LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 2, 12, 29⁴, 40 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 44¹ STRAIPSNIU IR DEŠIMTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-09-09 Nr. XIIIP-3803

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsniu siūlomame keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau ir iš taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, dokumentais, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybinei institucijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Taigi tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio institucijomis, ar su asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą

2. Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo, siūlome projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje dėstyti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus dėl atsakomybės subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 5-17 dalyse, 37 straipsnio 1-4, 8-12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taikymo, t.y. palikti šiuo metu esantį reguliavimą, pagal kurį visi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai išdėstyti vienoje straipsnio dalyje (tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje būtų dėstomi tik Lietuvos bankui suteikti įgaliojimai).

3. Projekto 5 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje siūlome atsisakyti nuorodos į „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą“, nes 1 dalyje jokie objektyvūs pažeidimo požymiai nenurodomi, o tiesiog  konstatuojama, kad tam tikrais atvejais gali būti priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pildomo 44¹ straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“.

4. Siekiant teisinio aiškumo ir pardavėjų bei tinkamo paslaugų teikėjų teisių užtikrinimo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalyje siūlome nurodyti minimalų terminą, kuris turėtų būti suteikiamas pardavėjui bei paslaugų teikėjui pateikti savo paaiškinimus dėl galimo pažeidimo.

5. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.

6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šiose dalyse nustatytas 14 dienų sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo terminas.

7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje tikslinti nurodytą „14 dienų“ terminą, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodyto „14 dienų“ termino.

Departamento direktorius                                                                                                Andrius Kabišaitis

M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko@lrs.lt

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]