas NR. XIVP-2927
2023-10-25 Nr. 107-P-38
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, viceministras Kęstutis Šetkus; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, pasiūlymų tikėjai Linas Savičius, Renata Planutienė, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
2023-11-15 Nr. 107-P-42
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.
Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
2(8) |
(4) |
|
Projekto 2 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės žemės sklypo savininkui kyla tuo atveju, kai jo turimo sklypo dalis, mažesnė nei 1 kvadratinis metras, patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tačiau Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo registro įraše informacija apie tai, kad sklypas patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nėra įrašoma. Pastebėtina, kad šiuo atveju susidaro situacija, kai teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatoma de jure ir žemės sklypas į ją patenka, o atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, tokių sklypų savininkai ir (ar) naudotojai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privalėtų laikytis, tačiau de fakto tokių žemės sklypų registro įrašuose ši informacija neatsispindėtų, o apie tai, kad nors ir nedidelėje žemės sklypų dalyje turėtų būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, manytina, kad tokių žemės sklypų savininkai ir (ar) naudotojai nebūtų informuojami. Vadovaujantis nuoseklumo ir teisinio aiškumo principais siūlytina tikslinti projekto nuostatas nurodant, kad tuo atveju, kai žemės sklypo dalis, mažesnė nei 1 kvadratinis metras, patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ne tik žemės sklypo registro įraše nėra įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, bet ir tai, kad minėtoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui nėra taikomos. |
Pritarti |
Pasiūlymas Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi: „4. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra mažesnis nei 1 kvadratinis metras, šioje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui netaikomos.“ |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
4(51) 5(53) |
2(4), (11) |
|
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje pateikto termino apibrėžtį, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj jame vartojamos sąvokos „veiklos“ (vartojama du kartus) įrašytina sąvoka „ūkines veiklos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui (analogiškose nuostatose). |
Pritarti |
Pasiūlymas Pakeisti projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 51 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos, kai sanitarinės apsaugos zona nustatoma dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai).“ Pasiūlymas pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 11 dalį išdėstytas atsakyme į 7 Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymą. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
3 |
11 |
|
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje minima Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta, tačiau iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tokia siunta būtų siunčiama. Pažymėtina, kad galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai pranešama registruotu laišku, t. y. kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija. Tačiau iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta būtų siunčiama analogiškais atvejais, ar turimi omenyje kiti atvejai. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. |
Pritarti |
Pasiūlymas Atsižvelgus į tai, kad dažnu atveju elektroninės siuntos negalima įteikti, siūlytina atsisakyti projekto 3 straipsnio (paliekant galioti esamą keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą), buvusius projekto 4–11 straipsnius laikyti atitinkamai 3–10 straipsniais. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
11 |
2 |
|
Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir kitas nuostatas, projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami <...>“ nereikėtų įrašyti formuluotės „įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami <...>“. |
Pritarti |
Papildomi argumentai Atsižvelgus į tai, kad Teisės departamento pastabose siūloma patikslinti papildomas projektu keičiamo įstatymo 141 straipsnio dalis ir projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija keičiant jo dalių numeraciją ir į atsakyme į TD 3 pastabą pateiktą pasiūlymą, siūlytina papildomai patikslinti projekto buvusio 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateiktas nuorodas. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusio 11 straipsnio (pakeitus straipsnių numeraciją – 10 straipsnio) 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai,
žemės valdos projektai, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės,
įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos
tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų
planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos
projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai
vertinimo dokumentai, pradėti nagrinėti prašymai Lietuvos Respublikos
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas
įregistruoti Nekilnojamojo turto registre baigiami rengti ir (ar) nagrinėti,
apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos poveikio visuomenės sveikatai
vertinimo dokumentuose nustatytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
141 straipsnio 3. Šio įstatymo
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
9, 10 |
|
|
Projekto 9 pavadinime ir pakeitimų esmės išdėstyme prieš skaičių „2“ įrašytinas žodis „Įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniui. |
Pritarti |
Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusio 9 straipsnio pavadinimą ir pakeitimų esmės išdėstymą ir juos išdėstyti taip: „ Pakeisti įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:“.
Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusio 10 straipsnio pavadinimą ir pakeitimų esmės išdėstymą ir juos išdėstyti taip: „ Pakeisti įstatymo 4 priedo lentelės penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:“. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
10 |
|
4 priedas |
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 4 priedo lentelės penktojoje pastraipoje siūloma sumažinti pastatų, kuriose laikomos kiaulės (nuo 500) sanitarinės apsaugos zonos plotį nuo 1500 metrų iki 1000 metrų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad toks siūlymas teikiamas „atsižvelgus į turimą informaciją apie geriausius prieinamus gamybos būdus, naudojamas technologijas (pvz., turimos technologijos padeda geriau suvaldyti kiaulių ūkių skleidžiamus kvapus ir nebereikia nustatyti 1 500 m dydžio SAZ)“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei galiojančiame įstatyme, nei projektu siūlomose keičiamo įstatymo nuostatose, sanitarinės apsaugos zonos dydžio sumažinimas nėra siejamas su naujų technologijų, leidžiančių geriau suvaldyti kiaulių ūkių skleidžiamus kvapus, įdiegimu, o sanitarinės apsaugos zonos dydis projekte siejamas tik su laikomų kiaulių skaičiumi (nuo 500), nenustatant maksimalaus laikomų kiaulių skaičiaus. Taigi, pagal projekto nuostatas pastatuose, kuriuose galėtų būti laikomas santykinai didelis kiaulių skaičius, sanitarinės apsaugos zonos ploto dydis būtų sumažintas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nustatytus keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, bei teisėkūros proporcingumo principą. |
Nepritarti |
Argumentai Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) dydžiai priklauso nuo sutartinių gyvulių skaičiaus (pvz., 1 kiaulė skaičiuojama nuo 0,01 (paršeliai iki 3 mėn.) iki 0,35 (paršavedės) sutartinio gyvulio). Kiaulininkystės kompleksams (nuo 12 000 kiaulių) 1 500 m SAZ dydis Vyriausybės nutarimu buvo nustatytas dar 1996 m. (iki tol buvo nustatomas atskirais normatyvais). Nuo tada pasikeitė technologijos, atsirado naujos priemonės, leidžiančios geriau suvaldyti kvapus (dėl kurių ir nustatoma SAZ), todėl nebeliko poreikio nustatyti didesnio, nei yra realus poreikis, SAZ dydžio ir riboti atitinkamą veiklą gretimose teritorijose. Pasiūlymas pateiktas atsižvelgus į NVSC praktiką vertinant ūkio subjektų dokumentus, šia ūkine veikla užsiimančios bendrovės tam neprieštaravo – darytina išvada, kad šiai veiklai bendru atveju pakanka 1 000 m norminio dydžio SAZ (šis dydis gali būti nustatomas neatlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ir gavus žemės savininkų sutikimus). Pažymėtina, kad „klaidos taisymo“ atvejais be žemės savininkų sutikimų SAZ galės būti nustatomos tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, todėl pakeistas norminis dydis tam įtakos neturės. Net ir pasirinkus įstatyme nurodytą norminį SAZ dydį, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybos projektus, atliekant PAV procedūras (t. y. nustatant SAZ keičiamo įstatymo 6 str. nurodytais būdais) būtina pagrįsti, kad sprendiniai atitiks visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, tuo pačiu bus pagrindžiamas ir pasirinktas norminis SAZ dydis, užtikrinantis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nenurodyti maksimalūs galimi gamybos pajėgumai ir atitinkami SAZ dydžiai, nes maksimalūs pajėgumai nėra žinomi, jie gali keistis dėl ūkio subjekto pasirinkimo ir galimybių. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
7 (9, 10) |
|
N |
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje atsisakoma nuostatų, susijusių su tam tikros informacijos paskelbimu viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, svarstytina, ar siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo, projekto 7 straipsnyje nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 ir 10 dalių nuostatų (jos projektu nėra keičiamos), kuriose minimas projektu atsisakomas informavimo būdas. Kitu atveju, nėra aiškios keičiamo įstatymo 141 straipsnio 10 dalies nuostatos, nustatančios, kad „jeigu nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta, – nuo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių“. |
Pritarti |
Įvertinus atsakyme į TD 3 pastabą pateiktą siūlymą atsisakyti projekto buvusio 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatų, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 9 ir 10 dalyse siūlytina nekeisti nustatyto informavimo būdo, bet 9 dalyje atsisakyti prievolės teikti pranešimą NTK ir NTR tvarkytojui dėl žymos padarymo (nuo 2023-01-01 tokie pranešimai nebeteikiami). Papildomi argumentai Atsižvelgus į projekto buvusio 7 straipsnio papildymą keičiamo įstatymo 141 straipsnio 9 dalies keitimu ir į su tuo susijusiu daugiau kaip pusės keičiamo įstatymo 141 straipsnio nuostatų keitimu, šio straipsnio dėstymu nauja redakcija, siūloma pakeisti atitinkamų šio straipsnio dalių numeraciją. Pasiūlymas Buvusias keičiamo įstatymo 141 straipsnio 41, 42, 5, 14, 15, 16 ir 17 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 12, 13, 14 ir 15 dalimis. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 41 dalies (pakeitus dalių numeraciją – 4 dalies) antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Jeigu
poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente nustatyta sanitarinės
apsaugos zona, palyginus su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą, sumažėja, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar)
kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona,
vykdymu per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti
šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui
priėmimo dienos Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 42 dalies (pakeitus dalių numeraciją – 5 dalies) pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „ Pasiūlymas Papildyti projekto buvusį 7 straipsnį pakeičiant keičiamo įstatymo 141 straipsnio 9 dalį: „9. Kai iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar
savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptarta informavimo
apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo
pabaigą tvarka, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl
kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio
asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo
dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, teikdamas |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 |
3(11) |
(1) |
|
Būtinas aiškus ir nedviprasmiškas informavimo apie SŽNS nustatymą mechanizmas. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje minima Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta, tačiau iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tokia siunta būtų siunčiama. Būtina taipogi nurodyti, kad prieš 20 d. d. visi žemės sklypų ir kitų NT daiktų, kuriuose numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkai informuojami registruotu laišku pasirašytinai. Tai yra būtina, nes žemės sklypų ir kitų NT savininkas turi teisę žinoti informaciją iš anksto ir esant reikalui teikti informaciją ar paaiškinimus. Pvz., jei jau keli metai nebėra pievos, o jos vietoje pasodintas sodas.
1.1. Siūlome papildyti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas. „11 straipsnis. „11. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 1. Kai šiame įstatyme nurodytų
teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą
tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant
teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie
priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne
mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių
teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi
būti pranešta žemės sklypų ir kitų nekilnojamo turto daiktų, kuriuose
numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkams registruotu
laišku, įteikiamu pasirašytinai, paskelbta savivaldybės, kurios
teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir
Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios
sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto
svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių
ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su
šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito
dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas |
Nepritarti |
Argumentai Atsakyme į TD 3 pastabą nurodyta, kad siūloma atsisakyti projekto 3 straipsnio nuostatų ir nekeisti galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo. SŽNSĮ 11 str. 1 d. nuostata susijusi tik su informavimu apie parengtą sprendimo ar kito dokumento projektą tais viešojo intereso įgyvendinimo atvejais, kai nerengiami teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ne su pačių šioje dalyje minimų planų, žemėlapių ar schemų rengimo tvarka, reikalingų duomenų pateikimu ir konkrečių planų ar žemėlapių sudarymu. Konkrečias šioje dalyje minimų dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkas (jų yra ne viena, ne tik natūralių pievų ir ganyklų nustatymas) nustato Vyriausybė arba atitinkama įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. šių tvarkų (įskaitant ir papildomo informavimo ar dokumento projekto sprendinių pagal gautą informaciją apie galimai klaidingus duomenis tikslinimo reglamentavimą) nustatymas nėra SŽNSĮ reguliavimo dalykas. Be to, nustačius siūlomą reguliavimą, būtų apsunkinta valstybės galimybė užtikrinti viešąjį interesą ir įgyvendinti valstybinės reikšmės projektus: žemės sklypų savininkai gali būti nedeklaravę gyvenamosios vietos, išvykę į užsienį ir (ar) dėl kitų aplinkybių negali gauti pašto siuntos pasirašytinai. Todėl reikalavimas pranešimus įteikti pasirašytinai yra perteklinis ir realiai neįgyvendinamas. |
|
2. |
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 |
1(7) |
(3) |
N |
2. Dėl SŽNS įsigaliojimo privalu vadovautis LR Konstitucinio teismo sprendimais ir Valstybės kontrolės rekomendacijomis. Būtina papildyti įstatymą aiškia nuostata, kad teisė taikyti nustatytą SŽNS atsiranda tik sumokėjus kompensaciją. Šiuo metu tai yra palikta paties savininko iniciatyvai, tačiau Konstitucinis teismas yra aiškiai pasisakę, kad ribojimai galimi tik teisingai atlyginus, todėl reikalingas įstatymo 10 str. patikslinimas. LR Konstitucinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. KT60-N7/2023, nagrinėdamas SŽNSĮ galiojančių nuostatų atitikimą Konstitucijai, patvirtino, kad SŽNS apribojimai konkrečiam žemės sklypui/teritorijai taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, o kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo už įvestus apribojimus privalo būti mokamos. Po Konstitucinio teismo sprendimo privalu peržiūrėti SŽNSĮ, kad neliktų Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo atskiruose įstatymo straipsniuose, analogiškai kaip nagrinėtoje 141 str 3 d. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. rugsėjo 11 d. Konstitucinio teismo nutarimai). Su tuo siejasi ir būtinybė remtis Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2014 m. liepos 4 d. Nr. VA-P-20-7-8 “NACIONALINIŲ PARKŲ VEIKLA” įvardintais interesų balanso užtikrinimo principais bei LR Konstitucinio teismo 2020 m. liepos 8 d. Nr. KT117-N9/2020 sprendimu byloje Nr. 3/2019 ir šią bylą nagrinėjant pateiktais išaiškinimais. 2. 1. Siūlome tikslinti 7str. 3 d. 7 ir 10 p., apribojant atvejus, kada nėra būtina gauti rašytinio sutikimo iš žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio dėl šiuose įstatymo punktuose nurodytų teritorijų nustatymo: 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas „ [...] 3. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, [...] 7) 10) Paaiškinimas: Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2014 m. liepos 4 d. Nr. VA-P-20-7-8 “NACIONALINIŲ PARKŲ VEIKLA” (psl.14) pažymi, kad vadovaujantis minimų ES šalių praktika, steigiant saugomas teritorijas (o būtent 7 ir 10p. išvardintos teritorijos ir yra Saugomų teritorijų įst. numatytosios) vietos gyventojų, žemės savininkų ir valdytojų pritarimas yra svarbesnis negu gamtos vertybių išsaugojimas. Su žemės savininkais, nustatant apribojimus jų valdose esančioms teritorijoms bei saugotinoms buveinėms, ES šalyse sudaromos rašytinės apsaugos sutartys. Ta pati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvoje, bet iki šiol pilnai nevykdoma: 2004 m. gegužės 28 d. Nr. 484 priimto Vyriausybės nutarimas įtvirtina teisinį reglamentavimą, kad nustatant veiklos apribojimus dėl konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų yra būtinos apsaugos priemonės – sudaryti rašytines apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės valdytojais. |
Nepritarti |
Argumentai Pažymėtina, kad projektas parengtas siaura apimtimi, siūlymas atskiras gamtines teritorijas nepriskirti viešajam interesui nesvarstytas su visuomene, nederintas su institucijomis. Toks siūlymas nesuderinamas su viešuoju interesu saugoti atitinkamas teritorijas. Valstybė turi pareigą užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą: vadovaujantis LR Konstitucijos 54 str., valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Siūlymas neįvertina situacijų, kas nutiktų, jeigu žemės sklypų savininkai atsisakys išduoti sutikimą. Pagal aktualią LAT praktiką teismas negali spręsti dėl sutikimo (ne)išdavimo teisėtumo, tai yra išimtinai žemės sklypo savininko diskrecijos teisės. Atitinkamai, įtvirtinus tokį reguliavimą, valstybės saugomos teritorijos gali būtų neįregistruotos, būtų pažeistas saugotinas viešasis interesas. LR Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėta, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Nuosavybės teisė kitų Konstitucijos straipsnių kontekste nėra absoliuti. Visi žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo paisyti konstitucinių reikalavimų saugoti natūralią gamtinę aplinką ir paveldą, nepabloginti jų būklės, nedaryti žalos aplinkai. Nutarime akcentuojama, jog valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi ne tik valstybei ir savivaldybėms, kaip atitinkamų objektų, esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams, bet ir kitiems tokių objektų savininkams bei naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Tai reiškia, kad gali būti nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir į privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių, savininkų nuosavybės teises. Taip pat nurodyta, kad ypač vertingos vietovės gali būti labai įvairios. Tai gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus. |
|
3. |
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 Nr. 37 |
3(10) |
|
N |
Siūlome papildyti projektą ir tikslinti įstatymo Antrojo skirsnio 10 straipsnį: X straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas. „10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos ir sumokėjus kompensaciją pagal šį įstatymą.“ |
Nepritarti |
Argumentai Pasiūlymas netikslingas. Jeigu būtų galimybė visas kompensacijas mokėti iš karto (nustatant teritorijas), toks reguliavimas neturėtų neigiamos įtakos. Vadovaujantis galiojančiu reguliavimu ir atsižvelgus į galimą didelę finansinę naštą, kompensacija gali būti mokama ir periodiškai (įvertinus viešojo intereso taikymo tikslus ir atitinkamą teritoriją nustačiusio asmens ar institucijos biudžeto galimybes). Tokiu atveju būtų neaišku, nuo kada taikomi apribojimai, būtini atitinkamiems objektams ar teritorijoms apsaugoti – ar nuo susitarimo, ar nuo teritorijos nustatymo, ar nuo pilnos kompensacijos išmokėjimo ir pan. Todėl apribojimų taikymas turėtų išlikti nuo įregistravimo momento, o kompensacija mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. |
|
4. |
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 |
5(13) |
(1) |
N |
Siūlome papildyti projektą ir tikslinti įstatymo Antrojo skirsnio 13 straipsnio 1 ir 4 d.: X straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas. „13 straipsnis. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose 1. Kompensacijos dėl specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose,
nustatytose tenkinant viešąjį interesą, |
Nepritarti |
Argumentai Siūloma išbraukti, kad viešojo intereso tikslais nustatomų teritorijų nustatymui neprivalomas žemės savininko sutikimas, nors tai prieštarauja SŽNSĮ 7 str. nuostatoms dėl prievolės gauti sutikimą. Taip pat šis siūlymas nesietinas su projekto tikslais – tikslinti SAZ nustatymo teisinį reguliavimą. SŽNSĮ nustatyta, kad kompensacijos mokamos viešojo intereso atvejais, kai savininko sutikimas neprivalomas. Kai sutikimas privalomas, pagal SŽNSĮ 7 str. 4 d. (kas turi būti nurodyta sutikime) abi šalys ir nusprendžia, kaip turėtų būti atlyginama. Vyriausybė nustatė tvarką, kaip turi būti apskaičiuojamos kompensacijos dėl realių patiriamų nuostolių, joje nustatyta: „Kai sumažėja galimybė nekilnojamąjį turtą naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti pagal paskirtį, didžiausias Metodikoje taikomo koeficiento Kn dydis lygus 0,6, kai nekilnojamasis turtas nebegali būti naudojamas, valdomas ir (ar) disponuojamas pagal paskirtį, Kn dydis lygus 0,8. Metodikos nuostatos netaikomos, kai teisės aktų nustatyta tvarka Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai perleidžiamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (jo dalį), patenkantį į atitinkamą Įstatyme nurodytą teritoriją“. Jeigu kompensacijos būtų mokamos tol, kol taikomi apribojimai, atsirastų galimybė gauti sumą, didesnę už sklypo vertę, t. y. neteisėto praturtėjimo galimybė. |
|
5. |
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 |
5(13) |
(4) |
N |
Pasiūlymas: Kompensacijos dydis
apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar
teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas
šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos
veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir
(ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto
registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu ir jo rinkos vertės sumažėjimo,
galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį,
žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių
įgyvendinimo, kitus nuostolius. Kai viena ar abi šalys nesutinka su
apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui
teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis
apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto
vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus
kriterijus), kurį užsako Paaiškinimai: 1. Nėra teisinių argumentų, kodėl kompensacijos neturėtų būti mokamos tuomet, kai žemės savininkas ar valdytojas sutinka, kad jo nuosavybėje būtų nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tokia diskriminacija prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės ir nediskriminavimo prieš įstatymus principams. 2. Kasmetinės kompensacijos terminas – ne ilgiau kaip 3 metai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., kuriame teigiama, jog atlyginama turi būti teisingai. Tai reiškia, kad turi būti mokama kompensacija periodiškai už tuo laikotarpiu patirtus suvaržymus, o jei suvaržymai yra nuolatinio pobūdžio – tokia žemės (žemės sklypas ar jo dalis) paimama visuomenės poreikiams, ir atlyginama rinkos verte, jei dėl nustatytų apribojimų, žemės sklypu, jo dalimi nebegalima naudotis pagal paskirtį. Teisinio tikrumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad kompensacijos turėtų būti mokamos tol, kol nuosavybei yra taikomi apribojimai, nes tai ne tik sąlygoja tiesioginius ūkinės veiklos nuostolius, bet ir sumažina nuosavybės vertę. 3. LR Konstitucijos 23 str. už nuosavybę numato teisingą atlyginimą, kas teismų praktikoje yra suprantama kaip rinkos vertė. Įstatymo projekte būtina įtvirtinti, kad dėl specialiųjų žemės sąlygų patiriami nuostoliai apskaičiuojami pagal rinkos vertę. Bandymai reglamentuoti kitaip prieštarauja LR Konstitucijai. Tą iliustruoja, pavyzdžiui, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nagrinėti prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis (prašymo Nr. 1B-27/2018). LR Konstitucinis teismas 2020 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. KT117-N9/2020 šioje byloje Nr. 3/2019, aiškiai konstatuodamas teisinio reglamentavimo prieštaravimus LR Konstitucijai. |
Nepritarti |
Argumentai Individualus turto ir (ar) verslo vertinimas įstatyme numatytas, jeigu viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu. Pagal pateiktą pasiūlymą nustačius, kad už šį vertinimą sumoka neteisi ginčo šalis, vertinimo užsakymu gali būti piktnaudžiaujama, kiekvienu atveju turės būti kreipiamasi į teismą, kad nustatytų neteisią ginčo šalį. Pažymėtina, kad Konstituciniame Teisme buvo svarstomas ne kartu su pasiūlymu pateiktame paaiškinime nurodytas nuostolių apskaičiavimas pagal rinkos vertę, bet ar nebuvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, kai nustatyta skirtinga kompensacijų už tokius pačius servitutus mokėjimo tvarka. Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Lygiateisiškumo principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. |
|
6. |
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 |
* |
|
|
Siūlome apvarstyti nuostatą, ar valstybė gali nustatyti SŽNS ribojimus nedarydama PAV arba Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, nes iš esmė tokie ribojimai nustatomi siekiant saugoti aplinką, gamtą arba žmonių sveikatą. |
Nepritarti |
Argumentai Pasiūlymas nekonkretus. Įstatyme nustatyti veiklos apribojimai (draudžiama statyti ir pan.) nesusiję su konkrečių dokumentų, kurių rengimo metu atliekamos pasiūlyme minimos procedūros, rengimu. Privatūs asmenys, norėdami vykdyti taršią veiklą, nepriskirtiną viešajam interesui, privalo paisyti kitų asmenų interesų, užtikrinti, kad jų veikla nedarys žalos aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai. Viešojo intereso tikslais nustatomos teritorijos saugo valstybinės reikšmės objektus, kultūros vertybes ir pan. Įpareigojant valstybę visais atvejais (ne tik tada, kai tai nustatyta atitinkamuose įstatymuose) atlikinėti PAV ir PVSV apsaugos zonų nustatymui, galimai būtų pažeistas viešasis interesas, neužtikrinama reikšmingų objektų apsauga. |
|
7. |
Linas Savičius |
|
|
|
Siūlomas 53 str.1 d. pakeitimas sukeltų LR konstitucijos 29 str. įtvirtinto konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimą, kai asmenų grupių patenkančių į tokias teritorijas atžvilgiu būtų nustatyti kitokie gyvenamosios aplinkos (kvapų) kokybės parametrai. Siūlomam 53 str. 1 d. pakeitimui, kiek tai susiję su skirtinga didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribine verte pritarti negalima. |
Pritarti |
Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusį 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Pakeisti 53 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Šio įstatymo 50
straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose,
nustatytose dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų,
patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos
zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų
ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai),
išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos
sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1
punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos
zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos. Papildomi argumentai Atsižvelgus į pateiktą pasiūlymą atsisakyti išimties didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės taikymui, reikia pakeisti ir projekto buvusio 4 straipsnio (pakeitus numeraciją – 3 straipsnio) 1 dalį ir keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 dalies nuostatas, susijusias su SAZ nustatymo kriterijais teritorijose, kuriose yra bendru atveju SAZ draudžiami statyti objektai, pakeisti taip, kaip nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusio 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonos dydį, vadovaujamasi kriterijumi, kad ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“ |
|
8. |
Renata Planutienė |
|
|
|
Argumentai: Mano vaikas mokosi Vilniaus r. Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje. Šioje gimnazijoje taip pat veikia vaikų darželio grupės. Gimnazijos pastatai ir šių pastatų aplinka patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą AB „Vilniaus paukštynas“ pastatų sanitarinės apsaugos zoną. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimu netekusiu galios įstatymo projekto 5 str. (keičiamo įstatymo 53 str. 11 d.) siūloma nustatyti: „Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, taikoma gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai nustatyta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė, kuri galiojo šios sanitarinės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dieną.“ Šis siūlomas pakeitimas iš esmės reiškia, kad „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių gyvenamosios paskirties pastatų ir tam tikrų negyvenamosios paskirties pastatų aplinkai bus taikoma didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė – 8 europiniai kvapo vienetai, kai tuo tarpu nuo 2026-01-01 gyvenamosios paskirties pastatų ir tam tikrų negyvenamosios paskirties pastatų aplinkai bus taikoma mažesnė ribinė vertė – 5 europiniai kvapo vienetai (sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. V-959 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“). Įvertinusi Projektą, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė nurodė: 1. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas(2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2022 m. birželio 17 d. nutarimai). 2.Projekto rengėjas turėtų įvertinti Projekto 5 str. reguliavimo atitiktį konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui ir jį pagrįsti Projekto aiškinamajame rašte, priešingu atveju tokio teisinio reguliavimo turėtų būti atsisakyta. Atsižvelgus į nurodytą Vyriausybės kanceliarijos Teisė grupės pastabą, Projekto aiškinamajame rašte papildomai nurodyta: „Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. SAZ teisinio reguliavimo išimtis su įtvirtinta nuostata dėl „taikymo atgal“ iki SŽNSĮ įsigaliojimo buvo nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnyje ir galiojo nuo 2014 m. SŽNSĮ projekto rengėjų nuomone, reikia įvertinti tai, kad aptariamu („klaidos taisymo“) atveju gyvenamoji aplinka atsirado šalia taršią veiklą vykdančios įmonės, t. y. gyventojai žinojo apie vykdomą veiklą, jos skleidžiami kvapai ar triukšmas netrukdė statyti gyvenamosios paskirties pastatus. Šios konkrečios teisinės aplinkybės lemia, kad siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti vertinamas kaip diskriminacinis „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytoje SAZ esantiems (ir būsimiems, jeigu norės statyti gyvenamosios paskirties pastatus) gyventojams: manytina, kad turėtų būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu visoje gyvenamojoje aplinkoje taikomas didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės dydis, jeigu būtų pritarta SŽNSĮ projektui, įtvirtintų status quo teritorijose, kuriose dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir teisėtų lūkesčių nepažeidžiant teisės į švarią aplinką būtų leidžiama vykdyti numatytą veiklą ir gyventojams, ir ūkio subjektams.“ Atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus: 1. Vienas iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo tikslų yra užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą (1 str.) 2. Projekto 5 str. siūlomas pakeitimas galiotų ne tik „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančiai gyvenamajai aplinkai, bet ir viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai (toliau – viešoji aplinka). 3. Ne visais atvejais gyvenamoji ir viešoji aplinka atsirado šalia taršią veiklą vykdančios įmonės. Yra atvejų, kai taršią veiklą vykdantis objektas dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo atsirado šalia egzistavusios gyvenamosios ir viešosios aplinkos (t. y. tokiu atstumu, kuris pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra laikomas taršią veiklą vykdančio objekto sanitarinės apsaugos zona). 4. Ne visi gyventojai patys statė naujus gyvenamosios paskirties pastatus. Dalis gyventojų įsigijo jau pastatytus gyvenamosios paskirties pastatus, o žemės sklypų dokumentuose nebuvo jokios informacijos apie patekimą į sanitarinės apsaugos zoną. 5. „Klaidos taisymo“ atveju pačios taršią veiklą vykdančios įmonės laiku nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad sanitarinės apsaugos zona būtų įregistruota ir gyvenamoji aplinka bei viešoji aplinka nesiplėstų šalia taršią veiklą vykdančio objekto (dar 2003-0ą-01) įsigaliojusios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo redakcijos 24 str. 1 d. numatė įmonių, valdančių ir turinčių nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, pareigą projektuoti ir įrengti aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas). 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „iki 2023 m. sausio 4 d. gyventojams, kurių nekilnojamasis turtas pateko į SAZ, nustatytą dėl veiklos, kuri buvo vykdoma prieš suformuojant žemės sklypus, šiose teritorijose nebuvo užtikrinama, kad sveikatai kenksminga aplinkos tarša neviršytų ribinių verčių“. Visgi dar iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 51, 53, 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai Seimo Aplinkos apsaugos komitete nurodė, kad visuomenės sveikatos apsaugos aspektu ūkio subjektų veiklos skleidžiama tarša yra ribojama norminiais teisės aktais, nustatančiais taršos (kvapų, triukšmo ir kt.) leistinus ribinius dydžius, kurie turi būti užtikrinami gyvenamosios ir visuomeninės ar specialiosios paskirties statiniuose ir jų teritorijose, neatsižvelgiant į tai, ar ši gyvenamosios, visuomeninės ar specialiosios paskirties statinių ar jų teritorijų aplinka patenka į sanitarinės apsaugos zoną ar ne. Taigi, galiojant sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymui Nr. V-959, ateityje numatančiam gyvenamosios aplinkos ir viešosios aplinkos didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės sumažinimą nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų, asmenys turėjo teisėtą lūkestį, kad ši sumažinta ribinė vertė bus taikoma ir gyvenamajai aplinkai bei viešajai aplinkai, esančiai sanitarinės apsaugos zonose. 7. Aiškindamas Konstitucijos 29 str. įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavę, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 str. galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (pvz. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2020 m. liepos 8 d, 2023 m. birželio 29 d. nutarimai). Manytina, kad Projekto rengėjai nepagrindė, kad Projekto 5 str. siūlomas reguliavimas nepažeis Konstitucijos 29 str. įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Pritarus tokiam reguliavimui, susidarytų situacija, kad ugdymo įstaigas (mokyklas ir darželius), esančias sanitarinės apsaugos zonose, lankantys vaikai bus ugdomi aplinkoje, kurioje galios didesnė leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė nei kitų ugdymo įstaigų aplinkoje, nepatenkančioje į sanitarinės apsaugos zonas (t. y. sanitarinės apsaugos zonose esančių ugdymo įstaigų ugdytinių sveikata bus saugoma mažiau nei kitų ugdymo įstaigų ugdytinių sveikata). Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina Seimo Aplinkos apsaugos komitetui nepritarti Projekto 5 str. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas keičiamo įstatymo 53 str. 11 d. pakeitimui, kiek tai susiję su skirtinga didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribine verte, pateiktas atsakyme į 7 pasiūlymą.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-09-18 |
1(7) |
(5) |
|
|
Argumentai: Projekto 1 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka. Įgyvendinus žemės pertvarkos reformą, sutikimų išdavimo tvarka bus decentralizuota, t. y. kiekvienas valstybinės žemės patikėtinis sutikimus dėl valstybinės žemės naudojimo išduos jo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data (2024 m. sausio 1 d.) sutampa su valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose perdavimu patikėjimo teise savivaldybėms, siūlytina pakoreguoti projekto 1 straipsnį ir numatyti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas šio patikėtinio nustatyta tvarka.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 dalyje |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo narė Ligita Girskienė |
4 |
1 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo kokybė ypač priklauso nuo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamų kvapų ir į tai, kad ministrams nustatyta pernelyg didelė galia numatyti kokio masto kvapai galėtų būti gyvenamojoje aplinkoje, siūloma numatyti, maksimalų Europinių kvapo vienetų dydį, kuris negalėtų būti viršijamas gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkoje. Siūloma nustatyti maksimalią ribą 5 Europinius kvapo vienetus – t. y. tą ribą, kuri pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą turėjo įsigalioti nuo 2024 m. sausio 1 d., bet jo įsigaliojimas buvo atidėtas dvejiems metams – iki 2026 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip: „1. Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonos dydį, vadovaujamasi kriterijumi, kad ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai. Sveikatos apsaugos ministras nustato didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore, kuri neviršija 5 europinių kvapo vienetų“.“ |
Nesvarstyta S. n. atsiėmus pasiūlymą |
|
|
3. |
Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-09-18 |
7(141) |
(3) |
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 29 d. nutarime Nr. KT60-N7/2023 nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją kompensacija dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo neturėjo būti mokama, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui buvo taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir (ar) ši veikla pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Atsižvelgus į tai, siūloma atsisakyti šiame nutarime nurodytos keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti
nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys
dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie
dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme
nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto
kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar
Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar)
schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar
savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje nurodytos
teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m.
gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti
pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo
(įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6
punkte nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki
2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m.
gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nurodyti prašymai. Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos,
bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto
registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio
31 d., šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba
šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m.
gruodžio 31 d. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas
ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame
įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar
atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota
institucija. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis,
taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai,
naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir
(ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo
turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai
apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į
kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios
kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta
tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės
ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių
dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą
Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą. |
Pritarti |
Papildomi argumentai Įvertinus keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytų teritorijų nustatymo mastą ir tai, kad veiklos vykdytojai vėluoja susitvarkyti dokumentus, siūlytina pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą prašymams įregistruoti keičiamame įstatyme nurodytas teritorijas. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir
(ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme
nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai,
kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti
ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos
ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą,
jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose
ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės
ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje
nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022
m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti
pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo
(įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6
punkte nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki
2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m.
gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nurodyti prašymai. Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos,
bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto
registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio
31 d., šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba
šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki |
|
4. |
Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-09-18 |
7(141) |
(14, 15) |
|
|
Argumentai: Nuo 2023-01-01 teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra kadastro duomuo, jos registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgus į tai, siūlytina Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 14 ir 15 dalis patikslinti taip, kad šiose nuostatose nebeliktų nuorodos į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
|
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-09-18 |
11 11 11 |
1, 6, 7 |
N |
|
Argumentai: Atsisakius Konstitucinio Teismo nutarime nurodytos keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, siūlytina papildyti projekto 11 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ ir nustatyti, kad šiais atvejais asmenys, turintys teisę į kompensacijas, turi būti informuojami apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo. Atitinkamai siūlytina projekto 11 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi ir pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį nustatant įstatymo įsigaliojimo išimtį ne šio straipsnio 6, bet 7 daliai.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio
Pakeisti projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti projekto 11 straipsnį 7 dalimi: „7. Vyriausybė, aplinkos ministras, energetikos ministras, susisiekimo ministras, krašto apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.“ |
Pritarti |
Papildomi argumentai Atsižvelgus į tai, kad siūloma iki 2026 m. gruodžio 31 d. pratęsti terminą, nustatytą keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje, projekto buvusio 11 straipsnio 6 dalyje papildomai nustatyti, kad ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teritorijos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat būtų netaikomos iki 2026 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, kad siūloma atsisakyti projekto 3 straipsnio nuostatų, siūlytina projekto straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ naujai pateiktoje 7 dalyje atsisakyti nuorodos į Vyriausybės įgaliotų institucijų tvirtinamus teisės aktus. Pasiūlymas Pakeisti projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pasiūlymas Papildyti projekto 11 straipsnį 7 dalimi: „7. Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinantį teisės aktą.“ |
|
6 |
Seimo narys Justinas Urbanavičius |
3 |
1 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkai vykdydami savo pareigas turi užtikrinti ilgalaikę turto apsaugą, bei jį naudoti laikydamiesi aplinkos apsaugos, kultūros paveldo ir kitų reikalavimų, bei tinkamai tam pasirengti, be to vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu nuosavybės apsaugos principu, būtina numatyti tinkamą ir individualų visų savininkų informavimo iki sprendimų priėmimo, Pasiūlymas: Papildyti projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos). Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, informaciją apie rengiamą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) arba registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai , praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias numatomas nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti). Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos gavimo. Jei įstatymu keičiamos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos sąlygos pagal šį įstatymą, tai prilyginama naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymui. |
Nesvarstyta S. n. atsiėmus pasiūlymą |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Kaimo reikalų komitetas |
|
|
|
|
Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Seimo nario S. Gentvilo, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .
7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2927 ir Komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai: negauta.
8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo / kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė
Biuro vedėja Birutė Pūtienė