LIETUVOS RESPUBLIKOS        2023-12-21
APLINKOS MINISTERIJAI

DĖL LR MIŠKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO

Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projekto, skelbto
TAIS sistemoje: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5a03e8a06f4b11eeadbcc0bf53e6c339

Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“, įsteigta 2021 m., ir asociacija „Lietuvos drevininkai“, įsteigta 2022
m., yra ne pelno siekiančios organizacijos, įsteigtos siekiant atkurti ir saugoti Europos tamsiųjų bičių
porūšio Apis mellifera mellifera Lietuvos populiaciją bei puoselėti drevinės bitininkystės tradicijas.
Atsižvelgiant į asociacijų tikslus ir veiklos pobūdį, joms yra svarbu, kad priimamuose teisės aktuose
būtų atsižvelgta, numatyta ir tiksliai reglamentuota būtinybė išsaugoti vietinę tamsiosios bitės
populiaciją bei vykdyti drevinės bitininkystės veiklas valstybiniuose miškuose.
Galiojančiame miškų įstatyme bitininkystę reglamentuoja 8 straipsnis. Asmenų lankymasis miške:
1. Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties
objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai.
Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina
Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir
bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projekto 10 straipsnyje „Asmenų lankymasis
miške“ bitininkystė miškuose neminima. Prašytume ištaisyti šį neatitikimą, taip pat numatant galimybę
valstybiniuose ir privačiuose miškuose laikyti bites aviliuose ir drevėse, plėtojant drevinės
bitininkystės veiklą, iškeliant kelminius avilius, padidinant natūralias arba iškalant stovinčiuose
medžiuose naujas dreves bitėms, suderinus su miškų valdytojais. Atkuriant pilnavertę Europos
tamsiųjų bičių porūšio  Apis mellifera mellifera Lietuvos populiaciją, ženkli jos dalis galėtų gyventi
natūraliose savo buveinėse – medžių drevėse. Šios vietinės bitės vystėsi išskirtinai drevėse, kai tuo tarpu
įvežtinės – dažniau uolų plyšiuose.
Tuo pačiu prašome atkreipti  dėmesį ir apibrėžiant sąvokas siūlomoje Miškų įstatymo redakcijoje, bei
apribojant kirtimą kultūriškai svarbių saugotinų medžių bet kurios kategorijos miškuose – taip atliepiant
į visuomenės poreikį išsaugoti sengires arba bent jau seniausius medžius tradicinei bei kultūrinei naudai:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 
56.  Drevė  –  tuštymė medžio kamiene ar storesnėse šakose. Dažniausiai būna senuose medžiuose,
kuriuose suyra ir ištrupa pažeisti vidaus audiniai (dažniausiai šerdis), drevė gali būti aptvarkoma ir
išplatinama, tokiu būdu padedant ekologiškai svarbioms arba saugomoms  vabzdžių ar gyvūnų rūšims
įsitvirtinti.
57.  Drevinė bitininkystė  –  tradicinis bičių šeimų auginimas ir priežiūra miškuose natūraliose arba
dirbtinai sukurtose drevėse ir dalinis iš jų paėmimas korių su medumi, veisimas natūraliais spiečiais.
58.  Kultūriškai svarbus saugotinas medis  –  natūralus gamtos elementas, bet kurios rūšies senesnis
nei120 metų amžiaus arba didesnio nei 80 cm skersmens(1,3 m aukštyje) medis, kurį šis įstatymas nustato
kaip ypatingą ir jį apsaugo dėl jo unikalumo, istorinės arba kultūrinės reikšmės. Toks medis turi svarbų
vaidmenį vietos kultūros paveldo išsaugojime ir yra susijęs su tinkamumu drevine bitininkystei,
tradicijomis, mitologija, arba kitomis vietos bendruomenės kultūrinėmis praktikomis. Jo išsaugojimas yra
svarbus ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir siekiant palaikyti vietos tapatumą bei perduoti istorinius ir
kultūrinius vertybinius pamatus ateities kartoms. Šio medžio saugojimo priemonės apima ribojimus dėl
naudojimo ir draudimą tokius medžius kirsti.
10 straipsnis. Asmenų lankymasis miške
3. Asmenys, lankydamiesi miškuose rekreaciniais, pažintiniais, kultūriniais, dvasiniais, aplinkosauginiais,
mokslo tiriamaisiais tikslais, rinkdami vaisius, vaistažoles, vaistinę žaliavą,    dekoratyvines miško
medžiagas, miško augaliją, grybaudami, išskyrus saugomas augalų ir grybų rūšis, riešutaudami,
bitininkaudami ir tvarkydami bičių šeimų buveines aviliuose, bitidėse ir drevėse, plėtojant drevinės
bitininkystės veiklą, iškeliant kelminius avilius, padidinant natūralias arba iškalant  stovinčiuose
medžiuose naujas dreves bitėms,  leisdami sulą turi vadovautis šiame įstatyme, Lietuvos
Respublikos  aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų
įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos
įstatyme nustatytais reikalavimais.
18 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas
4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais ir šiais
atvejais:
7) Visuose miškuose  –  draudžiama atlikti  kultūriškai svarbių saugotinų medžių  kirtimus ir kaip nors
apriboti jų naudojimą drevinės bitininkystės poreikiams ir kitoms tradicinėms kultūrinėms praktikoms
juose, negavus aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. 

Priedas: Aiškinamasis raštas apie Europos tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera mellifera Lietuvos
populiaciją bei drevinės bitininkystės atkūrimą 1 psl.

Asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ vadovas        Arūnas Adžgauskas
Vilniaus g. 3, 65334  Merkinė, Varėnos r. sav.
305788123, tel. +37068743032, info@mellifera.lt
Asociacijos „Lietuvos drevininkai“ vadovas         Algis Svirnelis
Vilniaus g. 3, 65334  Merkinė, Varėnos r. sav.
306291811, tel. +37069843349, lietuvosdrevininkai@gmail.com

Europos tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera mellifera Lietuvos populiacijos
išsaugojimas bei drevinės bitininkystės atkūrimas

2017–2019 m. Gamtos tyrimų centras atliko studiją, kurios tikslas – Lietuvos vietinių bičių Apis mellifera
mellifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimas:
●  Apibendrinant rezultatus galima teigti, kad daugiausia bitynų, laikančių bičių šeimas genetiškai ir
morfometriškai atitinkančias A. m. mellifera  porūšiui būdingas charakteristikas, buvo miškingose
Lietuvos teritorijose (Dainavos, Labanoro, Karšuvos giriose), daugiau rytinėje ir pietinėje šalies
dalyje bei buvusio vietinių bičių draustinio teritorijoje ir aplinkiniuose rajonuose.
●  Išlikusi Lietuvos vietinio porūšio medunešės bitės populiacija savo išlikusia santykinai didele
genetine įvairove, kurią didžiąja dalimi lemia ne introdukcija iš kitų populiacijų, o bičių plitimo po
ledynmečio paleogeografinė istorija, yra vertinga kaip unikalus resursas  selekciniam darbui ateityje.
2021 metais įsteigta asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“ vykdo  Apis mellifera mellifera  populiacijos
atkūrimo darbus, turėdama galimybę bičių motinas poruoti Čepkelių rezervate. Tai unikali vieta,
praktiškai vienintelė Lietuvoje, kur mažiausiai 6 kilometrų spindulio teritorijoje nėra nepageidaujamų
bičių šeimų.
2023 m. lapkričio 6 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija
kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją „Dėl Europos tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera
mellifera  Lietuvos populiacijos įrašymo į saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą“, pateikiant
Gamtos tyrimų centro atliktą UICN vertinimą ir tirtų drevių su bitėmis žemėlapį. 2023 m. gruodžio 5 d.
Lietuvos raudonosios knygos komisijoje šis klausimas svarstytas ir jam preliminariai pritarta.
Sekantis žingsnis būtų saugomos teritorijos reglamentavimas ir suformavimas, draudžiant joje laikyti ir
įvežti kitų rasių bites bei mišrūnes. Atkuriant pilnavertę Europos tamsiųjų bičių porūšio Apis mellifera
mellifera  Lietuvos populiaciją, ženkli jos dalis galėtų gyventi natūraliose savo buveinėse  –  medžių
drevėse. Nes šios bitės vystėsi išimtinai drevėse, kai įvežtinės dažniau uolų plyšiuose. 
2022 metais įsteigta asociacija „Lietuvos drevininkai“, kuri prižiūri senąsias dreves, įrenginėja naujas (kol
kas tik privačiuose miškuose), prižiūri jose esančias bites, rūpinasi mūsų paveldo vertybių išsaugojimu.  
Drevine
̇
  bitininkyste
̇
  –  archajine
̇
  bitininkavimo tradicija ir vienas seniausių   girios verslų , ilgiausiai
išsilaikiusių šilinių dzūkų kaimuose. Lietuvos teritorijoje plėtota bitininkystė pirmą kartą paminėta XIII a.
istoriniuose šaltiniuose. Užsienio rinkos skatintas amatas klestėjimo viršūnę pasiekė XVI–XVII a.
pirmoje pusėje, XIX a. pab. Lietuvoje juo užsiimta tik miškingame Pietryčių regione, kur dar nebuvo taip
sparčiai kertami miškai.
XX–XXI a. sandūroje Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų   ir vietinių gyventojų dėka
nykstanti drevinio bitininkavimo tradicija buvo išsaugota, o 2006 m. Musteikos kaime, netoli Čepkelių
raisto, išsiskiriančio unikalia gamta, įkurtas bitynas, kuriame įrengiamos tinkamos drevės. Siekiant
puoselėti unikalią drevinės bitininkystės tradiciją reikia saugoti ir prižiūrėti tinkamus medžius šiai veiklai,
tai numatant įstatyme.
2020 m. UNESCO pripažino Lenkijos ir Baltarusijos drevinės bitininkystės tradiciją nematerialiuoju
kultūros paveldu. Lietuvoje nacionalinis pripažinimas suteiktas 2019 m., įtraukiant Drevinės bitininkystės
tradiciją Varėnos krašte į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Drevinės bitininkystės
tradicija Lietuvoje gali būti prijungta prie Lenkijos ir Baltarusijos UNESCO paraiškos.