Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 9, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 119
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame lapkričio 25 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Erikos Leonaitės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projektas Nr. XIVP-1114(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pirmas vakarinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Erikos Leonaitės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projektas Nr. XIVP-1114(2). Į tribūną kviečiame Žmogaus teisių komiteto pirmininką T. V. Raskevičių.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Seimo Žmogaus teisių komitetas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Erikos Leonaitės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projektą Nr. XIVP-1114 svarstė šių metų lapkričio 24 dieną. Komitetas nutarimo projektui pritarė: šeši komiteto nariai balsavo už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Pristatėte komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašęs dalyvauti taip pat vienas Seimo narys, tas pats Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Laisvės partija pozityviai vertina teikiamą kandidatūrą, ji yra teisininkė, žmogaus teisių ekspertės E. Leonaitės kandidatūrą į Seimo kontrolieres. Svarbu, kad institucijoms, atliekančioms žmogaus teisių stebėsenos, kontrolės įgyvendinimo ir priežiūros funkcijas, kad toms institucijoms vadovautų reikalo esmę išmanantys žmonės, tikri profesionalai. Po kandidatės prisistatymo frakcijoje ir Žmogaus teisių komitete abejonių dėl E. Leonaitės kompetencijų, pasiryžimo ir motyvacijų mums nekyla. Linkiu jai sėkmės slaptame Seimo narių balsavime.
Tvirtinant kandidatę į Seimo kontrolieres, manau, yra tinkama proga pasidalinti bendresnėmis pastabomis apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą, institucijos, kuri ne tik tiria galimo biurokratizmo atvejus, bet ir turi mandatą vykdyti ne tik nacionalinės kankinimo prevencijos institucijos, bet ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, nors Seimo kontrolierių įstaiga kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija Jungtinių Tautų lygmeniu pagal vadinamuosius Paryžiaus principus ir sąlygas buvo akredituota dar 2017 metais. Vargu bau ar kuris nors iš mūsų šiandien galėtų žmonėms suprantama kalba paaiškinti, kas ta nacionalinė žmogaus teisių institucija ir kokią pridėtinę vertę mūsų valstybėje ji kuria.
Seimo kontrolierių įstaiga, kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija, kai kam gal ir netikėtai aktualizavosi šią vasarą migracijos krizės kontekste. Rugpjūčio mėnesį vienas iš Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojų socialiniuose tinkluose pasidalino savo įspūdžiais iš stebėsenos pasienio ruože, taikant apgręžimo praktiką. Tai išprovokavo audringus kai kurių valstybės politikų pasisakymus, o jie žmogaus teisių gynėjų bendruomenės buvo įvertinti kaip bandymas politiškai paspausti Seimo kontrolierius nekvestionuoti valstybės vykdomos apgręžimo politikos. Oficialią stebėsenos ataskaitą apie galimus žmogaus teisių pažeidimus migracijos krizės valdymo kontekste Seimo kontrolieriai publikavo tik spalio mėnesį. Šioje ataskaitoje iššūkiai, susiję su baziniu humanitarinių poreikiu užtikrinimu, buvo prilyginti kankinimui, žiauriam ir nežmoniškam elgesiui.
Prisimenu šią situaciją, nes ji mane patį paskatino susimąstyti, koks vis dėlto turėtų būti nacionalinės žmogaus teisių institucijos vaidmuo politinėje sistemoje, ypač reaguojant į besiformuojančias žmogaus teisių krizes. Ar tai ryški komunikacija ir įstaigos pavienių jos darbuotojų įvaizdžio vadyba, ar konstruktyvus dialogas su Vyriausybe, siekiant užkirsti kelią bet kokiems žmogaus teisių pažeidimams. Žmogaus teisių architektūroje nacionalinė žmogaus teisių institucija turi ypatingą statusą – teises ir galią. Nepaisant biudžetinio finansavimo ir valstybės įstaigos statuso, valstybė privalo užtikrinti šių institucijų nepriklausomumą. Drauge konstruktyvus bendradarbiavimas su Vyriausybe yra vienas esminių nacionalinių žmogaus teisių institucijų veiklos principų.
Seimo kontrolierių įstaiga turėtų būti tiltas tarp visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų, taigi pirmiausia tarp Vyriausybės ir parlamento. Šių įstaigų tikslas nėra prisiimti tarptautinių organizacijų vaidmenį. Priešingai, nacionalinės žmogaus teisių institucijos dirba šalyje, puikiai išmanydamos politinę, socialinę ir ekonominę situaciją bei pasitelkdamos Vyriausybę, jos kaip galima efektyviau įgyvendina žmogaus teisių principus.
Jungtinių Tautų instrukcijose nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms patariama tiksliai apibrėžti santykius tarp Vyriausybės ir pačios institucijos. Tai padeda užtikrinti teisinę ir praktinę galimybę išsaugoti nepriklausomą nacionalinės žmogaus teisių institucijos statusą, taip pat įteisinti formatą, pagal kurį skaidriai sprendžiamas galimas konfliktas su Vyriausybe. Tačiau Seimo kontrolierių įstaiga nėra parengusi tokio dokumento, santykiai su Vyriausybe neaptarti nei Seimo kontrolierių įstaigos darbo reglamente, nei veiklos programoje. Visuomenė nežino, kaip ir kokiu formatu nacionalinė žmogaus teisių institucija bendradarbiauja su Vyriausybe, kaip ir kokiu būdu sprendžiami galimi nesutarimai ir konfliktai.
Seimo kontrolierių įstaiga gali ir privalo išsaugoti savo nepriklausomą balsą ir veikimą, objektyvumą ir drauge konstruktyviai dirbti su Vyriausybe ir Seimu. Karštos diskusijos su Vyriausybe suprantamos, nes jų sunku išvengti ginant ir viešinant žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau įstaigos ilgalaikė priešprieša su Seimu ir Vyriausybe demokratinėje šalyje nėra nepriklausomumo ir drąsos ženklas, bet kliūtis esminiams nacionalinės žmogaus teisių institucijos tikslams įgyvendinti.
Apibendrindamas noriu pasakyti, kad Seimo kontrolierių įstaigos darbas neturėtų apsiriboti tik viešinimu, o sudėtingi klausimai turėtų būti sprendžiami drauge su Vyriausybe, o ne jai pabrėžtinai oponuojant. Būsimai Seimo kontrolierei ir kitiems įstaigos darbuotojams norėčiau palinkėti aiškumo, tiesumo ir konstruktyvumo sprendžiant galimus konfliktus su Vyriausybe, Seimu ir kitomis valstybės institucijomis. Tokiu būdu daugiau aiškumo suteiksime ne tik politikams, bet ir pačiai visuomenei. Visuomenė taip pat tikisi ir principingo pasipriešinimo kai kuriuose valstybės kloduose įsišaknijusioms biurokratizmo apraiškoms. Čia lemiamą reikšmę turi Seimo kontrolierių mandatas tirti gyventojų skundus dėl biurokratizmo apraiškų. Labai tikiuosi, kad gerbiama kandidatė šalia nacionalinės žmogaus teisių institucijos mandato nepamirš ir šios svarbios Seimo kontrolierių įstaigos funkcijos.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad demokratinėje valstybėje Vyriausybė neturėtų būti traktuojama kaip principinis kliuvinys įgyvendinant žmogaus teises ir dirbant dėl bendro gėrio, veikiau priešingai. Ir to linkiu ne tik kandidatei, bet ir mums visiems šioje Seimo salėje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų Seimo narių, kurie norėjo dalyvauti diskusijoje. Pagal Seimo statutą po Seimo salėje įvykusios diskusijos yra numatyta galimybė kandidatui arba kandidatei pasisakyti. Kadangi kandidatė tokį norą išreiškė, tai kviečiame į tribūną kandidatę E. Leonaitę.
E. LEONAITĖ. Laba diena. Man suteiktą žodį aš norėčiau panaudoti tiesiog padėkodama frakcijoms už ypač konstruktyvius susitikimus, jų metu išgirdau tiek tai, kokie dalykai kelia daugiausia susirūpinimo, tiek ir labai vertingų patarimų, kaip šiuos klausimus, šias problemas būtų galima spręsti. Aš pati galiu užtikrinti, kad jaučiuosi tvirtai, šią sritį išmanau ir esu pasirengusi prisidėti prie pozityvių pokyčių ir siekti tų permainų, kurių yra tikimasi. Be abejo, tai darysiu, jeigu jūs tokią galimybę man suteiksite. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Labai dėkui už lakonišką pasisakymą. Po svarstymo dėl Seimo nutarimo projekto nėra balsuojama.
Priėmimo stadija. Už nori pasisakyti trys Seimo nariai. Pirmasis kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Teko girdėti kandidatės prisistatymą Žmogaus teisių komitete. Jis buvo tikrai išsamus ir su klausimais, ir su išsamiais atsakymais. Tikrai turiu įspūdį, kad kandidatė ponia E. Leonaitė turi tinkamą profesinį pasirengimą, vienas dalykas. Kitas dalykas, išmano sistemą, jos struktūrą, žino iššūkius ir reikalingus darbus ir, svarbiausia, turi pasiryžimą atlikti tuos darbus, kurių vienas pirmųjų – debiurokratizavimas ir žmogaus teisių gynimas.
Seimo kontrolierių įstaiga iki šiol buvo tokia mažai pastebima. T. V. Raskevičius šiek tiek užsiminė, kada ji pradėjo skambėti. Ne man, ne mums reikia girdėti apie Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos žmonės turi išgirsti apie Seimo kontrolierių įstaigą, kuri turi ginti jų interesus. Kai žmogus negirdi, kad egzistuoja tokia įstaiga, galinti apginti jų interesus, žmogus kartais pasijunta šitoje valstybėje beteisis, neginamas. Aš nesakau, kad iki šiol Seimo kontrolierių įstaiga nedarė gerų darbų. Neabejoju, kad padaryta labai daug gerų, prasmingų, vertingų darbų, bet norisi, kad ta institucija būtų girdima, matoma Lietuvos žmonėms.
Aš tikrai tikiu, kad E. Leonaitė yra pajėgi ne tik kvalifikuotai atlikti tuos darbus, bet ir pakelti įstaigos prestižą, žinomumą, girdimumą ir prieinamumą Lietuvos žmonėms. Linkiu kandidatei atlikti visus gerus darbus, kuriuos jūs įsivaizduojate. Jūs nespėjote visko išvardinti, be abejo, bet turite galvoje supratimą, kaip darbus atlikti. Linkiu jums sėkmės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nėra norinčių kalbėti. Taip pat už pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, man tikrai teko ne vieno pareigūno pasisakymus girdėti ir atsakymus į klausimus, kur Seimas turi spręsti dėl jo paskyrimo. Šį kartą esu labai maloniai nustebintas, kad atsakymai yra tiesūs, konkretūs, nėra tokio išsisukinėjimo, bandymo patikti visiems. Būtent tokį žmogaus teisių gynėją aš ir norėčiau matyti einantį tokias pareigas, kai žmogus išmano savo sritį, labai drąsiai ir korektiškai pasisako visais sunkiausiais žmogaus teisių klausimais.
Buvo neeiliniai metai šiai įstaigai. Tai, ką mes matėme vasarą, yra didelis iššūkis mūsų demokratijai. Būtent šios įstaigos principingumas parodė, kad mes turime didžiulį pranašumą prieš nedemokratines šalis, kad mes galime labai operatyviai taisyti savo klaidas ir kad mes pasiryžę kiekvieną minutę ginti savo demokratiją, žmogaus teises ir laisves. Todėl ramia sąžine balsuosiu už šią kandidatę, nes jos profesionalūs atsakymai ir pasiryžimas tikrai įkvepia.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pasisako V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų taip pat norėčiau padėkoti kandidatei… Ar galėčiau kažkaip užbaigti savo pasisakymą, o po to Seimo darbuotojai galbūt galės tuos formalumus sutvarkyti. Norėčiau padėkoti kandidatei už prisistatymą. Iš tiesų jis tam tikra prasme įkvepia. Aš, priešingai nei Žmogaus teisių komiteto pirmininkas… Jis taip pat galėtų susimąstyti ir apie tai, kodėl žmogaus teisių darbotvarkėje, ypač dabar, tai yra taip nutildyta ir nustumta į šalį? Čia visų pirma yra politinės lyderystės problema, ypač tada, kai vykstant dviem krizėms žmogaus teisių darbotvarkė nukreipta į slopinimą. Aš kalbu apie ribojimus ir žodžio laisvės, ir susirinkimų laisvės.
Šiuo atveju labai svarbu, kad Seimo kontrolierius neišliktų politiškai korektiškas, kaip kad kai kurie mūsų kontrolieriai, bendradarbiaudami su Vyriausybe, iš esmės maskuoja žmogaus teisių pažeidimus arba juos legitimizuoja. Man atrodo, svarbiausia savybė yra, kad jūs išliktumėte nepriklausoma kontroliere ir stovėtumėte žmogaus teisių sargyboje, o ne politinio korektiškumo.
Labai svarbu, kad mes nepamirštume, jog pandemijos laikotarpiu visame pasaulyje žmonės, kurie ypač patiria atskirtį, susiduria ir su sveikatos priežiūros prieinamumo problemomis, viešųjų paslaugų prieinamumo, kaip minėjau, pagrindinių konstitucinių teisių ribojimais, kurie nėra adekvatūs. Šiuo atveju, be abejo, ir su užsieniečių…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …tam tikra krize, kur Lietuva jau skamba tarptautinėje bendruomenėje kaip nepagrįstai ribojanti ir žodžio laisvę, ir informaciją. Aš tikrai noriu palinkėti visų pirma nepriklausomumo ir sėkmės jums.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis Seimo narys, norintis teigiamai pasisakyti apie kandidatę, – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų nebūčiau kalbėjęs, nes visi kalbėjo už, bet nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos niekas nepasisakė. Noriu pakomentuoti, kad iš tiesų kandidatė labai profesionaliai atsakinėjo į klausimus, keliamus frakcijos narių, taip pat kandidatė ilgus metus dirbo žmogaus teisių srityje ir puikiai išmano šią sritį. Tikrai labai džiaugiuosi, kad kolegos iš opozicijos teigiamai vertina kandidatę. Tikrai kviesčiau ir kolegas valdančiuosius slaptame balsavime balsuoti teigiamai, nes manau, kad tarnyba veiks skaidriai, sąžiningai ir žmogaus teisės taip pat bus keliamos į aukštesnį lygmenį. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Turėtume pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti balsavimo biuleteniui tokiam, kaip ir visada, tradiciškai su trimis galimais atsakymais? Nereikalingus du iš jų tradiciškai reikėtų išbraukti ir palikti tą, kuris turėtų būti… Labai dėkui. Pritariame? Labai ačiū. Pritarta. Primenu, kad slaptas balsavimas 16 valandą, iki 16 val. 20 min.
14.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Prano Kuconio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1142 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Prano Kuconio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1142. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Pateikimo stadija. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Esu įpareigota pateikti Prezidento dekretą. Prezidentas juo, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją P. Kuconį iš šio teismo teisėjo pareigų savo noru. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Į tribūną kviečiame patį kandidatą būti atleistam P. Kuconį. Prašom.
P. KUCONIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, tik betarpiškai patvirtinu, kad atsistatydinu savo noru išimtinai dėl asmeninių priežasčių, ir prašau balsuoti už siūlomą nutarimo projektą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kandidate. Dėkui. Paklausti norėtų trys Seimo nariai. Pirmasis klausia… Ne, ne jūsų, čia tikriausiai Prezidento patarėjos. Labai dėkui, galite užimti savo vietą. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip ir patikėjau, kad yra sakoma teisybė, dėl sveikatos žmogus prašo atleisti. Dirbant Seime, retas atvejis, visiems tokios pareigos yra siekiamybė, o čia yra paprašoma atleisti. Tik norėjau pasiteirauti, ar gerbiamas teisėjas nutarė labiau pasirinkti akademinį darbą universitete ar kitoje srityje, ar yra dar kitų priežasčių? Ar numatomas jam koks nors naujas karjeros posūkis, ar ne?
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju už klausimą. Ar čia aš turėčiau atsakyti? Tai yra čia turbūt jau asmeninis žmogaus pasirinkimas ir apsisprendimas pasitraukti savo noriu. Kokiais vingiais pasuks teisėjas, čia turbūt jau jo asmeninis reikalas, net negalėčiau ką nors komentuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi V. Bakas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų labai liūdna, kai atleidžiamas teisėjas. Matant praeitos dienos, antradienio, teisėjų skyrimo situaciją, dabar jau gali atsitikti taip, kad, norint paskirti kitą teisėją, jau reikės ieškoti tokių kandidatų, kurie patiktų valdantiesiems politikams, kurie, nežinau, vienaip ar kitaip būtų svarstę bylas, kad jiems patinka. Ar neatsitiks taip, kad mes tų teisėjų pritrūksime labai daug, jeigu žiūrėtume į valdančiųjų veiksmus?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Dėl šios savaitės sprendimo, tai be abejo, jokiu būdu nekvestionuoju laisvo Seimo nario mandato ir teisės atmesti kandidatūrą, kaip netinkamą konkrečioms pareigoms. Manau, kad pačios kandidatūros kvestionavimas dėl konkrečios bylos yra tam tikras teisėjo baudimas už priimtą sprendimą, ir tai teisinėje demokratinėje valstybėje nėra priimtina. Iš tiesų turėtume susimąstyti, kokį tai signalą neša kitiems teisėjams ar kandidatams į teisėjus, ar jie turėtų dairytis į šalis ir spėlioti, ir bijoti priimti sprendimus, jeigu nori daryti karjerą. Vis dėlto manau, esu įsitikinusi, kad besidairantis į šalis teisėjas demokratinėje, teisinėje valstybėje iš principo negali eiti pareigų, nes teisėjas turi būti drąsus priimti sprendimus, net ir galinčius sukelti atskirų visuomenės grupių ar narių nepasitenkinimą, taip pat turi būti drąsus atsispirti pagundai įtikti, siekdamas priimti sprendimus, siekdamas įtikti atskiroms visuomenės grupėms ar nariams, įskaitant ir Prezidentą, ir kitus politikus, ir žiniasklaidą. Be abejo, mums gali nepatikti vienas ar kitas sprendimas, mes galime dėl jų diskutuoti, ieškoti priežasčių, bet pasmerkti ir bausti teisėją už tai nevalia.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano bus ne klausimas. Tiesiog, gerbiamas kolega, buvote mano pirmas dėstytojas Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir tikrai noriu padėkoti jums už ryžtą, už valią, už stiprybę, už gerus mokymus ir už atsidavimą studentams. Gaila iš tikrųjų, kad yra toks sprendimas, – sveikata yra svarbiau už viską. Tikrai noriu palinkėti jums sveikatos, stiprybės ir, žinoma, optimizmo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip ir nebuvo klausimas, tai ir nėra būtinybės atsakyti. Dėkojame Prezidento patarėjai. Per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš tik norėjau replikuoti ir šiek tiek pakomentuoti pono V. Ąžuolo komentarą, į jį kažkodėl Prezidento patarėja pradėjo atsakinėti visai rimtai. Išties Seimas turi pareigą ir prerogatyvą spręsti ir skirti pareigūnus ten, kur Seimas mano, kad reikalinga. Aiškinti, kad slaptu balsavimu suskaičiuoti balsai yra priskiriami kokiai nors politinei jėgai, mažų mažiausiai yra manipuliacija, ir pasitikėti ar tikėti tokiais aiškinimais tikrai naivu. Aš priminsiu, kad už tą teisėją, kuri buvo skiriama, buvo 50 balsų. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, kiek yra mūsų frakcijoje balsų, tai visa aritmetika ir suvedama. Spėlioti ir aiškinti, kas slaptai balsuodami, ką ir kur padarė, yra neatsakinga, kaip ir neatsakinga tai komentuoti ir dar pritarti neva tokiai sąmokslo teorijai. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Neprisimenu tokio slapto balsavimo, po kurio nebūtų kilusi panašaus pobūdžio diskusija. Tai ir šis buvo ne išimtis. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Iš tikrųjų neplanavau pasisakyti, bet čia… Visų pirma, aišku, noriu palinkėti sėkmės teisėjui, jis tikrai padarė garbingą, įspūdingą karjerą – dirbo Konstituciniame Teisme, Aukščiausiajame Teisme, yra dėstytojas, mokslininkas. Tai nuoširdžiai linkiu jums sėkmės ir, aišku, dėkoju už tarnybą.
Bet kartu noriu pateikti pastabą Prezidento patarėjai. Žinote, pagal Konstituciją Seimas skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjus, Apeliacinio teismo vadovus. Taip jau surėdyta Konstitucija. Aš negirdėjau, kad po Seimo balsavimo arba jo metu teisėjai būtų teikiami kokie nors priekaištai. Priešingai – teisėja pati labai korektiškai paaiškino savo sprendimo motyvus šioje Seimo tribūnoje. Man atrodo, iš šios diskusijos mes visi tik laimime.
Aš nelabai sutikčiau, tiksliau, nesutikčiau, kad čia Seimas kažkaip susidorojo ir, kaip jūs įvardijote, tarsi baudžia kandidatę. Taip visiškai nėra. Seimas gali atmesti, gali pritarti, bet jūs, prezidentūra, taip pat turite išmokti šią pamoką, nes diskusijų dėl teisėjų paskyrimo, ypač į aukščiausias pareigas, ir konkurencijos (apie tai kalba patys teisėjai), skaidrumo atrankose trūksta. Čia didžiulį vaidmenį vaidina Prezidentas. Todėl tikrai prašyčiau vis dėlto nespekuliuoti argumentais. Kai kurie politikai čia sau gali leisti, bet jums, matyt, tai yra nekorektiška.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Tai buvo visi pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Ar galime po pateikimo Seimo nutarimo projektui pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje norinčių dalyvauti Seimo narių nematau. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo Seimo nutarimui pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Seimo nutarimo projektas vieno straipsnio. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta su Teisės departamento redakcinio pobūdžio pataisa.
Dėl viso Seimo nutarimo projekto pasisakymai dėl motyvų. Už šneka K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi noriu pratęsti šią diskusiją. Man nesuprantama, kai bandoma prikišti Seimui, kad jis neteisingai balsuoja dėl to, kad yra tam tikra dauguma, yra tam tikra nuomonė. Seimas turi galimybę priimti sprendimus, panašiai kaip ir V. Bakas sakė, aš irgi mąstau, turi priimti ir teigiamus, ir neigiamus sprendimus.
Aš balsavau prieš, nors tai buvo slaptas balsavimas, ir aš turiu motyvus, dėl ko. Nieko neslepiu. Suprantu, kodėl kiti žmonės balsavo prieš. Kiek aš žinau, R. Žemaitaitis dažnai vienaip šneka, kitaip daro. Tai gal irgi balsavo prieš? Aš negaliu patikrinti. O jūs negalite patikrinti, kad aš irgi ne taip darau. Balsavimas slaptas.
Juokauju, aišku, bet balsavimas slaptas ir kiekvienas mes turime teisę turėti savo argumentus. Todėl nereikėtų čia ieškoti kokių nors sąmokslų ir prikaišioti. Vis tiek skirdami į tokias pareigas norime atrinkti pačius geriausius asmenis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Daugiau nėra norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto, informuoju, darbotvarkėje numatytu metu – 15 val. 25 min.
14.28 val.
Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-961(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-961(2). Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiame Socialinių reikalų ir… (Balsai salėje) Nėra pastabų. Komiteto išvadų taip pat nėra. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Galime. Dėkoju. Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 7 straipsniui taip pat galime pritarti.
1 straipsnį sudarė septyni straipsniai, jiems ką tik pritarėme bendru sutarimu.
2 straipsnis. Galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto už, prieš nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam darbotvarkėje numatytu metu – 15 val. 25 min.
14.30 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-962(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-962(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo narių A. Syso bei J. Sabatausko pataisa, dėl jos apsispręsime balsuoti numatytu laiku – 15 val. 25 min. Konstatuojame, kad iki 3 straipsnio šio įstatymo projekto priėmimo stadijoje nužingsniavome.
14.31 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-964(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-964(3). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas J. Džiugelis galbūt pristatys Seimo kanceliarijos Teisės departamento… Atsiprašau už pataisymą, dėkui už pataisymą.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl 3 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau. Komiteto pranešėjas – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabą ir visam projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu ir 3 straipsniui su Teisės departamento pastaba, jai Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė? Galime. Labai dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui? Dėl jo pataisų, pasiūlymų negauta. Galime, pritarta. Labai dėkui. Ar galime pritarti 5 straipsniui? Galime, labai dėkui. Galime pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Ar galime pritarti 7 straipsniui? Galime. Labai dėkui. 8 straipsniui bendru sutarimu pritariame. 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu?
Dėl 9 straipsnio yra gauta Seimo nario L. Kukuraičio pataisa, jai komitetas pritarė. Gerbiamas Kukuraiti, prašau pristatyti savo pataisą, kuriai komitetas pritarė. Kortelė neįdėta. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Atsiprašau dėl kortelės. Iš tiesų tai techninio pobūdžio pataisa, pasiūlymas ištaisyti vieną klaidą, kur buvo siūloma pakelti visus vadovų koeficientus vienetu. Tai vienai grupei pakėlė 1,5, mes ištaisome tą klaidą ir tam pritarė SRDK.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 9 straipsniui su L. Kukuraičio pataisa, jai komitetas pritarė, bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Ar galime pritarti bendru sutarimu 10 straipsniui? Galime, labai dėkui. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 11 straipsniui? Labai dėkui, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 12 straipsniui? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu 13 straipsniui? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir ar galime bendru sutarimu pritarti paskutiniam 14 straipsniui? Galime. Labai dėkui. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu – 15 val. 25 min.
14.35 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-978(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu, dėl jo nei pasiūlymų, nei pataisų negauta? Galime pritarti? Labai dėkui, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Labai dėkui, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu – 15 val. 25 min.
14.35 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-979(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-979(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas taip pat iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėl jo taip pat nei pataisų, nei pasiūlymų negauta. Galime. Labai dėkui, pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto, kaip ir dėl visų kitų įstatymų projektų, kuriuos jau aptarėme šiandien popietiniame posėdyje, 15 val. 25 min.
14.36 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-967(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-967(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. M. Majauskas pristatys komiteto poziciją.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės departamento pastabą įvertinome. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad būtina užtikrinti priimant mokestinius sprendimus, kad padėtis niekam nepablogėtų priėmus šį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad jį priimant buvo derinamas sprendimas su daugybe skirtingų asociacijų, tokio pobūdžio reikšmingų pastabų nebuvo gauta. Šiuo įstatymo projektu mažiname mokesčius, taigi situacija yra lengvinama. Todėl atsižvelgiant ir į Konstitucinio Teismo nutarimą, kai įstatymo projektu yra lengvinama mokestinė padėtis ir jis priimamas kartu su biudžetu, galima netaikyti šešių mėnesių taisyklės. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu su Biudžeto ir finansų komiteto išvada nepritarti Teisės departamento gautai pastabai? Galime. Labai dėkui, pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto už pasisako finansų ministrė G. Skaistė, jos šiuo metu posėdžių salėje nematau. Tada taip pat už pasisako V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Geras projektas, siūlau jį palaikyti. Man atrodo, labai svarbu, kad žmonės turėtų kuo daugiau paskatų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir patys tą gerovę sau kurti dirbdami. Todėl mažiausias pajamas uždirbančius žmones pasieksiantis NPD padidinimas tas paskatas tiktai ir sukurs, ir padidins. Aišku, kad bendras darbo jėgos apmokestinimas lieka kaip tam tikras klausimas. Tikiuosi, kad kitąmet dėl šios temos diskusijas taip pat pratęsime. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Taip pat už pasisako Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ankstesniais metais neapmokestinamasis pajamų dydis būdavo padidinamas 50 eurų, šiemet padidiname 60. Aišku, norėtume turbūt dar daugiau. Galbūt pasvajojame, kad galbūt sulauksime kada nors to momento, kai galėsime NPD prilyginti minimaliai mėnesinei algai, bet tai įmanoma tik padarius jau esminius mokestinės sistemos pokyčius. Dabar, manau, pagal šiandienines valstybės galimybes tas padidinimas yra optimalus ir socialiai jautrus. Manau, kad ypač socialdemokratai čia turėtų balsuoti, nes priėmus šį įstatymo pakeitimą dar labiau išauga progresyvumas, jeigu lyginame mažiausias pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą ir gaunančių vidutines ar didesnes. Žodžiu, manau, kad čia mes visi darniai balsuosime. Nematau ir kalbančių prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis už pasisako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, reikia pripažinti, jog ši iniciatyva nugulė ant Seimo narių ir Vyriausybės stalo gerbiamo Prezidento iniciatyva. Ir tai yra iniciatyva, kuriai pritarė Vyriausybė, ir Vyriausybės projektui pritarimą išsakė prezidentūra. Tai mes turime tokį gražų sutarimą, kurį svarbu būtų palaiminti ir Seime.
Svarbu būtų atkreipti dėmesį, kad didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį mes taip pat didiname ir minimalią mėnesinę algą. Šių dviejų sprendimų kombinacija kainuoja valstybės biudžetui 104 mln. eurų netekimo, arba išlaidų, ir tai į rankas mažiausias pajamas gaunančių žmonių uždarbį padidins 65 eurais. Viena vertus, netekimai valstybės biudžeto požiūriu yra dideli, kita vertus, šiuo sprendimu mes skatiname žmones įsitraukti į darbo rinką, kartu mažiname skurdo riziką ir mažiname socialinę atskirtį, todėl kviečiu kolegas palaikyti šį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, norėjau sakyti, kad išklausėme visų norinčių kalbėti dėl motyvų, bet dėl motyvų prieš norėtų pasisakyti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausantis, kaip pozityviai valdantieji bando išreikšti neva didelį rūpestį žmonėmis, bando didinti penkiais, galbūt šešiais procentiniais punktais, na, sakykime, buvusius dydžius ir visai nekalba apie tai, kad infliacija yra daugiau negu 8 %!.. Tai ką jūs, mielieji, bandote apgauti? Iš principo, be abejo, geriau negu nieko, todėl tikrai negaliu prieštarauti tokiam siūlymui, bet vis dėlto dėl objektyvumo reikėtų pasakyti, kad tiesiog žengia ne visai dar net koja kojon su infliacija, atsilikdami pusantro žingsnio. Tad nereikėtų čia labai puikuotis ir girtis. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir turime dar vieną Seimo narį, kuris norėtų kalbėti už, – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi diskusija įsisiūbavo, tai noriu ir savo indėlį įdėti. Tikrai palaikome tiek MMA, tiek nepamokestinamojo pajamų dydžio didinimą, ir tai yra svarbi priemonė, ypač dirbantiems asmenims, jų šeimoms, kaip gauti daugiau pajamų, tačiau yra keletas dalykų. Vienas, kad didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį, vadinasi, mažinant pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, yra labai svarbu, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri skirta pensijoms, tai yra bazinei pensijai didinti, būtų didinama. Deja, šiuo sprendimu šiemet yra atsisakyta mūsų siūlymo, kad bazinė pensija iš gyventojų pajamų mokesčio būtų didinama ir pensijos augtų vienodu tempu visoje šalyje. Manau, tai svarbu paminėti, turint galvoje tai, kad dalis gyventojų pajamų mokesčio yra skiriama mažiausias pajamas turintiems asmenims neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, dabar jau tikrai išklausėme visų Seimo narių, norinčių pasisakyti dėl motyvų, ir balsavimas dėl įstatymo projekto numatytu darbotvarkėje metu – 15 val. 25 min.
14.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 247 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 247 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(3).
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? (Balsai salėje) Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Nematau S. Šedbaro. Ar galime pritarti 2 straipsniui kartu su Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė, bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių.
Balsavimas dėl įstatymo projekto, kaip ir dėl visų kitų, – 15 val. 25 min.
14.44 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-952(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-952(2).
Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Pritarta. Labai dėkui. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto numatytu darbotvarkėje metu.
14.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4403(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4403(2). Priėmimas. Nutarimas iš vieno straipsnio, nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto už pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, siūlyčiau pritarti abiem pastariesiems įstatymų projektams, nes juos padiktavo gyvenimas. Tarybą sudaro 21 narys, juos deleguoja Seimo patvirtintos institucijos. Tiesiog neliko kai kurių institucijų ir jas teko pakeisti. Tai yra nuo 2021 m. sausio 1 d. įvyko Šiaulių universiteto reorganizacija prijungimo būdu prie Vilniaus universiteto. Taigi atsirado Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Siūlyčiau pritarti abiem šitiems projektams, nes komitetas tam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Tik tokia maža pastabėlė, mes kalbame ne apie įstatymo projektą, bet nutarimo projektą. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto darbotvarkėje numatytu laiku.
14.47 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-11.1 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274(2). Komiteto pranešėjas J. Baublys, galbūt galėtume pakviesti į tribūną, nes čia yra pakankamai nemažai pataisų ir pasiūlymų. Sutarkime, kad galbūt iš pradžių galėtumėte pristatyti visus Teisės departamento pasiūlymus dėl visų straipsnių ir komiteto išvadas dėl tų pasiūlymų.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, Seimas 2020 m. gruodžio 10 d. pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4274(2). Po svarstymo buvo gauta STT pastabų, todėl Kaimo reikalų komiteto prašymu 2020 m. gruodžio 30 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę prašydama pateikti nuomonę dėl patobulinto įstatymo projekto. Vyriausybės nuomonė gauta šių metų birželio 10 dieną – iš esmės pritarti. Komitetas 2021 m. birželio 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 8 d. posėdžiuose bendru sutarimu pritarė visoms Vyriausybės pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams, taip pat pasiūlė savo formuluotę faktiškai dėl visų įstatymų projektų straipsnių.
Komitetas 2021 m. rugsėjo 8 d. posėdyje apsvarstė ir Teisės departamento išvadą dėl priėmimo. Bendru sutarimu iš dešimties pastabų pritarta buvo šešioms, iš dalies pritarta dviem, į vieną atsižvelgta ir nepritarta – paskutinei juridinės technikos pastabai dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies. Komitetas apsvarstė visus gautus Seimo narių pasiūlymus. Siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui su visomis jame esančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teisės departamento pastabomis, joms komitetas arba pritarė, arba pritarė iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Teisės departamento ir Vyriausybės pasiūlymai jau yra pristatyti, tačiau dėl 2 straipsnio yra ir Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Sabučio, A. Butkevičiaus, V. Mitalo, E. Gentvilo, G. Surplio ir I. Pakarklytės pasiūlymas. Galbūt…
J. BAUBLYS (LSF). Tuomet kai balsuosime turbūt.
PIRMININKAS. Ne. Pristatys gal pasiūlymą K. Starkevičius, kaip suprantu, pagrindinis iniciatorius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galiu, turbūt vienas salėje esu iš mūsų. Šio pasiūlymo esmė yra, kad būtų apmokestinama žemė, kurios rinkos vertė yra nustatoma 50 %…
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, gerbiamas Kazy, aš tik noriu paklausti, jūs prašysite balsuoti dėl savo pasiūlymo, taip?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Na, bus anas pasiūlymas, jeigu dėl jo nubalsuosime, kuris pirmas.
PIRMININKAS. Tvarka, tuomet reikia balsuoti. Tuomet turime balsavimo metu, 15 val. 25 min., grįžti prie šio straipsnio svarstymo ir tuo metu apsispręsti, jei reikės balsuoti. Gal galime bendru sutarimu likusiems straipsniams pritarti? 3, 4 straipsniams… Ne. Tvarka. Baigiame, viskas, šiuo straipsniu, nepriimsime. Labai dėkui. Balsavimo metu apsispręsime dėl šių pataisų ir tuos likusius kelis straipsnius apsvarstysime. Labai dėkui.
14.51 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-11.2 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369(2). Pagrindinio komiteto pranešėjas K. Adomaitis, jo posėdžių salėje nematau. Ar Aplinkos apsaugos komiteto išvadas dėl Teisės departamento pasiūlymų kas nors galėtų pristatyti? Nėra Aplinkos apsaugos komiteto narių salėje? Gerai, aš gal tuomet pristatysiu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmas pasiūlymas, jam komitetas pritarė, bet yra, kur nepritarė, tai vis tiek reikia. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui su visomis Teisės departamento pastabomis, joms komitetas pritarė, bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Ar galime pritarti 2 straipsniui su tomis Teisės departamento pastabomis, kurioms pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas pritarė? Galime pritarti. Labai dėkui, pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas… Yra, atsiprašau. Nebuvo, kai buvau užmetęs akį. Atsiprašau. V. Pranckietis nori pasisakyti už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi tai yra susiję su prieš tai aptartu įstatymu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ir ten bus svarstoma pataisa, kurioje bus žodžiai „statybos leidimas“. Šis yra susijęs, aiškiai įrašyta, kad gaunant statybos leidimą būtina susimokėti šį mokestį. Atkreipiu į tai dėmesį ir linkiu balsuoti vieningai už abu įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Daugiau nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu, 15 val. 25 min.
14.54 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 91, 10 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-968(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo kai kurių straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-968(2). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas. Svarstymo stadija. Pristatykite komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė ir nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-968 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė, ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus.
Pasiūlymai ir argumentai. Manytina, kad centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita, todėl siūloma įstatyme reglamentuoti, kad savivaldybėms prognozuojamos GPM’o netektys, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, būtų kompensuojamos 100 %. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“. 8 straipsnyje yra įsipareigota užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą, siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas dėl netekto gyventojų pajamų mokesčio, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.
Ir pasiūlymas pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: esmė ta, kad 100 % būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys. Analogiškai taip pat pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti, aišku, išbraukiant 90 %, tokiu atveju liktų 100 %.
Balsavimas: komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskusija. Diskusijoje nėra užsirašiusių dalyvauti Seimo narių.
Pataisų svarstyme dėl 1 straipsnio iš karto yra kolegos K. Vilkausko pataisa, dėl jos turėsime apsispręsti balsuodami. Todėl tolesnį įstatymo projekto svarstymą perkeliame į balsuoti numatytą laiko intervalą, jis prasidės 15 val. 25 min.
14.58 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-963(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-963(2). Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke, už operatyvų posėdžio vedimą. Mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Išmokų vaikams įstatymą. Labai trumpai pasakau, kad reikalingas, geras įstatymas, padedantis diferencijuoti globos išmokas pagal vaiko amžių, pratęsti ir taip toliau. Taigi komitetas įvertino Teisės departamento pasiūlymą, jam pritarė, pritarė ir antrajam pasiūlymui. Čia yra esmė, kad šituo įstatymu mes siekiame prijungti įstatymo projektą Nr. XIVP-266, jo mintis buvo, kad jeigu besimokant pagal bendrojo ugdymo programą gimsta vaikutis, ta šeima, auginanti tą vaikutį, gautų šešių BSI dydžio išmoką iki dvejų metų amžiaus. Komitetas pritarė siūlymui prijungti ir įvertino techninio pobūdžio pasiūlymus, ir pagal tai redagavo įstatymo projektą. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę prijungti. Seimo narių pasiūlymus tikriausiai, gerbiamas pirmininke, mes aptarsime tada, kai susirinksime visi, nes reikės dėl jų balsuoti.
PIRMININKAS. Tikrai taip.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Atkreipiu dėmesį, kad kreipėmės į Vyriausybę, prašydami išvados. Vyriausybė (kalbu apie įstatymo projektą Nr. XIVP-266) pritarė ir, kaip komiteto pirmininkas M. Lingė kalbėjo, valstybės biudžete komiteto siūlymu mums reikia numatyti apie 1,9 mln. eurų, kad valstybės biudžetu mes galėtume išspręsti ir šitą problemą. Maždaug 340 asmenų, kurie augina vaikučius dar besimokydami mokykloje. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams pritarėme, įvertinome ir pateikė komitetas patobulintą įstatymo projektą, jam pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Į tribūną kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską. Jis pristatys komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskusija. Diskusijoje yra užsirašęs dalyvauti vienas Seimo narys – L. Kukuraitis. Prašau. Kaip sakoma, grindys jūsų.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymas tikrai svarbus. Jis sujungia Vyriausybės ir dalies opozicijos Seimo narių siūlymus, kaip sutvarkyti išmokų vaikams sistemą, kad nebūtų pamirštos grupės, kurios nuo pat išmokų vaikams pradžios, kai buvo pradėti mokėti vaiko pinigai ir kitos išmokos, deja, nebuvo pastebėtos. Džiugu, kad yra vykdomi tvarkomieji darbai ir įtraukiamos labai svarbios grupės. Tikrai reikia pagirti ir Vyriausybę, kad imasi didinti globos ir rūpybos išmoką ir taip skatina tėvų netekusių vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Tikrai tai jau turėjo būti padaryta seniau. Sveikinu su iniciatyva.
Tačiau noriu pakalbėti apie vaikus kaip atskirą itin svarbią mūsų visuomenės grupę ateinančių metų biudžeto kontekste. Šiandien svarstome biudžetą ir valdantieji nuolat giriasi, kad tai yra galimybių biudžetas, galimybių biudžeto projektas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ta grupė, kuriai turėtume suteikti daugiausia galimybių, tai yra vaikai, mano galva, yra paliekami nuošalyje. Visiems kitiems tai yra galimybių biudžetas, o vaikams – ne.
Dvi didžiausios socialinės apsaugos priemonės, tai yra vaiko pinigai ir nemokamas vaikų maitinimas mokyklose, yra įšaldomos neribotam laikotarpiui. Abi priemonės (ne kartą esame kalbėję) ir statistiškai, ir moksliškai yra įrodytos kaip turinčios didžiulę įtaką vaikų ateičiai. Bet nė viena iš jų nėra plečiama. Vaiko pinigai indeksuojami tuo indeksu, kuris buvo nustatytas dar praėjusioje kadencijoje, tai yra vartojimo kainų indeksu. Bus indeksuota, deja, 5 %, o žinome, kad infliacija yra 8 % ar 9 %. Vadinasi, realiai vaikai ir šeimos praras pajamų kitais metais, lyginant su tuo, kokias turi šiemet.
Reikia pasakyti, kad vaiko pinigai nuo pat pradžių, kai buvo įvesti, padarė didžiulę įtaką vaikų skurdui šalyje. 2016 metais mes turėjome 25 % skurstančių vaikų, o pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekcijas 2020 metais vaikų skurdas buvo 16 % lygio ir iš galutinių, paskutinių, vietų Europoje perėjo į pirmąją pusę. Kitaip sakant, per kadenciją mums pavyko iš esmės išspręsti vaikų skurdo problemą ir vaiko pinigai yra būtent būdas tai daryti.
Apie nemokamą maitinimą esame kalbėję. Deja, valdančiųjų balsais tam nebuvo pritarta. Mano galva, jeigu mes norime spręsti skurdo problemą ne diferencijuodami grupes, o visas grupes traukdami iš skurdo, dėl visų grupių turime teikti siūlymus ir brangius sprendimus, kad tam tikros grupės vėl negrįžtų į skurdą. Neįgaliesiems ir pensininkams mes ženkliai didiname pensijas, o vaikų grupei nieko nepasiūlome skurdo problemai spręsti, todėl tikėtina, kad tarp 2021 metų ir 2022 metų vaikų skurdas išaugs ir išaugs ženkliai. Ar mes viso to norime? Greičiausiai ne, nes vaikų skurdas, kaip rodo pasauliniai tyrimai, turi įtaką jų ateičiai visą gyvenimą. Dėl to yra teikti siūlymai ir mes kviečiame visus pritarti siūlymui vaiko pinigus ir toliau didinti. Galima tartis, kokiu tempu, bet tikrai spartesniu tempu nei infliacija, nes dabar infliacija suvalgo visus pinigus ir dar daugiau. Tikrai kviečiu balsuoti už pasiūlymus, kurie yra pateikti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Daugiau nėra Seimo narių, kurie norėtų dalyvauti diskusijoje. Pereiname prie pataisų svarstymo. Ir pirmoji pataisa yra Seimo narių V. Gapšio ir kitų kolegų, tarp jų esu ir aš. Jai komitetas nepritarė. Tikrai prašysime balsuoti, todėl tolesnis klausimo svarstymas šiuo metu tampa neįmanomas. Pratęsime klausimo svarstymą balsuoti numatytu darbotvarkės laiku.
15.06 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-971(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-971(2). Pagrindinio komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, pranešėjas J. Džiugelis. Tuoj įjungsime. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską kviečiame į tribūną pristatyti komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jam pritarė ir pateikė pastabą, kad daliai savivaldybių gali neužtekti šiuo metu gaunamo ir numatyto finansavimo užtikrinti šio įstatymo įgyvendinimą visa apimtimi. Atsižvelgęs į tai, Biudžeto ir finansų komitetas, siūlydamas Vyriausybei tikslinti biudžetą, nurodė, jog tikslinga yra peržiūrėti skiriamą finansavimą savivaldybėms, nes jau daliai savivaldybių, kaip Neringai ar Biržams, gali ateityje pritrūkti finansavimo įgyvendinant šį sprendimą. Dar buvo identifikuotos bent šešios savivaldybės, kurios yra arti tos ribos. Taigi, nors Biudžeto ir finansų komitetas pritarė projektui, labai svarbu, kad Vyriausybė atidžiai įvertintų ir realų lėšų poreikį tikslindama biudžetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų komitetų išvadas. Diskusija. Diskusijoje užsirašė dalyvauti… (Balsai salėje) Ne, nėra Seimo narių, norinčių dalyvauti diskusijoje. Pataisų svarstymas. Pirmoji pataisa dėl 1 straipsnio iš karto L. Kukuraičio ir kitų kolegų. Jai komitetas pritarė iš dalies. Tikriausiai jūs prašysite balsuoti? Vadinasi, apsispręsti dėl pataisų… (Balsai salėje) Prašom. Tuoj. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes komitetuose esame sujungę šiuos du projektus ir prašome balsuoti dėl projektų kartu, ne atskirai.
PIRMININKAS. Taip, bet dėl 1 straipsnio yra jūsų pataisa, jai komitetas pritarė iš dalies. L. Kukuraitis, T. Tomilinas, D. Griškevičius, A. Petrošius. Ar tenkina jus, ar jūs vis dėlto prašote balsuoti?
L. KUKURAITIS (DFVL). Tenkina, tenkina.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies.
L. KUKURAITIS (DFVL). Šita ir kitos komiteto pozicijos mus tenkina. Galime iš karto pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Paskui yra atsiimtas. Dėl 3 straipsnio taip pat yra L. Kukuraičio, T. Tomilino, D. Griškevičiaus, A. Petrošiaus pataisa, jai komitetas nepritarė. Tenkina jus tokia komiteto išvada? (Balsai salėje) Tenkina. (Balsai salėje) Labai dėkui. Pataisų, pasiūlymų daugiau nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Už pasisako M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai trumpai. Tiesiog praplečiamas paramos gavėjų ratas artėjant šildymo sezonui, kuris tikrai numatomas, na, keliantis iššūkių, todėl apie 15 tūkst. gavėjų įgytų teisę papildomai gauti ir pretenduoti į šią kompensaciją. Tikrai esame dėkingi ir opozicijos atstovams, kurie teikė siūlymus, pavyko suderinti projektus tarpusavyje. Papildomai tam yra numatyta skirti 15 mln. eurų. Iš tiesų, kad šį šildymo sezoną žmonės, ypač tie, kuriems reikia paramos, valstybės paramos, galėtų jaustis saugiai, ir tai užtikrinantis projektas iš esmės keliauja priėmimo link. Raginu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto po svarstymo tam numatytu darbotvarkėje laiku – 15 val. 25 min.
Kiti darbotvarkėje numatyti klausimai yra tie, kurių pranešėjų šiuo metu salėje nėra, todėl mes susiduriame su dilema arba skelbti pertrauką iki 15 val. 25 min., kai bus balsavimui numatytas metas… (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Negalime balsuoti anksčiau, negu numatyta darbotvarkėje – 15 val. 25 min. Visi rezerve numatyti klausimai jau yra apsvarstyti. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Siūlome… Va, va, nebereikia.
PIRMININKAS. Turime pranešėjus. Supratau, kad pasisakymai per šoninį mikrofoną netenka prasmės. Turime pranešėjus. Nėra klausimo dėl balsavimo laiko. Prašom, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli konservatoriai, antrą kartą šiandien, gal jūs išlįskite iš savo tų urvų ir eikite į plenarinį posėdį, ir sėdėkite šičia. Antrą kartą! Biudžeto svarstymas – nebuvo nė vieno, sėdėjo keturi. Dabar popietiniame vėl jūsų nėra. Tai gal jūs nustokite vieną kartą durnių stumdyti ir imituoti darbą. Susikvieskite visus savo Seimo narius, kurie sėdi kabinetuose, gal toliau žolę teberūko po rytinio posėdžio, ir tegu sėdi čia salėje.
PIRMININKAS. Ooo, supratau, kad po šio pasisakymo laiko tikrai nebesutaupysime. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų aš noriu padėkoti gerbiamajam R. Žemaitaičiui, nes jis labai praskaidrina mūsų posėdžius, padaro juos atraktyvesnius, pasisvaido visokiausiomis nesąmonėmis. Tiesiog posėdžiai nuo to tampa žavesni. Ačiū, Remigijau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Žmones, kurie vartoja žodį „durnius“, taip juos ir pristatykite.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų vertingų pasisakymų.
15.11 val.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP-673(3), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 161, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-674(2), Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-677(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-678(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-679(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-933(2) (svarstymas)
Turime pagrindinio komiteto pranešėją, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną. Todėl galime pereiti prie kito darbotvarkės klausimo – 2-16 klausimų bloko. 2-16.1 klausimas – Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP-673(3) ir lydimieji 2-16.2 – projektas Nr. XIVP-674(2), 2-16.3 – projektas Nr. XIVP-677(2), 2-16.4 – projektas Nr. XIVP-678(2), 2-16.5 – projektas Nr. XIVP-679(2) ir 2-16.6 – projektas Nr. XIVP-933(2). Prašom, L. Kasčiūnas pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl visų įstatymų projektų, nes dėl visų buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū jums, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kai mes eisime per suvestinį projektą, galėsiu plačiau pakomentuoti. Bet Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą ir kitų lydimųjų teisės aktų projektus ir jiems pritarė. Už – 7, prieš nėra, susilaikė 1 – tokie mūsų balsavimo rezultatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiame M. Majauską, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Komitetas kaip papildomas buvo dėl 2-16.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-673. Kaip papildomas dėl 2-16.5 – projekto Nr. XIVP-679, taip pat kaip papildomas dėl 2-16.6 – projekto Nr. XIVP-933. Tai dėl visų tų trijų teisės aktų ir pristatykite komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas buvo šiek tiek ryžtingesnis ir pritarė šiems projektams bendru sutarimu. Tačiau pateikė kelias pastabas ir prašo atsižvelgti pagrindinio komiteto, išvardinsiu kelias esmines pastabas, atsižvelgti į tai, jog projekte nenurodoma, kaip dažnai žvalgybos institucijos pažeidžia žmogaus teises, ir nenurodoma, kodėl negalima jų ginti šiuo metu turimomis priemonėmis. Priimdamas sprendimą, pagrindinis komitetas turėtų atsakyti į klausimą, kas neveikia galiojančioje sistemoje ir ar tų problemų negalima išspręsti kitaip, kaip tik kuriant naujus institutus. Taip pat svarbu pateikti argumentus, ar, sukūrus naują instituciją su plačiais įgaliojimais, žvalgybos institucijų atžvilgiu nebus iškreipta žvalgybos institucijų kontrolės sistema.
Antra pastaba buvo susijusi su siūlymu užtikrinti, kad įstatymo projektas turėtų užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus neutralumą.
Trečia pastaba buvo siekiama atkreipti dėmesį, kad įstatyme turi būti įtvirtintas ir aiškus žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimų įgyvendinimo mechanizmas, kuris sudarytų prielaidas tinkamai vykdyti įstatyme numatytus uždavinius ir garantuotų, kad nebus kliudoma žvalgybai veikti efektyviai ir saugiai.
Ir paskutinė pastaba buvo, norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad labai svarbu įvertinti, ar nauju reguliavimu nebus atskleista nacionalinio saugumo požiūriu jautri informacija ir tokiu būdu silpninami Lietuvos žvalgybiniai pajėgumai.
Tai tokios buvo pastabos ir visam projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau.
Dabar į tribūną kviečiame Žmogaus teisių komiteto pranešėją V. Baką. Komitetas buvo kaip papildomas dėl pagrindinio 2-16.1 klausimo, projekto Nr. XIVP-673(3), ir kaip papildomas dėl 2-16.3 klausimo, projekto Nr. XIVP-677(2). Prašom, dėl abiejų įstatymų projektų ir pristatykite komiteto išvadą.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kad neišbalansuotume žvalgybos institucijų kontrolės sistemos, reikia ją sukurti. Tai šituo įstatymu ji ir kuriama. Ilgą laiką jos tiesiog nebuvo, galima sakyti.
Žmogaus teisių komitetas savo iniciatyva apsvarstė įstatymo projektą ir pateikė savo pasiūlymus tobulinti projektą pagrindiniam komitetui. Iš esmės projektui pritarė penkiais balsais už, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją – pirmininką M. Lingę. Komitetas buvo kaip papildomas dėl 2-16.4 klausimo, projekto Nr. XIVP-678.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas spalio 13 dieną apsvarstė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal komiteto pasiūlymą, jis buvo pakoreguoti žvalgybos kontrolieriui ir pavaduotojui taikomus koeficientus, kad jie būtų panašaus atitikmens ir labai nesiskirtų nuo Seimo kontrolierių, lygių galimybių ir vaiko teisių apsaugos kontrolierių pareiginių koeficientų. Šiam sprendimui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Į tribūną kviečiame paskutinį Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją A. Petrošių pristatyti komiteto išvadą. Mes duosime išvadą, jūs tik pristatykite Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėl paskutinio, 2-16.6 klausimo. Primenu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo kaip papildomas dėl 2-16.6 klausimo, projekto Nr. XIVP-933(2).
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šį klausimą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Vidaus reikalų ministerijos nuomonę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų komitetų išvadas dėl įstatymų projektų bloko.
Diskusija. Dalyvauti diskusijoje užsirašęs vienas Seimo narys – E. Gentvilas. Prašom, gerbiamas Eugenijau, tribūna jūsų.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Andriau. Kiekviena demokratinė valstybė turi savo demokratines institucijas ir Lietuva šiuo požiūriu yra, sakyčiau, tobula valstybė. Tačiau tų demokratinių institucijų veikla turi turėti demokratinius kontrolės mechanizmus. Ir štai žvalgybos institucijos neturi to kontrolės mechanizmo. Dar praėjusioje kadencijoje net ir su valstiečių atstovais šnekėjome, kad yra praktika kitose šalyse, kuriose demokratiniai kontrolės mechanizmai yra numatyti.
Aš labai dėkingas Seimo nariams, kurie inicijavo šį įstatymo projektą, kuriame numatytas demokratinis kontrolės mechanizmas struktūroms, kurios iki šiol Lietuvoje nebuvo pakankamai kontroliuojamos. Sakyčiau, visuomenės kontrolė yra gerai, tačiau formali kontrolė neturėjo galimybių vykti.
Ar viskas yra gerai, ar yra ką kontroliuoti? Na, turbūt yra, aš nedrįstu sakyti, kad mūsų žvalgybos institucijos dirba blogai, tačiau pastebėjimai buvo labai aiškūs ir štai kokio pobūdžio. Įstatymuose yra nustatyti terminai, kaip turi būti renkama operatyvinė medžiaga, kiek laiko gali būti vykdoma operatyvinė veikla prieš vieną ar kitą asmenį, tarkime, prieš pilietį ar prieš organizaciją. Tie terminai yra. Po to yra kiti terminai, kiek laiko galima laikyti surinktą medžiagą, jeigu nevykdomas joks ikiteisminis tyrimas. Irgi yra, jeigu neklystu, ten viską sudėjus, per dvejus metus nepasiteisinus, nerealizavus šios surinktos operatyvinės medžiagos, jeigu nepradedamas ikiteisminis tyrimas, ta medžiaga turi būti sunaikinta.
Paaiškėjo, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas konkrečiai 2016 metais, iš stalčiaus ištraukiama operatyvinė informacija, surinkta 2008 metais. Kokiu pagrindu aštuonerius metus buvo laikoma ši informacija stalčiuose, jeigu nevyko joks ikiteisminis tyrimas? Žinoma, tai gali būti panaudota dėl gero – įrodyti nusižengimus ar nusikaltimus, tačiau ir geri darbai turi būti atliekami laikantis įstatymų. Jeigu nebuvo laikomasi tų įstatymų, kontroliuokime.
Aš akivaizdžiai pasisakau už tos žvalgybos kontrolieriaus institucijos sukūrimą ne todėl, kad norėčiau kritikuoti mūsų žvalgybos institucijas, ne todėl, kad jomis nepasitikiu, bet turime sustyguoti visą mechanizmą šiose institucijose. Skaitydamas įstatymo projektą, jis, manau, gana greitai taps įstatymu – kūnu, tikrai jaučiuosi saugus, nebijau, kad bus sutrukdyta ar bus trukdoma žvalgybos institucijų kasdienei veiklai, manau, kad tikrai pavyks užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą, neutralumą, šališkumą. Jeigu mes jau einame demokratijos įtvirtinimo linkme, mes turime būti tikri, kad tas kontrolierius netaps kuo nors, kuris galėtų sutrikdyti ar iškreipti šitoje labai jautrioje srityje veikiančių institucijų darbą. Pasisakau ir raginu šitoje fazėje ir paskui galutinėje fazėje balsuoti už šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Eugenijau. Daugiau nėra Seimo narių, norinčių dalyvauti diskusijoje. Iš karto einame svarstyti pataisas. Susiduriame su Seimo narių pataisomis, dėl kurių apsispręsti reikės taip pat balsuojant. Dar balsavimo laikas nėra atėjęs. Gerbiami kolegos, aš norėčiau pasitarti. Kadangi artėja balsavimo laikas, noriu pasitarti su frakcijomis. Darbotvarkėje mes dar turime likusius realiai du klausimus pristatyti. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj, aš dar nepasiūliau nieko, neskubėkite, dar nepasakiau, o jau šoka prie šoninio mikrofono visi. Du klausimai, tai yra vieną krašto apsaugos ministras turi pristatyti, jis šiuo metu yra salėje, ir Seimo Pirmininkės atsakymai į M. Puidoko klausimus, taip pat rezervinis 1 klausimas – taip pat Seimo Pirmininkės vienas klausimas, jis, tikėtina, nesukels labai didelių politinių aistrų.
Aš kreipiuosi į Seimą ir klausiu, ar mes galėtume tuos klausimus dabar pristatyti ir turėti vieną balsavimą, ar vis dėlto dabar, 15 val. 25 min., darome balsavimą ir tada tuos du likusius klausimus pristatome ir darome dar vieną balsavimą?
Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, darbotvarkėje yra balsavimas, tai ir balsuojame, nes aš prieš tai jums pasiūliau balsuoti, jūs pasakėte: numatytu laiku. Darbotvarkė nekeičiama, balsavimas numatytas 15 val. 25 min. Balsuojame. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar būtų dar reakcijų į mano pasiūlymą? K. Masiulis – per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, manau, produktyvus jūsų siūlymas, galėtų nebent…
PIRMININKAS. Liko du klausimai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …ministras pristatyti, o ten atsakymus galėtų atsakinėti po balsavimo. Kas norės, tas klausys.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Pirmininke, aš tik norėjau pasakyti, kad yra ir slaptas balsavimas numatytas, o mes kiek apsvarstėme klausimų…
PIRMININKAS. Pabalsavę eitume prie slapto balsavimo ir į Seimo salę…
A. PALIONIS (LRF). Nespėsime, pirmininke, nes dėl kiek klausimų turime po svarstymo pabalsuoti…
PIRMININKAS. R. Morkūnaitė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, gal būkime prie darbotvarkėje numatytų balsavimų. Taip, kaip…
PIRMININKAS. Viskas. Balsuoti skirtas metas, 15 val. 25 min.
Pirmas darbotvarkės klausimas, dėl jo turime apsispręsti ir balsuoti, 2-1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1114(2). Atsiprašau, čia slaptas balsavimas. (Juokas salėje) Subalamūtinote, ne tą perskaičiau.
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Prano Kuconio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1142 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Prano Kuconio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-1142. Priėmimas.
Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) Norime padėkoti ir… (Plojimai) Labai dėkui.
15.27 val.
Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-961(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas, dėl jo turėtume apsispręsti, – Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-961(2). Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 95, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.28 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-962(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas. Grįžtame prie 2-4 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-962(2) priėmimo. Priėmėme 1 ir 2 straipsnius. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių A. Syso ir J. Sabatausko pasiūlymas. Pristatysite, Juliau, jūs, taip? Prašom. Tuoj, minutėlę. Minutėlę! Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes su kolega Algirdu teikiame pasiūlymą grąžinti bazinį dydį – 183 eurai. Tai yra tą dydį, kuris turėjo būti 2009 m. sausio 1 d., per tuos 12 metų dar taip ir neatstatytas. Tai reiškia, kad tuometinė krizė dar nesibaigė? Ar jau baigėsi? Jeigu baigėsi, tai mes turėtume grąžinti skolą tiek valstybės tarnybai, tiek visam biudžetiniam sektoriui – mokytojams, bibliotekininkams, slaugytojams ir visiems dirbantiesiems. Palyginti su privačiu sektoriumi, tikrai jų atlygis, jis priklauso nuo bazinio dydžio, ne kažin kaip pagerėjo.
Raginu visus Seimo narius pritarti šiam siūlymui, nes taip būtų grąžinta mūsų visų skola mūsų žmonėms, kurie ne išbėgioja, o toliau dirba savo sunkų darbą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Ir neigiamą komiteto išvadą dėl šito pasiūlymo pristato komiteto pranešėjas J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip, komitetas antrą kartą svarstė tą patį siūlymą ir jam nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – šeši ir susilaikė šeši. Norime atkreipti dėmesį, kad šiam pasiūlymui prireiktų papildomų 43 mln. eurų valstybės lėšų, šiuo metu tai nėra suplanuota. Taigi siūlytume nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, pasisakymai dėl motyvų dėl pasiūlymo. Už – I. Kačinskaitė-Urbonienė. (Balsai salėje)
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seime, iš tiesų Darbo partijos frakcija registravo dar ir geresnį pasiūlymą dėl bazinio dydžio, tai yra taip, kad bent jau jis atitiktų pusę to, kaip kyla kainos ir kokia yra infliacijos prognozė kitų metų. Kartu su opozicija esame sutarę, kad registruojame tokį tarpinį variantą, ir tikrai palaikome kolegų socialdemokratų pataisą, nes iš tikrųjų kainos kyla, infliacija taip pat prognozuojama didelė. Vidutinis atlyginimas auga 8–9 %, minimali alga 13 % ir buvo kalbėta apie mokytojų, tai yra pedagogų, apie medikų atlyginimus ir viskas šiuo atveju yra gerai, bet turime nepamiršti ir valstybinio sektoriaus kokybiškų paslaugų, efektyvių paslaugų, todėl bazinis dydis ir valstybės tarnautojams galėtų kilti sparčiau, nors kryptis tikrai yra gera, sveikintina. Palaikysime ir visą įstatymo projektą, bet prašytume kuo daugiau kolegų palaikyti ir šį pasiūlymą tam, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestis būtų ne toks lėtai augantis, o kaip kitų sričių atstovų, taip pat būtų solidus ir atlieptų šiandieninę ekonominę situaciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atrodo, jau per praėjusį balsavimą tą patį kalbėjome, ponas Julius čia mums visiems bando paaiškinti, kad per pastaruosius 12 metų darbo užmokestis viešajame sektoriuje nedidėjo. Aš taip suprantu jūsų intencijas, tai jūs bandote pasakyti. Man labai gaila, bet statistiniai duomenys to tikrai nepatvirtina.
Dabar aš noriu priminti, kad per pastaruosius daugelį metų bazinis dydis buvo didinamas 1 euru ar panašiais dydžiais. Kai kartą jau Vyriausybė pasiūlė padidinti tą bazinį dydį gerokai labiau, tada, taip sakant, pradėsime čia ginklavimosi varžybas, kas bus dar geresnis.
Dar kartą apeliuoju į jus, mieli kolegos. Tai tas dydis, kuris yra numatytas biudžete. Papildomai biudžete yra numatytas darbo užmokesčio koeficientų (apie tai bus svarstoma kitu klausimu) padidinimas pirmiausia tiems žmonėms, kurių algos yra mažesnės, kurie dirba viešajame sektoriuje. Numatyta ženkli papildomo finansavimo suma švietimo, sveikatos apsaugos darbo užmokesčiui. Tikrai nebandykime būti gudresni už patį save ir geresni už patį gerumą. Labai ačiū. Tai svetimi pinigai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų dėl kolegų J. Sabatausko ir A. Syso pasiūlymo. Balsuojame. Kas pritariate J. Sabatausko ir A. Syso pasiūlymui didinti bazinį dydį iki 183 eurų, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 120 Seimo narių: už – 52, prieš – 35, susilaikė 33. Seimo narių pasiūlymui nepritarta.
Dėl 3 straipsnio priėmimo, kaip suprantu, bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Negalime pritarti. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas pritariate 3 straipsniui be J. Sabatausko ir A. Syso pasiūlymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 90, prieš – 1, susilaikė 29. 3 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto už kalba finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi buvo išsakyta nemažai pastabų, koks buvo prieš krizę…
PIRMININKAS. Yra siūlymas, kadangi užsirašė tik už, nekalbėti. Ar sutinkate, ministre?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne, nesutinku, nes aš manau, kad buvo pasakyta…
PIRMININKAS. Norite kalbėti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …labai neteisingų dalykų, kalbant apie pasiūlymus ir įvardinant įvairius istorinius duomenis. Kuomet buvo pasiūlytas tas bazinis dydis, kurį jūs vis dar prisimenate, tai turbūt prisimenate, kokia buvo finansinė krizė, kaip buvo išpūstos išlaidos ir kokia tuo metu buvo Vyriausybė. Man atrodo, reikia prisiminti visus dalykus, kalbant apie istorinius duomenis.
Man atrodo, šį kartą Vyriausybė išties pasiūlė tokį sprendinį, kurį biudžetas gali panešti, ir susitarėme su profesinėmis sąjungomis. Tas, man atrodo, taip pat yra labai svarbu. Kartu, jau premjerė minėjo, yra didinamas ne tik bazinis dydis. Man atrodo, šitas sprendinys yra neišvengiamai susijęs su paskui einančiu įstatymu, tai yra koeficientų kėlimu darbuotojams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Tai reiškia, kad atlyginimai auga ne tik tiek, kiek auga bazinis dydis, bet taip pat tiek pat, kiek auga ir kiti koeficientai, kurie numatyti kitame įstatyme. Todėl apskritai viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimas, paėmus bendrai su sektoriniais sprendimais, yra apie 10 %. Man atrodo, toks pasiūlymas tikrai viršija tuos 8 %, kurie yra numatyti visai darbo rinkai.
Reikia turėti omenyje ne tik šitą sprendinį, bet ir tuos sprendimus, kurie yra susiję su koeficientų kėlimu ir taip pat su sektoriniais sprendimais dėl mokytojų, medikų, dėstytojų, socialinių darbuotojų ir pareigūnų. Kviečiu pritarti, nes šis sprendimas leis padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Nepaisydamas jūsų raginimo pritarti, J. Sabatauskas norėtų nepritarti ir pasisakyti prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ne tiek norėčiau nepritarti, bet norėčiau pataisyti, nes nesakiau, kad visai nedidėja, kaip minėjo gerbiama Ministrė Pirmininkė, atlyginimai ir bazinis dydis. Aš sakiau, kad jis dar niekaip negrįžo į ankstesnį būvį, koks buvo. Šiaip ar taip, mes tada priėmėme sprendimą, kad yra krizė. Aš ir klausiau, ar tebėra ta krizė, ar jos nėra.
Tai, kad didiname ir koeficientus, ypač žemesnę jų dalį, tai yra apatinę koeficientų dalį, būtent darbuotojams, dirbantiems biudžetiniame sektoriuje, tai didiname ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad esame priversti didinti minimalų mėnesinį atlyginimą, nes tų darbuotojų, kurie dirba ar valstybės tarnyboje, ar kitose valstybės asignavimus gaunančiose įstaigose, atlyginimai yra nepadoriai maži, lyginant su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Todėl mes priversti didinti. Kad tai darome, yra gerai.
Turint omeny, kad spalio mėnesį mėnesinė infliacija jau siekė 8,2 %, o rugsėjį buvo 6 %, gali būti, kad metų pabaigoje bus ir iki 10 %, iš tiesų norėjosi, kad būtų nors šiek tiek daugiau, bet ką padarysi, gerai nors tiek, kiek dabar pasiūlyta. Tai yra augimas, todėl iš tiesų šiek tiek galbūt nepavys infliacijos, bet dėl infliacijos nuvertėjusių pajamų bus juntama mažiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą pasisako Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, arėja šventos Kalėdos ir aš matau, kad socialdemokratai įsijautė į Kalėdų Senelio vaidmenį ir nori papildomų dovanėlių padalinti. Bepigu dalinti, kai tai gali daryti ne savo sąskaita, o būsimų mokesčių mokėtojų kartų sąskaita, didindami deficitą. Bet aš manau, kad Seimui užteko išminties nepasirinkti tos krypties. Yra pasiūlytas optimalus padidinimas pagal šiandienines valstybės viešųjų finansų galimybes. Tuo labiau jeigu prisiminsime keletą ankstesnių metų. Praėjusiais metais tas padidinimas buvo 1 euras, dar anksčiau – 3 eurai. Tai galėjo tada dosnumą taip pat demonstruoti, jeigu tik remtumės krizės pasibaigimu, ji, rodos, buvo pasibaigusi ir tais metais. Kviečiu palaikyti Vyriausybės siūlymą, kuris, kaip jau minėta, greta tų mažesniųjų valstybės tarnautojų koeficientų padidinimo tikrai šiandien yra pagal valstybės galimybes ir reikiamo socialinio jautrumo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Bet po raginimo palaikyti atsirado daugiau Seimo narių, norinčių raginti priešingai. Prieš pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties jeigu taip, tada, kaip A. Valinskas sakydavo, nenoriu kartoti jo autorinių žodžių, bet 2,2 % didinamas dydis, kai infliacija 8,2 %. Gerbiamas Jurgi, kokios čia kalėdinės dovanos? Ką jūs bandote apgauti? Visuomenę?
Centrinis bankas trilijonais prispausdino eurų. Kainos yra sušokusios, sakykime, dešimtadaliu padidėjusios kainos. Dabar perkamoji galia seniai yra kritusi tų pačių varganų pinigėlių, kurie ten dalinami, 177 dydžio didiname 4 eurais. Tai kas čia per didinimas? Vyriausybė turbūt turi tų pinigų pakankamai, nes kiek girdime iš viešosios erdvės: pinigų yra, didinsime. RRF’o pinigai net nėra naudojami absoliučiai. Yra skolinamasi.
Kaip gerbiamas M. Majauskas minėjo šiandien iš tribūnos, kad nebūkime tokie žiaurūs ir neužkraukime naštos ateities kartoms. Tai dar, gerbiamieji konservatoriai, iš praėjusios kadencijos aštuonerių metų senumo yra neišmokėtų skolų, nuo tų 7 mlrd. perskolinta ir taip toliau. Pažiūrėkime, kokia našta. Vien 2 mlrd. buvo palūkanos. Įsivaizduokime, kokia valstybei teko našta.
Tai nešvaistykime pinigų, kur nereikia, o koncentruokimės į žmones. Tie, kurie uždirba pinigus būtent kaip mokesčių mokėtojai į biudžetą, kurie kuria BVP. Tai čia yra mūsų turbūt pagrindinė pareiga. O pinigų tikrai yra, žvelgiant į, sakykime, tuos taškomus įvairiausiems nereikalingiems projektams. Todėl siūlau tikrai nepritarti, nes tikrai neišgelbės tie 4 eurai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą pasisako M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tikrai labai keista girdėti tuos motyvus, kad vietoj 4 eurų geriau išvis liekame prie to, kas dabar yra, ir liekame prie 177, ir siunčiame tokį signalą, kad visi susitarimai su profesinėmis sąjungomis yra padedami į šiukšlių dėžę. Nežinia, kokią žinią norima pasiųsti ir suformuluoti. Norisi ir priminti, kad per tą gerovės dešimtmečio laikotarpį nebuvo tokio didžiausio didinimo, kaip yra dabar, 4 eurais didinama, kai tikrai galimybės tą leido.
O dar truputį ir tos politinės archeologijos. Pasižiūrėjus, kaip atrodė 2007-ieji su panašia situacija, kai Vyriausybė, ateidama į Seimą, didinti bazinį dydį tuo metu dar litais siūlė 460 litų, o Seime lengva ranka buvo pademonstruota ir padidinta iki 490 litų. Išties aš labai džiaugiuosi, kad šiandien bent jau yra žiūrima atsakingai ir yra žiūrima ir į valstybės galimybes, kad tai būtų daroma atsakingai finansų požiūriu ir nebūtų sukurtos tokios situacijos ne pagal galimybę valstybei. Kad būtų išbalansuotos ir kitos sritys ir kuriamas didesnis deficitas. Todėl tikrai raginu nesiblaškyti ir palaikyti tą didėjimą, kuris yra numatytas ir kurio link judame.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Čia, ko gero, kolegos, yra geras pavyzdys, kai nori gerą projektą sumauti, duok konservatoriams už pasisakyti. Ir tada atsiras, kad ir korteles išsitrauks, ir panašiai. Čia replika Jurgiui. Kai tu, Jurgi, sakai, kad kalėdinė dovanėlė, tai kas jūs esate – sneguračka? Tai gal jūs dar paprašysite, kad pašoktų flamenko, gal kalinką sušoktų su Baltarusija ir su Rusija? Žiūrėkite, ką jūs čia sakote ir kokiais žodžiais jūs čia svaidotės.
Antras dalykas yra. Vakar Vyriausybė pritarė sprendimams sausio–vasario mėnesiais didinti naujus mokesčius. Nuo kitų metų liepos 1 dienos Lietuvoje atsiranda du nauji mokesčiai. Tada liepos mėnesį brangsta akcizas dyzeliniam kurui ir benzinui. Tada automatiškai naikinamos lengvatos centralizuotam šildymui ir kiti mokestiniai pasiūlymai, tai reiškia pagal Konstitucinį Teismą, o jūs čia postringaujate apie kažkokią kalėdinę dovaną. Tai gal jūs atsisėskite, paskaičiuokite arba paprašykite kokio nors patarėjo, kuris bent kažkiek išmano skaičius, ir jums pasakys, kad kitais metais tas numatomas valstybės tarnautojų atlyginimo pakėlimas lygus minusui, net ne pliusui. Jeigu galvojame, kad Europos Centrinis Bankas dar toliau leis spausdinti daugiau trilijonų eurų, tai įsivaizduokime, kad infliacija bus nebe 8 %, o bus gal 12 ar 13.
Dabar yra kitas dalykas, čia kur kolega sako, kur 490 litų. Tai gerbiamas kolega iš Žemaitijos, aš tau galiu pasakyti. Tuo metu jūsų balsais G. Kirkilas buvo paremtas ir tas bardakas buvo padarytas. O jeigu tu pamiršai, tu dvi kadencijas buvai D. Grybauskaitės patarėjas, tai galėjai kuo puikiausiai šitą dalyką atitvarkyti, bet antradieniais „Žinių radijuje“, kaip koks klapčiukas bažnyčioje per sumą ir votyvą, mišias maldaudavai ir kalbėdavai, kokia Prezidentė yra socialiai atsakinga. Kažkodėl nė vieno pasiūlymo tu nepateikei. Išties, kolegos, aš galiu pasakyti, keli euro centai, kuriais šiandien yra pakeliama, tai yra tik simbolinis dalykas, nes privačiame sektoriuje atlyginimai kilo keturis kartus, keturis kartus buvo keliami skirtingomis sumomis. Minimali alga buvo didinama šešis kartus…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tai galvokime, ką mes darome. O, Pranckieti, tikrai nemok ranka, nes liberalų valstietis vėl pabėgs iš salės, kai reikės balsuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, dėkui už ramybę. Už pasisako A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai būčiau nekalbėjęs, bet kai išgirdau tiek demagogijos, tai irgi ryžausi pasisakyti. Pirma. 183 eurai bazinės pareiginės algos buvo de jure priimta, de facto nebuvo pradėta įgyvendinti Lietuvoje. Tai yra vienas dalykas. Bet aš manau, čia yra pavyzdys, kai politikams akivaizdžiai matoma, kad kai kurie politiniai sprendimai priimti neišdiskutuojant, neišgirstant vieniems kitų, mažinant tiek pensijas, mažinant tiek įvairiausius bazinius dydžius, kas po to pareikalauja net 11 metų, kad mes sugrįžtume į kažkada buvusią situaciją.
Mielieji, aš norėčiau priminti. 2009 metais buvo susidariusios dvi stovyklos. Vieni aiškino – nemažinkime nei pensijų, nei socialinių išmokų, nei įvairiausių bazinių dydžių, bet skolinkimės iš Tarptautinio valiutos fondo, skolinkimės mažomis palūkanomis, tą, ką darė kitos valstybės. Noriu pasakyti, kad ir iš prezidentūros man buvo paskambinta ir aiškiai pasakyta – neužsiiminėk demagogija, norint suvaldyti finansų krizę yra vienas kelias – taupymas. Bet 2014 metais jau pati Europos Komisija pripažino, kad tos šalys, kurios mažino tiek pensijas, tiek atlyginimus, buvo pasirinkę patį blogiausią kelią. Tai šiandien ir turime šitą atvejį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė apie Tarptautinį valiutos fondą, kaip suprantu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai teisingai atspėjote. Gerbiamas Algirdai, jeigu jūs man nurodysite nors vieną valstybę, kuri gavo pinigus iš Tarptautinio valiutos fondo ir nemažino išlaidų, ir nedidino mokesčių, aš jums būsiu labai dėkinga. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Valstybė Latvija, tuo metu Seimo Pirmininkė buvo ponia I. Degutienė, aš buvau toje delegacijoje, kai V. Dombrovskis grįžo iš Europos Parlamento ir pasakė: aš skolinsiuosi iš Tarptautinio valiutos fondo ir jokios pensijos tikrai nebus mažinamos, jeigu norite, kad aš būčiau premjeru. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė pastaba per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė ir pereisime prie apsisprendimo dėl šio klausimo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Istoriniai dalykai turėtų būti vis dėlto tiksliai fiksuojami. Tai aš noriu jums priminti, kad latviai pensijas sumažino, tačiau teismui priėmus sprendimą, jog toks sprendimas yra neteisėtas, tas mažinimas buvo atšauktas, bet užtai kitos išlaidos, ki-tos iš-lai-dos buvo sumažintos žy-miai stip-riau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, aš jau pamiršau, kokį klausimą svarstome ir dėl kokio klausimo reikėtų apsispręsti. Balsuojame dėl 2-4 klausimo – projektas Nr. XIVP-962(2). Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.50 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-964(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-964(3). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys ir visi vienbalsiai palaikė įstatymo projektą. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.50 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-978(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-978(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių ir visi 119 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.51 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-979(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-979(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.52 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-967(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-967(2). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių ir visi 120 įstatymo projektą palaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.53 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 247 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4779(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: 114 balsavo už, prieš nėra, 7 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.54 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-952(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-952(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4403(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4403(2).
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 122, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.55 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11.1 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274(2). Čia mes turime apsispręsti dėl pataisų. Dėl kurio čia straipsnio? (Balsai salėje) Dėl įstatymo projekto 2 straipsnio yra Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Sabučio, A. Butkevičiaus, V. Mitalo, E. Gentvilo, G. Surplio ir I. Pakarklytės pasiūlymas, jį pristatys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Kur dabar yra skirtumas tarp vieno ir kito pasiūlymų? Kuriam pasiūlymui pritarė Kaimo reikalų komitetas, ten yra 70 % to projekto rinkos vertės, o mūsų teikiamame projekte yra 50 % rinkos vertės, vadinasi, turto vystytojui, statytojui reikėtų mokėti šiek tiek mažesnį mokestį.
Dabar, kaip jis būtų pasiskirstytas vėliau? Kadangi būtų investuota, aišku, ta sumokėta kaina būtų perkelta į buto ar biuro kainą ir taip kaina galėtų padidėti irgi apie (dabartiniu metu suskaičiuota) 15–25 %. Dabartiniu metu bankai išduoda paskolas būstui statyti nuo vidutinio atlyginimo maždaug apie 70 tūkst. eurų. Šiuo atveju jau tos paskolos norintys gauti negautų, nes tikrai ne 70 tūkst., bet būtų daug didesnė suma, reikalinga tam pradiniam įnašui. Vienas momentas.
Kitas momentas. Nebūtų jokių išimčių ir čia labai teisingai. Taip pat sporto, kultūros, sveikatos objektams reikėtų sumokėti didesnį mokestį. Tai ypač pasijustų kitais metais, nes, mes žinome, bus statomos ir mokyklos, ir darželiai, ir kiti socialiniai kultūriniai objektai, tad statybos pabrangtų atitinkamai 50 % ir 70 %. Mes dabar ir turėsime apsispręsti, kurį variantą pasirinksime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime daryti prielaidą, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys šitą pasiūlymą? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Į tribūną tada kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją J. Baublį pristatyti neigiamą komiteto išvadą dėl šito pasiūlymo ir argumentus.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai. Komitetas palaiko Vyriausybės pasiūlymą šiuo klausimu ir siūlo nustatyti sumą ne didesnę kaip 75 % vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Motyvai dėl pasiūlymo. Už pasisako V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šis pokytis, kuris dabar vyksta, yra didelis pokytis. Daugybė sklypų, kurie yra miestų centruose, rajonuose, kur reikalinga konversija, kur anksčiau buvo gamybinės ar komercinės patalpos, yra būtent valstybinės žemės, nuomojami sklypai. Miestų bendruosiuose planuose tų teritorijų didelė dalis yra jau aiškiai įforminta ir tarybos nusprendė, kad tai yra gyvenamosios paskirties zonos, todėl norisi, kad ten konversija vyktų kuo greičiau, nesudaryti kokių nors papildomų itin didelių trukdžių tai konversijai vykti. Kitu atveju kas atsitiks? Atsitiks paprastas dalykas. Miestai išsiplės į plotį ir mes turėsime vėl, atsiprašau, taip sakant, pasienio terasas, paribio žvyrkelius ir kitus projektus, kurie neproporcingai išaugs, paliekant centrines teritorijas, sakykime, Naujamiestį Vilniuje ar kitus Kauno ir Klaipėdos rajonus tokiomis dykynėmis kažkur tarp kažko. Šiuo atveju aš pasisakau už santūresnį variantą, santūresnį mokestį ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasiūlymą pasisako A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seime ši diskusija, kiek atsimenu, vyksta jau nuo 2016 metų. Bet mes pagalvokime apie tai, kad 30 metų mūsų nepriklausomybei, o valstybė atiduoda savo turtą dykai nekilnojamojo turto vystytojams, iš šito turto užsidirbantiems. Sumokame mes, paprasti žmonės, pirkdami tuos pačius butus daugiabučiuose. Jie iki šiol nenori dalintis tuo, ką jau galėjo užsidirbti per 30 metų. Aš manau, labai teisingai pasakė ir kolega Vytautas, kad tai aktualu tik trims didiesiems miestams. Nežinau, kokia dabar yra ta situacija, bet mano projektas, kai dar rašiau 2016 metais, nepasiekė tokios stadijos, kurią pasiekė dabartinis projektas. 2015 metų žala valstybei buvo 67 mln. eurų vien dėl to, kad didžiuosiuose miestuose buvo pakeista sklypų paskirtis. Kolegos, aš prašau jūsų palaikyti šį projektą ir siūlau atmesti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, dabar turime apsispręsti dėl Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Sabučio, A. Butkevičiaus, V. Mitalo, E. Gentvilo, G. Surplio ir I. Pakarklytės pasiūlymo. Kas palaikote jų pasiūlymą, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už pasiūlymą balsavo 30, prieš – 34, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti visam 2 straipsniui? (Balsai salėje) Gerbiamas pranešėjau, yra Vyriausybės pasiūlymas dėl 75 %.
J. BAUBLYS (LSF). Viskas gerai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti tokiai 2 straipsnio formuluotei be Seimo narių pasiūlymo, jam ką tik nepritarėme, su Vyriausybės ir Teisės departamento pasiūlymais, suformuluotais komiteto pasiūlymuose? Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
3 straipsniui galime pritarti kartu su Vyriausybės pasiūlymu? Jam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gauta Seimo nario V. Mitalo pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas Vytautai, pristatykite savo pasiūlymą.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, mano pasiūlymas buvo dėl įsigaliojimo datos. Aš suprantu, kad čia buvo daugybė svarstymų dėl to komitete. Kadangi pasiūlymas, įstatymo pokytis yra didelis, aš pasiūliau, kad šis įstatymas įsigaliotų po metų nuo priėmimo.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas pranešėjau, pristatyti komiteto sprendimą dėl šio pasiūlymo.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įsigaliojimo datą – 2022 m. kovo 1 d., o poįstatyminius teisės aktus parengti iki vasario 28 dienos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Motyvai dėl V. Mitalo pasiūlymo. Už nėra norinčių kalbėti. Prieš pasiūlymą V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kolegos, mes net negalėtume pritarti tokiam pasiūlymui, nes kito, lydimojo įstatymo, Statybos įstatymo, jau yra įrašyta data – kovo 1 diena. Tai yra kartu veikiantys įstatymai, todėl ir komitetas pasisakė, kad nekeistume tos datos, ir priėmė tą pačią datą. Siūlau nepritarti šiam pasiūlymui, o pritarti komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme pasisakymus dėl motyvų dėl V. Mitalo pasiūlymo, balsuojame. Kas pritariate V. Mitalo pasiūlymui dėl įsigaliojimo datos, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 12, prieš – 27, susilaikė 72. V. Mitalo pasiūlymui nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui be V. Mitalo pasiūlymo? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gautas taip pat V. Mitalo pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Vytautai, pristatykite.
V. MITALAS (LF). Kolegos, suprasdamas laiko dvasią, kuri susiklostė šioje salėje, ir matydamas laikrodį, pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKĖ. Labai dėkui. V. Mitalas pasiūlymą atsiėmė. Ar galime pritarti 5 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymais bendru sutarimu, jiems pagrindinis komitetas pritarė? Galime pritarti? Labai dėkui. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Pirmasis už kalba A. Skardžius. (Triukšmas salėje) Gerbiamas Artūrai, jūs užsirašėte kalbėti už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Tai išties manau, kad šis įstatymas reikalingas. Lietuva ne Kuveitas, nafta netrykšta iš po kojų. Turime valstybės turtą – žemę ir turime elgtis labai atsakingai. Aš manau, kad užteks valios priimti šį sprendimą ir manau, kad kitas žingsnis turėtų būti sutvarkyti valstybės žemę, kurią užgrobė valstybės valdomos įmonės, jos šiandien jau yra UAB, statusas jų yra pakeistas ir jos disponuoja kur kas didesniu kiekiu, negu reikia jų funkcijoms vykdyti. Tie UAB pradeda projektuoti, statyti ir parceliuoti objektus žemėje, kurią valdo patikėjimo teise, valstybinėje žemėje.
Tarkime, Vilniuje 4 tūkst. vilniečių nesugeba susigrąžinti žemės – neva jos nėra. Siūlomi įvairiausi kompensaciniai mechanizmai, o tos žemės yra. Aš net paminėsiu keletą pavyzdžių. Štai Žvejų g. 14, kiek priešais Gedimino pilį suprojektuota objektų? Kokio aukščio? Valstybės patikėjimo teise valdomoje žemėje. Gervėčių g. 4 – taip pat, ypač konservatoriams, puikiai žinomas adresas, kai Karalienės Mortos mokyklos savininkė turėjo vadovauti statyboms pagal pasirašytą sutartį, kai vietoj kažkokios daržinės buvo suprojektuoti 7 tūkst. kv. metrų stikliniai dangoraižiai visai šalia Aušros Vartų. Gal dėl kai kurių motyvų sutartis nutrūko. Todėl aš manau, kad NŽT, Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė nesugeba išsireikalauti šios žemės.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (DPF). Galbūt nenori to dalyko daryti. Aš manau, kad reikėtų tą žingsnį žengti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už kalba V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Kaimo reikalų komitetas labai ilgai svarstė, darė klausymus, klausė kritikos, atėjo su Žemės įstatymo projektu į salę ir vakar per televiziją buvo vėl skleidžiama netiesia, kai kalbėjo apie tuos žmones, kurie lydėjo projektą. Noriu pasakyti, kad mes esame įsigilinę į šį klausimą. Mes labai aiškiai pasakėme visuomenei ir pasakome šiandien: 50 kv. metrų buto pabrangimo 20 tūkst. eurų ar kiek nors eurų dėl žemės mokesčio negali būti. Ir šiandien butai yra pastatyti ir ant valstybinės žemės, ir ant privačios žemės. Kainų skirtumo niekada nebuvo dėl to, ant kokios žemės buvo pastatytas būstas. Taigi čia atsakymas garsiam verslininkui, kuris vakar per televiziją pasakė, kad reikia rinkėjams pagarsinti pavardes tų, kurie rūpinasi valstybės turto išsaugojimu, ir kad valstybė gautų pačią didžiausią naudą iš valstybės turto. Taigi aš labai didžiuočiausi, jeigu jis mane įrašytų į sąrašą tų, kurie kovoja už naudą valstybei.
Ačiū tiems, kas pritariate mūsų pataisoms, ir dėkoju, kad įsiklausote į komiteto nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už kalba A. Palionis, kuris visus ragina nekalbėti.
A. PALIONIS (LRF). Aš labai trumpai, kadangi kalbame. Aš noriu padėkoti Seimo nariams, kurie įregistravo šitą įstatymo projektą (kaip ir minėjau, 2016 metais buvau pirmasis, kuris inicijavau šitas pataisas, bet joms nebuvo pritarta), kad jūs nenuleidote rankų ir toliau kovojote. Aš tikiu, kad šiandien įstatymo projektui bus pritarta. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis už pasisako aplinkos ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš truputį kitu aspektu. Tai yra žaliojo kurso projektas. Lietuvos miestai skysta į plotį, priemiesčiai plečiasi, o miesto apleistos pramoninės teritorijos, tarpudančiai nėra užstatomi. Pagrindinė šitų tarpudančių, apleistų pramoninių teritorijų problema, kad tai yra valstybės žemės nuomos sutartys. Jų paskirties nebuvo galima keisti, nors tai buvo valstybės, savivaldybių bendruosiuose planuose indikuojama kaip konversinės teritorijos, kurios galėtų atgimti.
Ketverius metus tęsiasi šitas konfliktas. Siūlymus buvo teikę tiek A. Palionis, tiek V. Sinkevičius. Be galo reikalingas įstatymas. Jis tikrai nėra tobulas. Pavyzdžiui, Neringa susidurs su milžiniškomis problemomis, nes Neringoje nėra privačios žemės, yra tik valstybinės žemės nuomos sutartys ir tai tiesiogiai darys įtaką net šaligatvių tiesimui Neringoje ir parkavimo aikštelių asfaltavimui. Šitie klausimai nėra išspręsti šituo įstatymu.
Kita vertus, didžioji diskusija sukosi apie mokesčio dydį. Buvo pradėta nuo 5 % – tada V. Sinkevičius pasiūlė, A. Palionis, atrodo, 20 % teisės statyti mokestį siūlė, buvo pakilę iki 105 %, o šiandien apsistojo Seimas prie 75 %. Man atrodo, vertybė yra aiškumas, skaidrumas ir taisyklės. To laukia rinka jau ketverius metus po tuometinės NŽT naujo traktavimo. Man atrodo, šiandien reikėtų patvirtinti tas naujas taisykles, kurios bus aiškios tiek valstybinės žemės patikėtiniams, tiek savivaldai, tiek nekilnojamojo turto rinkai. Tai suteiks daug aiškumo, bet išlieka labai daug neišspręstų klausimų, todėl raginu Žemės ūkio ministeriją grįžti prie šitų klausimų sprendimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Išklausėme visus pasisakančius dėl motyvų.
Atėjo apsisprendimo momentas. Kas pritariate 2-11.1 klausimui – įstatymo projektui Nr. XIIIP-4274(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 99, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
Gal lydimąjį priimame, Eugenijau, ir tada repliką? Dar lydimasis yra. Ar dabar norite? Priimame.
16.14 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11.2 klausimas – Statybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 100, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 11. Įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėjau pasidžiaugti, kad priėmėme Žemės įstatymą, bet kartu noriu pasakyti vieną gražų paradoksą. Šį Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektą registravo P. Čimbaras, A. Salamakinas, A. Stančikas ir, laimei, buvo J. Baublio parašas, tai galėjo pereiti ir į šią kadenciją. Taigi praėjusios kadencijos rezultatus pajaučiame šiandien.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
16.15 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 91, 10 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-968(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – projektas Nr. XIVP-968(2). Čia yra kolegos K. Vilkausko pataisa ir dėl jos turime apsispręsti. Į tribūną kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską. Prašau poną K. Vilkauską pristatyti savo pataisą. Supratau. Man pasakė, kad kolega yra izoliacijoje. Gal tada, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, pristatykite ir pasiūlymą, ir komiteto išvadą dėl pasiūlymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, mielas mūsų kolega K. Vilkauskas pateikė pasiūlymą, kuris teisiškai, deja, nėra suderintas. Jis siūlo išskirti istorines sostines Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tačiau įstatymas, kuriuo būtų apibrėžta istorinių sostinių sąvoka, ją jis pats siūlo keisti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, bet tas įstatymas dar nėra priimtas. Taigi nelabai yra ir prasmės dabar tvirtinti ar tikslinti, ar priimti gerbiamo kolegos pasiūlymą, nes pritarus tokiam pasiūlymui būtų toks teisinis kuriozas, kai Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme turėtume sąvoką „istorinė sostinė“, kuri yra neapibrėžta jokiuose kituose įstatymuose. Komiteto nuomonė buvo tiesiog šiam siūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke.
Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti K. Vilkausko pasiūlymui? Ne. Matau, yra kitaip manančių. Gerai. Už K. Vilkausko pasiūlymą šneka A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš šnekėsiu už istorinę sostinę. Gerbiamieji, čia tarp mūsų yra ir Trakų, istorinės sostinės, buvusi merė, ir daugiau susijusių žmonių. Man taip pat tenka ten gyventi. Tai pasižiūrėkite, kaip ta istorinė sostinė atrodo.
Tai yra Lietuvos vizitinė kortelė. Jeigu jūs pabandytumėte surasti Lietuvą kur nors, jūs pamatytumėte Trakų pilį ir istorinę sostinę. Tai yra Lietuvos vizitinė kortelė su šiferiniais stogais, transporto užgrūstais kiemais. Tai yra lankomiausias vienadienių turistų Lietuvos miestas, kur kas didesnis už gražiai sutvarkytus Druskininkus, Birštoną ar kitą mūsų kurortą. Ir mes gailime, sakykime, pinigų, nėra specialių programų.
Pasigailėkite, gerbiamieji, Trakų ir negadinkite Lietuvos įvaizdžio ir jos vizitinės kortelės. Todėl labai palaikau šį siūlymą, kolegos. Nereikėtų gerbiamam komiteto pirmininkui taip niekinamai kalbėti apie istorinę sostinę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasiūlymą kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galima galbūt būtų diskutuoti apie tokius dalykus, jeigu būtų apibrėžta, kas tai yra, bet kai neapibrėžta, tai čia ta diskusija būtų labai tuščia. Tų sostinių istorikai žino keletą. Kai kurios net nėra žinomos, kur jos yra. Tai dabar apie ką mes kalbame? Kai kurios galbūt yra net… Seniau būdavo, kur valdovas gyveno, ten ir sostinė. Tai kai kurios yra net ir ne Lietuvos teritorijoje. Būtų labai sudėtinga atverti šią diskusiją, aš siūlau nepradėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų dėl K. Vilkausko pasiūlymo. Balsuojame. Kas pritariate K. Vilkausko pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 37, prieš – 33, susilaikė 34. K. Vilkausko pasiūlymui nepritarta.
Yra gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi, pasiūlymui Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininke pone Ričardai, pristatykite pasiūlymą.
R. JUŠKA (LSF). Aš jau minėjau pristatydamas iš tribūnos, kad 100 % būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Mykolai, pristatykite nepritarimo argumentus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas iš tiesų diskutavo ir analizavo šį klausimą, taip pat vertinome ir partijų susitarimą dėl savivaldybių savarankiškumo. Norime atkreipti dėmesį: iki 2019 metų netektis dalindavomės 50:50 tarp savivaldybių ir centrinės valdžios. Dabar yra 70:30, tai iš esmės atitinka valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų svorius nacionaliniame biudžete. Taigi, tai yra ir pagrįsta.
Maža to, šio įstatymo metodikoje nuo 2022 metų mes paliekame tik gyventojų pajamų mokestį, tai yra neskaičiuojame kompensacijų savivaldybėms mažinimo faktų, kad jos daugiau surinko savarankiškų pajamų, kaip kad buvo, pavyzdžiui, Radviliškio rajono savivaldybės atveju. Taigi, iš esmės šis įstatymas reikšmingai gerina metodiką savivaldybių naudai, o šis siūlymas iškreiptų ir tą mūsų susitarimą su Savivaldybių asociacija. Atkreipsiu dėmesį, kad Biudžeto ir finansų komitetas įvertino ir pasirašytą susitarimą, kuriame labai aiškiai sakoma: siekti, kad Seimo ir Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto arba plečiant pajamų šaltinius. Vyriausybė pasirinko būtent šį modelį – plėsti pajamų šaltinius, kaip šiuo atveju numatydama, kad nekilnojamojo turto pajamos keliauja į savivaldybių biudžetus ir tokiu būdu būtų stiprinamas savivaldybių savarankiškumas, todėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiam giminingam komitetui ir jo pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke, už išsamią argumentaciją. Nėra Seimo narių, norinčių kalbėti už pasiūlymą, tačiau finansų ministrė norėtų pasisakyti prieš komiteto pasiūlymą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas parengtas, ši savivaldybių skaičiavimo metodika yra gerinanti savivaldos situaciją. Realiai, koks buvo Savivaldybių asociacijos prašymas persvarstyti, kad savivaldybėms gyventojų pajamų mokesčio mažesnis surinkimas būtų kompensuojamas neatsižvelgiant į tai, ką jie surenka savarankiškai, tas ir yra daroma. Man atrodo, sistema tampa teisingesnė ir čia buvo rastas tam tikras konsensusas tiek tarp savivaldybių, tiek tarp Finansų ministerijos. Man atrodo, tai yra svarbu.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad savivaldybių ir valstybės biudžetai taip pat dalinasi ne tiktai netektimis ar sprendimais, dėl kurių mažėja pajamos, bet taip pat ir tais sprendimais, dėl kurių didėja savivaldybių pajamos, tarkime, minimali mėnesinė alga ar kiti sprendimai, kurie didina darbo užmokesčio fondą ir gerina savivaldybių biudžetų surinkimą. Man atrodo, jeigu mes dalinamės gerais dalykais, dalinkimės turbūt ir tais dalykais, kurie tas pajamas mažina, bet didina pajamas savivaldybių gyventojams, kaip, tarkime, neapmokestinamasis pajamų dydis. Noriu atkreipti dėmesį, kad būtent šių metų biudžete savivaldybių gaunama nauda iš Vyriausybės priimtų sprendimų yra didesnė negu netekimas, vadinasi, jų pajamos auga dėl Vyriausybės priimtų sprendimų daugiau, negu jos mažėja dėl to, kad yra įvedamas didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis.
Taip pat norėčiau rengėjų paprašyti tiesiog turėti, na, šiek tiek supratimo ir galbūt neprašyti balsuoti dėl šio pasiūlymo vien todėl, kad Vyriausybėje yra Dvišalė komisija, kuri taip pat sprendžia ir dėl kitų dalykų. Tarkime, dėl konstitucinio įstatymo galimų pakeitimų, kurie galėtų praplėsti savivaldybių galimybes skolintis. Tiesiog noriu pasakyti, kad jeigu būtų priimti tokie sprendimai, kurie nėra suderinti su Vyriausybe, tarkime, toks kaip šis, tai tikrai apsunkintų tolimesnes diskusijas. Man atrodo, tai nėra gerai.
PIRMININKAS. Kadangi iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko neišgirdau atsiėmimo arba prašymo nebalsuoti, tai turime apsispręsti dėl siūlymo. Kas pritariate tokiam komiteto siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 50, prieš – 26, susilaikė 30. Komiteto pasiūlymui nepritarta.
Yra dar vienas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Gerbiamas Ričardai, pristatykite, ar čia susiję? Dar vienas komiteto pasiūlymas, žiūriu. Ar čia susiję?
R. JUŠKA (LSF). Čia susiję, visiškai tas pats. Tiesiog tam, kad nuostata galiotų, reikia išbraukti galiojančią 90 % ir tada… Susiję automatiškai.
PIRMININKAS. Jeigu čia susiję, tai mes jau apsisprendėme prieš tai balsuodami. Labai ačiū. Viskas. Apsvarstėme visus pasiūlymus. Motyvai dėl viso po svarstymo. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų.
Balsuojame dėl įstatymo projekto po svarstymo, 2-13 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-968(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 101, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.27 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-963(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – projektas Nr. XIVP-963(2). Į tribūną kviečiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. Baškienę. Gerbiama Rima!
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario V. Gapšio ir kitų pasiūlymas. Gerbiamas Vytautai, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
V. GAPŠYS (DPF). Mes kalbame apie vaiko pinigus. Šiuo atveju aš manau, kad būtų labai sąžininga augančios infliacijos akivaizdoje vaiko pinigus didinti gerokai daugiau, negu dabar siūlo valdančioji koalicija ir Vyriausybė. Aš manau, kad vaikai nusipelno galimybės ugdytis, būti ugdomi, gauti reikiamas priemones. Manau, kad susidariusi situacija, kai infliacija suvalgo ir dabartinius vaiko pinigus, yra neteisinga. Todėl siūlau palaikyti mūsų siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, pristatykite komiteto nuomonę.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Socialinių reikalų ir darbo komitetas labai gilinosi, vertino skaičius, buvo pateikti argumentai. Aišku, nuomonės labai išsiskyrė ir vienu balsu buvo nepritarta kolegų siūlymui. Akcentai, kad 87,5 mln. eurų didėtų valstybės biudžeto išlaidos, tokia suma, kad dabar yra sumokama 457 mln. eurų ir kad atitinkamai didėja bazinis dydis. Bazinis dydis yra 40, bus 42. Taip, iš tiesų 70 eurų kitais metais pavirs į 73,5, o tiems, kurie gauna dar papildomą priedą, tai būtų 116,76 euro. Kaip ir sakiau, komiteto nuomonės išsiskyrė ir vienu balsu buvo nutarta nepritarti pasiūlymui, dar akcentuojant, kad šis jūsų siūlymas yra pateiktas kaip atskiras įstatymas ir kad laukiama Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pasiūlymą kalba L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik pataisysiu pasiūlymo teikėjus, kad tiek Vyriausybė, tiek valdantieji nieko neteikia dėl vaiko pinigų, nenumato jokio didinimo, nes tas didinimas, kuris yra numatytas, yra indeksuojamas minimalių vartojimo poreikių dydžiu. Taigi vertinant infliacijos lygį – mažiau negu infliacija. Tad kažkuria prasme šeimos gaus mažiau pinigų, negu gauna šiemet.
Atkreipčiau dėmesį, kad tiek šiai programai, tiek nemokamam vaikų maitinimui – šioms priemonėms, vaikams mūsų naujajame biudžete nieko nėra numatyta. Tai yra labiausiai, sakyčiau, apleista grupė, kurią, priešingai, tikrai turėtume skatinti, stiprinti, o ne palikti užmarštyje. Siūlau pritarti šiam projektui. Pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasiūlymą kalba Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Iš esmės idėja yra tikrai graži ir teisinga, matyt, jai reikėtų pritarti, jei būtų tokios galimybės, galbūt dar reikšmingiau didinti siūlomą išmoką vaikams. Aš puikiai suprantu, kad galimybės tam yra ribotos. Jeigu turėtume resursų, turbūt visi balsuotume už ir nesiginčytume, tačiau šiandien yra priimtas sprendimas reikšmingai didinti atlyginimus, reikšmingai didinti pensijas, mažinti mokesčius, didinti pajamas mažiausiai uždirbantiems – toks yra pagrindinis prioritetas.
Aš net neabejoju, kad ši Vyriausybė sugrįš šią kadenciją prie šio įstatymo projekto ir pasiūlys didinti vaiko išmokas, tačiau tai darys nuosekliai, atsižvelgdama į valstybės finansinius įsipareigojimus ir galimybes. Todėl aš siūlau, gerbiami kolegos, šiandien įvertinti labai racionaliai, atsargiai ir supratingai ne tik socialiniu požiūriu, bet ir valstybės fiskaliniu požiūriu, kad šiandien mes turime labai didelę dalį išlaidų, kurios yra neparemtos tvariomis pajamomis. Tai konstatuoja Valstybės kontrolė. Mes turime Lietuvos banko perspėjimą, kad papildomas išlaidų didinimas bus juntamas augant kainoms. Mes turime ir Europos Komisijos perspėjimą, kad Lietuva šiandien sunkiai kontroliuoja išlaidų augimą, tad neatsižvelgti į šias pastabas būtų neatsakinga. Todėl aš siūlau susilaikyti balsuojant.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų siūlymų ir motyvų. Balsuojame dėl V. Gapšio ir kitų kolegų iš Darbo partijos frakcijos pataisos. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 43, prieš – 22, susilaikė 46. Pataisai nepritarta.
Daugiau dėl įstatymo projekto pataisų, pasiūlymų nėra gauta.
Motyvai po svarstymo dėl viso įstatymo projekto. Už kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aiškinamajame rašte atkreipiau dėmesį, kad 14 vaikų globos namų pateiktos informacijos pagrindu vieno vaiko maitinimui 2020 metais buvo išleidžiami 106 eurai per mėnesį, o tai yra 3,5 euro per dieną. Turbūt nesunku įsivaizduoti, kaip sudėtinga pamaitinti vaiką už tokią minimalią pinigų sumą. Iš pateiktų skaičių panašus įspūdis susidaro apie kitas tokių vaikų poreikių tenkinimo galimybes. Drįsiu pasakyti, kad vaikystėje asmeniškai augęs dešimties vaikų šeimoje esu patyręs nepriteklių ir šiandien brandžiame amžiuje visa tai prisimenu, labai jautriai reaguoju į šią problemą. Todėl siūlomas galiojančio Išmokų vaikams įstatymo pakeitimas numato gana reikšmingas priemones situacijai gerinti.
Daug siūloma gerų punktų, tik noriu pabrėžti, kad reikia pratęsti globos išmokos tikslinio priedo mokėjimą šeimai, šeimynai, globos centrui, kai, pasibaigus vaikų globai, buvę globotiniai toliau lieka ten gyventi, yra jų išlaikomi, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, susieti išmokų vaikams mokėjimą su vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų privalomojo ugdymo užtikrinimu ir kiti punktai. Šiais vaikais iš tiesų gali pasirūpinti tik valstybė. O valstybė pagal išgales privalo užtikrinti sąlygas tokiems vaikams augti ir mokytis įmanomai normalesnėmis sąlygomis. Dėkoju už iniciatyvą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nėra Seimo narių, norinčių kalbėti prieš įstatymo projektą. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo darbotvarkės 2-14 klausimui, įstatymo projektui Nr. XIVP-963(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių ir visi 113 balsavo už įstatymo projektą. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.35 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-971(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-971(2). Kas pritariate po svarstymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių ir visi 111 palaikė įstatymo projektą. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.36 val.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP-673(3), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 161, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-674(2), Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-677(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-678(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-679(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-933(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymų blokas, darbotvarkės 2-16 klausimas – projektas Nr. XIVP-673, lydimieji projektai – darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4, 2-16.5 ir 2-16.6 klausimai. Į tribūną kviečiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną. Svarstysime pataisas.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašau T. V. Raskevičių pristatyti… Atsiprašau, V. Bakas. Atsiprašau, Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Iš esmės mes pritariame, radome sutarimą su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Šiek tiek pasikeitė įstatymo koncepcija, iš esmės į visus Žmogaus teisių komiteto siūlymus buvo atsižvelgta. Todėl aš gal kviesčiau taupyti laiką.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, aš labai jums pritariu.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti, taip? Labai dėkui.
Dėl 6 straipsnio Seimo nario V. Bako pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, kai svarstome žvalgybos ombudsmeno instituto įvedimą, pagrindinis klausimas yra ombudsmeno nepriklausomumo garantijos. Mano pasiūlymo esmė – būtent užtikrinti tas garantijas ir atsisakyti reikalavimo žvalgybos ombudsmenui turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija, taikyti analogiją, kaip tai daroma Seimo Pirmininkui ir Vyriausybės vadovui, kitaip tariant, suteikti tą teisę pagal pareigas.
Kodėl tai siūlau? Kaip žinote, suteikiant leidimą dirbti su įslaptinta informacija, pagrindinį vaidmenį vis dėlto vaidina žvalgybos institucija, tai yra Valstybės saugumo departamentas. Tai yra tam tikras kontrolės įrankis. Kai mes šnekame apie žvalgybos ombudsmeną, mes negalime palikti tokių spragų, kad žvalgybos ombudsmenas būtų kaip nors kontroliuojamas tos institucijos, kurios veiklos teisėtumą jis pats turi kontroliuoti. Mano siūlymas – atsisakyti pareigos žvalgybos ombudsmenui turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija. Tą problemą galima išspręsti paskyrimo metu, nes žvalgybos ombudsmeno paskyrimo metu dalyvauja net du Seimo komitetai. Įsitikinti tokio asmens reputacija ir patikimumu tikrai yra galimybė skiriant jį į pareigas ir svarstant kandidatūrą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu pakomentuoti?
PIRMININKAS. Taip, žinoma.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mes, suprasdami logiką, vis tik manome, kad tai būtų truputėlį per daug ir per stipru. Vis dėlto teisę dirbti su visiškai slapta ex officio įgiję asmenys, kurie į pareigas ateina demokratinių rinkimų būdu arba kuriuos išrenka tauta, arba yra skiriami koalicijų sudarymo metu. Vis dėlto žvalgybos kontrolierius būtų skiriamas kaip ir kiti pareigūnai. Jam iš esmės galiotų tie patys reikalavimai, todėl mes visgi siūlome, labai gerbdami iniciatyvą ir suprasdami jos logiką, nepritarti ir komitetas nepritarė šiam V. Bako pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, pirmininke. Kaip suprantu, nėra atsiėmimo ir reikia balsuoti. Pataisą palaiko A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gal galų gale demokratinės valstybės parlamentas, jis save bent jau tokiu laiko, gerbiamas Laurynai, gal Lietuvos Respublikos parlamentas pagaliau nustos žaisti su pažymomis? Aš manau, kad Lietuvos parlamentas nėra Šiaurės Korėjos, ir žaidimas su tomis visokiomis pažymomis, kuriomis kartais žaidžiama dėl politinių varžytuvių arba politinio susidorojimo, – netaikykime to bent jau priežiūros institucijų ombudsmenui. Seimo Pirmininkas pats kaip Seimo narys – ne nuo Dievo duota. Tiesiog susitarė parlamentas, kad štai turėsime pirmininką, nubalsavo. Mūsų kaimyninės valstybės sesės Latvija ir Estija neturi net tiesioginių prezidento rinkimų. Tad žaidimas tomis pažymomis turi tam tikras ribas.
Šiemet specialiai neprašiau pažymos, nerašiau jokio pareiškimo. Prieš dvi dienas gaunu, kad mane patikrino, davė leidimą dirbti su slapta informacija ir reikalauja, kad pasirašyčiau pasižadėjimą, kad mane galėtų kontroliuoti. Pirmą kartą teko susidurti per 20 metų. Visą laiką turėjau pažymas nuo pat 2000 metų, kad galiu dirbti, bet jos nereikia Lietuvos Respublikos Seimo nariui, nes čia nieko nėra slapto. Aš asmeniškai tikrai nenoriu žinoti valstybės paslapčių, bet mane verčia tą dalyką daryti. Pagaliau atsibuskime ir tapkime demokratinės valstybės parlamentu. Todėl palaikau šią pataisą vien dėl to, kad tai yra pertekliniai reikalavimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasiūlymą pasisako V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų reikia šito patikrinimo, nes žvalgybos kontrolierius prieina prie įvairios informacijos, kuri gali turėti didelės įtakos Lietuvos valstybės saugumui. Yra labai didelė tikimybė, kad užsienio valstybės dės dideles pastangas, kad į šitas pareigas vienokiu ar kitokiu būdu patektų jiems lojalus žmogus, ir nebūtinai iš karto – tokį žmogų gali ruošti dešimt metų ir daugiau. Todėl toks patikrinimas yra ypač svarbus, nes jeigu užsienio žvalgybos prieitų prie šito žmogaus gaunamos informacijos, mūsų žvalgybos darbas taptų beprasmiškas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus motyvus. Reikia apsispręsti dėl pasiūlymo. Kas pritariate V. Bako pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 32, prieš – 25, susilaikė 48. V. Bako pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties 6 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Dėl jo balsuoti nereikia.
Dėl 10 straipsnio yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Žiūriu į V. Baką. Gerbiamas Vytautai, ar jus tenkina komiteto nuomonė nepritarti Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl 10 straipsnio?
V. BAKAS (DFVL). Aš jau minėjau, kad dėl visų…
PIRMININKAS. Ai, dėl visų? Atsiprašau.
V. BAKAS (DFVL). …Žmogaus teisių komiteto pasiūlymų iš esmės sutarta. Mes čia sutinkame.
PIRMININKAS. Bet vis tiek nesuklydau jums suteikęs žodį, nes dėl to paties 10 straipsnio yra jūsų pasiūlymas, o ne komiteto.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jis analogiškas.
PIRMININKAS. Ar čia susijęs su prieš tai buvusiu?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vytautai, jis yra analogiškas – panaikinti dėl teisės…
PIRMININKAS. Susijęs. Mes jau dėl jo apsisprendėme.
V. BAKAS (DFVL). Ne, ne. Čia yra šiek tiek kitoks pasiūlymas. Šiame 10 straipsnyje yra numatytas atleidimo pagrindas, kai netenkama teisės dirbti su įslaptinta informacija. Aš čia tikrai, kolegos, norėčiau sureaguoti į gerbiamo V. Rakučio pasakymą dėl patikrinimo. Mano siūlymas neapsaugo nuo patikrinimo. Žvalgybos ombudsmenas bus skiriamas svarstant dviem komitetams: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir Žmogaus teisių komitetui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gali bet kada paprašyti papildomos informacijos ir Seimo Pirmininkas teikdamas gali paprašyti. Čia esmė daugiau ne tai, kad žmogus išvengtų patikrinimo, o tai, kad jis išvengtų tokios situacijos, kai jis taptų priklausomas nuo tos institucijos, kurią turėtų kontroliuoti.
Tokių pavyzdžių Lietuvos istorijoje, kai manipuliuojama leidimais duoti teisę dirbti su įslaptinta informacija, deja, yra. Yra teismų procesų, yra pralaimėtų bylų. Matyt, kiekvienas, kas su tuo šiek tiek susidūrė, žino, apie ką aš kalbu. Todėl aš dar kartą noriu paprašyti, kadangi žvalgybos ombudsmeną, panašiai kaip ir Seimo Pirmininką, skiria Seimas, tai yra Tautos atstovybė, tai iš tiesų mes turime visų pirma užtikrinti jam sąlygas, kad jis galėtų dirbti nepriklausomai nuo jokio poveikio.
Aš dar kartelį kviečiu balsuoti ir pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Pirmininke, pristatykite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes irgi svarstėme, irgi siūlome nepritarti, nors gerbdami V. Bako iniciatyvą ir tą pačią logiką vis dėlto… Matote, ir teisė dirbti, ir susipažinti su įslaptinta informacija negali būti taip lengvai atimama. Žmogus, na, negali manipuliuoti ir tarnybos šita teise, kitaip tariant, žmogus visada galės apsiginti, jeigu nėra pagrindo, ir teisme. Tas ne kartą yra buvę. Aš vis dėlto siūlyčiau šiuo atveju palikti taip, kaip yra. Apgailestaudamas siūlau nepritarti Vytauto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš dėl V. Bako pasiūlymo. Balsuojame. Kas pritariate V. Bako pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 33, prieš – 22, susilaikė 48. V. Bako pasiūlymui nepritarta.
Yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes juos esame išsprendę pataisomis.
PIRMININKAS. Vėl yra Seimo nario V. Bako siūlymas pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 4 punktą. Vytautai?
V. BAKAS (DFVL). Atsiprašau, aš tuoj.
PIRMININKAS. Ar čia susiję su tuo, dėl ko jau apsisprendėme?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Vytautai, padėsiu. Ta pati logika, kad dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija nebūtų galima netekti pareigų.
V. BAKAS (DFVL). Taip, čia tas pats, taupome laiką.
PIRMININKAS. Susiję, taip. Jau apsisprendėme dėl šito. Viskas, apsisprendėme dėl visų pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto. Dėl kitų nėra pasiūlymų? (Balsai salėje) Dėl kitų lydimųjų projektų, tai yra darbotvarkės 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4, 2-16.5 ir 2-16.6 klausimų, nėra gauta jokių pataisų ir pasiūlymų. Tada balsuojame dėl… (Balsai salėje) Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Atsiprašau. Už – R. Lopata. Viskas.
R. LOPATA (LSF). Ačiū. Iš esmės kalbant, klausimas čia yra toks, ar Lietuva yra teisinė valstybė. Seniai pastebėta, kad žvalgybos tarnybų taikomi metodai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali pažeisti žmogaus orumą ir teises, todėl būtina sustiprinti žvalgybos institucijų kontrolę. Už žvalgybos ombudsmeno instituciją iš esmės jau yra pasisakęs visas Seimas. Už ombudsmeną, kuris atliktų nepriklausomą žvalgybos tarnybų kontrolę, vertintų tų tarnybų ir jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus. Tokiu keliu einama ir kitose Vakarų liberaliosiose demokratijose.
Seimo nariams pateikta gana išsami informacija, kaip bent devyniose Europos Sąjungos valstybėse narėse stiprinama žvalgybų priežiūra siekiant padėti jų veiklai, didinti visuomenės pasitikėjimą jų veikla ir stiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Neabejoju, kad teikiamo įstatymo projektu steigiama nepriklausoma žvalgybos ombudsmeno institucija sustiprins mūsų respublikos pagrindus, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Aš manau, kad ši institucija, kurią bandoma steigti, yra perteklinė ir nelabai reikalinga. Piliečių nusiskundimus kompetentingai gali tirti ir NSGK. Šią instituciją kurs politikai. Vadinasi, bet kada jos vadovai gali būti įtariami, kad yra politiškai kryptingi ar neneutralūs.
Antras dalykas. Per šitą instituciją gali nutekėti labai jautri informacija, jeigu į ją tokia pateks. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad ši institucija, jos veikla nukreipta tik į dvi išorės žvalgybos institucijas. Mes turime septynias institucijas, kurios užsiima kriminaline žvalgyba. Jų kontrole užsiima Seime veikianti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. O čia dabar panašius dalykus darys ne Seime esanti, bet Seimo įsteigta komisija. Man atrodo, kad ji yra perteklinė, tokią turiu nuomonę. Aš bandžiau diskutuoti su pirmininku ir manęs neįtikino.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame po svarstymo dėl įstatymų projektų bloko 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4, 2-16.5 ir 2-16.6. Projektas Nr. XIVP-673(3) ir lydimieji. Kas pritariate įstatymų projektų blokui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 94, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Įstatymų projektų paketui pritarta po svarstymo.
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio… Prašom, per šoninį mikrofoną V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš tikrai dėkoju už tokį bendrą balsavimą. Mes suprantame tą poreikį. Tik labai noriu sureaguoti į Kęstučio pasakymą, jis yra netikslus. Kriminalinės žvalgybos komisija nevykdo žvalgybų kontrolės. Ji vykdo kriminalinės žvalgybos, tai yra policija, muitinė ir panašiai. Žvalgybos tai yra VSD ir AOTD. Čia yra bėda, kad mes neturime institucijos, kuri atliktų teisėtumo kontrolę, ir šiuo įstatymu tai sprendžiame. Tai yra svarbu.
16.52 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-795 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, rezervinis 2 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-795. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 57, prieš – 4, susilaikė 45. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Seimo IV (pavasario) sesijoje. Labai dėkui.
Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi čia mokestinis projektas, tai Vyriausybės išvada būtų kaip ir privaloma.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti Vyriausybės išvados prašymui bendru sutarimu? Galime. Ne, yra nepritariančių. Balsuojame dėl siūlymo kreiptis į Vyriausybę dėl išvados dėl šio įstatymo projekto. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 71, prieš – 19, susilaikė 13. Kreipiamės į Vyriausybę išvados.
16.55 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1126, Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-135 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1127, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3309 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1128, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3310 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1129, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1130, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3031 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1131, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1132, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3313 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1133, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 1, 2, 5, 13, 15 straipsnių, antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-3314 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1134, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 131, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3315 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1135, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 3, 16, 22 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1136, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. XIII-3317 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1137, Administracinių nusižengimų kodekso 185 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3318 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1138, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 135, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios Nr. XIII-3319 13 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1139, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. XIII-1212 221 ir 321 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1140, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 207 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1141 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas r-3.1 ir r-3.2 – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1126 ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-1127. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 98, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Lydimųjų yra ne du, o 16 įstatymų projektų. Ar galime paskirti pagrindinius komitetus taip, kaip yra mūsų darbotvarkėje surašyta? Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Svarstymo data siūloma gruodžio 16 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.57 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1149, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1150, Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1151 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės r-4.1, r-4.2, r-4.3 klausimas – įstatymų projektai Nr. XIVP-1149, Nr. XIVP-1150 ir Nr. XIVP-1151. Kas pritariate įstatymų projektų blokui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, labai tradiciškai – prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį komitetą dėl visų trijų įstatymų projektų siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – Seimo IV (pavasario) sesija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Negali būti pavasario sesija, nes įsigaliojimas siūlomas nuo sausio 1 dienos. Būtų gerai dabar, per šį gruodį, apsvarstyti. Čia labai mažas menkas paketėlis.
PIRMININKAS. Kokią datą jūs siūlote?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Galime svarstymą padaryti gruodžio 9 dieną, o po savaitės…
PIRMININKAS. Gruodžio 14 diena.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). O po to dar bus posėdžių?
PIRMININKAS. Bus.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, kadangi tai išties yra susiję su mokesčiais, ne taip, kad su tvarka, dėl ko mes prašėme Vyriausybės išvados dėl kolegės L. Nagienės siūlymo, tai šiuo atveju siūlyčiau taip pat gauti Vyriausybės išvadą. Nes negautos pajamos.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados klausimo grįšime. Dabar dėl svarstymo datos. Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstyti gruodžio 14 dieną? Negalime, yra prieštaraujančių. Balsuojame. Kas už tai, kad svarstytume įstatymo projektą gruodžio 14 dieną? Kas pritariate, balsuojate už, kas prieš, tada ieškosime kitos datos. Tada IV (pavasario) sesija.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 71, prieš – 8, susilaikė 23. Siūlomai svarstymo datai – gruodžio 14 dienai pritarta.
Buvo siūlymas kreiptis į Vyriausybę išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime. Labai dėkui. (Balsai salėje) Negalime? Balsuojame. Kas už tai, kad kreiptumės į Vyriausybę išvados, balsuojate už, kas prieš, – prieš arba susilaikote. Net frakcijų viduje kilo įtampėlių.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 80, prieš – 5, susilaikė 12. Didele balsų dauguma pritarta kreiptis į Vyriausybę išvados.
Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš atsiremsiu į posėdžio pirmininko A. Mazuronio žodžius – net frakcijų viduje kilo įtampėlių. Praėjusioje kadencijoje aš dažnai replikuodavau, kodėl lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje stumiami priimti nelabai svarbūs įstatymų projektai, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
Tai dabar tam tikrą repliką pasakau. Žiūrėkite, lapkričio 24 dieną įregistruotas Andriaus projektas. Jis padaro triuką – nuo sausio 1 dienos įsigaliojimas, prašome svarstyti dabar. Andriau, viskas gerai, nieko baisaus, jeigu būtų ir balandžio 1 įsigaliojimas. Dabar biudžeto svarstymo laikotarpis ir dar Vyriausybės išvados prašome. Aha, mūsų Vyriausybė neturi ką šiuo metu veikti, turės svarstyti A. Vyšniausko pateiktą projektą. Manau, netęskime tos praktikos ateityje, neapsunkinkime savo pačių ir mūsų Vyriausybės darbo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Eugenijau. Matau, kad įtampėlių kyla ne tik frakcijų viduje, bet ir valdančiosios daugumos viduje. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš gerbiamam Eugenijui tik priminsiu, kad čia ne A. Vyšniausko projektas, bet ir kitų Seimo narių, tarp kurių, rodos, ir A. Lydeka, ir kiti liberalai pasirašė. Aš siūlau iš karto apsvarstyti dar du projektus, kurie liko.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu? Aš siūliau tą prieš tai, bet salėje nebuvo nė vieno balso, palaikančio tokį pasiūlymą. (Balsai salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Negirdėjome jūsų, labai tyliai sakėte. Tai apsvarstykime tuos ir viskas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, darbotvarkėje liko du klausimai. Ar galime dabar apsvarstyti, dėl jų apsispręsti ir tada eiti į slaptą balsavimą? Tada čia grįš tik posėdžio pirmininkas paskelbti rezultatų. (Balsai salėje) Balsavimo rezultatų nebūtina laukti salėje, tik posėdžio pirmininkui svarbu perskaityti, o visi kiti gali ir kabinetuose pažiūrėti, nebūtinai salėje. Tie, kas norės registruotis, tie turės palaukti, taip, jūs teisus. (Balsai salėje) Na, toks pasiūlymas buvo, kaip Seimas apsispręs. Apsispręsite kitaip – darysime kitaip. Buvo toks A. Vyšniausko pasiūlymas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu, yra ir kitokių. Kas pritariate tam pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote. Apsisprendžiame ir dirbame toliau.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikė 3. Apsvarstome likusius darbotvarkės klausimus, nubalsuojame dėl jų ir tada einame į slaptą balsavimą.
17.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams pasiūlius, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikė Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2022–2023 metais“. Nutarimo tikslas – nustatyti karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose nuo kitų metų sausio 1 dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d. teisinį pagrindą ir maksimalų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių.
Pakeitimai būtų tokie. Pirmiausia, kad tęsiame dalyvavimą tarptautinėse misijose išlaikydami tuos pačius skaičius NATO karinėje mokymo operacijoje Irake ir Kosove, Europos Sąjungos karinio laivyno operacijose „Atalanta“ ir „Irini“, Europos Sąjungos karinės mokymo misijos Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“, Jungtinių Tautų operacijoje Malyje „Minusma“, karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje ir tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje.
Naujos dvi operacijos. 2021 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Taryba nusprendė pradėti Europos Sąjungos karinę mokymo misiją Mozambike. Įvertinę šios karinės mokymo misijos tikslus ir uždavinius, karinio bendradarbiavimo su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis svarbą, siūlome pritarti Lietuvos dalyvavimui šioje misijoje siunčiant į ją iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
2021 metų liepos mėnesį Prancūzija kreipėsi į Lietuvą su prašymu prisidėti prie Prancūzijos ir kitų Europos šalių kovos su terorizmu Vakarų Sahelio regione ir dalyvauti tarptautinės operacijos Barchane užduoties vykdymo grupėje „Takuba“. Atsižvelgdami į tai siūlome Seimui pritarti Lietuvos karių dalyvavimui šioje operacijoje siunčiant iki 30 karių ir civilių tarnautojų. Projektai bus įgyvendinami iš krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų. Kviesčiau pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pone ministre, matome su kiekviena kadencija vis ilgėjantį sąrašą valstybių, į kurias Lietuva siunčia savo karius. Kokia grėsmė Lietuvai iš tų nelabai galbūt draugiškų valstybių, kad mūsų kariai su mūsų, sakykime, šventa NATO misija dalyvaus šiose valstybėse, ko gali tikėtis Lietuva? Ar jūs įžvelgiate kokias nors grėsmes, ar ne?
Man teko būti Korėjos parlamente, kai buvo sprendimas, ar siųsti karius į Iraką. Labai seniai su jūsų kolege R. Juknevičiene. Tada iš parlamento negalėjome išeiti bemaž šešias valandas, nes vyko studentų protestai nesivelti į kitus konfliktus, kurie… Korėja pati būtent remiasi tiktai NATO apsauga, turėdama nuolatinį tą konfliktą… Ir žmonės demokratinėje valstybėje labai intensyviai svarsto tokius klausimus. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakysiu: aš Korėjos parlamente nebuvau ir nemačiau, tačiau tikiu, kad jų požiūris į tas misijas, kurias vykdo Europos Sąjunga ar NATO, gali būti kitoks. Mes esame Europos Sąjungos ir NATO koalicijų nariai. Lietuva pati atskirai vykdo karinę mokymo operaciją Ukrainoje. Visos kitos yra koalicinės, bendros, rotaciniu pagrindu. Taip pat ir Malyje mes trims mėnesiams skirtume transporto lėktuvą, jis būtų dislokuotas, tiesą sakant, ne pačiame Malyje, o gretimai esančioje valstybėje – Nigeryje.
Mūsų dalyvavimas yra labai svarbus solidarumo prasme, įsitraukiant į Prancūzijos vadovaujamą operaciją ir tikintis, kad Prancūzija, kuri mums tikrai Europos Sąjungoje ne mažiau svarbi valstybė negu Vokietija, parems ir tuos dalykus, kurie atitinka mūsų lūkesčius. Aš manau, kad tai yra svarbu, bet pabrėžiu – visos operacijos yra pagrįstos mūsų bendru supratimu apie grėsmes ir solidarumu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas ministre, man teko viešėti Malyje ir šiek tiek susipažinti su Prancūzijos misija.
Klausimas būtų toks: ilgą laiką Lietuva vengė dalyvauti šioje misijoje, nors prancūzai kvietė ir prieš keletą metų tiek Krašto apsaugos ministeriją, tiek Užsienio reikalų ministeriją, tiek prezidentūrą, kaip čia suformulavus, gana nuosaikiai, laikysena buvo gana nuosaiki. Noriu paklausti, kas pasikeitė? Gal galite pasakyti, kaip tie santykiai su Prancūzija per pastarąjį laikotarpį, na, apie jų turinį, kaip jie pasikeitė? Galbūt galite pasakyti, koks tas mūsų karių vaidmuo bus toje misijoje?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš apie vaidmenį minėjau. Tai yra kariai, kurie turės transportą, lėktuvą, tai yra lėktuvo įgula, kitais žodžiais tariant, jie vykdys šiai operacijai, misijai reikalingas logistines užduotis. Prancūzijos pageidavimų sąraše, kokio pobūdžio tai turėtų būti parama, buvo atkreiptas dėmesys, kad tokioms operacijoms ten vykdyti pirmiausia reikalinga logistinė, žvalgybinė, medicininė parama, ne žmonės ant žemės, bet tokia… labai svarbi visoms misijoms, jų sėkmei tokia sritis, tai logistika. Mes prisiimame šią atsakomybę (tai nėra, be abejonės, pigus dalykas), lėktuvą išlaikyti, kad ir tris mėnesius, tikrai kainuoja. Kitas dalykas dėl Prancūzijos. Aš taip supratau klausimą, ar yra kokie nors santykių pokyčiai?
V. BAKAS (DFVL). Kas nors pasikeitė, taip?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, be abejonės, aš tą galiu konstatuoti, taip, pasikeitė. Kai mes kalbame su Prancūzija tomis temomis, kurios mums rūpi, pavyzdžiui, apie hibridinę ataką Baltarusijoje, tai mes ne tik sulaukiame palaikymo, mūsų palaikymo. Kiek jums teko girdėti, viešai tai buvo skelbiama, Prancūzijos Prezidentas ir kiti jų pareigūnai kalbėjosi, pavyzdžiui, apie šią temą, apie hibridinę ataką, su Rusijos atstovais, be abejonės, Baltarusijos gal nebuvo, bet atsiliepimas į mūsų lūkesčius egzistuoja. Jisai kitoks, gal prieš kelis metus buvo kiti požiūriai, bet dabar ši operacija yra labai detaliai išdiskutuota visais formatais, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo pristatyta, ir Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Trumpai. Iš tikrųjų dalyvavimas tokiose misijose yra ne tik solidarumo su mūsų sąjungininkais išraiška, bet ir neįkainojama patirtis mūsų kariams. Šiuo atveju kalbame labiau apie logistinę misiją, bet yra įvairių misijų, tai būtų Afganistanas, Irakas, Kosovas ar kitos šalys, kuriose Lietuvos kariai dalyvavo. Šiuo metu mes bent jau Lietuvos kariuomenėje turime apie 5 tūkst. karių, kurie tikrai yra ragavę parako ir matę, kaip tas karas vyksta. Tai yra pati pagrindinė mūsų kariuomenės jėga, kuri, neduok Dieve, reikalui esant, būtų priešakinėse pozicijose. Aš palaikau šitą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų motyvų. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuosime visiškai netrukus, po dviejų klausimų.
17.13 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atsakymai į Seimo nario Mindaugo Puidoko raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 29 straipsnį)
Kitas darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atsakymai į Seimo nario M. Puidoko raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 29 straipsnį).
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šių metų spalio 12 dieną Seimo narys M. Puidokas raštu man adresavo šiuos tris klausimus.
Pirmasis. Kodėl praėjus trims mėnesiams Seimo Pirmininkė dar neįvykdė pareigos ir neinformavo Lietuvos Respublikos piliečių apie paskelbtą referendumą?
Antrasis. Kodėl Seimo Pirmininkė neatsako į Lietuvos visuomenės tarybos raštą, kuriame yra ir daugiau Seimo Pirmininkės susitarimų ir įsipareigojimų Lietuvos visuomenės tarybai, o kartu ir Lietuvos piliečiams?
Ir trečiasis. Kokios yra tokio neveikimo priežastys?
Naudosiuosi proga atsakyti detaliai į kiekvieną iš šių klausimų. Pirmiausia, paklausimas, mano supratimu, yra grindžiamas Seimo statuto 209 straipsniu. Jo 1 dalyje numatyta, kad Seimo sesijos metu, kiekvieną antradienį, Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai, išskyrus teisėjus, ir tai netaikoma Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkui taikytina Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalis, įtvirtinanti, kad Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai kartą per sesiją, paprastai Seimo posėdyje, atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos.
Dėl Seimo nario paklausime minimos pareigos informuoti Lietuvos Respublikos piliečius apie paskelbtą referendumą. Pirmiausia, referendumas nėra paskelbtas. Antra, anksčiau galiojęs teisinsi reguliavimas nustatė, kad Seimo Pirmininkas apie piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimą informuoja Seimą, o ne Lietuvos Respublikos piliečius.
Šiek tiek detaliau apie referendumo klausimą. Vyriausioji rinkimų komisija 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 170 įregistravo piliečių referendumo iniciatyvinę grupę ir patvirtino šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą. Tuo metu galiojęs Referendumo įstatymas, be kita ko, numatė, kad piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo nusiunčiamas Seimo Pirmininkui, o Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija vėliausiai birželio 30 dieną piliečių referendumo iniciatyvinės grupės registravimo akto nuorašą turėjo nusiųsti šiuo atveju man. Tai Vyriausioji rinkimų komisija padarė tik liepos 5 dieną, o Seime šis raštas yra gautas šių metų liepos 7 dieną. Nuo 2021 m. liepos 1 d. po oficialiai paskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo Referendumo įstatymo, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nuostatos negali būti taikomos. Joks kitas teisės aktas Seimo Pirmininkui tokios pareigos nenumato. Tokia pareiga nekilo ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šių metų liepos 14 dienos sprendimo, jis buvo priimtas pagal šios piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių skundą dėl kito VRK sprendimo. Taip pat ji nekyla ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šių metų spalio 20 dienos nutarties, priimtos atnaujinus procesą administracinėje byloje dėl minėto šio teismo liepos 14 dienos sprendimo.
Dėl antrojo klausimo, tai yra Lietuvos visuomenės tarybos rašto ir atsakymo į jį. Seime šių metų rugsėjo 1 dieną buvo gautas Lietuvos visuomenės tarybos raštas, adresuotas man. Jame informuojama, kad laukiama pranešimo apie pirmojo Lietuvos visuomenės tarybos atstovų ir Seimo Pirmininkės susitikimo laiką ir vietą. Ir antra, primenama apie neįvykdytą pareigą informuoti Seimą apie piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimą. Dėl pirmojo punkto, dėl įtemptos darbotvarkės organizuoti tokio susitikimo tuo metu nebuvo galimybės, o apie antrąjį punktą aš jau pasisakiau, atsakydama į pirmąjį klausimą.
Ir trečiasis klausimas dėl Seimo informavimo apie piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimą. Nors šiuo metu Seimo Pirmininkui tokia pareiga nėra nustatyta, tačiau pasinaudodama proga ir atsižvelgdama į tai, kad piliečių referendumo iniciatyvinei grupei išduoti piliečių parašų rinkimų lapai, tai yra procesas vyksta, Seimo narius informuoju apie VRK šių metų birželio 29 dienos sprendimą Nr. 170, juo buvo įregistruota piliečių referendumo iniciatyvinė grupė ir patvirtintas šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktas. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Pirmininke.
17.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų Laisvės premijos paskyrimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams“ projektas Nr. XIVP-1144 (pateikimas)
Nepabėkite, nes jums ir kitas klausimas, paskutinis dar likęs, – rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų Laisvės premijos paskyrimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams“ projektas Nr. XIVP-1144. Pateikimo stadija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos, pristatau nutarimą „Dėl 2021 metų Laisvės premijos paskyrimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams“. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir Laisvės premijų komisijos šių metų lapkričio 15 dienos sprendimu, nutarė: 1 straipsnis. Paskirti šių metų laisvės premiją „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams E. Šuliauskaitei, B. Mališkaitei ir J. Borutai.
2 straipsnis. 2021 metų Laisvės premiją „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams įteikti Laisvės gynėjų dieną – 2022 m. sausio 13 d.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Jūsų paklausti nori viena Seimo narė. Gerbiama Pirmininke, jūsų paklausti nori viena Seimo narė – A. Širinskienė. Gerbiama A. Širinskiene, jūs užsirašėte paklausti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, bet tikrai neužsirašiau. Nelabai suprantu, kaip tai galėjo įvykti.
PIRMININKAS. Tvarka. Pervargo įranga. Gerbiama Pirmininke, atsiprašome. Tada viskas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dabar jau galiu?
PIRMININKAS. Dabar jau. Nėra Seimo narių, norinčių šnekėti dėl motyvų. Gerbiami kolegos, tada balsuodami turime apsispręsti dėl dviejų klausimų.
17.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143. Pateikimas. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip papildomą siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą, kaip pagrindinį – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ar galime pritarti tokiems siūlymams bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų Laisvės premijos paskyrimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams“ projektas Nr. XIVP-1144 (pateikimo tęsinys)
Dar vienas klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, yra rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-1144. Jį ką tik pristatė Seimo Pirmininkė. Kas pritariate šiam nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ar yra komitetų, komisijų, norinčių apsvarstyti šį nutarimo projektą? Nėra. Labai dėkui.
Tai buvo paskutinis Seimo darbotvarkės klausimas, išskyrus slaptą balsavimą. Jo pradžia 17 val. 25 min. ir pabaiga 17 val. 45 min. Grįšime, pranešime rezultatus, užsiregistruosime ir eisime ilsėtis.
Pertrauka
17.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Erikos Leonaitės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projektas Nr. XIVP-1114(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, baigėsi posėdžio pertrauka. Yra gautas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Erikos Leonaitės skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere“ projekto Nr. XIVP-1114(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 96, rasta biuletenių – 96, galiojančių – 95, negaliojančių – 1.
Už – 78, prieš – 13, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Seimo narių pareiškimų nėra. Per šoninį mikrofoną – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš labai atsiprašau, bet dėl paskutinio klausimo, kurį teikė Seimo Pirmininkė, aš netyčia balsavau prieš ir prašau laikyti mano balsą už.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo jūsų balsas įskaitytas už.
Liko paskutinis ir pats svarbiausias kiekvieno posėdžio akcentas – registracija.
Užsiregistravo 26 Seimo nariai.
Vakarinis plenarinis lapkričio 25 dienos Seimo posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.