 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||
|
Lietuvos Respublikos Seimo valdybai
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO IR ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
2018 m. birželio d. Nr. 4-01-
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. SV-S-752 ir į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 110-S-26, atlikome šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4758(2)[1] (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas);
2) Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1205[2] (toliau – Žuvininkystės įstatymo projektas Nr. XIIIP-1205);
3) Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1670[3] (toliau – Žuvininkystės įstatymo projektas Nr. XIIIP-1670).
Atlikę aukščiau minėtų projektų antikorupcinį vertinimą, nenustatėme esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų, tačiau siekdami siūlomo teisinio reguliavimo aiškumo, atkreipiame dėmesį į tai tikrus, mūsų nuomone, taisytinus aspektus.
1. Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto
Šiuo projektu siekiama nustatyti, kad Vyriausybės pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos (toliau – atliekų tvarkymo objektai), gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų.
Pažymėtina, kad teisės aktų informacinėje sistemoje prie Atliekų tvarkymo įstatymo projekto nėra pridėtas aiškinamasis raštas, kuriame būtų atsižvelgta į suinteresuotų asmenų ir institucijų pirminiam projekto variantui[4] pateiktas pastabas[5] ir paaiškinta kokiais kriterijais ar paskaičiavimais vadovaujantis pasirinktas minimalus 20 kilometrų atstumas, kuris pasak projekto rengėjų apsaugos Lietuvos Respublikos gyventojų sveikatą ir gyvybę nuo žalingo pramonės įrenginių poveikio. Manome, kad visuomenei turi būti aiškiai atskleidžiamos ir pagrindžiamos įstatymų keitimo priežastys bei siūlomi apribojimai. Be to, analizuojamoje nuostatoje įtvirtintas terminas „gyvenamoji teritorija“ naudojamas galimai atsižvelgiant į poįstatyminiame teisės akte[6] nustatytą apibrėžimą, tačiau nei Atliekų tvarkymo įstatymo projekte, nei šiuo metu galiojančiame Atliekų tvarkymo įstatyme šis terminas nėra apibrėžtas. Svarstytina, ar teisinio nuoseklumo požiūriu tai nėra ydinga ir ar praktikoje tai nesudarys papildomų neaiškumų ar interpretacijų sprendžiant klausimus dėl galimos atliekų tvarkymo objekto statybų vietos.
Siūlytumėme Atliekų tvarkymo įstatymo projekte apibrėžti „gyvenamosios teritorijos“ sąvoką, o aiškinamajame rašte atskleisti motyvus ir objektyvias priežastis, lėmusias siūlomą minimalų 20 kilometrų atstumą tarp gyvenamųjų teritorijų ir statomų atliekų tvarkymo objektų.
2. Dėl Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1205
Šiuo projektu siekiama apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje, uždrausti prekybą neverslinio dydžio žuvimis, teisinėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą. Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1205 2 straipsniu siūloma uždrausti verslinę žvejybą didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą. Projekto rengėjai pakeitimus motyvuoja tuo, kad Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai.
Mūsų nuomone, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 27 d. išvadoje[7] nurodytus pastebėjimus, kad nėra aiškūs motyvai, kuriais remiantis siūloma apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse (panaikinama išimtis leidžianti verslinę žvejybą didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1205 aiškinamajame rašte galėtų būti nurodyti objektyvūs, tyrimais pagrįsti argumentai, kuriais vadovaujantis projekte nustatomi draudimai verslinei žvejybai vidaus vandens telkiniuose ir siūlomi konkretūs atstumai, kurių turės laikytis versline žvejyba Baltijos jūros priekrantėje užsiimantys asmenys.
Atsižvelgdami į tai, siūlytumėme Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1205 aiškinamajame rašte išsamiau argumentuoti (objektyviais faktais pagrįsti) siūlomus teisės normų pakeitimus.
3. Dėl Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1670
Šiuo projektu siekiama vidaus vandens telkiniuose tam tikrą laiką žvejojusiems ūkio subjektams suteikti teisę į žvejybos kvotą be aukciono ir dėl to siūloma atitinkamai papildyti šiuo metu galiojančio Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalį 6 punkte nustatytu apribojimu: 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje, bet kiekvienos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip po 1 žvejybos vietą ir neviršijant ūkio subjekto turėtos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus.
Susipažinę su Žuvininkystės įstatymo projektu Nr. XIIIP-1670 ir jį lydimaisiais dokumentais, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. vasario 26 d. išvados[8] 1 punkte pateiktomis pastabomis dėl siūlomo reglamentavimo neaiškumų, dėl:
- projekte įtvirtintos nuostatos santykio su šiuo metu galiojančio Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 2 ir 3 dalimis;
- konkretaus ataskaitos momento, iki kurio turėtų būti skaičiuojami paskutiniai 5 kalendoriniai metai;
- bei teisės į žvejybos kvotą vidaus vandenų telkinyje vidurkio nustatymo.
Papildomai pažymime, kad šiuo metu galiojančiame Žuvininkystės įstatyme nėra apibrėžta „žvejybos vietos“ sąvoka, todėl svarstytina, ar ji praktikoje negali būti suprantama ir aiškinama plečiamai, pavyzdžiui, kaip tam tikras geografinis taškas, dalis vandens telkinio, keli vandens telkiniai ir pan. Teisinio reguliavimo trūkumai leidžia savo nuožiūra interpretuoti teisės normas, nepagrįstai apsunkina asmens galimybes pasinaudoti teisinės priemonėmis siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Siūlytumėme patikslinti Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1670 nuostatas pagal aukščiau pateiktas pastabas, o jų svarstymo metu atsižvelgti į Žuvininkystės įstatymo projektą Nr. XIIIP-1205, kuriuo siūlomas iš esmės priešingas verslinės žvejybos vidaus vandenų telkiniuose reguliavimas.
Pagarbiai
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Edvinas Chorostinas, tel. (8 706) 62 743, el. p. [email protected]