LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 181
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, pradėdama vakarinio posėdžio darbotvarkę noriu jus perspėti ir pasakyti, kad mes priėmėme įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą, tačiau balsuojant priėmimo metu buvo pritarta vienai pataisai, kuri neatitinka dviejų straipsnių – 7 ir 8. Todėl reikia atšaukti šitą priėmimą, daryti priėmimo pertrauką iki kito posėdžio, o per tą laiką komitetas suredaguos įstatymo 7 ir 8 straipsnius pagal jau Seimo priimtą pataisą. (Balsai salėje) Tai yra pagal 158 straipsnį – pertraukos įstatymo projekto priėmimo metu. Ar galite tam pritarti, nes tą informaciją mes gavome per pertrauką? (Balsai salėje) Dėkoju.
Dabar vakarinė darbotvarkė. Opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė.
Opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
15.05 val.
Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2159 (pateikimas)
Pirmasis klausimas – Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2159. Pateikimas. Kviečiu J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, jūsų dėmesiui teikiu Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti Konstitucijoje galimybę kiekvienam asmeniui dėl jo pažeistų teisių ar laisvių kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo, t. y. kuriuo pagrindu buvo priimti sprendimai, kuriuo buvo pažeistos jo teisės ar laisvės.
Šitas projektas taip pat numato galimybę, kad jeigu Konstitucinis Teismas priims teigiamą sprendimą pagal šį kreipimąsi, iš karto atsiras konstitucinis teisinis pagrindas atnaujinti procesą to žmogaus byloje. Kitaip sakant, jau Konstitucijoje mes įtvirtintume tokią galimybę, po to nereikėtų nei jokio įstatymo taisyti, nei Konstituciniam Teismui priimti kokių nors papildomų sprendimų.
Šis modelis yra parengtas darbo grupės, kuri buvo sudaryta 2006 m. kovo 1 d. Man jai teko vadovauti. Jos nariais buvo profesorius E. Jarašiūnas, dabartinis Teisingumo Teismo teisėjas, amžiną atilsį K. Čilinskas, Č. Juršėnas, kai kurie ir dabartinio Seimo nariai, pavyzdžiui, V. Simulikas ir taip toliau. Buvo iš Seimo narių ir ekspertų sudaryta darbo grupė. Jos modelis yra čia pasiūlytas.
Analogišką projektą mes svarstėme praeitais metais – pritrūko keturių balsų priėmimo stadijoje. Skirtumas tik tas, kad čia nėra numatyta galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimo kontrolieriams, o ta galimybė pernai buvo numatyta. Tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis bičiuli, kolega, ar Lietuvos gyventojai, kurių viena pusė visados nepatenkinta teismo sprendimu, neužvers, liaudiškai taip, Konstitucinio Teismo savo kreipimaisis nagrinėti bylas?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Konstitucinis Teismas ir dabar neturi ypač daug bylų. Aš manau, jie tiktai džiaugsis, kai tų bylų padaugės Konstituciniame Teisme. Juo labiau, aš manau, bus Lietuvoje daugiau teisingumo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Nematau. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, tai išties yra sena idėja ir mūsų frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ne vieną kartą tai buvo išsakiusi ir projektų teikusi. Bet mano yra kitas klausimas.
Jūs sakote, Konstitucinis Teismas apsidžiaugs, kad gaus daugiau bylų. Kolega, abu esame dirbę Teisės ir teisėtvarkos komitete – jie tikrai neapsidžiaugs ir tikrai nebus laimingi. Klausimas, ar esate skaičiavę, koks procentas bylų galėtų patekti į Konstitucinį Teismą nuo kreipimųsi žmonių, žiūrint pagal Aukščiausiąjį Teismą, kiek bylų nagrinėjama, ir kas atsitiktų su Konstituciniu Teismu? Ir tokiu atveju su jų priimamais nutarimais, sprendimais – ar jie irgi įgaus Konstitucijos galią?
Tai yra labai svarbu, nes tada gali išeiti, kad iš Seimo, įstatymų leidžiamosios galios, bus atimti sprendimai ir tada vos ne Konstitucinis Teismas viską priims ir Konstitucinis Teismas spręs.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Jeigu lyginsime su Aukščiausiojo Teismo bylų priimtinumo klausimu (jūs turbūt tą momentą turėjote omeny, kai svarstoma, ar priimti tokią bylą, ar ne), tai, kaip žinome, civilinių bylų priimama maždaug 30–35 %, baudžiamųjų bylų daugiau – daugiau kaip pusė. Jeigu bus maždaug panašus vidurkis, tai, manau, tikrai bus neblogas procentas, turint omeny, kad turės ginčyti ne fakto klausimus, o būtent teisinius argumentus. Ir Konstitucinis Teismas, manau, tikrai visiškai pajėgus susitvarkyti su tokiu krūviu.
Ar įstatymu… Mes dabar numatome galimybę, kaip aš sakiau, kad toks kreipimasis turėtų grįžtamąją galią, tai yra teisines pasekmes, retrospektyvines teisines pasekmes. Jeigu bus patenkintas toks skundas, tai asmens teisė – atnaujinti procesą, tačiau aišku, kad Konstitucinis Teismas pripažins arba įstatymą, ar Vyriausybės nutarimą, prieštaraujantį Konstitucijai. Tik tiek, kad bus pareiga Seimui, kaip ir dabar yra pareiga, būtent taisyti tokį įstatymą, kuris pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, arba Vyriausybei taisyti savo nutarimą.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis. Nematau. Tada K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, galbūt jūs galėtumėte įvardinti kelis atvejus, galbūt žmonių pavardžių nereikia, bet tas bylas, kurias padėtų nagrinėti šis jūsų įstatymo projektas? Jis padėtų vėl sugrįžti prie to proceso ir padėtų išspręsti tam tikras problemas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš dabar negaliu įvardinti tokių bylų, kadangi tai dažniausiai bus bylos pagal dabar galiojantį modelį, kai žmogus turi eiti į teismą, o teismas, atsižvelgęs į jo argumentus, kai jis ginčija remdamasis Konstitucija, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tada, po to sprendimo, byla grąžinama atgal į teismą ir teismas jau jo byloje išsprendžia tą problemą. Vadinasi, mums dabar reikia paieškoti tokios bylos, kuri, tikėtina, buvo, kai teismas rėmėsi įstatymu, kuris galbūt prieštarauja Konstitucijai. Tokių bylų gali atsirasti, nes jau dabar aišku, teismai vis dažniau ir dažniau kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Anksčiau jiems reikėjo tam tikros paspirties, kad jie kreiptųsi. Aš dabar tikrai negaliu pasakyti, įvardinti žmogaus, kurio teisės buvo pažeistos, remiantis, tikėtina, prieštaraujančiu Konstitucijai įstatymu ar Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso: vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, dėl galimybės Lietuvos piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą ir ieškoti teisingumo jau kalbame turbūt ketvirtą kadenciją. Aš manau, subrendome, juo labiau kad Konstitucinis Teismas tikrai anuomet buvo užverstas ir Seimo narių kreipimaisis, ir kitomis bylomis, nes buvo kitokia svarstymo tvarka. Dabar jie turi mažiau darbo, manau, visiškai sutinku su kolega teikėju, kad teisingumo Lietuvoje nuo to tikrai nepasidarys mažiau, jo bus daugiau, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. M. Adomėnas – prieš.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, aš patarčiau vis dėlto laikytis atsargumo ir nepritarti šiam projektui dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai Konstitucijos keitimas turėtų būti vykdomas labai retais atvejais, tuomet, kai yra tam pribrendęs poreikis. Konstitucijos tėvai, kai kūrė mūsų Konstituciją, iš tikrųjų apmąstė visus mechanizmus. Manyčiau, kad nėra tokio poreikio, kuris negalėtų pasiekti Konstitucinio Teismo per Seimą, jeigu jis aktualus.
Kitas momentas yra tas, kad individualaus kreipimosi teisė mus artina arčiau to, kas vadinama teismokratija. Iš tikrųjų procesas, kuris paliudytas ne vienoje demokratinėje valstybėje, kur teismai yra naudojami kaip tam tikros ar ideologinės, ar politinės pozicijos diegimo įrankis, tai tiesiog palengvina teismų įtraukimą į tokio politizuoto teisės nustatymo procesą. Aš patarčiau būti atsargiems ir šioje vietoje matuoti dar kelis kartus prieš imant pjauti šį klausimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Balsavo 50 Seimo narių: prieš – 2, susilaikė 38. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
Darbotvarkės 2-2a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2267(2). Kviečiu. Į tribūną A. Kupčinską.
Replika po balsavimo – P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Prašau, kad į Konstitucijos komisiją įtrauktų.
PIRMININKĖ. Kaip sakote?
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Tą klausimą Konstitucijos komisijai duoti.
PIRMININKĖ. Kaip papildomą?
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. O gerbiamas K. Mažeika irgi nori kažką siūlyti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš norėjau pasakyti, kad galbūt reikėtų Vyriausybės išvados šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra du siūlymai. Vienas – Konstitucijos komisija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Ir kitas siūlymas, kad reikia Vyriausybės išvados. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, analogiškas projektas buvo pernai svarstomas. Jau visos išvados yra. (Balsai salėje) Sakau, pernai lygiai toks pat projektas, tik tiek, kad Seimo kontrolieriai galėjo kreiptis.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš tik noriu visiems priminti, kad kai Seimas kreipiasi Vyriausybės išvados, mes valdyboje turime visą pluoštą kreipimųsi, bet Vyriausybės išvadų kol kas visų nėra, tuoj baigsis sesija ir tie klausimai nukeliami į rudens sesiją.
Prašom, gerbiamas Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jeigu kolega sako, kad jau analogiškas buvo ir yra Vyriausybės išvada, tai ir yra, sakykime, padaryti žingsniai, tai tada galbūt atsisakau.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū, atsisakote. Dėkui.
O dabar A. Kupčinskas. Gerbiamas Andriau.
15.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2267(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena dar kartą, gerbiami kolegos. Prašau į pavasario darbų programą įtraukti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14, 16 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ar galime po pateikimo pritarti? Svarstymas. Pritarta. Priėmimas. Balsuojame. Su Teisės departamento redakcine pataisa. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo: už – 72, prieš nėra, susilaikė 24. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14, 16 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2142 (pateikimas)
Dabar, kolega, galite pristatyti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14, 16 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, po vakar pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų, aš manau, kaip niekad aktualu yra šios įstatymo pataisos, tai yra dėl verslo įtakos mūsų politinei sistemai, dėl jos skaidrumo, sąžiningumo. Šitos siūlomos įstatymo pataisos susijusios su tuo, kas nėra iki šiol reglamentuota, tai yra kas susiję su veikiančiais rinkimų komitetais, visuomeninėmis organizacijomis. Ir tai, kad ne politinės kampanijos laikotarpiu atskiros visuomeninės (…) vykdo iš esmės tą pačią politinę veiklą kaip ir politinės partijos, tačiau trejus metus ir devynis mėnesius ta veikla yra nereglamentuojama, o partijos, aišku, yra saistomos Politinių partijų įstatymo ir taip pat šiuo Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo.
Todėl siūlau, kad ir būsimas rinkimų kampanijos dalyvis, prieš prasidedant rinkimų kampanijai, šiuo atveju savivaldybių rinkimų kampanijai, tai yra likus 90 dienų iki rinkimų kampanijos pradžios, taip pat teiktų Vyriausiajai rinkimų komisijai ataskaitas apie savo vykdytą kampanijos finansavimo veiklą ir pateiktų tokią ataskaitą kartu su priedais apie patirtas išlaidas ir pajamas.
Kitas dalykas, kitu straipsniu siūloma vis dėlto riboti galimybę savivaldybėms, jų įmonėms, organizacijoms skleisti politinę reklamą per socialinius tinklus ir apmokėti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir joms pavaldžių įstaigų bei įmonių lėšomis.
Dar vienas siūlymas kitame įstatymo punkte yra, kad kandidatų diskusijos rinkimų kampanijos metu vyktų ne tiktai per radiją ir televiziją ir būtų apmokamos iš Vyriausiosios rinkimų komisijos biudžeto, bet ir per šiuolaikinę elektroninę erdvę, tai yra elektroninius portalus, taip sudarant rinkėjams galimybę išsamiau pažinti politinius procesus ir labiau įsitraukti į politinę veiklą.
Ir dar vienas įstatymo pakeitimas yra dėl to, kad nebūtų galima skleisti politinės kampanijos per visuomenines organizacijas, asociacijas, viešąsias įstaigas ar fondus, ypač politikų fondus, kas yra daroma, kaip jau minėjau, daugiau kaip trejus metus ir devynis mėnesius, renkant ir tam tikras aukas, bet neteikiant jokių ataskaitų, taip tokia forma, aišku, sukuriant nesąžiningumo lauką konkurencijoje su kitais politiniais judėjimais, partijomis ir jų veikla. Tokie būtų trumpai pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Jūs pateikėte. Dabar klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad įstatymo projektas galbūt techniškai yra ir tobulintinas, bet atkreipia dėmesį į labai svarbius iššūkius šiandieną skaidrinant politinių kampanijų dalyvių tiek finansavimą, tiek konkurencines sąlygas.
Prašom pasakyti, gal turite praktinių pavyzdžių iš praėjusių rinkimų ar buvusių laikotarpių, kur, jūsų nuomone, judėjimai ar visuomeniniai kažkokie komitetai galimai veikė gerokai laisviau negu politinės partijos priešrinkiminiu laikotarpiu? Ir kokios, manote, dar papildomos gali būti dėl skaidrumo visos politinės komunikacijos naudos, priėmus šitą projektą?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš nenorėčiau išskirti vieno didmiesčio, su kuriuo glaudžiai susijęs esu, bet ne tiktai tame didmiestyje, bet ir kituose matome, kad ta visuomeninių organizacijų veikla yra įsisiūbavusi ir ji vyksta nuolat, ištisus metus, net nevykstant politinei kampanijai. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo neapibrėžtumas yra tas, kad to paties pavadinimo judėjimas paskui registruojasi kaip rinkimų komitetas ir jokios atskaitomybės ir atsakomybės jis neprisiima už vykdytą iki politinės kampanijos veiklą.
O pavyzdžių tikrai yra apstu, apie juos ne kartą rašė ir žiniasklaidos priemonės. Tačiau aš nenorėčiau būti tapatinamas, tuo labiau kad jūs suprastumėte, kad jaučiu kokius nors asmeniškumus dėl vieno ar kito judėjimo. Tikrai ne, tikrai yra noras, ypač susipažinus su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadomis, skaidrinti Lietuvos politinę sistemą, tuo pačiu ir vietos politinę sistemą, nes matome kai kurias oligarchines apraiškas vietos politinėje sistemoje. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų vakar svarstant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete laikinosios komisijos išvadas tarp išvadų rekomendacijų yra kai kurių dalykų, kurie patenka būtent ir į jūsų įstatymo projektą, nes kalbėjome apie politinės reklamos, politinių kampanijų tikslesnį reglamentavimą. Jūs taikliai pataikėte, kad reikia kalbėti ir apie jo skleidimą per įvairias asociacijas, viešąsias įstaigas, fondus, tai siūlote šiuo atveju laikyti šiurkščiais įstatymo pažeidimais, kiek suprantu. Prašom pasakyti, jūsų žiniomis, kokiu mastu tai naudojama, pavyzdžiui, per savivaldos rinkimus?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, iš tiesų naudojama gausiai, bet kaip ir Vyriausioji rinkimų komisija pasisakė, kad jinai atlieka tik patį monitoringą vykdomos socialinės politinės kampanijos, tačiau duomenų iš didžiausių socialinių tinklų nėra gavusi. Taigi mes galime kalbėti tiktai apie aprėptį, tačiau kokių nors sankcijų tikrai nebuvo taikoma. Todėl atskiri politinės kampanijos dalyviai tikrai nevaržomai galėjo naudotis socialiniais tinklais ir rinkiminės kampanijos metu, ir ne rinkiminės kampanijos metu. Tą supranta dabar ir pačios savivaldybių administracijos, kad faktiškai net ir iš savivaldybių biudžetų galima nekontroliuojamai skirti lėšas socialiniams tikslams, nes atskaitomybės nereikės niekam pateikti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad šį sykį jums leista pateikti šią savo iniciatyvą, ir labai tikiuosi, kad Seimas bus principingas ir iš tikrųjų imsis šitų reikiamų pataisymų, kurie tikrai suteiktų visai demokratinei sistemai, politinei sistemai kur kas daugiau skaidrumo. Mano klausimas būtų susijęs – kaip jūs matote tą bendrą susiklosčiusią situaciją? Ar vis dėlto tai, kad tos asociacijos, tam tikros nevyriausybinės organizacijos ir kiti judėjimai, turėdami galimybę, nežinau, dovanoti dovanas, remti įvairias veiklas, kas galbūt, taip, yra labai gražu ir prasminga, bet vis dėlto manipuliuoja piliečių jausmais, yra toks, kaip ir sakykim, legalus papirkinėjimas prieš rinkimus, kada žmonės iš tikrųjų veikiau galvoja ne apie politines idėjas ir pasiūlymus, bet iš tikrųjų pasiduoda į labai tokių apčiuopiamų naudų…
PIRMININKĖ. Kolege, labai ilgas klausimas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …visą sūkurį, kaip jūs pakomentuotumėte ar čia nėra manipuliacijų?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, atsakydamas į pirmą klausimo dalį, noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, kad po vakar paskelbtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų iš tikrųjų supratingumas yra didesnis, ir dėkui visiems kolegoms, nepaisant kur sėdintiems – kairėje ar dešinėje, ar centre. Ką jūs paminėjote, tikrai norėtųsi, kad politinės kampanijos darbotvarkėse dominuotų idėjos, ginčai dėl politinių idėjų, siūlymų, programų ir neuzurpuotų visos rinkimų kampanijos dovanos ir kitoks neatlygintinas būdas paveikti rinkėjus.
Aš irgi būčiau už tai, kad būtų kuo mažiau įvairiausių ne politinės kampanijos laikotarpiu rengiamų akcijų, kad jos nebūtų susijusios su įvairiausiomis dovanėlėmis, nors jos ir buvo apribotos ankstesniame laikotarpyje ir lyg ir buvo išnykusios, tačiau jos persikėlė, galima sakyti, į vietos lygmenį, į vietos politinės kampanijos lygmenį. Gal Seimo rinkimų kampanijos ar Prezidento rinkimų kampanijos metu yra labiau kontroliuojama ir labiau prižiūrima. O vietinis politinis lygmuo ir kampanijos yra mažiau prižiūrimos.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, sveikinu jūsų norą šiek tiek reglamentuoti politinės kampanijos buvimą prieš pačią politinę kampaniją. Tačiau dėl 6 straipsnio, kur netaikoma politinė reklama, tai iš tikrųjų teisingas punktas. Bet iš tikrųjų kaip jį patikrinti, nes iš esmės savivaldybės vykdo konkursus dėl sklaidos spaudos. Faktiškai rašoma viskas apie vietinę valdžią, aišku, opozicija ten niekada nepatenka, ir tada kaip patikrinti, kurioje vietoje apmokamas savivaldybės. Paprasčiausiai, jeigu tu pradedi klausti, sako – ne, šitas neapmokamas, čia šiaip sau mes parašėme. O kitur yra uždėtas ženkliukas.
Iš tikrųjų problema sudėtinga. Kokia institucija turėtų prižiūrėti: ar VRK, ar kas nors vietoje galėtų būti, nuolat veikiantis koks nors VRK vienetas, padalinys, ne tik rinkimų kampanijos metu, bet, pavyzdžiui, ir po jos, kad galėtum pranešti, kad yra tokia situacija?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kolega, iš tikrųjų taip, teisingai, bet visi mes socialiniuose tinkluose turbūt matome, kur yra remiama kampanija ar žinia, ar naujiena, ir tai yra akivaizdu. Tik gal sudėtingiau nustatyti, kiek įmesta iš kortelės lėšų tai kampanijai vykdyti.
Aš šį įstatymo pakeitimą orientuoju, kad ta prievole turėtų užsiimti ir ją vykdyti Vyriausioji rinkimų komisija. Aišku, tai yra tik pateikimas, todėl aš, kolegos, matydamas tą problemą teikiu šį klausimą ir tikiuosi, kad svarstymo metu iš tikrųjų bus galima rasti tinkamesnę formuluotę, labiau išgrynintą formuluotę. O pačią kontrolę, aišku, turėtų vykdyti Vyriausioji rinkimų komisija.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš perskaičiau Teisės departamento išvadas. Ten parašyta, kad jūsų pasiūlymas nesuprantamas logikos požiūriu. Bet galbūt jūs, kaip buvęs ilgametis Kauno meras, galite paaiškinti man, turbūt pavyzdį „Vieningo Kauno“ jūs naudojate, matėte kokių nors pažeidimų, nusižengimų, tam tikrų atvejų, kai buvo daromi tie pažeidimai, kuriuos jūs bandote užkardyti šiuo įstatymo projektu. Galbūt galite pasakyti, kas konkrečiai buvo, kaip šis įstatymo projektas padės Kauno žmonėms ateityje išvengti kokių nors blogų dalykų? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, įstatymai, jeigu jie yra priimami šioje salėje, galioja ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Aš pristatydamas sakiau, kad nėra čia kokių nors asmeniškumų ir tai neorientuota vien į laikinąją sostinę. Tačiau, matant tam tikrus pažeidimus ir nelygiavertę politinę konkurencinę kovą ir jos aplinkybes, iš tikrųjų ir kilo mintis peržiūrėti Politinių kampanijų finansavimo įstatymą. Ten, kur yra tam tikrų landų ar langų, norisi išgryninti ir pataisyti. Tikrai nenorėčiau aš čia teikti vienokių ar kitokių pavyzdžių ir kaip nors suasmeninti.
O su Teisės departamento išvadomis susipažinau. Vienur jie aiškina, kad ne tas žodis pavartotas, ar jiems nesuprantama…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, trumpinkite, nes liko viena kolegė, kuri, manau, galėtų dar paklausti, o laikas baigėsi.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerai, ačiū. Tikiuosi, atsakiau, jeigu kas, atsakysiu vėliau pakomentuodamas.
PIRMININKĖ. Paskutinė – R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu paklausti. Jūsų siūlomi įstatymo pakeitimai padarytų tam tikrų draudimų, ribojimų. Sakykite, galbūt jūs turite idėjų ir minčių, kurios taip pat galėtų tapti pakeitimais, kaip padėti politinėms partijoms skleisti apie save informaciją ir taip didinti pasitikėjimą, kuris, kaip žinome, jau kurį laiką yra tikrai žemumose?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Iš tikrųjų yra ir kitų minčių, svarstant ir diskutuojant su jumis, renkant parašus dėl pateikimo. Taip pat išgirdau ir kitų pasiūlymų, buvo ir diskusijų. Taip pat matau, kad dar reikėtų tobulinti ir Politinių partijų finansavimo įstatymą, ten įrašyti atitinkamas sąvokas. Minčių tikrai yra. Aš manau, kad šios pastabos nėra galutinės. Jeigu po pateikimo jūs pritartumėte, manau, kad sektų ir kitos pastabos ir pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Na, tikrai siūlau pritarti. Yra ką svarstyti, galbūt ir patobulinti, ir pridėti, nes turbūt šiuo metu visi gyvename tomis išvadomis ir suprantame, kad informacinių priemonių darbas už vieną ar kitą politiką turi labai didžiulę reikšmę. Iš tikrųjų yra ką svarstyti, manau, šis projektas kaip tik bus tam tikras įvadas, kuomet ne tik vietinių valdžių finansavimas savo politinių veikėjų galbūt bus šiek tiek daugiau prižiūrėtas, bet galbūt reikėtų vėlgi kalbėti šiek tiek apie ateitį, nes ateina įvairūs judėjimai, kurie galbūt nori išvengti tokios politinių kampanijų priemonių priežiūros. Manau, vėlgi reikėtų žiūrėti užkardomai, kad nepakliūtume po tam tikro laiko į tokias pat problemas, kuomet, sakysime, prieš dešimtį metų buvo tokie pažeidinėję įstatymus judėjimai, kurių neprižiūrėjome, kurie išvengė Vyriausiosios rinkimų komisijos priežiūros, reklamavo savo kampanijas kelerius metus, kai buvo tampama kažkokių miestų merais arba vėlgi tarybose dalyvaujama kaip smarkiai didelėms grupėms. Manau, vis dėlto reikėtų pradėti kalbėti, o kaip išsivystys, tai, savaime suprantama, turbūt teiksime visi pasiūlymus ir bandysime diskutuoti, kad tokios problemos nepasikartotų ateityje.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Įstatymo iniciatorius darė keletą kartų nuorodą į išvadas. Tai tenka priminti, kad išvadose dėl verslo grupių interesų įtakos politikams buvo minimi du subjektai, tai yra „Vilniaus prekyba“, kurios krikštatėviai yra ne kas kita, o G. Vagnorius ir K. Skrebys iš konservatorių, o jeigu kalbame apie „MG Baltic“, tai apie „MG Baltic“ mes kalbame tai, kad jie visiškai net nežiūrėjo į jokius judėjimus, visuomeninius rinkimų komitetus, jų taikiniai buvo sisteminės partijos. Tai tada čia yra neteisinga ir nesąžininga apeliuoti į komitetus ir judėjimus.
Kita vertus, labai gražu, artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, būtent tie, kurie išsirito iš Sąjūdžio kaip tokia alternatyvi politinė jėga, kaip konservatoriai… Aš pakartosiu, yra baisesnio mentaliteto šiuo atveju kai kurie iš jūsų negu Komunistų partija, nes Komunistų partija leido atsirasti tokiam judėjimui kaip Sąjūdis, o jūs viską darote taip, kad tokia galimybė niekam neatsirastų, auginate baubus. Jeigu jūs kalbate apie sumas, tai kodėl jūs nepasakote „Vieningo Kauno“ sumų, kokios ten yra? Kodėl jūs nepasakote, sakykime, judėjimo „Kartu“ sumos? Kodėl kitų judėjimų?.. Todėl, kad neparanku tai minėti. Galbūt „Vieningo Kauno“ jūs paminėsite, o kitų sumos yra tūkstantis ir du tūkstančiai gal, bet kiek jūs savo partinėse kasose turite oficialiose ir neoficialiose? Tai čia jūs laikote tuo, kas jums sukelia grėsmę. Grėsmę sukelia uždaros klaninės partinės sistemos, kurios vengia to prasivėdinimo. Čia yra ir dėl jūsų gerovės, nes tie visuomeniniai rinkimų komitetai, judėjimai padeda jums prasivėdinti, padeda jums atsinaujinti. Jeigu nebūtų pokyčių…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
P. URBŠYS (MSNG). …tai G. Landsbergis nebūtų tapęs partijos vadovu ir jūs iki šiol turėtumėte tą, kaip pasakyti, nenuilstamą ir nepakeičiamą A. Kubilių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Povilai Urbšy, kiek žinau, Panevėžyje judėjimas „Kartu“ jau nori prasivėdinti nuo P. Urbšio. Tai galite čia, Vilniuje, dabar vėdintis, Vilnius didelis ir platus, čia visiems užteks vietos. Panevėžyje geriau jau nesirodykite.
O aš noriu priminti, kad „Vilniaus prekybos“ šlovės valanda buvo LEO LT kūrimas. Jo visą projektą sudėliojo žinomas valstiečių atstovas – ūkio ministras V. Navickas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame, o paskui replika po balsavimo bus, gerai?
Balsavo 100 Seimo narių: už – 50, prieš – 26, susilaikė 24. Lygu. Būkite malonūs, dar kartą balsuojame.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 48, prieš – 28, susilaikė 22. Nepritarta.
Tada alternatyvus balsavimas, ar atiduodame iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Už tai, kad būtų tobulinama, balsuojame už, už atmetimą balsuojame prieš.
Balsavo 99: 57 – už, prieš – 42. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš noriu atgaivinti A. Kubiliaus politinę atmintį. „Vilniaus prekyba“ atsirado iš Anykščiuose registruotos niekam nežinomos „Urdžia“ įmonės. Tada, kai buvo jūsų premjeras ir buvo tas pilkasis kardinolas K. Skrebys, buvo sudarytos sąlygos privatizuoti cukraus fabrikus, kurie po to buvo parduoti užsieniečiams, taip buvo sukauptas tas įstatinis startinis kapitalas, po to leidęs eiti į energetinę sritį, būtent formuoti tą LEO LT. Būtent tie pinigai, kuriuos jūs padėjote jiems sukaupti. (Balsai salėje) Gerbiamas Andriau Kubiliau, tuo metu jūs buvote Seimo salėje ir dėl LEO LT projekto aš negirdėjau nieko, kad jūs būtumėte sakęs, kad tai yra korupcinis projektas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tyliai!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Galiu?
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Man keista girdėti tokias emocijas. Kažkada jūs man pasakojote, kaip nieko negalėjote padaryti Panevėžyje dirbdamas STT, negalėdamas valdyti tų procesų, kurie buvo susiję su „Jangilos“ byla, politikų kišimosi į ją. Jūs tada, ko gero, ne viską padarėte, sutikime taip. Žinome tos bylos baigtį – ji žlugo, valstybei didžiuliai nuostoliai. Bet šiuo atveju aš noriu pasakyti.
Vakar komitete mes priėmėme prie išvadų rekomendacijas, ką Seimas turėtų svarstyti kalbėdamas apie politines kampanijas, politines partijas, judėjimus, jų finansavimą. Tai buvo išvadose, kurios dar kol kas tik komiteto patvirtintos, bet siūlymai atitiko būtent dabar teiktą ir atmestą siūlymą. Šiuo atveju aš noriu žiūrėdamas į kairiąją pusę paklausti, tai vis dėlto ar tai indikatorius, kad jūs nepalaikysite tų išvadų su tais siūlymais, ar tai bus tiesiog eilinė apgaulė, kuri sako, kad jums tie komitete suformuluoti siūlymai dėl politinių kampanijų yra tuščias garsas ir jūs norite tik imituoti darbą?
PIRMININKĖ. Ir dar P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš taip netiesiogiai. Iš tikrųjų, kas leido? Dėl LEO LT balsavimai buvo Seime. Jūs tada pasižiūrėkite į savo frakcijos balsavimus ir tada turėsite atsakymą, kas leido. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dirbame toliau.
15.45 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 16, 20, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1558 (pateikimas)
Dabar – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 16, 20, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti progresinių mokesčių įstatymo projektą, kurio pateikimą lėmė šiuo metu Lietuvoje susidariusi padėtis dėl mūsų mokesčių sistemos, kuri, mūsų manymu, nėra nei socialiai teisinga, o galbūt net ir sąžininga, nes šiuo metu gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje labiausiai prislegia savo mokestine našta mažas, labai mažas ir vidutines pajamas gaunančius žmones, ypač tuos gyventojus, kurie dirba pagal darbo sutartis ir kurie sumoka gyventojų pajamų mokesčio forma į biudžetą apie 68 % mokesčio sumos.
Tai reiškia, kad efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas tiems, kurie gauna dideles ir labai labai dideles pajamas, moka beveik dvigubai mažiau negu tie, kurie uždirba vidutines pajamas, o itin mažas ir mažas pajamas gaunantys žmonės moka truputėlį mažiau, negu moka tie, kurie gauna vidutines pajamas. Mes siūlome progresinius mokesčius, ir labai svarbu yra, noriu tai pabrėžti, siūlome, kad progresiniai mokesčiai būtų taikomi visoms pajamoms, o ne tik tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį ir gauna darbo pajamas.
Antras dalykas, kad didesnis tarifas, kurį mes siūlome, o jų bus keturi, keturi tie laiptai, būtų taikomas ne visai didesnei sumai, kurią tu uždirbi, bet tik tai daliai, kuri viršija nustatytą laiptą, tą tarifą. Pirmas laiptas, mūsų siūlymu, yra, jeigu gauni pajamas per mokestinį laikotarpį, per mėnesį, kitaip tariant, nuo 1 tūkst. iki 1 tūkst. 500, siūlome, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų 14 %, tai yra šiek tiek mažesnis negu dabar; nuo 1 tūkst. 500 iki 2 tūkst. 500 – 19 %; nuo 2 tūkst. 500 iki 3 tūkst. 500 – 24 % ir virš 3 tūkst. 500 eurų būtų siūloma apmokestinti 29 %.
Tie keturi laiptai, mūsų manymu, leistų tolygiau paskirstyti mokestinę naštą. Mokestinė našta padidėtų tik tiems, kurie gauna daugiau negu 1 tūkst. 900 eurų, ir tik tokiu atveju, jeigu nebus pritaikytas mūsų siūlomas grąžinti atgal papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už vaikus. Šeimos, kurios augintų vaikus, šalia formulėje esančio siūlymo NPD 400 eurų taip pat turėtų ir PNPD. Tokiu būdu mes sudarytume galimybes žmonėms, nepriklausomai nuo to, iš kokios veiklos gauna pajamas, kad jos būtų apmokestinamos teisingai, t. y. tie, kurie uždirba mažiau, gauna mažiau, mokėtų mažiau, o tie, kurie uždirba ir gauna, ypač iš kapitalo, didesnes pajamas, mokėtų didesnius mokesčius, tuo prisidėtų prie didesnio perskirstymo per valstybės biudžetą.
Galiu pasakyti, kad tas siūlomas grąžinti PNPD tikrai nebūtų taikomas saugant resursus labai dideles pajamas uždirbantiems žmonėms. Mūsų matymas, kodėl siūlome tokius tarifus, yra subalansuotas taip, kad biudžeto netekimai ar padidėjusios pajamos būtų neutralios.
PIRMININKĖ. Dėkui už pristatymą. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų dėl vieno pritariu, kad pajamos kai kurių žmonių pernelyg mažos, bet iš kitos pusės, biudžetas taip pat yra naudojamas tam, kad kažkas gautų didesnes pajamas, išlaikytume ir valstybės institucijas, ir mokytojus, ir t. t. Jūs pasakėte, kad subalansuota, bet dėl NPD minus 200 mln. yra. Klausimas, ką reikėtų sumažinti, kokias programas, kad neskaudžiai išeitume iš to minusinio balanso ir išspręstume tas problemas? Ačiū.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Iš tiesų mes siūlome tokį variantą, kuris būtų, sakykime, tikras pirmas žingsnis, prisidedant prie pajamų nelygybės mažinimo Lietuvoje. Mes dabar nesprendžiame klausimo, iš kur gauti papildomą finansavimą, tai turi būti tikrai kompleksiškai daroma, peržiūrint viešąsias išlaidas. Aš manau, Finansų ministerija yra pasirengusi padaryti tokias peržiūras, kurias seniai padariusios kitos Europos Sąjungos valstybės, ir pažiūrėti, kur mes galime iš tiesų sutaupyti, kad galėtume perskirstyti daugiau toms sritims, kurioms reikia didesnio mūsų dėmesio. Tai socialinė apsauga, kuri būtent ir nesugeba prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo ir socialinės atskirties mažinimo, ir tas pats švietimas, esantis iš tiesų gana varganoje padėtyje, palyginti, kaip finansuojamas. Tačiau tikrai yra… Noriu priminti, kad vis dėlto mokesčių sistemos viena iš svarbiausių funkcijų yra ir to didesnio socialinio teisingumo jausmo kūrimas, nes žmonės emigruoja iš Lietuvos, išvažiuoja ne tik geresnės algos uždirbti į užsienį, bet taip pat ir dėl to, kad Lietuvoje jaučiamas labai didelis neteisingumas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Primenu, klausimas – viena minutė, atsakymas – iki dviejų minučių.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, žmonės paprastai nusivilia politikais, kai mato skirtingą laikyseną tuo metu, kai jie būna valdančiojoje koalicijoje ir kai būna opozicijoje. Socialdemokratai daug kartų yra buvę valdžioje ir nė karto jų Vyriausybė nepritarė įvesti progresinius mokesčius. Kaip jūs visa tai vertinate? Jeigu prisiminsite, kai pati buvote finansų ministrė, kaip balsavote dėl Vyriausybės išvados, kurios reikėjo dėl pavienių Seimo narių iniciatyvų, jų visą laiką būdavo, įvesti progresinius mokesčius.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš tikrai labai sutinku, kad socialdemokratai pritrūko praeityje ryžto įvesti progresinius mokesčius, kaip yra beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Matyt, labai gerai dirba lobistai asmenų, sugebančių uždirbti labai dideles pajamas ir iš tiesų gerai atstovaujančių interesams, kad, atvirkščiai, būtų padarytos visokios išimtys ir lengvatos. Sakykime, ir šiandien mes turime situaciją, kai ta pačia individualia veikla besiverčiantys žmonės, kartais uždirbantys tikrai labai mažas pajamas, iš esmės sumoka daugiau, jeigu dirba pagal pažymą, negu kai kurie milijonieriai, taip pat sukaupę milijonines sumas iš individualios veiklos ir mokantys mažiau efektyvų tarifą. Taigi aš tikrai neigiamai vertinu, kad praeityje mes nebuvome pakankamai politiškai ryžtingi ir teisingi. Bet tai nereiškia, kad mes neturime taisyti tokios padėties, nes ekonomika auga, o to augimo įtraukimas iš tiesų neapima visos visuomenės, kai mes nesidalijame augimo vaisiais su visais.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, kaip jūs siūlytumėte elgtis su vaiko pinigais, nes dabar vietoj papildomo neapmokestinamojo dydžio, kaip jūs žinote, yra vaiko pinigai? Ar jūs siūlytumėte tai palikti ir dar turėti papildomą neapmokestinamąjį dydį? Kiek tai kainuotų? Iš ko finansuotume vieną ar kitą dalyką? Kaip jūs siūlytumėte elgtis? Ar vertinate, kad, pavyzdžiui, dabar „Sodros“ tarifas žmonėms, uždirbantiems daugiau nei penkis vidutinius atlyginimus, sistemine prasme yra vertintinas kaip superprogresyvumas? Ar svarstėte galimybę įvesti „Sodros“ įmokų ribojimus? Kitaip sakant, su tais ateinančiais Vyriausybės siūlymais, kurie bus pateikti kitą savaitę, ar jūsų siūlymai bent kažkiek dera? Kaip galėtų būti integruoti į tai, ką Vyriausybė pasiūlys ar mes čia svarstysime artimiausiomis savaitėmis ir komitete?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mes esame už vaiko pinigų palikimą ir, kaip minėjau, šis mūsų siūlomas PNPD būtų tik mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms taikomas. Mes turėtume labai gerą sistemą, kai iš tiesų galėtume garantuoti, kad mūsų Lietuvos vaikas gyvena šeimoje, nesvarbu, ar dirba, ar nedirba, bet tikrai turi tas, iš vienos pusės, universalias bazines išmokas, kurias šiuo metu jūsų Vyriausybė yra pasiūliusi ir mes esame pritarę įvedimui, taip pat atsirastų dar paskata tiems, kurie dirba, būtent šeimoms per papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Labai yra svarbu, manau, palaikyti tokį siūlymą, nes yra svarbios investicijos į mūsų vaikus ir išsimokslinimo požiūriu taip pat.
Aš manau, kad tai, ką šiuo metu yra pasiūliusi Vyriausybė, – mes tikrai matome tam tikrų teigiamų dalykų. Kiek prisimenu iš mūsų diskusijų Biudžeto ir finansų komitete, kai diskutavome prezentacijų pateikimo metu, mes juk iš tiesų nesame gavę ir nesame diskutavę jokių konkrečių projektų, jie yra dar nediskutuoti. Mes matome ir esame savo aiškinamajame rašte, teikdami šį projektą, pasakę, kad jeigu ateityje būtų matymas sujungti įmokas darbdavio ir darbuotojo, kad tai kaip tik būtų labai geras pagrindas pritaikyti ir sukurti geresnę ir teisingesnę progresinių mokesčių sistemą, bet aš principo prieš tokį kažkokį superprogresyvumą vienoje vietoje. Tikrai nesakau, kad tai yra labai puikus kelias, nes nematau, kad siūlomais pakeitimais, bent jau kiek suprantu iš finansų ministro pristatymo…
PIRMININKĖ. Kolege, trumpinkite atsakymą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). …kad yra bandoma truputėlį daugiau apmokestinti bent jau dideles pajamas ir ypač iš kapitalo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties socialinio teisingumo prasme visiškai sutinku su jumis, kad Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje perskirstymas per biudžetą nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau norėčiau vis dėlto užduoti klausimą tame kontekste kaip buvusiai Europos Audito Rūmų narei ir valstybės kontrolierei Lietuvoje. Juk bet koks mokesčių padidinimas sukelia verslui tam tikrą alergiją, nes pagrindinė priežastis, kad štai mokame mokesčius, o valstybė neatsakingai su jais elgiasi, tiesiog pravalgo, išmėto, neprasmingai investuoja, kažkur dar pavagia kažkokios verslo grupės per viešuosius pirkimus, pravalgo metų gale, kad tiesiog įsisavintų juos. Kaip rasti tą balansą tarp to kuriančio pridėtinę vertę verslininko ir socialiai teisingo perskirstymo, matant, kad yra dar daug netvarkos?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip, mokesčių pakeitimai, ypač padidinimas, sukelia sumaištį ne tik verslininkams, bet taip pat net visiems mums. Mes pirmiausia visada galvojame apie save ir, aš manau, ne vienas salėje mano kolega, pažiūrėjęs į pateiktą siūlymą, pirmiausia pagalvojo, ar manęs nepalies, ar nepalies artimų asmenų. Bet aš skatinu suprasti, kad jeigu mes tokių pakeitimų nedarysime, tai tikrai neturėsime papildomų šaltinių didinti viešuosius gėrius. Jūsų siūlymai pagalvoti apie tai, kad tikrai mes labai neatsakingai elgiamės kaip valstybė, kaip politikai, kai mes nepriverčiame, kad surinktos iš mokesčių lėšos būtų panaudojamos efektyviau, būtų panaudojamos skaidriau… Mes tikrai ir nesuformuosime tos visuomenės, kuri supranta, kad iš oro niekada nepastatoma infrastruktūra, kad iš oro mes negalime, nemokėdami mokesčių, finansuoti socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą, kad mes mirštame jauniausi vos ne Europos Sąjungoje, kad mūsų švietimas yra ganėtinai atsilikęs. Tai taip. Suprantu aš tą žmonių priekaištą, kad mes esame gana neskaidrūs, ir labai tikiuosi, kad priemonės, kurias mes visą laiką siūlome ir…
PIRMININKĖ. Kolege, aš vėl turiu raginti baigti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). …kurios prisideda prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, taip pat prisidėtų ir prie supratimo, kad mokesčiai turi būti tikrai apdairiai ir atsakingai panaudojami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Deja, kolegė gana ilgai atsakinėjo į klausimus, todėl kiti paklausti nebeturite laiko.
Motyvai dėl viso. Dėkui. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, apie tai mes kalbame jau greit 30 metų, kiek ir Lietuvai, kad reikia daugiau teisingumo, solidarumo, atskirties mažinimo, geresnio viešojo sektoriaus finansavimo. Suprantu, kad visada lengviau einant į rinkimus apie tai kalbėti ir po to nevykdyti.
Visiškai teisingas buvo vienas iš klausimų, kodėl mes, socialdemokratai, nepadarėme, kai buvome valdžioje. Labai gaila, turiu apgailestauti, kad kai kas keitė nuomonę pagal tai, kokioje pozicijoje buvo. Aš manau, kad dabartiniai socialdemokratai tikrai taip nesielgs. Jeigu jau mes siūlome, tai mes ir balsuosime, nesvarbu, kokiose pozicijose būsime.
Aš paprasčiausiai kviečiu. Jeigu mes norime, kad vyktų gera mokesčių reforma ir pensijų reforma, be mokesčių padidinimo ir sistemos keitimo tai liks tik žodžiais. Todėl padėdami Vyriausybei, nes Vyriausybė savo programoje irgi yra įrašiusi, tik šitą malonumą kelia tolesniems laikams, mes draugiškai siūlome pagalbą ir variantą. Seime buvo visokių variantų: ir dviejų pakopų, ir trijų, ir keturių, ir galime įvesti nulinį NPD tarifą – viską galime padaryti, bet turime svarstyti ir tai padės pirmiausia siekiant teisingumo. Todėl aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas – prieš.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl mano jau minėtų priežasčių, tam tikrų komponentų papildomo neapmokestinamojo dydžio… vaiko pinigai atsiranda dėl kitų motyvų, kurie susiję su tuo, kad mes čia kitą savaitę pradėsime svarstyti esminius mokesčių pertvarkos dalykus. Tai ir mokesčių, įmokų jungimą. Dėl to keisis ir atlyginimų dydžiai, ir tarifai keisis.
Atitinkamai šitie siūlymai tada turėtų būti susieti su tuo, ką mes svarstysime ir galbūt nuspręsime. Taigi siūlyčiau integruoti šiuos siūlymus į tuos mokestinius siūlymus, kurie ateina į Seimą ir kuriuos apsvarstę priimsime sprendimus. Progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai taip pat yra siūlomi arba bus pasiūlyti Vyriausybės.
Manau, bendroje diskusijoje ir atsiras tas sprendimas. Jeigu dabar pradėtume svarstyti šitą įstatymo projektą, kartu nesuderintai svarstytume tai, ką pateiks Vyriausybė, viena vertus, turbūt nespėtume visko išdiskutuoti ir priimti optimalių sprendimų, dėl to galėtume priimti arba neoptimalius sprendimus, arba jų priėmimas nusitęstų nežinia kiek.
Siūlyčiau susilaikyti ir nepritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytas nuomones. Balsuojame.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 38, prieš – 15, susilaikė 43. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad būtų atmesta, balsuojate prieš.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 57, prieš – 38. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
16.05 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1554 (pateikimas)
Toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. J. Olekas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1554.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, norime pakviesti sugrįžti prie mūsų daug svarstytos pridėtinės vertės mokesčio kurui lengvatos, kurios svarstymus mes darėme praeitų metų pabaigoje, priimdami šių metų biudžetą. Kaip pamenate, tada vyko didelės diskusijos, ar mes galėtume padaryti tam tikrų nuolaidų žmonėms dėl kuro. Tada kalbėjome, diskutavome dėl įvairių pasiūlymų. Vienas iš pasiūlymų buvo pritaikyti 9 % lengvatą centralizuotam šildymui, ir tas pavyko. Turbūt nemaža dalis gyventojų, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, gali padėkoti, kad jiems lengvata yra išlikusi.
Tačiau, kai mes sugrįžtame į savo rinkimų apylinkes, į rajonus arba kai šiek tiek pavažiuojame iš miesto centro, pamatome, kad nemaža dalis žmonių, beveik pusė Lietuvos gyventojų, neturi galimybės naudotis centriniu šildymu ir jie savo namams šildyti, šiltam vandeniui paruošti naudoja kitą kurą. Taip pat turime kuro įvairovę: kai kas naudoja dujas, kai kas naudoja suskystintą kurą, bet nemaža dalis naudoja ir atsinaujinantį kurą, kuris pagaminamas Lietuvoje, visų pirma malkas, skiedras ir panašius dalykus, kurie ne tik pagaminami Lietuvoje ir taip pat šildo namus, bet duoda žmonėms ir darbo. Šiandien daug diskutavome dėl paramos jaunoms šeimoms, dėl galimo fondų sukūrimo, kreditų ir panašių dalykų, bet žinome apie mūsų valstybės turimą įsipareigojimą dėl finansinės drausmės – jeigu net surenkame daugiau lėšų į biudžetą, mes ne visas jas galime panaudoti žmonių paramai.
Šis mūsų siūlymas atliepia iš karto, arba sprendžia iš karto, dvi problemas. Viena, tai padeda žmonėms, kurie negali naudotis centriniu šildymu, turėti tokią pat lengvatą, kaip ir tie žmonės, kurie naudojasi centriniu šildymu. Antra, kaip sakiau, nereikia kalbėti apie kokią nors paramą žmonėms, ieškoti būdų, kaip, kam, kur registruotis ir kaip gauti tą paramą, bet žmogus iš karto turi nuolaidą naudodamas tą Lietuvoje sukurtą produktą. Matydami, kad biudžetas surenkamas gerai, kad mūsų gyventojai, gyvenantys ir centralizuotu būdu aprūpinami šiluma, ir ne centralizuotu būdu, turi vienodas teises, siūlome šį projektą. Kviečiame pritarti, nes tokiu būdu išlygintume tiems žmonėms, kurie galbūt dar sudėtingesnėmis sąlygomis gyvena… nes atsikelti ryte, pasikurti, išsivalyti pečių yra papildomas darbas, negu pasukti kranelį ir sulaukti šilumos į namus. Manau, kad… ir kviečiu jus pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, buvo pateiktas vienas projektas, kai mes ginčijomės šiek tiek, kokiomis medžiagomis šildantis bus kompensuojama. Iš tikrųjų jūs ir vėl neįrašote visų medžiagų. Galbūt reikėtų įrašyti apibendrinantį kokį žodį, nes, pavyzdžiui, kodėl nekompensuoti žmogui, kuris šildo savo pastatą dujomis? Pavyzdžiui, dabar suskystintos dujos yra. Kodėl čia įrašytos, pavyzdžiui, šiaudų granulės, bet nėra šiaudų, nes kai kurie tiesiogiai… ne granulėmis, o šiaudų rulonais? Klausimas. Ar visiems dabar turime duoti, ar vėlgi jūs norite atrinkti tam tikrus atsinaujinančius, kurie galėtų šildytis, pavyzdžiui, elektra, nes dabar termofikacinė dalis yra? Žmonės investuoja, bet dalies elektros reikia šildymui.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Čia dvi medalio pusės. Viena, kad labai atsargiai tą ratą plečiame, kitas dalykas, aš atsimenu svarstymus Biudžeto ir finansų komitete, truputį buvau kritikuojamas dėl to (man atrodo, ir Aplinkos apsaugos komitete), kad buvo paliktas tas neatsinaujinantis arba iškastinis kuras, toks kaip skystas kuras, nafta, dujos. Todėl šiame sąraše pabandėme sudėti visus atsinaujinančius šaltinius, jų turbūt dauguma. Jūs taikliai pastebėjote, kad tik granulės, o šiaudai ne, galėsime svarstymo metu pasitarę galbūt pridėti ir tą kuro rūšį, bet šitame projekte bandėme išgryninti biokurą, kurio yra Lietuvoje, ne iškastinį kurą.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamas kolega, turbūt žinote mano nuostatą, kad visos lengvatos, išlygos turi būti labai pamatuotai taikomos. Kaip, jūs įsivaizduojate, šiuo atveju tai būtų administruojama, nes ir kitiems poreikiams gali būti naudojamos šitos kuro rūšys, ne tik šildyti. Ar būtų įmanoma administruoti, kas tai užtikrintų, kiek kainuotų tas administravimas ir ar tai paskatintų žmones efektyviau elgtis su tuo kuru, koks poveikis valstybės biudžetui, gal irgi esate apskaičiavęs? Dėkui.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mums pasirodė, kad šitas būdas mažiausiai reikalautų administravimo. Nežinau, gal viryklė, gal galėtų kokią sriubos lėkštę išvirti šeimininkė, bet vis tiek gamina šilumą ir turbūt tai galima įskaityti kaip šildymą. Nemanau, kad reikėtų atskirti, arba nelabai lakiai fantazijai paleidžiu, kur čia galėtų žmonės daugiau naudoti granules šildyti, negu namams apšildyti ar šiltam vandeniui paruošti. Turbūt dėl tos labai nedidelės dalies, jeigu tokia būtų, galėtume padiskutuoti.
O dėl biudžeto, kaip minėjau, mes kalbame iš tikrųjų ne apie tą didįjį mūsų apribojimą, kad surinkę pajamas į biudžetą paskui turime išlaidų apribojimus, bet gautume truputį mažiau pajamų. Aš manau, kad mes aną kartą diskutavome, tai buvo keli šimtai tūkstančių ar truputį per milijoną, dabar negaliu, atsiprašau, bet Biudžeto ir finansų komitete tikrai tie skaičiai yra, kai rudenį pateikiau šitą projektą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kai buvo svarstomos lengvatos miestų gyventojams, tada irgi iš salės sklido pasiūlymai, kad reikia nepamiršti ir kaimo. Bet kaip jūs manote, ar čia nepaveikė tas sindromas, kad vis dėlto yra daugiau miesto rinkėjų, kurie gyvena tuose namuose, negu kaimo, tada nugali ta tokia jėga, žiūrint į rinkimus? Bet gal dabar, dar dveji metai iki rinkimų, tai gal ir nugalės tai, kad atsiras tos pačios sąlygos miesto ir kaimo gyventojams. Juo labiau prieš pietus mes svarstėme tam tikrus pagalbos paketus, įkuriant būstą kaimuose.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš atsimenu, čia didžiausias oponentas buvo M. Majauskas, tada jis laikė tą miestietišką flangą. Bet aš parvažiuoju į tą savo ne gimtąjį, bet tėviškės miestelį Vilkaviškį, ten lygiai per pusę. Pusė žmonių gyvena toje pačioje gatvėje, vienoje gatvės pusėje gyvena tokiame nedideliame daugiabutyje, kitoje pusėje šalia gyvena nuosavame name, vienas moka 9 %, kitas – 21 %. Aš manau, kad mes tikrai matome tą neteisybę, juo labiau kad čia nėra to administravimo arba išmokų, arba prašymų raštu, čia yra suteikimas galimybės žmonėms tiesiog pigiau įsigyti kuro. Aš kviečiu palaikyti visus, net ir miestuose gyvenančius.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau taip pat pasitikslinti, nes neišgirdau tikslaus atsakymo. Sumažinus PVM tarifą, kiek papildomai nesurinks valstybės biudžetas lėšų? Kokie tai būtų skaičiai?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš tikrai atsiprašau, kadangi dabar tiksliai negalėčiau pasakyti. Mes tai diskutavome ir buvo, bet tai nebuvo dideli skaičiai, nes tai yra, sakau, tik daliai tų, kurie šiandien naudoja kurą, nes kita dalis, daugiau kaip pusė, tokią nuolaidą turi. Atsiprašau, svarstymo metu patikslinsiu, jeigu reikės, konkrečius skaičius.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties pasiūlymas yra puikus, tačiau dažnai būna nuogąstavimų, o koks bus poveikis, kokios bus netektys dėl šito siūlymo, kaip paveiks visą sektorių ir t. t. Mano klausimas – koks jūsų teikiamo projekto poveikis?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš manau, bus teigiamas poveikis. Dalis žmonių, kurie šiandien eina prašyti pašalpų kurui, kad galėtų gauti, tiesiog neis tų pašalpų prašyti, nes neturės tų išlaidų. O į biudžetą mes tam tikros dalies nesurinksime, bet nereikės išmokėti. Galvoju, kad čia kelių milijonų daugiausia, bet vargu ar toks bus realus poveikis to, ko ne tik negausime, bet ir to, ko nereikės išmokėti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mes prieš metus laiko su R. Žemaitaičiu buvome pateikę tą patį klausimą, tada jūsų frakcija mums nepritarė. Tai kaip čia dabar jūs apsigalvojote?
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiprašome. Gyvenimas, vadinasi, pamokė. Nors aš atsimenu, mes teikėme irgi panašų projektą, kuriame buvo… Tai galėsime pasižiūrėti ir išsiaiškinti iki galo tuos balsavimus. Nemanau, kad tas turėtų trukdyti, kas praeityje, mums žvelgti į ateitį kartu ir pagelbėti žmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai, gerbiamas Vytautai, socialdemokratai pritarė, kada mes teikėme šį siūlymą, tiesiog balsų neužteko. Ir jau kelintą kartą tas klausimas sugrįžta į Seimą.
Mielieji kolegos, apeliuočiau į tuos, kurie gyvena ar dirba kaimiškose teritorijose, provincijoje. Tiems žmonėms, kurie gyvena nuosavuose namuose, nėra lengva ir ūkį tvarkyti, ir apskritai tvarkytis, tai tikrai būtų labai gražu, kad mes visi solidariai sutartume, kad visiems tos sąlygos turėtų būti vienodos. Jeigu yra lengvatinės sąlygos gyvenantiems daugiabučiuose dėl šildymo, tai pasistenkime padaryti taip, kad ir vienkiemiuose gyvenantiems žmonėms taip pat būtų tos lengvatos. Kaina kažin kiek ženkliai nesumažėtų, aš įsivaizduoju, bet vienu kitu euru jeigu sumažėtų už kubą medienos, tikrai jiems būtų didžiulė parama. Todėl kviečiu visus visus palaikyti šį siūlymą, nes jis būtų socialiai teisingas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius – prieš.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Mielieji kolegos, prieš tai buvusiu projektu jūs siūlėte didinti biudžeto pajamas, šiuo projektu – mažinti. Nelabai suprantu jūsų tikrąją poziciją. Dabar pasipylė visokių lengvatų lietus, tos lengvatos iškraipo rinką ir mes nepasieksime socialinio teisingumo.
Čia, suprantu, jūs daugiau miesto gyventojams taikote, nes daugiausia miesto gyventojai kūrena, sakykime, šiaudų granulėmis, kitomis granulėmis. Kaimiečiai, kaimo gyventojai patys ruošia malkas miške, sau žiemai atsargas ir kūrena. Iš esmės jie jokios lengvatos negaus, nes jie neperka, o patys savo rankytėmis viską pasidaro. Ir tai daro, sakykime, 50 % kaimo ar netgi 80 % kaimo gyventojų. Šiuo atveju mes dar labiau supriešinsime – vieniems kaip ir padarysime lengvatą, o kiti su tuo savo kirveliu turės pasidaryti. Jeigu mes suteiktume kokiu nors kitokiu būdu tą lengvatą – subsidiją ar paramą, kad galėtų pasinaudoti visi, o šiuo atveju ne. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 42, prieš – 13, susilaikė 38. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad projektą tobulintume, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 61, prieš – 28. Taigi grąžiname iniciatoriui tobulinti.
16.21 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1848 (pateikimas)
Dar vienas tas pats Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIIP-1848, tik tekstas kitas. Pateikimas. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų apgailestauju, kad žaliųjų vardą turinčios partijos atstovai nenori, jog būtų naudojamas Lietuvoje žaliasis kuras, žmonės turėtų darbo vietų ir galimybę šiek tiek pašildyti savo namus pigesniu kuru. Nežinau, kaip jūs grįžę tai paaiškinsite savo rinkėjams.
Dėl šio pasiūlymo. Kolegos, apie šį pasiūlymą daug diskutavome šiandien rytiniame posėdyje, kai kalbėjome apie paramą jaunoms šeimoms. Prisimenate, buvo diskusijų, ar ta pagalba yra visiems, ar regionuose, kaip yra didesniuose miestuose, kiek reikėtų tos paramos skirti, kokį užimti plotą, ko reikia – buto ar darbo vietos. Mūsų siūlymas pritaikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatinį tarifą, man atrodo, atliepia ir tą, ir tą problemas. Neskirstome jaunų šeimų, gyvenančių mažesniame regione, kaimuke ar miestelyje, ir didesniame mieste. Girdėjome šiandien argumentų, kad labai skiriasi butų kainos. Ši lengvata yra pritaikoma pagal to regiono kainą. Jeigu jauna šeima kuriasi mažame miestelyje ir to buto kaina nėra didelė, ji taip pat gali gauti paramą, sumažinus pridėtinės vertės mokestį, perkant pirmąjį butą. Jeigu jauna šeima, specialistai, mokęsi penkerius ar dešimt metų, įsikuria dideliame mieste, kuriame kaina, aišku, bus didesnė, pritaikius lengvatą, vėl bus atitinkama pagalba čia besikuriančioms jaunoms šeimoms.
Kaip sakiau pristatydamas praeitą projektą, iš tikrųjų valstybei nereikia sukaupti tam tikrų lėšų, nereikia prašyti iš žmonių pažymų ir tik tada mokėti išmokas. Lengvata sudaro galimybę pateikus tik vieną pažymą, kad esi jaunas ir perki pirmąjį butą, įsigyti tą butą už lengvatinę pridėtinės vertės mokesčio tarifo kainą. Todėl manau, kad iš tikrųjų tai sprendžia ir jaunų šeimų, ir regionų, ir mūsų biurokratijos mažinimo problemas. Kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui už pristatymą. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt matėte, kad Teisės departamentas nepašykštėjo jums pastabų. Turbūt ne mažiau kyla ir klausimų, kodėl 30 metų, kodėl asmeniui, o ne šeimai, nes dabar madinga skatinti šeimos politiką? Norėčiau paklausti, kodėl 30, ką darysime su tarpiniais ir ypač su tais, kurie įsigijo būstą šiek tiek anksčiau? Jeigu žiūrėtume Konstitucijos normas, turime būti teisingi visiems. Jeigu skirtumas pusė metų arba metai, kaip tai vykdyti? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš manau, kad Teisės departamento išvados, bent jau dalis jų, tikrai labai priimtinos. Dėl kai kurių gal galima šiek tiek ginčytis, bet tai gali būti svarstymo metu.
Dėl klausimo esmės. Gal pirma dalis yra sunkesnė, vis tiek kažkur ta riba turi būti. Pasirinkimas yra 30 metų, kaip taikymas ir kai kuriuose kituose siūlymuose. Čia, man atrodo, galima diskutuoti, jeigu kas nors rastų kitą variantą, bet turbūt negalinis, galime iki išnaktų ginčytis.
O antra dalis, arba kas bus su tais, kurie įsigijo anksčiau. Tai mūsų įstatymai atgaline data negalioja, todėl mano siūlymas priimti kuo greičiau, kad tokių, kurie buvo įsigiję anksčiau, kada įstatymas dar negaliojo, nebūtų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tiesų sveikintina intencija, aš suprantu jūsų norą, tačiau šitas konkretus įstatymas kelia tam tikrų piktnaudžiavimo klausimų, galimai piktnaudžiavimo. Įsivaizduokime tokį scenarijų: jauna šeima, turėdama vaiką, nusprendžia įsigyti kitą butą, tarkime, nuomai ir įsigyja butą vaiko vardu. Tokiu atveju lygiai taip pat, ko gero, reikėtų taikyti lengvatinį PVM tarifą. Man kyla klausimas, ar šitas įstatymas iš tiesų yra tobulas ir nesukels tokių piktnaudžiavimo atvejų?
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, turbūt žinote tą seną anekdotą, kad įstatymus galvojame, priiminėjame čia mes – 141, o, anksčiau sakydavo, 3 mln., dabar turbūt mažiau, kaip tą vieną ar kitą įstatymą apeiti. Aš manau, kad mes negalime užkardyti pačiame įstatyme visų žulikysčių. Mes turime priimti normaliam Lietuvos žmogui, o po to yra poįstatyminiai aktai, kurie sureguliuoja kai kuriuos dalykus, sakykim, pilnametystės, jeigu kalbame apie jaunas šeimas, pilnametystės. Galima tuos dalykus labai aiškiai surašyti, kam jie galioja, nes jeigu mes bandysime įstatyme išrašyti tokius dalykus, aš manau, kad tikrai patirsime fiasko ir nesėkmę. Principinis dalykas – ar mes remiame jauną šeimą, jauną asmenį tokia forma. Aš siūlyčiau remti, nes tai yra tikrai mažiau biurokratijos ir aiškesnė pagalba, atsižvelgiant ir į tuos kainų skirtumus, kurie yra tarp regionų ir didesnių miestų.
PIRMININKĖ. J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs, pristatydamas šitą klausimą, sakėte, kad šita lengvata galės pasinaudoti vienodai tiek regione perkantys pirmą būstą, tiek ir didmiesčiuose. Tačiau, kaip suprantu, PVM yra nustatomas naujam būstui. Pažiūrėkime, kiek statoma didmiesčiuose ir kiek naujų namų, daugiabučių yra statoma regionuose. Kai kuriuose per paskutinius 20–30 metų gal vienas daugiabutis buvo pastatytas. Jų tiesiog nėra. Šiuo požiūriu tikrai bus nevienodos sąlygos, tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Vėlgi čia nėra numatyta, jeigu šeima įsigyja tomis lengvatinėmis sąlygomis būstą, po kiek laiko galės parduoti, kiek reikėtų išlaikyti, kad tas lengvatinis PVM, kaip sakyti, galiotų tik jiems, o negalėtų piktnaudžiauti – įsigijo lengvatinėmis sąlygomis ir po keleto metų parduoda jau vyresniems žmonėms? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Turbūt tas skirtumas butų, naujų butų, tiek mažesniuose, tiek didesniuose miestuose susijęs tam tikra prasme ir su paklausa. Jeigu mes pažiūrėsime, paklausa yra didesnė didesniuose miestuose, regionų centruose. Turbūt čia ir stato. Jeigu ta paklausa atsirastų dėl darbo vietų sukūrimo, pavyzdžiui, girdime apie galimą kompleksą Naujojoje Akmenėje ar kas nors statosi kitur, tada atsirastų ir poreikis butų, tada gali galioti. Aš manau, kad ir tas, ir tas.
Dėl apribojimo laiku. Manau, kad tai svarbus klausimas. Mes turime kai kurias taisykles, kada galioja, sakykim, paveldėto turto pardavimai, dovanoto ir panašiai. Manau, poįstatyminiais aktais galėtume pritaikyti iš tikrųjų ir tas tvarkas, kas galėtų galioti, kiek laiko reikėtų išlaikyti. Tikrai nemanau, kad visą gyvenimą nebus galima tokio buto parduoti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti, kiek, jūsų skaičiavimais, mes turėtume prarasti biudžeto pinigų, jeigu tokia lengvata būtų? Aš pritariu pačiai idėjai, bet vis dėlto mes turėtume remti šeimą. Ar negalėtume įrašyti, kad tai būtų šeimai?
J. OLEKAS (LSDPF). Galime suvaržyti. Šiais laikais jaunimas kartais tą šeimą, kaip suprantame mes, 60-mečiai, sukuria šiek tiek vėliau, kai jau vaikus leidžia į mokyklą. Aš atsimenu, pirmą kartą buvau Stokholme ir mane atvedė į Stokholmo rotušę, sako, ponas ministre, stokite į tą vietą, kur paprastai jaunavedžių vaikai stovi, kai vyksta šeimos sukūrimo ceremonija.
Turbūt. Aš nesakau kategoriškai, kad negalima, bet gyvenimas yra toks, sakau, keičiasi, ir mes pagal tai, ar formalizuota, ar ne, negalėtume.
Dabar dėl praradimų. Aš jau kalbėdamas dėl ano įstatymo projekto sakiau. Žiūrėkite, mes turime pasirinkti ir įskaičiuoti viską. Ar mes netaikome pridėtinės vertės mokesčio tarifo ir kuriame fondą, iš kurio remsime, ar mes tiesiog pritaikome lengvatą ir neremiame – čia vienas su vienu išeina. Kalbama apie tai, kad maždaug 16 %. Tai maždaug pradinio įnašo suma, apie kurią rytiniame posėdyje esame daug diskutavę. Tikrai nemanyčiau, kad čia yra… jeigu žiūrime visumą.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamas kolega, jau dėl prieš tai jūsų pateikto įstatymo projekto Teisės departamento vertinime yra tam tikrų abejonių dėl tam tikrų kuro rūšių arba komponentų atitikties taikymo lengvatos PVM direktyvai. Bet čia buvo užsiminta, Europos Teisės departamentas vienareikšmiškai rašo, kad siūlymas nustatyti mokestinę lengvatą tik tam tikrų asmenų, šiuo atveju asmenų iki 30 metų, įsigyjamam pirmajam būstui prieštarauja direktyvos (čia yra direktyvos konkretūs rekvizitai nurodyti) nustatytiems reikalavimams. Kaip jūs įsivaizduojate svarstyti toliau ir priiminėti įstatymą, kuris vienareikšmiškai prieštarauja direktyvai? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš supratau, kad galbūt galėtų prieštarauti. Kai mes svarstysime komitetuose, ypač Teisės ir teisėtvarkos komitete, galėtų būti patikslinimas būtent tokių teiginių, ar mes pažeidžiame, ar ne. Mano supratimu – ne. Kai galėsime diskutuoti su kolegomis, kurie pateikė savo abejones, tada gal ir prieisime prie sprendimo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ar nemanote, kad čia padidės kontrolės funkcija, nes vis tiek, kaip ir sakėme, dar bus nustatyta, kiek metų, kiek jis turi išlaikyti, kada nors gal jau taps visiškai jo nuosavybe? Ar nebus tokių atvejų, kad nusipirks šį butą, senelių ar tėvų butą parduos, čia įsikels, pats išvažiuos į Angliją dirbti ir tas rezultatas, kokio siekiate, nebus pasiektas?
J. OLEKAS (LSDPF). Tikrai negarantuoju, kad kas nors nepiktnaudžiaus. Bet tikiu, kad didžioji dauguma to nedarys. Mes darome taisykles, kurių žmonės turėtų laikytis, apie kiekvieną įstatymą galime tą patį pasakyti. Aš minėjau, galime pažiūrėti, kokio saugiklio reikia, nes, kaip šiandien kalbėjome, jauna šeima gali gauti būsto kreditą, įmoką, tai gali gauti, o paskui parduos su ta pačia nauda. Visur yra tas mechanizmas. Aš manau, kad šiuo atveju jis yra saugesnis, galima pritaikyti. Aš matau analogiją su paveldėjimu, kitais dalykais, kurie yra, jeigu tu parduodi anksčiau kaip penkeri metai, tu turi mokėti visą tarifą, kurį susimokėjai, ir tą skirtumą sumokėti.
Bet iš principo mes turime apsispręsti, ar pritaikome, ar tik šnekame.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dabar jau antrą projektą siūlote, kaip koks nusileidęs geradarys visiems lengvatas siūlote taikyti kurui, dabar būstui iki 30 metų. Bet čia daug kas uždavė klausimų ir tokių klausimų… Mano nuomone, jūs renkatės vieną žmonių kategoriją, vieną rūšį iki 30 metų, kaip ir kurui buvo tik vienam, vienai… kelioms tik rūšims išskirtoms. Taip ir čia, tik iki 30 metų. Kuo žmonės prastesni 32, 31 metų? Klausimas toks ir būtų. Sakykime, jauni žmonės, gyvenanti didelė šeima, tėvai turi pinigų, penki sūnūs iki 30 metų, visiems gali nupirkti lengvatinius butus? Arba susidėjusi šeima, kaip jūs sakote, nevedę vyras su žmona, gyvena ilgą metą, tai ji nusiperka du butus lengvatiniu tarifu iki 30 metų, tik po to susituokia?
Ir dar vienas iš klausimų. Kaip rajonuose, kur nestatomi namai, kaip ir minėjau, po 30 metų, kad ir Biržuose, Kupiškyje, Rokiškyje? Nežinau, kada ten pastatytas paskutinis namas, kuriam galėtume pritaikyti PVM tarifą. Juk iš kito gyventojo perperkant butą PVM tarifo negalės taikyti?
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Tai šie atvejai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū kolegai už klausimus. Aš tik patikslinsiu, kad šiuo metu galioja lengvata šildymui tik vienam kurui. Aš bandau pralaužti tą neteisybę, kuri yra dabar, kai tik centralizuotam kurui, kur poniškai tam tikra prasme gyvenama, tu turi lengvatą, o jei tu eini, malkutes atsineši, įdedi į pečių, išsivalai pelenus, tai tu esi antrarūšis žmogus. Ir jūs ką tik balsavote ir būtent tą palaikėte, kad rajonuose gyvenantys žmonės mokėtų brangiau už kurą, negu moka miestas. Tai yra tai, ką jūs teigiate pirmojoje klausimo dalyje.
Dėl antrosios dalies. Aš manau, kad viena iš priežasčių, kodėl nestatoma rajonuose, yra kaina. Tie jauni žmonės, kurie atvažiuoja, tiesiog nepirktų tokių statyti. Ir čia dabar yra galimybė, pritaikius tą tarifą, leisti įsigyti, sudaryti paklausą būtent tokio būsto. Jeigu mes laikysime aukštus tarifus, aukštas kainas, didelius mokesčius, tai bus dar vienas stabdys, kad jaunimas ten nesikurtų ir tos statybos nevyktų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū pirmininkei. Vis dėlto geriau taip, negu nieko. Vis dėlto jaunoms šeimoms parama vienareikšmiškai reikalinga, bet čia galima būtų ir praplėsti. Kodėl mes negalime aktyvinti jaunų šeimų, kad jos statytųsi savo būstus, pirktų žemę ir statybines medžiagas? Taip pat būtų galima PVM mokėti žemesnį negu 21 %. Todėl šiam projektui reikėtų pritarti, o toliau jį būtų galima įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais papildyti įvairiais būdais.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Argumentų daug jau buvo išsakyta, iš esmės daugelis klausiančiųjų atsargiai arba skeptiškai vertina. Mano pagrindinis motyvas yra akivaizdus prieštaravimas direktyvai, kuri reglamentuoja PVM lengvatų galimus taikymus. Vėlgi buvo minėta, kad jeigu žmogus įsigyja regione, tai mažai tikėtina, kad įmonė statys, nes galima tik iš įmonės, tą PVM mokant mažesnį, teoriškai nusipirkti. Jeigu teoriškai įvestume tokią lengvatą, tai galbūt prisidėtų prie plėtimo naujo nekilnojamojo turto burbulo, kuris ir taip Vilniuje arti jau tos ribos, kuomet gali būti pavojinga. Manau, kad negalima palaikyti tokio įstatymo projekto, todėl siūlyčiau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Tai ir balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 42, prieš – 15, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta.
Taigi turime apsispręsti alternatyviai, ką darome toliau. Jeigu atiduodame iniciatoriams tobulinti, balsuojame už, jeigu atmetame, balsuojame prieš.
Balsavo 78: už – 47, prieš – 31. Atiduota iniciatoriams tobulinti.
16.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2268(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-6a klausimas – projektas Nr. XIIIP-2268. Dar vienas Seimo nutarimas dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kolegos, teikiu pavasario sesijos darbų programą papildyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, kurio esmė, kad nebūtų klaidinami rinkėjai, kad rinkimų komitetų pavadinimai negalėtų sutapti su Juridinių asmenų registre jau įregistruotais asociacijų ar kita veiklos forma užsiimančių organizacijų pavadinimais. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas klausti nenori. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame? Irgi su Teisės departamento pastaba.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 50, prieš – 4, susilaikė 22. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Dokumentų skyriaus noriu paprašyti abiejų Seimo nutarimų dėl įtraukimo į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą pakeitimus sujungti kartu.
16.42 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2143 (pateikimas)
Dabar prašau pristatyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymo pakeitimo projektą iš tikrųjų paskatino neadekvati situacija, kuri susiklosto per savivaldybių tarybų rinkimus. Rinkimų komitetai, kurie įsteigiami likus trims mėnesiams arba, tiksliau, 85 dienoms iki rinkimų, dažniausiai naudoja tokius pačius pavadinimus, logotipus ir kitą atributiką kaip jau Juridinių asmenų registre įregistruotų ir jau veikiančių organizacijų. Todėl tokiu būdu rinkimų komitetai dubliuoja visuomeninių organizacijų veiklą ir imasi tos pačios politinės veiklos, kuri nederėtų visuomeninei organizacijai, nes visuomeninės organizacijos, fondai, viešosios įstaigos yra nevyriausybinės organizacijos ir jos nesiekia politinės valdžios ir dalyvauti rinkimuose. Kaip jau minėjau, tai nebūdinga pačioms visuomeninėms organizacijoms iš principo, nes jos nėra politinės organizacijos, judėjimai, kurie orientuoti į rinkimus. Todėl ir siūlau, kad rinkimų komitetai, registruodami savo pavadinimą, nesitapatintų su jau veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis ir turinčiomis pripažintą juridinę formą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti, ar nereikėjo jums kartu teikti ir dėl kitų, pavyzdžiui, Europos Parlamento, Seimo rinkimų? Vis tiek tai taikytina ne tik savivaldai.
Antra klausimo dalis. Ar yra daug tokių pavyzdžių, ar žinote, gal galėtumėte kokį nors pavyzdį pasakyti? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl Europos Parlamento rinkimų galima iš tikrųjų ateityje pagalvoti, jeigu po pateikimo bus pritarta, bet akivaizdžiausia ir aktualiausia situacija yra susiklosčiusi dėl savivaldos rinkimų. Kiek aš domėjausi Juridinių asmenų registre, įregistruota dabar sutampančių 11 visuomeninių organizacijų, pavadinimų nenoriu minėti, bet jos sutampa su rinkimų komitetais, kurios dalyvauja ir, tikėtina, manytina, dalyvaus būsimuose savivaldybių rinkimuose.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Nebeklausia. Atsisako.
Ačiū pranešėjui, atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo dėl viso E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau, bręsta tam tikros problemos, kuomet į politinę sistemą ateina įvairios organizacijos, kurios turėtų bent jau prisilaikyti tam tikrų žaidimo taisyklių, kaip ir politinės partijos, nors pastebime, kad ir politinės partijos dvejinasi neaiškiai tam tikrais labai panašiais pavadinimais. Bet šiuo atveju galbūt žmonės lengviau atskirs negu visuomeninius judėjimus, kurie tampa kažkokiomis asociacijomis. Manau, kad sutvarkyti šią sistemą reikia. Pradėkime nuo to, kad nedubliuotų pavadinimo ir nesistengtų apgaudinėti žmonių. Siūlau palaikyti tą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. R. Miliūtė – prieš.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Pakartosiu, negaliu palaikyti šio pasiūlymo, nes, mano akimis, labiau demokratiška būtų ieškoti būdų, kaip stiprinti pasitikėjimą politinėmis partijomis, kaip didinti politinių partijų skaidrumą, kad žmonės būtų labiau sąmoningi ir atsirinktų, už ką jiems patiems balsuoti, o ne ieškoti būdų, kaip iš konkurencijos pašalinti rinkimų komitetus.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 85: už – 35, prieš – 25, susilaikė 25. Po pateikimo nepritarta. Balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš, tai yra atmesti.
Balsavo 79: už – 40, prieš – 39, grąžinta iniciatoriams tobulinti.
16.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2264 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau – vėl Seimo nutarimas dėl nutarimo dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos papildymo. A. Sysas. Gerbiamasis Algirdai Sysai, prašau į tribūną. (Šurmulys salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu paprašyti pritarti nutarimui, kad klausimą dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo įtrauktume į pavasario darbų programą.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Čia kalbame apie savivaldybių darbuotojus, įtraukti į sesiją reikėtų. Siūlau visiems pritarti, nes kai bus pasiūlymas, tada reikės ir balsuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Pirmiausia nutarimą, ne įstatymą. Tik pritarę nutarimui, kad įtrauktume, mes galėsime kalbėti apie patį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo ar pritariame Seimo nutarimui? (Balsai salėje) Pritariame.
Dabar svarstymas. Pritariame.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 48, prieš – 2, susilaikė 23. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2264) priimtas. (Gongas)
Dokumentų skyriaus prašau dar ir šį Seimo nutarimą sujungti su anksčiau minėtais dviem Seimo nutarimais papildyti Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą.
16.50 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2151 (pateikimas)
O dabar prašau pristatyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 priedų pakeitimo įstatymo projektą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, šį įstatymą parengti paskatino situacija, susidariusi, kai Seimas pradėjo didinti koeficientus atskiroms darbuotojų grupėms, ir sakyčiau, kad tos grupės gal nėra mažiausiai uždirbančios viešajame ar biudžetiniame sektoriuje. Mes žinome, kad atlyginimas susideda iš koeficiento ir bazinio dydžio. Noriu priminti, mūsų įstatymuose yra nuostata, kad iki liepos 1 dienos profesinės sąjungos turėtų susitarti su Vyriausybe tiek dėl minimaliojo mėnesinio atlyginimo didinimo, tiek dėl bazinio dydžio, kuris šiandien yra 132,5. Jeigu mes didintume tik bazinį dydį, tai atskirtis tarp atskirų grupių darbuotojų atlyginimų dar labiau padidėtų. Jeigu mes ryžomės padidinti prokurorams, teisėjams, tikrai, teisėjams dar tik projektas, STT, žvalgybai ir kitoms struktūroms, kad nebūtų toks didelis atotrūkis, aš ir siūlau pirmiausia bent 20 % padidinti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams koeficientus, koeficientus, ne patį dydį. Aišku, reikia daryti išimtį, kai aš rašiau įstatymą, dar nebuvo pateiktas švietimo darbuotojų arba mokytojų etatinis darbo apmokėjimas, tą sritį reikės inkorporuoti į tai, ką mes priimsime dėl švietimiečių, aš jiems irgi didinau 20 %, nes jie yra šiame įstatyme. Taip jau būtų galima grįžti prie bazinio dydžio. Aš tikiuosi, kad vis tiek Vyriausybė ras drąsos ir resursų, gal ir mokesčių reforma taip pasiseks, kad pagaliau bus atkurtas bazinis dydis bent 140 eurų, o ne 132. Tai mane ir paskatino teikti tokius siūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti pranešėjo ir pasidžiaugti, kiek žinau, medikai jau džiaugiasi, nuo gegužės 1 dienos 20 % atlyginimus turėtų pakelti, tik birželį matysime, kiek oficialiai jie gaus. Taip pat, matyt, pamatysime, kiek gaus oficialiai ir čia, jūsų šiame projekte. Ar negalite įvardinti… koeficientas, tai yra… suprantu, kad bus didesnis atlyginimas, bet čia, kaip jūs sakėte, bus tos vadinamosios šakutės. Ar įmanoma savivaldybei, turinčiai savo biudžetą, bet nepadidinus asignavimų, įvykdyti šį jūsų siūlymą?
A. SYSAS (LSDPF). Jokiu būdu aš nesiūlau nuo šiandien ar nuo gegužės 1 dienos, ar nuo birželio 1 dienos tai didinti. Tai būtų nuo naujų biudžetinių metų. Todėl mes ir skubame pateikti, nes dabar vyksta biudžeto svarstymai. Mes svarstysime mokesčių reformą, pensijų, viską reikia sudėlioti. Ir tai įmanoma. Aš siūlau didinti šakutes, ir apatinę 20 %, ir viršutinę, kad viskas pajudėtų vidutiniškai 20 %, ir tie žmonės, o tokių žmonių Lietuvoje 300 tūkst., nesijaustų nuskriausti kitų žmonių atžvilgiu. Tokių darbuotojų ir tame pačiame Seime yra, savivaldybėse, ministerijose, įvairiose viešosiose įstaigose – jų be galo daug. Mes kartais kalbame tik apie mokytojus, gydytojus, lyg aptarnaujantis personalas iš šventos dvasios gyventų. Jiems irgi reikia mokėti didesnius atlyginimus, nes kainos auga.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų svarbus jūsų pateiktas dokumentas dėl algos didinimo. Bet man atrodo, kad jūs truputį kuklinatės, 20 % – kas čia, 50 ar 60 eurų. Reikėtų daugiau – 30 %.
A. SYSAS (LSDPF). Aš suprantu, kad taip žiūrint į tuos skaičius jie yra labai nedideli, kai mes žinome, kad kai kurių koeficientai yra 4, 5, 6, nedideli tie koeficientai, ypač biudžetiniame sektoriuje dirbančių. Bet aš manau, kad mes turime išlaikyti tam tikrus paritetus, tam tikrą hierarchiją, sakykime, vieniems yra didesni reikalavimai, kitiems – mažesni, plius auga minimalus mėnesinis atlyginimas. Mes gi žinome, kad tie atlyginimai buvo ilgą laiką įšaldyti. Tai gal judėkime po 16 % ar po 20 % kasmet, o ne taip, kad aštuonerius metus įšaldome arba dar atimame, o po to negalime jau net didelio ekonominio augimo laikotarpiu atkurti tų atlyginimų.
PIRMININKĖ. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš iš dalies pritarčiau jūsų projektui, bet ar nereikėtų mums laikytis pozicijos dėl bazinio dydžio atkūrimo ir tada nereikėtų turbūt šito pasiūlymo? Kokia jūsų nuomonė?
A. SYSAS (LSDPF). Aš labai paprastai jums paaiškinu. Jeigu mes dabar padidinome prokurorui atlyginimą (kai kuriems) nuo 600 iki 1000 eurų per mėnesį, tai jo koeficientas jau yra padidintas tokiu dydžiu. O tie viešajame sektoriuje dirbantys liko su mažu, tai jeigu mes didinsime 10 eurų prokurorui ir 10 eurų… tai skirtumas bus: vienam – 170, 150 eurų, o šitiems bus 20, 30 eurų. Atskirtis tarp šitų darbuotojų grupių tik augs, todėl aš ir sakau, pirma pakelkime ir jų koeficientus, kaip pakėlėme šitos kategorijos, ir, kaip teisingai pastebėjo kolega J. Liesys, gydytojams mes pakėlėme, o likusiems visi koeficientai liko to paties lygio.
PIRMININKĖ. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Labai geras jūsų projektas, labai pritariu, bet turiu vieną nuogąstavimą. Kai keliame procentiškai, tada mažiausiam prisidės 20 eurų, o pačiam didžiausiam viršininkui, pavyzdžiui, 80 eurų. Ar jūs ten per koeficientą šį turtinės nelygybės didėjimą sureguliuojate, ar ketinate sureguliuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Būtent, aš nesiūlau didinti atlyginimo 20 %. Aš šituo įstatymu didinu koeficientus. Koeficiento žirklės – mažoji ir didžioji padidinama visiems 20 %, tai buvo didelis matematinis darbas suskaičiuoti visiems po 20 %. Jau toliau, čia kaip gyvenimas duos, bet tų žmonių paprasčiausiai bus didesnės žirklės.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pranešėjas iš dalies išsklaidė mano abejonę, tikrai projektas geras. Mes, Seimo nariai, neturėtume laukti, kol, pavyzdžiui, medikų pavyzdžiu paseks mokytojai, auklės, policininkai ir nepadarys didelių mitingų prie Vyriausybės ir prie Seimo. Nes dabar vyksta taip: jie padaro didelį mitingą, mes pakeliame algas, nepadaro didelio mitingo, mes paliekame juos nelaimėje. Tai, koks dabar yra biudžetinėse įstaigose algos vidurkis, tai yra nelaimė, didinanti emigraciją. Tai gerbiamojo A. Syso iniciatyva yra labai laiku ir vietoje. O detales galima būtų apšlifuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad reikia tuos koeficientus reguliuoti taip, kad nedidėtų turtinė nelygybė. Bet, kolegos, labai raginu pritarti, o kas turės pastabų, bus galima po pateikimo patobulinti.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas – prieš.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Galima būtų didinti ir 20, ir 30, ir 50 %, yra vienintelė problema, kad pinigų tam nėra. Jeigu nenorime susprogdinti šito biudžeto, o skirti išteklius pagal galimybes ir koncentruotis į vaiko pinigus, į neapmokestinamąjį pajamų dydį, toliau koregavimą jo, kuo pasinaudotų visi dirbantieji, tarp jų ir valstybės, ir savivaldybių tarnautojai… Manau, kad tokios priemonės yra labiau pamatuotos. O šita turbūt iškristų iš viso biudžeto proceso ir tų dydžių, galėtume sugriauti fiskalinės drausmės ir visus kitus rodiklius, kurių bandome laikytis ir kol kas sėkmingai pavyksta. Todėl negaliu pritarti šitam projektui.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 39, prieš – 13, susilaikė 22. Pritarta. Taigi pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia noriu padėkoti, bet noriu repliką dėl mano kolegos S. Jakeliūno pasakytų žodžių. Man atrodo, kad žmonės norėtų gauti normalų didesnį atlyginimą, o ne visokias šalutines išmokas, ar būtų vaiko pinigai, dar kas nors. Todėl mes bandykime kelti žmonėms atlyginimą, jų savivertę.
PIRMININKĖ. Gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, kadangi šitas projektas susijęs su biudžeto ištekliais, prašytume Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Pritariame? Pritariame.
N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, susitarkime, kad tampame civilizuota europine valstybe, ir įveskime progresinius mokesčius nuo visų pajamų. Bus milijardas – užteks visoms grupėms, kurios dabar emigruoja. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dar kartoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis. Prašome Vyriausybės išvados. Numatomas svarstymas Seimo V (rudens) sesijoje.
17.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2276 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-8a klausimas – dar vienas Seimo nutarimas papildant pavasario sesijos darbų programą. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau papildyti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių klausti. Galime po pateikimo pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 38, prieš – 6, susilaikė 30. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
17.04 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 3, 17, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-374(4) (pateikimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Kadangi pakeitėme darbotvarkę, tai Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-374(4). Pranešėjas – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpai apie esmę. Kaip žinome, dabar teisinis reglamentavimas leidžia vienmandatėje apygardoje kandidatams pasinaudoti tokia išlyga, kad finansines ataskaitas pateikia kaip vieną politinės partijos, kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio, ataskaitą. Bet pasekmė ta, kad tada vienmandatėje apygardoje iškelto kandidato išlaidų visuomenė nemato. Aš manau, kad visiems sąlygos turėtų būti vienodos. Teko dalyvauti – jokių problemų pateikti savarankiško dalyvio ataskaitą nėra.
Taip pat prisiimti įsipareigojimai nėra pakankamai greitai deklaruojami. Paskui stebimės, kad išaugę įsiskolinimai po rinkimų. Nenumatyta, kad finansavimo apskaitos žiniaraščiai būtų skelbiami VRK interneto svetainėje. Jie turi būti vieši ir prieinami. Esmė tokia.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Sprendimas teisingas, bet dažniausiai finansų klausimas. Kai kada politinės partijos, tarkim, jeigu eina bendrai sąraše, finansuoja patį vienmandatininką. Iš tikrųjų šiuo atveju kaip bus: ar bus galimybė finansuoti pervedant lėšas iš partijos, ar iš tikrųjų pats asmuo turės būtinai finansuoti iš savo biudžeto? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakymas paprastas. Kadangi aš buvau vienmandatėje kaip savarankiškas atstovas, partija, žinoma, gali remti savo kandidatą. Tačiau kandidatas rengia savo atskirą ataskaitą nuo partijos ir matomi visi finansavimo šaltiniai.
PIRMININKAS. Klausia… Ai, jau nebėra klausiančių, visi išsibraukė. Dėkojame pranešėjui. Motyvai. Taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 28, prieš – 25, susilaikė 21. Nepritarta.
Siūlau alternatyvų balsavimą. Kas siūlote iniciatoriui tobulinti, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite, kad atmestume, prieš.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 34, prieš – 38. Atmesta.
Replika po balsavimo – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų vakar priimtos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijos dėl politinės kampanijos tobulinimo, akivaizdu, kad nebus vykdomos, nebus tobulinamos, nes rekomendacijoje įrašyti ir šie tobulinimai. Taigi jūs balsuojate jau iš anksto prieš. Aš galiu tik konstatuoti, kad ir išvados yra tiktai formalios, pridengiančios galbūt kitus tikslus, bet tikrai ne norą tobulinti politinių kampanijų finansavimą.
PIRMININKAS. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, nesiremkime rekomendacijomis, kurių nežino kiti Seimo nariai. Jos nėra paskelbtos, mes neturėjome galimybės susipažinti. Teikite savo projektus pagal rekomendacijas vėliau, kai Seimas jas žinos.
PIRMININKAS. Dėkojame.
17.08 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1640 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1640. Pranešėjas – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos, dar kartą. Teikiu įstatymo projektą dėl medicinos rezidentų, labai analogiškas bus dėl odontologų. Irgi noriu priminti mūsų svarstymus praeitų metų pabaigoje, kai mes matėme, kad tam tikros dalies jaunų gydytojų, t. y. gydytojų rezidentų, darbo vertinimas neatitinka viso jų išsilavinimo, atliekamo darbo kokybės ir svarbos. Pasakysiu keletą skaičių. Šiandien ministro interviu „15min.lt“ yra pranešta, kad praeitų metų II ketvirtį slaugytojo vidutinis atlyginimas buvo 793 eurai, gydytojo rezidento šiandieną, ne praeitų metų II ketvirtį, bet šiandieną, jaunesniojo rezidento atlyginimas yra 463 eurai 75 centai, vyresniojo – 530. Ar iš tikrųjų galvojame, kad gydytojas, kuris studijuoja, mokosi dešimtį metų, vertas tik tokio atlyginimo?
Priminsiu dar daugiau. Medikų bendruomenė pasirašė su ministerija susitarimą, kad gydytojų grindys bus 1 tūkst. eurų. Kai gydytojas, baigęs mokslus, rezidentas, įdarbinamas priėmimo skyriuje medicinos gydytoju, jo atlyginimas nuo šio mėnesio turėtų būti minimalus 1 tūkst. eurų. Tačiau jeigu tas pats jaunas gydytojas dar siekia kelti kvalifikaciją, įgyti, eina į specializuotus skyrius ir ten dirba, budi naktimis, jo atlyginimas yra skaičiuojamas tik pagal nustatytą tarifą. Šių metų sausio mėnesį teikėme kitą projektą, gavome iš Vyriausybės nuomonę dėl įstatymo. Joje rašoma, kad Vyriausybė iš principo pritaria Medicinos praktikos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir labai aiškiai argumentuoja, kas turi būti padaryta, kad šitas įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kad jo dydis turėtų būti nustatomas, sujungiant dabar gaunamą atlyginimą ir stipendiją. Šitie visi pasiūlymai yra jums pateikti, todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolega, jūs teisus, čia mes esame teikę, ir kolegė I. Šimonytė su M. Majausku teikė panašų įstatymo projektą. Iš esmės pinigų yra, bet kažkodėl Vyriausybė dar kartą duoda išvadą, kad pritaria iš principo, bet nesprendžia tos problemos. Kiek vis dėlto, jūs dabar skaičiavote, pakilo gydytojams rezidentams atlyginimas ir kiek pinigų reikėtų, kad įsigaliotų nauji koeficientai?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš tik priminsiu, kad kai svarstėme biudžetą, vienas iš dalykų buvo ir buvo kalbama, kad negalima nuo šių metų, kažkada. Nes biudžetas sutvarkytas ir nustatyta. Aš sutinku su jumis, kad ligonių kasų biudžete yra tam tikrų rezervų, kuriuos būtų galima panaudoti. Bet mūsų projektas yra nuo kitų metų sausio 1 dienos. Iš tikrųjų mes papildomų pinigų neprašome, nes vykdome Vyriausybės įsipareigojimą ar įpareigojimą, kad jaunieji medikai, rezidentai nusipelno turėti socialines garantijas nuo viso atlyginimo. Todėl čia papildomų lėšų pačiam atlyginimų kėlimui nereikėtų, čia reikėtų tik tai daliai, dėl kurios yra socialinės garantijos. O pakilo, kaip ir priėmėme mūsų nutarimu – 10 %.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, paprastas klausimas. Koks bus atlyginimas baigusio rezidentūrą ir pradėjusio dirbti gydytojo ligoninėje ir rezidento su 20 % priedu. Koks bus skirtumas?
J. OLEKAS (LSDPF). Dar kartą pakartosiu, kad šiuo metu rezidentas gauna 463 eurus, jeigu žiūrime į jaunąjį rezidentą. Ir jis gauna stipendiją. Bet nuo stipendijos neturi jokių socialinių garantijų. Jeigu jis eina ir įsidarbina, kadangi jis turi medicinos gydytojo diplomą, tai jo grindys nuo šio mėnesio turėtų būti 1 tūkst. eurų. Gydytojo, kuris jau baigęs rezidentūrą, grindys turėtų būti 1 tūkst. eurų bazinės dalies, plius priemoka arba kita dalis, kintamoji dalis. Šia kintamąja dalimi skirtųsi pirmą dieną pradėjusio dirbti gydytojo, kai baigia rezidentūrą. Bet jis šiandien atlieka tą darbą, kurį atlieka ir tas gydytojas, jis turi tą medicinos gydytojo diplomą. Rašytas diplomas po baigimo, nėra kažkoks gydytojas rezidentas, yra medicinos gydytojas, kurio grindys gegužės mėnesį yra 1 tūkst. eurų. Bet jis dar, kad nepasiliktų prie tų medicinos gydytojo grindų, medicinos gydytoju, eina, tobulinasi, kad galėtų būti specializuotas gydytojas, ir už tai yra nubaudžiamas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš išgirdau atsakymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Per šoninį mikrofoną – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Žinau, kad sveikatos ministras lyg ir rengia paketą, ministerija rengia paketą, ir šis klausimas taip pat liečiamas, tai prašau pertraukos iki kito posėdžio susipažinti, kiek tas paketas ir šis pasiūlymas siejasi, kiek yra skirtumų, nes frakcijoje tikrai sunku apsispręsti, tai prašau posėdžio pertraukos.
PIRMININKAS. Prašymas išgirstas, kviečiu balsuoti dėl pertraukos. Kas palaikote prašymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už pertrauką – 50, prieš – 21 ir susilaikė 5. Pertrauka iki kito posėdžio turbūt arba iki kada galėsime.
J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš supratau, kad 30 minučių buvo pertrauka, ar jūs kitaip supratote?
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, supratau. Tik man atrodo, kad tai nenumatyta niekur Statute, kad tuo metu, kada mes pateikiame, galima padaryti pertrauką, bet tiek to. Matyt, kad pertraukos reikia nukopijuoti, kaip aš dabar išgirdau. Yra pateiktas įstatymo projektas, kadangi kolegos dar nespėjo visko persirašyti, tai padarykime pertrauką, kad kitas Seimo narys, atneštų tą įstatymo projektą tas narys, kurio reikia, kaip mano K. Mažeika. Labai ačiū už tokius…
PIRMININKAS. Kitas klausimas… Atsiprašau, dar I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū gerbiamam posėdžio pirmininkui. Aš irgi replikuodama į tą Vyriausybės pasiryžimą parengti ką nors labai kompleksiško ir labai iš esmės tik primenu, kad mes tai paskutinį kartą girdėjome praėjusių metų gruodžio mėnesį, kada buvo gėdingas balsavimas dėl rezidentų atlyginimų. Po to Vyriausybė jau tikrai, kadangi labai profesionali, labai sunkiai dirba, galėjo dvidešimt pasiūlymų, geresnių už mūsų, pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Grįžtame prie darbotvarkės. Ar dar norite kalbėti? Prašom. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties penkias kadencijas parlamente dirbu ir nemačiau dar tokios tvarkos. Per tą savaitę… Vakar komitete bent jau du projektai tokie pat buvo, kada Vyriausybė iš esmės pritaria, bet siūlo ne svarstyti, o atmesti įstatymų projektus, nes kažkas iš daugumos rengia arba Vyriausybė rengia panašų įstatymų projektų paketą.
Kolegos, tokių dalykų negali būti! Nėra buvę tokių dalykų! Jūs būsite opozicijoje, tada pajausite, kaip atrodo idėjų plagijavimas. Mano asmeniškai kelios idėjos jau nuplagijuotos ir trys ar keturi įstatymų projektai šiandien nesvarstomi, vilkinami, nes jie yra priimti – ir dėl PVM, ir dėl vaistų anotacijų kita kalba. Jau jie yra priimti, o mūsų projektai kabo. Negi jūs galvojate, kad tauta nesupranta, kas čia vyksta? Jūs atsikvošėkite vieną kartą!
Kolegos yra pateikę įstatymų projektus, tai svarstykite, priimkite, atmeskite, bet negalima, kad mes idėjai pritariame, bet ne tas žmogus pateikė. Ką jūs darote?!
PIRMININKAS. Dar L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs sukėlėte procedūrinę sumaištį, tai būtų gerai, kad jūs paaiškintumėte, kokiu Statuto straipsniu remdamasis prieš atliekant pateikimo procedūrą jūs suteikiate pertrauką. Pertrauką dėl ko? Dar nieko neįvyko.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau pasitikslinti, kad tai yra 109 straipsnio 1 dalis, kad galima paprašyti pertraukos bet kuriuo metu.
Gerai. Dėkojame. Grįžtame prie darbotvarkės. Atrodo, visi viską išsakėme.
17.20 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1641 (pateikimas)
Kitas klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1641. Pranešėjas – J. Olekas.
O per šoninį mikrofoną, kol ateis, K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kaip ir dėl praeito klausimo, norėčiau dėl šio klausimo taip pat paprašyti pertraukos, nes tai yra susiję ir tikrai norėtųsi aiškumo. Prašau pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašote pertraukos, taip? (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). (…) patylėti, kol bus pristatymas, ir paskui galėsite daryti sau pertrauką.
Gerbiami kolegos, įstatymo projektas numato, kad gydytojams odontologams rezidentams…
PIRMININKAS. Gerbiamas Juozai!
J. OLEKAS (LSDPF). …būtų peržiūrimi dabar galiojantys koeficientai.
PIRMININKAS. Buvo paprašyta pertraukos, todėl aš…
J. OLEKAS (LSDPF). Jūs man suteikėte žodį pristatyti. Aš pradėjau pristatymą.
PIRMININKAS. Aš jus pakviečiau į tribūną, bet dar nesuteikiau žodžio.
J. OLEKAS (LSDPF). Ir aš tribūnoje pristatau įstatymo projektą, nes čia neatėjau pasirodyti grožio konkurse. Yra įstatymo projekto pristatymo procedūra. Taigi, kaip sakiau, projekto esmė yra pakeisti sąlygas rezidentams odontologams…
PIRMININKAS. Gerbiamas Juozai, buvo paprašyta pertraukos, todėl turėtume sustabdyti pristatymą, nes paties pristatymo dar nepaskelbiau, jums dar nesuteikiau žodžio, tik pakviečiau jus į tribūną. Aš pakviečiau į tribūną pristatyti klausimo. (Balsai salėje) Bet žodžio dar nesuteikiau ir jums mikrofono nebuvau įjungęs. (Balsai salėje) Buvo paprašyta per šoninį mikrofoną pertraukos, todėl kviečiu balsuoti visus dėl pertraukos iki kito pasėdžio. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 44, prieš – 16, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio. Dėkoju.
Prašom. V. Juozapaitis per šoninį mikrofoną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Inspiruotas jūsų nesuvokiamo patyčių elgesio, aš suklydau ir ne tą mygtuką paspaudžiau. Dėl protokolo – pataisykite mano balsą į „prieš“. Gerai?
Taip pat belieka tik reikšti užuojautą visiems čia esantiems, kad iš tikrųjų šie rūmai daug matė, bet tokio darbo dar tikrai čia nėra buvę, todėl jis tampa absoliučiai beprasmis. Bent jau šiandien. Jūs turbūt suprantate, ponai, kad ir kitą posėdį… Mums pertraukas yra žymiai lengviau, esant opozicijoje, sušaukti, ir turbūt jūs įsivaizduojate, kuo gali pavirsti. Žinoma, mes tokių drastiškų priemonių nesiimsime, bet tai, ką jūs padarėte ir darote šiandien su jūsų idėjinio vado šypsena veide, iš tikrųjų net jokios kritikos jau neverta. Taigi būkite laimingi. Gero savaitgalio. Linkėjimai R. Karbauskiui ir jo verslo partneriams.
PIRMININKAS. Agne Širinskiene, norite replikuoti? Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš linkėjimų „MG Baltic“ neperduosiu, bet, manau, puikiai pademonstravote dvigubus standartus. Kai jums kyla klausimų ir jūs prašote pertraukos, atsistoję į tribūną, mes priimame tai labai pagarbiai ir suprantame, kad jums kyla klausimų. Kai kilo klausimų pristatant, šiuo atveju kažkodėl jūs norite kitos situacijos, nors mes tikrai norime įsigilinti į tuos projektus, kurie be galo išplečia tiek biudžeto galimybes, tiek galbūt nėra visiškai suderinti tarpusavyje. Yra daug Teisės departamento pastabų. Manau, yra labai natūralu. Ir tikrai, sakyčiau, tas grasinimas procedūromis, kad bus jomis piktybiškai piktnaudžiaujama, kaip ką tik buvo pasakyta iš gerbiamo Seimo nario V. Juozapaičio lūpų, manau, tikrai nėra suderinamas su Seimo nario etika. Vis dėlto mes neturėtume teise piktnaudžiauti ir ja grasinti.
PIRMININKAS. Ir dar R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Agne Širinskiene, čia turbūt nelabai apie klausimus, jūs pati susipainiojote ir painiojate visus kitus. Buvo pasakyta, kad yra rengiamas kažkoks paketas, kuris ateis į Seimą, bus pateiktas ar Vyriausybės, ar kito Seimo nario iš valdančiųjų, ir tada klausimas bus išspręstas, tai nereikia sakyti, kad kyla kažkokių papildomų klausimų. Tai yra tiesiog melas.
PIRMININKAS. Taip, nuomones visi išsakė, kaip matau, einame toliau.
Dėl projekto Nr. XIIIP-2272 nėra Teisės departamento išvadų, kiek žinau, ir nėra surinkti parašai. Bus teikiama kartu turbūt su kitais projektais.
17.26 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-689 (pateikimas)
Taip, žiūrime toliau. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-689. Pranešėjas – L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakalbėti apie tikrą cirką, ne apie cirką, kuris kartais vyksta čia, Seime, bet apie tikrą cirką ir apie tuos, kurie negali savimi pasirūpinti, bet kurie yra visiškai nuo mūsų priklausomi. Aš kalbu apie cirko gyvūnus, apie cirko gyvūnus ir mano siūlymą kartu su kolegomis ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurių tūkstančiai atstovų pareiškė pritarimą, palaikymą tokiai pataisai, kuri teigia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų draudžiama naudoti ir gabenti per Lietuvos teritoriją laukinius gyvūnus cirko reikmėms, t. y. cirko pasirodymams.
Mes nebūsime čia kokia nors išimtis ar naujokai šioje srityje, nes iki mūsų tą jau yra padariusios 24 Europos šalys. Visi mūsų kaimynai aplinkui: latviai, estai, lenkai, Skandinavijos šalys, yra seniai tokius sprendimus priėmę, sprendimus, kurie yra humaniški, kurie apsaugo gyvūnus, ypač laukinius. O jie savo prigimtimi neskirti tokiai veiklai, tokiam gyvenimui, kokiame jie atsiduria būdami cirke. O tos sąlygos, žinote, kokios: tai yra ištisinis gabenimas ankštuose narvuose, ištisinis transportavimas įvairiuose vilkikuose keliaujančių cirkų, nuolat patiriamas stresas kelionės metu, per mažai ramybės būsenos, per mažai erdvės ir didžiulis stresas, patiriamas per patį pasirodymą cirke, dėl ko gyvūnai pradeda sirgti nuo streso, kai kurie ir išprotėja, atsiranda psichikos sutrikimų. Tokių atvejų yra pilna žiniasklaida. Jūs tą gerai žinote ir atsimenate atvejus ir apie dramblį, kuris gavo infarktą ir insultą, ir apie kitus gyvūnus, kurie kartais pabėga iš to streso į (…) laisvę, sukelia grėsmę ir cirko darbuotojams, ir gyventojams.
Taigi šitas siūlymas uždrausti, manau, yra logiškas, laiku ir turbūt nei kainuotų čia didelių lėšų, nei atneštų kokių nuostolių, tiesiog padarytume gerą darbą gyvūnams ir savo sąžinei. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už tokį išsamų pristatymą. Pirmoji klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų visa širdimi pritariu šitam projektui, bet girdėjau kai kurių kolegų abejones, gal nesusipratimą, nes nebuvo suprasta, kad tik apie laukinius gyvūnus kalbama. Gal galėtumėte patikslinti, ar kalbame tik apie laukinius gyvūnus šiuo draudimu?
L. BALSYS (LSDPF). Šiame etape taip, kalbama tik apie laukinius gyvūnus, nes jų yra didžioji dauguma cirkuose. Naminių gyvūnų cirkuose turbūt ne tiek daug ir naudojama, galbūt arkliai naudojami manieže pasirodymams.
Įvairiose šalyse yra įvairiai, kai kur draudžiamos tik kai kurių gyvūnų rūšys, kai kur apskritai visi gyvūnai uždrausti – ir naminiai, ir laukiniai. Aš siūlau pradėti nuo laukinių gyvūnų, nes jie patiria didžiausias kančias būdami cirke. Naminiai gyvūnai galbūt genetiškai yra labiau pripratę būti su žmonėmis, greta žmonių. Laukiniai gyvūnai, netgi tie, kurie būtų gimę jau nelaisvės sąlygomis, savo genetika yra laukiniai ir jie negali priprasti prie to, ką verčiami daryti cirke.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, bandymas kovoti su pasekmėmis – galbūt ir viskas gerai, bet kas po to? Turbūt įsivaizduojate, galbūt žinote, kiek Lietuvoje yra tokių cirkų ir tų laukinių gyvūnų, padarėte kokią nors apklausą, tyrimą, kiek jų būtų paimta iš cirkų veiklos ir kas toliau su jais būtų daroma, galbūt esate numatę dar kokį nors projektą lygiagrečiai teikti ar kokius nors būdus? Suprantame, kad gali atsitikti taip, kaip ir su naminiais gyvūnais, buvo iniciatyva ženklinti naminius gyvūnus ir po to masiškai padaugėjo tų gyvūnų gatvėse – jie tiesiog išmetami. Ar negali būti taip, kad tie cirko laukiniai gyvūnai bus paleisti kur nors miške, mieste ar galų gale prie Seimo atveš, nes lyg ir teisėtus lūkesčius mes pagal Teisės departamento išvadas kažkam uždrausime?
Iš tikrųjų norėtųsi viso portreto, viso vaizdo, kaip atrodys tolesni žingsniai.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš tikiuosi, kad jūsų Vyriausybė ir ypač aplinkos apsaugos ministras rūpinsis ne tik meldinės nendrinukės gerove, bet ir suras būdą, ką daryti su tais cirko gyvūnais, kurie bus nenaudojami.
Bet jeigu rimčiau kalbėtume, tos 24 šalys, tokios kaip Austrija, Norvegija, Nyderlandai, Kroatija, Graikija, Vengrija, Estija, Latvija, surado būdą. Matyt, turės būti koks nors pereinamasis laikotarpis, turės būti parengtas Vyriausybės sprendimas arba taisyklės, kaip tuos gyvūnus… kur jiems suteikti ramybę iki jų dienų galo. Tai galėtų būti zoologijos sodai arba kokie kiti būdai. Bet aišku, kaip jūs sakote, kad kas nors paleis į laisvę dramblį arba liūtą, tai nelabai turbūt tokios yra realios galimybės.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Linai, jūs paminėjote, lyg išgirdau kaimyninę šalį Latviją, kurioje yra uždrausta prieš dvejus metus, Lenkijoje. Gal dar paminėkite, kaip yra kaimyninėse šalyse, kokia yra situacija, tada mums bus lengviau apsispręsti.
L. BALSYS (LSDPF). Tų pavyzdžių iš tikrųjų, kaip teisingai sakote… Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, yra priimtas apribojimas cirkuose naudoti laisvėje gimusius laukinius gyvūnus. Kitose valstybėse draudžiama naudoti tam tikras gyvūnų rūšis. Švedijoje draudžiama naudoti beždžiones, plėšrūnus, raganosius, žirafas, kengūras, begemotus, ruonius, stručius, krokodilus, danielius – visas sąrašas. Vengrijoje – dramblius, raganosius, primatus. Bet, pavyzdžiui, Graikijoje, Maltoje, Kipre, Bosnijoje ir Hercegovinoje apskritai visų gyvūnų naudojimas yra draudžiamas. Taigi kiekviena šalis turi savų argumentų, bet aš manau, kad mūsų siūlymas dėl laukinių gyvūnų yra gana universalus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gal aš galiu papildyti? Mes tikrai turime puikų Jūrų muziejų, kuriame kartu yra gyvūnai, kurie suserga arba pagaunami, po to vėl paleidžiami į jūrą. Kai kurie jų dalyvauja tuose visuose atrakcionuose. Kaip čia bus?
L. BALSYS (LSDPF). Jūrų muziejai, arba mūsiškis Lietuvos jūrų muziejus, pagal veiklos kodą kadastre nėra priskiriami cirko veiklai. Tai yra švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų institucija, ji turi tam tikrą elementą cirko programų. Reiktų pagalvoti, turbūt patys delfinariumai galėtų susiprasti, susirūpinti, nes net ir delfinai, kurie yra protingi ir noriai bendrauja su žmonėmis, specialistai sako, patiria stresą, pavyzdžiui, nuo garsių plojimų, nes jų klausa yra visai kitokia nei mūsų ir jie daug jautriau į tai reaguoja. Bet pagal veiklos pobūdį tai nėra cirkai.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mielas kolega, iš tikrųjų aš pritariu jūsų cirko pasirodymų draudimui, bet man patiko jūsų pirmas sakinys, kad niekuo nesiskiria cirkas Seime nuo natūralaus cirko. Žiūrėkite, ar nebūtų galima padaryti taip: kai vyksta sesijos, cirką stebi visa tauta, o tarp sesijų (…) tegu būna cirkas? Bus visą laiką žmonės mūsų cirke.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, galėtumėte pateikti siūlymą, kad politinių laukinių gyvūnų pasirodymas šitame politiniame cirke būtų draudžiamas.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų, manau, labai svarbus ir geras siūlymas, tik šiuo atveju man iškyla klausimas: kaip vis dėlto nutiktų su tais laukiniais gyvūnais, kurie yra gimę nelaisvėje, visų pirma kalbant ne tik apie cirką, bet kad ir apie tą patį mūsų, tarkim, delfinariumą, nes, kaip žinome, kai kurie delfinai, kartu ir kiti laukiniai gyvūnai, jau yra gimę nelaisvėje? Čia truputį kitokia situacija, norėtųsi sužinoti, kaip tai būtų reglamentuojama?
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, kolega. Aš nesu tikras, ar jų situacija yra kitokia, nes specialistai sako, kad gyvūno, jeigu jis laukinės rūšies gyvūnas, genetika vis tiek yra laukinio gyvūno genetika, kad ir kur jis būtų gimęs. Jo poreikiai turėti tam tikrą erdvę aplink save, turėti tam tikrą gyvenimo būdą yra jo instinktuose, genuose. Ir kad jis gimė nelaisvėje, tai nereiškia, kad jis nesikankina gimęs nelaisvėje, jis taip pat kankinasi, būdamas nelaisvėje ir būdamas cirke.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, koks jūsų požiūris į šunų dresavimą. Mes žinome, pareigūnai, tiek pasieniečiai, tiek kokie policijos pareigūnai gatvėse, vedžiojasi, dresuoja šunis. Savininkai savo šunis taip pat mėgsta vedžioti ir dresuoti. Ar tokie gyvūnai patiria stresą, jūsų manymu, ar nereikėtų ir į tai atkreipti dėmesį, uždrausti tokius dalykus, tuo labiau kad kai kuriuos šunis pratina netgi, ieškant narkotikų, prie pačių narkotikų? Kaip čia būtų su šituo kontingentu?
L. BALSYS (LSDPF). Jie nėra pripratinami prie narkotikų, čia yra mitas. Bet naminiai gyvūnai, tokie kaip šunys, yra naminiai gyvūnai pagal savo genetiką, kaip minėjau, jie pripratę būti su žmogumi, bendrauti su žmogumi. Jų dresūros metodai nėra tokie žiaurūs, kokie yra, pavyzdžiui, laukinių gyvūnų cirke metodai. Kad meškutės išmoktų važiuoti dviračiu ar stovėti ant dviejų kojų, vaikščioti, maži meškiukai nuo mažumės laikomi pakabinti grandine už kaklo. Šunys dresuojami tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo pagrindu. Taigi yra truputį skirtingi dalykai, lyginant cirko ir tarnybinių šunų… kinologų veiklą.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų nebūčiau turbūt klausęs, bet tiesiog gyvenimiška situacija. Prieš porą savaičių su šeima buvome cirke, čia buvo kaip tik pora cirkų Vilniuje. Iš tiesų vaikai labiau tikėjosi tokių įdomesnių gyvūnų pamatyti, bet jų nebuvo, nes kai kurie cirkai jau atsisako, savanoriškai atsisako, jų buvimo tenai. Nesu tikras, ten daugiau buvo atsisakyta, man atrodo, plėšriųjų, gal dar laukiniai likę. Bet kitas klausimas būtų toks: ar mes, šiek tiek ribodami visa tai, nepakirsime pakankamai gilių cirko tradicijų, ten irgi yra žmonės, kurie iš kartos į kartą perduoda savo tam tikras tradicijas? Ar tai nebus žingsnis link to, ar to tikrai užteks? Žinote, gyvūnai yra labai svarbi sudėtinė dalis viso to.
L. BALSYS (LSDPF). Taip, bet, žinote, garsiausi pasaulyje cirkai, populiariausias jų, renkantis didžiausias minias, jie nenaudoja gyvūnų cirke. Pavyzdžiui, garsiausias pasaulio cirkas „Cirque du Soleil“ tikrai nenaudoja. Žmonės ateina pažiūrėti ir žavisi žmonių talentu, jų išugdytais sugebėjimais, jų meistriškumu, o ne gyvūnų, kurie tai daro per prievartą ir patirdami kančias. Sutinku, Lietuvos cirkas turi gražias, gilias tradicijas, bet jis garsus tikrai ne kokiais dresuotais gyvūnais, drambliais ar meškomis, o tais žmonėmis, kurie yra cirko akrobatai, iliuzionistai, klounai. Tai yra ta kultūros dalis, kurią žmonės kuria žmonėms, o ne žmonės, kankindami gyvūnus, verčia juos rodytis ir iš to patirti kažkokį malonumą. Aš manau, kad, auklėjant vaikus, jiems reikėtų papasakoti visą tiesą, kaip tas meškiukas išmoko taip gražiai važiuoti dviratuku, nes galbūt vaikams atrodo, kad meškiukai gimsta mokėdami važiuoti dviratuku, bet taip nėra. Reikėtų vaikams papasakoti, tada, aš manau, daugelis vaikų atsisakytų eiti į cirką.
PIRMININKAS. Matau, kad dar labai nori paklausti Onutė. Tai prašom.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Linai, o kaip jums atrodo laukinių gyvūnų kankinimas cirke ir medžioklė, kaip koreliuoja šitie du dalykai?
L. BALSYS (LSDPF). Jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės, tai aš esu prieš medžioklę ir palaikau tą visuomeninę organizaciją, kuri vadinama „Prieš medžioklę“.
Dedu labai daug pastangų, kad medžioklės metodai, kurie yra ciniški, brutalūs, neturintys nieko kito, kaip tik kažkokį pasitenkinimą žudyti, turiu omeny, ruošiamą kada nors Seime pateikti įteisinimą medžioklės lankais… Aplinkos apsaugos komitete mes daug dėl to ginčijomės ir aš kartu su nevyriausybine organizacija, kuri surinkusi apie 50 tūkst. parašų, sunkiai kovojame, kad nebūtų įteisintas žudymas lankais dėl savo malonumo. Nes jei dar galima medžioklę pateisinti kaip populiacijos reguliavimą, iš gamtosauginės pusės, tai medžioklė lankais nieko to neturi, išskyrus komercinį malonumą. Čia esu labai griežtai prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai norėčiau paprašyti kolegų palaikyti šį pasiūlymą. Jeigu tik mes įsigilintume, jeigu pasiskaitytume tuos pačius tyrimus apie gyvūnus, tai visiškai akivaizdu, kad jeigu esame žmonės, kurie turi bent kiek empatijos ir jautrumo, mums negali kelti džiaugsmo ar pasigėrėjimo gyvūno kančia. Laukinis gyvūnas turi turėti erdvės, jis nėra naminis gyvūnas. Jam nėra smagu šokinėti per lanką ar meškai važiuoti dviračiu. Aš manau, kad mes kaip visuomenė augame, mes tampame vis jautresni, vis dėlto mažiau toleruojame kažkieno kankinimą ar skriaudimą. Labai prašyčiau jūsų pritarti šiam projektui. Iš tikrųjų manau, kad tai būtų bent vienas iš tokių tikrai gerų žingsnių, padarytų šiandien. Tai tikrai prašau pritarimo.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai vertinu ir gerbiu žmonių, kurie rūpinasi gyvūnų gerove, rūpinasi jų sveikata, įsitikinimus, bet ypač šiandien kartais susidaro toks įspūdis, kad mes labiau mylime gyvūnus negu savo bičiulius žmones. Kolegos Lino išsakytos mintys apie laukinius ir nelaukinius… Didžioji dalis, turbūt visi gyvūnai kažkada buvo laukiniai, jeigu taip žiūrėtume, jie tapo žmogaus draugais, pagalbininkais ir t. t., taip pat cirkas turi gilias šimtametes tradicijas ir dabar visiškai uždrausti ar iš dalies uždrausti tuos pasirodymus būtų praradimas tam tikros kultūros.
O dar vienas argumentas, kodėl mane privertė pasisakyti prieš ir aš bent jau balsuosiu prieš, tai, kad į klausimą, ar delfinariume yra išnaudojami gyvūnai, ar ne, kolega pasakė, jeigu pavadinimas „cirkas“, tai išnaudojami, jeigu „mokymo įstaiga“, tai neišnaudojami. Man tai ne argumentas iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 51, prieš – 3, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Ar siūlote? Niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Bendru sutarimu galima pritarti. Ar dar norite? K. Mažeika dėl komitetų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl komiteto, siūlyčiau, papildomą Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Viską lyg ir susakiau, tai P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai džiaugiuosi, kad Seimas pritarė šiam įstatymui, nes jeigu mažės gyvūnų cirke, tai turbūt cirke didės žmonių poreikis. Ir kai sumažinsime Seimo narių skaičių, tai, matyt, tikrai bus perspektyvų, kur artistams ir klounams pasireikšti.
O jeigu rimtai, tai aš gerbiamam Linui norėčiau pasakyti – užteks spekuliuoti tais lankais. Jūs buvote komitete, visi komiteto nariai buvo. Sprendimas yra priimtas paprastas. Seime mes neįteisinsime nei lankų, nei prožektorių. Sutarta vadovautis Teisės departamento išvada, kad tai turėtų būti Medžioklės taisyklėse, ne įstatymo dalykas, ir dabar komiteto bendru sutarimu tam pritarėme. Tą galėtumėte pasakyti ir užtenka tuo spekuliuoti.
Dar komiteto pirmininkas tą patį papildys. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, aš tikrai kolegą Liną gerbiu ne tik kaip cirko artistą, bet kaip ir neblogo projekto autorių, ir palaikiau ne dėl kažkokių asmeniškumų, bet iš principo.
Noriu prisidėti prie kolegos Pauliaus, na, tikrai, baikime vieną kartą su tais lankais, Linai! Mes jau priėmėme sprendimą bendru sutarimu be jokių kokių nors papildomų iškraipymų ar ko, tai galbūt ir kalbėkim, jeigu jau esame atviri. Aš manau, raskime bendrą sutarimą ir dirbkime dėl bendro tikslo, o ne bandykime pateikdami neblogą įstatymą supriešinti tarpusavyje kolegas. Tikrai siūlyčiau baigti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nuomonių niekas neturi.
17.46 val.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-988(2) (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-988(2). Pranešėja – D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Suprantu, kad pavargę visi esate, ir matau, kad nelabai daug mūsų yra likę, bet vis dėlto diskusija dėl gyvūnų vyksta gana aktyviai, tai tikiuosi, kad galėsime labai rimtai pasikalbėti ir apie mano pasiūlymą.
Tiems, kas nesate skaitę, noriu trumpai tiesiog pristatyti, kad aš siūlau, kaip ir kitais smurtinio elgesio atvejais, įvesti kvalifikuojančias arba sunkinančias aplinkybes. Iš jų ypač dvi yra svarbios, tai yra kai gyvūno luošinimas, kankinimas ar žudymas yra demonstruojamas vaikams, kai yra vaikų akivaizdoje. Deja, apie tokius atvejus nuolat skaitome spaudoje ir dažnai tai susiję su alkoholio vartojimu, kad neblaivus asmuo vaikų akivaizdoje sukapojo gyvūnėlį, išmėsinėjo, išmetė per balkoną ir t. t., ir tai iš tikrųjų padaro labai didelę žalą vaikų psichikai. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikas, kuris stebi, kaip jo gyvūnėlis yra kankinamas arba nužudomas, arba grasinama jį nužudyti, turi beveik šešis kartus didesnę riziką turėti sunkių emocijų ir elgesio sutrikimų, kaip rodo naujausi tyrimai. Manau, kad kartu mes giname taip pat ir vaikus, ne manau, o iš tikrųjų giname kartu ir vaikus.
Antras dalykas, į kurį, aš manau, mes turėtume atkreipti dėmesį, kad, nekeičiant asmens elgesio, su juo nedirbant, labai sunku tikėtis kitokio rezultato. Siūlau būtinai dalyvavimą elgesio korekcinėse programose.
Su Teisės departamentu labai išsamiai kalbėjausi apie savo pasiūlymo teisinę techniką, ir taip, ten iš tikrųjų yra taisytinų dalykų, į visus atsižvelgsiu. Ir galbūt mes dar papildomai keisime Baudžiamojo kodekso 67 straipsnį arba tiesiog paliksime tai teismo nuožiūrai ir šitą nuostatą perkelsime kitur. Bet iš principo tai yra labai svarbu, kad mes pagaliau pradėtume dirbti su žmonėmis, ne tik juos bausti. Norėčiau, kad po pateikimo pritartumėte ir svarstymo metu galėtume derinti toliau, kaip konkrečiai nuguls šita nuostata.
Taip pat siūlau papildomas baudžiamojo poveikio priemones. Viena iš jų yra draudimas laikyti gyvūną. Tiek gyvūnų gerovės iniciatyvos, tiek kitos gyvūnų gynėjų organizacijos labai aktyvai daugelį metų dirbo, kėlė šitą klausimą į viešumą, kad toks elgesys vis dėlto linkęs kartotis. Tai yra asmuo, kuris pasiima iš prieglaudos, nukamuoja, nukankina vieną gyvūnėlį, yra linkęs pakartoti tą savo elgesį, todėl tikrai būtų logiška nustatyti draudimo laikyti gyvūną terminą nuo trejų iki penkerių metų. Ir daugelyje kitų šalių, pavyzdžiui, Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Maltoje, toks draudimas galioja.
Taip pat siūlau ir pačias bausmes sugriežtinti, kada yra sunkinančios aplinkybės, tai yra kankinama vaikų akivaizdoje arba, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose platinama ir skatinama tokį elgesį pakartoti. Net galvojau apie tai, bet nenorėčiau, aišku, panaudoti šitos salės tokiai baisiai medžiagai platinti. Pavyzdžiui, neseniai feisbuke vėl buvo platinamas baisus įrašas apie gyvą deginamą šunį, ir tai yra tikrai tokie dalykai, už kuriuos turi būti griežtesnė bausmė. Daugelyje šalių ir taip yra griežtesnės bausmės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse bausmė – dveji metai, Norvegijoje, Italijoje – iki trejų metų, Jungtinėse Amerikos Valstijose – iki penkerių metų. Mano pasiūlymas sugriežtinti bausmę, esant sunkinančioms aplinkybėms, iki dvejų metų tikrai neiškrenta iš konteksto ir yra logiškas.
Jau baigsiu, nes turbūt turite dar klausimų, ir mes nenorime visi čia sėdėti iki devintos valandos vakaro.
PIRMININKAS. Taip, dėkojame už supratingumą. Pirmasis klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, gyventojai kartais skambina arba rašo, kreipiasi su tokiais faktais, kad, pavyzdžiui, daugiabučiuose yra žmonių, kurie laiko viename bute daugybę – keliasdešimt kačių, su tomis katėmis iš esmės žiauriai elgiasi, bet iki šiol faktiškai už tai būdavo nebaudžiama. Ar nemanote, kad dabar tas siūlymas neleisti, kartą atėmus tokias kates iš tokių žmonių, jiems nebeleisti daugiau laikyti, būtų išsigelbėjimas? Daugiabučių gyventojams tikrai būtų labai didelė paspirtis.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip, iš tikrųjų aš ir pati esu sulaukusi ne vieno tokio skundo. Iš tiesų, aišku, tiems patiems žmonėms reikia pagalbos, bet realiai dėl to kankinti keliasdešimt gyvūnų… Aš esu, tiesą sakant, ir savo akimis mačiusi vieną iš tokių kačių veisyklų, kuriose išsigimę, suluošinti, baisūs kačiukai, ir, aišku, moteris, kai iš jos paima tuos gyvūnus, konfiskuoja, vėl eina į prieglaudas, vėl prisiima tų kačių. Ten panašu į koncentracijos stovyklą. Taip, būtent ši pataisa neleis to tęsti. Kaip tik šiandien sulaukiau skundo iš Žirgų asociacijos dėl žmogaus, kuris savo ūkyje atlieka eksperimentą su arkliais, bando sužinoti, ar, pavyzdžiui, gangrenuojančia koja negydomas arklys galėtų išgyventi, ir vedžioja jį aplinkui. Aš neįsivaizduoju, kokias kančias patiria tas gyvūnas ir kas jam gali trukdyti toliau įsigyti arklių. Jis juos įsigyja, jis juos veisia ir tęsia tokius baisius eksperimentus. Matome, kad žmogus negali, iš tikrųjų nereikia leisti jam to daryti. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolege, jūsų įstatymo projektas toks dviprasmiškas, galima sakyti, nes truputį, kaip ir jūs užsiminėte, šiek tiek prieštarauja… ir reikia keisti dar lygiagrečiai kitus įstatymus. Man pagrindinis… Vėlgi mes ne nuo to galo pradedame, mes diskutavome ir mūsų grupėje parlamentarų, nes turbūt žinote, kad katės ir šunys netgi nėra priskiriami prie žemės ūkio gyvūnų – jie yra niekieno, kalbant apie atsakomybę…
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip, taip.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …pagal ministerijas. Toliau – policija, nustačiusi kokį nors atvejį, jeigu yra koks nors žiaurus elgesys su gyvūnais, tą gyvūną laiko daiktu, nes nėra jokio apibrėžimo.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Absoliučiai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Turbūt yra daug žingsnių iki tol, kokius mes turime padaryti namų darbus, ir aš manau, kad šiek tiek skubotas jūsų sprendimas. Kaip prevencinė priemonė, kaip signalas žmonėms galbūt yra viskas gerai, bet ar nemanote, kad reikėtų dar atlikti gilesnius namų darbus ir ateiti su tuo įstatymų paketu, kad matytųsi bendras vaizdas?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš, reaguodama į jūsų klausimą, dar prieš tai į mano kolegos J. Jaručio išsakytas kai kurias pastabas mano kolegai L. Balsiui, noriu pasakyti: kai kurie dalykai neprieštarauja vienas kitam, tai nėra, kad iki tol, tiesiog tuo pačiu metu. Taip, mes tam ir dirbame, ir gyvūnų gerovės grupė, ir, man atrodo, labai efektyviai, iš tikrųjų yra labai daug priemonių, kurias mes turėtume sutvarkyti. Kai kurias parlamentinės kontrolės būdu tvarkome, kur iš viso net nėra įstatymų leidybos, bet praktikos keitimo klausimai, kai kur poįstatyminiai aktai, kai kur įstatymai. Ir tai neprieštarauja vienas kitam.
Iš tiesų, jeigu mes norime pokyčio, tai turime tą pokytį kaip įmanoma greičiau padaryti. Dabar yra tokia galimybė po pateikimo pritarti šitiems principiniams pokyčiams, kol rudenį jiems pritarsime, aš tikiuosi, pavyzdžiui, tos formos dėl gyvūno būklės ir grėsmės gyvūnų gerovei vertinimo bus patvirtintos. Tiesiog dirbkime, neatidėliokime šito dėl to, kad dar nepadarėme kitų dalykų – tai vienas kitam neprieštarauja.
PIRMININKAS. Klausia R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, Teisės departamento išvadų, pastabų yra tikrai nemažai. Ar galėtumėte šiek tiek plačiau pakomentuoti, ar ten yra daugiau techninio pobūdžio, ar yra kokių nors esminių akcentų, ką reikėtų taisyti?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų vos tik gavusi tas pastabas aš nuėjau į Teisės departamentą, ir mes labai išsamiai jas visas aptarėme. Pajuokavome, kad nėra prieštaravimo Konstitucijai, o visa kita yra lengvai ištaisoma. Iš tiesų faktiškai visoms pastaboms aš pritariu ir kartu su departamento teisininkais sutarėme, nes jiems, pasirodo, taip pat rūpi gyvūnų teisės, sutarėme, kad susėdę labai kokybiškai sutvarkysime, ir pati galėsiu pateikti pasiūlymus dėl šiek tiek kitokių formuluočių per svarstymą. Visa tai, sakau, yra tiesiog technikos klausimas, ir mes sutvarkysime.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų labai pritariu pačiam siūlymui ir jo esmei, galvočiau, kad, ko gero, turėtų tas siūlymas eiti kaip dar didesnis kompleksas, nes, nežinau, galbūt ir pranešėjai kartu klausimas, ar jūs su tuo sutiktumėte, kad tame lydimųjų projektų komplekse galėtų būti daugiau tam tikrų priemonių? Ir gal galėtumėte pakomentuoti, nes Lenkijoje, Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Maltoje yra ne tik dalyvavimas smurtinio elgesio keitimo programose tiems asmenims, kurie smurtavo prieš gyvūnus, bet ir draudimas nuo trejų iki penkerių metų laikyti gyvūną už tokį žiaurų elgesį. Kaip pasakyti, ar tai koreliuoja su jūsų siūlymais, galbūt nespėjau įsigilinti, visko neradau? Iš tiesų, ypač kalbant apie viešąją erdvę, labai stipriai siejasi su mažais vaikais, kai vaikai dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu turi stebėti tokį elgesį. Kaip tas kompleksas ir apsaugos priemonės galėtų, jūsų manymu, atrodyti, kad jisai duotų pakankamą efektą tam, kad apsaugotų nuo to?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui už klausimą. Jūs kaip tik ir paminėjote tas abi priemones, kurias aš ir siūlau: ir dalyvavimą elgesio korekcinėse programose, ir draudimą laikyti gyvūną, nes iš tiesų mes turime į tai pažiūrėti kompleksiškai. Galbūt kai kurie dalykai, kuriuos aš siūlau, turės nugulti dar papildomai ir kituose straipsniuose, kuriuose numatomos bausmių rūšys ir papildomos baudžiamojo poveikio priemonės. Tai nėra problema, tiesiog papildysime ir svarstymo metu pateiksiu ir kitus pasiūlymus. Kaip ir sakiau, su Teisės departamentu, labai džiaugiuosi, kad labai konstruktyviai bendradarbiaujam, ir turiu tikrai pažadą suteikti visą pagalbą, kad viskas būtų tvarkingai sudėta.
Dėl kitų papildomų priemonių, tai taip, jūs labai teisingai atkreipėte dėmesį, iš tikrųjų yra kompleksas dalykų, kuriuos turime padaryti. Tai aš labai norėčiau, kad šiandien, iš principo pritardami šitam projektui, mes padarytume gerą pradžią visam paketui pakeitimų, kurie turėtų ateiti. O dėl smurtinio elgesio – vėlgi jūs labai gerai susiejote. Iš tikrųjų žmonės, kurie smurtauja prieš gyvūnus, smurtauja prieš vaikus, deja, kalbant apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, labai dažnai juose nukenčia ir naminis gyvūnas, paprastai tai yra vaikui brangus augintinis ir tai yra papildoma trauma vaikui, todėl mes turime su tuo dirbti. Nekeisime žmogaus elgesio, jis nepasikeis.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsisakau ir siūlau kitiems – ir balsuoti.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius ar klaus?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Iš principo galima pritarti jūsų pasiūlymams, tačiau iš karto iškyla tokių klausimų, kad gana abstraktūs tokie kriterijai, vertinimai. Pavyzdžiui, važiuojant automobiliu su šeima, su mažais vaikais, dažnai būna avarijų, pakliūna, kad gyvūnai sužeidžiami, sužalojami, gauna ir mirtinas traumas, bet jie kurį laiką kankinasi ir t. t., tą mato ir vaikai. Ar čia neatsiras dviprasmiškumo ir kartais žmonės gali patekti… kažkas pamatęs, gali palaikyti, kad jie kankina ar nesiima priemonių. Vertinimai nelabai aiškūs ir gali nekalti žmonės patekti į labai sudėtingą situaciją. Yra labai įvairių žmonių, kurie labai liguistai žiūri. Pavyzdžiui, būna irgi nemažai atvejų su žemės ūkio technika, kai būna sužalojami laukiniai gyvūnai, tai irgi kitam gali atrodyti, kad tai padaryta sąmoningai, arba sužeidžiamas gyvūnas, jis kankinasi po to. Aišku, jį pagauti ir kažką jam padaryti, gydyti ar ką, ne visada galima. Kitam atrodys, kad čia yra sąmoningas veiksmas, ir gali toks žmogus patekti…
PIRMININKAS. Laikas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …baudžiamąją atsakomybę. Ar čia nereikėtų aiškiau, kad nebūtų tokių atvejų, kai nekalti žmonės nukentėtų?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų čia negalios šitas straipsnis, nes baudžiamajame procese vienas iš svarbiausių dalykų yra tyčia. Kai žmogus netyčia su žemės ūkio technika pervažiuoja pievoje esančius laukinius gyvūnus ar kai kalbate apie keliuose pasitaikančius tuos liūdnus atvejus, tai čia yra visiškai ne ta kategorija todėl, kad tai nėra sąmoningas gyvūno kankinimas. Ir formuluotė yra, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, tai yra sąmoningai, tyčia, atliko tuos veiksmus. Čia šitas dalykas nebus taikomas, iš tiesų galiu jus nuraminti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Kamblevičius. Vytautai, klausite? Neklausia. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš kol kas esu sutrikęs dėl jūsų pasiūlymo, nes, jaučiu, emociniu pagrindu teiktas, bet tame tikrai yra daug tiesos, pritariu jums. Kaip jūs pasakytumėte – arklys tempia plūgą, arklys tempia karietą, ar tai nėra pasityčiojimas iš gyvūno? Aš nelabai suvokiu šito, man reikia, kad nesusimaišytų, nesusiplaktų su kitais dalykais. Trūksta to platesnio matymo, norėčiau sužinoti. Bet esu…
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Gal tiesiog patikslinsiu, kad ūkio darbai yra ta kategorija, kai netaikomas tas straipsnis, nes čia mes kalbame apie sąmoningą siekį sukelti gyvūnui skausmą. Į vežimą įkinkytas arklys – turbūt mes apie tai nekalbame. Žinoma, jei mes gyvūną, kuris tempia vežimą, pakinkysime kokiais nors specialiais skausmą sukeliančiais dygliuotais pakinktais, taip, tai bus žiaurus elgesys. Bet jeigu mes kalbame apie normalų, kasdienį ūkininkų gyvenimą, tai žinoma, kad tikrai taip nebus. Kai su Teisės departamentu kalbėjome apie tai, net minties tokios nekilo, kad čia galėtų būti, kas nors galėtų taip supainioti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų laikas baigėsi, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso užsirašė visi už. Gal nepasisakome ir sutariame bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Replika. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau, kad kaip papildomas būtų Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
D. Šakalienė – replika po balsavimo.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Šiandien po tokios sunkios dienos, prisipažinsiu, iš tikrųjų labai nerimavau pateikdama šitą projektą, esu jums, kolegos, tikrai labai nuoširdžiai dėkinga. Tai nebuvo balsavimas už mane, tai buvo balsavimas už gyvūnus. Ačiū jums.
18.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2275 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2275. Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, jūsų dėmesiui teikiu nutarimo dėl įtraukimo į pavasario sesijos darbų programą Pilietybės įstatymo 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo projekto. Turbūt tiek ir užteks.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Nori paklausti K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tik norėjau paklausti, gerbiamas kolega. Čia kalbama apie tą įstatymo projektą, dėl kurio jūs čia praeitą kartą ginčijotės, kuris pirmas užregistravo, ar ne? Galbūt tada būtų tikslinga tuos abu projektus, kad nebūtų nei pirmesnių, nei paskesnių, sujungti ir abu kartu svarstyti, tiesiog kaip bendrą, kaip tos pačios krypties idėją, nes sprendimo būdai ir siūloma spręsti problema turbūt yra ta pati. Aš manau, kad būtų tikslinga ir pateikimą padaryti, ir sujungti kartu. Tiesiog toks pasiūlymas būtų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Iš tikrųjų praktika paprastai tokia yra. Jei panašūs projektai, tai po pateikimo svarstymo metu komitetas juos sujungia ir priimami jie kaip vienas projektas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Po pateikimo gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų – taip pat. Bendru sutarimu po svarstymo, ačiū, pritarta. Balsuojame. Tuojau įjungs.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 61 Seimo narys: 36 – už, prieš – 5, susilaikė 20. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.04 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1815 (pateikimas)
Skelbiu Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1815. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip minėjau aną kartą, komitete svarstėme kolegos Roberto projekto prieštaravimą Konstitucijai. Aš grįžęs pasižiūrėjau ir, mano įsitikinimu, radau būdą, kaip projektą patobulinti. Užuot įvedę naują išimtį, paprasčiausiai turime suprasti, kad pagrindinis čia yra 7 straipsnis, t. y. projekto 1 straipsnis, kurio 6 ir 7 punktuose tereikėtų atsisakyti prievolės tiems asmenims, sulaukusiems 21 metų, pasirinkti kurią nors pilietybę. Norėdamas registruoti projektą, aš parinkau duomenis, nes, norint atitikti konstitucinę doktriną, turėtų būti ne plačiai paplitęs atvejis. Iš tiesų, pavyzdžiui, pagal įstatymo 7 straipsnio 7 punktą 2017 metais tik du asmenys neteko pilietybės, o pagal 6 punktą 2015 metais – du, 2016 metais – taip pat du ir 2017 metais – vienas. Matome, atvejų skaičius yra labai mažas.
Taip pat paklausiau įvaikinimo tarnybos ir gavau atsakymą, kad 2015 metais 48 šeimos įvaikino vaikus, ta prasme užsienio. Iš jų 47 atvejais abu piliečiai buvo užsieniečiai ir vienu atveju šeimoje vienas iš sutuoktinių buvo lietuvis, kitas – užsienietis. 2016 metais – 49 šeimos, iš jų 44 užsieniečių, penkios vadinamosios mišrios, 2017 metais – 33, iš jų 32 užsieniečių, o viena vadinamoji mišri. Taigi matome, kad atvejai tikrai nėra plačiai paplitę. Taip, kaip prieš keletą metų (gal prieš aštuonerius metus) buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, kai jie gimimu iš karto įgyja kai kurie dvi pilietybes. Ten prieš tai irgi buvo reikalavimas pasirinkti po trejų metų pilietybę, bet tada aš pats teikiau tas pataisas dėl tokių vaikų, kurie nėra kalti, kad, pavyzdžiui, Airijoje gimimu įgyja, bet Airijoje negalima atsisakyti pilietybės pagal jų įstatymą. Jie nekalti, tai ką, lietuvių atsisakysime? Panašiai ir čia.
O dėl visų kitų straipsnių – pakeisti kiti penki straipsniai, nes, nori nenori, pajudinus vieną straipsnį, reikia keisti ir tobulinti kitus. Taigi tokia pakeitimo esmė: užsieniečių įvaikinti vaikai galėtų likti, manau, neteisinga būtų iš jų atimti pilietybę, Lietuvos piliečiais, grįžę galėtų tikrai pasitarnauti Lietuvos gerovei ir taip išlaikyti teisinį ryšį su valstybe.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau pratęsti K. Mažeikos klausimą. Gal galėtumėte patikslinti, ar čia tas pats projektas, kurį R. Šarknickas teikė ir kvietė ne politikuoti, o visiems susitelkti ir ištiesti pagalbos ranką vaikams? Bet dabar matau, kad jis balsavo prieš. Ar čia tas pats projektas, ar čia?.. Kaip dabar suprasti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų pirmą projektą užregistravo R. Šarknickas. Tai buvo sausio mėnesį. Matyt, ar į jį kreipėsi, ar jis pirmas atrado tą problemą, aš jam tikrai dėkingas, kad jis norėjo tą problemą spręsti, tačiau dėl pirmo projekto jam nepavyko. Vasario mėnesį dėl prieštaravimo buvo Teisės departamento pastaba, kurią Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė. Komitetas padarė pertrauką. Pertrauka buvo padaryta, kad kolega galėtų patobulinti, užregistruoti kitą variantą. Taip išvadoje ir parašyta: Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė daryti projekto svarstymo pertrauką, kol projekto iniciatorius pateiks patobulintą projekto variantą. Aš šiek tiek luktelėjau, kai radau būdą, kaip išspręsti tą, įregistravau savo variantą, o Robertas truputį vėliau įregistravo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepaisant tam tikrų niuansų, aš dėkoju, kad prisidėjote prie mano idėjos, gerbiamas Juliau. Kai pristačiau savo projektą, jūs tada čia stovėdamas pasakėte: „Ilgai laukiau, nesulaukiau ir tada pateikiau.“ Šiandien sakote: „Šiek tiek laukiau.“ Bet čia tiek to, tegul lieka tarp mūsų. Aš paremsiu tiesiog, nes iš esmės yra viskas analogiška, galima sudėti tuos pačius į vieną vietą, ir viskas. Dėkoju jums.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų. Tuoj pažiūrėsime, ar kas nors yra užsirašęs. Taip, yra vienas už. Tai gal nekalbėsite ir gal galime pritarti bendru sutarimu?
J. OLEKAS (LSDPF). Kodėl jūs man neleidžiate pasisakyti, kas čia yra?
PIRMININKAS. Ar norite pasisakyti?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš noriu pakartoti gerbiamojo Roberto siūlymą pritarti, sujungti komitetuose ir rasti sprendimą gerąja dvasia.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Užsienio reikalų, siūloma svarstyti rudens sesijoje. Daugiau siūlymų niekas neturite, tai bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
18.12 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2067(2) (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2067(2). Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiami kolegos, turbūt daugeliui Seimo narių teko išgirsti arba skaityti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, aukščiausios audito institucijos, tyrimą apie teisėkūros procesą. Ten buvo pateikti tokie gana šokiruojantys skaičiai, kaip mes dirbame, ir palyginimai su kitomis šalimis, kad kuo toliau, tuo daugiau Seimas įstatymų priima skubos ir ypatingos skubos tvarka, ta tendencija visą laiką auga, bet nuo to kenčia kokybė.
Vieną iš rekomendacijų pateikė Valstybės kontrolė: Seimo valdybai inicijuoti Seimo statuto nuostatų pakeitimą, jog būtų nustatyti kriterijai, kad įstatymų projektai, taikant skubos ar ypatingos skubos tvarką, būtų svarstomi tik išimtiniais atvejais. Vyriausybei dar krūva priemonių. Ir išvados, norėčiau pacituoti Valstybės kontrolę: „Seimui pateiktų įstatymų projektų gausa ir itin dažnai taikoma skubos ir ypatingos skubos tvarka, svarstant projektus, trumpina įstatymų projektams svarstyti skirtą laiką, todėl nesudaromos sąlygos nustatyti tinkamą teisinį reguliavimą ir užtikrinti įstatymų leidybos proceso skaidrumą bei viešumą, nes taikomi ne visi įprastai įstatymų projektų svarstymo tvarkai būdingi etapai. Mažėja galimybė teisėkūroje dalyvauti suinteresuotiems asmenims, taip pat į teisėkūros procesą per mažai įtraukiamos visuomenės grupės, kurioms taikomas teisinis reguliavimas, todėl nesužinome jų nuomonės apie numatomą teisinį reguliavimą, problemų sprendimo būdus ir lūkesčius. Teisėkūros procesui trūksta viešumo ir skaidrumo.“
Taip teigia Valstybės kontrolė, todėl aš teikiu siūlymą pakeisti būtent du Statuto straipsnius, kur Seimo didesnė gausa priimtų sprendimą dėl skubos arba ypatingos skubos. Šiandien dėl skubos reikia tiktai 29 Seimo narių, o dėl ypatingos skubos – 36. Aš siūlau sugriežtinti tą normą daug ženkliau, t. y. 71 dėl skubos ir 94 – dėl ypatingos skubos. Aš manau, kad nuo to mūsų įstatymų kokybė būtų daug geresnė, mes galėtume daugiau padiskutuoti kai kuriais svarbiausiais dalykais, manau, pats procesas nuo to tik laimėtų. Jeigu mes lyginamės su kitomis šalimis, tai Lietuvoje 50 % skubos ir ypatingos skubos 2017 metais, o Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje tik 5 %, Estijoje – 10 % (mes visą laiką lyginamės su estais).
Manau, kad mes patys prisiimkime šitą įsipareigojimą, na, nelėkime strimgalviais, nes didžioji dalis tų įstatymų šiandien grįžta atgal. Šiandien taip buvo su Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, viename straipsnyje pakeitėme, o kituose užmiršome ir tada keičiame sprendimus. Aš manau, mes turėtume nuo kiekybės vis dėlto pereiti prie kokybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip jūs manote, aš suprantu, kad Vakarų Europos šalys turi nuėjusios ilgesnį demokratijos vystymosi kelią negu mes, bet, pavyzdžiui, ar mes galėtume ta prasme pavyti Jungtinę Karalystę, kur per metus priimami 38 įstatymai?
A. SYSAS (LSDPF). Mes tikrai pavysime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O dabar…
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kaip matėme iš jūsų pateiktos informacijos, Estijoje tik 10 % įstatymų svarstomi skubos arba ypatingos skubos tvarka, Lenkijoje – 5 %. Tai čia mūsų kaimynai, kurių demokratijos vystymosi laikotarpis, galima sakyti, yra panašus kaip ir mūsų. Ar mes kažkokioje anomalijoje gyvename, kas čia taip veikia mūsų smegenis, kad mes taip skubame ir darome begalę klaidų?
A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad mes pavysime ir Jungtinę Karalystę, tik kada? Kaip patys užduosime sau tokį tikslą – jeigu mes kelsime sau tikslą, kad mūsų priimami teisės aktai tikrai būtų aukščiausios kokybės ir kad mažiau reikėtų kiekvieną kartą prie jų grįžti, nes, ko gero, padarius analizę, kai kuriuos įstatymus per metus mes svarstome daugiau kaip 30 kartų, net tuos pačius straipsnius. Aišku, dar yra interesai, bet, ko gero, mes turėtume mokytis iš kitų mūsų kaimyninių šalių, kad jos sugeba vis dėlto ir savo sprendimais, ribojimais, kad tos skubos ir ypatingos skubos nebūtų ir kad įstatymai įgautų kuo aukštesnę kokybę.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, mano nuomone, įstatymo projektas nelygus įstatymo projektui. Tikrai yra tokių kartais visiškai paprastučių, kartais netgi ir dubliuojasi, kaip šiandien matėme, tai nemanau, kad čia reikėtų didelės daugumos, nebent dėl kokių nors specialių klausimų – kaip biudžetas, kokia nors reforma. Gal mes žiūrėkime iš kitos pusės – kuriems neleisti ypatingos skubos, o visiems kitiems, jeigu dirba profesionalai, tai tas smulkmenas – kur nors netgi skyrybos ženklą padėti ar žodžius sukeisti vietomis, tai tokius tik varykime konvejeriu, kol išseks fantazija, ir tada galėsime truputėlį stabdyti. Kaip jūs galvojate?
A. SYSAS (LSDPF). Suprantate, žmogaus fantazija niekados neišseks. Ir mes kuo toliau… Mes visą gyvenimą mokomės ir visą laiką tobulėjame, ir mūsų įstatymai turi tobulėti. Aš manau, tų įstatymų, apie kuriuos jūs kalbate, mes niekada nepriimame skubos ar ypatingos skubos tvarka. Dėl tų problemų nėra, mes kažkaip juos iškankiname. Tai yra statistika.
Dažniausiai skuba ir ypatinga skuba eina iš Vyriausybės, iš visų taip būdavo, visą laiką vėluoja. Netgi mes žinome, kas vyksta su išvadomis, kad išvados vėluoja. Mes kelkime kokybės reikalavimus, pradėkime nuo savęs ir kelkime kitiems. Tai yra būdas. Aš siūlau tokį. Jeigu mes pradėsime atrinkti, tai kas bus tie vyrai ir moterys, kurie priims sprendimą, kad šitą mes galime skubos tvarka, o šito ne? Aš keliu sistemiškai, kad mes patys. Jeigu mūsų dauguma nuspręs, kad šitą įstatymą reikia ir tikrai jis visiems suprantamas ir būtinas, tai mes ir nubalsuosime, duosime ir 90 balsų, ir 100, salėje būna tiek žmonių. Bet tai bus išimtys, o ne pastovus dalykas. Mus kritikuoja už tai.
PIRMININKAS. Klausia J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų problema egzistuoja, tai turbūt mes visi pripažįstame. Labai gaila, kad jūs remiatės Valstybės kontrolės išvadomis, ji pagal Konstituciją tokių išvadų apskritai negalėjo daryti, ji peržengė savo kompetencijos ribas, numatytas Konstitucijoje, jai niekas nesuteikė teisės vertinti mūsų teisėkūros procesą ar mūsų priimtų teisės aktų kokybę. Nemanau, kad jie turi tokius ekspertus, kurie galėtų tą kokybę įvertinti.
Bet aš norėjau paklausti apie ką kita. Ar jums neatrodo, kad yra per griežtos normos, kadangi tai yra procedūriniai klausimai. O du trečdaliai reikalingi, kai mes keičiame Konstituciją, panašiais ypatingais atvejais netgi užtenka balsuoti dėl įstatymo, kai dalyvauja 71 Seimo narys balsavime, o čia reikia 94. Kodėl aš to klausiu? Matote, gyvenimas yra šiek tiek sudėtingesnis už mūsų planus, visas strategijas, ir kartais iškyla svarbių klausimų, kuriuos reikia išspręsti ganėtinai greitai. Tai galbūt galima būtų numatyti normalias, ne tokias griežtas normas?
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Aš tikrai nemanau, kad tai yra per griežta. Už ką kritikuoja mus mūsų rinkėjai? Už tai, kad salėje yra labai mažai žmonių – nesvarbu, ar ryte, perpiet, ar vakare. Jie kritikuoja būtent mus už tai, kad mes nesėdime pagrindinėje savo darbo vietoje. Aš suprantu, kad mes turime tūkstantį priežasčių, susitikimų ir visokių kitokių… Todėl šiuo atveju aš matau tokias normas. Manau, jeigu bus pritarta, bus svarstymas, bus paskirtas pagrindinis komitetas, bet jeigu mes tikrai norime padaryti kokybinį šuolį, bent jau kokybinį ne skubos atžvilgiu, kad daugiau viešumo būtų, skaidrumo, kaip tai rašo, manau, kad tos normos yra normalios, ir mes jas galime, jeigu tikrai įstatymas degantis ir visiems suprantamas, reikalingas, aš nemanau, kad kas nors čia prieštarauja ir balsuoja prieš. Tikrai visada mes randame konsensusą. Bet kai tas tampa tradicija, aš manau, tai blogai.
Aš manau, kad Valstybės kontrolė padarė gerą darbą. Tai yra statistika. Ji nevertino, ji palygino mus ir kitas šalis. Ir, aš manau, tai teisingai parodė, kad mes kai kuriais aspektais turime išskirtines savybes ar bruožus viską daryti nevisiškai kokybiškai.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, su jumis visiškai sutinku, kad turėtume žiūrėti į kokybę, o ne į kiekybę teisės aktų rengimo kontekste, tačiau, kaip ir pats paminėjote, visą laiką pasireiškia galbūt ir žmogiškasis faktorius, galiausiai galbūt ir situacija pasikeičia ir tas pats teisės aktas įgyvendinamas truputėlį kitaip, negu atrodė. Bet būtume už tai, kad tai būtų išdiskutuota, kaip yra kitose šalyse, įvertinta ekspertiniu požiūriu, bet tie ir nedideli kartais reikalingi, kai pasikeičia situacija arba matome, kad įgyvendinimas truputėlį stringa. Tačiau kaip jūs vertinate tai: ir šiandien pateikta keletas teisės aktų, tokių trumpų epizodinių pakeitimų, bet nepasižiūrėta iš esmės, nors yra daug pakeitimų, kaip galima dar tą patį įstatymą tobulinti? Tai gal geriau keisti iš esmės nei tokiais pavieniais pakeitimais?
A. SYSAS (LSDPF). Tai galbūt būtų tam tikras stimulas žiūrėti į įstatymą šiek tiek plačiau. Mes kartais lenktyniaujame, kas ten kiek pateiks ir kokį vieną žodelį, ir viską. Aš visada stengiuosi žiūrėti į įstatymą sistemiškai, ir jeigu mes kalbame apie kodeksus ar ką nors, tikrai niekada nesiūlau vieną straipsnį ar vieną pastraipą iš konteksto ištraukti, kai kur kas plačiau reikia žiūrėti į tą procesą. Todėl, ko gero, ne veltui Valstybės kontrolė mums parašė tas, sakykime, gal ne pastabas, bet pasiūlymus ir savo pastebėjimus, kas vyksta mūsų teisėkūros procese. Sakau, jei tendencija būtų mažėjanti, galbūt aš ir nesiūlyčiau, bet tendencija yra didėjanti. Jeigu mes kiekvienais metais sulyginsime, kiek įstatymų priimame ypatingos skubos arba skubos būdu, jis auga. Čia yra problema. Ir mes tada turime patys sau įjungti stabdžius.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvuoti dėl viso užsirašė J. Sabatauskas – nuomonė už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų ne tik Valstybės kontrolė atliko puikų auditą ir mūsų komitetas pernai pavasarį surengė diskusiją, kurioje buvo ir ministrų, ir įvairių institucijų atstovų, kalbėjome apie tai. Čia slepiasi po tuo daug kitų aspektų. Ir mūsų Seimo Parlamentinių tyrimų padalinys yra atlikęs parlamentinį tyrimą, kaip yra pas mus ir kaip yra kitose valstybėse. Žinokite, mes esame Europos uodegoje. Labai nemalonu pasidarė, kai pamatėme, kaip kitose valstybėse ir kaip pas mus. Negana to, jau mūsų artimiausi kaimynai šiuo požiūriu mus lenkia ir iš tikrųjų einama link kokybės.
Kas tada atsitinka? Jie nekeičia po vieną, du straipsnelius. Jeigu priima naujos redakcijos įstatymą, jį konceptualiai svarsto, diskutuoja, ir ne per savaitę, ne per mėnesį, o kaip reikalas. Tada to įstatymo nereikia keisti po mėnesio, po dviejų, po pusės metų ar kitais metais. Jis tada ilgam įsiteisėja ir tarnauja mūsų visuomenei. Todėl raginu balsuoti už. Iš tikrųjų bus laiko diskutuoti, padiskutuosime, kaip geriau sureguliuoti šį klausimą skirtingai nuo to, kaip yra dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Žinoma, kartais būna tokių atvejų, kai iš tikrųjų reikia skubiai reaguoti. Aš jums pasakysiu vieną tokį atvejį, kurio dar nebuvo. Jeigu karo veiksmai, reikia skubos tvarka kažką ypatingo priimti, arba tiek nesusirinks salėje dėl įvairių priežasčių, arba kas nors tyčia pabandys blokuoti, o tai atneš tik blogų pasekmių. Aš manau, tikrai būna ekstremalių situacijų ir priimant pačius įstatymus, kai tiesiog reikia skubiai. Prisiminkime tą naktinę reformą, kas būtų buvę, jeigu būtų priimtas ir galiotų šios dienos siūlymas? Ta reforma paprasčiausiai būtų neįvykusi, nes balsų dėl ypatingos skubos jokiu būdu nesurinktume. Taigi man truputėlį kelia nerimą tie per dideli skaičiai. O iš esmės, žinoma, reikia atsakingai žiūrėti į įstatymų priėmimą, jeigu norime išvengti klaidų, be abejo, reikėtų daugiau laiko. Todėl šį kartą aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Nuomonės išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 22, prieš – 4, susilaikė 32. Nepritarta.
Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas siūlote tobulinti, spaudžiate pliusą, kas siūlote atmesti, – minusą.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 44, prieš – 12. Siūloma tobulinti.
Toliau kitas darbotvarkės klausimas, tačiau nematau pranešėjo K. Masiulio.
18.30 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2501 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1665 (pateikimas)
Tada žiūrime kitą klausimą. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2501 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1665.
Pranešėjas – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Laukiu suteikimo žodžio, kažkaip negirdėjau, pirmininke, nežinau, ar galiu kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, po visokių čia mūsų audringų debatų ir mano kolegos šiokios tokios kritikos, kad per daug dėmesio skiriame gyvūnų priežiūrai ir jų gerovei, aš noriu pasėdžio pabaigai pateikti pasiūlymą dėl dėmesio žmonėms – tokiems dar mažesniems žmonėms, pradinukams, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas nustato, kad vaiko ligos atveju ar kilus kokiai epidemijai, ar kitu metu jį prižiūrėti gali tėvai, seneliai, bet tik ikimokyklinio amžiaus. Kiti įstatymai arba mūsų supratimas apie tai, kad septynerių aštuonerių metų vaikas, ir dar sergantis, paliktas vienas namuose, verčia teikti šitą pasiūlymą, t. y. mes siūlome, kad vienas iš tėvelių galėtų prižiūrėti susirgusį vaiką ir jam būnant pradinėje mokykloje. Tokių pavyzdžių yra. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos numato, kad negalima iki 12 metų, kai kurios iki 10 metų palikti vieną vaiką namuose, tai čia sergantį vaiką 14 dienų mes leistume prižiūrėti vienam iš tėvų ar senelių. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame už trumpą pristatymą. Pirmoji klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Šiuo metu turbūt tėvai prižiūri vaiką tiesiog nedarbingumo lapelį pasiimdami, nėra taip, kad pradinių klasių vaikas nebūtų prižiūrimas. Sutinku, galbūt mes ieškome kokių nors geresnių būdų ir patogesnių sąlygų šeimai. Tačiau, kaip ir klausiau prieš tai, kai mes kalbėjome dėl tų mažų epizodinių pakeitimų, aš manyčiau, kad dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo reikėtų esminių pakeitimų. Aš jau ne kartą uždaviau klausimą, kaip jūs, taip pat kaip ir socialdemokratai, kurie žiūrime daugiau į ėjimą skandinavišku keliu… Šiandien mes turime gana ilgas vaiko priežiūros atostogas – iki dvejų metų, ar nereikėtų diferencijuoti, tarkim, paskirstant vienam ir kitam iš tėvų, kad vienas negalėtų pasinaudoti kito suteiktomis atostogomis taip, kad neišimtų vieno iš tėvų iš darbo rinkos. Aš manyčiau, kad čia yra daug tokių epizodų, ką mes galėtume iš esmės pakeisti ir pagerinti sąlygas patogiau šeimai.
J. OLEKAS (LSDPF). Miela kolege, aš iš tikrųjų pritarčiau tokiam dalykui, bet susitarkime – kiekvienas Seimo narys teikia savo pasiūlymus, aš šiuo metu teikiu labai svarbų. Pasiūlymai gimė ne dabar, tiesiog dabar atėjo eilė juos pateikti. Gimė tada, kada buvo čia, Vilniuje, ankstyvo pavasario epidemija, kai buvo uždaryta daug ne tik ikimokyklinių įstaigų, bet ir kai kurios pradinės mokyklos ir iškilo tėvams priežiūros problema. Mes teikiame šitą dalyką. Manau, kad galima diskutuoti dėl atostogų, turbūt Socialinių reikalų ir darbo komitete jie galėtų būti apibendrinti, ir ar svarstymui, ar priėmimui pateikti netgi sujungtą bendrą projektą.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai neklausiu. Siūlau palaikyti ir nerungtyniauti, kuris pateiks, yra tikrai gyvenimo iškeltas.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis kolega, noriu paklausti, jūs vaiku laikote tik iki pradinių klasių? Iki kiek metų laikot vaiku, kurį reikėtų prižiūrėti?
J. OLEKAS (LSDPF). Dabar galiojančiame įstatyme parašyta ikimokyklinio, priešmokyklinio – tokio amžiaus. Dabar mes siūlome įdėti dar vieną ketverių metų tarpelį – pradinukai. (Balsai salėje) Būtų dešimt metų, jeigu kas nors pradės leisti anksčiau, tai galbūt devynerių ar kiek.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už užsirašė E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai iš tikrųjų paskutinis klausimas, geras siūlymas, siūlau pritarti, kas čia pageidauja, gali pildyti arba taisyti. Siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 34, prieš – 2, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū visiems palaikiusiems.
18.36 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1579 (pateikimas)
PIRMININKAS. Opozicijos darbotvarkė visa baigta. Grįžtame ir į tribūną kviečiame A. Gumuliauską, kuris pristatys savo projektą. Minutėlę, aš tuoj jį paskelbsiu. Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1579. Prašom, Arūnai.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Šitas įstatymo projektas kažkaip buvo pasimetęs nuo rudens sesijos. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis momentas yra tas, kad siūloma spalio 31 dieną paskelbti Reformacijos diena. Atmintina Reformacijos diena. Šį projektą inicijavo Lietuvos reformacijos, istorijos ir kultūros draugija ir tuo remdamasis aš parengiau projektą.
Aš nenoriu sakyti, nenoriu daug kalbėti apie Reformacijos didžiulę įtaką mūsų kultūrai ir apie Evangelikų liuteronų bažnyčios mastus Lietuvoje. Iš tikrųjų tai didelė bažnyčia, virš 50 parapijų, visa Šiaurės Lietuva, Klaipėdos kraštas. 1517 m. spalio 31 d. M. Liuteris paskelbė savo 95 tezes ir nuo to prasidėjo Reformacijos judėjimas, kuris tame pačiame amžiuje persimetė į Lietuvą. Tai yra sena religija, krikščionybės atšaka.
Kviečiu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Aš norėjau jūsų paklausti, o kodėl jūs pasirinkote, čia vis tiek kažkokia istorinė data, 31 dieną, susietą su kuo?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš sakiau, 1517 m. spalio 31 d. M. Liuteris paskelbė 95 tezes. Visą laiką spalio 31 dieną Evangelikų liuteronų bažnyčia švenčia tą dieną.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Atsisakote. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Kadangi užsirašė visi tik už, gal atsisakote pasisakyti? Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 19 dieną. (Balsas salėje) Kaip papildoma – Istorinės atminties komisija. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.39 val.
Seimo savaitės (2018-06-11–2018-06-15) – 2018 m. birželio 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kadangi dar turime valandą laiko darbotvarkės, kviečiu pateikti savaitės, prasidedančios birželio 11 dieną, posėdžių darbotvarkę Seimo Pirmininką V. Pranckietį.
V. PRANCKIETIS. Ačiū už galimybę. Gerbiami kolegos, pristatau savaitės nuo birželio 11 dienos darbotvarkę, nes kitos savaitės neeilinis posėdis organizuojamas valdybos ir darbotvarkė valdybos jau yra patvirtinta. O dar kita savaitė, nuo birželio 12 dienos, prasidės labai svarbiu metiniu Prezidentės pranešimu. Toliau – diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemos tobulinimo ir jau yra daug dokumentų, kurie buvo pateikti, dabar bus jau ir svarstymo stadija. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimas, išskirtinai paminėčiau, kad skiriame daug dėmesio farmacijai ir sveikatai, A. Vinkaus pristatomas įstatymo projektas, turbūt teikiamas komiteto, kad 80-mečiams šimtu procentų kompensuotume vaistus, yra labai aktualus.
Toliau, I. Šimonytė pristatys Valstybės kontrolės įstatymo naują redakciją. Kaip tik iškilo šiandien klausimas dėl Valstybės kontrolės funkcijų, todėl bus galima diskutuoti dėl tų funkcijų. Daug dėmesio bus skirta mokėjimų įstatymų projektams, plačiau vadinamiems banko įstatymų projektais. V. Ąžuolas pristatys daug projektų, D. Kepenis Sveikos gyvensenos komisijos nuostatus siūlys patvirtinti. Ir tos dienos maždaug būtų tokia apžvalga.
O 14 diena – vėl išskirtinė diena, nes tai yra Gedulo ir vilties diena. Posėdį jai ir Okupacijos ir genocido dienai atminti minėjimu pradėsime. Po to pagal darbotvarkę bus priimama daug įstatymų: ir Neįgaliųjų, ir Žemės įstatymo, ir Žemės reformos. Toliau, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo priėmimas, pristatys Z. Streikus. Ir privalomai į darbotvarkę yra įrašytas vienas teisės aktas – Z. Jedinskis pristatys Asmenų, slapta bendradarbiavusių ir t. t. su buvusiomis KGB… tai yra SSRS specialiosiomis tarnybomis…
Tai numatoma tokia darbotvarkė tai dar kitai savaitei.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš nežinau, galbūt jau jums įkyrėjau su tuo pačiu klausimu, vis rūpinuosi L. Matkevičienės projektu dėl loterijų, lošimo. Kur jis dingo? Mums tas projektas buvo labai reikalingas svarstant Sporto įstatymą. Aš jau klausiu turbūt nioliktąjį kartą ir vis tikro atsakymo negaunu. Ir pats ministras yra žadėjęs, ir jums turbūt esu minėjęs ne kartą, ir pirmosios vicepirmininkės esu klausęs. Kas čia yra su tuo projektu? Jis ne mano, mano ten yra tik siūlymai. Jūsų frakcijos narė L. Matkevičienė, aš nežinau, gal nedrįsta pasiklausti, tai atleiskite, bet dar kartą to paties klausiu.
V. PRANCKIETIS. Aš atsimenu jūsų siūlymą ir mes esame aptarę tą projektą. Turbūt labai gerai, kad dar kartą jūs jį priminėte. Aš užsirašysiu asmeniškai ir ištirsiu, kas ten ir kokia situacija yra.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, aišku, šis mano klausimas yra pavėluotas. Norėjau paklausti, ar nebuvo galima pirmadienį, kai švęsime Sąjūdžio dieną, padaryti ir antradienio posėdį, būtume normaliai padirbėję? Aš dabar jaučiu, kad tokios sutrukdytos, sumaišytos dienos.
V. PRANCKIETIS. Antradienio posėdyje bus pristatyti NSGK tyrimo rezultatai. Taigi bus intensyvi diena ir visiškai pilna diena. Turbūt gerai, kad turime dar vieną papildomą posėdį. Kaip matote, visos darbotvarkės, kaip ir dabar, numatomos tokios ilgos, nes siekiama užbaigti sesiją laiku. Priimkime tai kaip normalų darbą, nes tikrai jį reikia atlikti.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2155 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. XIII-433 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2155. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas gavo pateiktą kandidatūrą ir svarstė 2018 m. gegužės 16 d. dėl Nacionalinės sveikatos tarybos sudėties pakeitimo. Nutarta pritarti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto deleguojamos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės A. Kandratavičienės skyrimui į Nacionalinės sveikatos tarybos narius. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėjau jūsų paklausti, ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas, teikdamas šitą kandidatūrą, jus informavo apie šitos ponios skeletus spintoje, nes gerbiama ponia A. Kandratavičienė VTEKʼo buvo pripažinta pažeidusi viešuosius ir privačius interesus, taip pat vadovaudama Trakų rajono savivaldybės administracijai klastojo dokumentus, todėl Lentvario globos namai gavo keturis kartus didesnį finansavimą. Šita informacija buvo paviešinta Valstybės kontrolės atlikus finansinį auditą. Labai svarbus momentas, manau. Ar su šita informacija buvote supažindinta?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mes, kaip minėjome, svarstėme šitą klausimą gegužės 16 dieną ir gavome tiktai siūlymą. Jokios papildomos medžiagos negavome ir vadovaudamiesi Sveikatos sistemos įstatymu, pagal kurį tam tikri komitetai teikia savo srities specialistus į Nacionalinę sveikatos tarybą, mes tiktai žiūrėjome, ar atitinka tam tikrus reikalavimus, kurie yra nurodyti Sveikatos sistemos įstatyme, t. y. kad būtų mokslinis laipsnis ir kiti dalykai. Visa tai atitiko. Iš tikrųjų elektroniniu paštu mes 29 dieną ar 30 dieną gavome jūsų laiškus, bet sprendimas jau buvo priimtas 16 dieną.
PIRMININKAS. Klausia J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, aš, kaip įsivaizduoju, Nacionalinė sveikatos taryba yra visuomenininkų organizacija, išreiškianti tam tikrą visuomenės nuomonę apie sveikatos sistemą ir talkinanti tokiu būdu valdžios institucijoms priimti tam tikrus sprendimus. Aš neabejoju dėl A. Kandratavičienės kompetencijos. Beje, apie tą atvejį, kurį minėjo kolega J. Džiugelis, man taip pat teko skaityti. Bet jinai yra valstybės tarnautoja, o čia norėtųsi išgirsti būtent visuomenės atstovų nuomonę. Tai, kad reikalavimas yra mokslinio laipsnio, tai aš įsivaizduoju, kad norima išgirsti akademinių sluoksnių nuomonę, todėl aš negalėsiu pritarti šiai kandidatūrai. Jinai ir taip toje srityje turėtų dirbti kaip departamento direktorė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš tik tiek galiu pasakyti, kad Sveikatos reikalų komitetas neturi kažkokių papildomų svertų, kad galėtų atmesti neturėdamas argumentų. Mes gavome šitą kandidatūrą iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir ją tiesiog teikiame, o komitete svarstysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, kaip įdomiai išeina. Ministerija teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetui kandidatūrą, nepraneša, kad teikiamas asmuo turi VTEKʼo neigiamą išvadą. Reputacijos prasme tai dėmė pačiai ministerijai, kodėl socialinių reikalų ir darbo ministras taip elgiasi, kodėl komitetas (atsiprašau, nepykite, kolegos) žioplinėja? Pakišate Sveikatos reikalų komitetą ir dabar čia mes turime atlikti už jus tą darbą?
Mes turime atmesti šitą kandidatūrą, nes tai yra vis dėlto, visiškai sutinku su gerbiamo J. Bernatonio samprotavimais, visuomenininkų taryba ir ten turėtų būti ne valstybės tarnautojai. Jeigu ten būtų valstybės tarnautojai, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir jų svarstymo procedūros turi būti tokios, kad nei ministras, nei Socialinių reikalų ir darbo komitetas nežioplinėtų. Raginu Seimą ištaisyti žioplas mūsų kolegų klaidas. Aišku, mes visi mirtingi ir darome klaidų, bet šitaip valstiečiai deklaravę skaidrumą, taip veidu trenktis čia dabar į purvą, tai aš… Kolegos, ištaisykime.
PIRMININKAS. S. Jovaiša – nuomonė už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai trumpai. Jeigu yra kas nors neaišku, aš manau, kituose etapuose mes galėsime ištaisyti. Nejaugi kandidatas dabar bus kaltas, jeigu kas nors ko nepadarė. Gal iš tikrųjų per mažai duomenų, ir po svarstymo mes apsispręsime dėl galutinio sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 7, prieš – 11, susilaikė 31. Nepritarta. Siūlome iniciatoriams tobulinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, siūlome iniciatoriams tobulinti bendru sutarimu.
18.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-123 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2120(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-123 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2120(2). Pranešėja L. Matkevičienė pristatys Sveikatos reikalų komiteto poziciją. Prašau.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai gegužės 25 dieną bendru sutarimu pritarė Savižudybių prevencijos komisijos nuostatų pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
18.52 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 55 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1644(2) (pateikimas)
Kitas klausimas – Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 55 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1644(2). Pranešėjas – M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektas. Buvusio vidaus reikalų ministro, dabartinio Ministro Pirmininko S. Skvernelio iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas nuo 2016 metų analizavo galiojantį teisinį reguliavimą, keitė įstatymus ir siekė valstybės mastu suvienodinti prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus ir tvarką, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų suformuotą praktiką.
Šių darbų rezultatas – per dvejus metus šaunamojo ginklo ir prievartos panaudojimo pagrindai buvo suvienodinti 11 įstatymų. Šiuo metu vienodais teisiniais pagrindais, žinoma, įvertinus įstaigų specifiką, šaunamąjį ginklą ir prievartą naudoja tiek vidaus reikalų sistemos pareigūnai ir muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurių veikla itin glaudžiai susijusi su prievartos naudojimu, tiek kitų institucijų pareigūnai, kurių veikloje prievartą tenka naudoti rečiau, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, Valstybės kontrolės ar STT pareigūnai, netgi žvalgybos bei kontržvalgybos pareigūnai, kurių veikla su prievartos ir šaunamojo ginklo naudojimu siejama itin retai. Jie šaunamąjį ginklą ir prievartą gali naudoti tik esant toms pačioms aplinkybėms ir tokiu pačiu proporcingumu.
Nuo 2016 metų nuosekliai vystomas požiūris, kad nepriklausomai nuo to, koks valstybės pareigūnas žmogaus atžvilgiu naudoja prievartą ar šaunamąjį ginklą, visais atvejais privalu užtikrinti žmogaus teises ir prievartos naudojimo proporcingumą. Deja, nepaisant to, kad Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir siūlė parengti atitinkamą įstatymo projektą, šiame kontekste Prokuratūros įstatymas vis dėlto liko nepakeistas. Todėl šiuo metu prokurorams, kuriems ir dabar numatyta teisė naudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą, įstatymas suteikia tai daryti neprotingai, neproporcingai padarytam pažeidimui ar siekiamam tikslui. Pavyzdžiui, Prokuratūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai aktyviai besipriešinantį ar bandantį pabėgti asmenį leidžia tiesiog nušauti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais ir Seimo priimtais įstatymais buvo sukurta sistema, kuria naudojasi jau dešimties institucijų pareigūnai. Jie vienodais pagrindais ir vienoda tvarka naudoja prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, taip pat yra specialiai apmokomi ir reguliariai tikrinami, kaip moka elgtis situacijose, susijusiose su prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimu. Į šią sistemą siūlau įtraukti ir prokurorus.
Teikiamo Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektu siūlau prokurorams suvienodinti prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas ir tvarką, priderinant prie Seimo jau priimtų 11 kitų įstatymų projektų. Priėmus siūlomą įstatymo projektą, prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka bus detalesni, aiškesni ir proporcingesni.
Kalbant apie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų įvertinimą, teikiamas projektas pakoreguotas pagal dėl ankstesnio šio projekto varianto pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Dėl šio projekto Teisės departamentas taip pat turėjo kelias pastabas, tiksliau – penkias. Trys iš jų grynai redakcinės, t. y. dėl perteklinio kablelio, vienos didžiosios raidės ir nurodyto projekto numerio. Jie siūlo atsižvelgti į tai projekto svarstymo komitetuose metu. Į pirmą pastabą, kurioje siūlome prašyti Vyriausybės išvados, siūlau neatsižvelgti, nes, kaip minėjau, Vyriausybės kreipimosi į Generalinę prokuratūrą su siūlymu parengti analogišką projektą jau būta anksčiau. Todėl toks kreipimasis į Vyriausybę su išvados prašymu būtų perteklinis veiksmas.
Kolegas Seimo narius šį labai svarbų projektą kviečiu aktyviai palaikyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame už labai išsamų pristatymą. Seimo nariai nieko nenori paklausti. Motyvuoti už užsirašė P. Valiūnas, bet gal gali nesakyti?
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Galiu.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
18.56 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2227 (pateikimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2227. Agne Širinskiene, prašom pristatyti projektą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, norėčiau pristatyti Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jį teikiu kaip lydimąjį jau šiuo metu svarstomo Teisės ir teisėtvarkos komitete projekto, kuriuo keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, reguliuojantis papirkimą rinkimų metu, nes, kaip žinoma, prieš artėjančius rinkimus kitais metais jų bus labai daug, reikėtų peržiūrėti atsakomybę nustatančias normas ir įvertinti, ar nėra teisės normų kolizijų. Deja, tokią koliziją komitetas aptiko, konstatuodamas, kad Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnyje yra formuluotė „kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose“, o baudžiamojoje atsakomybėje mes taip pat matome jau ne kurstymą, o kitas veikas, kurios susijusios su papirkimu. Dėl to siūlome iš Administracinių nusižengimų kodekso išbraukti „kurstymą“. Taip bet koks bandymas ar papirkti, ar kurstyti rinkėjus patektų į baudžiamosios atsakomybės sritį.
Mūsų teisėsaugos pareigūnai, su kuriais bendravome, tiek prokuratūra, tiek policija, konstatavo, kad tokiu atveju nusikalstamas veikas jiems būtų tiesiog lengviau konstatuoti, nes jie galėtų taikyti ir žvalgybos metodus. Tai nustatant kurstymą tikrai yra labai aktualu. Siūlyčiau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti birželio 12 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
18.58 val.
Seimo narių pareiškimai
Klausimai baigėsi. Pereiname prie Seimo narių pareiškimų. Į tribūną kviečiu A. Papirtienę. (Balsai salėje)
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio mano pareiškimo nebūtų, jeigu nebūčiau vakar perskaičiusi „15 min“ publikaciją, pavadinimu „Kalbos ir vertybių puoselėjimas, ciniškas biznis“. Taigi, neseniai Seime mes po pateikimo pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui, ir prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai. Viena iš jų – L. Vaicekauskienė. Cinišku bizniu ji pavadino lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojų pastangas saugoti kalbą ir ja rūpintis.
Ji nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame „15min“ (cituoju): „Aš pati lituanistė, ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo.“ Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai stokoja padorumo. Toliau cituoju: „Pinigai ir galia manęs nevilioja taip, kad nauda sau taptų svarbesnė už naudą bendruomenei.“ Toliau sau panegiriką lieja ir dėstytoja, ir tyrėja. Įsiminkime šią citatą. Ji dar bus pakartota šios kalbos pabaigoje, tik labai įdomiame kontekste. Labai daug minimos autorės necituosiu, kas norės, ras jos straipsnį „15min“.
Dabar šioks toks žvilgsnis atgal į truputį kitokią, bet labai glaudžiai ir su lietuvių kalba, ir su moksliniais lituanistiniais tyrimais susijusią problemą. Šiais metais Lietuvių kalbos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai teikė paraiškas Lietuvos mokslo tarybai finansuoti leidybos projektus pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, kurios viena iš vykdymo grupės narių yra ir jau minėta L. Vaicekauskienė. Finansavimas neskirtas nė vienam Lietuvių kalbos instituto teiktam leidiniui, o Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto finansuota tik labai maža dalis leidinių, nors beveik visi teikti projektai ekspertų pripažinti finansuotinais.
Lietuvos mokslo taryba savo 2018 m. kovo 8 d. atsakyme Seimo Švietimo ir mokslo komitetui dėl prašymo pateikti informaciją, buvo prašoma atsakyti, kodėl lituanistikos institutai negavo finansavimo savo leidybos projektams, rašo (cituoju): „Finansavimą projektams ir juos vykdančioms mokslo ir studijų institucijoms skiria tik konkurso būdu. Kai kurios institucijos turėtų labiau pasirūpinti paraiškų kokybe.“ Tačiau juk konkursui pateikti lituanistiniai leidiniai buvo pripažinti kokybiškais ir tinkamais finansuoti. Šiek tiek vėliau ta pati Lietuvos mokslo taryba atsakyme į mano šių metų balandžio 6 dienos paklausimą dėl institutų finansavimo teigia (cituoju): „Dalis projektų, ekspertų pripažintų finansuotinais, lieka neparemti dėl ribotų valstybės lėšų, skiriamų tiek konkursiniam mokslo finansavimui apskritai, tiek lituanistikos programai konkrečiai.“ Taigi viskas gerai su tais lituanistiniais leidybos projektais, tik Lietuvos mokslo taryba turi ribotą kiekį pinigų ir jai sunku apsispręsti, kam tuos pinigus padalinti. Įdomu, kokie žmonės įeina į šią tarybą. Peržiūriu viešai skelbiamus kontaktus ir štai Humanitarinių ir socialinių mokslų komitete tarp kitų iškilių asmenybių matau profesorių M. Vaicekauską. Kažkur jau girdėta pavardė. Ir kas gi juos sieja su L. Vaicekauskiene? Ar tik jie nėra mylintys vienas kitą sutuoktiniai? Kai kuriems vis dėlto Lietuvos mokslo taryba yra dosni ir pinigų leidybai randa. Įdomu kam? Domėjausi, radau. Tai knyga „Lietuvių kalbos idealai“. Išleido „Naujasis Židinys-Aidai“, Vilnius, 2017 metai. Atspėkite, kas yra sudarytoja, redaktorė ir viena iš autorių? Taip, L. Vaicekauskienė. Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba, kurioje drauge su kitais yra ir L. Vaicekauskienės sutuoktinis M. Vaicekauskas.
Ir baigdama vėl pacituosiu įžymiąją lituanistę L. Vaicekauskienę: „Pinigai ir galia manęs nevilioja taip, kad nauda sau taptų svarbesnė už naudą bendruomenei.“ Ar tikrai, ponia Vaicekauskiene?
Kaip su tuo cinišku bizniu? Išvadas padarykime kiekvienas pats sau. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau Seimo narių pranešimų nėra. Visą darbotvarkę baigėme. Daugumos Seimo narių prašymu kviečiu registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 36 Seimo nariai.
Taigi pavasario mėnesio paskutinės dienos, gegužės 31 dienos, vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.