PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektO Nr. XIVP-3249

2024-05-06

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

21

 

 

Argumentai:

Šiuo metu teritorinės ligonių kasos, o po įstatymo įsigaliojimo Valstybinė ligonių kasa (toliau pasiūlyme – Ligonių kasos) sudaro (sudarys) sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau – ASPĮ), vaistinėmis ir kitais ūkio subjektais dėl apmokėjimo už apdraustiesiems suteiktas paslaugas, vaistus, priemones ir kt. Ligonių kasos taip pat kontroliuoja savo veiklos zonoje iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą, ir ūkio subjektų veiklą bei tikrina, ar teisingai išrašomos ūkio subjektų sąskaitos ir kiti su tuo susiję dokumentai.

Sveikatos reikalų komiteto 2024 m. balandžio 10 d. vykusių klausymų metu buvo pateikta teritorinių ligonių kasų informacija apie nustatytus didelio masto ASPĮ pažeidimus, susijusius PSDF biudžeto lėšomis. Pažeidimai dažniausiai daromi, teikiant ambulatorines paslaugas namuose (pvz. teikiant apmokėti už paslaugas, kurios nebuvo teiktos), teikiant dantų protezavimo paslaugas (pateikiami apmokėti nesuteikti ir kartais net nepradėti dantų protezavimo darbai, protezavimo paslaugas teikia ne gydytojai ir kt.) papildomai apmokestinant pacientus už paslaugas, kurias turėtų jie turėtų gauti nemokamai (pvz. reikalaujant mokėti metinį fiksuotą mokestį už prisirašymą prie ASPĮ, reikalaujant pacientų mokėti papildomai už paslaugas, kurias apmoka Ligonių kasos  ir pan. ), ASPĮ ataskaitose teikia neteisingus duomenis, siekiant nuslėpti neatitiktis teisės aktams ir / arba gauti didesnį apmokėjimą iš PSDF biudžeto.

Visų teritorinių ligonių kasų atstovai patvirtino, kad įvardintos problemos dėl galimo ASPĮ piktnaudžiavimo aktualios visoje Lietuvoje, taigi šie pažeidimai sistemingi ir masiški. Paaiškėjus pažeidimui, paprastai ASPĮ atlygina žalą, tačiau dažnu atveju iš klaidų nepasimoko ir toliau daro pažeidimus.

Nors ligonių kasoms įstatymais ir priskirtos funkcijos prižiūrėti ir tikrinti šių subjektų veiklą, tačiau jos neturi pakankamai veiksmingų poveikio priemonių užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 21 straipsniu, jame numatant VLK direktoriaus sprendimus, vykdant ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą. Taip pat tikslinamos šių subjektų pareigos.

Pasiūlymas: papildyti projektą 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu

Papildyti Įstatymą 311 straipsniu:

„311 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą

1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262  straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:

1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);

2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;

3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;

5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį;

6) nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

2. Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus šio straipsnio 1 dalies 5-6 punktuose nurodytą sprendimą nutraukti sutartį ar jos dalį, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas turi teisę pateikti prašymą sudaryti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos.

3. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.

4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262 nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.

5. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti.

6. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.

8. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“

 

2.

22, 23, 24, 25

 

 

Argumentai: tie patys

Pasiūlymas: buvusius 21-24 straipsnius laikyti 22-25 straipsniais

3.

23

 

 

Argumentai: tie patys.

Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„22 straipsnis. V skyriaus pakeitimas

Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

„V SKYRIUS

APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 261 ir 262 STRAIPNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS

 

38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą

Apdraustieji turi teisę:

1)    asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;

2)    šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;

3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;

4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

5)  gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;

6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsniuose nurodytomis sutartimis;

7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.

 

39 straipsnis.      Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;

5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;

6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos  pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

3. Šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl  neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

4. Šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl  I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“

4.

25

 

 

Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.

Pasiūlymas: pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 2025 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsniais pakeistų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 261 ir 262 straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos.

4. Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti ir neišnagrinėti bei nebaigti nagrinėti skundai po šio įstatymo įsigaliojimo nagrinėjami Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.

5. Teritorinių ligonių kasų iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtus spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų baigia spręsti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimo teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išdavimo procedūros ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto atliekamos procedūros įsigaliojus šiam įstatymui baigiamos vykdyti ir sprendimai priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.“

 

Teikia

 

Seimo nariai                                                    (Parašas)