LIETUVOS RESPUBLIKOS 2023-12-21
APLINKOS MINISTERIJAI
DĖL LR MIŠKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO
Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo
pakeitimo projekto, skelbto
TAIS sistemoje: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5a03e8a06f4b11eeadbcc0bf53e6c339
Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“, įsteigta 2021 m., ir asociacija „Lietuvos
drevininkai“, įsteigta 2022
m., yra ne pelno siekiančios organizacijos, įsteigtos siekiant atkurti ir
saugoti Europos tamsiųjų bičių
porūšio Apis mellifera mellifera Lietuvos populiaciją bei puoselėti drevinės
bitininkystės tradicijas.
Atsižvelgiant į asociacijų tikslus ir veiklos pobūdį, joms yra svarbu, kad
priimamuose teisės aktuose
būtų atsižvelgta, numatyta ir tiksliai reglamentuota būtinybė išsaugoti vietinę
tamsiosios bitės
populiaciją bei vykdyti drevinės bitininkystės veiklas valstybiniuose miškuose.
Galiojančiame miškų įstatyme bitininkystę reglamentuoja 8 straipsnis. Asmenų
lankymasis miške:
1. Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir
specialios paskirties
objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose
tai apriboja kiti įstatymai.
Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų
rūšis, kurių sąrašą tvirtina
Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose
laikyti bites aviliuose ir
bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės
aktų reikalavimų.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projekto 10 straipsnyje
„Asmenų lankymasis
miške“ bitininkystė miškuose neminima. Prašytume ištaisyti šį neatitikimą, taip
pat numatant galimybę
valstybiniuose ir privačiuose miškuose laikyti bites aviliuose ir drevėse,
plėtojant drevinės
bitininkystės veiklą, iškeliant kelminius avilius, padidinant natūralias arba
iškalant stovinčiuose
medžiuose naujas dreves bitėms, suderinus su miškų valdytojais. Atkuriant
pilnavertę Europos
tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera mellifera Lietuvos populiaciją, ženkli
jos dalis galėtų gyventi
natūraliose savo buveinėse – medžių drevėse. Šios vietinės bitės vystėsi
išskirtinai drevėse, kai tuo tarpu
įvežtinės – dažniau uolų plyšiuose.
Tuo pačiu prašome atkreipti dėmesį ir apibrėžiant sąvokas siūlomoje Miškų
įstatymo redakcijoje, bei
apribojant kirtimą kultūriškai svarbių saugotinų medžių bet kurios kategorijos
miškuose – taip atliepiant
į visuomenės poreikį išsaugoti sengires arba bent jau seniausius medžius
tradicinei bei kultūrinei naudai:
2
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
56. Drevė – tuštymė medžio kamiene ar storesnėse šakose. Dažniausiai būna
senuose medžiuose,
kuriuose suyra ir ištrupa pažeisti vidaus audiniai (dažniausiai šerdis), drevė
gali būti aptvarkoma ir
išplatinama, tokiu būdu padedant ekologiškai svarbioms arba saugomoms vabzdžių
ar gyvūnų rūšims
įsitvirtinti.
57. Drevinė bitininkystė – tradicinis bičių šeimų auginimas ir priežiūra
miškuose natūraliose arba
dirbtinai sukurtose drevėse ir dalinis iš jų paėmimas korių su medumi, veisimas
natūraliais spiečiais.
58. Kultūriškai svarbus saugotinas medis – natūralus gamtos elementas, bet
kurios rūšies senesnis
nei120 metų amžiaus arba didesnio nei 80 cm skersmens(1,3 m aukštyje) medis,
kurį šis įstatymas nustato
kaip ypatingą ir jį apsaugo dėl jo unikalumo, istorinės arba kultūrinės
reikšmės. Toks medis turi svarbų
vaidmenį vietos kultūros paveldo išsaugojime ir yra susijęs su tinkamumu
drevine bitininkystei,
tradicijomis, mitologija, arba kitomis vietos bendruomenės kultūrinėmis
praktikomis. Jo išsaugojimas yra
svarbus ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir siekiant palaikyti vietos
tapatumą bei perduoti istorinius ir
kultūrinius vertybinius pamatus ateities kartoms. Šio medžio saugojimo
priemonės apima ribojimus dėl
naudojimo ir draudimą tokius medžius kirsti.
10 straipsnis. Asmenų lankymasis miške
3. Asmenys, lankydamiesi miškuose rekreaciniais, pažintiniais, kultūriniais,
dvasiniais, aplinkosauginiais,
mokslo tiriamaisiais tikslais, rinkdami vaisius, vaistažoles, vaistinę
žaliavą, dekoratyvines miško
medžiagas, miško augaliją, grybaudami, išskyrus saugomas augalų ir grybų rūšis,
riešutaudami,
bitininkaudami ir tvarkydami bičių šeimų buveines aviliuose, bitidėse ir
drevėse, plėtojant drevinės
bitininkystės veiklą, iškeliant kelminius avilius, padidinant natūralias arba
iškalant stovinčiuose
medžiuose naujas dreves bitėms, leisdami sulą turi vadovautis šiame įstatyme,
Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų
ir grybų
įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos
laukinės gyvūnijos
įstatyme nustatytais reikalavimais.
18 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas
4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme
nustatytais atvejais ir šiais
atvejais:
7) Visuose miškuose – draudžiama atlikti kultūriškai svarbių saugotinų
medžių kirtimus ir kaip nors
apriboti jų naudojimą drevinės bitininkystės poreikiams ir kitoms tradicinėms
kultūrinėms praktikoms
juose, negavus aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Priedas: Aiškinamasis raštas apie Europos tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera
mellifera Lietuvos
populiaciją bei drevinės bitininkystės atkūrimą 1 psl.
Asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ vadovas Arūnas Adžgauskas
Vilniaus g. 3, 65334 Merkinė, Varėnos r. sav.
305788123, tel. +37068743032, info@mellifera.lt
Asociacijos „Lietuvos drevininkai“ vadovas Algis Svirnelis
Vilniaus g. 3, 65334 Merkinė, Varėnos r. sav.
306291811, tel. +37069843349, lietuvosdrevininkai@gmail.com
Europos
tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera mellifera Lietuvos populiacijos
išsaugojimas bei drevinės bitininkystės atkūrimas
2017–2019 m. Gamtos tyrimų centras atliko studiją, kurios tikslas – Lietuvos
vietinių bičių Apis mellifera
mellifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimas:
● Apibendrinant rezultatus galima teigti, kad daugiausia bitynų, laikančių
bičių šeimas genetiškai ir
morfometriškai atitinkančias A. m. mellifera porūšiui būdingas
charakteristikas, buvo miškingose
Lietuvos teritorijose (Dainavos, Labanoro, Karšuvos giriose), daugiau rytinėje
ir pietinėje šalies
dalyje bei buvusio vietinių bičių draustinio teritorijoje ir aplinkiniuose
rajonuose.
● Išlikusi Lietuvos vietinio porūšio medunešės bitės populiacija savo
išlikusia santykinai didele
genetine įvairove, kurią didžiąja dalimi lemia ne introdukcija iš kitų
populiacijų, o bičių plitimo po
ledynmečio paleogeografinė istorija, yra vertinga kaip unikalus resursas
selekciniam darbui ateityje.
2021 metais įsteigta asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“ vykdo Apis mellifera
mellifera populiacijos
atkūrimo darbus, turėdama galimybę bičių motinas poruoti Čepkelių rezervate.
Tai unikali vieta,
praktiškai vienintelė Lietuvoje, kur mažiausiai 6 kilometrų spindulio
teritorijoje nėra nepageidaujamų
bičių šeimų.
2023 m. lapkričio 6 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio
gamtinio rezervato direkcija
kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją „Dėl Europos tamsiųjų
bičių porūšio Apis mellifera
mellifera Lietuvos populiacijos įrašymo į saugomų gyvūnų, augalų ir grybų
rūšių sąrašą“, pateikiant
Gamtos tyrimų centro atliktą UICN vertinimą ir tirtų drevių su bitėmis
žemėlapį. 2023 m. gruodžio 5 d.
Lietuvos raudonosios knygos komisijoje šis klausimas svarstytas ir jam
preliminariai pritarta.
Sekantis žingsnis būtų saugomos teritorijos reglamentavimas ir suformavimas,
draudžiant joje laikyti ir
įvežti kitų rasių bites bei mišrūnes. Atkuriant pilnavertę Europos tamsiųjų
bičių porūšio Apis mellifera
mellifera Lietuvos populiaciją, ženkli jos dalis galėtų gyventi natūraliose
savo buveinėse – medžių
drevėse. Nes šios bitės vystėsi išimtinai drevėse, kai įvežtinės dažniau uolų
plyšiuose.
2022 metais įsteigta asociacija „Lietuvos drevininkai“, kuri prižiūri senąsias
dreves, įrenginėja naujas (kol
kas tik privačiuose miškuose), prižiūri jose esančias bites, rūpinasi mūsų
paveldo vertybių išsaugojimu.
Drevine
̇
bitininkyste
̇
– archajine
̇
bitininkavimo tradicija ir vienas seniausių girios verslų , ilgiausiai
išsilaikiusių šilinių dzūkų kaimuose. Lietuvos teritorijoje plėtota
bitininkystė pirmą kartą paminėta XIII a.
istoriniuose šaltiniuose. Užsienio rinkos skatintas amatas klestėjimo viršūnę
pasiekė XVI–XVII a.
pirmoje pusėje, XIX a. pab. Lietuvoje juo užsiimta tik miškingame Pietryčių
regione, kur dar nebuvo taip
sparčiai kertami miškai.
XX–XXI a. sandūroje Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų ir
vietinių gyventojų dėka
nykstanti drevinio bitininkavimo tradicija buvo išsaugota, o 2006 m. Musteikos
kaime, netoli Čepkelių
raisto, išsiskiriančio unikalia gamta, įkurtas bitynas, kuriame įrengiamos
tinkamos drevės. Siekiant
puoselėti unikalią drevinės bitininkystės tradiciją reikia saugoti ir
prižiūrėti tinkamus medžius šiai veiklai,
tai numatant įstatyme.
2020 m. UNESCO pripažino Lenkijos ir Baltarusijos drevinės bitininkystės
tradiciją nematerialiuoju
kultūros paveldu. Lietuvoje nacionalinis pripažinimas suteiktas 2019 m.,
įtraukiant Drevinės bitininkystės
tradiciją Varėnos krašte į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių
sąvadą. Drevinės bitininkystės
tradicija Lietuvoje gali būti prijungta prie Lenkijos ir Baltarusijos UNESCO
paraiškos.