Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 133
STENOGRAMA
2022 m. sausio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Nedelsdami pradedame vakarinį posėdį. Registruojamės, kažkas norėjo. Galime registruotis. Kol kas slapto balsavimo rezultatų dar neturime, tai juos paskelbsime, kai juos turėsime. Kadangi keturi teisėjai, tai nemažai skaičiavimo, dar kol kas visų rezultatų neturime.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
14.01 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094(2) (svarstymas)
Toliau pagal darbotvarkę 2-1 klausimas – Teismų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094(2). Svarstymas. Pranešėjas – S. Šedbaras. Kviečiu į tribūną. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra Teismų įstatymo pataisa, ji yra skirta dėl tam tikro teisėjų mobilumo, tiek dėl šiek tiek vertikalaus, tiek dėl šiek tiek horizontalaus. O pagrindinis tikslas buvo padaryti taip, kad kai yra migrantų krizė ir gali būti didelis krūvis Vyriausiajam administraciniam teismui, Aukščiausiojo Teismo teisėjai arba Apeliacinio teismo teisėjai galėtų prireikus patalkinti Vyriausiajam administraciniam teismui. Komitetas du kartus svarstė šį projektą, pirmą kartą šį projektą svarstė dar 2021 m. lapkričio 24 d. ir visiems 6 dalyvavusiems posėdyje ir balsavus už buvo pritarta. Vėliau dar buvo gauti kolegos Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymai ir komitetas dar kartą juos svarstė, tai buvo 2022 m. sausio 5 d., ir komitetas lygiai taip pat, jau 7 nariams dalyvavus posėdyje ir visiems balsavus už, dar kartą pritarė ir pasiūlymams, ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Bet, jeigu aš gerai suprantu, kadangi buvo pasiūlymų, mums dėl jų vis tiek reikės balsuoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Vadinasi, svarstysime pasiūlymus ir balsuosime tam numatytu laiku. Dėkoju jums, gerbiamas pirmininke. Niekas neužsirašė diskutuoti. Vadinasi, šį klausimą apsvarstėme, o pasiūlymus apsvarstysime balsavimo metu.
14.03 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4434(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4434(2). Teikia R. Juška, bet svarstymas ir vėl S. Šedbarą kviečiu į tribūną pristatyti komiteto nuomonę. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra dar praeitos kadencijos projektas Nr. XIIIP-4434. Kolega R. Juška teikė šią Statuto pataisą, ji buvo susijusi su mūsų bendrabučio, skambiai vadinamo viešbučiu, apgyvendinimo galimybe, atstumais ir taip toliau. Šios nuostatos iš principo buvo inkorporuotos į Seimo narių teisių, pareigų ir socialinių garantijų įstatymo projektą, jis, kaip žinome, nebuvo priimtas. Taigi tas Statuto pataisas, kurios irgi panašius reikalus reguliavo, komitetas kelia ir siūlo Seimui svarstyti. Šį projektą mes svarstėme 2021 m. gruodžio 15 d. ir komitetas pritarė patobulintam Statuto projektui. Visi 7 komiteto posėdyje dalyvavę balsavo už. Tiesa, buvo gauti Seimo nario J. Razmos pasiūlymai, komitetas pritarė iš dalies ir mums reikės apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Diskutuoti niekas nėra užsirašęs. Taigi buvo keli pasiūlymai, bet dėl jų turėsime apsispręsti balsuodami balsavimo metu.
14.06 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2). Prie šoninio mikrofono buvo gerbiamų kolegų. Pirmas stovėjo A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Dėl šito klausimo norite pusvalandžio pertraukos frakcijos vardu. Gerai, balsuojame. Ar galbūt bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Galime. Bendru sutarimu tada pertrauka dėl šio klausimo. Gerai, darome pusvalandžio pertrauką dėl šio klausimo.
14.06 val.
Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Kitas panašus, bet ne tas. Vėlgi gerbiamas A. Vyšniauskas stovėjo prie mikrofono. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). (Triukšmas salėje) Kolega, jūs nuėjote…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš labai atidžiai žiūriu, kas stovi prie mikrofonų. A. Vyšniauskas pasiūlė pertrauką. Jonas nuėjo nuo mikrofono, nebenorėjo kalbėti tuo klausimu. Andrius irgi nuėjo, grįžo, nes yra paskelbtas kitas klausimas. Aš suteikiau žodį A. Vyšniauskui. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip pat frakcijos vardu norėčiau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Kiek laiko? Pusvalandžio?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pusvalandžio.
PIRMININKAS. Pusvalandžio pertraukos frakcijos vardu. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sakė, prieš. Tada balsuojame.
Užsiregistravo 61, balsavo 61: už – 34, prieš – 24, susilaikė 3. Taigi, irgi pusvalandžio pertrauka.
Šiaip jau, žvelgiant į darbotvarkę, reikėtų išvis mums visiems pasitarti, ar nebus taip, kad mes gerokai anksčiau baigsime svarstyti klausimus negu 16 valandą numatytas balsavimas. Susidaro tokia situacija, kad yra daug pasiūlymų, dėl kurių reikia apsispręsti balsuojant, ir mes jų negalime svarstyti. Aš bijau, kad mums kartu pasitarus reikės pakeisti darbotvarkę.
Dabar nežinau, kas norėjo per šoninį mikrofoną, ar V. Ąžuolas, ar Aurelijus? Nenorite. Gerai.
14.07 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-646(2) (svarstymas)
Toliau yra darbotvarkės 2-5 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-646(2). (Balsai salėje) Jūs norite? Tada įjungiu mikrofoną. Gerbiamas A. Veryga per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos dėl šito klausimo iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Yra siūloma pertrauka iki kito posėdžio. Matyt, balsuosime, nebus bendro sutarimo. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
Užsiregistravo 60 Seimo narių, balsavo 60: už – 26, prieš – 24, susilaikė 10. Taigi yra pertrauka iki kito posėdžio.
Per šoninį mikrofoną gerbiamas V. Ąžuolas norėtų paskelbti klausimą. Jūs ne dėl šito norėjote? Čia buvo dėl alkoholio, taip. Mes ką tik apsisprendėme dėl pertraukos. Jūs šiaip sau ten stovite, nieko nenorite pasakyti? Dėl kito klausimo. Gerai.
14.09 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275. Jūs norite per šoninį mikrofoną, gerbiamas Valiau Ąžuolai? Prašau. Per šoninį mikrofoną – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Valstiečių.
PIRMININKAS. Valstiečių frakcijos vardu siūlo pertrauką iki kito posėdžio. Balsuosime dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Užsiregistravo 65, balsavo 65: už – 26, prieš – 29, susilaikė 10. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, ar tikrai mes norime tęsti tokia dvasia? (Balsai salėje: „Jūs pradėjote!“) Mes tikrai nepradėjome. Matyt, kad galimai mes šiandien nieko neapsvarstysime, toks jūsų siūlymas, nors susirinkome dirbti, bet klausimų nesvarstysime. (Balsai salėje)
14.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274. Taigi pateikimas. Dabar A. Vyšniauskas per šoninį. (Balsai salėje) V. Ąžuolas stovėjo anksčiau ir jūs dėl šio klausimo? Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Jūs prašote pertraukos iki kito posėdžio. Gerai, balsuojame. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, prašyčiau rimties salėje, gal dar įmanoma kaip nors susitarti šiandien ir dirbti konstruktyviai, gerbiami kolegos. (Balsai salėje, plojimai)
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 27, prieš – 33, susilaikė 7. Taigi skelbiama pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
14.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Žvalgybos kontrolierių įstaigos“ projektas Nr. XIVP-1199 (pateikimas)
Gerai, gerbiami kolegos, toliau pagal darbotvarkę 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Žvalgybos kontrolierių įstaigos“ projektas Nr. XIVP-1199. Kviečiu į tribūną L. Kasčiūną. Pateikimas. Pranešėjui suteiktas žodis, jis praneš dabar, padarys pateikimą. Prašom. (Balsai salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Valiau, truputį pakelkite kaukę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš suteikiau žodį dabar pranešėjui, yra pristatomas klausimas. Pateikimas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu jis nori, aš galiu leisti, jeigu jis nori pakalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš jums suteikiau žodį, dabar prašau pateikimą padaryti. Vėliau bus…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji, tai tiesiog reikalų užbaigimas. Mes priėmėme įstatymą, Žvalgybos kontrolierių įstaigos įstatymą, jis buvo vetuotas, bet mes veto įveikėme. Kadangi priimtas įstatymas, reikia įsteigti pačią įstaigą. Tai čia yra kaip tik vainikavimas viso šito, todėl teikiame tokį projektą ir jį pateikiame. Raginu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų niekas nenori užduoti gerbiamam Laurynui. Dėl motyvų. Ar turime norinčių pasisakyti dėl motyvų? Taip pat nematau. (Balsai salėje) Aš žinau. Viskas savo laiku. Nematau norinčių pasisakyti. Dabar dėkojame gerbiamam Laurynui, balsavimas bus balsuoti skirtu laiku.
Dabar per šoninį mikrofoną plejada. Ne jūs, o gerbiamas K. Masiulis tikrai stovėjo pirmas. Dabar aš jam suteiksiu žodį. Prašom. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, ypač iš Valstiečių frakcijos, aš labai prašau jūsų elgtis konstruktyviai, mes vis tiek turėsime tiek posėdžių, kad tuos klausimus išnagrinėtume. Ar yra geriau šiandien tą darbotvarkę įvykdyti, ar ją pratęsti ir dirbti iki gilių išnaktų kitomis dienomis? Čia dabar aš tikrai labai raginu nepasiduoti emocijoms ir taip nedaryti, kaip jūs darote.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Raginimas nepasiduoti emocijoms. J. Razma – per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Visada į destruktyvų opozicijos veikimą yra galimas konstruktyvus atsakas. Šiuo atveju, kadangi yra paprašyta pertraukos iki kito posėdžio dėl kai kurių projektų, kuriuos buvo būtina priimti šioje sesijoje, buvo numatyti skubos prašymai, matyt, valdyba tai išspręs sukviesdama neeilinius Seimo posėdžius arba pasiūlydama pratęsti sesiją. (Balsai salėje) Artimiausio neeilinio posėdžio galimybė, be abejo, yra šiandien vakare, 21 valandą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už nuostabias naujienas. Ar dabar gerbiamas V. Ąžuolas, ar P. Gražulis? Gal iš eilės. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi šį klausimą jau pristatė, tai kaip ir negalima imti pertraukos…
PIRMININKAS. Liko balsavimas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …bet frakcijos vardu prašo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš jau paleidau pranešėją, liko tik balsavimas. Čia keistas būtų žanras. Gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Man atrodo, grįžta vadinamieji naktiniai posėdžiai, jau J. Razma pasakė, naktinės reformos. Bet tikrai nėra čia ko skubėti, verstis per galvą. O tą destrukciją sukėlėte jūs patys, valdantieji, jūs pirmieji paprašėte pusės valandos pertraukos. Tai mes, kaip mažesnieji broliai, mokomės iš jūsų.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Prašom. Nenorite?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tiesiog čia stoviu, žinokite.
PIRMININKAS. Tik šiaip. Gerai. Gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi dar nepaskelbėte kito klausimo, tai tuo klausimu dar galima paimti pertrauką.
PIRMININKAS. Kai bus balsavimas, tuomet galėsime kalbėti, nes mes paleidome iš tribūnos… (Balsai salėje) Aš paskelbiau, kad jau Laurynas palieka tribūną, niekas nenorėjo kalbėti dėl motyvų, niekas neuždavė klausimų ir klausimą pabaigėme. Mes pradėjome diskutuoti per šoninį mikrofoną visiškai kitais klausimais, apskritai dėl vedimo tvarkos. Jūs norite dėl šio klausimo vis tiek imti pertrauką? Gerai, balsuojame dėl pertraukos dėl šio klausimo. (Šurmulys salėje) Buvo iki kito posėdžio, taip? Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio, jis galimai vyks 21 valandą. Sveikinu.
Užsiregistravo 59, balsavo 59 Seimo nariai: už – 25, prieš – 28, susilaikė 6. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiamas A. Nekrošius, man atrodo, buvo pirmas. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš tiesiog turiu tokį pasiūlymą. Galbūt padarykime 5 minučių pertrauką pasitarti tarp Seimo narių, ką reikėtų daryti toliau. Galime po pusę valandos imti, imti, bet… Manau, racionalu pasikalbėti.
PIRMININKAS. Klausimas, kas su kuo tarsis. Vienas iš variantų yra toliau dirbti pagal pasitvirtintą darbotvarkę. O statutinės galimybės imti pertraukas visada buvo ir išlieka iki šiol. Vieną iš variantų, kaip toliau dirbsime, indikavo gerbiamas J. Razma. Galimas ir toks scenarijus. Dar gerbiamas R. Žemaitaitis taip pat norėjo. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Užjaučiu, kai tik jums pirmininkauti po pietų, taip chaosas, bet chaosas yra dėl jūsų frakcijos. Aš nežinau, jūsų frakcijos buvo aiškiai paprašyta – eliminuokite vieną kitą Seimo narį, kad neitų čia, neišsišoktų. Dėl vieno nukenčiate jūs visi. Ar jums dar nėra akivaizdu, ar jums neužteko pusės metų įrodyti, kad vieno Seimo nario ambicijos visą jūsų frakciją daro įkaite. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Rytiniame posėdyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas K. Mažeika dėl visų pateikimų pateikė argumentus, dėl ko šiandien neturėtų būti pateikimų, išskyrus dėl ekstremaliosios situacijos. Buvo aiškiai paprašyta. Jūs specialiai patys balsavote. Ar šiandien reikia svarstyti Veterinarijos įstatymą? Ar šiandien reikia Motorinių transporto priemonių apmokestinimo įstatymą pateikti? Ar reikia pateikti begalę įstatymų, iš viso neturinčių jokios esmės ir jokio ryšio su esama dabartine situacija? Motorinių transporto priemonių įstatymo svarstymas numatytas tik gegužės mėnesį, o šiandien jūs darote pateikimą. Jūs patys esate kalti. Patys provokuojate, patys nesitariate su opozicija, o turite trapią daugumą. Dviem Seimo nariais turite daugumą. Kaip tyčia, buldozeriu šiuos dalykus darote. Kolegos, jūs pasimokykite normalaus bendravimo. Tikrai, kaip Konservatorių frakcija, atsiųskite kitą Seimo narį, pakeiskite, jis imtų pertraukas ar ką nors darytų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, tikrai jau užsitęsė jūsų pareiškimas. Tikrai esame skirtingų politinių grupių, frakcijų ir įvertinti, kuris čia Seimo narys tinkamas ar netinkamas, ar ką aš čia veikiu… Eliminuoti tikrai aš nesiūlyčiau.
Dabar toliau. Niekas nebenori pasisakyti per šoninį mikrofoną. Galime tęsti pagal darbotvarkę.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo labai daug straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1253. Bet dar neturime gerbiamo ministro S. Kairio, ar ne? Tada atidedame šį klausimą.
Galime, tiesą sakant, dabar pagarsinti balsų skaičiavimo protokolus dėl gerbiamų teisėjų. Vėliau aš jums suteiksiu. Dabar ėmiausi šio darbo.
14.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aušrą Bielskę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1201(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aušrą Bielskę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 109, rasta biuletenių – 109, galiojančių – 108, negaliojančių – 1. Už – 102, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Taigi sveikiname gerbiamą A. Bielskę. (Plojimai) Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
14.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Laimą Ribokaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1202(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Laimą Ribokaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių – 109, rasta biuletenių – 109, galiojančių – 106, negaliojančių – 3. Už – 101, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikiname gerbiamą L. Ribokaitę. (Plojimai)
14.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Neringą Švedienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1203(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Neringą Švedienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 109, rasta biuletenių – 109, galiojančių – 108, negaliojančių – 1. Už buvo 103, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 5. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikiname gerbiamą N. Švedienę. (Plojimai)
14.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Tomą Venckų Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1204(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis nutarimas, tikimės, irgi pozityvus, – dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Tomą Venckų Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 109, rasta biuletenių – 109, galiojančių – 106, negaliojančių – 3. Už – 101, prieš niekas, susilaikė 5. Sveikiname T. Venckų. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Sveikiname visus teisėjus. Kviečiame gerbiamus teisėjus, mes juos norime pasveikinti. (Balsai salėje, plojimai)
N. ŠVEDIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, labai dėkoju už išreikštą pasitikėjimą ir palaikymą. Patikinu, kad ir toliau dirbsiu atsakingai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame.
L. RIBOKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų išreikštas pasitikėjimas yra didelis įpareigojimas sąžiningu darbu pateisinti jį. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Sėkmės darbe.
A. BIELSKĖ. Prisidedu prie padėkų. Ačiū jums už tai, kad patikėjote, už tai, kad pasitikėjote. Pažadu dėti pastangas, kad nenuvilčiau to pasitikėjimo. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū.
T. VENCKUS. Taip pat noriu visiems padėkoti. Dėkoju už pasitikėjimą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame jums ir linkime sėkmės darbuose.
Dabar replikuoti norėjo gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad vis dėlto pirmos instancijos teismai ir Aukščiausiasis Teismas atspindi teisingumą. Matyt, reikėtų labai sustiprinti teisingumą Apeliacinio teismo teisėjų. To ir tikimės iš jūsų, nes Apeliacinis teismas priima daugiausia kreivų įvairiausių sprendimų.
Bet dabar aš dėl konservatorių. Jūs gi, pone Saudargai, rūšiuojate žmones. Mane norėjote išmesti iš Kultūros komiteto, nepatvirtinote Žmogaus teisių komitete. A. Skardžiaus nepatvirtinote Ekonomikos komitete. Taigi jūs sprendžiate, kad ne visi gali visuose komitetuose dirbti, nes tik mokiniai mes jūsų esame. Todėl mes manome, kad A. Vyšniauskas irgi nelabai gerai atstovauja jūsų partijai. Chaosas kyla, kai jis ateina į tribūną.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, čia tikrai nėra nei dėl vedimo tvarkos, nei replika po balsavimo. Tai visiškai nesusijęs klausimas – jūsų nuomonė apie kitą kolegą Seimo narį. Jeigu mes čia pradėsime reikšti nuomones vieni apie kitus, nežinau, kas čia dėsis.
Gerbiamas A. Vyšniauskas norėtų atsakyti. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia labai noriu, Petrai, jums padėkoti už tikrai konstruktyvią nuomonę. Bet, posėdžio pirmininke, manau, mes turime ganėtinai keistą situaciją, nes mes iš 2 valandų darbotvarkės iki balsavimo jau neturime ką svarstyti.
PIRMININKAS. Turime toliau kitus klausimus.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Reikia sušaukti žmones, kurie yra pranešėjai, taip pat ir ministrus. Aš siūlyčiau pasinaudoti teise ir padaryti pusvalandžio techninę pertrauką. Bent jau ministrus reikia sukviesti dėl klausimų, kuriuos pristatys. Siūlau padaryti techninę pertrauką.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Kai mes baigsime klausimus, kuriuos galime svarstyti esamais resursais, tada ir žiūrėsime, ką daryti. Kol kas mes turime pranešėjų ir galime dirbti pagal ryte patvirtintą darbotvarkę.
Toks klausimas yra 2-12 klausimų paketas. S. Gentvilas kelia ranką, nes jis yra ir jis gali pristatyti klausimą.
14.26 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1182, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1183, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1184 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 2-12 klausimus – projektai Nr. XIVP-1182, Nr. XIVP-1183, Nr. XIVP-1184. Visą paketą pristatysite. (Balsai salėje) Tuoj suteiksime. Dar A. Vyšniauskas kažko norėjo. Prašau. Nenorėjo. Gerai. L. Girskienė. Prašau. Labai atsiprašau, ne tą mikrofoną įjungiau. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu yra prašymas dėl pertraukos iki kito posėdžio. Teks balsuoti.
Užsiregistravo 61, balsavo 61: už – 26, prieš – 29, susilaikė 6. Taigi pertrauka iki kito posėdžio. Kaip suprantu, tas kitas posėdis bus tikrai ypatingas, ten tai jau turėsime ką svarstyti.
14.28 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1872 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2655 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1255, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1256, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1257, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1237 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1258, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1259 (pateikimas)
Gerbiamas Matas yra. Tada darbotvarkės 2-13.1, 2-13.2, 2-13.3, 2-13.4, 2-13.5 klausimai, čia yra paketas. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas Nr. XIVP-1255 ir projektai Nr. XIVP-1256, Nr. XIVP-1257, Nr. XIVP-1258 ir Nr. XIVP-1259. Tai yra paketas ir gerbiamas Matas mums jį gali pristatyti. Pateikimas. Prašau.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Teikiamą įstatymų projektų paketą sudaro penki projektai. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų pakeitimą. Atsižvelgiant į tai, jog reglamento pakeitimu vieneriems metams – iki 2023 m. sausio 1 d. buvo atidėtas terminas, kuriuo remdamiesi rinkos dalyviai turės rengti ir teikti pagrindinės informacijos dokumentą pagal šį reglamentą, atitinkamai siūlau keisti įstatymus, juose taip pat atidedant taikymo terminą vieneriems metams.
Tiesiog Europos Sąjungoje jis atidėtas vieneriems metams. Jeigu mes neatidėsime vieneriems metams, mūsų bus nelygios konkurencijos sąlygos, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, šiuo klausimu. Būtų neteisinga mūsų rinkos dalyvių atžvilgiu. Tai vadinamąjį PRIIPs reglamentą keičiantis reglamentas.
Kodėl taip vėlai, kodėl aš tai siūlau tik dabar? Todėl, kad Europos Parlamente šis pasiūlymas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 15 d., o oficialiame leidinyje paskelbtas gruodžio 20 dieną ir jis įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. Todėl mes turėtume jį skubiai peržiūrėti ir pakeisti datas į 2023 metus. Aš prašyčiau jus tai palaikyti. Kadangi Europos Komisija 2021 metų pabaigoje priėmė deleguotą reglamentą, detalizuojantį PRIIPs reglamento nuostatų taikymo principinius reikalavimus minėtiems objektams, šio reglamento taikymo terminas buvo atidėtas iki 2023 m. sausio 1 d., taip leidžiant rinkos dalyviams pasirengti tinkamam PRIIPs reglamento nuostatų taikymui ir pritaikyti prie naujų reikalavimų.
PRIIPs reglamento nuostatas įgyvendina Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas. Pagal šiuos įstatymus kolektyvinio investavimo subjektai reglamentą turi pradėti rengti ir teikti nuo 2022 m. sausio 1 d. Todėl norint suderinti PRIIPs reglamento pakeitime ir nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintus PRIIPs reglamento taikymo terminus būtina priimti šių įstatymų pakeitimus. To aš jūsų ir prašau.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia L. Savickas. Jeigu aš neklystu, jo salėje nematau.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Nėra Luko.
PIRMININKAS. Visai nėra, ar ne, net ir kažkur už vitrinos… Tada klausia A. Nekrošius. Tikrai yra.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Labai aiškiai pristatė, neklausiu nieko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Viskas po pristatymo pasidarė aišku.
Dabar ar nori pasisakyti… Dėkoju gerbiamam M. Maldeikiui. Dabar už, prieš kalbančių yra? Nėra kalbančių už, prieš. Tada balsavimas – numatytu laiku.
Dabar turime dar keletą minučių, kol sueis pusvalandis, kuris buvo numatytas dėl keleto klausimų. Tada imkime rezervinį iš eilės.
14.33 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5306(2), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5307(2) (svarstymas)
Rezervinis 3.1 klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-5306(2) ir susijęs projektas Nr. XIIIP-5307(2). Pranešėja – gerbiama G. Burokienė. Svarstymas. Bet jos salėje aš nematau, ar ne? Nėra. Tada atidedame. O gal kas nors kitas ar pirmininkas gerbiamas R. Juška tą klausimą pristatytų? Čia komiteto svarstymas. Tik VVSK išvadą tereikėtų perskaityti. (Balsai salėje) Dėkoju už patarimą, bet yra iš komiteto, tai vis tiek yra etiška pirmiausia siūlyti komitetui. Mes jums duosime išvadą tiesiog svarstymo stadijoje dėl rezervinio 3.1 klausimo – Seimo kontrolierių įstatymo ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo. Čia yra po svarstymo, ką nusprendė komitetas.
R. JUŠKA (LSF). Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Ir dėl lydimojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto sprendimas taip pat pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pasisakyti šiuo klausimu niekas nenori, neužsirašė. Vadinasi, pataisų, pasiūlymų nėra čia. Tai lieka balsavimas. Balsuosime. Dėl motyvų nėra, ar ne? Tuoj pasižiūrėsiu. Yra dėl motyvų. Pasirodo, K. Masiulis norėtų kalbėti už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. Tada A. Petrošius gal už kalbėtų, bet jo nėra salėje apskritai. Prieš norėtų kalbėti T. Tomilinas, bet jo irgi nėra. O J. Razma irgi norėtų kalbėti prieš, bet jo irgi nėra. Taigi klausimas išspręstas. Motyvai pasibaigė, niekas nenori kalbėti. Balsavimas – balsavimo metu.
Dabar rezervinis 4 klausimas. Pranešėja būtų P. Kuzmickienė. Ar ji yra salėje? Ką tik buvo. Gerai.
14.35 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824(2) (svarstymas)
O rezervinio 5 klausimo pranešėja būtų gerbiama A. Gedvilienė, jeigu būtų. Ji yra. Tada galbūt… Matau, skuba į savo vietą. Tada Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą galime.
Rezervinis 5 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824(2). Prašom, gerbiama komiteto pirmininke, į tribūną. Svarstymas. Komiteto išvada ir paskui dar reikės Kaimo reikalų komiteto išvados. A. Vyšniauskas gali ruoštis. (Balsai salėje) Prašom. Jūs per šoninį mikrofoną? K. Mažeika per šoninį mikrofoną norėtų kažką pasakyti. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai šitas mano prašymas ir siūlymas nėra susijęs su ankstesniais. Iš tiesų frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, bet tikrai turime argumentuotą nuomonę, nes tikrai komitete dar daug klausimų ir pasiūlymų gims. Todėl frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs turite argumentuotą nuomonę, kodėl prašote iki kito posėdžio pertraukos, ar ne? Ir atsiribojate nuo kitų pasiūlymų dėl pertraukų, kur turbūt nebuvo argumentuotos nuomonės, ar ne? Dėkui. Ar galime balsuoti tada? (Balsai salėje) Gal bendru sutarimu jau tada? (Balsai salėje) Rezultatas turbūt aiškus, gal bendru sutarimu pertrauka iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Ne, norite balsuoti. Gerai, balsuojame. Juolab kad paleistas balsavimas. Balsuojame. Gerai, balsuojame. Pranešėjų salėje nepadaugėjo, bet mes jau galėsime svarstyti klausimus, dėl kurių buvo paprašyta pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 52, balsavo 52: už – 21, prieš – 26, susilaikė 5. Taigi, pertrauka iki kito posėdžio.
14.37 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės šiek tiek anksčiau, tai yra Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2). Svarstymas. Pranešėjas – gerbiamas S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projektas yra dar praeitos kadencijos ir kadencijos turbūt pradžios, nes projektas Nr. XIIIP-535. Komitetas dėl šio projekto praeitoje kadencijoje, jeigu aš gerai prisimenu, buvo paprašęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Jos buvo paprašyta dar kartą. Jis ją gavo ir svarstė komiteto posėdyje. Taip pat buvo gauta Vyriausybės išvada, taip pat buvo įvertinta. Ir 2021 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas komiteto sprendimas pritarti komiteto patobulintam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Už tokį sprendimą balsavo 7 komiteto nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Tada Švietimo ir mokslo komiteto išvadą gal galėtų mums perskaityti B. Petkevič. Prašom į tribūną.
B. PETKEVIČ (LRF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
B. PETKEVIČ (LRF). Ir dar balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvadą. Dabar Užsienio reikalų komiteto išvadą gerbiamas A. Ažubalis turėtų paskelbti. Jums duosime išvadą, čia reikia ją paskelbti. Užsienio reikalų komitetas svarstė šį klausimą ir paskyrė jus pranešėju.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, svarstė komitetas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašau į tribūną. Ar jums reikia dokumento? Prašau, paduos dokumentą, kad galėtumėte mums perskaityti išvadą. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, įstatymo projektą svarstė 2017 m. birželio 28 d. Bendru sutarimu komiteto nariai priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju už perskaitytą išvadą. Dabar jau visų komitetų nuomones išgirdome.
Diskusija. Yra užsirašę daug Seimo narių, turėtume apibrėžti laiką. Galbūt 20 minučių šiek tiek mažai, klausimas yra svarbus, gal pusvalandį galime skirti diskusijai? Galime pritarti? Šiuo klausimu, kurį svarstome. (Balsai salėje) Ką reiškia – jūs negalite? Ką tik buvo paimta pertrauka ir dabar jau yra praėjusi. (Balsai salėje) Šiuo klausimu galima, bet ne tą patį posėdį, kai svarstoma. Taip, gerbiamas Petrai. Be to, aš jums nesuteikiau žodžio, tai nėra ką čia diskutuoti.
Gerbiami kolegos, sutariame, kad pusvalandis yra tinkamas laiko tarpas. Galbūt pirmieji, kurie užsirašė frakcijos vardu. Gerbiamas E. Jovaiša frakcijos vardu būtų pirmasis. Prašom į tribūną. Diskusija.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Lietuvos žmonės, garbusis Seime, šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėta Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose ne lietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos 14 straipsnyje, paneigimą; antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos 29 straipsnyje, paneigimą.
2014 metais Konstitucinis Teismas numatė, kad gali būti išimčių dėl piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškais rašmenimis, jeigu joms pritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tai yra jeigu yra filologinių priežasčių, kurias savo išvadomis patvirtina profesionalią kompetenciją turinti institucija ir jeigu tai nekenkia lietuvių kalbai, lietuvių kalbos tradicijoms ir jos sistemai.
Prieš 20 metų Serbijoje gyvenanti Latvijos pilietė, ištekėjusi už Vokietijos piliečio F. K. F. Mencen, kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ji užginčijo patį latviško įrašo principą, esą tai neproporcingas kišimasis į jos asmeninį gyvenimą, esą tai jos laisvės judėti per sienas apribojimas ir panašiai. Teismas ieškinį atmetė, sakydamas, kad kiekviena valstybė gali nustatyti savo tvarką, pritaręs, kad valstybinė kalba yra tautos tapatybės, jos vienybės ir valstybės teritorinio vientisumo pagrindas.
Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: „Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą.“ Kur mus veda Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Pridursiu, žinodamas ir kitą precedentą, tas pats Europos Teismas perdavė Lietuvai panašią J. Vitib peticiją prieš Lietuvą. Aukščiausiasis Teismas šį prašymą taip pat atmetė.
I. Šimonytės vadovaujama Lietuvos Vyriausybė visus šiuos teisinius reikalus žinojo, žinojo ir komitetas, kuris Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paprašė, kaip tai nurodė Konstitucinis Teismas, pateikti išvadą dėl vardų ir pavardžių rašymo. 2021 m. lapkričio 8 d. VLKK atsakė kaip ir anksčiau – ji leidžia daryti dvi išimtis. Pirma, vardus ir pavardes asmens tapatybės dokumentuose nelietuviška forma leisti rašyti asmenims, priėmusiems Lietuvos Respublikos pilietybę. Ir antra – už užsienio piliečių ištekėjusioms moterims, vedusiems vyrams, jeigu jie nori priimti moters pavardę.
Ir štai aš, prieš jus esantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys E. Jovaiša, užregistravau pataisas, kurios ir numato tų išimčių įteisinimą. Tai sudarytų galimybę Lietuvos piliečiams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių įgijusiems nelietuviškas pavardes, jas įteisinti asmens tapatybės dokumentuose be atskiro kreipimosi į teismą, kartu tai būtų teisminis Konstitucijai neprieštaraujančios praktikos pagrindas.
Komitetas visas šias mano pataisas atmetė. Nusprendė turįs teisę ignoruoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl klausimo sprendimo kompetencijos. Siūlau komitetui pasidomėti. Konstitucinio Teismo sprendimai yra privalomi visiems Lietuvos piliečiams ir visoms Lietuvoje veikiančioms institucijoms.
Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimas neprivalo atsižvelgti į kalbinius argumentus, nes esą gali būti teisinių argumentų, pirmiausia susijusių su žmogaus teisėmis, kurie esą ne mažiau svarbūs nei valstybinis lietuvių kalbos statusas. Bet minėti teismai kaip tik ir išnagrinėjo šią bylą žmogaus teisių aspektu ir padarė aiškią išvadą – pozityvioji diskriminacija šiuo klausimu yra visais atžvilgiais pateisinama, nes tai yra valstybės piliečių teisė, galimybė ir būtinybė susikalbėti. Taip užtikrinamas teritorinis vientisumas. Tai – pilietinės valstybės pagrindas.
O kur mus veda visas komitetas? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus. Priminsiu, jokios teisės veikti savo nuožiūra arba diskrecijos šiuo klausimu pats Seimas neturi. Atėjo laikas pasakyti, ką mano, tiems, kuriems Konstitucinis Teismas ir patikėjo šio klausimo dalykinį reguliavimą. Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę išsakė habilituota filologijos mokslų daktarė O. Aleknavičienė: „Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. Jei ateitų svetimų rašmenų, net jeigu jie būtų ir be diakritinių ženklų, tai ateitų ir visuomenei nežinomų rašybos principų, todėl kiltų sunkumų viešai vartojant asmenvardžius. Pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika tarimo ir rašybos sistemų. Svetimi rašmenys ir nuolat susiduriantys įvairių kalbų rašybos principai pažeistų lietuvių kalbos rašybos tradiciją, keltų grėsmę lietuvių kalbos savitumui.“
Komiteto projektu siūloma išplėsti išimtis: pirma, daryti išimtis tautiniu pagrindu, nors Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad išimčių darymas tautiniu pagrindu šiurkščiai pažeistų Konstituciją, diskriminuotų piliečius; antra, rašyti asmenvardžius pagal kažkurios savo protėvių kartos dokumente rastą savo asmenvardį, užrašytą ne lietuvių kalba. Taip mes įteisinsime visų okupacinių režimų primestą rašybą – ir kartu caro, vokiečių, lenkų, sovietinės okupacijos tvarką – atkurtai Lietuvos valstybei.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega. Jau laikas išseko!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jau tuojau baigiu. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė – Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos – neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba. Girdžiu tariant – Lenkija gi leidžia. Tai atskiro aptarimo reikalaujantis fenomenas, kai įrašas, pavyzdžiui, „Jovaiša“, ir lieka tik pase. Lenkijos pasas su tokiu įrašu nieko nereiškia.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jau viršijote 40 sekundžių. Prašau laikytis Statuto. (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerai. Realiam gyvenimui tenka išsiimti asmens tapatybės kortelę, kur Jovaiša pavirs „Jovaisza“ arba tiesiog „Jovaisa“.
Taigi, gerbiamasis Seime, šiandien apsisprendimo diena ir nuo šiandien priklausys šio santykio ateitis ir Lietuvos valstybinės kalbos likimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš jus, gerbiamas kolega, labai gerbiu, bet vis tiek – pasitvirtinome iš viso pusvalandį, jūs 7 minutes kalbate frakcijos vardu, bet kalbėjote virš 8 minučių. (Balsai salėje) Taip, širdį skauda mums visiems. Gerbiamas E. Jovaiša taip pat į tribūną. Labai atsiprašau, E. Gentvilas į tribūną.
E. GENTVILAS (LSF). Šitas Eugenijus bandys pataupyti laiką, kurį kitas kolega šiek tiek viršijo, nesipiktinkime. Tikrai turėčiau daug ką pasakyti, bet suprantu, kad yra daug užsirašiusių, norinčių kalbėti ir pasakyti gal ir kitus argumentus, kitokius. Tiesiog manau, kad yra per daug aistrų, per daug dramatizmo, įsivaizdavimo, kad čia griūna Lietuva, griūna lietuvių kalba ir panašiai. O juk turime išspręsti paprastų paprasčiausių žmonių, jų mes dažnu atveju nepažįstame, asmenines problemas. Tai yra lietuvių, pakeitusių dėl vienokios ar kitokios priežasties pavardes, Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių žmonių pavardes, tai yra mūsų bendratautiečiai ir mūsų bendrapiliečiai, mes turime kalbėti apie rūpestį jais. Aš labai suprantu lozunginius dalykus – „Kalba pavojuje“, „Lietuva pavojuje“ ir taip toliau. Kolegos, pridėkime ranką prie širdies, ar tikrai nukenčia lietuvių kalba, ją be galo myliu, be galo vertinu, nebūdamas kalbininku stengiuosi kalbėti taisyklingai, ne visada sekasi, nes tai labai sudėtinga kalba. Galvokime, kad nuo mūsų pačių priklauso, kaip atrodys Lietuva ir lietuvių kalba, o ne nuo to, kaip mūsų žmogus, moteriškė, tarkime, ištekėjusi už užsieniečio, norės parašyti savo pavardę, arba kaip mes leisime jai rašyti savo pavardę. Mes matykime, kad pasaulis yra pasikeitęs, globalus, atviros sienos, daugiatautės, įvairiatautės santuokos. Kodėl nematome šito laikmečio, bandome užsibarikaduoti praeityje? Pažiūrėkime, kokia buvo ta praeitis. Lietuvių raštas, pradedant M. Mažvydu, daugybę kartų keitėsi, keitėsi rašmenys, jie keitėsi net ir XX amžiuje, tais pačiais A. Smetonos laikais, juos galbūt mes bandome kaip nors idealizuoti kaip lietuvybės klestėjimo laikotarpį. Neskęskime iliuzijose. Tiesiog pasaulis keičiasi, keičiasi žmonių santykiai, keičiasi ir kalba, ir raštija. Labai svarbus dalykas, kai sakoma, kad pasikeis lietuvių kalbos abėcėlė. Galima atrasti mokslininkų ir pacituoti, štai ką sako vienas ar kitas mokslininkas. Gerbiamieji, atsiverskime bet kurį šiandien laikraštį, bet kurį interneto portalą, mes rasime daug užsienietiškų pavardžių arba geografinių pavadinimų, parašytų šiomis trijomis raidėmis – q, w ir x. Ar dėl to pasikeitė lietuvių kalbos abėcėlė, kad mes daugelyje pavadinimų arba pavardžių parašome taip, kaip jos rašomos originaliai? Nesikeičia mūsų abėcėlė, kol mes nepriimame sprendimo keisti abėcėlę. Aš ir nesiūlau. Manau, kad nesiims Seimas keisti vadinamosios lietuviškos abėcėlės, unikalios visiškai unikalia ė raide, nosinėmis, jos nėra jau tokios unikalios. Abėcėlė nesikeičia dėl to, kad leidi žmogui savo pavardę parašyti taip, kaip ta pavardė skamba iš tiesų.
Imkime vokišką moters pavardę. Lietuvė moteris ištekėjo už Walter’io, jos pavardė turėtų tapti Walter, w iš vokiečių kalbos. Pagal mūsų raštiją, dabartinę situaciją, ta v parašoma kaip lietuviška. Lietuviškai parašyta v vokiečių kalboje tariama kaip f ir jos pavardė iš Walter skaitytojui vokiečiui tampa Falter, falter yra raukšlė. Na, žinote, ar labai norėtumėte, gerbiamosios moterys, kad jūsų pavardė būtų perskaityta kaip nors iškraipytu pavidalu? Tai galvokime apie žmones. Ne, atsiranda didžiavyrių, kurie sako: galvokime apie lietuvių kalbą. Galvokime apie lietuvių kalbą ją vartodami, ja kalbėdami, ją puoselėdami, galvokime apie Lietuvą galvodami ir apie žmones, jų labui ir yra priimamas šis pasiūlytas įstatymas.
Mano manymu, baimės akys per didelės, per daug aistrų, niekas pasaulyje ir Lietuvoje nepasikeis, o tiesiog atsiras daug laimingesnių žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Toliau frakcijos vardu taip pat į tribūną kviečiu R. Tamašunienę diskutuoti. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, iš tikrųjų tai tokia audra stiklinėje dėl tų trijų raidžių ir dar labiau, kad primetama, neva tautinės mažumos išsireikalavo sau ypatingų teisių, ypatingų lengvatų. Noriu dar kartą patikinti, kad lenkų tautai yra nebūdingos nei q, nei x raidės, yra w. Taip pat yra dviraidžiai vartojami asmenvardžiuose, jie įgalins tik dalį Lietuvos piliečių, suteiks tą galimybę parašyti savo vardą ir pavardę taip, kaip jie save identifikuoja, taip, kaip jie save pozicionuoja, kurią tautą įrašyti savo asmens dokumentuose. Kiti tikrai dar kartą nedarkys savo pavardės į kokį nors lotynišką darinį. Tie, kurie turi diakritinių ženklų pavardėse, jau turi iškraipytą pavardę, tai dar kartą kraipyti, nemanau, kad pasiryš. Dėl to nuogąstauti ir sakyti tokius argumentus, kad iš tikrųjų yra tiesiog didelė grėsmė visai lietuvių kalbos rašybos sistemai ir lietuvių kalbai, tikrai neverta, nes niekas nekeičia lietuvių kalbos abėcėlės ir tikrai nebus visuose rašytiniuose tekstuose vartojamos tos raidės. Tai yra skirta tik asmenvardžiams. Plačiau vartojama jau šiuo metu ir portaluose, ir mokslinėje literatūroje, žurnaluose dažniausiai pasirenkama cituoti kitos tautybės žmogų jau nurodant jo originalią pavardę. Mes kažkaip perskaitome ir V. Čerčilį atpažįstame, nors pats V. Čerčilis lietuviškai savo pavardę tai vargu, ar atpažintų rašytiniame tekste.
Todėl dar vieną argumentą tokį turiu. Yra labai keistas kolegos E. Jovaišos pasiūlymas dėl galimybės parašyti pavardę tik piliečiams, kurie susituokė su kitos tautybės piliečiais arba atgavo pilietybę. Mes piliečius norime diskriminuoti, vieniems suteikdami tokią teisę, o kitiems ne. Visi esame piliečiai ir ta teisė turėtų būti visiems lygi. Toks argumentas, kad paragintų lietuvį atsisakyti savo lietuviškai parašytos pavardės ir kitatautį lietuviškai parašytos, o lenką priversti ją parašyti lietuviškai, tai aš net nematau logikos viso to pasiūlymo. Kaip tik reikia paskatinti, kad Lietuvos piliečiai, kurie gyvena, kurie susilaukė vaikų užsienyje, kad mes, kaip Lietuva, puoselėdami savo identitetą, siektume, kad ir lietuvių tautos žmonės, gyvenantys užsienyje arba susilaukę vaikų, net suteikus jiems kitos valstybės pilietybę, galėtų užrašyti pavardę lietuviškais rašmenimis ir taip būtų atpažįstami ir Europoje, ir pasaulyje pagal raides, dominuojančias mūsų abėcėlėje, pagal savo priklausomybę vienai ar kitai tautai. Tai yra be galo svarbu ir man atrodo, kad čia fokusuotis reikia kaip tik į tą dalyką, o ne drausti kitiems turėti originaliai parašytą pavardę.
Taip pat noriu pasakyti, kad vis dėlto nebus tokio ažiotažo, kad čia visi puls vieną dieną arba koks nors registras paims ir visiems pakeis pavardes, – tikrai ne. Yra suteikiama galimybė, jeigu žmogus tikrai nori pabrėžti ir parašyti savo pavardę taip, kaip buvo senelio ar prosenelio, ir išsaugoti giminės pavardę, tai jis tai ir padarys, bet jeigu jis nematys prasmės arba jam visai gerai ir lietuviškais rašmenimis parašyta pavardė, tai jis tokią teisę taip pat turės. Manyti, kad labai didelis būrys mūsų piliečių staiga ims ir pakeis pavardes į visai kitokias, nelietuviškomis raidėmis parašytas, man atrodo, šis nuogąstavimas tikrai yra daug daugiau hiperbolizuotas negu tikras.
Vis dėlto teismuose jau yra apie 150 laimėtų bylų. Tie precedentai, teisiniai precedentai, yra kuriami ir tai rodo, kad vis dėlto teismai vadovaujasi bendra europine praktika ir savo sprendimuose taiko Europos Žmogaus Teisių Teisme laimėtas bylas, precedentus matydami, kad vis dėlto Lietuva pralaimės tuos teismus. Tai susiję ir su papildomomis mūsų valstybės išlaidomis. Tai galbūt geriau padaryti mažą žingsnį į priekį, pažiūrėti, kaip veikia ta sistema, ir suteikti galimybę, jeigu tos galimybės žmonės nori.
Pabaigai pajuokausiu. Lenkijoje sklando toks gandas, juokas, kad baisiausias žvėris lietuviams yra vėžlys. Kodėl? Todėl, kad lenkiškai tai yra żółw – visos keturios raidės yra arba su diakritiniais ženklais, arba su ta neleistina „w“ raide. Tikrai nebijokime to vėžlio, nes tik tiek ir yra ta mūsų baimė, viso labo tai yra tik vėžlys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat frakcijos vardu norėtų kalbėti gerbiama E. Dobrovolska. Gerbiama ministre, prašom į tribūną.
E. DOBROVOLSKA (LF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iki šiol asmenvardžių rašybą reguliuoja 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Iki šiol nesugebėjome susitarti dėl asmenvardžių rašybos įstatymo. Per tą laiką teismai užpildo teisinę spragą ir priima būtinus sprendimus. Šis svarstomas projektas numato būtent tai, ką priima teismai, ir neįteisina visiškai nieko naujo.
Įstatymo projektas, kurį svarstome, numato išimtis dviem grupėms: Lietuvos Respublikos piliečiams, kur yra mišrios šeimos, tai yra lietuvės, ištekėjusios už užsieniečių, jų vaikai, ir tautinėms mažumoms, tai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie turi kitos tautybės įrašus.
Svarstydami šį projektą turime išsklaidyti viešojoje erdvėje sklandančius mitus. Pirma, įstatymo projektu nėra keičiama lietuvių abėcėlė. Tokios intencijos nei įstatymo iniciatoriai, nei pataisas teikiantys asmenys neturi. Antra, valstybinei kalbai nekyla grėsmė. Cituoju Lietuvos teismų sprendimus: „Gyventojų registre yra išduotų asmens dokumentų, tai yra pasų, asmens tapatybės kortelių, juose įrašant Lietuvos Respublikos piliečio vardą arba pavardę nelietuviškais rašmenimis w, q, x. Duomenų, jog pavardėse, varduose w raidės rašymas būtų sukėlęs neigiamų pasekmių bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta.“
Analogišką poziciją teismai pareiškia ir tais atvejais, kai nagrinėjamos bylos dėl tautinių mažumų vardų ir pavardžių rašymo.
Trumpai apie naujausią statistiką. 2020 metais teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius, 2021 metais patenkinti 45 prašymai, šiuos metus mes pasitikome su neišnagrinėta 21 byla.
Trečia. Projektas nenumato nieko naujo, ko neturėtume praktikoje. Jau šiandien teismai leidžia įrašyti tiek tas tris raidas, tiek tuos derinius, kurie nebūdingi mūsų lietuvių kalbai, pavyzdžiui, Anna – su dviguba n. Šie teismų sprendimai yra įsiteisėję, šie žmonės dalyvauja viešajame gyvenime. Jų įrašai yra Gyventojų registre, Nekilnojamojo turto registre, su jais yra sudaromos sutartys, mūsų teisėsauga turi santykį ir sugeba juos identifikuoti.
Ketvirta. Projektas nenumato okupacijos laikotarpio dokumentų pripažinimo. Priešingai. Patikslintame variante, kurį pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, yra numatoma, kad tautinių mažumų atveju asmenims užtektų tautybės įrašų Gyventojų registre. Toks sprendimas grindžiamas būtent tuo, kad aiškiai atsiribojama nuo dokumentų, kurie grindžiami okupacijos laikotarpiu. Svarbu pažymėti ir tai, kad ne lietuvių tautybės Respublikos piliečių vardų, pavardžių kitoks reglamentavimas nėra naujovė. Jau minėtame Aukščiausiosios Tarybos nutarime yra išskiriama būtent ne lietuvių tautybės asmenų grupė.
Penkta. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonė nėra nuosprendis. Būtent Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmenvardžiai, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant komisijos išvadą, išdėstytą poziciją. Tačiau šis sprendimas dažnai aiškinamas klaidingai kaip varžantis Seimo diskreciją ar Seimo nario laisvą mandatą. Iš tikrųjų Seimui kyla pareiga paklausti komisijos nuomonės ir tai Seimas padarė. Gavome Kalbos komisijos išvadas.
Svarbu pažymėti, kad visose bylose, kurias mes minime, kai teismai leidžia įrašyti w, q arba x, arba tuos derinius tautinėms mažumoms kaip Anna su dviguba n, visose bylose teismas paklausė komisijos nuomonės ir tais atvejais, kai komisija duoda neigiamą išvadą, pavyzdžiui, dėl tautinių mažumų, teismai įvertina ir priima sprendimus leisti. Būtent ir Seimas šiandien turi pareigą žinoti komisijos nuomonę, žinodamas visą kontekstą ir argumentus, nuspręsti kitaip.
Šešta. Originali asmenvardžių rašyba nėra tiesiog užgaida. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jeigu tokia situacija lemtų asmens tapatybės dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės, tai galėtų lemti Europos Sąjungos reguliavimų pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamo privataus ir šeimos gyvenimo sritį.
Pateiksiu vieną iš pavyzdžių, su kokiais nepatogumais asmenys susiduria. Mišrios šeimos ir ypač vaikai, kurie turi dvigubą pilietybę, dažnai turi du pasus, kuriuose vardas arba pavardė gali būti užrašyta kardinaliai skirtingai. Kaip jie gali turėti Europos sveikatos draudimo kortelę ir nesukurti dvigubos pilietybės ir dvigubo identifikavimo?
Ir pabaigoje. Projektas nėra apie užsieniečius ir nėra apie Lenkiją. Šis projektas yra apie Lietuvos Respublikos piliečius. Apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurių dalis sudarė santuokas su užsieniečiais, pagimdė vaikų. Apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurie yra tiesiog kitos tautybės. Bet visų pirma visi šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos piliečiai nėra mūsų priešas ir mūsų grėsmė, tai mūsų tauta, daugiakultūrė tauta, mus praturtinanti. Mūsų nepriklausomybė ir mūsų valstybinė lietuvių kalba nėra tokia trapi. Mūsų valstybės dydis nėra pagrindas nevisavertiškumo jausmui. Mes demokratija ir teisės viršenybės principu grindžiami esame Vyriausybė, Seimas ir valstybė. Tikiu, kad priimsite tinkamą sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau S. Tumėnas kviečiamas į tribūną. Turbūt jūs būsite paskutinis diskutuotojas, nes laikas visiškai baigiasi. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, noriu pratęsti savo mintis, išsakytas prieš pat pietų pertrauką savo pareiškimo metu.
Šiandien Seime yra, manyčiau, Seimo narių vertybinės pozicijos parodymo diena. Maža to. Tai yra konstitucinių vertybių paliudijimo diena. Kai svarstome asmenvardžių rašymo įstatymų projektus, vienas iš jų remiasi įstatymais ir beveik 70 tūkst. Lietuvos piliečių patvirtintais parašais, kitas – smulkiu įstatymų nepaisymu, kompromisais, geopolitinės pasaulio situacijos, santykių su kaimynais neva gerinimo motyvais. Kaip pasielgsime?
Mano įsitikinimu, dabartinės mūsų abėcėlės nereikia pildyti, „turtinti“, nes jos užtenka ir bendriniams, ir tikriniams ne savo žodžiams užrašyti. Juk ir dabar yra atvejų, kai svetimvardžius nedraudžiama rašyti originaliai. Apie tai kalbėjo ir mano kolega E. Jovaiša. O tuos atvejus, kuriuos minėjo ministrė, teismų atvejus, puikiai galima išspręsti, jeigu būtų išgirsti E. Jovaišos pasiūlymai įtraukti į įstatymą tas išimtis, kurios yra pasiūlytos, bet komitetuose yra atmestos.
Yra ir kitas variantas, kuris jau senokai yra priimtinas mokslininkams ir žurnalistams. Mokslininkai jau seniai savo straipsniuose rašo sulietuvinta asmenvardžio forma, o skliaustuose pateikiama originali pavardė. Pavyzdžiui, Antuanas Mejė (Antoine Meillet), Ferdinandas de Sosiūras (Ferdinand de Saussure) arba Europos Komisijos vicepirmininkas Žozepas Borelis (Josep Borrell). Na, Seime dirba kolegos V. Čmilytė, V. Alekna, J. Šiugždinienė, I. Šimonytė. Taip, V. Aleknai pasisekė. Jo pavardę visur pasaulyje užrašo teisingai, nebent netaisyklingai sukirčiuoja. Bet, kiek žinau, ir V. Čmilytė, ir I. Šimonytė nepyksta, kai mato, kad jų pavardė mūsų aptariamu momentu yra iškraipoma, kai rašoma ne Čmilytė, o Cmilyte. Beje, radau tris Čmilytės pavardės rašybos variantus. Jos nepyksta, nes supranta, kad tų valstybių abėcėlėje nėra raidės č, nėra š, nėra ž. Kai lietuvių pavardes, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje rašys ne Simonyte, ne Cmilyte, o Šimonytė, Čmilytė, tada ir Lietuvoje galėtume leisti rašyti taip, kaip pageidauja piliečiai. Bet tam reikėtų keisti jau nusistovėjusią abėcėlę. Tik ar verta tai daryti? Ir dar. Turime unikalią, lietuviškiausią tą vadinamąją ė raidę. Tai įsivaizduoju, kaip sureaguotų vokiečiai ar prancūzai, jei kreiptumėmės į jų vyriausybes, kad jie įtrauktų į savo abėcėlę ė raidę.
Tos trys raidės liberaliai nusiteikusiems politikams atrodo smulkmena, o iš tikrųjų jos griautų abėcėlės sistemą. Vieną ir tą patį garsą žymėtume tai v, tai dviguba v, tai x, tai ks, tai q. Ar gali tarnauti žmogui sudarkyta, skirtingais argumentais, principais paremta sistema? Tokia sistema tik toliau gilins, daugins nesutarimus, nes atsiras dar daugiau painiavos. Neseniai skaičiau knygą, kurioje parašyta: „Marxas visada gynė savo marksistus.“ Marxas parašyta taip, kaip dabar norima – su x, o marksistus – su ks. Žinoma, painiavos būtų.
Šiandien esame tarp gramatikos ir tarp politikos. Aš esu ir kalbininkas, ir politikas, bet šiandien nenoriu būti politikas, nes nenoriu, kad gimtasis žodis, raidynas taptų politikų įkaitu. Taigi kviečiu nepritarti šiems siūlymams ir saugoti konstitucinę vertybę ir mūsų raidyną.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas, numatytas diskutuoti, gerokai išseko. Ačiū visiems diskutavusiems. Pasiūlymus svarstysime numatytu metu, nes reikia balsuoti, apsispręsti dėl pasiūlymų. O dėl motyvų dabar ar yra norinčių kalbėti? Nebuvo. Negalime, nes neapsvarstėme visų pasiūlymų.
15.14 val.
Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 (svarstymo tęsinys)
Taigi kitas darbotvarkės 2-4 klausimas, dėl kurio taip pat buvo padaryta pusvalandžio pertrauka, – Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Vėl svarstymas ir S. Šedbaras kviečiamas į tribūną pristatyti komiteto išvadą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vienu metu mes svarstėme ir šį projektą. Jis yra irgi praeitos kadencijos, projektas Nr. XIIIP-471, tai irgi apie kadencijos pradžią. Taip pat jis nebuvo apsvarstytas praeitoje kadencijoje.
Trumpai pasakius, tai yra kito puslapio projektas. Viename puslapyje asmenvardžiai būtų rašomi vienaip, jeigu kortelė, viename įraše – vienaip, kitame įraše – kitaip. Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą, Teisingumo ministerijos išvadą, iš dalies į Lietuvių kalbos komisijos išvadą dėl šio projekto, priėmė sprendimą šį projektą atmesti. Balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam kolegai. Motyvai po vieną už, prieš. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos A. Ažubalis norėtų kalbėti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau gerbiamo komiteto pirmininko pono S. Šedbaro paklausti. Penktadienį, prieš 48 valandas, dėl šio įstatymo projekto buvo įregistruoti mano pasiūlymai, kurie atliepia Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos siūlymus. Kodėl nebuvo apsvarstyti komitete, gerbiamas pirmininke? Šiaip turėtų būti apsvarstyta ir tik tada būtų kalbama apie visą projektą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ar Seimo narys S. Šedbaras norėtų reaguoti per šoninį mikrofoną? Gal atsakytumėte kolegai?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Nieko negaliu atsakyti. Kol kas iki komiteto ta informacija neatėjo, reikia tikslintis Sekretoriate.
PIRMININKAS. Gerai, pasitikslinsite, iki balsavimo dar yra laiko. Dabar motyvai už, prieš. Už kalbės S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kviečiu pritarti šitam kompromisiniam, kaip aš sakiau, siūlymui. Jis nėra tobuliausias, bet manyčiau, kad reikia išgirsti, kas jame yra pasiūlyta.
Lietuva nėra uždara valstybė, jos piliečiai migruoja po pasaulį, vis daugiau randasi asmenų, kurių tapatybė yra dvejopa ar net trejopa. Jeigu yra tokių piliečių pageidavimas teisiškai pripažintuose dokumentuose, pavyzdžiui, pase, originalia rašyba teisingiausia būtų rašyti taip, kaip yra pasiūlyta. Tai būtų solidarumas su mūsų… Baltijos šalis kartais kaltina, kad jos nesolidarios, neparemia viena kitos. Kas buvome Rygoje, ne vienas matėme savo kaimynų broliukų pasą, kur parašyta taip, kaip yra pasiūlyta šiuo atveju. Ta problema, man atrodo, yra sprendžiama šitaip. Na, ir dabar žiūriu į savo bičiulius tris lenkus. Jeigu mes įteisintume tas raides, faktiškai tik viena, ko gero, B. Petkevič galėtų naudotis šita išimtimi.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tačiau kitos tautos, kitų tautybių žmonės negalėtų ja remtis.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Siūlyčiau pritarti tam kompromisiniam variantui.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, gerbiamas kolega. Jūs turbūt kalbėjote dėl paties projekto, ne dėl komiteto išvados, ar ne?
E. Dobrovolska dabar norėtų kalbėti prieš.
E. DOBROVOLSKA (LF). Turbūt labai svarbu suprasti, kad mes nekalbame apie kompromisinį variantą. Užrašas kitame lape nėra kompromisas, tai yra butaforija, įrašas antrame lape nebūtų identifikuojamas jokiame registre. Asmeniui dalyvaujant viešajame gyvenime, sudarant sutartis, turint administracinius protokolus, bet kokius įrašus, būtų įrašomas tik vardas ir pavardė, kurie yra pagrindiniame lape. Simbolinis įrašas tolygu nupieštai gėlytei paso antrame lape. Tokį sprendimą išimtinai turi tik pora valstybių ir, kaip mes puikiai žinome, viena iš jų nukeliavo iki Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, kur pralaimėjo bylą. Tai, ką mes siūlome, turbūt mes turėtume suprasti, arba mes turime politinės valios priimti spendimą ir išspręsti problemą, bet ne vaidinti, kad kompromisinis įrašas, kuris yra neoficialus, galėtų ką nors spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik atkreipiu dėmesį, gerbiami kolegos, dabar gal tai nėra aktualu, bet kai balsuosime, tai komiteto išvada buvo atmesti projektą. Mes dabar gal trupučiuką atvirkščiai kalbėjome. Tai turėkite omenyje, kai balsuosime. Gerai, klausimą apsvarstėme, balsavimas bus numatytu metu.
15.19 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 729, 7210, 7212, 7213, 7230, 7231, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152, 211, 221, 222, 401, 402, 403, 571, 651 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-1253 (pateikimas)
Turime ministrą gerbiamą S. Kairį, tai dabar projektas Nr. XIVP-1253. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo labai daug straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Kviečiame gerbiamą ministrą į tribūną. Pateikimas. Prašau.
S. KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1081 pritarė ir Seimui teikia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliamos 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos autorių teisių skaitmeninėje rinkoje direktyvos ir transliavimo ir retransliavimo direktyvos nuostatos.
Pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas – perkelti šių dviejų Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, kai atsižvelgiant į technologijų pokyčius bei būdus, kuriais naudotojai pasiekia turinį internete, atnaujinamos autorių teisių ir gretutinių teisių normos, sukuriama išsami, aiškesnė ir skaitmeniniam amžiui pritaikyta taisyklių sistema, kuri padėtų ginti autorių teisių saugomą medžiagą ir būtų naudinga autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams, leidėjams, paslaugų teikėjams ir naudotojams.
Noriu atkreipti dėmesį, kad direktyvų perkėlimas vėluoja. Jų nuostatos turėjo būti perkeltos iki 2021 m. birželio 7 d. 2021 metų liepos pabaigoje tiek Lietuva, tiek kitos 23 Europos Sąjungos šalys, nespėjusios perkelti direktyvų nuostatų į savo nacionalinę teisę, gavo Europos Komisijos pranešimus apie pradedamas pažeidimo procedūras, todėl Seimui pateiktame Vyriausybės nutarime prašyta projektą svarstyti skubos tvarka. Kita vertus, kokybiškai apsvarstyti didelės apimties projektą ir Lietuvos autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų pasiūlymus iki Seimo pratęstos sesijos pabaigos, tai yra iki sausio 20 dienos, būtų pernelyg sudėtinga. Įvertinę tai sutinkame, kad teikiamas projektas nebūtinai būtų svarstomas skubos tvarka.
Leiskite pristatyti, kokie pagrindiniai pokyčiai ir teigiami rezultatai laukia priėmus pateiktą įstatymo projektą.
Pirma. Bus nustatytas naujų paslaugų rūšių, internetinio transliavimo paslaugų, visų retransliavimo paslaugų, nepriklausomai nuo technologinių priemonių ar būdų, ir tiesioginio signalo perdavimo paslaugų reguliavimas, kuris leis pritaikyti televizijos ir radijo programų teikimą skaitmeninei aplinkai, pagerins prieigą prie televizijos ir radijo programų užtikrinant programų prieinamumą vartotojams internete tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat pagerins verslo sąlygas paslaugų teikėjams, palengvins teisių įgijimą tokioms paslaugoms teikti.
Antra. Priėmus teikiamo įstatymo projektą bus atnaujinti ir papildyti turtinių teisių apribojimai, kurie padidins galimybes naudoti autorių teisių ir gretutinių teisių ar duomenų bazių gamintojų teisių saugomą medžiagą švietimo, mokslinių tyrimų, duomenų analizės ir kultūros paveldo išsaugojimo klausimais. Kūrinių naudojimo švietimo, mokslinių tyrimų, duomenų analizės ir kultūros paveldo išsaugojimo tikslais išimtys bus atnaujinamos ir pritaikomos prie technologinių pokyčių, kad suskaitmenintą medžiagą būtų galima naudoti internetu prieinamu būdu ir tarpvalstybiniu mastu.
Trečia. Įstatymo pakeitimo projekte detaliau ir plačiau reguliuojami individualūs sutartiniai santykiai sustiprintų autorių, atlikėjų apsaugą ir suteiktų jiems, kaip paprastai silpnesnei šaliai, daugiau derybų galių. Jame nustatomos šios bendros autorių, atlikėjų sutarties teisės: teisė gauti tinkamą ir proporcingą atlygį, teisė gauti informaciją apie kūrinių panaudojimą ir gautas pajamas, teisė reikalauti papildomo atlyginimo, teisė nutraukti arba keisti sutartį, teisė į alternatyvų ginčų sprendimą.
Ketvirta. Nustatant reglamentavimą kūriniams ir kitiems objektams, kuriais nebeprekiaujama, būtų užtikrinama geresnė tarpvalstybinė ir internetinė prieiga prie autorių teisių saugomo turinio, sudarytos geresnės sąlygos skaitmeninimui ir sklaidai.
Penkta. Elektroninės spaudos leidėjams suteikus naujas teises ir nustačius taisykles už turinio naudojimą, turinio dalijimosi interneto paslaugų teikėjo svetainėse, į kurias turinį kelia naudotojai, būtų nustatomos teisingesnės autorių teisių rinkos taisyklės ir skatinama kurti kokybišką turinį. Siekiant sustiprinti teisių turėtojų pozicijas derantis ir reikalaujant atlygio už jų turinio naudojimą, elektroninės spaudos leidėjams būtų suteikiamos dvi išimtinės turtinės teisės pasirinktinai leisti arba neleisti internete atgaminti ir padaryti viešai prieinamą elektroninės spaudos leidinį. Dėl įstatymo projekto pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados rodo, kad esminių pastabų dėl Vyriausybės pateikto įstatymo projekto nėra. Į didžiąją dalį jų galima atsižvelgti Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą svarstant Seimo komitetuose. Šioje pateikimo stadijoje kviečiu priimti šį įstatymo projektą, o, kaip ir minėjau, prašymą dėl skubos tvarkos esame linkę atsiimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas K. Vilkauskas pirmas klausia. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai reikalingas šis įstatymas, jis yra labai imlus, aišku, čia daugiau tie, kurie profesionaliai su tuo dirba, gali visus niuansus įžiūrėti, bet mano klausimas toks. Sakykim, vis tiek yra ir ta kontrolės dalis – „Latga“. Ar dabar „Latgai“ nebus didesnis krūvis po šio įstatymo priėmimo? Kaip tai būtų galima spręsti? Ačiū.
S. KAIRYS. Šios direktyvos, natūralu, atneša ir naujų sąvokų, tam tikrų naujų principų ir kitų dalykų. Bet iš esmės tiek „Latga“, tiek kitos organizacijos apie tai puikiai žino, kartais mes irgi diskutuojame apie dalykus, dar net neatėjusius į visas Europos Sąjungos valstybes, o mes norime juos integruoti į savo teisę. Šiuo atveju buvo taip sutarta, kad tiesiog šiandien žiūrime į tai, ko reikalauja direktyvos, jos vis tiek yra privalomojo pobūdžio, mes jas turime integruoti, o vėliau, žiūrėdami, ar kažkas kažkam trukdo, ar ką nors reikia tobulinti, grįšime atgal prie priimtų sprendimų. Bet esminis dalykas vis tiek yra daugiau aiškumo, daugiau teisių vieniems ar kitiems subjektams. Čia bus pokyčių, bet jūsų minėta „Latga“ arba bet kuri kita organizacija tikrai, manau, prie to prisitaikys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, atrodo, tokį labai svarbų klausimą labai sudėtingai pristatėte. Faktiškai iš pristatymo nelabai susidarėme įspūdžio, kuo visgi iš esmės autoriams pasikeis situacija, kas dėl to pasikeis. Pavyzdžiui, kaip kūrėjui pagerės situacija? Tiesiog savais žodžiais porą sakinių.
S. KAIRYS. Jeigu apie kūrėjus konkrečiai kalbėtume, tai irgi yra tam tikros nuostatos, tarkime, sprendžiančios situaciją tarp kūrėjo ir atskirų organizacijų, jam atstovaujančių, kalbant, tarkime, apie jo pajamų dalį, apie kokius nors vėlesnius etapus, kalbant apie jo pajamas, kai jo koks nors kūrinys yra kur nors realizuotas, pateiktas ir panašiai. Taip pat yra kitų dalykų, susijusių, tarkime, su universitetais, švietimu, kultūros paveldu, irgi bus paprastesnė procedūra, tuo labiau yra tas pats RRF, daug kultūros paveldo vertybių bus ir skaitmenintos, ir panašiai, šios direktyvos irgi sprendžia šiuos klausimus. Bet čia pagrindinis dalykas yra tiesiog tas, kad keičiasi gyvenimas, keičiasi informacijos pateikimas, paprastai tariant, jau yra ir galimybė ne tik pažiūrėti vienu ar kitu laiku kokią nors, tarkime, televizijos programą, bet ir ją po to rasti internete, mediatekoje ir panašiai. Visi tie dalykai turi būti įvertinti ir autorių teisių atžvilgiu ir sureglamentuoti. Kol kas keturios Europos Sąjungos šalys tas direktyvas yra integravusios, mes kol kas esame kelyje į tai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti savo vietą. Dabar nematau norinčių pasisakyti dėl šio klausimo nei už, nei prieš. Vadinasi, balsuosime numatytu laiku.
15.29 val.
Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straipsnių pakeitimo ir septynioliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1246, Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1247, Administracinių nusižengimų kodekso 343 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1248 (pateikimas)
Dabar toliau tuomet darbotvarkės 2-11 klausimas. Klausimų paketas, 2-11.1, 2-11.2, 2-11.3, 2-11.4 klausimai. Tai yra Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245. Gerbiamą K. Navicką kviečiu į tribūną. Taip pat projektai Nr. XIVP-1246, Nr. XIVP-1247, Nr. XIVP-1248. Paketas. Prašom pristatyti mums visą įstatymų paketą.
K. NAVICKAS. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Pačioje 2018 metų pabaigoje buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl veterinarinių vaistų. Šito reglamento esmė ir naujo įstatymo esmė, kad veterinarinių vaistų prekyba turi būti reglamentuojama atskiru teisės aktu ir aiškiau, ir detaliau, todėl yra šiandien teikiamas Seimui Veterinarinių vaistų įstatymas ir su juo susijusių dviejų įstatymų pakeitimai. Tai Farmacijos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso.
Ko siekiame teikiamu pagrindiniu Veterinarinių vaistų įstatymo projektu? Pavesti Maisto ir veterinarijos tarnybai vykdyti funkcijas ir pareigas, kurias pagal reglamentą privalo vykdyti Europos Sąjungos narės. Apibrėžti sąvokas, kurios skiriasi nuo reglamento, reglamente vartojamos „veterinarijos vaistai“, „veterinarijos vaistų registracijos numeris“. Apibrėžti kitas sąvokas, kurios nėra apibrėžtos reglamente. Nustatyti, kad veterinarinių vaistų registraciją vykdo Maisto ir veterinarijos tarnyba, numatyti sąlygas, kada veterinariniai vaistai Lietuvos Respublikos rinkai gali būti tiekiami pakuotėmis su lapeliais ne lietuvių kalba, ir leidimo tiekti taip paženklintus veterinarinius vaistus išdavimo tvarką. Reglamentuoti veterinarinių vaistų reklamą, nustatyti, kad gali būti reklamuojami tik registruoti veterinariniai vaistai, draudžiama reklamuoti receptinius veterinarinius vaistus.
Detaliai reglamentuoti veterinarinės farmacijos licencijavimo klausimus, įtvirtinti galimybę veterinarijos vaistinėms parduoti nereceptinius veterinarinius vaistus nuotoliniu būdu, prieš pradedant tokią veiklą informavus Maisto ir veterinarijos tarnybą bei nurodžius interneto svetainės adresą. Reglamentuoti veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos pažymėjimo išdavimo tvarką, reglamentuoti veterinarinės farmacijos kvalifikuoto asmens, veterinarinės farmacijos vadovo veiklos, tai yra fizinių asmenų, kurie, kaip veterinarijos farmacijos vadovai, veterinarijos farmacijos kvalifikuoti asmenys, vykdo veterinarinės farmacijos veiklą, licencijavimo tvarką.
Nustatyti veterinarinių vaistų skyrimo tvarką, nustatyti veterinarinių vaistų naudojimo tvarką, nustatyti, kad iš trečiųjų šalių gali būti įvežami neregistruoti veterinariniai vaistai, kurie sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį ir nėra skirti pardavimui, tai yra vykdyti komercinei veiklai. Nustatyti, kad veterinarinės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti pasenusius ar nevisiškai išnaudotus veterinarinius vaistus.
Taip pat yra siūlomi dviejų įstatymų pakeitimai, tiksliau, trijų įstatymų. Veterinarijos įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti 17 straipsnį. Jį išdėstyti, kad veterinarinė vaistų kontrolė… Atsisakant visų nuostatų dėl veterinarinių vaistų ir paliekant tik nuorodą į dabartinį Veterinarinių vaistų įstatymą ir dabartinę šio straipsnio dalį, kurio direktyvos nuostatomis nustatomas draudimas naudoti hormonus ar kitas medžiagas gyvulininkystėje, taip pat įrašyti veterinarijos gydytojo, veterinarijos felčerio sąvokas, jas perkeliant iš Farmacijos įstatymo.
Farmacijos įstatymo pakeitimais siūlome iš šio įstatymo išbraukti visas nuostatas, susijusias su veterinarine farmacija.
Administracinių nusižengimų kodekse siūlome diferencijuoti sankcijas už veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Tai tiek trumpai. Ačiū už jūsų dėmesį ir prašome pritarimo, kad įstatymas būtų svarstomas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti net trys Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamas V. Jukna. Abejoju, ar jis yra salėje, aš jo nematau. Aš teisus? Nėra gerbiamo V. Juknos. Tada klausia gerbiamas K. Mažeika.
K. NAVICKAS. Irgi nėra.
PIRMININKAS. Bet jo irgi, deja, nematome salėje. Tada klausia gerbiamas R. Žemaitaitis, jis tikrai yra salėje. Prašom, gerbiamas Remigijau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas Pauliau. Gerbiamas ministre, mes čia su kolege irgi permetėme dar tą vieną projektą. Mums užkliuvo vienas dalykas. Kodėl jūs norite, kad jo antra dalis įsigaliotų šių metų sausio 28 dieną ir iki 27 dienos priimtume teisės aktus. Aš matau, premjerė šiandien sakė plenarinio posėdžio metu, kad prašys ypatingos skubos. Kas atsitiko, kad tas teisės aktas metus nebuvo parengtas ir dabar reikia per kelias dienas priimti? Matome, yra du straipsniai, dėl kurių gali kilti gana ginčytinų dalykų, nes tai nėra vien Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas, bet ir jūsų pridėjimas. Gal galite, ministre, pasakyti, kas iš tikrųjų pavėlavo, koks jūsų skyrius, departamentas ar kas, kad pavėluota beveik metus perkelti Europos Sąjungos teisės aktą?
K. NAVICKAS. Ačiū. Pagrįstas klausimas. Iš tikrųjų tą kritiką priimame. Buvo daug derinimo procedūrų. Didžiausias klausimas, kuris buvo nesuderintas ir liko nesuderintas, perkeltas į Seimą, nes Vyriausybė nesiūlo, kaip spręsti, buvo Farmacijos pramonės įmonių asociacijos prašymas leisti prekiauti veterinariniais vaistais, turint atitinkamą kvalifikaciją, jeigu žmogus turi teisę prekiauti veterinariniais vaistais, įprastose žmonėms skirtų vaistų (…). Tai vienas iš tų dalykų.
Kitas dalykas. Gyvūnų apsaugos departamentas turėjo tikrai daug darbo dėl gyvūnų gerovės. Tai yra kita priežastis. Ji, aišku, nėra labai pateisinama, todėl aš pastabą priimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Dabar motyvai, bet nematau norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Balsavimas bus numatytu metu.
15.37 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(2) (svarstymas)
Grįžtame prie rezervinių. Rezervinis 4 klausimas liko neapsvarstytas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimas. Gerbiamas L. Slušnys galėtų pristatyti. Prašom. Svarstymas. Sveikatos reikalų komiteto išvada. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-257(2). Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, daugeliui jų buvo pritarta, kai kurioms buvo pritarta iš dalies. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Buvo beveik visoms pritarta.
Taip pat buvo gauti pasiūlymų teikėjų I. Pakarklytės, J. Sejonienės pasiūlymai. I. Pakarklytės ir J. Sejonienės buvo pasiūlyta nepritarti ir vienai, ir kitai. Galutinis sprendimas: buvo pritarta bendru sutarimu komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam L. Slušniui už pristatytą išvadą. Čia yra pasiūlymų, bet juos svarstysime, kai vyks balsavimas. Dabar diskusija. Nori diskutuoti gerbiama I. Pakarklytė. Prašom į tribūną.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, išties gaila, kad šis klausimas šiandien nesulaukė susidomėjimo. Galbūt dėl to, kad darbotvarkėje daug tokių rezonansinių klausimų. Bet aš norėčiau vis dėlto atkreipti jūsų visų dėmesį į šį labai, mano nuomone, svarbų projektą, taip pat į mano ir J. Sejonienės pasiūlymus.
Šiandien turime puikų šansą pradėti naujus metus ir siekti skaidresnės, kokybiškesnės sveikatos apsaugos Lietuvoje. Šis projektas tikrai prie to prisidės. Projektas yra apie ligoninių ir ligoninių padalinių vadovų kadencijas. Plačiau pakalbėkime, kodėl svarbu, kad atsirastų tos kadencijos ir kaip vadovų rotacija užtikrins skaidresnį ir efektyvesnį gydymo įstaigų valdymą.
Vadovų kadencijų, rotacijų klausimas (trumpa priešistorė) Seime yra jau tikrai ne pirmą kartą. Buvo svarstoma 2011 metais, tuomet prie jo grįžta 2018 metais, 2019 metais ir galiausiai pernai. Na, geras dešimtmetis jau. Apskritai kadencijas mes turime įvestas švietimo sektoriuje, turime kultūros įstaigose, teismų, Valstybės kontrolės, prokuratūros vadovų kadencijas ir daugelio kitų valstybės institucijų vadovams irgi yra numatytos kadencijos. Kam gi reikalingos tos kadencijos ir, pabrėžčiau, kam reikalingos terminuotos kadencijos?
Šiuo metu Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose turime tokią situaciją, kad ne vienoje jų vadovai yra ir po kelis dešimtmečius. Tikrai tų pokyčių ir naujų vadybinių praktikų ten nėra. Neribojant kadencijų skaičiaus yra sukuriama tam tikra vadovo neliečiamybė. Užsitęsus tam valdymui po tris, keturis dešimtmečius, patys suprantame, tų pokyčių tikėtis nelabai būtų realistiška. Užimant tą vieną poziciją ilgą laiką mažėja motyvacija siekti geresnių rezultatų, diegti naujoves bei gerąsias valdymo praktikas ir, aišku, taikstomasi su esama situacija. Vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas spręstų tą problemą, nes vadovai būtų suinteresuoti siekti kuo geresnių rezultatų, intensyviau kaupti patirtį, kuri galėtų būti vėliau naudinga jau ir kitoje gydymo įstaigoje, ar siekti pratęsti vadovavimą dar vienai kadencijai.
Kadencijų įvedimas yra viena iš mobingo prevencijos priemonių. Įvedus kadencijas sudėtingiau rastis tiems ydingiems vadovybės ir darbuotojų santykiams. Aišku, kad vadovų kadencijos nėra ta vienintelė priemonė, skirta mobingui užkardyti, reikalingi kiti sisteminiai pokyčiai: darbuotojų streso, nerimo, lėtinio nuovargio tyrimų ir monitoringo sistema, pačių darbuotojų mokymai, kaip atpažinti mobingą, kaip elgtis su juo susidūrus, kaip raportuoti apie nepageidaujamo elgesio ar psichologinio smurto darbe atvejus. Dalis tų priemonių jau veikia, bet dar trūksta sistemiškumo. Vadovų rotacija irgi yra viena iš tų svarbių priemonių.
Ką dar padaro vadovų rotacija? Ji paskatina pasidalijimą gerąja patirtimi, taip užtikrinamas ir pasikeitimas gerosiomis praktikomis tarp skirtingų šalies įstaigų. Geras vadovas ar vadovė pasibaigus rotacijai, mes kalbame, jeigu dvi kadencijos po penkerius metus, tai po dešimties metų, tikrai ras, kur parodyti savo įgūdžius ir kaip dar kitoje įstaigoje savo kompetencijas panaudoti. Faktas, kad vadovų rotacija sumažina nepotizmo riziką. Keliasdešimt metų vadovaujant tai pačiai įstaigai, na, tikrai kyla klausimų dėl nepotizmo.
Apie trukmę dabar, kodėl vienos kadencijos terminas penkeri metai, o jeigu būtų dvi –maksimalus dešimties metų. Apskritai žiūrint į šiuolaikinės vadybos standartus, optimalus terminas, kai yra pasiekiami geriausi vadovo rezultatai, yra tarp penkerių ir devynerių metų. Kai kuriais atvejais – iki dešimties, vienuolikos metų, bet pats tas aukso viduriukas yra septyneri– devyneri metai. Nuo tada vadovavimo efektyvumas jau krenta. Tai tiesiog rodo tyrimai, kad vadovas turi mažiau idėjų, skatinančių pokyčius ir inovacijas toje įstaigoje, ir krenta efektyvumas.
Kolegos, aš labai kviečiu palaikyti apskritai šį įstatymo projektą, kuris apskritai tokias kadencijas įvestų, bet taip pat labai prašau palaikyti mano ir J. Sejonienės siūlymą dėl kadencijų ribojimo, dėl dviejų iš eilės kadencijų ir maksimalios dešimties metų trukmės ribojimo. Tikrai naujais metais taip mes atneštume daugiau skaidrumo, demokratijos ir kokybės į mūsų sveikatos apsaugos sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama kolege. Daugiau diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Na, pasiūlymus apsvarstysime tada balsavimo metu.
15.44 val.
Seimo savaitės (2022-01-17–2022-01-20) – 2022 m. sausio 18 d. (antradienio) ir 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar dar liko paskutinis rezervinis 6 klausimas, tai savaitės, prasidedančios sausio 17 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Aš kviesčiau gal gerbiamą… Tai motyvus po pasiūlymų. Apsvarstysime pasiūlymus, nuspręsime, bus aiškiau, kokie mūsų motyvai lieka. Gerbiamas J. Razma gal tada pristatytų mums savaitės, prasidedančios sausio 17 diena, darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, paminėsiu, kad prieš kitos savaitės mūsų posėdžius dar, tikėtina, turėsime posėdį ryt ryte 8 val. 30 min., jame bus keturi klausimai, dėl kurių šiandien buvo padarytos pertraukos. Ne visi, o tik tie, dėl kurių reikalingas priėmimas skubos tvarka šioje pratęstoje sesijoje.
O kitą savaitę pradėsime nuo Konstitucijos pataisų. Pirmas priėmimas balsuojant dėl dviejų projektų ir dėl vieno projekto jau antrasis, galutinis priėmimas. Toliau projektai, kurie pasiekė atitinkamą stadiją. Po pietų nukelti vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus ir taip toliau. Yra ir pateikimų, nors ryte girdėjome pastabų, kad neturėtų būti pateikimų, jeigu neplanuojame priėmimų tų projektų, bet vis dėlto mes žiūrime, kad šiuo metu yra tiesiog pratęsta eilinė sesija ir dėl to posėdžių turinys ir yra toks, kaip kad yra būdingas įprastai sesijai. Išties reikia šiek tiek padaryti pateikimų, kad komitetai, planuodami posėdžius, turėtų ką veikti iki kovo 10 dienos. Bus nukelti į antradienio darbotvarkę kai kurie projektai, dėl kurių buvo paimta šiandien pertrauka iki kito posėdžio. Sakykim, Alkoholio kontrolės ar Gyvūnų gerovės, jų neplanuojame siūlyti įrašyti į rytdienos neeilinį posėdį, nes nėra kokio nors ypatingo skubotumo juos svarstyti.
Ketvirtadienio posėdžių darbotvarkė nėra labai ilga – iki 16 valandos. Joje iš esmės yra tik priėmimai. Tikimės, kad pajėgsime priimti ir tuos projektus, kuriuos reikia priimti, dėl kurių šiandien padaryta pertrauka ir nebuvo leista pateikti. Tiek gal trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti. Pirmas A. Dumbrava. Prašau klausti.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, norėčiau jus paraginti, kad galbūt pakalbėtumėte su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. Aš su juo kalbėjau. Pensijų kaupimo įstatymas turėjo būti svarstomas gruodžio 7 dieną. Praėjo daugiau kaip mėnuo, jis dar nesvarstytas papildomame Biudžeto ir finansų komitete. Įstatymo projektas Nr. XIVP-849. Aš manau, tai yra vilkinimas, ir tikrai būčiau labai dėkingas, kad vis dėlto tas klausimas atkeliautų į Seimo salę. Labai ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pasistengsiu pakalbėti. Matau, komiteto pirmininko šiuo metu salėje nėra, jis negirdėjo. Šiaip visi komitetai turėtų kruopščiai sekti, kad būtų laikomasi tų Seimo posėdžių metu užfiksuotų svarstymo terminų. Jeigu dėl kokių nors priežasčių nepajėgia nustatytu laiku apsvarstyti, turėtų būti prašoma leidimo pratęsti, bet ta praktika jau keletą kadencijų nelabai pas mus, deja, yra vyraujanti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti gerbiamas A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš suprantu, kad yra dalykų, kai sudaroma darbotvarkė, kuriuos yra sunku numatyti, kad ir šiandien toks elgesys, bet yra dalykų, kuriuos tikrai galima numatyti. Aš turiu omeny, kalbu, aš jau jums esu minėjęs, apie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Aš suprantu, kad formaliai jam, kaip ir kiekvienam įstatymui, skiriama 30 minučių, bet tik noriu atkreipti dėmesį, kad vien to įstatymo išvados yra 302 puslapių. Ten yra balsavimai, ten yra pataisų, tikrai vos ne apie 30 kokių balsavimų gali būti su visomis įvairiomis pataisomis. Aš tiktai sakau, kad paprasčiausiai tada labai užsitęsia ir sujaukia visą darbotvarkę, turėtume į tai atsižvelgti. Tik į tai norėjau atkreipti dėmesį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, mes svarstymo stadijai numatome tokį įprastą laiką – 30 minučių. Čia yra diskusijų laikas, tik diskusijų, be jokių pataisų svarstymo. (Balsai salėje) O pataisų svarstymo laikas yra toliau – balsuoti numatytu laiku, tai yra 40 minučių. Galbūt galima pridėti ir daugiau, gal 50 minučių, gal 1 valandą, aš čia nesiimu spręsti. Paprašysiu, kad Sekretoriatas dar kartą realistiškai įvertintų, kiek pataisų maždaug reikalauja kokio intervalo. Žodžiu, reikia matyti sumą tų laikų, nes čia balsavimo intervale dėl kitų projektų balsavimų bus labai nedaug, jie užims gal tik 5 minutes, tai ir bus iš esmės balsavimas dėl šio projekto pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Nematau norinčių pasisakyti dėl motyvų. Galbūt tada galėtume bendru sutarimu šį klausimą priimti? Ar galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dabar, gerbiami kolegos, situacija yra tokia. Mes apsvarstėme visus darbotvarkės klausimus, neskaitant tų, kuriuos įdėjome į kito posėdžio darbotvarkę, tai yra rytojaus posėdžio. Rytoj taip pat bus nenumatytas posėdis.
Dabar norėjau pasitarti su jumis. Mes galėtume palaukti 16 valandos. (Balsai salėje) Prašau, gerbiami kolegos, iš vietos nešaukti, dar neišgirdus, ką aš noriu pasiūlyti. (Balsai salėje) Šiaip jau formaliai reikėtų palaukti 16 valandos, nes klausimai yra svarbūs ir paskelbtas balsavimas. Bet jeigu mes bendru sutarimu, niekas neprieštarautų, pirmieji klausimai, dėl kurių mes balsuotume, ir ten yra pasiūlymų dėl Teismų įstatymo, jiems yra pritarta komiteto, galbūt mes ten irgi be didelio iečių laužymo ir bendru sutarimu priimtume. Tada yra dėl Seimo statuto, ten irgi pritarta iš dalies. Galbūt mes galime pradėti svarstyti. Jeigu eisime bendru sutarimu, tai mes sutaupysime laiko. Tada faktiškai ir ateis prie 16 valandos tas mūsų darbas.
J. Razma turi pasiūlymą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik reaguoju į paminėtą vieną projektą – Seimo statuto projektą, dėl jo buvo mano pasiūlymai. Aš informuoju, kad neprašysiu balsuoti nei dėl vieno pasiūlymo. Mane tenkina, kiek komitetas iš dalies atsižvelgė ar neatsižvelgė, taip tegul ir lieka. Taigi dėl šio projekto galėsime spręsti be jokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai iš tikrųjų, nes čia būtų – arba mes darome 6 minučių pertrauką, arba mes po truputį einame ir iš esmės balsuojame tiktai 16 valandą.
15.53 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1094(2) (svarstymo tęsinys)
Tai gerai, tada pradedame svarstyti 2-1 klausimą – Teismų įstatymo projektą Nr. XIVP-1094(2). Ir čia buvo pasiūlymas. Aš turbūt kviesiu gerbiamą komiteto pirmininką į tribūną. Čia buvo gerbiamo J. Sabatausko pasiūlymas dėl 63 straipsnio, jam komitetas pritarė, kaip supratau. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, aš jau minėjau, kad buvo kolegos J. Sabatausko pasiūlymas. Aš tik galiu informuoti, kad mes jį atskirame posėdyje svarstėme, apie tai aš jau minėjau. Dėl to pasiūlymo buvo gauta ir Teisėjų tarybos nuomonė, ir Nacionalinės teismų administracijos. Tam pasiūlymui mes visiškai pritarėme, jį dar šiek tiek paredagavome ir jis dabar yra prieš jūsų akis ant jūsų stalo arba kompiuteriuose. Komitetas tam visiškai pritarė. Aš nematau kolegos, bet žinau jo nuomonę, kad jis irgi tam visiškai pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galėtų Seimas bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Ir tada motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gal galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu šitam įstatymui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
15.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4434(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4434(2). Gerbiamas S. Šedbaras, jeigu malonėtų, į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kaip minėjau, čia buvo R. Juškos pasiūlymas dar praeitoje kadencijoje keisti Statutą. Kolega J. Razma irgi pateikė dėl šio projekto nemažai pasiūlymų, komitetas pritarė iš dalies. Ir, kaip aš girdėjau, pasiūlymų autorius sutinka su tais pataisymais, kuriuos padarė komitetas savo posėdyje.
PIRMININKAS. Ar galėtų Seimas bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Nereikia net balsuoti, nes komitetas pats pataisų autorius su tokia redakcija. Jį tenkina tokia redakcija, vadinasi, ir galime tuo diskusiją baigti. Motyvai prieš, gerbiamas V. Mitalas norėtų kalbėti prieš. Prašom.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš taip trumpai: man atrodo, kad Seimo statuto pataisų, reglamentuojančių viešbučio klausimą, nereikia svarstyti, nes reikia Seimo viešbutį parduoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpas pasisakymas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Yra motyvų už – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, kaip sako, visą laiką čia mūsų visuomenėje pasisakydavau už jaunimą. Jaunimas ateis ir sutvarkys Lietuvą. Jaunimas tiek jovalo privėlė per tuos metus, kiek per 30 metų visas kitas Seimas tokio jovalo Lietuvoje neprivėlė.
Dabar dėl Seimo viešbučio. Jūs dabar mokėsite kažkokias nuomos išlaidas, bet jums brangiau kainuos, kainuos dešimt kartų brangiau, negu išlaikyti viešbutį. Man atrodo, kad čia jaunimas mato gerą kąsnį, galbūt parduoti savo draugams ir vėl išnuomoti, bet jau dešimt kartų brangesne kaina, negu dabar kainuoja Seimo nario gyvenimas viešbutyje. Iš tikrųjų jūs galbūt greičiau dėkite tuos mandatus ir skirstykitės, ir skelbkime naujus rinkimus.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Girdėjau, kad bendru sutarimu nepavyks priimti šio įstatymo. Mums liko nepilnos 2 minutės, gal galime pradėti balsavimą dėl šio įstatymo? Ar galėtume? Galime. Niekas neprieštarauja. Vadinasi, balsuosime dėl 2-2 klausimo – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4434(2). Gerbiami kolegos, balsuojame. Susirenkame į salę, balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 108 Seimo nariai: už – 51, prieš – 8, susilaikė 49. Šiam projektui nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, yra trys variantai pagal Statutą: arba grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, arba grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti, arba atmesti projektą. Trys variantai. (Balsai salėje) Ką siūlote? Gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mano replika po balsavimo, ne prieš balsavimą. Replika po balsavimo tokia: V. Mitalas pajuokavo ir še tau rezultatas.
PIRMININKAS. Atsakingiau juokaukite, gerbiami kolegos. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Žinote, aš galvojau, kad reikia atmesti, bet iš tikro siūlau tobulinti, kad būtų numatytas 290 kilometrų atstumas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Taigi, įvairių siūlymų. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš gal frakcijos vardu kviesčiau perbalsuoti, jeigu sako… (Triukšmas salėje) …jeigu skelbiama, kad čia kai kurie Seimo nariai balsuodami juokavo, tai vis dėlto balsuokime rimtai.
PIRMININKAS. Dabar suteiksime žodį Seimo nariui, apkaltintam, kad juokavo. Gerbiamas V. Mitalas. Prašom.
V. MITALAS (LF). Aš, gerbiamas posėdžio pirmininke, gal žodžiais ir pajuokavau, bet balsuodamas tikrai nejuokauju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas R. Juška per šoninį mikrofoną.
R. JUŠKA (LSF). Aš norėčiau kolegoms priminti, kad ne tik R. Juška teikė šį įstatymo projektą. Kai tai, kas rimta, paverčiama juokais ir balsuojama dėl rezultato – pavyks ar nepavyks, praėjusią kadenciją „KK2“ ir kitos žiniasklaidos priemonės vaikėsi po bendrabučius, buvo negražių atsiliepimų, kas ten vyksta, mes matėme patys, visiems, čia sėdintiems, buvo gėda. Tuomet buvau Antikorupcijos komisijos pirmininku, parengėme kreipimąsi ir į STT. Kreipėmės į STT prašydami atlikti antikorupcinį vertinimą. STT, jei gerai pamenu, pateikė apie 12 pastabų, kur visiškai prasilenkia su sveiku protu ir tikrai reikia daryti pataisymus. Vienbalsiai Antikorupcijos komisija balsavo ir priėmė šiuos siūlymus teikti Seimui. Išskirtinai vienas J. Razma turėjo atskirą nuomonę, jis šiuos pasiūlymus ir pateikė kaip savo, į juos svarstymo stadijoje buvo atsižvelgta ir rastas kompromisas. Taigi čia visų partijų atstovų nuomonė, įvertinus pateiktą STT pažymą. Jūsų teisė.
PIRMININKAS. Dėkui. D. Griškevičius per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tiesiog atsistojau, nes norėjau sureaguoti į tuos kolegų pasiūlymus. Aš manau, Seimas rimta institucija. Tokie pasiūlymai – nesurinkus kažkokių balsų, perbalsuoti, nes neva kažkas sureagavo į juoką, neatrodo rimtai. Tiesiog kviečiu tokių pasiūlymų ateity vengti.
O kitas dalykas. Mes turime galimybę grąžinti projektą tobulinti. Tai ir padarykime.
PIRMININKAS. Taip, gerbiami kolegos, iš tikrųjų balsų persvara nebuvo tokia, kad čia būtų galima perbalsuoti. Dabar… (Triukšmas salėje) Gerai. Gerbiamas J. Razma dar kartą per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, aš tikrai nesivelsiu į diskusijas. Tiesiog siūlau grąžinti Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti, nes iniciatoriai šiuo atveju yra praeitos kadencijos Seimo narių grupė. Tas grąžinimas iniciatoriams atrodytų keistai turbūt.
PIRMININKAS. Išgirdome gana logišką paaiškinimą. Ar galime bendru sutarimu komitetui grąžinti tobulinti? (Šurmulys salėje) Ne, aš matau, kad mojuoja ir galvomis krato. Vadinasi, alternatyviai: arba grąžiname komitetui tobulinti, arba atmetame. Gerai? Du variantai. Kas už, grąžiname komitetui tobulinti, o kas prieš, vadinasi, atmetame. Iniciatoriams, sako, nėra galimybės ir nelogiška. Balsuojame.
Užsiregistravo 128, balsavo 125 Seimo nariai: už – 67, prieš – 58. Taigi grąžiname komitetui tobulinti.
16.04 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2) (svarstymo tęsinys)
Gerai, gerbiami kolegos, dabar kitas darbotvarkės klausimas, tai yra Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2). Čia buvo pasiūlymų. Gal gerbiamas kolega komiteto pirmininkas į tribūną, jeigu galima, ir svarstysime.
Dėl 1 straipsnio buvo M. Puidoko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė iš dalies. Čia šiek tiek redakcinis pasiūlymas, aš nematau kolegos, jis turbūt sutinka su tuo.
PIRMININKAS. Gerbiamas M. Puidokas pritaria? Gerbiamas M. Puidokas pritaria?
M. PUIDOKAS (DPF). Taip, pritariu.
PIRMININKAS. Jeigu pritaria, vadinasi, sutariame, dėl nieko balsuoti nereikia. Gerbiamas E. Jovaiša taip pat teikia pasiūlymą, jam komitetas nepritarė. Suteiksime žodį autoriui pristatyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mano pirmasis pasiūlymas dėl 1 straipsnio yra apie tai, kad būtų įrašyti žodžiai „įgyvendinamas valstybinės kalbos statusas“, nes visas šitas įstatymas yra paruoštas, kad nereikėtų laikytis lietuviškos fonetikos ir raidyno.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Argumentų čia yra ir daugiau, bet pagrindinis yra tas, kad tikrai šiame įstatyme mes negalime įrašyti, kad šiuo įstatymu įgyvendinamas valstybinės kalbos statusas. Valstybinės kalbos įstatymas, jeigu aš neklystu, yra konstitucinio statuso ir turi būti parengtas ir priimtas. Šis įstatymas nustato tik asmenvardžių rašymą, asmenvardžių ir kitų asmens duomenų į kitus dokumentus rašymą. Todėl ir nepritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip aš suprantu, 10 palaikančių Seimo narių bus, aš kiekvieną kartą gal neklausiu. Svarstome pasiūlymą. Nematau norinčių kalbėti nei už, nei prieš, tai turbūt balsuosime dėl E. Jovaišos pasiūlymo.
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 49, prieš – 43, susilaikė 33. Pasiūlymui nėra pritarta.
2 straipsnis. Taip pat buvo E. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Aš suteiksiu žodį autoriui pristatyti. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Antrasis pasiūlymas. Prašau, kad būtų įrašyta: „Lietuviško vardo ir pavardės forma yra užrašoma lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.“ Tai dėl to, kad nebūtų visiško chaoso mūsų lietuvių kalboje, nebūtų naujų sistemų, negriautų mūsų kalbos sistemos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – nepritarti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Čia yra du argumentų aspektai. Pirmas yra bendro pobūdžio, kad komitetas iš dalies pasirinko Lietuvių kalbos komisijos ir visiškai atsižvelgė į Vyriausybės siūlymus, pasirinko kitą koncepciją, tai yra lotyniškos abėcėlės koncepciją. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Šito straipsnio, šitos dalies formuluotė yra taikoma ir lietuviškais rašmenimis rašant lietuviškos formos asmenvardžius, jų nereikia adaptuoti. Tai nėra čia iki galo autoriaus logiškai sudėliota, kad ir lietuvių pavardės būtų rašomos pagal tarimą. Jos turi savo šaknis, turi savo formą ir jų nereikia adaptuoti. Bet pagrindinis dalykas yra konceptualus – visi pasiūlymai yra susiję ir yra pasirinkta lotyniškos abėcėlės koncepcija, o ne būtinai visos pavardės, kad ir kokios jos būtų, adaptuojamos pagal tarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių kalbėti. Už pasiūlymą – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Drįstu suabejoti, ar iš tikro šis įstatymo projektas, pasirinkęs lotyniškos abėcėlės koncepciją, neprieštarauja Konstitucijai, nes labai aiškiai 2009 metų ir 2014 metų Konstitucinio Teismo išaiškinime pasakyta, kas yra ir kaip turi būti rašoma. Niekur ten nekalbama apie lotynišką abėcėlę. Tai čia yra toks naujadaras. Žinoma, tai yra daugumos valia, kaip pritars, taip pritars, tačiau iš tikro mes dėl šio klausimo ir šios koncepcijos einame į rimtą susikirtimą su Lietuvos Konstitucija.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Jeigu kalbame apie tai, kad pagal tarimą, tai gal tada pridėtume ir pagal vertimą. Tada pavardę Bush lietuviškai turėtume rašyti „krūmas“. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpas pasisakymas. Taigi balsuosime dėl E. Jovaišos pasiūlymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 40, prieš – 42, susilaikė 41. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau dėl dokumento šaltinio yra Seimo nario M. Puidoko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Galbūt komiteto pirmininkas įgarsins ir tada autorius gal sutiks.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia iš dalies yra redakciniai dalykai, iš dalies turinio, bet šiek tiek kitaip performulavome kolegos pasiūlymą ir pritarėme iš dalies. Man atrodo, kad ten turinys ir esmė yra tie patys, tik kitais žodžiais.
PIRMININKAS. Ar gerbiamas M. Puidokas sutinka su tokia redakcija?
M. PUIDOKAS (DPF). Sutinku, pritariu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Dar buvo gerbiamo Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Aš suteiksiu kolegai autoriui žodį. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kadangi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri Konstitucinio Teismo yra įgaliota spręsti šitą klausimą, ne vieną kartą yra sakiusi, jog galimos tik dvi išimtys, tai yra jau žinoma išimtis dėl Lietuvos pilietybę gavusių užsienio piliečių, moterų, vyrų (ištekėjusių, vedusių), tai aš ir siūlau labai aiškiai apibrėžti dokumento šaltinį, kokiais dokumentais remiantis yra perrašoma originalia forma, remiantis šiomis dviem leidžiamomis išimtimis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – nepritarti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė dėl kelių dalykų. Visų pirma, dokumento šaltinio sąvoka labai atidžiai buvo patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pagal Vyriausybės siūlymą.
Antras dalykas. Kolega siūlo šaltinio modelį taikyti tik užsienio asmenų dokumentams ir būtent Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sudarytus arba išduotus dokumentus… bet ši sąvoka pagal įstatymą taikytina ir užsienio šalių dokumentams, kurie po to naudojami perrašant Lietuvoje. Tiesiog čia gal sunku taip iš karto pasakyti, bet šita sąvoka tarpusavyje nėra suderinta. Pati formuluotė viduje yra prieštaringa ir niekaip negali būti jai pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą nori kalbėti gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, aš už šitą pataisą, nes, man atrodo, ji išspręstų daug problemų dėl to, apie ką kalbėjo ir ministrė, – dėl teismų. Tų teismų, manyčiau, dvigubai sumažėtų, jeigu šita pataisa atsirastų įstatyme. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Prieš kalbės gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš labai dažnai girdžiu, sakoma, kad arbitras šitais klausimais yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Noriu atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo pasakymą. Konstitucinis Teismas neliepia imperatyviai Seimui paklusti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Konstitucinis Teismas sako – tinkamai įvertinus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonę. Štai Seimas įgauna diskreciją, galimybę priimti sprendimą taip, kaip pats Seimas ar Seimo dauguma mano, išklausydama ir įvertindama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonę. Todėl aš noriu, kad kolegos ir žmonės suprastų – tai nėra prievolė būtinai perrašyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakytą poziciją. Seimui yra palikta teisė pačiam spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl pasiūlymo. Balsuojame dėl Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymo.
Balsavo 123: už – 42, prieš – 40, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra kita Seimo nario E. Jovaišos pataisa, jai komitetas nepritarė. Suteiksime žodį autoriui dėl „ne lietuvių tautybės“.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, čia yra dėl 2 straipsnio 3 dalies. Matote, kadangi Konstitucinis Teismas yra griežtai pasisakęs, jog negali būti išimčių pagal tautinį principą, tai aš ir siūlau išbraukti tuos žodžius iš projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė taip pat. Visų pirma, projektas buvo patobulintas, patikslintas pagal Vyriausybės pasiūlymą. Toks buvo konkretus pasiūlymas. Be to, Konstitucinio Teismo nutarimai nedraudžia įstatymų leidėjui numatyti kitokias asmenvardžių rašymo taisykles nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos nutarime. Ir svarbiausia, Seimas ir komitetas negalėjo neįvertinti, kad teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad esant užsienio elementui, pavyzdžiui, asmenys, pasinaudoję Europos Sąjungos judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbino užsienyje, sudarė santuoką, arba asmeniui priklausant tautinei mažumai (tai irgi iš teismų sprendimų sąvoka) asmens vardas ir pavardė gali būti rašomi lotynų abėcėlės rašmenimis ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Tokių teismo sprendimų yra daug ir komitetas tai įvertino.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą norėtų kalbėti gerbiamas A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, aš tik pakartosiu ir paprašyčiau gerbiamo pranešėjo vis dėlto kalbėti ne apie Vyriausybės koncepciją, o kalbėti apie Konstituciją ir ką Konstitucija sako, nes šiuo atveju, aš manau, Konstitucija yra aukščiau bet kurios Vyriausybės ir bet kurios koncepcijos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega, aš atsiprašau, kad replikuosiu. Aš skaitau komiteto argumentus, tai įpareigoja Statutas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi noriu remtis Konstitucija. Joje pasakyta, kad visi asmenys yra lygūs, nepriklausomai nuo jų tautybės ir religinių ar kitokių įsitikinimų. O tai reiškia, kad asmuo turi teisę į savo identitetą. Dabar žmogus, gimęs lenku arba vokiečiu, paveldi ir savo pavardę. Kažkodėl iki šiol jam nebuvo leidžiama užrašyti tą pavardę kaip nors kitaip, tik lietuviškais rašmenimis, o tą teisę jis įgauna tik po mirties.
Ar jūsų nešokiruoja tai, kad nuėję į kapus jūs matote kitokius užrašus nei jų pasuose. Aš tada galvoju, kaip tas žmogus turi gyventi šioje valstybėje visą savo gyvenimą ir tik po mirties įgauti teisę į savo tapatybę. Kažkas negerai yra dėl mūsų poelgio. Mes turime ištaisyti tą padėtį.
Maža to. Vienas iš mūsų valstybės patriarchų J. Basanavičius, pažiūrėkime, koks užrašas yra ant jo paminklo. Tai gal ištaisykite, tie lietuvininkai, kurie čia taip karštai ginate tą priešpriešą su w.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tik atkreipiu dėmesį, kad arba reikia mažinti šiek tiek bendrą foną salėje, arba kalbantiesiems kalbėti gerokai garsiau. Žinau, kad per kaukes ne taip lengva, bet vis tiek, nes nelabai vieni kitus girdime.
Tada balsuosime dėl aptarto E. Jovaišos pasiūlymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 122 Seimo nariai: už – 40, prieš – 41, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta. Toliau dėl šio straipsnio buvo M. Puidoko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Gal gerbiamas pirmininkas įgarsins.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia buvo siūlomas 1 dalies tam tikras patikslinimas. Mes pritarėme, suredagavome kitaip ir atsirado to straipsnio 4 dalis. Bet esmė išliko ta pati, kaip siūlė kolega.
PIRMININKAS. Ar gerbiamas M. Puidokas sutinka, ar ne su komiteto redakcija pritarti iš dalies?
M. PUIDOKAS (DPF). Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Indikuoja, kad viskas gerai. Toliau dėl 3 straipsnio M. Puidoko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Gal komiteto pirmininkas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega gal sutiks, kad tai irgi šiek tiek redakcinio pobūdžio, ir mes jį suredagavome.
PIRMININKAS. Irgi sutiks. Gerbiamas M. Puidokas sutinka pritarti iš dalies, ar ne? Jūs sutinkate su komiteto redakcija? Dėkui. Dėl to paties straipsnio buvo E. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Čia jau reikės gerbiamojo autoriaus nuomonės. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš vėl pakartoju nuostatą apie tai, kad laikantis lietuviškos formos.
PIRMININKAS. Dėkoju, komitetas manė kitaip.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia jau labai artima tam, dėl ko mes balsavome, pagal tarimą ir formą. Komiteto vienas iš argumentų yra tas, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai ne visada turi visus lietuvių asmenvardžių gramatinius požymius. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečių, turinčių ne lietuvių tautybę ar ištekėjusių už kitataučių, pavardės rašomos be lietuvių kalbai būdingų galūnių ir priesagų. Tokiu atveju net ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija dėl to neturėjo pretenzijų. Komitetas nepritarė šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori išsakyti motyvų dėl šio pasiūlymo, tai, matyt, iš karto balsuosime. Balsuojame dėl Seimo nario E. Jovaišos pirmojo pasiūlymo dėl 3 straipsnio, nes čia bus ir daugiau tų pasiūlymų.
Užsiregistravo 122, balsavo 121 Seimo narys: už – 33, prieš – 40, susilaikė 48. Taigi, pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau taip pat buvo dėl šio straipsnio E. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Aš suteiksiu žodį autoriui pristatyti. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, projekto antrojoje redakcijoje siūlomos naujos išimtys, joms VLKK nepritarė, ir netgi tos, dėl kurių nebuvo paklausta VLKK išvados, nors tai įsakmiai nurodo kaip būtinybę Konstitucinio Teismo 2014 metų nutarimas. Todėl siūloma tas papildomas išimtis išbraukti ir palikti tik tas išimtis, kurios yra nurodomos 4 straipsnyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, komitetas nepritarė todėl, kad šitas išimčių katalogas, kurį kolega Eugenijus siūlo išbraukti, kaip tik įrašytas dėl tų atvejų, kai Lietuvos piliečių vardai ir pavardės gali būti rašomos nelietuviškais rašmenimis. Jos nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos, laisvo judėjimo principus, geriausius vaiko interesus ir, beje, į ekspertinę tiek Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, tiek Vyriausybės, tiek kitų suinteresuotų asmenų ir subjektų nuomonę. Šiuo atveju didelio prieštaravimo ir nebuvo. Todėl komitetas šiam siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet už pasiūlymą A. Ažubalis norėtų pasisakyti. Prašom. Gerbiamas A. Ažubalis atsisako žodžio. Lieka balsuoti, Seimas apsispręs.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 39, prieš – 40, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau. Buvo kita Seimo nario E. Jovaišos pataisa vėlgi dėl lietuviškos formos.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, siekiant išvengti sumaišties ir laisvų interpretacijų, įstatymo tekste tiesiog reikėtų griežtai vadovautis apibrėžta sąvoka, o ne laisvai pasirinkti tik dalį joje apibrėžiamų požymių, todėl vėlgi aš prašyčiau, kad būtų laikomasi… laikantis jos lietuviškos formos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik aš vėlgi dar kartą prašau – kiek įmanoma garsiau kalbėkime, nes nelabai vieni kitus girdime. Komiteto nuomonė – nepritarti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes čia vėl mes susidūrėme su tuo, dėl ko jau balsavome, kad Lietuvos piliečių, turinčių ne lietuvių tautybę ar ištekėjusių už kitataučių, pavardės rašomos be lietuvių kalbai būdingų sutuoktiniams taikomų galūnių ar priesagų. Taigi čia jokiu būdu negalima sutikti su tuo, kad būtinai turi būti laikomasi lietuviškos formos. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori. Prieš K. Masiulis norėjo pasisakyti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aišku, kad turėtų būti Angela Merkelienė.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai trumpas, konkretus pasisakymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 32, prieš – 41, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Dar vienas Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas. Prašom pristatyti gerbiamą autorių dėl ne lietuvių tautybės, dėl šito.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vėlgi nauja išimtis pagal tautybę, jos ir Teisės departamentas nesvarstė. Galų gale neaišku, kaip toks pasiūlymas projekte atsirado, nes ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas jam nepritarė, mano žiniomis. Todėl aš prašau išbraukti tą dalį apie tautybes, nes tai prieštarauja Konstitucinio Teismo griežtai nuostatai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Komitetas įrašė tai, koks buvo Vyriausybės siūlymas. Čia yra susiję su 2 straipsnio 3 dalimi, kur kolega siūlo išbraukti ne lietuvių tautybės piliečius, ir čia yra siūlymas išbraukti ne lietuvių tautybės piliečių vaikų vardus ir pavardes, kaip būtų rašomi. Komitetas atsižvelgė į tai, kad teismų sprendimai, kuriuose yra vadovaujamasi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, jau Lietuvoje tokių yra, komitetas tik vadovavosi jau suformuota teismine praktika ir nuėjusiu procesu į priekį. Todėl komitetas ir nepritarė šiam siūlymui išbraukti visą šitą dalį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą A. Ažubalis norėtų pasisakyti. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, teismų praktiką suformavo visų pirma politikų, ir ne tik šitos kadencijos, neryžtingumas realiai įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimus ir išaiškinimus. Ir tai, kad teismai imasi iniciatyvos, čia gali būti įvairus vertinimas. Bet tada klausimas labai paprastas: ar mes gyvename teismų valdomoje valstybėje, ar gyvename teisės valdomoje valstybėje, štai kur klausimas. Ir šiuo atveju aš manau, kad kaip tik ir teisingumo ministrei, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui reikėtų tikrai rimtai susirūpinti, kas atsitinka ir kodėl taip atsitinka, kad teismai ima savarankiškai interpretuoti Konstituciją, šiuo atveju neturėdami teisės, nes tą jau padarė už juos Konstitucinis Teismas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, leiskime žmonėms, kurie gyvena Lietuvoje ir, tarkime, turi tokią keistą pavardę Angela Merkel, ir turėti tą keistą pavardę Angela Merkel. Jos vyras Henrik Merkel turi turėti pavardę Henrik Merkel. Ir neverskime, nedarykime iš jos Merkelienės, dukros – Merkelyte, o vyro – Merkeliu.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasisakymus. Dabar balsuosime. Čia dėl Merkelienio, kiek girdėjau, viskas apie vokiečius, pasirodo, čia visai ne apie lenkus. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl pasiūlymo, jį ką tik aptarėme.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 36, prieš – 40, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo M. Puidoko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Gal irgi sutiks gerbiamasis? Mindaugas sutinka. Toliau dar vienas M. Puidoko pasiūlymas, jam komitetas jau nepritarė. Kokia čia situacija, ar norės M. Puidokas pristatyti, ar susitaiko su komiteto nuomone? Susitaiko su komiteto nuomone, kad nepritaria, bendru sutarimu. Gerai. Tada važiuojame toliau. Buvo E. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė, bet aš suteiksiu žodį gerbiamam E. Jovaišai pristatyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 5 straipsnio 3 dalis apie užsieniečių vardų ir pavardžių rašymą. Kolegos, tai nėra šio įstatymo objektas, todėl siūlau visą šitą straipsnį išbraukti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė todėl, kad iš esmės visiškai iš įstatymo būtų išbraukiami užsieniečiams Lietuvos Respublikoje sudaromi civilinės būklės įrašai ir išduodami kiti oficialūs dokumentai. Taigi svarbu ne vien tik asmens tapatybės kortelėje ir pase, bet ir kituose asmens dokumentuose. Komitetas jokiu būdu nesutiko išbraukti užsieniečių ir kažkur juos padėti, nesiūlant, į kokį įstatymą juos reikėtų dar įrašyti. Nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 34, prieš – 40, susilaikė 42. Pasiūlymui nėra pritarta.
Tada buvo Seimo nario M. Puidoko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gal gerbiamas komiteto pirmininkas pristatys, o gal gerbiamas Mindaugas atsiima pasiūlymą?
M. PUIDOKAS (DPF). Nepristatysiu ir atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate? Gerai. Buvo Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, vardo ir pavardės rašymo oficialiuose dokumentuose tvarką nustato įstatymas, todėl norėtųsi, kad būtų aiškiau apibrėžta, ką daro Vyriausybė, kad nepasidarytų taip, kad įstatymas savo keliais, o Vyriausybės nutarimai savais keliais. Todėl prašau jūsų judėti… detali oficialiuose dokumentuose tvarka įgyvendinant šio įstatymo reikalavimus. Štai toks yra bakstelėjimas sutikslinant šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas tokiam redakciniam nepritarė todėl, kad pats žodis „detali“ pagal teisėkūros taisykles nė viename teisės akte nėra vartojamas. Ir kitas dalykas. Kolega, be jokios abejonės, rašydamas šio įstatymo reikalavimus, turėjo galvoje tai, ką jis siūlė iki tol. Kadangi šitiems siūlymams kol kas nebuvo pritarta, komitetas nepritarė nepritardamas techniniams siūlymams ir šiam siūlymui susieti šitą straipsnį su kitais kolegos siūlomais straipsniais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vis tiek prašote balsuoti, ar ne, nors tai yra susiję, ar atsiimate? Neatsiimate. (Balsai salėje) Ne, tai aš klausiu autoriaus, ne kitų kolegų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš sakau, neatsiimu.
PIRMININKAS. Neatsiimate. Gerai. Dabar balsuosime dėl šio pasiūlymo. Matote, kol neįjungėme jums mikrofono, tai neįsiskaito jūsų, todėl turėjome palaukti, kol bus įjungtas mikrofonas. Dabar balsuojame dėl pasiūlymo. Seimo nario E. Jovaišos dėl 3 straipsnio paskutinis pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 38, prieš – 43, susilaikė 36. Pasiūlymui nėra pritarta.
Taigi, atkeliavome prie 4 straipsnio. Čia buvo Seimo nario M. Puidoko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Aš paprašysiu pirmininko, galbūt detalizuos, ar nereikės čia mums laužyti iečių.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia iš tiesų kolega Mindaugas rašė dėl pirminio varianto. Antras variantas yra gerokai pakeistas, neliko tų (…) taisyklių. Čia jis tik kitaip perredaguotas. Iš esmės mintis čia yra, turbūt kolega su tuo sutiks. Dėl to komitetas ir pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamas M. Puidokas sutinka, taip?
M. PUIDOKAS (DPF). Sutinku.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi, yra komiteto redakcija.
Toliau buvo E. Jovaišos pasiūlymas dėl šio straipsnio, jam komitetas nepritarė. Gerbiamas autoriau, prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia 4 straipsnio 1 dalis. Tai ir yra ta pirmoji leidžiama… Konstitucinio Teismo nustatytos keitimo tvarkos straipsnis, leidžiantis užsienio piliečiams įrašyti savo vardus, pavardes nelietuviškais rašmenimis pagal tarimą, tai yra įgyjant Lietuvos Respublikos pilietybę. Tai yra tai, ko laukia mūsų teisinė sistema, tai yra tai, dėl ko vyko tie teismai. Nors Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad tokios teisinės praktikos negali būti, kol šios išimtys nėra įtrauktos į įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia pakankamai susiję su anksčiau balsuotais. Vėlgi čia pagrindinė mintis yra, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais rašmenimis, nurašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Tai vėlgi ne lotyniškos abėcėlės, o pagal tarimą. Šiuo atveju komitetas, laikydamasis nuoseklios pozicijos, tam nepritarė. Tuo labiau kad yra susiaurinamos pasirinkimo galimybės ir užsieniečiams, kurie pageidautų asmenvardžių užrašymo lietuviška forma, pavyzdžiui, su lietuviškomis galūnėmis. Čia projekte yra paliekama daug platesnė pasirinkimo laisvė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą norėtų pasisakyti A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia tiktai, kolegos, mes matome, kad kolega E. Jovaiša išplečia būtent tą pasirinkimo laisvę tam užsieniečiui, kuris įgyja Lietuvos pilietybę. Aš manau, čia kaip tik ne siaurinamos, o plečiamos teisės, todėl, kolegos, aš tikrai siūlyčiau balsuoti už. Juoba, kaip ir buvo paminėta, mes kažkaip visi užmirštame, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija suteikė dvi išimtis, į jas, kaip sakė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti. Ir čia yra pirmoji išimtis. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Kol balsuojame, aš, gerbiami kolegos, dar kartą atkreipsiu dėmesį į vieną darbo tvarkos mūsų salėje techninį niuansą. Kai jums suteikiamas žodis, mikrofono jums nereikia įjungti. Įjungiama automatiškai Sekretoriato. Jūs iš esmės naudojate mygtukus, kai balsuojate. Aš vis matau, kad kolegos, kai neįsijungia mikrofonas, bando kažką ten įjungti. Nereikia. Viskas iš čia…
Užsiregistravo 113, balsavo 112 Seimo narių: už – 39, prieš – 37, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo M. Puidoko pasiūlymas, jam vėlgi komitetas pritarė iš dalies. Gal čia vėlgi rasime sutarimą. Gerbiamas pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, čia kitas variantas, į jį inkorporuota mintis.
PIRMININKAS. Sutinka gerbiamas M. Puidokas su komiteto redakcija. Dėkui.
Toliau E. Jovaiša turi pasiūlymą, jam komitetas nepritarė. Taigi autoriui įjunkime mikrofoną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, antrasis pasiūlymas dėl 4 straipsnio 2 dalies vėlgi yra tai, kuo reikėtų mums vadovautis, priimant šitą įstatymą, tai yra Konstitucinio Teismo nurodytu keliu ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinta išimtimi, kai mūsų piliečiai išteka arba veda. Prašyčiau šitą išlygą taip pat patvirtinti, ji neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, komitetas nepritarė, nes tai yra esminės visos sistemos, ji yra šio įstatymo dalis, keturios tam tikros kaip išimtys, kaip kriterijai, kada pasirenkama sutuoktinio, kurio pavardė dokumentų šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis, pavardė. Tai čia yra tie keturi variantai, kada galima pasirinkti. Jeigu, kaip kolega siūlo, mes išbraukiame, tai faktiškai projektas nebenumato tų galimybių, kurios yra kituose įstatymo straipsniuose. Todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą A. Ažubalis norėtų kalbėti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra antroji išimtis, kurią leidžia Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tolesnis, na, to leidimo arba išimties plėtojimas iš tikrųjų prieštarauja Konstitucijai. Čia nei daugiau, nei mažiau negali pasakyti. Ir aš tik apgailestauju, kad svarstant šitą koncepciją ir komitetuose, ir Vyriausybėje nebuvo atkreiptas dėmesys į lietuvių kalbos mokslininkų, į Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos išvadas. Todėl aš galiu tik apgailestauti, kad šiuo atveju tai rodo ir mūsų diskusija – jinai yra visiškai sekli todėl, kad mes nesiremiame tuo, kuo remiasi mokslininkai. Nelabai įsivaizduoju, kaip būtų, jeigu svarstytume biudžetą ir nesiremtume rinkos prognozėmis, nesiremtume finansų ekspertais. Kaip tai atrodytų? Šiuo atveju atrodo, kad galima. Mes tampame lietuvių kalbos specialistais ir prisiimame visą atsakomybę už (…) ateitį, kaip šita kalba vystysis.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti gerbiama R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mieli kolegos, čia nėra kalbos dalykas, tai yra piliečių teisė. Ir jeigu mes norime suteikti vienai piliečių grupei tokią teisę, tai yra lietuvius skatiname savo naujai įgytas pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis, o štai kitiems piliečiams, priklausantiems tautinei mažumai, mes liepiame užrašyti vien tik lietuviškai. Aš net logikos nematau. Jeigu mes neleidžiame, tai neleiskime visiems, bet jeigu leidžiame, tai sudarykime tokią galimybę ir teisę pasinaudoti ta galimybe visiems piliečiams be išimties. Segreguoti nori šis įstatymo projekto pasiūlymas piliečius viduje. Tikrai nepalaikau ir pritariu komiteto nuomonei, kad nereikėtų piliečių skaldyti į dvi grupes, ir pasirūpinti, gerbiamas kolega Audroniau, kad lietuviai vis dėlto taip lengvai neišsižadėtų savo lietuviškų rašmenų pavardėse.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime. Apsispręsime dėl šio pasiūlymo balsuodami.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 36, prieš – 42, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas, jam Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė, tai gal pakomentuos gerbiamas pirmininkas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, yra dar 2017 m. birželio 28 d. išvada. Jie siūlo tą variantą, kuris yra kitame projekte, kaip aš vadinu sutrumpintai, kito lapo arba latvišką variantą. Komitetas šiame projekte šios koncepcijos nėra įdiegęs ir toks pasiūlymas negali būti priimtas.
PIRMININKAS. Užsienio reikalų komiteto pirmininkui duosime žodį ar tiesiog balsuosime? Gal tiesiog balsuokime, nes iš tikrųjų čia komiteto 2017 metų siūlymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 114 Seimo narių: už – 33, prieš – 39, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, aš jums perskaitysiu projekto 4 straipsnio 3 dalį. Žiūrėkite į jo logiką. „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais asmens vardas ir pavardė, jo prašymu, gali būti rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma.“ Pasaka! Žinote, čia yra taip, kad visais kitais atvejais rašoma kitaip, o lietuviška forma reikia išsiprašyti. Tai kas čia per įstatymas, kuris yra susijęs su valstybine lietuvių kalba?
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes iš tiesų asmuo turi teisę, jeigu jis taip nori, užsirašyti vardą ir pavardę lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Kaip mes galime išbraukti ir tokią teisę atimti. Tai viena.
Antras dalykas, 4 straipsnio 3 dalis apima ne tik piliečių, bet ir užsieniečių asmenvardžių rašymą iš dokumento šaltinio, kuriame asmenvardžiai būtų užrašyti nelietuviškais rašmenimis. Bet asmuo turi turėti tokią teisę ir ji numatoma įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą A. Ažubalis nori kalbėti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi prieš tai kolegė ponia R. Tamašunienė kalbėjo ir pasisakė apie lietuvišką atkaklumą, iš tikrųjų pavydėtinas lenkų bendruomenės atkaklumas. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kas pasakyta apie šitą įstatymo projektą Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos galutinėje išvadoje: „Jeigu būtų leidžiama Lietuvos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti ir nelietuviškomis raidėmis, tai būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė, destabilizuota rašybos sistema, lietuvių kalbos rašybos savitumas ir sutrikdytos kalbos vartojimo tradicijos.“ Tai čia tik viena iš švelniausių šitos Mokslo tarybos išvadų apie šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man atrodo, kad čia gerbiamas Audronius dabar apie projektą kalbėjo, o ne apie pataisą. Aš manau, kad jei žmogus užsienietis ar ne lietuvių kilmės žmogus turi nelietuvišką asmenvardį ar pavardę, o nori sulietuvinti, tai kodėl mes turėtume jam trukdyti. E. Jovaiša iki šiol kovėsi už lietuvybę, o dabar jau nori sutrukdyti. Man atrodo, jis nenuoseklus. Leiskime sulietuvinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 115 Seimo narių: už – 34, prieš – 41, susilaikė 40. Pasiūlymui nėra pritarta.
5 straipsnis. Vėl yra Seimo nario E. Jovaišos pataisa. Komitetas nepritarė. Prašom, kolega.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 5 straipsnio 1 ir 2 dalys yra skirtos šiokiam tokiam nedideliam įgyvendinimo nukėlimui, nes manau, kad būtų geriau tinkamai pasirengta visoms šioms procedūroms. Tik tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia abu pasiūlymai dėl įgyvendinimo. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra ne tik tie du pasiūlymai, dar yra ir Vyriausybės. Ai, dėl Vyriausybės viskas gerai. Yra trys kolegos E. Jovaišos pasiūlymai dėl skirtingų straipsnių skirtingu metu įgyvendinti. Yra Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas, dar čia 2019, 2018 metai.
Aš galvoju, kad čia turėtume apsispręsti vienu balsavimu, nes sutarėme su institucijomis, kurios atsakingos už įgyvendinimą, kad šis įstatymas, jei jis bus priimtas, gali įsigalioti gegužės 1 dieną, o įgyvendinamuosius teisės aktus atsakingos institucijos, šiuo atveju atsakinga Teisingumo ministerija, parengtų iki balandžio 30 dienos. Toks yra komiteto sprendimas ir aš siūlyčiau kompleksiškai balsuoti. Todėl kad visi kiti pasiūlymai yra dėl atskirų straipsnių, vieną dieną, kitą dieną, trečią dieną, tai neturi jokios logikos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar sutinka gerbiami kolegos dėl formos, kad mes vienu balsavimu apsisprendžiame dėl įgyvendinimo? Sutinka. Gerai. Tai tada balsuosime dėl pasiūlymo ar dėl visų trijų E. Jovaišos pasiūlymų, ar dėl komiteto nuomonės nepritarti ir palikti taip, kaip yra komiteto numatyti įgyvendinimai. Ar supratote? Nesupratote. Tai stabdome balsavimą.
Yra trys E. Jovaišos pasiūlymai dėl įgyvendinimo datos. Dėl skirtingų straipsnių. Čia yra komiteto pirmininko siūlymas vienu balsavimu apsispręsti, ar už komiteto nuomonę dėl įgyvendinimo datos, ar už E. Jovaišos nuomonę dėl įgyvendinimo datos. Balsuosime prieš, jeigu palaikysime komitetą, balsuosime už, jeigu balsuosime už autorių. Kaip visada.
Na, tai dabar balsuosime už pasiūlymą. Kas balsuoja už pasiūlymą, balsuoja už E. Jovaišos pasiūlymą. Kas balsuoja prieš, balsuoja už komiteto nuomonę nepritarti. Taip, kaip yra išvadoje. Ne, čia ne alternatyvus, čia yra dėl pasiūlymo. Kompleksiškai dėl trijų pasiūlymų, nes jie visi apie datą kalba.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 36, prieš – 53, susilaikė 29. Nepritarta šiems trim pasiūlymams dėl įgyvendinimo datos.
Toliau buvo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas dėl įgyvendinimo datos, bet čia jis yra nelogiškas, nes tai jau praeitis, kalba apie praeitį, tai tiesiog šitą atmetame ir nesvarstome.
Toliau Vyriausybės pasiūlymų nereikia svarstyti, ar ne?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia tik bendro pobūdžio.
PIRMININKAS. Bendro pobūdžio. Žmogaus teisių, Švietimo pritarti iš dalies visi buvo. Čia irgi. Viskas. Įstatymą apsvarstėme ir balsuosime dėl viso įstatymo po motyvų. Už kalbės D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, man atrodo, jau per ilgai mes šį klausimą svarstome, beveik 30 metų ir daugiau. Gerai kažkas iš kolegų pasakė, kad vardas, pavardė yra pirmiausia mūsų identiteto dalykai, ir tos šeimos, na, tie, kurie sukuria šeimas su kitataučiais ir kurie susiduria su šia problematika, tikrai ne vienas yra kreipęsis ir išsakęs problemas, kokių kyla oro uostuose, keliaujant ir panašiai, kai vaikai skirtingomis pavardėmis, taip išeina, ir panašiai. Aš manau, mes turime unikalią progą pagaliau išspręsti šį kausimą, nepaisydami to, kas yra daugumoje, mažumoje, vieningai ir daug balsų. Jeigu norime saugoti kalbą, tą ir darykime, turime daug dialektų ir tikrai vartokime drąsiai.
Na ir kitas dalykas, daug svarbesnis, kad jau teismai yra suformavę praktiką. Kam mes be reikalo apkrauname sistemą, žmones?! Turime unikalią progą vėlgi tai padaryti, išvengti. Todėl tikrai kviečiu atsakingai kolegas balsuoti. Tikrai nesame, manau, balsuojantys už, prieš lietuvių kalbą, tačiau tikrai turime unikalią galimybę tiems žmonėms, kuriuos tai konkrečiai paliečia asmeniškai, padėti spręsti šiuos klausimus be teismų įsikišimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano nuomonė yra priešinga negu jaunojo kolegos D. Griškevičiaus. Kaip ir sakiau, jaučiuosi tarp politikos ir gramatikos girnų. Kai norime, teigiame, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra neginčijami, nediskutuotini, o kai norime, Konstitucinio Teismo sprendimus interpretuojame, kaip norime. Apie tai jau užsiminė ir kolega Eugenijus. Ar nepakanka Konstitucinio Teismo pasakymo, paaiškinimo, tiesiog pasufleravimo ne vieną kartą, kad šiuo atveju reikia išgirsti kalbininkų, komisijos nuomonę. Deja, komisija aiškiai išsakė savo argumentus, pasakė ir kaip kitaip begalima pasakyti? Mes kritikuojame, šaipomės, kad apie skiepus aiškina diletantai, mėgėjai, o apie šiuos dalykus, šią problemą gali kalbėti tarsi bet kas.
Apie kapus, apie kuriuos kalbėjo K. Masiulis. Dar galima pridėti „Bromą, atvertą ing viečnastį“, ten dar daugiau svetimų raidžių yra. Kapuose užrašai yra šimtą, du šimtus, tris šimtus metų, jie atsirado tada, kai nebuvo Lietuvos valstybės, o ta abėcėlės sistema pradėjo atsirasti maždaug nuo 1901 metų, o visa tai, kas buvo anksčiau, yra improvizacijos.
Vertybinės nuostatos termino prireikia, kai diskutuojame apie santykius su Taivanu, Kinija. Norėčiau, kad būtų gerbiamos ir egzistuotų nusistovėjusios vertybės – mūsų Lietuvos istorija su savo naratyvu, su savo abėcėle ir visais kitais dalykais. Norėčiau, kad šiandien būtų užfiksuota atskiroji nuomonė, kad tai, kas vyksta šiandien, yra ne kalbininkų sprendimas, o politinis ėjimas. Tai yra ypač svarbu, nes nėra nieko bendra su tuo, ką mums aiškina specialistai kalbininkai. Kviečiu nepritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl įstatymo. Balsuojame dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535(2). Ką tik aptarėme, atlikome didelį darbą, apsvarstėme pasiūlymus ir balsuojame.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 83, prieš – 29, susilaikė 7. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
Dabar per šoninį mikrofoną replikos po balsavimo. Pirmasis buvo A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Čia buvo išreikštas gana didelis norų sąrašas, tai aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad kai formuojame savo norus, vis dėlto, ypač kai kalbame diskriminaciniame kontekste, vengtume pasakymų „jaunasis kolega“ ar „senasis kolega“. Na, tikrai rastume ir jums epitetų. Jaunas, suprask, ne visai išmintingas, ar ne? Dėkoju, jeigu ateityje to vengsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis. Čia jaunasis kolega kalbės.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, ne vieną kartą yra tokia praktika, kai yra daug abejonių, kad įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, o šiuo klausimu Konstitucinis Teismas yra išsakęs savo poziciją, aš siūlyčiau, kad vis dėlto po priėmimo, matau, kad jūs vis dėlto priimsite, aš balsavau prieš, būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Tol, kol išaiškins ir duos atsakymą, tas įstatymas nustotų galioti. Manau, niekas neprieštarausite, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas pasakytų paskutinį žodį, ar šitas įstatymas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad labai svarbus įstatymas, bet labai daug norinčių kalbėti, tai maksimaliai trumpinkime. R. Šarknickas vėliau stovėjo. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Labas vakaras, kolegos. Išties yra čia ir teisininkų, yra Seimo narių, kurie iš tribūnos dažnai kalba apie Konstituciją, kad jos sulaužyti, pažeisti jos negalime, tačiau šiandien Lietuvos akivaizdoje jūs tai padarėte, tie, kurie palaikėte šį svarbų sprendimą ne Lietuvos istorijai, tradicijoms, konservatyvioms tradicijoms. Tenka apgailestauti.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Aš norėčiau kolegoms Seimo nariams iš tikrųjų padėkoti. Man atrodo, kad balsavimas yra tikrai geras. Jis parodo, kad nors šitame Seime dar ne dėl visų klausimų, kurie yra seniai pribrendę, pakanka balsų, bet dėl kai kurių pakanka. Šiandien tikrai yra gera diena, dėl to norėčiau pasakyti ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kažkas sureagavo į „jaunasis kolega“. Šiaip tai aš labai džiaugčiausi, jeigu į mane kreiptųsi „jaunasis kolega“. Tai yra kaip komplimentas, o jaunystė – toks dalykas, kuris labai greitai praeina. Džiaukimės, kol dar mus vadina jaunais.
PIRMININKAS. Ačiū, jaunasis kolega. (Plojimai)
Dabar – A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, aš tik norėčiau pasakyti labai aiškiai, kad teisė ir galimybė rašyti pase lietuvių kalba vardą ir pavardę reiškia viena, tai liudija valstybės ir piliečio ryšį. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad nekalbama apie asmens tapatybę, apie vardo ir pavardės nuosavybę – nieko panašaus. Pirmiausia tai yra piliečio ir valstybės santykio ir ryšio liudijimas. Taigi tiems, kurie kalba ir sako, žinote, čia tapatybės dalis. Ponai, čia nėra viduramžių Japonija, kurioje kiekvienas samurajus turėjo savo totemą. Čia yra kalbama visai apie ką kita. Žmonės, kurie kalba kitaip, paprasčiausiai prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėkoju, bet aš dar kartą… Labai daug norinčių kalbėti per šoninius mikrofonus. Trumpinkime arba tikrai teks nutraukti visą šitą…
A. Palionis per šoninį mikrofoną. Prašau, jaunasis kolega.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl protokolo. Aš prašyčiau jūsų mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia buvo trumpai.
Dabar, man atrodo, gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pirmiausia pavardė tikrai yra didelė nuosavybės dalis. Jeigu tu priskiri save tam tikrai tautai, giminei, tai tikrai tai yra neatsiejama žmogaus tapatybės, identiteto ir jo nuosavybės dalis.
Antras dalykas. Mūsų Konstitucijoje taip pat yra gražus įrašas, kad ir tautinėms bendrijoms, tautinėms mažumoms priklausantys žmonės šitoje valstybėje yra gerbiami ir jiems užtikrinamos tos teisės. Ta teisė turėti pavardę tokią, kokią žmogus paveldėjo iš savo protėvių, tai yra didelis dalykas ir pagarbos ženklas tautinėms mažumoms, taip pat, aišku, kaip ir lietuviams, susituokusiems ar ištekėjusioms už užsieniečių, turintiems tokių problemų, tai taip pat valstybės pagarbos ženklas tiems žmonėms. Meilė valstybei ir tas ryšys su valstybe dėl tokių mūsų veiksmų tiktai didės ir augs, gerbiamas kolega.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš prašyčiau dėl protokolo mano balsą įskaityti už. Dėl smulkių techninių priežasčių aš nespėjau to padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų balsas už. Dabar jaunasis kolega K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Neabejotinai širdyje jaunas. Aš iš tikro manau, kad P. Gražulio siūlymas yra produktyvus ir jis galės kreiptis su kitais 29 į Konstitucinį Teismą. Užtenka tiek parašų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas J. Sabatauskas paskutinis šioje serijoje. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Visi gavome Nepriklausomybės Akto signataro Č. Okinčico laišką. Aš noriu vieną citatą, vieną pastraipą pacituoti iš jo laiško: „Spręsti lietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą Lietuvos politikai įsipareigojo dar 1994 metais, pasirašydami Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių, gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.“ Dabar praėjus… (Balsai salėje) Trumpinu, kad labai neputotų kolega, kuris nepatenkintas kitų kalbomis. „Net ir šiandien, praėjus 28 metams, ši simbolinė problema laukia (ir aš papildau – sulaukė) Aleksandro Didžiojo kirčio, kuris vienu politinio kardo smūgiu perkirs asmenvardžių Gordijaus mazgą. Tikiu, kad dabartinis parlamentas ir bus tas kolektyvinis Makedonietis.“
Tai štai, dėkoju kolegoms, kurie balsavo už šį įstatymą. Iš tikrųjų jis nėra tas tobulas įstatymas, kurio aš labai norėčiau ar mūsų frakcija norėtų. Jis yra labiau kompromisinis, bet jis yra labai svarbus ne tik Lietuvoje gyvenantiems lietuviams, kurie sudarė santuoką su kitų tautybių žmonėmis, bet ir Lietuvoje per amžius gyvenusiems kitų tautybių žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Ačiū. Replikos, atrodo, baigėsi.
17.05 val.
Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Čia komitetas siūlė atmesti. Motyvų mes lyg ir neišklausėme. (Balsai salėje) Buvo, taip, matome, kad motyvai buvo išsakyti. Vadinasi, liko balsavimas. Balsuosime. Aš jau tada atkreipiau dėmesį: yra komiteto siūlymas atmesti, taigi balsuosime už komiteto nuomonę atmesti, taip, o kas nori kitaip balsuoti, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 121, balsavo 118: už – 79, prieš – 29, susilaikė 10. Taigi pritarta komiteto siūlymui atmesti šį projektą.
17.06 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 729, 7210, 7212, 7213, 7230, 7231, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152, 211, 221, 222, 401, 402, 403, 571, 651 straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-1253 (pateikimo tęsinys)
Toliau (čia keletą išbraukėme, nukėlėme į kitą posėdį) darbotvarkės 2-9 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIVP-1253, jį pristatė kultūros ministras. Buvo pateikimas. Motyvus išsakėme, beliko balsuoti dėl šio įstatymo – dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo. Balsuojame. Kaip atsimenate, skubos yra atsisakyta. Nesiūlo. Čia yra Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, pristatė kultūros ministras S. Kairys.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 109, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Kultūros komitetas. Pirmininkas žvelgia nustebęs, bet, atrodo, pritaria. Nėra kitaip manančių, taip? (Balsai salėje) Gerai. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Kaip minėjau, skubos yra atsisakyta.
17.08 val.
Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straipsnių pakeitimo ir septynioliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1246, Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1247, Administracinių nusižengimų kodekso 343 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1248 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-11 klausimų paketas, jį pristatė žemės ūkio ministras. Darbotvarkės 2-11.1. 2-11.2, 2-11.3, 2-11.4 klausimai – Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245, Farmacijos įstatymo projektas Nr. XIVP-1246, Veterinarijos įstatymo projektas Nr. XIVP-1247, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-1248. Liko balsavimas po pateikimo.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 85, prieš – 10, susilaikė 20. Po pateikimo yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Yra pasiūlymų. Matau, matau. Po vieną. A. Vyšniauskas – per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ir frakcijose, ir komitete sutarėme, kad skubos nereikėtų, nes vis tiek čia pavasarį bus svarstoma. Nereikia skubos tvarkos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Norėčiau pritarti bendravardžiui, nes ir ministras, pristatydamas projektą, pasakė, kad tarp suinteresuotų pusių turėdami metus nerado bendro sutarimo, o mes Seime tikrai per kelias dienas nesurasime.
PIRMININKAS. Taigi visi sėdintys salėje pritaria, kad skubos tvarkos nereikia? (Balsai salėje) Gerai, visi pritaria. Taigi skubos tvarkos net nesvarstome. Toliau siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Gerai.
Dabar gerbiamas V. Pranckietis per centrinį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Sveikatos reikalų komitetas galėtų talkininkauti, nes kalbama apie vaistus.
PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komitetas galėtų kaip papildomas. Jie galėtų, tuomet kaip papildomas. Ar pritariame bendru sutarimu? Nors nėra komiteto pirmininko, bet jam už akių duosime darbo. Ir reikia paminėti, kad dėl paskutinio projekto iš paketo, tai yra dėl Administracinių nusižengimų kodekso taip pat kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Kaimo reikalų komitetas – kaip papildomas. Pritariame? Dėkoju, pritarta.
17.10 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1872 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2655 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1255, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1256, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1257, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1237 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1258, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1259 (pateikimo tęsinys)
Taigi dabar 2-13.1 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1255. Ir Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, kitas Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas, kitas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas. Tai yra darbotvarkės 2-13 klausimų paketas. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 115, balsavo 115 Seimo narių: už – 107, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 8. Taigi, po pateikimo yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną nori M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena. Aš, kaip ne pats jauniausias jūsų kolega, norėčiau frakcijos vardu paprašyti skubos tvarkos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai? (Balsai salėje) Girdžiu balsų, sakančių, kad ne. Balsuosime tuomet. (Triukšmas salėje) Patikslinu, sakė, frakcijos vardu yra siūlymas dėl skubos tvarkos. Dabar vyksta balsavimas dėl to. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, nuskambėjo siūlymas frakcijos vardu dėl skubos tvarkos. Mes dabar dėl to balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 104 Seimo nariai: už – 54, prieš – 29, susilaikė 21. Skubos tvarkai yra pritarta.
V. Bakas per šoninį mikrofoną.
V. BAKAS (DFVL). Aš tik dėl vedimo tvarkos. Iš esmės mes su tomis skubomis jau prisižaidėme praėjusią kadenciją. Ko norėčiau paprašyti? Norėčiau argumentų. Negali taip ateiti ir pažiūrėjęs į lubas pasakyti – frakcijos vardu ypatingos skubos. Nors keletą žodžių, pasakykite argumentus, kodėl mes tai siūlome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už pastabą. Šiaip nebuvo ypatingos skubos, tik skubos tvarkos. Ar jūs norite? Gerbiamas M. Maldeikis argumentuos. Prašom, argumentai. Nors mes jau apsisprendėme.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš argumentus esu išdėstęs tuo metu, kai pristačiau projektą. Teisės aktas įsigalioja nuo šių metų sausio 1 dienos, kitose Europos Sąjungos šalyse jis neįsigalios nuo sausio 1 dienos, o nuo kitų metų. Mes tiesiog sulyginame žaidimo taisykles visoje Europos Sąjungoje ir padarome, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Tam mes turime priimti šį teisės akto projektą ir sulyginti žaidimo taisykles visoje Europos Sąjungoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nešaukime iš vietos. Sprendimas yra priimtas, mes apsisprendėme dėl skubos, motyvai išdėstyti. Dabar reikia apsispręsti dėl komitetų. Kaip pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Čia dėl visų paketo projektų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma visus svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
17.14 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5306(2), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5307(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau rezerviniai, jau atkeliavome iki rezervinių klausimų. Taigi rezervinis 3.1 klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5306(2). Ir lydimasis – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuosime vienu metu. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl rezervinio 3 klausimo: Seimo kontrolierių ir Vaiko teisių apsaugos projektų paketo.
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 53, prieš – 15, susilaikė 36. Taigi įstatymui yra pritarta po svarstymo.
17.15 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau rezervinis 4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(2). Čia buvo pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Seimo narių I. Pakarklytės ir J. Sejonienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė, bet aš suteiksiu iniciatoriams žodį. Gerbiama I. Pakarklytė. Įjungiu mikrofoną. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šio pasiūlymo esmė yra įvesti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimą, nes projekte apskritai yra kalbama apie kadencijas, o čia – apie kadencijų ribojimą. Pagal šį teikiamą pasiūlymą tas pats asmuo įstaigai galėtų vadovauti dvi kadencijas po penkerius metus iš eilės ir tuomet vyktų rotacija.
Kodėl tai yra svarbu? Nes matome, kad yra užsibūnama tose pačiose pozicijose kai kada net ir kelis dešimtmečius. Tuomet mažėja pokyčių tikimybė, mažėja motyvacija siekti geresnių rezultatų. Taip pat tokį siūlymą jau daug laiko teikia ir medikų bendruomenė, jį labai palaiko, taip pat Seime tai ne kartą buvo svarstyta. Esmė tokia, dar kartą akcentuoju, kad tas pats asmuo negalėtų vadovauti įstaigai daugiau nei dvi penkerius metus trunkančias kadencijas iš eilės. Vadinasi, ne daugiau nei 10 metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašom, komiteto atstovė P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas, deja, nepritaria šiam siūlymui motyvuodamas tuo, kad gali būti rizika susidurti su specialistų, galinčių užimti tokias pozicijas, trūkumu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už pasiūlymą norėtų pasisakyti gerbiamas A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Galima iš dalies suprasti, aišku, komiteto poziciją, nes tikrai specialistų, ypač jeigu kalbame apie regionus, gali trūkti. Ir apskritai kadencijos nėra toks labai elegantiškas problemos sprendimas, bet dabartinėje situacijoje, kai matome tas visas problemas, susijusias ir su gydymo įstaigomis, ir matome situacijas, kai gydymo įstaigose vadovai yra po 30 metų, o tai tikrai nėra normalu. Aš manau, kad šiuo atveju tikrai siūlau pritarti J. Sejonienės ir I. Pakarklytės pasiūlymui, nes jis duoda bent simbolinį ženklą spręsti ir mobingo problemą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Veryga yra prieš pasiūlymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš nesutinku su kolege, kuri pristato klausimą, kad, deja, komitetas nepritaria siūlymui. Mes komitete kalbėjome, kad tas klausimas, siūlymas atsirado labai ekspromtu. Buvo siūlymas padaryti platesnę analizę, pasižiūrėti, kas atsitiko švietimo sistemai, kurioje realiai pradėjo trūkti vadovų ir jų dabar nerandama. Aš nesuprantu to nenuoseklumo. Kolegės yra pateikusios siūlymus padaryti neterminuotas sutartis universitetinių ligoninių darbuotojų, ten irgi yra tas pats klausimas, kad galėtų ateiti jaunimas, kad atsirastų, tiksliau, kad vyktų tam tikra kaita vien tik konkurso būdu, tai čia yra iš karto šokama net į kadencijų apribojimą, kai dar kitur iš viso tų kadencijų ir nėra. Aš vis dėlto siūlau neskubėti, už šią pataisą balsuoti pritariant komiteto išvadai, tai yra nepritarti pačiam siūlymui, o komitete mes juk esame sutarę padaryti platesnę diskusiją, įvertinti, kaip yra, ir tada atnešti normalų siūlymą. Kviečiu balsuoti už komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju už motyvus. Dabar balsuosime dėl pasiūlymo. Balsuojame taip, kaip jūs apsisprendėte. Kas balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą, kas balsuoja prieš, balsuoja prieš pasiūlymą. Tai bendra tvarka. Balsuojame dėl J. Sejonienės ir I. Pakarklytės pasiūlymo, dėl kurio ką tik įvyko diskusija. Už – balsuoja už pasiūlymą, prieš – balsuoja prieš pasiūlymą. Komiteto nuomonę išgirdome.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 65, prieš – 18, susilaikė 21. Pasiūlymui pritarta.
Toliau labai panašus, man atrodo, pasiūlymas, taip pat I. Pakarklytės ir J. Sejonienės. Aš gal paprašysiu autorių indikuoti, ar reikia dėl jo balsuoti, ar mes iš esmės pritarėme.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Reikia. Reikia balsuoti, nes mes pritarėme dėl įstaigų vadovų, o antrasis pasiūlymas kalba apie padalinių ir skyrių vadovus.
PIRMININKAS. Ai, atsiprašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Tai irgi, kalbant apie mobingo užkardymą, labai aktualu. Pasiūlymas yra analogiškas, tik taikomas viešųjų įstaigų padaliniams ir filialams. Noriu atkreipti dėmesį, nes žinau, kad yra nuogąstavimų, kad jeigu kokie maži padaliniai, tai nebus tikslinga. Tai nebūtų taikoma labai mažiems skyriams – iki dešimties žmonių ir taip pat nebūtų taikoma, jeigu, pavyzdžiui, yra skyrius, visiškai nesusijęs su medicina, tarkime, maisto aprūpinimo skyrius, tai nereikėtų ten skelbti tų konkursų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas, deja, nepritarė šiam siūlymui motyvuodamas tais pačiais argumentais, kad gali trūkti specialistų, kurie galėtų užimti pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra norinčių kalbėti tik prieš pasiūlymą. Gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš matau, kad čia pasidarė dabar mada visus sprendimus grįsti mobingu. Panašu, kad visi visai apakome ir baigiame nukvakti. Padalinių vadovams kadencijų iš viso nebuvo ir praeitoje kadencijoje buvo baisi priešprieša. Jeigu aš neklystu, man atrodo, net ir Medikų sąjūdis sakė, kam čia reikia tokių administracinių naštų. O dabar jūs siūlote realiai specialistams, kurie paprastai ir būna skyrių vedėjai, apriboti kadencijas. Ar jūs pasiutote? Tai liks padaliniai iš tikrųjų be vadovo. Kur įstatyme yra sudėti saugikliai, apie kuriuos jūs ką tik kalbėjote, kad maisto ar kitiems padaliniams nereikės kadencijų? Kur taip parašyta?
Kolegos, aš tikrai galvoju, kad iš didelio rašto neišeikime iš krašto. Mobingo tokiais dalykais jūs tikrai neišspręsite, mobingas ne kadencijomis sprendžiamas. Bent jau dėl šito siūlymo tikrai balsuokite prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, kad mes visi dar nenukvakome. V. Mitalas kalbės už pasiūlymą. Tuoj įjungsime. Technika vėluoja. Prašau.
V. MITALAS (LF). Labai ačiū. Aš tikrai manau, kad niekas čia nenukvanka ir tikrai nenukvaks balsuodami ir už šitą pasiūlymą. Pasiūlyme yra įdėti saugikliai, kad itin mažiems skyriams tikrai negalioja tas kadencijų ribojimo reikalavimas, galioja tik ten, kur iš tikrųjų verta. Ne veltui čia komiteto atstovė išsitarė, kad, deja, nepritarė, nes, man atrodo, yra bendras supratimas, jog sveikatos sistemoje yra labai rimtų sisteminių bėdų, kurios ar atskirose ligoninėse, ar taip pat prasiveržiant į politinius sluoksnius ilgus metus buvo remiamos arba jos nebuvo sprendžiamos. Sutinku, kad kadencijų klausimas visko neišspręs, bet dalį problemų gali. Todėl labai kviečiu kolegas šaltu protu nenukvankant balsuoti už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiami kolegos. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 45, prieš – 26, susilaikė 30. Pasiūlymui nėra pritarta.
Taigi dar buvo Vyriausybės pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Gal galime bendru sutarimu komiteto redakcijai pritarti? Dėkoju. Ir daugiau čia nebuvo pasiūlymų, kuriuos turėtume apsvarstyti.
Taigi už visą projektą dabar kalbės A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Atsisako. (Plojimai) O A. Dumbrava kalbės prieš? (Balsai salėje)
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ne, aš norėčiau keletą žodžių…
PIRMININKAS. Norėtų. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Vis dėlto norėčiau keletą žodžių pasakyti. Kolega Aurelijus užsiminė, kokią mes situaciją turime dėl pedagogų, direktorių. Šimtų bendrojo lavinimo mokyklų direktorių neturime, šimtų direktorių neturime darželiuose. Mes kažkaip čia kovojame su mobingu, su nepotizmu, tačiau problema nesprendžiama. Niekuo čia pas mus tos mokyklos neišsiskiria iš kitų kaimynų, kurie neturi tų kadencijų. Nei Lenkija, nei Latvija. Mes čia norime kažką parodyti, kad čia pas mus bus skaidru ir gražu. Aš tikrai pasisakau prieš tas kadencijas ir man jos iš esmės yra nepriimtinos. Manau, kad už jas nereikėtų balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar atsirado norinčių kalbėti už. I. Pakarklytė gal norės? (Balsai salėje) Jau kalbėjo, atsisakė. Gerai. J. Šiugždinienė per šoninį mikrofoną norėtų kažką…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš norėjau tik patikslinti dėl mokyklų vadovų. Jų trūksta tikrai ne dėl kadencijų. Jų trūksta, nes visų pirma yra nepatrauklios darbo sąlygos, atlyginimai per maži. Nuo pavaduotojo atlyginimo skiriasi labai mažai – tik keletu šimtų eurų. Ką ten šimtų, keletu eurų. Čia yra visai kitos priežastys. Apskritai švietimo sistemoje kitos priežastys, tikrai ne dėl kadencijų. Todėl, man atrodo, būtų klaidinga manyti, kad kadencijos yra kuo nors labai nepatrauklios. Jos tikrai sustiprina apykaitą sistemoje, leidžia labiau patyrusiems vadovams nueiti galbūt ir į kitas institucijas ir prasčiau veikiančioms institucijoms vadovauti, ateiti jaunesniems žmonėms. Taigi tikrai nesusiję su mokyklų…
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Aš tiesiog suteikiau žodį paaiškinti, bet iš tikrųjų nesivelkime į diskusiją prieš balsavimą, nes mes išsakėme motyvus ir atsakė į repliką. Dabar balsuojame dėl viso Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto Nr. XIVP-257(2). Balsuojame. O replikos bus po to.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 72, prieš – 17, susilaikė 17. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Dabar replikos per šoninius mikrofonus. Pirmas buvo T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Galbūt tik trumpa reakcija į kolegos argumentaciją prieš šį įstatymo projektą. Įstatymo projektas vadinasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimas. Mes kalbame apie švietimo vadovų kadencijas. Kolegos, kalbėkime apie tai, apie ką diskutuojame. O mobingas nėra šalutinė problema. Tai yra problema, kuri kainuoja žmonių gyvybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai nėra panacėja kadencijos. Jeigu žmogus žino, kad atėjo penkeriems metams, ir nemato vizijos ilgesniam laikotarpiui, tai dirba laikinai, po manęs nors ir tvanas. Aš manau, stabilumas irgi yra tam tikra vertybė, kai žmogus mato, jeigu stengsiuosi, galiu ilgai dirbti. Tikrai čia su mobingu neturi nieko bendro.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Petrai. Žvelgdamas į jūsų kadencijų skaičių, aš irgi galiu pritarti, kad stabilumas tikrai yra vertybė. (Balsai, juokas salėje) Gerbiama I. Pakarklytė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu padėkoti visiems balsavusiems už šį projektą ir už pasiūlymą, kad ligoninių vadovams būtų tos terminuotos kadencijos. Dėl padalinių vadovų ir nuogąstavimo, kad nebus kam dirbti, tai tikrai bus kam dirbti, tas projektas sugrįš dar vienaip ar kitaip. Dar patikslinti norėčiau, kad Vyriausybės išvadoje, jai komitetas pritarė, yra išaiškinama padalinio sąvoka ir įsigaliojimo irgi išaiškinama. Taigi viskas su tuo projektu bus gerai. O šiaip visus sveikinu, nes tai kaip ir istorinis sprendimas. Užtruko daugiau nei dešimt metų, bet pritarta. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Masiulis per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kolegos, manau, kad ligoninių ar bet kokių didelių institucijų vadovų kadencijos galėtų būti apribotos, tai yra suprantama. Universitetų rektoriai, ligoninių vadovai ir panašiai, bet padalinių?.. Tai pasikeičia vadovas, jisai rinksis savo komandą, tam jisai turi valdybą ir panašiai, ir ten keisis ar nesikeis padalinių vadovai, tai čia jo sprendimas. Bet dabar įsivaizduokime kokį nors skyrių, kuriame dirba du ar trys gydytojai ir slaugytojai, ir panašiai, jaunesnysis medicinos personalas, tai yra padalinys turi 11 darbuotojų, vienas ar porą iš tų gydytojų yra pensinio amžiaus, tai jūs suraskite naują vadovą. Iš kito skyriaus atitempsite ar dar kaip nors? Jūs iš tikrųjų įsiklausykite.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes diskusiją dėl turinio jau turėjome. P. Gražulis dar kartą per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Kadangi gerbiamas posėdžio pirmininkas Paulius paminėjo mano pavardę.
PIRMININKAS. Paminėjau.
P. GRAŽULIS (LRF). Ačiū jums. Tai aš turiu teisę į repliką.
PIRMININKAS. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Žiūrėkite, kas yra. Atėjo jaunimas. Aš jau minėjau, per metus laiko pridirbo tiek, kiek per 30 metų nepridirbo visi Seimai. (Plojimai) Štai ką reiškia, o jie atėjo tik trumpam, gal visą kadenciją išbus ar neišbus, čia neaišku. Ir atėjo be patirties, mergužėlės, neištekėjusios dar, nesukūrusios šeimų, neturi gyvenimo patirties. Ir jie, matote, kiek privėlė. (Šurmulys salėje) Klausykite, vis dėlto gyvenime ne viską reiškia jaunystė. (Balsai salėje) Gyvenimo patirtis yra svarbi, todėl, nepaisydami didžiulių išpuolių prieš mane, renka žmonės, mato, kad stabilumas irgi yra vertybė.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Petrai. (Balsai salėje) Gerbiama J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš irgi dėl tų padalinių vadovų, kad irgi nebūtų klaidinama. Kadangi Ieva pažadėjo, kad tas projektas grįš, tai nereikia panikuoti, yra tokių šalių, kur kas metus padalinių vadovai rotuojami ir visi dirbantys padaliniai turi galimybę pagerinti savo vadybines kompetencijas. Čia tikrai neblogas dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Baigėme replikas per šoninius mikrofonus. Tai buvo paskutinis šios dienos įstatymas, dėl kurio mes balsavome, ir apskritai paskutinis mūsų šios dienos darbas. Dėkoju visiems kolegoms už kantrybę. Nors sprendimas dar nėra priimtas, valdyba rinksis tik 18 valandą, bet taip indikuojame, kad greičiausiai reikėtų ruoštis rytoj 8 val. 30 min. plenariniam posėdžiui. (Balsai salėje: „Kam šaukti? Nereikia gąsdinti!“) Tai čia tik perspėju iš anksto. O dabar plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Registruojamės.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.