LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 1312, 1314, 1315, 1316, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 IR 161 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4059
2021-05-19 Nr. 102-P-14
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; NTA atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Taškūnas, Policijos departamento atstovas Kęstutis Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja Kristina Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: TM Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai Jurgita Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius; Mokestinių ginčų komisijos prie LRV pirmininkas Evaldas Raistenskis; Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris Vaidas Lubauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Projekto autorių nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose.
|
Nepritarti |
Pritarus Teisėjų tarybos pastaboms, projekte atsisakoma nuostatų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E.pristatymo sistema). Todėl pastaba nebėra aktuali. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 |
2, 6, 7, 15, 16, 17, 23, 25, 29 |
|
|
2. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „arba administraciniam teismui paduodami“, keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „ar pateikti papildomų paaiškinimų“, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje po žodžio „paduodamas“, keičiamo įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje po žodžio „paduoda“, keičiamo įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Skundas paduodamas“, keičiamo įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Skundai paduodami“, keičiamo įstatymo 133 straipsnyje po žodžių „skundai paduodami“, keičiamo įstatymo 135 straipsnio 1 dalyje po žodžių „apeliacinės instancijos teismui“, keičiamo įstatymo 158 straipsnio 1 dalyje po žodžio „pateikiamas“, atsisakytina žodžio „raštu“.
|
Nepritarti
|
Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 |
4, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 18, 26, 27, 28, 31 |
|
|
3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu siūlomas keisti įstatymo 74 straipsnis reguliuoja tik teismo šaukimo įteikimo būdus ir nereguliuoja kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, todėl siūlomuose keisti įstatymo: 33 straipsnio 3 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 4 dalies, 95 straipsnio, 99 straipsnio 1 ir 3 dalių, 109 straipsnio, 126 straipsnio 2 dalies, 139 straipsnio 2 dalies, 141 straipsnio 2 dalies, 150 straipsnio 2 dalies ir 161 straipsnio 2 dalies nuostatose pateikiama nuoroda į įstatymo 74 straipsnyje nustatytą įteikimo arba siuntimo tvarką yra klaidinanti ir netiksli. Taigi projektu turėtų būti keičiamas ne tik įstatymo 74 straipsnio pavadinimas, tačiau ir šio straipsnio turinys, kad jame iš tiesų atsirastų procesinių dokumentų įteikimo tvarka, kuria būtų galima vadovautis nurodytų įstatymo straipsnių atvejais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios įstatymo 74 straipsnio nuostatos galimai turėtų ir galėtų būti taikomos tik teismo šaukimo įteikimo atveju, pavyzdžiui 74 straipsnio 2 dalis, todėl siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo minėtas įstatymo nuostatas siūlytina koreguoti, nurodant konkrečias keičiamo įstatymo 74 straipsnio dalis, kurių nustatyta tvarka atliekami atitinkamose įstatymo nuostatose nurodyti veiksmai.
|
Nepritarti |
Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. Patobulintame projekte šių straipsnių, dėl kurių pasisako Teisės departamentas nelieka. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 |
9 |
|
|
4. Projekto 9 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir derinant projekte vartojamas formuluotes su kartu teikiamais įstatymo projektais, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, žodis „nuo“ keistinas į žodį „po“.
|
Nepritarti |
Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. Patobulintame projekte šio straipsnio, dėl kurio pasisako Teisės departamentas nelieka. |
|
5. |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė |
26 |
|
|
Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra priimtas įstatymas Nr. XIII-3049, kuriame yra keičiama ABTĮ 139 straipsnio 2 dalis. Įstatymo projekto 26 straipsnio, kuriuo yra keičiamas įstatymo 139 str. 2 d. nuostatos atitinkamai turėtų būti suderintos. |
Nepritarti |
Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. Patobulintame projekte šio straipsnio, dėl kurio pasisako Teisės departamentas nelieka. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Projekto autorių nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisėjų taryba 2020-04-01 |
|
|
|
Teisėjų taryba, išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 371 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 1751, 604, 605, 6241, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 1312, 1314, 1315, 1316, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287, 6.22814, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 431 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 341 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 41 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 671 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai), pagal kompetenciją teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų taikymo pasekmių. Teisėjų tarybos vertinimu, atlikta Įstatymų projektų nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Įstatymų projektų paketo nuostatomis iš esmės daugeliu aspektų atsižvelgta į Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) poziciją, išreikštą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 17 d. organizuotame suinteresuotų institucijų pasitarime, kuriame siekta suderinti esmines Įstatymų projektų nuostatas, taip pat išdėstytą Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Nr. 4R-354-(1.25) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ (toliau – Administracijos 2019 m. kovo 8 d. raštas) Susisiekimo ministerijai ir ankstesniuose Administracijos raštuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Įstatymų projektuose likusias dviprasmiškas ir neaiškias formuluotes, nustatančias, kaip procesiniai dokumentai (1) gali būti pateikiami teismui ir (2) įteikiami proceso dalyviams, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutartys nenustato pareigos gauti procesinius dokumentus teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį. Pažymėtina, kad šiuo metu (turėtų išlikti ir ateityje) tinkamiausia priemonė, padedanti teismams tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas pagrindiniu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis (šios pozicijos Teisėjų taryba ir Administracija nuosekliai laikosi teiktose nuomonėse, pvz., Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 36P-140-(7.1.9) „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmų“, taip pat Administracijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4R-1217-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 4R-1435-(1.13) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4R-1782-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4R-1544-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei). Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti principai reikalauja, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo (pvz., kad vienoje vietoje būtų galima matyti/valdyti bylos informaciją), saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. Pirma, pažymėtina, kad galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo (t. y. įgyvendinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – E. pristatymo sistema) vienintelę funkciją) tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. Plačiai naudojama kaip palengvinanti teisingumo prieinamumą priemonė LITEKO VEP posistemyje yra numatyta galimybė asmeniui formuoti teismo proceso dokumentus tiesiogiai iš savo paskyros LITEKO VEP posistemyje (angl. on-line) pagal parengtas dokumentų formas (tai sudaro sąlygas asmeniui ir valstybei taupyti laiško išteklius, teisinių paslaugų gavimo/teikimo išlaidas ir kt.). Taip pat LITEKO VEP posistemyje įgyvendinta galimybė proceso dalyviui susipažinti su bylos eiga, jos medžiaga ir rezultatais, klausyti teismo posėdžių garso įrašų (tai yra itin aktualu siekiant efektyvaus asmens teisių teisingumo vykdymo procese įgyvendinimo). Be to, asmuo, naudodamasis LITEKO VEP posistemio teikiamomis paslaugomis, gali valdyti žyminio mokesčio, priteistų bylinėjimosi išlaidų informaciją, mokėti teismo paskirtas baudas ir kt. Antra, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus (valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu) jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas. Trečia, aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš siūlomų pakeitimų įtvirtinant prioritetinį ir (ar) privalomą dokumentų siuntimą naudojantis E. pristatymo sistema siekių – užtikrinti, kad dokumentai būtų siunčiami saugia ir patikima valstybės informacine sistema – LITEKO (įskaitant LITEKO VEP posistemį) yra užtikrintas. Pažymėtina, kad LITEKO yra užtikrinami aukštesni (nei E. pristatymo sistemoje) elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai, t. y. tvarkoma elektroninė informacija yra ypatingos svarbos ir LITEKO priskiriama pirmai informacinių sistemų kategorijai. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistemoje tvarkoma elektroninė informacija yra priskiriama vidutinės svarbos informacijos kategorijai, o E. siuntų pristatymo sistema yra priskiriama trečiajai kategorijai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3-9 patvirtintų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 13 punktas). Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų akivaizdžiai neracionalu ir nepagrįsta. Administracija 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarime šią savo poziciją patvirtino, patikslindama, kad, priėmus Įstatymų projektus, asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus Įstatymų projektuose įvardytomis „kitomis“ elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. teisingumo ministro nustatyta tvarka, naudojantis VEP posistemiu), taip pat tiems asmenims, kurie VEP posistemio naudotojais tapo iki Įstatymų projektų įsigaliojimo, procesiniai dokumentai ir toliau turėtų būti įteikiami (taip pat ir asmenų pateikiami teismui) per VEP posistemį. Tuo tarpu asmenims, kurie iki Įstatymų projektų įsigaliojimo nesinaudojo VEP posistemiu ir kuriems teisės aktai nenustato pareigos procesinius dokumentus teikti/gauti per VEP posistemį, kaip tai nurodyta ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Įstatymų projektų nuostatomis turėtų būti apibrėžta galimybė kreiptis į teismą (ar teismui į asmenį) per VEP posistemį arba per E. pristatymo sistemą, kitais Įstatymų projektuose numatytais būdais. Šie aspektai Įstatymų projektuose turi būti tikslinami, nes į juos nėra atsižvelgta visa apimtimi, nors 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarimo metu išsakytiems pastebėjimams buvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymima, kad „<...> paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (pagrįstai, skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas)“. Tačiau Įstatymų projektų nuostatos šią poziciją atspindi netiksliai ir sudaro prielaidą Įstatymų projektų nuostatas interpretuoti nevienareikšmiškai, todėl tikslintinos. Siekiant teisinio aiškumo, vientisumo, tikslumo, nuoseklumo tiek LITEKO VEP posistemio vartotojams, tiek teismui, nustatant aiškų ir nedviprasmišką eiliškumą, kuriuo kanalu procesinis dokumentas turėtų būti (į)teikiamas, vertinant būtent iš asmens perspektyvos, ir siekiant įtvirtinti, kad prioritetinė priemonė procesiniams dokumentams (į)teikti išliktų VEP posistemis (taip pat teisingumo ministro nustatytos kitos priemonės, t. y. Administracinių nusižengimų registras, Informacinė prokuratūros sistema), Įstatymų projektų nuostatos turėtų būti patikslintos, pvz., taip: 1. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „<...> per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia teismams, teikiamos neatlygintinai) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones“ reikėtų dėstyti taip: „per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“. 2. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį reikėtų dėstyti taip: „Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka, kai teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus šiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems proceso dalyviams teismas procesinius dokumentus įteikia per teismų informacinę sistemą ar naudodamas kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kurį pageidaujamą procesinių dokumentų gavimo būdą proceso dalyvis yra nurodęs, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai tikslintinos kitos Įstatymų projektų nuostatos. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Šiuo aspektu svarbu įvertinti finansinius kaštus, kuriems padengti turi būti skiriamos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia LITEKO VEP posistemis, siekiant tinkamo Įstatymų projektų įgyvendinimo, būtinas LITEKO sąsajos sukūrimas su E. pristatymo sistema (tai paminėta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2833 (kuris taip pat susijęs su E. pristatymo sistemos vystymu valstybės mastu) aiškinamajame rašte). Tokiu atveju darbų atlikimo kaštai turėtų būti vertinami papildomai. Teisėjų taryba pažymi, kad LITEKO ir E. pristatymo sistemos integracijų įgyvendinimui būtinas tinkamas finansavimas.
|
Pritarti |
Pritarus Teisėjų tarybos pastaboms, patobulintame įstatymo projekte atsisakoma nuostatų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E.pristatymo sistema).
Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis E.pristatymo sistema. Pagal šią išimtį ABTĮ įstatymo pakeitimai nebėra būtini. Atsižvelgiant į klausymų metu išsakytas pastabas, ABTĮ yra koreguojamas tik ta apimtimi, kiek tai susiję su administracinių ginčų komisijoms skundų (prašymų) siuntimo reglamentavimu, šias nuostatas išbraukiant iš šio įstatymo ir perkeliant jas į IAGNTĮ. |
|
2. |
Nacionalinė teismų administracija 2020-04-03 |
|
|
|
Nacionalinė teismų administracija pritaria Teisėjų tarybos rašte pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2020-04-16 |
|
|
|
Pastabas pateikė tik projektams XIIIP-4070 ir XIIIP-4063. |
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Lietuvos advokatūra 2020-04-28 |
|
|
|
Lietuvos advokatūra (toliau - Advokatūra) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-02-17 raštą Nr. S-2020-801 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077 (toliau - Raštas). Rašte nurodytu įstatymų projektų paketu yra siekiama teisės aktuose įtvirtinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) naudojimą. Advokatūra atkreipia dėmesį į tai, kad reaguodama į ankstesniame įstatymų projektų pakete buvusį Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 441 straipsniu įstatymo projektą (toliau - Advokatūros įstatymo papildymo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė savo poziciją, nurodydama, kad elektroninio pristatymo dėžutės veikimas neatitiktų advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą užtikrinančių reikalavimų, o numatomas teisinis reguliavimas apribotų laisvoje profesinėje rinkoje veikiančių advokatų galimybę pradėti su klientu teisinius santykius pasirinktu būdu, taip pat valdžios institucijoms būtų sudarytos sąlygos kontroliuoti advokato veiksmus, todėl advokato pareiga naudotis elektroninio pristatymo dėžute būtų nesuderinama su advokato profesijos nepriklausomumu ir advokato pareiga užtikrinti bendravimo ir susižinojimo su klientu konfidencialumą (Priedas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriuo remiantis Advokatūra teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, ir atsižvelgiant į tai, kad Rašte nurodytame įstatymų projektų pakete išlaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija atsisakyti Advokatūros įstatymo papildymo projekto, Advokatūra dėl šio projekto nepasisako.
|
Atsižvelgti |
|
|
5. |
Lietuvos notarų rūmai 2020-03-06 |
|
|
|
Pateikia pastabas tik dėl projekto Nr. XIIIP-4071. |
Atsižvelgti |
|
|
6. |
Teisėjų asociacija |
|
|
|
nuomonė negauta. |
|
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Projekto autorių nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-03-06 |
|
|
|
Pagal kompetenciją išnagrinėjome pateiktus pastaboms ir pasiūlymams įstatymų projektus Nr. XIIIP-4059-4077. Esminių pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4064 573 straipsnio 1 dalies nuostatos (projekto ir lyginamojo varianto) neatitinka aktualios redakcijos. Paminėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 40, 72, 226, 417, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymas (XIII-2665), kurio 8 straipsnyje pakeista Administracinių nusižengimo kodekso 573 straipsnio 1 dalis.
|
Atsižvelgti |
Pastabos skirtos kitam projektui Nr. XIIIP-4064 |
|
2. |
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-03-12 |
|
|
|
Pagal kompetenciją susipažinome su pateiktais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 671 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4077 (toliau – KTĮ pakeitimo projektas) ir kitais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4059–4076. Iš esmės pritardami KTĮ pakeitimo projektui, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų nuostatų tobulinimo. <pastabos teikiamos KT įstatymo pakeitimo projektui>
|
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2020-03-12 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti teisės aktų projektais Nr. XIIIP-4059-4077, pagal kompetenciją teikia šias pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4060 (toliau – BPK projektas) <pastabos iš esmės dėl BPK įstatymo projekto>.
|
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020-03-12 |
|
|
|
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), įvertinusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 431 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287, 6.22814, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422, ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 1751, 604, 605, 6241, 631, 640 644 646 648 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII- 1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66 67 ir 671 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 341 straipsniu įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 41 straipsniu įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70,72,74, 75, 76, 95 99 109 112 123 124 126 1312 1314 1315 1316 133 134 135 139 141 150 158 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi. |
Atsižvelgti |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2020-03-13
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 17 d. raštą Nr. S-2020-801, informuoja, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4069, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065 ir kitiems įstatymų projektams, susijusiems su Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema, pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi.
|
Atsižvelgti |
|
|
6. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2020-03-12 |
|
|
|
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teikia pastabas tik dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4073 |
Atsižvelgti |
|
|
7. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2020-03-09 |
|
|
|
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teikia pastabas tik dėl pakete esančio projekto Nr. XIIIP-4075. |
Atsižvelgti |
|
|
8. |
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-04-08 |
|
|
|
Komisija įstatymų projektams pastabų ir pasiūlymų neturi. Pritaria Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-11-04 išvadai projektui Nr. XIIIP-4062. |
Atsižvelgti |
|
|
9. |
Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga 2020-04-02 |
|
|
|
Pastabas pateikė tik projektui Nr. XIIIP-4074. |
Atsižvelgti |
|
|
10. |
LR Susisiekimo ministerija |
2 (24) |
(4) |
|
Šiuo metu Seime svarstomas Vyriausybės Seimui pateiktas įstatymų projektų paketas (XIIIP-4059-XIIIP-4077), kurio tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus. Informuojame, kad į Susisiekimo ministeriją kreipėsi asmuo, pranešdamas apie susidariusią probleminę situaciją pateikiant dokumentus naudojantis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema. Asmuo pateikė dokumentus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, naudodamasis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacine sistema, tačiau dokumentai nebuvo priimti, argumentuojant tuo, kad Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacine sistema, nors ir užtikrina dokumentų pateikimą elektroniniu būdu, tačiau tai savaime nereiškia, kad skundas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pažymime, kad prisijungti prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos paslaugų gavėjas gali šiais būdais: naudodamasis elektronine bankininkyste, asmens tapatybės kortele, valstybės tarnautojo pažymėjimu, UAB Skaitmeninio sertifikavimo centro išduotu sertifikatu, valstybės įmonės Registrų centro Sertifikatų centro išduotu elektroniniu parašu, sertifikatais telekomunikacijų paslaugų teikėjų SIM kortelėse. Susisiekimo ministerijos nuomone, šie prisijungimo prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos būdai užtikrina, kad asmens tapatybė buvo nustatyta prisijungimo prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos metu. Atsižvelgiant į tai, manome, kad netikslinga reikalauti iš asmens elektroninę siuntą, suformuotą Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje, dar pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, kai asmuo jau buvo identifikuotas jungdamasis prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatyme nustatyti būdai iš esmės yra analogiški, tiems, kurie naudojami prisijungiant prie Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos. Pagal Teismų įstatymo 371 straipsnio 4 dalį proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome: 1. <skirta projektui XIIIP-4062> 2. Pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (Seime svarstomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059) ir ją išdėstyti taip: „4. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui
paduodamas per E. pristatymo sistemą arba kitomis elektroninių ryšių
priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos
|
Pritarti iš dalies |
Žr. argumentus prie Teisės departamento 1 pastabos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, ABTĮ yra koreguojamas tik ta apimtimi, kiek tai susiję su administracinių ginčų komisijoms skundų (prašymų) siuntimo reglamentavimu, šias nuostatas perkeliant į IAGNTĮ (projektas XIIIP-4062) yra koreguojamas pagal šią pastabą minėtas projektas.
|
|
11. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba |
|
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų 2020 m. birželio 5 d. prašymą, atlikome Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 1312, 1314 , 1315 , 1316, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4059[1] ir su juo susijusių projektų Nr. XIIIP-4060-XIIIP-4077 (toliau – Įstatymų projektai) bei Seimo narės G. Burokienės pasiūlymo projektui Nr. XIIIP-4065(2)[2] (toliau – Pasiūlymas) antikorupcinį vertinimą. 1. Dėl Įstatymų projektų Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugią ir patikimą valstybės informacinę sistemą[3], kurios naudojimas efektyvintų teikiamų viešųjų, administracinių ir kitų paslaugų gavimą ir viešojo administravimo subjektų veiklą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, teigiamai vertiname tikslą – reglamentuoti pareigą viešojo administravimo subjektams rengti ir keistis tarpusavyje parengtais elektroniniais, o ne popieriniais dokumentais, racionaliai naudojant tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius, tačiau visiškai objektyviai įvertinti šių Įstatymų projektų įtaką visuomeniniams santykiams antikorupciniu požiūriu nėra galimybės, kadangi dalis Įstatymų projektuose siūlomų nuostatų bus detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pagal Įstatymų projektų aiškinamąjį raštą[4] įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bus keičiami priėmus Įstatymų projektus). Įstatymų projektams pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. 2. Dėl Pasiūlymo Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Pasiūlymu siekiama inkorporuoti į 2020 m. gegužės 28 d. priimtą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987 (nauja redakcija)[5] teisės normas dėl E. pristatymo sistemos įteisinimo ir jos ir kitų informacinių ir ryšių technologijų naudojimo viešojo administravimo subjektų veikloje. Atlikus antikorupcinį vertinimą, manome, kad Pasiūlyme siūlomas teisinis reglamentavimas sumažins teisinio reguliavimo aiškumą ir elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifų (toliau – elektroninio pristatymo paslaugų teikimo tarifai) nustatymo skaidrumą, kadangi aiškiai neatskleidžia pagrindinių elektroninio pristatymo paslaugų teikimo tarifų nustatymo sąlygų ir kriterijų bei šių paslaugų teikėjų atrankos mechanizmo, kaip tai numatoma nustatyti projekto Nr. XIIIP-4065(2) 3 straipsniu keičiamame 18 straipsnyje. Tai, kad aiškinamajame rašte išaiškinamas vienos ar kitos nuostatos turinys, tai nereiškia, kad ji bus taikoma taip, kaip aiškinamajame rašte numatoma taikyti. Pažymime, kad priėmus Pasiūlyme teikiamą nuostatą bus vadovaujamasi ne aiškinamuoju raštu, bet galiojančia priimto įstatymo nuostata, iš kurios neaišku, kaip bus nustatomi elektroninio pristatymo paslaugų teikimo tarifai bei kaip bus vykdoma šių paslaugų teikėjų atranka, todėl gali būti suprantama ir taikoma nevienareikšmiškai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifų nustatymo skaidrumo, manome, kad pagrindinės tarifų nustatymo sąlygas ir kriterijus nustatyti įstatyme, kaip tai nustatyta projekto Nr. XIIIP-4065(2) 3 straipsniu keičiamame 18 straipsnyje. Kitų pastabų ir pasiūlymų Pasiūlymui pagal kompetenciją neturime.
|
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-27 |
|
|
|
* |
pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4059 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas.
|
Pritarti iš dalies |
Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas į gautas pastabas ir pasiūlymus. |
|
2. |
Ekonomikos komitetas 2020-04-29 |
|
|
|
* |
pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4059 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti jį pagal Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. |
Pritarti iš dalies |
Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas į gautas pastabas ir pasiūlymus. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei komiteto pasiūlymui.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-05-19 |
1 |
|
|
|
Argumentai: Pritarus Teisėjų tarybos pastaboms bei atsižvelgus į tai, kad priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis E.pristatymo sistema ir pagal šią išimtį ABTĮ įstatymo pakeitimai nebėra būtini, patobulintame įstatymo projekte atsisakoma nuostatų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E.pristatymo sistema). Tačiau, atsižvelgiant į klausymų metu išsakytas pastabas, ABTĮ yra koreguojamas tik ta apimtimi, kiek tai susiję su administracinių ginčų komisijoms skundų (prašymų) siuntimo reglamentavimu, šias nuostatas išbraukiant iš šio įstatymo ir perkeliant jas į IAGNTĮ. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.“
|
Pritarti |
|
|
2. |
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-05-19 |
2 |
|
|
|
Argumentai: Žr. prie 1 straipsnio argumentų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Skundai (prašymai, pareiškimai)
2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1)
3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas
elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme
nustatytais būdais.
|
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Irena Haase.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė