LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. viii-2043 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3778
2021-03-31 Nr. 102-P-9
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Susisiekimo ministerijos atstovai: viceministras J. Skačkauskas, vyresnysis patarėjas D. Bial, patarėjas G. Pilipavičius, Vidaus reikalų ministerijos patarėja J. Laskevičiūtė, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai: viršininkas V. Grašys, vyriausiasis tyrėjas R. Vosylius, Vilniaus miesto savivaldybės skyriaus vedėjas G. Leperskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai: S. Nekrasova, S. Mikšys.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-06 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti 9 punktu, numatančiu, kad vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3-16 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemones taip pat suteiktų teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones asmenims nuo 24 metų, turintiems dvejų metų bent vienos iš 23 straipsnio 2 dalies 3-16 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemonės vairavimo stažą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog siūloma nuostata dubliuotųsi su keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, kuriuose numatyta, kad vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti A arba A2 kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1 kategorijos transporto priemones. Antra, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlomoje nuostatoje minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, neturėtų būti numatomas minimalų amžių reglamentuojančioje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. Taip pat neaišku kokiu pagrindu siūlomas įtvirtinti minimalus amžius (24 metai), nuo kurio, turint dvejų metų bent vienos iš keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3-16 punktuose nurodytų kategorijų vairavimo stažą, asmeniui galėtų būti suteikiama teisė vairuoti A1 kategorijos transporto priemones. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmuo gali įgyti teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones nuo 16 metų, neturėdamas jokio vairavimo stažo, o pagal to paties straipsnio 2 dalies 3 punktą – asmuo, neturėdamas jokio vairavimo stažo, gali įgyti teisę vairuoti A2 kategorijos transporto priemones nuo 18 metų. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones asmuo gali įgyti nuo 20 metų, turėdamas dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Toje pačioje nuostatoje yra numatoma, kad reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metus sulaukusiems asmenims ir kt. Manytina, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas, gali susidaryti situacija, kai asmeniui, siekiančiam įgyti teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones ir sulaukusiam 24 metų, nebus taikomas reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą, kai, tuo tarpu, asmeniui, siekiančiam įgyti teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones, bus taikomi ir 24 metų amžiaus, ir dvejų metų vairavimo stažo reikalavimai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus pastebėjimus bei į tai, kad remiantis keičiamo įstatymo 7 straipsniu, valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto nuostatų prašyti Vyriausybės išvados. |
Pritarti |
Komiteto patobulintas projektas suderintas su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų. Gauta Vyriausybės išvada. |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-06 |
2 |
|
|
2. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodomi įpareigojimai Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkui iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtinti Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo pakeitimus turi būti pakoreguoti, kadangi 2017 m. rugsėjo 1 d. prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos prijungimo būdu reorganizavus Valstybinę geležinkelio inspekciją ir Lietuvos saugios laivybos administraciją, 2017 m. gruodžio 1 d. pradėjo veikti Lietuvos transporto saugos administracija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog remiantis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu pareiga nustatyti vairuotojų mokymo tvarką numatyta Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai. |
Pritarti |
|
3. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2019-09-02 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3778 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektu siekiama nustatyti, kad A2, A, B1, B, BE, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijos vairuotojo pažymėjimai, taip pat suteikia teisę vairuoti ir A1 kategorijos transporto priemones. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra laikytinas nesuderinamu su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (toliau – Direktyva 2006/126/EB) tiek, kiek A1 kategorijos transporto priemones leidžiama vairuoti turint B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Direktyvos 2006/126/EB 6 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės gali savo teritorijoje leisti vairuoti A1 kategorijos motociklus turint tik B kategorijos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pažymime, kad vairuotojo pažymėjimas, kuriuo suteikiama teisė vairuoti B1 kategorijos transporto priemones, automatiškai nesuteikia teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones. Taip pat nėra keliamas reikalavimas prieš įgyjant teisę vairuoti B1 kategorijos transporto priemones įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kaip tai yra C1, C, D1, D ir T kategorijų transporto priemonių atveju. |
Pritarti |
Komiteto patobulintas projektas suderintas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų. |
2. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2019-09-02 |
|
|
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose jau yra įtvirtinta, kad A ir A2 kategorijų vairuotojų pažymėjimai suteikia teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones (Direktyvos 2006/126/EB 6 straipsnio 2 dalies e ir f punktai), Projekto nuostatą siūlytina dėstyti, pavyzdžiui, apimant tik Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6–16 punktus. |
Atsižvelgti |
|
3. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2019-09-02 |
|
|
|
3. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad pagal Direktyvos 2006/126/EB 6 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, teisė vairuoti A1 kategorijos transporto priemones turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą galios tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl Lietuvos Respublikos išduodamuose vairuotojo pažymėjimuose, kurie yra automatiškai pripažįstami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, neturi būti daromi įrašai apie tokios teisės suteikimą |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Pareiškėjas Dainius S. 2019-08-28 |
|
|
|
Labai ačiū už iniciatyvas dėl A1 teisių, linkim sėkmės lauksim gerų žinių.
|
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-07-03 |
|
|
|
* |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138
straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3778 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Siūlymas suteikti teisę B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintiems vairuotojams vairuoti ir A1 kategorijos motociklą (variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 125 cm3, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg), tai yra specifinių teorijos žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių ir gebėjimų reikalaujančią transporto priemonę, kuri yra galingesnė, greitesnė ir sunkesnė už mopedą, bet kartu ir pavojingesnė, nepriimtinas eismo saugos požiūriu, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 331.6 papunkčio nuostatos dėl deramo dėmesio skyrimo eismo saugumui užtikrinti ir gali turėti neigiamą įtaką eismo saugai. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos rodiklių, apibūdinančių eismo saugumo situaciją, – žuvusiųjų eismo įvykių metu skaičius vienam milijonui šalies gyventojų. 2019 metais Lietuvoje šis skaičius siekė 66 ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį – 51 (Europos transporto saugos tarybos (angl. European Transport Safety Council) duomenys). Eismo saugos užtikrinimo srityje motociklai yra laikytini viena iš pavojingiausių transporto rūšių, o jų vairuotojai, kaip ir mopedų vairuotojai ar dviratininkai, yra priskiriami pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei. Motociklų konstrukcija, skirtingai nei automobilių, neapsaugo eismo dalyvių susidūrimo metu, motociklai neturi vairuotoją ir keleivius saugančio rėmo ir kitų automobiliuose įprastų pasyviosios saugos priemonių (saugos diržų, oro pagalvių, bamperių ir kitų deformacijos zonų, galinčių sugerti smūgį susidūrimo metu, ir pan.), skirtų smūgiui sušvelninti ir padedančių išvengti sužalojimų, o avarinio stabdymo metu išlieka didelė tikimybė apvirsti ir susižaloti arba žūti. 2011 m. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos buvo pažymėta, kad motociklininkui tikimybė žūti eismo įvykio metu yra 18 kartų didesnė nei lengvojo automobilio vairuotojui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad bet koks teisės vairuoti motociklus įgijimo palengvinimas dar labiau didins reikalingų įgūdžių neturinčių motociklų vairuotojų skaičių, dėl to gali kilti grėsmė eismo saugumui. Šiuo metu nustatytas teisinis reglamentavimas dviračių motorinių transporto priemonių srityje leidžia B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintiems vairuotojams vairuoti mopedus (AM kategorija), tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamos įskaitinių eismo įvykių statistikos Lietuvoje išrašus šalies keliuose 2016–2019 m. motociklininkų žūva arba sužalojama daug daugiau nei mopedų vairuotojų.
Pažymėtina, kad per 2020 m. penkis mėnesius eismo įvykių metu žuvo 5 motociklų vairuotojai (visi gegužės mėnesį) ir 49 buvo sužeisti, dar 3 motociklų vairuotojai žuvo š. m. birželio mėnesį. Analizuojant eismo įvykių statistinius duomenis matyti, kad motociklai išlieka pavojingesnė transporto priemonė nei mopedai, tad reikia skirti daugiau dėmesio motociklų vairuotojų parengimui ir mokyti juos, kaip saugiai valdyti šias transporto priemones. Lietuvos automobilių kelių direkcijos skaičiavimais, 2018 metais žala Lietuvos ekonomikai dėl eismo įvykio metu vieno žuvusio žmogaus buvo 591 538 eurai, dėl sunkiai sužeisto žmogaus – 84 686 eurai, o dėl lengvai sužeisto žmogaus – 5 693 eurai. Dėl visų 2018 metais įvykusių eismo įvykių Lietuvos valstybė patyrė 271,51 mln. eurų žalą, todėl eismo saugumo užtikrinimas išlieka labai svarbi valstybei sritis ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Darbingo amžiaus žmonių mirties atveju valstybė netenka šių žmonių sukuriamos pridėtinės ekonominės vertės, o sužalojimų atveju didėja ir socialinės išmokos, dėl to neigiama įtaka daroma ir šalies ūkiui. Dviračių motorinių transporto priemonių, įskaitant motociklus, mažesnė kaina ir eksploatavimo išlaidos, palyginti su automobiliais, taip pat siūlomas teisės vairuoti motociklus įgijimo palengvinimas gali padidinti šių transporto priemonių populiarumą, ypač tarp jaunų žmonių, ir turėti neigiamą poveikį eismo saugumo užtikrinimui šioje vairuotojų amžiaus grupėje. |
Nepritarti |
Komiteto patobulintas projektas yra suderintas su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-07-03 |
|
|
|
* |
2. Dalis Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų teiginių dėl laukiamų neva teigiamų rezultatų, priėmus siūlomą pakeitimą, iš esmės negali būti priimtini. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad būtų sumažinta perteklinė biurokratija ir administracinė našta piliečiams, nes nebereiktų papildomai lankyti kursų ir laikyti vairavimo egzaminų, norint gauti teisę vairuoti A1 kategorijos motociklą, dėl to asmenys sutaupytų laiko ir pinigų, taip pat eismo įvykių, jei ir būtų, tai būtų nedaug ir tik pirminiu laikotarpiu, kol kiti eismo dalyviai prisitaikytų prie šiek tiek padidėjusio motociklų skaičiaus keliuose. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus eismo saugumo užtikrinimo principus, be kita ko, valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, taip pat eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Be to, Vairuotojų mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 „Dėl Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytas teisinis reglamentavimas numato galimybę asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones, savarankiškai pasirengti teorijos egzaminui, o privaloma minimali praktinio vairavimo įgūdžių mokymo kurso trukmė (įskaitant galutinę įskaitą) – tik 10 akademinių valandų. Tai iš esmės negali būti laikoma ekonomine našta vertinant saugaus eismo užtikrinimo aspektu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį administracine našta yra laikomi privalomi informaciniai įpareigojimai asmenims, ataskaitų, informacijos teikimas, kai tokie reikalavimai nėra pagrįsti arba atitinkamą informaciją institucija gali gauti pati ir pan., todėl vairuotojų mokymas, vairavimo egzaminų laikymas yra savanoriškas asmens pasirinkimas įgyti tam tikrą teisę (vairuotojo pažymėjimą) ir atitikti nustatytus reikalavimus ir negali būti laikomi administracine našta. Be to, Įstatymo projektu siūlomas keisti teisinis reguliavimas visų pirma turi būti įvertintas eismo saugos užtikrinimo požiūriu ir tik užtikrinus eismo saugą galėtų būti vertinami kiti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti siūlomo teisinio reguliavimo aspektai. Transporto grūsčių mažinimas ir kiti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti aspektai negali būti sprendžiami eismo saugos sąskaita. Matant Įstatymo projektu siūlomo reguliavimo neigiamą įtaką eismo saugai, vertinti siūlomą reglamentavimą kitų aspektų kontekste netikslinga. |
Nepritarti |
Komiteto patobulintas projektas yra suderintas su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-07-03 |
|
|
|
* |
3. Įstatymo projektu siūlomas teisinis
reguliavimas, kurio esmė – suteikti teisę vairuoti
|
Nepritarti |
Komiteto patobulintas projektas yra suderintas su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-07-03 |
|
|
|
* |
4. Išnagrinėjus Europos Sąjungos valstybių narių, kurios taiko Direktyvos 2006/126/EB 6 straipsnio 3 dalies b) punkte numatytą išimtį dėl A1 kategorijos vairavimo savo šalies teritorijoje turint B kategorijos išduotą pažymėjimą, patirtį, darytina išvada, kad daugumoje valstybių narių žuvusiųjų eismo įvykių metu skaičiaus rodiklis vienam milijonui šalies gyventojų yra daug mažesnis, palyginti su Lietuvos rezultatais, o daugeliu atvejų yra net žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tokios valstybės kaip Vokietija, Prancūzija ar Austrija, taikydamos minėtą išimtį, vis tiek reikalauja išklausyti tam tikrą mokymo kursą. |
Nepritarti |
Komiteto patobulintas projektas yra suderintas su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. viii-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3778 ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras
Stasys
Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė