LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 7 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-3952)
2016 m. gegužės 11 d. Nr. 110-P-11
Vilnius
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Išvadų rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-01-27 |
1(7) |
(2) |
|
1. Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje) siūloma nustatyti, kad privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre „Katės, šunys ir šeškai, vežami už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, įvežami į Lietuvos Respubliką <...>“ (čia ir toliau - pabraukta mūsų). Tikriausiai, įvardijant išvežimą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų bei įvežimą į Lietuvos Respubliką, turimas mintyje Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimas, todėl projekto 1 straipsnyje vartojama terminologija atitinkamai tikslintina. |
Pritarti |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 ES nustato, kaip turi būti įvežami ir išvežami gyvūnai į ir iš ES (įskaitant vežimą tarp valstybių narių). Pažymėtina, kad tokio vežimo metu gyvūnas augintinis privalo būti paženklintas mikroschema ir jį privalo lydėti atitinkami dokumentai (pasas, sertifikatas ir pan.). |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-01-27 |
1(7) |
(2) |
|
2. Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje) siūloma nustatyti, kad privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre „<...> gyvūnų augintinių veisėjo kitam laikytojui perduodami <...> pavojingais pripažinti šunys <...>“. Pažymėtina, kad projektu keičiamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme sąvoka „pavojingu pripažintas šuo“ nėra apibrėžta ir nevartojama, šuns pripažinimo pavojingu mechanizmas nėra reglamentuotas, o vartojama ir apibrėžta sąvoka „pavojingas šuo“. Todėl projekto 1 straipsnio nuostata dalyje, nustatančioje gyvūnų augintinių veisėjo prievolę paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre kitam laikytojui perduodamą pavojingu pripažintą šunį, vertintina kaip niekinė, nurodyta prievolė negalės būti realizuota praktiškai. Pažymėtina, kad projektu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtintas sąvokos „pavojingas šuo“ apibrėžimas, o 8 straipsnio 2 dalyje jau nustatyta prievolė ženklinti pavojingus šunis laikantis keičiamo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų (8 straipsnio 2 dalies norma galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.). Tuo tarpu pagal projekto 3 straipsnio nuostatą, projekto 1 straipsnyje nurodyta prievolė ženklinti ir registruoti čia nurodytus šunis kiltų tik jų perdavimo kitam laikytojui atveju ir tik nuo 2016 m. gegužės 1 d. Todėl projekto 1 straipsnio nuostata turi būti suderinta su galiojančiomis keičiamo įstatymo nuostatomis, pašalintos galimos kolizijos, patikslinta vartojama terminologija. |
Pritarti |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-01-27 |
1(7)
|
(2) |
|
3. Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje) siūloma nustatyti, kad privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre „<...> gyvūnų augintinių veisėjo kitam laikytojui perduodami katės, šunys, šeškai ir pavojingais pripažinti šunys <...>“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį - „Gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais“; pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį – „Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai“. Kompleksiškai įvertinus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 14 dalių bei projekto 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies) nuostatose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tam tikra gyvūnų savininkų grupė (asmenys, turintys leidimą veisti gyvūnus verslo, t.y. pelno gavimo, tikslais) projekto 1 straipsnyje nurodytus gyvūnus augintinius turėtų paženklinti ir užregistruoti specialiame registre net ir tuo atveju, jei atitinkamos rūšies gyvūną kitam laikytojui perduotų apibrėžtam laikotarpiui, po kurio gyvūnas būtų grąžintas jo savininkui gyvūnų augintinių veisėjui (pavyzdžiui, apgyvendintų gyvūnų viešbutyje savo atostogų metu). Tuo tarpu kitiems gyvūnų savininkams tokia pareiga neatsirastų net ir perduodant atitinkamą gyvūną augintinį kitam savininkui neribotam laikui. Kažin, ar toks skirtingas teisinis reguliavimas yra logiškas, pagrįstas objektyviais argumentais. |
Pritarti |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-01-27 |
|
|
|
4. Nors kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Priimto įstatymo projekto neigiamų pasekmių nenumatoma <...>“, atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti visuotinę prievolę kates, šunis ir šeškus paženklinti mikroschemomis ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre, bei 10 straipsnio 4 dalies nuostata, įpareigojanti atitinkamai paženklinti ir užregistruoti kitam savininkui perduodamus kates, šunis ir šeškus bei jų jauniklius. Pažymėtina, kad Seime buvo svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3588), kuriuo taip pat buvo siūloma atsisakyti visuotinės kačių, šunų ir šeškų ženklinimo prievolės (projektas įregistruotas ir svarstytas dar negaliojant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms). Tačiau apsispręsta visuotinio ženklinimo ir registravimo neatsisakyti, projektas grąžintas iniciatoriui tobulinti. Todėl reikėtų svarstyti, ar šiuo projektu teikiamas siūlymas atsisakyti visuotinės prievolės ženklinti ir registruoti atitinkamų rūšių gyvūnus augintinius praėjus gana trumpam laikui nuo atitinkamo turinio projektu keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo nesukurtų neigiamo požiūrio į įstatymų leidėjo valios nenuoseklumą, įvertinti tai, kad dalis kačių, šunų ir šeškų savininkų gali būti jau įvykdę prievolę paženklinti ir užregistruoti savo augintinius, nors savanoriškai to nebūtų darę. |
Nepritarti |
Įstatymo nuostatų pakeitimas nereiškia proceso nenuoseklumo, nes išlieka nuostata dėl savanoriško kačių, šunų ir šeškų ženklinimo. Įstatyme palikta nuostata (10 str.), kad perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Projektu siūlytas reikalavimas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre vežimui į vieną valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijos ar trečiosios šalies – perteklinis, nes tai nustato tiesiogiai taikomas 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, o nurodytų gyvūnų perkybą tarp valstybių narių ir importą reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. B1-559 „Dėl Reikalavimų prekybai gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais bei jų importui patvirtinimo“, kuriuo perkeliama 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją. |
5. |
Europos teisės departamentas prie TM 2016-01-29 |
1(7)
|
(2) |
|
Projektu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti, kad katės, šunys ir šeškai turi būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, kai siekiama juo išvežti iš Lietuvos arba į ją įvežti, taip pat, kai gyvūnų veisėjas perduodą gyvūną kitam laikytojui. Pastebėtina, kad reikalavimus kačių, šunų ir šeškų vežimui į vieną valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijos ar trečiosios šalies nustato tiesiogiai taikomas 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 576/2013), o nurodytų gyvūnų perkybą tarp valstybių narių ir importą reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. B1-559 „Dėl Reikalavimų prekybai gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais bei jų importui patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo perkeliama 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją, su paskutiniais pakeitimai padarytais 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/31/ES. Atsižvelgdami į tai, kad kačių, šunų ir šeškų vežimo taisyklės reglamentuojamos kitais teisės aktais, siūlytume Projekte šių nuostatų atsisakyti. Kitu atveju, siūlytume Projektą tikslinti ir nurodyti, kad katės, šunys ir šeškai turi būti ženklinami mikroschemomis, pagal Reglamente (ES) Nr. 576/2013 ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai siekiama šiuos gyvūnus išvežti iš Lietuvos arba į ją įvežti komerciniais ar nekomerciniais tikslais ir importuoti. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Išvadų rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas G. Paluckas (2016-05-03 raštas-Nr. A51-34129/16(3.3.2.2-EM4)) |
|
|
|
Išrašas: „<...> Vilniaus miesto savivaldybė nepritaria siūlomam įstatymo projektui. <...>“
|
Nepritarti |
Įstatymo projektu siekiama gyvūnų ženklinimo procesą mikroschemomis vykdyti laipsniškai, nes privalomas ženklinimas ir jų registraciją sukėlė bereikalingą įtampą gyventojų tarpe, didžioji gyventojų dalis yra tam nepasiruošusi. |
2. |
Klaipėdos miesto savivaldybės adminsitracija (2016-03-03 raštas Nr.(4.17.)-R2-1355) |
|
|
|
Išrašas: „<...> Prašome nepritarti šiam įstatymo projektui. <...>“ |
Nepritarti |
Įstatymo projektu siekiama gyvūnų ženklinimo procesą mikroschemomis vykdyti laipsniškai, nes privalomas ženklinimas ir jų registraciją sukėlė bereikalingą įtampą gyventojų tarpe, didžioji gyventojų dalis yra tam nepasiruošusi. |
3. |
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta (2016-05-03 raštas Nr. PSD-1652-(18.4)) |
|
|
|
Išrašas: „<...> Varėnos rajono savivaldybė prašo nepritarti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.<...>“ |
Nepritarti |
Įstatymo projektu siekiama gyvūnų ženklinimo procesą mikroschemomis vykdyti laipsniškai, nes privalomas ženklinimas ir jų registraciją sukėlė bereikalingą įtampą gyventojų tarpe, didžioji gyventojų dalis yra tam nepasiruošusi. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3952(2) bei Komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: 5-už, 1 – prieš, 1 – susilaikė.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Petras Čimbaras.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas - 2 ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras