LIETUVOS BURIUOTOJŲ                 SĄJUNGA

LITHUANIAN YACHTING UNION

Juridinio asmens kodas: 191691646, adresas: A. Goštauto g. 40A, Vilnius

 el.p. [email protected],  www.lbs.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188639874 

2018-10-19 Nr. 150

Į 2018-10-05 Nr. 2-13523

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai

DĖL PASIŪLYMŲ IR  PASTABŲ TEISĖS AKTO PROJEKTUI NR. 18-11561

2018 m. spalio 5 d. per TAIS kartu  su kitomis institucijomis gavome pastaboms ir pasiūlymams teikti  teisės akto projektą Nr. 18-11561 "Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4, 13, 16, 18, 19, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 16(1), 16(2) ir 24(1) straipsniais įstatymo projekto" (toliau – projektas), kuriam išvados vadovaujantis  Lietuvos Vyriausybės darbo  reglamento nuostatomis turi būti pateiktos nuo 2018-10-05 iki 2018-10-23 imtinai, o ne  iki 2018-10-12, kaip buvo nustatyta teikimo lydraštyje.

Susipažinę su  pateiktu projektu ir  projektą lydinčiaisiais dokumentais, 2018-10-11 raštu Nr. 140  „Dėl pasiūlymų ir  pastabų teikimo termino teisės akto projektui Nr. 18-11561“ informavome, kad netinkamai buvo nustatytas pastabų ir pasiūlymų  teikimo terminas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 27 punktas nustato, kad:  „Išvadas teikiantys subjektai privalo pateikti savo išvadas dėl jiems pateiktų teisės aktų projektų <...> kai pateikiami dideli (10 ar daugiau puslapių) ir (ar) sudėtingi teisės aktų projektai (nustatantys naują teisinį reguliavimą ar iš esmės jį keičiantys), – ne vėliau kaip per 12 darbo dienų.“ Pastebėtina, kad vien šio projekto apimtis yra 17  puslapių be  lydimųjų dokumentų, o taip pat tai, kad šiuo projektu iš esmės siūloma keisti reguliavimą dėl burinių jachtų  laivavedžių  rengimo,  egzaminavimo  ir  diplomavimo, ko ankstesnėje projekto versijoje nebuvo, keisti reguliavimą dėl  burinių jachtų  techninių apžiūrų atlikimo. Vertinant pakeitimų turinį ir kiekį,  o taip pat projekto apimtį, nepaisant nurodyto lydraštyje argumento, kad tik atsižvelgiama į pastabas, iš tiesų iš esmės siūlant keisti reguliavimą, teikimo terminas  privalo  būti  taikomas  12 d. d., todėl Lietuvos  buriuotojų sąjungos teikiamos išvados, pastabos ir pasiūlymai yra teikiami laiku, teisės aktų reglamentuotais terminais.

Susipažinę su  pateiktu projektu ir  projektą lydinčiaisiais dokumentais, teikiame apibendrintas pastabas dėl  siūlomo naujo reglamentavimo, kurio dalis nuostatų yra teikiamos derinti pirmą kartą ir nebuvo derintos anksčiau:

1. Dėl Projekto 7 str.  teikiamame  19  str. pakeitime  išbrauktos nuostatos,  esančios šiuo metu Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – VVTK) 19  str. 4  d.: „4. Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.“

1.1. Toks pakeitimas iš esmės eliminuoja Lietuvos buriuotojų sąjungą kaip „skėtinę“ organizaciją, kuri šiandienai yra sukūrusi visą mokymo įstaigų atestavimo, mokymų egzaminavimo, diplomavimo sistemą. Pastebėtina, kad  visame pasaulyje burinių jachtų laivavedžių  savivalda vyksta per ne valstybės  įstaigas,  t.y.  ne viešo administravimo  subjektus. LBS mokymo sistemą kūrė kaip analogiją stipriausiai  Europoje  Karališkosios buriuotojų asociacijos (angl. Royal Yachting Association)  veiklos modeliu.  Vykdant šį procesą buvo atsižvelgta  į  pirmojo LBS teisės aktų peržiūros etapo metu gautas įvairių institucijų pastabas ir pasiūlymus bei  analogiškai tokios burinių jachtų laivavedžių rengimo, egzaminavimo ir diplomavimo  sistemos yra ir kitose  Europos šalyse, kurių gerąją patirtį analizavo ir nacionalinę sistemą kūrė LBS: tai  Lenkija, Vokietija, Danija, Suomija, Latvija, Estija ir kitos šalys, iš kurių  dalis jau bendradarbiauja su LBS, kuri dalinantis gerąja patirtimi su analogiškomis organizacijomis Šiaurės Europos tokių asociacijų suvažiavimų ir renginių metu buvo pripažinta kaip pavyzdinę skaidrią, nepriklausomą ir efektyvią visų procesų sistemą įgyvendinusia organizacija.

1.2. Manome, kad toks pakeitimas yra  nepagrįstas,  iš pagrindų  keičiantis bei naikinantis visą sukurtą ir veikiančią sistemą valstybės lygiu, o svarbiausia – neturintis įrankių, priemonių, kaštų, o svarbiausia – reikiamos itin siauros specializacijos aukštos kvalifikacijos ir ilgametės patirties žmogiškųjų resursų, galinčių užtikrinti tokią  kokybę ir reikalavimų įgyvendinimą, ko pasekmė – būtų užtikrinamas tinkamas ir aukštos kokybės mokymo, egzaminavimo procesas, teikiama svarba žmonių sveikatai ir saugumui buriuojant vidaus, pakrančių vandenyse, o juo labiau – jūrose ir vandenynuose, kur pagalbos iš esmės sunku arba nėra galimybių gauti.

1.3. Taip pat pažymėtina, kad  argumentas, jog  LBS turi nepagrįstai suteiktus įgaliojimus, tačiau neturėtų teisės vykdyti viešojo administravimo funkcijas yra neišdiskutuotas, kadangi  LBS nėra  vienintelė  organizacija, kuri  vykdo tam tikras viešojo administravimo funkcijas ir išduoda valstybės mastu galiojančius saugiųjų dokumentų blankus – diplomus, tarptautinius kvalifikacijos liudijimus bei  radijo ryšio operatoriaus pažymėjimus. Viešojo  administravimo funkcijas vykdo ir kitos  organizacijos Lietuvoje, pvz. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos išduodami  prekių žymėjimo kodus (barkodus), kuriais  žymimos prekės. Lietuvos auditorių rūmai, kurių teisinė  forma yra asociacija, analogiškai buriuotojų sąjungai,  yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus atestuotus auditorius, koordinuoti jų veiklą, atstovauti   jų interesams ir tenkinti kitus viešuosius interesus.
Lietuvos auditorių rūmų veikla apima taip  pat viešojo sektoriaus įgaliojimus:

• Tarptautinės buhalterių federacijos patvirtintų Tarptautinių audito ir kitų profesinių standartų, Buhalterių profesionalų etikos kodekso vertimas bei aiškinimas ir audito atlikimo metodikos rengimas.
• Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų organizavimas. Auditoriaus pažymėjimų išdavimas.
• Auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų ir auditoriaus padėjėjų mokymų organizavimas.
• Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūra.
• Įmonių įrašymas į audito įmonių sąrašą, audito įmonių išbraukimas iš audito įmonių sąrašo.
• Auditorių interesų gynimas ir atstovavimas valstybinės valdžios ir valdymo institucijose.
• Pasiūlymų dėl teisės aktų, reglamentuojančių auditą ir apskaitą, teikimas.

1.4. Pažymėtina ir tai, kad atitinkamai po  oficialaus suderinimo su būtinomis institucijomis (tuometine  Lietuvos  saugios laivybos administracija, LR susisiekimo ministerija, Vyriausiojo archyvaro  tarnyba, LR prezidento kanceliarija, STT),  Burinių jachtų diplomavimą, kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimą, prašymų  pateikimo  tvarką, mokesčių dydžius ir kitus patvirtintus teisės aktus, kaip ir mokymo  įstaigų akreditavimo nuostatus, LBS paskelbė LR teisės aktų registre LR teisėkūros pagrindų  įstatyme nustatyta tvarka.

1.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  vienareikšmiškai ir tik lingvistiškai, nevertinant  pasaulinės gerosios  praktikos,  siekiamo tikslo ir priemonių panaikinti  šią nuostatą dėl  LBS suteiktų įgaliojimų siekiant  įgyvendinti tik nuostatas dėl sisteminio viešojo administravimo funkcijas vykdančių įstaigų, įmonių ir organizacijų valdymo yra neproporcinga, neracionali, neefektyvi ir neekonomiška dėl iš tokio pakeitimo kilsiančių  ekonominio, finansinio, žmogiškųjų resursų bei kito pobūdžio, įskaitant turtinių  resursų kilmės poreikių, kurie rengiant projektą, akivaizdu,  nebuvo  tinkamai  vertinti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlome atsisakyti šio pakeitimo ir palikti VVTK nuostatas dėl LBS turimų įgaliojimų bei atitinkamai pakeisti papildant naujomis nuostatomis dėl įpareigojimų mokymo įstaigų akreditavimo ir techninių apžiūrų atlikimo srityse.

2. Dėl projektu keičiamo 18  str. 3 d. ir susijusių  pakeitimų

2.1. Be aukščiau nurodytų  argumentų  dėl jau  pabaigtų teisėkūros etapų ir argumentų, kodėl tokie pakeitimai nėra tinkami, pažymėtina, jog esamas teisinis reglamentavimas nustato, jog mokymo programos tvirtinamos LBS Tarybos nutarimu, jos skelbiamos viešai www.lbs.lt, visos  mokymo įstaigos jomis vadovaujasi rengdamos laivavedžius ir ruošiantis  akredituoti mokyklą ir/ar programą.

2.2. Šiuo metu mokymo įstaigas akredituoja LBS, jau yra išduotų akreditavimo liudijimų vadovaujantis Mokymo įstaigų, rengiančių burinių jachtų laivavedžius, akreditavimo nuostatais, patvirtintais LBS prezidento 2018-06-13 įsakymu Nr. 34 „Dėl Mokymo įstaigų, rengiančių burinių jachtų laivavedžius, akreditavimo nuostatų patvirtinimo”, kurie yra skelbiami TAR.

2.3. Kaip ir  prieš tai nurodytajame punkte, akivaizdu, kad siūlomi pakeitimai iš esmės yra neprivalomi, nes  yra neproporcingi, netikslingi dėl visą sukurtą mokymo įstaigų temų rengimo  sistemą naikinančių  projekto nuostatų.

2.4. Taip pat nėra aiškus santykis naujų nuostatų su jau  esama sukurta ir veikiančia sistema.

2.5. Pažymėtina, kad  LBS nėra pavaldi  ministerijai organizacija, tad svarstytinas teisinis  valstybės siekio reglamentuoti visą buriuomenę ir  joje vykstančius procesus: sportinio buriavimo  atstovus, fizinius ir juridinius asmenis, sportinio bei kreiserinio buriavimo buriuotojų klubus, pavienius asmenis buriuotojus vienijančios organizacijos veiklą. Manytina, kad Valstybės institucijos neturėtų imtis iniciatyvų dėl  tokio pobūdžio organizacijų veiklos valdymo ar  įtakos jos valdyme bei savivaldoje darymo. Dėl to nebuvo pasisakyta  nei  LTSA, nei  LR susisiekimo ministerijos, nei kitų institucijų, įskaitant ir STT savo išvadose derinant 2017-2018 m. priimtus teisės aktų projektus, kurias gavo LBS rengtiems teisės aktų projektams. 

2.6. Taip pat stebina tai, kad  nepraėjus  nė  vieneriems metams, yra keičiama pozicija į priešingą ir yra siekiama sukurti visiškai naują,  pagrįstą visai kita  logika ir principais veikimo  sistemą, sunaikinti jau sukurtą ir veikiančią buriuotojų savivaldos sistemą,  kuriai ją kuriant pati  ministerija, bei kitos valstybės įstaigos, organizacijos pritarė ir neteikė dėl to pastabų. Pažymėtina ir tai, kad LBS visus naujo teisinio reglamentavimo procesus pradėjo ir tęsė beveik 6 metus, o 2017 m. pavasarį, išsiaiškinus visus aspektus ėmėsi naujo teisėkūros proceso, atspindinčio visą sukauptą patirtį, duomenis ir informaciją. LBS tai atliko naudodama savo  finansinius ir žmogiškuosius išteklius,  neprašė dėl šio proceso vykdymo  valstybės paramos ar papildomo finansavimo.

2.7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir informaciją projekto nuostatose siūlome galimą tokį formulavimą turinio prasme:

„Burinių jachtų laivavedžius pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas programas rengia Lietuvos buriuotojų sąjungos nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir burinių jachtų laivavedžių diplomus, tarptautinius kvalifikacijos liudijimus, radijo ryšio operatoriaus pažymėjimus ir šių dokumentų dublikatus Lietuvos buriuotojų sąjungos nustatyta tvarka išduoda Lietuvos buriuotojų sąjunga. “

3. Dėl projektu keičiamo 18  str. 5 d. ir susijusių pakeitimų susijusių su egzaminuotojų, mokytojų, instruktorių tvirtinimo ir skyrimo sritimi:

3.1. Pažymėtina, kad dabar esantis reglamentavimas nustato, kad:

1) visus mokinius, būsimus laivavedžius egzaminuoja LBS  kvalifikacinė  komisija ir LBS regioninė komisija, o ne  mokyklos sudėtyje esanti komisija.

2) komisijų mokyklos neturi, jos sudaromos iš LBS regioninės komisijos narių, nedalyvavusių mokymo procese ir neturinčių jokio interesų konflikto narių.

3) Diplomavimo  tvarka ir jų išdavimo tvarka patvirtintos jas suderinus su eile institucijų,  įskaitant pačią ministeriją,  LSLA (dabar  LTSA), STT ir eile kitų.

4) Sistema yra veikianti,  LBS  yra vienintelė įgaliota institucija, vienijanti visus burinių jachtų   sportinio ir pramoginio plaukiojimo  klubus, mokyklas ir asociacijas, ji  yra „skėtinė“ asociacija ir kito analogo juridinio darinio  veikimo  principais nebus kuriama Lietuvos Respublikoje. Būtent todėl LBS suteikti įgaliojimai visuotinai išduoti burinės jachtos laivavedžio kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus;

5) Šie dokumentai yra oficialiai suderinti su  Susisiekimo ministerija, Saugios Laivybos Administracija (dabartine  Lietuvos Transporto Saugos administracija) per ministeriją, Vyriausiojo archyvaro tarnyba, LR prezidentūros kanceliarija, ir Valstybės dokumentų technologinės apsaugos (VDTA) tarnyba prie FINMIN.

6) Dokumentai turi saugiųjų dokumentų blankų apsaugos 3-čią lygį, juos gamino su VDTA valstybiniu leidimu, patvirtinimu ir priežiūra.

3.2. Derinamo Projekto  nuostatos yra  neišdiskutuotos, nevertintos jų pasekmės  valstybės finansams bei  tokio pakeitimo  įgyvendinimui būtinų papildomų biudžeto asignavimų, dėl  naujų žmogiškųjų resursų, kurie vykdytų šias funkcijas. Projekto pakeitimai suponuoja kad nelieka visiškai  kontrolės  korupcijos prevencijos kontekste, nes ta pati  mokykla tiek moko, tiek egzaminuoja, tiek išduoda dokumentus. Nelieka priežiūros  ir kokybės užtikrinimo mechanizmo, kurį yra sukūrusi LBS. Projekto pakeitimu prieštaraujant gerajai praktikai, o taip pat pažeidžiant STT rekomendacijas dėl viešumo, skaidrumo, korupcijos prevencijos, yra siekiama sukurti sistemą, kurioje neatskiriamos  visos vykdomos funkcijos nuo mokymo įstaigos akreditavimo iki  dokumentų išdavimo. Naujos projekto nuostatos yra  neišnagrinėtos, nevertintas jų įgyvendinimo mechanizmas, nesigilinta ir  nesiekta įvertinti  esamo sukurto modelio, jo veikimo, tarpprocesinių sąveikų, nenagrinėti  būtini kaštai tokiai sistemai sukurti iš naujo naudojant  valstybės  finansinius išteklius. Taip pat pastebėtina, kad nėra įvertinta ir atsižvelgta į tai, kiek šios sistemos sukūrimo procesui  buvo skirta  žmogiškųjų išteklių, sukurta darbo grupių, skirta laiko analizuoti  pasaulinei praktikai, vertinant gerąją patirtį,  kurį LBS savo, o  ne valstybės  biudžeto lėšomis įvykdė vykdydama naujo teisinio reglamentavimo sukūrimui valstybiniu mastu.

3.3. Pažymėtina, kad pagal  naujas  projekto nuostatas, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus gali išduoti bet kas, bet  kokius, todėl  nėra aiškus tolimesnis santykis  jau sukurtos diplomavimo  sistemos ir išduodamų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų proceso santykis su siūlomais  pakeitimais. Nėra aišku, koks mechanizmas turėtų veikti pagal siūlomas projekto nuostatas nelikus mokymo įstaigos: kas ir kaip  vykdys tokių asmenų tolimesnio kvalifikacijos kėlimo mokymo procesą, nes skirtingos mokyklos turės savo  pažymėjimus, savo  diplomus, savo  visą infrastruktūrą, kas praktikoje reikš, kad mokymo įstaigos nepriims mokytis ir neišduos, nekeis, nepripažins kitos  mokymo  įstaigos dokumentų, tad turėdamas  pvz. atviros jūros laivavedžio kvalifikaciją asmuo neturės jokio pasirinkimo kur tęsti mokslus dėl  vandenynų  laivavedžio kvalifikacijos, nes kitos mokyklos tiesiog neturės pagrindo  prilyginti ar įvertinti asmens jau turimą kvalifikaciją ir siūlys asmeniui mokytis visko  nuo pradžių, praeiti jau praeitus asmens etapus,  tik jau pagal jų mokymo įstaigos reikalavimus. Taip pat antra galima situacija: asmuo pametė savo  dokumentą, patvirtinantį kvalifikaciją,  o tokios mokymo  įstaigos nebėra. Kadangi nė viena mokykla neišduos dublikato  ne savo mokyklos mokiniui, natūralu,  kyla klausimas:  kas  esant siūlomam reglamentavimui turėtų šiam asmeniui išduoti   dublikatą, kai nėra vienos  „skėtinės“  organizacijos kaip LBS, kuri šiuo metu išduoda visų Lietuvos Respublikoje įsisteigusių mokymo įstaigų mokiniams kvalifikaciją patvirtinančius  dokumentus vieningos sistemos pagrindu.  Nesant vieningos sistemos nebus užtikrinta mokymo įstaigų kvalifikacija, mokymo kokybė, nes tai pačiai mokymo įstaigai vykdant visus procesus akivaizdu, itin sunku  bus būti objektyviai ir nešališkai priimant sprendimus.

3.4. Taip pat tampa neaiškus  LBS, kaip vienintelės „skėtinės“ institucijos  valstybiniu mastu  išduodamų dokumentų su  dokumentų blankų apsaugos  lygiais, kurie taikomi tiek  Asmens tapatybės kortelių saugumui, tiek  vairuotojo pažymėjimų saugumui užtikrinti, paskirtis.

3.5. Procedūriniu aspektu,  vertinant vykusį susirašinėjimą su  ministerija, nėra aiškus statusas ir informacija, kurią ministerija pateiks papildymui Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 40 priedo, kas yra išduodančios institucijos, kaip buvo numatyta, suderinta ir patvirtinta, kad  LTSA – motoriniams laivams, o  LBS – buriniams laivams vykdo diplomavimą ir dokumentų išdavimą ir akreditavimą. Dėl  šio dalyko vyko ir tarpinstitucinis susirašinėjimas tiek 2017 m., tiek 2018 m., o 2018 m.  antroje pusėje  ministerijai buvo pateikti visi trys  kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavyzdžiai, teikimui  šios Rezoliucijos priedui.

3.6. Jei  bus įgyvendintas  ir patvirtintas projektas,  nėra aišku ar ministerija teiks įrašymui  į šios rezoliucijos priedą dešimtis juridinių asmenų, vykdančių  burinių jachtų laivavedžių   mokymą ir kitas susijusias veiklas.

3.7. Taip pat  tampa neaiškus statusas akredituotų mokymo įstaigų, kurias akreditavo LBS vadovaujantis galiojančiais,  TAR paskelbtais teisės aktais.

3.8. Pažymėtina ir atkreiptinas dėmesys į tai, kad  pagal projekto  siūlomas nuostatas,  analogiškai bet kuri automobilių vairavimo mokykla turėtų  mokyti, egzaminuoti ir pati pradėti išduoti vairuotojo pažymėjimus, kas neatitinka bendrosios praktikos formavimo principų.

3.9. Atitinkamai  kaip išdava visoms susijusioms projekto nuostatoms dėl mokymo įstaigų akreditavimo, reikalavimai nuostatos mokymo įstaigoms, mokymo įstaigų  mokytojams ir instruktoriams bei kiti reikalavimai, susiję su  mokymo įstaigomis, jų  veiklos,  jų išduodamų  dokumentų, reglamentavimu, reikiamą itin aukštą kvalifikaciją turinčių  egzaminuotojų skyrimu ministro  įsakymu, kas reiškia – ir šių  nepriklausomų nuo mokymo įstaigos egzaminuotojų atlygio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (vadovaujantis principu – skiria ir tvirtina ministerija, moka ministerija),  yra peržiūrėtinos ir vertintinos atsižvelgiant į esamą situaciją, sukurtą teisinį reglamentavimą, kuris atitinkamai buvo  suderintas su visomis būtinomis institucijomis ir yra  veikiantis šiuo metu bei pabrėžtina – nereikalaujantis  jokių  valstybės  biudžeto  lėšų lyginant su siūlomo projekto nuostatomis, kurios LBS ankstesnių skaičiavimų metu sudaro ne mažiau kaip 150-200 tūkstančių eurų vieneriems metams.

4. Dėl projekto nuostatų, susijusių su  burinių jachtų techninėmis apžiūromis

4.1. Siūlome svarstyti ankstesnėms projekto  versijoms teiktus siūlymus dėl technines apžiūras atliekančio subjekto. Taip pat teikiame siūlymą dėl  techninės burinės jachtos būklės laisvo  deklaravimo. Tokia praktika yra  priimta pasaulyje,  o kai kuriose  valstybėse apskritai nėra privaloma. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad pats  burinės jachtos savininkas, vertindamas   laivybos regionus, kuriuose planuoja plaukioti,  įvertina kokie saugos reikalavimai yra privalomi ir būtini  jo  valdomoje burinėje jachtoje, todėl  siūlomas reglamentavimas  nepasieks  tikslo,  o atliekamos apžiūros asmenų, neturinčių tam reikiamos kvalifikacijos bus  beprasmės tikslo prasme bei  neužtikrins   burine jachta  plaukiančių asmenų  saugumo.

4.2. Primename, kad LBS 2018-01-22 raštu Nr. 8 “Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 ir 26 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 16¹ ir 24¹ straipsniais įstatymo projekto ir susijusių projektų”, atsakydama į  2018 -01-11 raštu Nr. 2-151   pateiktą VVTK projektą derinimui per TAIS jau teikė pastabas ir pasiūlymus.

4.3. Lietuvos buriuotojų sąjunga atsižvelgiant į tai, kad burinės jachtos yra viena iš pramoginių laivų rūšių,  burinėms jachtoms netaikomos LR saugios laivybos įstatymo nuostatos (1 str. 3 d. 5 p.,   -  burinė jachta – viena pramoginių laivų rūšis), o taip pat siekiant nedubliuoti funkcijų ir burinių jachtų visas technines apžiūras siūlydami vykdyti tik vienai institucijai, realiai turinčiai visus reikiamus resursus ir kompetentingus specialistus, galinčius tinkamai ir kokybiškai vykdyti šias funkcijas dėl  burinių jachtų techninių apžiūrų vykdymo - Lietuvos buriuotojų sąjungai, siūlome įstatymo projekte numatyti, įtraukti sekančias nuostatas, teiktas ankstesnėms projekto  versijoms, kad:

1) Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus pramoginių motorinių, burinių jachtų ir asmeninių laivų, pirminė techninė apžiūra, periodinė, dokinė, papildoma techninė apžiūra atliekama susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

2) Burinių jachtų pirminė, periodinė ir papildoma techninė apžiūra atliekama Lietuvos buriuotojų sąjungos nustatyta tvarka. Burinių jachtų pirminės, periodinės ir papildomos techninės apžiūros aktą išduoda Lietuvos buriuotojų sąjunga.

3) Vidaus vandenų transporto priemonių (išskyrus burinių jachtų) periodinės, dokinės, papildomos techninės apžiūros aktą išduoda Lietuvos transporto saugos administracija.

4) Vidaus vandenų transporto priemonių (išskyrus burinių jachtų) periodinę techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija, atitinkamai numatyti atliekamus veiksmus, išduodamus dokumentus, nustatyti jų galiojimą.

5) Vidaus vandenų transporto priemonių (išskyrus burinių jachtų) papildomą techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija, atitinkamai numatyti atliekamus veiksmus, išduodamus dokumentus, nustatyti jų galiojimą.

6) Transporto saugos administracija tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių (išskyrus burinių jachtų) žurnalų formas, žurnalų pildymo, registravimo ir apskaitos tvarkos aprašus, registruoja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus, tvirtina vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius. Transporto saugos administracija atlieka vykdomų vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninę priežiūrą.

7) Atsižvelgiant į vykusias diskusijas 2017 m., siūlome projekte numatyti  LBS prieigą techninių apžiūrų įvedimui  į  LTSA valdomą atitinkamą registrą.

8) Atsižvelgiant į vykusias diskusijas 2017 m., siūlome projekte numatyti  savanorišką deklaravimą visiems pramoginiams laivams.

9) Teikiame pastebėjimą, kad plaukiojimo rajonai yra numatyti tik Lietuvos Respublikos (toliau LR) vidaus vandenyse ir LR teritorinėje jūroje, tačiau pastebėtina, kad tiek burinės jachtos, tiek kiti pramoginiai ir kiti laivai gali  plaukioti  LR nepriklausančiuose vidaus vandenyse ir LR nepriklausiančioje teritorinėje jūroje, todėl nėra aišku, koks Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su techninėmis apžiūromis santykis galiojimo atžvilgiu su visų rūšių vidaus vandenų transporto priemonėmis, įskaitant pramoginius laivus (tame tarpe motorinius laivus), kurių viena rūšių yra burinės jachtos, jos plaukiojant ne LR vidaus vandenyse ir LR nepriklausančioje teritorinėje jūroje.

5. Kiti pastebėjimai ir siūlymai projektui

5.1.  Nuostatos susijusios su burinių jachtų techninėmis apžiūromis, deklaravimu, dokumentų formų tvirtinimu ir panašiai, turi būti įtrauktos į projektą, reglamentuojant Lietuvos buriuotojų sąjungos kompetencijas šiose aukščiau išvardintose srityse.

5.2. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vykdant pirmąjį teisės aktų, reglamentuojančių burinių jachtų laivavedžių diplomavimo rengimo etapą, Lietuvos buriuotojų sąjunga, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, parengė mokymo įstaigų akreditavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus, kuriuos derino su Specialiųjų tyrimų tarnyba bei kitomis institucijomis ir suinteresuotais asmenimis, bei tai, kad dabartinė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalis neapima burinių jachtų laivavedžių mokymo įstaigų akreditavimo,  galiojančio  VVTK 19 str. 4  d. taip pat to nėra reglamentuota, siūlome papildyti Įstatymo 18 straipsnį nauja 4 dalimi:

                 „4. Burinių jachtų laivavedžius pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas programas rengia Lietuvos buriuotojų sąjungos nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir burinių jachtų laivavedžių diplomus, tarptautinius kvalifikacijos liudijimus, radijo ryšio operatoriaus pažymėjimus ir šių dokumentų dublikatus Lietuvos buriuotojų sąjungos nustatyta tvarka išduoda Lietuvos buriuotojų sąjunga. “

5.3. Pažymėtina, kad prie projekto nėra pridėtos Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitos remiantis Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo. Nepaisant teiktų argumentų, kad našta sumažės, akivaizdu, kad įvyks priešingai -  našta padidės, nes  siūlomas reglamentavimas ne palengvina, o apsunkina ūkio subjektų veiklą dėl atsirasiančių naujų įpareigojimų, kuriuos siekiama nustatyti burinių jachtų savininkams.

5.4. Pažymėtina ir tai, kad  prie projekto be aukščiau nurodytos Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitos nėra pridėta ir teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymos vadovaujantis Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“, kuri privalo būti pridėta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektas dėl nežinomų aplinkybių nebuvo rengėjo iniciatyva, siekiant skaidrumo, aiškumo,  korupcijos prevencijos projekto nuostatose,  pateiktas derinti Specialiųjų tyrimų tarnybai. 

5.5. Lietuvos buriuotojų sąjunga ne kartą pasisakė, kad  yra pasirengusi bendradarbiauti ir skirti reikiamus specialistus, turinčius reikiamą kvalifikaciją ir specifines žinias bei patirtį, siekiant parengti Įstatymo projektą ir jį įgyvendinančiuosius teisės aktų projektus, bei siekiant tinkamo pramoginių laivų (burinių jachtų) ir jų savininkų ar valdytojų, veiklą visais aspektais reglamentavimo harmonizuojant nacionalinę teisę.

Laikinai vykdanti

generalinio sekretoriaus funkcijas                                                       Kristina Ramonienė

Kristina Ramonienė, [email protected]