AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS krizių valdymo ir

civilinės saugos įstatymO Nr. VIII-971

 2, 7, 9, 18 IR 36 straipsniŲ pakeitimo įstatymO PROJEKTO

                                                                                                                                              

 

1. Teisės akto projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 (toliau – Įstatymas) 2, 7, 9, 18 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis patikslinti ir aiškiau apibrėžti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų kompetencijas, susijusias su strategine komunikacija, reglamentuoti strateginės komunikacijos sąvoką, kuri šiuo metu nėra reglamentuota kituose teisės aktuose, suderinti subjektų perspėjimo ir informavimo atsakomybes paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Strateginės komunikacijos sąvoka apima daugiau priemonių nei vien informavimas ir perspėjimas apie ekstremaliąsias situacijas ir jų metu – tai ir komunikacinės kampanijos, monitoringas, reagavimas, prevencinės komunikacijos priemonės, mokymai specialistams bei rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams (toliau kartu – grėsmės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams) prevencija. Įstatymo projektu Vyriausybei pavedama tvirtinti strateginės komunikacijos tvarkos aprašą, o Nacionaliniam krizių valdymo centrui – koordinuoti strateginę komunikaciją.

Taip pat siekiama nustatyti glaudesnį bendradarbiavimą strateginės komunikacijos srityje, perspėjant ir informuojant gyventojus ekstremaliųjų situacijų metu, tarp savivaldybių bei kitų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, kad gyventojai, institucijos ir įstaigos gautų operatyvią, vienodą ir tikslią informaciją. Tai ypač svarbu savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, kai savivaldybės administracija ir valstybės institucijos pagal esamą teisinį reglamentavimą nėra įpareigotos derinti perspėjimo ir informavimo veiksmus, todėl kyla rizika, kad gyventojai gaus skirtingą informaciją iš įvairių šaltinių, o tai gali turėti įtakos gyventojų ir įmonių priimamiems sprendimams, taip pat gali sukelti grėsmę sveikatai ir saugumui.

Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams įgyvendinant Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinius (stebėti, vertinti Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtas grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, perspėti apie šias grėsmes ir mažinti grėsmes šiems interesams), susiję duomenys yra Vyriausybės nustatyta tvarka tvarkomi nacionalinio saugumo tikslais naudojant Vyriausybės nustatytą informacinių technologijų platformą ir kitas informacinių technologijų priemones. Tai leistų efektyviau analizuoti duomenis, tiksliau identifikuoti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Šiuo metu Įstatyme nėra numatyta galimybė duomenis tvarkyti naudojant informacinių technologijų platformą ir kitas informacinių technologijų priemones, padedančias analizuoti bei prognozuoti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

 

3. Šiuo metu galiojantis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas

Pagal esamą teisinį reglamentavimą Įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra apibrėžta sąvoka „strateginė komunikacija“, kuri apima daugiau priemonių nei vien informavimas ir perspėjimas, – tai ir komunikacinės kampanijos, monitoringas, reagavimas, prevencinės komunikacijos priemonės, mokymai specialistams ir t. t. Šiuo metu Įstatymo 4 straipsnyje reglamentuota, kad krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veikla organizuojama vadovaujantis valdymo ir veikimo principais, tarp kurių – perspėjimas ir informavimas: „perspėjimas ir informavimas – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai būtų laiku perspėjami apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir informuojami krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais“. Įstatymo projektu neketinama atsisakyti perspėjimo ir informavimo principų, tačiau siūloma reglamentuoti strateginės komunikacijos sąvoką, apibrėžiant, kad komunikacijos priemonės skirtos ne tik informuoti ir perspėti krizių metu, bet ir  grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams prevencijai užtikrinti.

Šiuo metu Įstatyme nenustatyta, kas atsakingas už strateginės komunikacijos tvarkos aprašo tvirtinimą ir kas koordinuoja strateginę komunikaciją.

Be to, šiuo metu Įstatyme nenumatytas informavimo ir perspėjimo koordinavimas tarp savivaldybės ir atskirų ūkio subjektų bei valstybės institucijų; taip pat tarp savivaldybių ir Nacionalinio krizių valdymo centro, paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.  

Įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad:

ūkio subjektas, atitinkantis 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus Vyriausybės nustatytus kriterijus, ir veiklos vykdytojo vadovas nedelsdami (iš karto) perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, patenkančius į galimos taršos ar pavojaus zoną, apie ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;

paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gyventojų informavimą koordinuoja atitinkamai savivaldybės operacijų centras arba Nacionalinis krizių valdymo centras.

Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad:

krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai, išskyrus kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, veiklos vykdytojų ir kitų asmenų informaciją, kurios reikia su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusioms funkcijoms atlikti;

su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susiję duomenys (įskaitant asmens duomenis), tarp jų ir specialių kategorijų asmens duomenys, tvarkomi Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje;

registrų ir informacinių sistemų valdytojai ir (ar) tvarkytojai privalo užtikrinti reikalingų duomenų iš registrų ir informacinių sistemų teikimą Valstybės duomenų valdysenos informacinei sistemai šio straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais.

Įstatyme nenumatyta galimybė su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusius duomenis (įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis)  tvarkyti ne Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje, o kitose informacinių technologijų platformose ir naudojant kitas informacinių technologijų priemones, leidžiančias efektyviau analizuoti bei prognozuoti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

 

4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai

Pritarus Įstatymo projektui, bus reglamentuota strateginės komunikacijos sąvoka, kuri apims visumą bendrų ir koordinuotų veiksmų bei priemonių, kuriomis, pasitelkiant visuomenės informavimo ir kitas priemones, siekiama užtikrinti grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams prevenciją, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą. Vyriausybės kompetencijoms priskirta tvirtinti strateginės komunikacijos tvarkos aprašą, o Nacionaliniam krizių valdymo centrui – koordinuoti strateginę komunikaciją.

Įstatymo projekte nustatyta, kad ūkio subjektai, atitinkantys Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus Vyriausybės nustatytus kriterijus, ir veiklos vykdytojų vadovai nedelsdami (iš karto) perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, patenkančius į galimos taršos ar pavojaus zoną, apie ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, suderinę su Nacionaliniu krizių valdymo centru.

Paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, gyventojų informavimą koordinuoja savivaldybės operacijų centras, derindamas su Nacionaliniu krizių valdymo centru. Šios nuostatos užtikrins operatyvios ir vienodos informacijos gyventojams pateikimą, kad gyventojai galėtų laiku pasirūpinti savo saugumu.

Įstatyme siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su asmens duomenų, kurių reikia su Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusioms funkcijoms atlikti, tvarkymu. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad tam tikri asmens duomenys (susiję su Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu) tvarkomi nacionalinio saugumo tikslais. Tokiam duomenų tvarkymui būtų taikomas Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas. Kartu Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškius atvejus, kada duomenų subjektų teisė reikalauti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su tvarkomais duomenų subjekto asmens duomenimis, kad duomenų subjektas galėtų pasinaudoti savo teisėmis, yra visiškai ar iš dalies apribojami. Šiais apribojimais yra laikomi tie atvejai, kai asmens duomenų subjekto teisių įgyvendinimas gali atskleisti su Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių institucijų veiklos metodus, priemones, taktiką ir (ar) padaryti žalos šių institucijų veiklai.

Minėta informacija duomenų subjektams nebūtų teikiama ir minėtos duomenų subjektų teisės būtų visiškai ribojamos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, kai kyla grėsmė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, metu.

Įstatymo projektu nustatyta, kad informacinių sistemų valdytojai ir (ar) tvarkytojai privalo užtikrinti, kad būtų teikiami jų valdomų ir (ar) tvarkomų informacinių sistemų duomenys, reikalingi 4 straipsnio  2 dalies 1 punkte nurodytai informacinių technologijų platformai, siekiant įgyvendinti Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytus uždavinius, ir duomenys, reikalingi  4 straipsnio  2 dalies 2 punkte nurodytai valstybės informacinei sistemai, siekiant įgyvendinti Įstatymo 3 straipsnio 2–5 punktuose nustatytus uždavinius.

Siūlomo naujo teisinio reglamentavimo papildomi teigiami rezultatai pateikti ir šio aiškinamojo rašto 1 punkte.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 1 punkte.

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6. Įstatymo projekto kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.

 

7. Įstatymo projekto įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

 

8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

 

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės.

 

10. Įstatymo projekto rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte pateikiama sąvoka „strateginė komunikacija“.  

 

11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

 

12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti

Vyriausybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 955 „Dėl Strateginės komunikacijos nacionalinio saugumo srityje koordinavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kartu Vyriausybės turės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 700-9 „Dėl Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarkos aprašo patvirtinimo“ – įtraukti nuostatas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje informacinių technologijų platformoje.

 

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti neprireiks.

 

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminių žodžių, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, nėra.

 

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Papildomi Įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.

 

___________________